Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ centro operatorius, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo (t. y. kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), nustatyta BK 281¹ straipsnyje ir gali būti padaryta tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. Toks teisinio reglamentavimo pasikeitimas aktualus sprendžiant dėl BK 281 straipsnio (kiek tai susiję su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio) ir BK 281¹ straipsnio taikymo, nustačius, kad apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai girtumas yra lygus ar viršija 1,51 promilės) sukėlė BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius. Tokia situacija nustatyta nagrinėjamu atveju – kaltininkui nustatytas 3,12 promilės neblaivumas, vairuodamas automobilį tokios būsenos jis nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 2 dalis).

BK 281 straipsnio 2 dalies norma laikytina sudėtine nusikalstama veika tais atvejais, kai minėtoje dalyje nurodytą veiką padaro ir pavojingas pasekmes (be kita ko, nesunkų sveikatos sutrikdymą) kitam asmeniui sukelia kaltininkas, kuris transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinka tiek BK 281 straipsnio 2 dalis, tiek iš dalies ir BK 281¹ straipsnis, todėl šių normų santykis gali būti įvardijamas kaip normos-visumos (BK 281 straipsnio 2 dalis) ir normos-dalies (BK 281¹ straipsnis) konkurencija.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje minėtu aspektu pasisakyta, kad, esant normos-visumos ir normos-dalies konkurencijai, norma-dalis paprastai netaikoma, nes ją visiškai savo požymiais apima norma-visuma. Taip išvengiama dirbtinio kaltinamojo teisinės padėties pasunkinimo, kai asmuo, iš esmės padaręs vieną nusikalstamą veiką, kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Norma-dalis taikytina kartu su norma-visuma tik tais atvejais, kai ji nustato griežčiau baustiną nusikalstamą veiką, kuri negali būti apimta normos-visumos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-289/2013). Atitinkamai nustačius, kad norma-dalis nustato griežčiau baustiną nusikalstamą veiką, ji negali būti apimama normos-visumos ir kvalifikuojama atskirai; norma-visuma ir norma-dalis tarpusavyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Bendriausia prasme griežtesnis baudimas tokiais atvejais nustatomas lyginant konkrečiose atitinkamo BK straipsnio dalyse nustatytas sankcijas. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje yra atvejų, kai, be sankcijų, taip pat vertinti ir padarytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai – atsižvelgta į veikų baigtumo momentą, taip pat veikomis pažeidžiamų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių svarbą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2014).

Taigi, sprendžiant dėl pavienės sudėtinės nusikalstamos veikos arba idealiosios nusikalstamų veikų sutapties buvimo kaltininko veiksmuose, būtina atsižvelgti ne tik į konkrečiose atitinkamų BK straipsnių dalyse nustatytas sankcijas, bet ir į padarytų veikų tarpusavio santykį, jų pavojingumą, pažeistų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių svarbą, pažeistų objektų skaičių ir santykį, nusikalstamų veikų baigtumo momentą ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad norma-visuma laikoma nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 2 dalis), o norma-dalis – abiem kaltės formomis (BK 281¹ straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų pagrindinis tiesioginis objektas – transporto eismo sauga, bet ir papildomi BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektai – sveikata ir nuosavybė. Be to, skiriasi ir minėtų nusikalstamų veikų baigtumo momentai – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo neblaiviam (kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, reikalaujanti padarinių, ši veika laikoma baigta tik kilus nurodytiems padariniams, t. y. nesunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą. Skiriasi ir kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų kaltės formos – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką padarė būdamas nusikalstamai nerūpestingas, t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad, būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Taigi, nagrinėjamoje byloje vadovaujantis griežtesnio baudimo taisykle, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes įvertinus nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tarpusavio santykį apibūdinančius požymius, konstatuotina, jog šiuo atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susiklostė situacija, kai norma-visuma neatsargi nusikalstama veika neapima normos-dalies tyčinės nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju asmens veika, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, buvo baigta nuo vairavimo neblaiviam momento, todėl tuo atveju, kai asmuo, vairuodamas neblaivus, sukelia dar ir pasekmes, kurios nenurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai kvalifikuojami atskirai. Dėl to teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai jam nustatytas 3,12 promilės neblaivumas, turi būti kvalifikuoti kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 2 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sutaptį. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o kiekviena jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia teisiamajame posėdyje pagarsinti nukentėjusiojo atstovės parodymai, apžiūros protokolų duomenys, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, kita bylos medžiaga. Šios A. G. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį ir sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Nagrinėjamoje byloje non bis in idem (negalima bausti dukart už tą patį teisės pažeidimą) principo kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai veikų tapatumo klausimai sprendžiami padarius skirtinguose BK straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, svarbiu faktų tapatumo kriterijumi non bis in idem prasme laikytina tai, kad vertinamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl kai inkriminuojama idealioji kelių skirtingų nusikalstamų veikų sutaptis ir kai kaltinimai dėl tokią sutaptį sudarančių veikų buvo pareikšti viename procese, šio principo pažeidimas paprastai nėra konstatuojamas. Konstatavus, kad kaltinamojo A. G. teisei priešingi veiksmai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir kaltinimai dėl abiejų tokią sutaptį sudarančių veikų buvo pareikšti viename baudžiamajame procese, nėra pagrindo daryti išvadą dėl non bis in idem principo pažeidimo nagrinėjamoje byloje.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu rankomis suėmė savo žmonai J. G. už abiejų rankų riešų ir stipriai suspaudė, taip sukeldamas J. G. fizinį skausmą.

A. G. suvokė, kad naudoja smurtinius veiksmus prieš šeimos narį ir artimą giminaitį, ir norėjo taip veikti, tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ši A. G. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkina tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris nesunkius nusikaltimus. Atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos. Kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas – tai lengvina jo atsakomybę. Įvertinus aptartas nusikaltimų padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, A. G. už BK 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skiriamos sankcijose numatytos arešto bausmės, jų terminus nustatant didesnius nei šių bausmių vidurkiai.

Bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį, subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 7 dalimi dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- prie griežčiausios bausmės, paskirtos ir subendrintos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį, iš dalies pridėtina švelnesnė bausmė, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, neviršijant maksimalaus galimo arešto dydžio, taip paskiriant 90 parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis, 63 straipsnio 7 dalis).

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, A. G. skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad A. G. nuteisiamas arešto bausme pirmą kartą, anksčiau neteistas, dirba, augina nepilnamečius vaikus, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma, tai paliekama teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo vietose išbūtas laikas nuo 2022-12-25 21.20 val. iki 2022-12-26 16.00 val. (viena diena), ir nuo 2023-05-30 17.06 val. iki 2023-05-31 14.39 val. (viena diena), iš viso dvi dienos, kurios prilyginamos dviem arešto paroms (t, 1, b. l. 114-116; 123-124, t. 2, b. l. 79-85; 88-91).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinas pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (t. 2, b. l. 158-165; 166-169; 174-177).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad A. G. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,12 prom. neblaivumas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023-05-31. Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė sulaikys kaltinamąjį nuo analogiškų veikų padarymo ateityje.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023).

Pagal bylos duomenis, automobilis „Toyota avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam A. G. (t. 2, b. l. 4, t. 3, b.l. 36) ir buvo jo panaudotas darant nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje. Konstatuotina, kad šių nusikalstamų veikų priemonės grąžinimas kaltinamajam ir sprendimas išieškoti iš kaltinamojo jos vertę vien dėl to, kad tokį (sugadintą) automobilį bus sudėtinga realizuoti, neatitinka nei turto konfiskavimo teisinės paskirties, nei BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse nustatyta transporto priemonių ir kito konfiskuoto turto, kuris negali būti panaudotas pagal paskirtį ir yra pripažintas nerealizuotinu, pripažinimo atliekomis tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis „Toyota avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. G., skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Prokuroro 2023-06-05 nutarimu paskirtas, po to 2023-10-30 teismo nutartimi pratęstas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuriuo apribotos A. G. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Toyota avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis grąžintas saugoti A. G. (2 t., b.l. 124- 137)) paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo (t. 2, b. l. 138-143).

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl transporto priemonės automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio transportavimo patyrė 60,50 Eur išlaidas, pateikė PVM sąskaitą faktūrą 2023-06-06 POL Nr. 89 (t. 2, b. l. 10-11). Nukentėjusioji J. G. pateikė teismui Swedbank mokėjimo išrašą, iš kurio matyti, jog 2023-06-15 J. G. K. apskrities vyriausiasis policijos komisariatui pervedė 60,50 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama sąskaitą faktūrą 2023-06-06 POL Nr. 89 (t.3, b.l. 29). Atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato patirtos išlaidos yra atlygintos, prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo netenkintinas ir iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kiti klausimai.

Dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2022-01-21 VĮ „Regitra“ A. G. vardu, saugomas baudžiamosios bylos 2-ame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena – DVD, 1 vnt., saugoma baudžiamosios bylos 1-ame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais;

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir A. G. paskirti 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 7 dalimi, jau subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir A. G. paskirti 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. G. paskirti – 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, A. G. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinojo sulaikymo vietose išbūtą laiką nuo 2022-12-25 21.20 val. iki 2022-12-26 16.00 val. (vieną dieną), ir nuo 2023-05-30 17.06 val. iki 2023-05-31 14.39 val. (vieną dieną), iš viso dvi dienas, kurios prilyginamos dviem arešto paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2023-05-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

2023-06-05 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. G. automobiliui „Toyota avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris perduotas saugojimui A. G., pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022-01-21 VĮ „Regitra“, A. G. vardu, saugomą baudžiamosios bylos 2-ame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną- DVD, 1 vnt., saugomą baudžiamosios bylos 1-ame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.