Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties atmesti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo - A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. I. 2017 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017-02-09 sprendimą. Nurodė, kad advokatė A. R. neišsireikalavo būtinų procesinių dokumentų, surašė skundą, nesusipažinusi su byla. Advokatė iš anksto planavo, kad teismas skundą atmestų, nes jokių bylos šalių pateiktų dokumentų neišsireikalavo ir pagrindo kasacijai neieškojo. Advokatų tarybos sprendimas neiškelti advokatei R. R. drausmės bylos yra neteisėtas ir nepagrįstas, sumenkina advokato priesaiką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo - A. R. ir ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė A. I. 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą dėl A. I. apklausimo nuotoliniu būdu; priimti papildomą sprendimą, panaikinant sprendimą priteisti iš ieškovės A. I. atsakovo Lietuvos advokatūros naudai 480 EUR bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovo pateiktas prašymas buvo pateiktas prieš pat teismo posėdį, ieškovei nespėjus su juo susipažinti; persiųsti išvadą dėl rastų spermijų teisėsaugai; išspręsti pareiškėjos A. I. prašymus, siųstus prieš teismo posėdį. Trečiasis asmuo A. R. su prašymu nesutiko.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliantė A. I. 2018-02-19 Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinius skundus, kuriuos prašo priimti ir išnagrinėti kartu su atskiruoju skundu. Šiuos procesinius dokumentus atsisakytina priimti ir jie grąžintini apeliantei, kadangi toks jų padavimas neatitinka civilinio proceso nuostatų (CPK 301-333 str., 314 str.).

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

9. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas, neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu kuris nors reikalavimas teismo sprendime neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu. Šis trūkumas gali būti pašalintas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą (CPK 277 str.). Ne visų byloje pareikštų reikalavimų klausimo išsprendimas taip pat yra ir CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimas, todėl gali būti apeliacinio ir kasacinio apskundimo pagrindu. Tačiau pabrėžtina, kad, vadovaujantis civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principais (CPK 7 str.), tais atvejais, kai yra teisinė galimybė ištaisyti aptariamus teismo sprendimo trūkumus per papildomo sprendimo institutą, tai turėtų būti daroma priimant papildomą sprendimą.

10. Pažymėtina, kad papildomas sprendimas negali būti priimtas dėl tokių trūkumų, kurių ištaisymas reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą, nes pagal visuotinai žinomą taisyklę, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine ar kasacine tvarka arba atnaujinus procesą. Šios taisyklės išimtys taikomos tik specifinių rūšių sprendimams (sprendimui už akių ir preliminariam sprendimui), taip pat tam tikrais ypatingosios teisenos bylose nurodytais atvejais (CPK 461, 469, 474, 479 str.).

11. Akcentuotina, kad papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teises aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti; tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine, kasacine tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas (Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1879/2013; Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-188-516/2017).

12. Taigi pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Vadinasi, papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama tik su tokių teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, kai, priėmus sprendimą, nustatoma, jog atitinkami ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu keldama vieną reikalavimą - prašydama panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017-02-09 sprendimą ir šis reikalavimas yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė, teikdama prašymą dėl papildomo sprendimo, visiškai nepagrįstai sutapatino jos teismui teiktus procesinio pobūdžio prašymus su ieškinio reikalavimais. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad konkrečiu atveju pagrindo priimti papildomą sprendimą nėra.

14. Atskirajame skunde apeliantė (ieškovė) iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, kaip ir prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo, kurie jau buvo išnagrinėti skundžiamoje teismo nutartyje. Nei argumentų, nei įrodymų, paneigiančių teismo išvados pagrįstumą, nepateikia ir nenurodo. Pažymėtina, kad visi apeliantės atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai taikė civilinio proceso normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo ją panaikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti A. I. 2018-02-19 Vilniaus apygardos teismui pateiktus apeliacinius skundus.