Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-5054-1030/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-09-23
Bylos Nr.: e2-5054-1030/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Monika Lapukaitė
Ieškovas: J. G.
Atsakovas: A. G.
Advokatai: Galina Morozova

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-5054-1030/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02383-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,sekretoriaujant Gretai Tarasevičiūtei,dalyvaujant ieškovei J. G. ir jos atstovei advokatei Galinai Morozovai,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovėms Deimantei Ališauskaitei ir Laurai Raukienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AS Inbank filialas, Bigbank AS filialas, Balcia Insurance SE, veikiantis per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) panaikinti ieškovės ir atsakovo santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Žarėnų – Latvelių Šv. Mikalojaus Romos katalikų bažnyčioje, apskaitos įrašą Nr. 218, atliktą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje; 2) pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 3) nepilnamečių vaikų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 350 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka; vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 10 d. – po 466,66 Eur kiekvienam vaikui; 6) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 7) palikti ieškovei santuokoje turėtą pavardę „G.“; 8) priteisti ieškovei iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos; 9) nustatyti, kad automobilis „TOYOTA AVENSIS 2.0 D-4D WAGON“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui; 10) nustatyti, kad skolą savo asmeniniam kreditoriui AS Inbank Filialui privalo grąžinti asmeniškai ieškovė; 11) nustatyti, kad skolą savo asmeniniam kreditoriui Bigbank AS Filialui privalo grąžinti asmeniškai atsakovas.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu sudarė santuoką, santuokoje šalims gimė du vaikai. Tačiau šalių santuoka iširo, jie nuo 2023 m. liepos mėn. negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Ieškovės teigimu, santuokos iširimo priežastis buvo netinkamas atsakovo elgesys. Atsakovas santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo prieš ieškovę mažamečių vaikų akivaizdoje. 2023 m. gegužės mėn. atsakovas, neblaivus veždamas šalių nepilnametį vaiką, padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalotas vaikas, jam buvo atlikta žandikaulio operacija. Dėl šio įvykio atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Todėl, ieškovės manymu, yra pagrindas nustatyti, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Šiuo metu šalių vaikai gyvena su ieškove, todėl ieškovė prašo nustatyti jų gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas nuo 2024 m. kovo mėn. neteikia vaikams išlaikymo. Ieškovės skaičiavimu, kiekvienam vaikui reikalinga apie 700 Eur suma kas mėnesį. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl jis vaikams gali teikti išlaikymą kiekvienam po 350 Eur. Išlaikymo vaikams įsiskolinimas, ieškovės skaičiavimu, yra po 466,66 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais, todėl ieškovė prašo nustatyti atsakovo su vaikais bendravimo tvarką, nurodytą ieškinio rezoliucinėje dalyje. Šalys bendro dalintino turto neturi. Atsakovo vardu įregistruotas žemės sklypas yra atsakovo asmeninis turtas. Atsakovas taip pat savo vardu turi įregistruotą automobilį, kuris buvo pirktas iš atsakovo asmeninių lėšų. Ieškovė pretenzijų dėl šio turto neturi, todėl prašo jį pripažinti atsakovo asmeniniu turtu. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja. Šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė turi asmeninę prievolę kreditoriui AS Inbank filialui, kurią vykdys asmeniškai. Ieškovės žiniomis, atsakovas turi prievolę kreditoriui Bigbank AS filialui. Ieškovė prašo šią atsakovo prievolę pripažinti atsakovo asmenine prievole. Ieškovė taip pat prašo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi atsakovas santuokos metu pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AS Inbank filialas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka, kad įsipareigojimai pagal tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovės prievole.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Balcia Insurance SE, veikiantis per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai būtų pakeisti į jo asmeninę prievolę, ieškovę visiškai atleidžiant nuo šios prievolės vykdymo.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) byloje pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad Skyriui šeima yra žinoma nuo 2021 m., pradėjus gauti pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus. Šeimai paskirti atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas pagalbą teikia iki šiol. Skyriaus manymu, vaikų gyvenimas su ieškove atitiktų geriausius jų interesus. Ieškovės prašomas išlaikymo vaikams dydis atitinka orientacinį dydį. Ieškovės siūloma atsakovo su vaikais bendravimo tvarka atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas tinkamai.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nuolat naudojo psichologinį smurtą, terorizavo ieškovę. Atsakovas piktnaudžiauti alkoholiu pradėjo palaipsniui. Paskutiniu metu atsakovas visiškai nesirūpindavo vaikais. Ieškovei dėl atsakovo elgesio pakilo aukštas spaudimas, vargino nuolatinis galvos skausmas. Atsakovas šiuo metu gyvena pas savo tėvus. Su vaikais atsakovas bendrauja kas antrą savaitgalį. Tačiau, kai atsakovas būna neblaivus, ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su vaikais. Su nakvyne leisti vaikus pas atsakovą ieškovė nenori dėl atsakovo priklausomybės alkoholiui. Atsakovas šiuo metu nedirba. Vaikai sveikatos problemų neturi, tačiau jaunesniajam vaikui reikalinga papildoma logopedo pagalba. Šiuo metu abu vaikai nori lankyti sporto būrelius, t. y. futbolą. Po eismo įvykio nepilnametis vaikas buvo paguldytas į reanimaciją vieną nakčiai. Šiuo metu vaikai taip pat lankosi pas psichologą, kadangi įvykiai šeimoje turėjo įtakos vaikų psichologinei būsenai. Vieną savaitgalį atsakovas neparvežė vaikų. Ieškovė klausė vaikų, ar jiems tinka tokia bendravimo tvarka su atsakovu, tačiau vaikai išreiškė norą nepasilikti per naktį su tėvu. Ieškovei buvo žinoma atsakovo prievolė kreditoriui Balcia Insurance SE.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė palaikė raštu pateiktą išvadą. Papildomai paaiškino, kad geriausius vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra pagrįstas. Ieškovės prašoma patvirtinti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neriboja atsakovo ir vaikų tarpusavio ryšio palaikymo ir puoselėjimo. Vaiko teisių pažeidimai buvo nustatyti dėl atsakovo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog šalys (duomenys neskelbtini) susituokė Žarėnų – Latvelių Šv. Mikalojaus Romos katalikų bažnyčioje, jų santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 218. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė nepilnametis vaikas M. G., o (duomenys neskelbtini) – nepilnametis vaikas M. G..

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, esant kito sutuoktinio kaltei

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60-3.61 straipsniai numato, kad santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje („Šeimos teisė“), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl atsakovo kaltės. Ieškovė atsakovo kaltę iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę, taip pat, būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjo šalių nepilnametis vaikas.

Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktu, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1015-718/2023 atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta arešto bausmė, konfiskuotas automobilis valstybės nuosavybėn, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams. Minėtame nuosprendyje fiksuotos aplinkybės, jog atsakovas 2023 m. gegužės 30 d. vairavo transporto priemonę neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Iš minėtame nuosprendyje nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad dėl aptariamo eismo įvykio šalių nepilnamečiui vaikui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota kraujosruva veido dešinėje, skruostikaulio lūžimas, viršutinio žandikaulio lūžimas.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – 2022 m. gruodžio 25 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo, 2022 m. gruodžio 26 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę bei 2022 m. gruodžio 26 d. pranešimo apie įtarimą – matyti, kad atsakovas buvo įtariamas, jog 2022 m. gruodžio 25 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, fiziškai smurtavo prieš ieškovę šalių mažamečių vaikų akivaizdoje. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1015-718/2023 matyti, kad aptariamas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, A. G. susitaikius su nukentėjusiąja J. G.. Iš šio nuosprendžio taip pat matyti, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, J. G. nuosekliai laikėsi savo pozicijos dėl to, kad 2022 m. gruodžio 25 d. neblaivus sutuoktinis prieš ją smurtavo ir šį konfliktą matė jų nepilnamečiai vaikai.

Įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu, tai matė šalių nepilnamečiai vaikai, be to, atsakovas, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta šalių nepilnamečio vaiko sveikata. Taigi atsakovas pažeidė esmines savo kaip sutuoktinio pareigas, jis sutuoktinės negerbė, smurtavo prieš ją, piktnaudžiavo alkoholiu, yra kaltas dėl šalių nepilnamečio vaiko sužalojimo, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms ir byloje nesant duomenų apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, ieškovės ieškinio reikalavimas tenkintinas ir šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis).

Ieškovei prašant, jai paliktina pavardė – „G.“, o atsakovui – „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (CK 3.59, 3.72 straipsniai).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinė žala dėl santuokos iširimo apima dvasinius išgyvenimus, su santuoka susijusių lūkesčių žlugimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Savo prašymą grindžia tuo, jog atsakovo amoralus elgesys santuokos metu lėmė santuokos iširimą, sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, skausmą ir pažeminimą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl atsakovo elgesio santuokos metu ieškovei sutriko sveikata, teko kviesti greitąją medicinos pagalbą, tam tikrą laiką ieškovė buvo nedarbinga. Atsakovo elgesys taip pat sukėlė dvasinių ir emocinių išgyvenimų šalių nepilnamečiams vaikams, dėl minėtų išgyvenimų vaikai šiuo metu lankosi pas psichologą.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dėl atsakovo agresijos (fizinio smurto prieš ieškovę) ieškovei teko kreiptis į policiją. Be to, atsakovas, būdamas neblaivus padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta šalių nepilnamečio vaiko sveikata. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir jo kaltė dėl santuokos iširimo. Santuokos iširimas dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovės ir vaikų atžvilgiu turėjo neabejotinai sukelti ieškovei emocinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovei neturtinė žala atsirado dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, neteisėtų veiksmų. Ieškovės nurodyto neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo vertinti kaip nepagrįsto, atsakovas dėl jo byloje taip pat nepareiškė prieštaravimų.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei ieškovės paaiškinimus apie patirtus išgyvenimus, ieškovės reikalavimą dėl 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkina.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo šalių nepilnamečių vaikų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų – turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nėra, nes atsakovas prieštaravimų nepateikė, taip pat atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos institucijos raštu ir žodžiu duotas išvadas, ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais, todėl esant nustatytai bendravimo tvarkai, šalių pasirinkimo teisė veikti tik vienai jai patogiu ir norimu būdu yra ribojama (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) atsakovas, būdamas blaivus, bendrauja su nepilnamečiais vaikais M. G. ir M. G. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą ir sekmadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną 16.00 val. į jų gyvenamąją vietą; 2) jeigu atsakovas dėl kokių nors priežasčių negali nustatytą dieną ir nustatytu laiku pasiimti nepilnamečių vaikų, jis privalo apie tai trumpąja SMS žinute nedelsiant informuoti ieškovę; 3) jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių atsakovo bendravimas su vaikais nėra galimas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo valios (vaikų liga, užimtumas būreliuose, varžybose ir t.t.), ieškovė privalo apie tai trumpąja SMS žinute nedelsiant informuoti atsakovą, nurodydama priežastis, dėl kurių jo bendravimas su vaikais negalimas; 4) vaikams susirgus, tėvai vienas kitą privalo nedelsdamos informuoti trumpąja SMS žinute ar telefonu apie vaikų sveikatos būklę, taip pat tinkamai pasirūpinti vaikais, atsižvelgdami į gydytojų rekomendacijas tam, kad vaikų sveikatos būklė nepablogėtų; 5) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu nuo 19.00 val. iki 20.00 val.

Ieškovė nurodė, kad tokią bendravimo tvarką, pagal kurią vaikai leistų laiką su atsakovu kas antrą savaitgalį, nenakvodami jo namuose, siūlo dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikai taip pat išsakė savo nenorą likti pas atsakovą su nakvyne. Skyrius raštu ir žodžiu duotose išvadose nurodė, kad ieškovės ieškinyje siūloma bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovės siūloma atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka atitinka jų interesus, ja sudaromos tinkamos sąlygos vaikų ir tėvo bendravimui. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, nustatytina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, kaip nurodyta ieškinyje ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Pažymėtina, kad, pasikeitus teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, ši tėvo ir vaikų bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu arba teismo tvarka (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui po 350 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė pateikė nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kurioje nurodė, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį reikalinga apie 700 Eur suma. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikai sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji patirtų papildomų išlaidų, neturi. Šiuo metu vaikai išreiškė pageidavimą lankyti futbolo būrelį, tačiau būrelio kaina ieškovei dar nėra žinoma.

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnamečiui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21, 22 punktai). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 924 Eur, atskaičius mokesčius, apie 700 Eur (https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/darbo_vietos_skaiciuokle). Taigi, teismo vertinimu, vadovaujantis prioritetiniais šalių vaiko interesais, vaikų kasmėnesiniai būtinieji (minimalieji) poreikiai laikytini ne mažesniais kaip 700 Eur, kurių ieškovė neprivalo įrodinėti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas vaikų poreikių dydžio neginčijo.

Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, ieškovės mėnesinės pajamos laikotarpiu nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. buvo nuo 674 Eur iki 796 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovės vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nėra. Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AS Inbank filialui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, gauna socialinę išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruoti du žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), bei adresu (duomenys neskelbtini). Vienas iš jų yra nuomojamas. Iš Kelių transporto priemonių registro išrašo nustatyta, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė „TOYOTA AVENSIS 2.0 D-4D WAGON“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (yra priimtas teismo nuosprendis dėl transporto priemonės konfiskavimo). Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų BigBank AS filialui bei Balcia Insurance SE Lietuvos filialui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog nei vieno iš tėvų turtinė padėtis ar kitos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygios tėvų pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams principo. Pažymėtina ir tai, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Todėl byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, neeliminuoja tėvo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, duomenų, kurie leistų manyti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali uždirbti tiek, kad patenkintų savo vaikų bent būtinuosius poreikius, byloje nėra. Todėl lemiamas vaidmuo aptariamu atveju tenka ne tėvo socialiniai padėčiai, bet vaikų poreikių ir interesų užtikrinimui, nes visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 nurodė, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, jų tikslas – suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija pusė minimalios mėnesinės algos, kuri, kaip jau minėta, atspindi tik orientacinį vaiko būtinųjų (minimaliųjų) poreikių dydį, laikytina, kad kiekvienas iš tėvų prie kiekvieno vaiko išlaikymo turėtų prisidėti bent po 350 Eur. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. G., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 350 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2024 m. balandžio 11 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 466,66 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 10 d.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad minėtu laikotarpiu teikė vaikams išlaikymą, taigi neįrodė, kad savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti vaikus vykdė tinkamai. Todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 466,66 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 10 d.

Dėl turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), bei adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, šie žemės sklypai buvo įgyti iki santuokos pagal 2012 m. vasario 7 d. Dovanojimo sutartį Nr. NB2-618, todėl laikytini asmenine atsakovo nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintini (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalys santuokos metu kito nekilnojamojo turto neįgijo. Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad atsakovo vardu nuo 2018 m. įregistruota transporto priemonė „TOYOTA AVENSIS 2.0 D-4D WAGON“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (yra priimtas teismo nuosprendis dėl transporto priemonės konfiskavimo). CK 3.87 straipsnio 1 dalis numato, jog turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vienas iš pagrindų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisei pasibaigti – santuokos nutraukimas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Minėta transporto priemonė įgyta santuokos metu, tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonės, registruotos atsakovo vardu, padalijimo tvarkos ir būdo (CK 185 straipsnis, 187 straipsnis). Ieškovė prašo transporto priemonę po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio turto padalijimo būdo nepateikė. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl transporto priemonės padalijimo tvarkos ir būdo nėra, po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė „TOYOTA AVENSIS 2.0 D-4D WAGON“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl sutuoktinių prievolių

Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Santuokos metu, t. y. 2019 m. spalio 21 d., atsakovas su kreditoriumi BigBank AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-19010833, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4 080 Eur kreditas 72 mėn. terminui. Ieškovė prašo šią atsakovo prievolę pripažinti jo asmenine prievole, kadangi paskola buvo skirta atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kaip matyti iš šios sutarties teksto (žr. pagrindines sutarties sąlygas), minėta paskola buvo asmeninė, skirta atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kreditorius ir atsakovas prieštaravimų dėl šios prievolės pobūdžio nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ši atsakovo prievolė po santuokos nutraukimo lieka asmenine jo prievole.

Santuokos metu, t. y. 2023 m. gegužės 21 d., ieškovė su kreditoriumi AS Inbank filialu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VGR30521LLPA, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 800 Eur kreditas 36 mėn. terminui. Ieškovė prašo šią prievolę kreditoriui AS Inbank filialui pripažinti ieškovės asmenine prievole. Kaip matyti iš šios sutarties teksto (žr. standartinę informaciją apie kreditą), minėta paskola buvo skirta ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Kreditorius AS Inbank filialas sutinka, kad įsipareigojimai pagal tarp ieškovės ir kreditoriaus sudarytą sutartį po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovės prievole. Atsakovas prieštaravimų dėl šios prievolės pobūdžio nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ši ieškovės prievolė po santuokos nutraukimo lieka asmenine jos prievole.

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovo atžvilgiu antstolio G. J. kontoroje yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0091/24/01001, pradėtoje pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 23 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6319-837/2024 dėl 4 123,42 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojui Balcia Insurance SE, veikiančiam per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą. Ši prievolė atsirado šalių santuokos metu. Kartu pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, aptariama prievolė kilo iš atsakovo pareigos atlyginti žalą dėl atsakovo kaltais veiksmais sukelto eismo įvykio, tokia prievolė laikytina nesusijusia su šeimos interesais, taigi pripažįstama asmenine atsakovo prievole. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo šią prievolę pripažinti asmenine atsakovo prievole. Kreditorius Balcia Insurance SE, veikiantis per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, neprieštarauja, kad atsakovo jam turimi kreditoriniai įsipareigojimai būtų jo asmeninė prievolė. Atsakovas prieštaravimų dėl šios prievolės pobūdžio taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ši atsakovo prievolė po santuokos nutraukimo lieka asmenine jo prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą (dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo), kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Turtiniams reikalavimams dėl išlaikymo priteisimo ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o žyminio mokesčio dydis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, už ieškinį, jį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš viso turėjo būti sumokėtas 333 Eur žyminis mokestis (110 Eur už neturtinį reikalavimą pagal CK 3.59 straipsnį, 34 Eur už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, 189 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą dviems vaikams). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 13 d. sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybe mokėjimo, be to, ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl, ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 333 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Iš teismui pateiktos 2024 m. rugpjūčio 27 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. ATP-2024-08276 nustatyta, kad dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 473,50 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 473,50 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šioje byloje taip pat susidarė 20,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios, ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kiti procesiniai klausimai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai, šios laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo šio teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina ir tai, kad, vykdant teismo sprendimą, į teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį turi būti įskaitytas atsakovo sumokėtas laikinas išlaikymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti J. G. (iki santuokos K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Žarėnų – Latvelių Šv. Mikalojaus Romos katalikų bažnyčioje sudarytos, (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje apskaitytos santuokos įrašą Nr. 218 dėl atsakovo A. G. kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui A. G. palikti pavardę „G.“, ieškovei J. G. – ,,G.“.

Priteisti ieškovei J. G. iš atsakovo A. G. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus) neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos iširimo, atlyginimo.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. G..

Priteisti iš atsakovo A. G. nepilnamečių vaikų M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. balandžio 11 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. G. nepilnamečių vaikų M. G. bei M. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – kiekvienam vaikui po 466,66 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt šešis centus) už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 10 d.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo A. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) atsakovas, būdamas blaivus, bendrauja su nepilnamečiais vaikais M. G. ir M. G. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą ir sekmadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną 16.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

2) jeigu atsakovas dėl kokių nors priežasčių negali nustatytą dieną ir nustatytu laiku pasiimti nepilnamečių vaikų, jis privalo apie tai trumpąja SMS žinute nedelsiant informuoti ieškovę;

3) jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių atsakovo bendravimas su vaikais nėra galimas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo valios (vaikų liga, užimtumas būreliuose, varžybose ir t. t.), ieškovė privalo apie tai trumpąja SMS žinute nedelsiant informuoti atsakovą, nurodydama priežastis, dėl kurių jo bendravimas su vaikais negalimas;

4) vaikams susirgus, tėvai privalo nedelsdami vienas kitą informuoti trumpąja SMS žinute ar telefonu apie vaikų sveikatos būklę, taip pat tinkamai pasirūpinti vaikais, atsižvelgdami į gydytojų rekomendacijas tam, kad vaikų sveikatos būklė nepablogėtų;

5) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu nuo 19.00 val. iki 20.00 val.

Padalinti santuokos metu šalių įgytą turtą, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise priteisiant transporto priemonę „TOYOTA AVENSIS 2.0 D-4D WAGON“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas SB1EW56L20E093470).

Konstatuoti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievolė kreditoriui BigBank AS filialui pagal tarp atsakovo A. G. ir kreditoriaus BigBank AS filialo 2019 m. spalio 21 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-19010833 lieka atsakovo A. G. asmenine prievole.

Konstatuoti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievolė kreditoriui Balcia Insurance SE, veikiančiam per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 23 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6319-837/2024, pagal kurį išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0091/24/01001, lieka atsakovo A. G. asmenine prievole.

Konstatuoti, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievolė kreditoriui AS Inbank filialui pagal tarp ieškovės J. G. ir kreditoriaus AS Inbank filialo 2023 m. gegužės 21 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VGR30521LLPA lieka ieškovės J. G. asmenine prievole.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. G. 473,50 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir penkiasdešimt centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteistas valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. G. 333 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5661.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5054-1030/2024 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną išlaikymą – panaikinti nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonei „Registrų centras“ – Vedybų sutarčių registro tvarkytojai – tam, kad būtų įregistruotas turto padalijimo faktas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Monika Lapukaitė