Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Jan Kučynski,

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), nevedusiam, be išsilavinimo, nedirbančiam, faktiškai gyvenančiam ir deklaruojančiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. P., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent: jis, 2023 m. rugsėjo 24 d., apie 15:40 val., savo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje įvykusio buitinio konflikto tarp jo ir jo sesers J. L., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia pastūmė nukentėjusiąją J. L., dėl ko ji alkūne nukrito ant grindų, po ko dar gulinčiai nukentėjusiajai sudavė du kartus kumščiu į pilvo sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. L. fizinį skausmą.

2. 2023 m. rugsėjo 25 d. apklaustas kaip įtariamasis M. P. parodė, kad neprisipažįsta. Dėl sveikatos būklės parodymus duoti atsisako (b. l. 67 – 68).

3. 2024 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. L. parodė, kad laikosi savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Brolis jau turi grįžti namo, pavartojęs jam skirtus vaistus, jis dabar pradeda viską suprasti, prisiminti, kalba su ja. Prieš tai jis naktį vaikštinėjo, dieną miegojo. Mano, kad jam reikia gydymo. Pretenzijų broliui neturi. Atsakydama į prokurorės klausimus, parodė, kad ji su M. P. kartu negyvena, tik prižiūri jį. Jis pats iš pradžių gėrė vaistus, po to nustojo. Atsakydama į gynėjo klausimus, nurodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), ji – (duomenys neskelbtini), atstumas tarp jų apie 70 kilometrų. Šalia jo dar gyvena sesuo, giminaičiai. Konfliktas kilo (duomenys neskelbtini), kai ji buvo atvažiavusi. Prieš 10 metų jis jau sirgo, dar mama buvo gyva. Jis gydėsi Naujojoje Vilnioje ir Eišiškėse. Šiuo metu jis gydomas Rokiškio ligoninėje. Jis paskambino ir pasakė, kad jį greitai paleis namo. Tame name gyvena tik jis vienas. Jį gydęs gydytojas anksčiau dirbo Eišiškėse, dabar dirba Šalčininkuose. Jeigu jis nebus gydomas, jį kankins nemiga. Jis pradės vaikštinėti naktimis ir gąsdinti žmones. Kai pasirūpino malkomis ir paprašė jo sudėti, jis susinervino, pradėjo šūkauti ant jos, rėkti, kad jam nieko nereikia. Utenoje ekspertai nustatė, kad jis būtų gydomas, jis po keletą mėnesių buvo gydomas Naujosios Vilnios ligoninėje, buvo nuvežamas policijos į Naująją Vilnią. Nemano, kad jis turėtų būti gydomas Rokiškyje, mano, jog jis gali būti gydomas Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje. Be to, jam nustatyta liga iki gyvenimo pabaigos. Neprieštarauja, kad jis būtų gydomas pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nes jai labai toli važinėti į Rokiškį. Atsakydama į teisėjo klausimą, parodė, kad jis jai skambino, pasakė, kad greitai atvažiuos ir prašė jam atsiųsti pinigų cigaretėms. Utenoje jai gydytojas pasakė, kad jis tikrai serga ir bus perkeltas gydytis į Rokiškio psichiatrinę ligoninę.

4. 2024 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. L. parodė, kad buvo nuvažiavusi pas brolį, jis ją pažino, kalbėjo su ja, be to jis jai skambino telefonu. 2024 m. rugpjūčio 24 d. ji jį pasiėmė iš ligoninės. Jis jautėsi gerai. Dabar jis po vaistų išrašymo jaučiasi labai gerai. 22 valandą jis pats išgeria vaistus ir jai apie tai praneša. Šie vaistai jam padeda. Atsakydama į teisėjo klausimus, parodė, kad ji pas jį važinėja, nori jam nupirkti telefoną, kad dažniau bendrauti su juo. Jis važiavo į Eišiškes pas psichiatrą. Gydytojas patvirtino, kad išrašys tokius pat vaistus. Jeigu būtų paskirtas ambulatorinis gydymas, ji tikrai prižiūrėtų savo brolį, prižiūrės dar ir jos dukra, kuri dirba socialine darbuotoja, sūnėnas. Visi giminaičiai jį prižiūrėtų. Visi kaimynai sakė, kad po gydymo jis visiškai kitoks žmogus, ji labai patenkinta gydytoju, kuris išrašė šiuos vaistus. Atsakydama į gynėjo klausimus nurodė, kad jį gali prižiūrėti ir jos dukra J. L., kuri dirba socialine darbuotoja, jai gali padėti giminaičiai T. N. (T. N.) ir V. B. (V. B.), kurie gyvena ten pat, (duomenys neskelbtini). Šiandien pirks broliui telefoną, kad bendrautų dažniau. Jo būstas tinkamas gyventi, krosnis suremontuota. Brolis gauna 400 eurų pašalpą dėl ligos. Nuo (duomenys neskelbtini) iki Eišiškių miesto yra apie 3 kilometrai, važinėja autobusai. Į Eišiškes atvažiuoja gydytojas psichiatras. Atsakydama į prokurorės klausimus, paaiškino, kad brolis gyvena vienas. Garantuoja, kad visi jį prižiūrėtų, jei jis bus gydomas ambulatoriškai. Jų santykiai po to įvykio pagerėjo. Atsakydama į gynėjo klausimus, parodė, kad tas namas, kuriame gyvena M. P., priklausė jos mamai, dabar priklauso jai ir jos broliui pagal paveldėjimą. 5. 2023 m. rugsėjo 24 d. apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 24 d., apie 15:40 val., ji atvažiavo pas brolį M. P. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavo kartu su savo dukra J. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei vyru, kurį rado skelbime dėl krosnies taisymo. Šio vyro vardo ir pavardės nežino, nes rado jo skelbimą, kad jis taiso krosnis, paskambino jam telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Ji kartu su krosnies taisymo meistru užėjo į namus, dukra pasiliko lauke. Namuose buvo brolis M. P., ji jam paaiškino, kad nori sutaisyti name esančią krosnį, kadangi ji avarinės būklės. Jos brolis iš karto pasidarė agresyvus, pradėjo rėkti, vyti juos iš namų. Jos brolis, rėkdamas, staigiai ją pastūmė ant grindų, ji nugriuvo alkūne į grindis ir jai, gulinčiai, brolis dar sudavė kumščiu du kartus į pilvą. Minėtas krosnies meistras visa tai matė, jis iš karto išėjo iš namo ir išvažiavo. Jos dukra pačio konflikto nematė, ji buvo lauke. Ji spėjo išbėgti iš namo į kiemą ir iškvietė pagalbą. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmą. Ji su broliu kartu negyvena, jis serga psichinėmis ligomis, jam reikia skirti priverstinį gydymą. Daugiau nieko parodyti neturi (pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 12–17).

6. 2024 m. kovo 6 d apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji J. L. parodė, kad su savo parodymais, kuriuos davė savo pirmos apklausos metu, sutinka, gali juos papildyti. M. P. yra jos brolis. Jis vienas gyvena jų tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodytas namas yra registruotas jų abiejų vardu. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini). Atvažiuoja pas brolį du kartus per mėnesį. Broliui nustatyta (duomenys neskelbtini), bet buityje jis tvarkosi pats. Kaip aiškinosi, jokia socialinė darbuotoja jam nepriklauso. 2023 m. rugsėjo 24 d., apie 15:40 val., ji atvažiavo pas brolį. Atvažiavo kartu su savo dukra J. L. bei vyru (duomenų nežino), kurį rado skelbime dėl krosnies taisymo. Vyras pagyvenęs, jo skelbimą, kad jis taiso krosnis, rado internete, jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Vyrą pasamdė, nes skubiai reikėjo sutaisyti name krosnį. Brolis žinojo, kad ji atvažiuos su meistru. Su nurodytu vyru užėjo į namus, dukra pasiliko lauke. Namuose pradėjo su meistru bendrauti, tarėsi dėl taisymo variantų. Broliui irgi buvo paaiškinusi, kad reikia taisyti krosnį, kadangi ji avarinės būklės. Pokalbio su vyru metu, brolis pasidarė agresyvus, pradėjo rėkti, vyti juos iš namų. Suprato, kad M. nevartoja jam paskirtų vaistų, tai buvo matyti iš jo elgesio. Brolis rėkdamas, staigiai, net to nesitikėjo, ją pastūmė ant grindų. Ji griuvo alkūne (kurios rankos neatsimena) į grindis ir, jai gulint, M. su kumščiu sudavė dar du kartus jai į pilvą. Po to ji staigiai atsistojo ir su meistru išėjo. Minėtas krosnies meistras galimai viską matė, o kai išėjo iš namo iš karto išvažiavo. Jos dukra pačio konflikto nematė, ji buvo lauke. Ji lauke iškvietė policiją. Atvyko pirmiau policija, o paskui GMP. GMP apžiūrėjo brolį, bet jo nehospitalizavo. Broliui reikalingas gydymas, kadangi jis nevartoja jam paskirtų vaistų. Nuo M. panaudoto smurto prieš ją, ji patyrė tik fizinį skausmą, daugiau į medikus nesikreipė, teismo medicinos ekspertizės neatliko. Civilinio ieškinio nereikš, M. pretenzijų neturi, nori, kad jį tiesiog pagydytų. M. daug kartų gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) Naujojoje Vilnioje, bet jau kelerius metus nesigydo, vaistų nevartoja, todėl jam ir užeina tokie priepuoliai (b. l. 38 – 40).

Pareigūnas 1: tai suprantate, sumušimas tai visai kitas dalykas, tai baudžiamoji atsakomybė.

Moteris 1: taip.

Moteris 1: M.

14.2. Įrašo pavadinimas „PSS-20230924-160115UTC+0300“, dydis – 1,12 GB, trukmė – 29:38 min., padarytas Vilniaus apskrities Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Darjuš Skirtun nešiojamu vaizdo registratoriumi. Įvykis buvo užfiksuotas lauke. Vaizdo, garso įraše užfiksuota tokia pat informacija, kaip ir įraše „PSS-20230924-160035UTC+0300“, tik kito pareigūno vaizdo registratoriumi. Naujų tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.

14.4. Po apžiūros vaizdo ir garso įrašai perkeliami į DVD-R laikmeną (b. l. 42 – 44).

15. 2023 m. spalio 19 d. Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai paskirta užduotis dėl tikslingumo M. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 80 – 81).

16. 2023 m. lapkričio 6 d. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba pateikė specialisto išvadą Nr. 89TPK-365/2023, kurioje nurodyta, kadangi M. P. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 82).

17. 2024 m. sausio 18 d. – 2024 m. vasario 9 d. Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės išvados akte Nr. 78TPK-12/2024 nurodyta, kad ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nesant galimybės atsakyti į teismo nutartyje pateiktus klausimus, M. P. rekomenduojama skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje (b. l. 94 – 100).

18. Iš 2024 m. balandžio 22 d. – 2024 m. gegužės 17 d. Vilniaus teismo psichiatrijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos išvados akto Nr. 75U-II-40/2024, matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2023 m. rugsėjo 24 d., M. P. konstatuotas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu M. P. taip pat konstatuojamas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Šiuo metu su M. P. negali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis negali dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 128 – 136).

19. 2024 m. gegužės 22 d. surašytas prokuroro prašymas atiduoti M. P. į ekspertizės įstaigą (b. l. 120 – 121).

20. 2024 m. gegužės 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas Rinaldas Adamonis tenkino prokuroro prašymą. Nutarta perkelti M. P. iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos teismo psichiatrijos skyriaus į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ „Rokiškio psichiatrinė ligoninė“, iki kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Įtariamojo M. P. laikymo specialiojoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje laiką nustatyti trijų mėnesių laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 23 d., t. y. nutarties priėmimo dienos (b. l. 122 – 123).

Motyvuojamoji dalis

21. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

22. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. P. parodė, kad neprisipažįsta. Dėl sveikatos būklės parodymus duoti atsisako (b. l. 67 – 68).

23. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. L. parodė, kad pretenzijų broliui neturi. Kol brolis gulėjo ligoninėje, ji nuolat su juo bendravo. Nurodė, kad jai nuvažiavus pas brolį, jis ją pažino, kalbėjo su ja, be to jis jai skambino telefonu. Ji paėmė jį iš ligoninės. Jis jautėsi gerai. Dabar jis po vaistų išrašymo jaučiasi labai gerai. 22 valandą jis pats išgeria vaistus ir jai apie tai praneša. Šie vaistai jam padeda. Jeigu būtų paskirtas ambulatorinis gydymas, ji tikrai prižiūrėtų savo brolį, jį gali prižiūrėti ir jos dukra J. L., kuri dirba socialine darbuotoja, jai gali padėti giminaičiai T. N. (T. N.) ir V. B. (V. B.), kurie gyvena ten pat, (duomenys neskelbtini). Visi giminaičiai jį prižiūrėtų. Visi kaimynai sakė, kad po gydymo jis visiškai kitoks žmogus, ji labai patenkinta gydytoju, kuris išrašė šiuos vaistus. Nuo (duomenys neskelbtini) iki Eišiškių miesto yra 3 kilometrai, važinėja autobusai. Į Eišiškes atvažiuoja gydytojas psichiatras. Namas, kuriame gyvena M. P., priklausė jos mamai, dabar priklauso jai ir jos broliui pagal paveldėjimą.

24. Iš 2024 m. balandžio 22 d. – 2024 m. gegužės 17 d. Vilniaus teismo psichiatrijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos išvados akto Nr. 75U-II-40/2024, matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2023 m. rugsėjo 24 d.) M. P. konstatuotas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), dėl kurios M. P. negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu M. P. taip pat konstatuojamas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. M. P. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Šiuo metu su M. P. negali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis negali dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 128 – 136). Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Ramunė Drazdauskienė parodė, kad savo aktą tvirtina. Jos nuomone, šie simptomai būdingi (duomenys neskelbtini) ir M. P. reikalinga skirti bent šešių mėnesių stacionarinį priverstinį gydymą, nes jam dar nebuvo skirti ilgo veikimo vaistai. Nurodė, jog norint pasiekti greitesnę remisiją, reikės stacionaraus gydymo, tada tik bus galima kalbėti apie ambulatorinį gydymą. Gydytojas psichiatras pagal gyvenamąją vietą taip pat gali skirti ilgalaikio gydymo vaistus.

25. Teismo posėdžio metu apklaustas gydytojas V. J. parodė, jog jeigu M. P. gyventų prižiūrimas kito žmogaus ir tvarkingai vartotų visus vaistus, tada galėtų gyventi savo namuose ir gydytis ambulatoriškai. Tam, kad būtų užtikrintas vaistų vartojimas, būtų geriau, kad jį prižiūrėtų artimas asmuo. Be to, jam dar nėra paskirti ilgalaikio veikimo vaistai.

26. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. P. dėl (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, prokurorės nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodytomis aplinkybėmis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamu, o pagal BK 17 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, tačiau jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

27. Lietuvos teismų praktikoje, įvertinus BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas konkrečias priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021). Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-328-648/2017).

28. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios J. L. teismo posėdžio metu išreikštą nuoširdų norą prižiūrėti brolį, užtikrinimą, jog M. P. prižiūrės ne tik ji, bet ir jos dukra J. L., kuri dirba socialine darbuotoja ir turi šioje srityje specialių žinių, giminaičiai T. N. (T. N.) ir V. B. (V. B.), kurie gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, M. P. psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą bei asmens, padariusio įstatymo uždraustą veiką, socialinį pavojingumą (M. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus nebaustas), taip pat siekiant užtikrinti paties M. P. tinkamą priežiūrą bei nukentėjusiosios interesus, kad panašūs įvykiai neapsikartotų, jam taikytina švelniausia priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 393 straipsnio 1 dalis, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad taikyti šią priemonę teismo prašė ne tik nukentėjusioji, M. P. gynėjas, bet ir prokurorė. Teismo posėdžio metu apklaustas gydytojas V. J. taip pat neprieštaravo, kad M. P. būtų gydomas ambulatoriškai, jeigu artimi asmenys prižiūrėtų, kad jis reguliariai vartotų vaistus. Be to, teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Ramunė Drazdauskienė parodė, kad gydytojas psichiatras pagal M. P. gyvenamąją vietą taip pat gali skirti jam ilgalaikio gydymo vaistus.

29. Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, – vaizdo ir garso įrašai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos tyrimo medžiaga, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintini.

30. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis), todėl proceso dalyviams išaiškintina, kad praėjus ne daugiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros įstaiga, įvertinusi M. P. psichikos sveikatos būklę, turėtų kreiptis į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar taikymo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Pripažinti, kad M. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamu.

Taikyti M. P. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą, t. y. VšĮ Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centre, esančiame Ligoninės g. 2A, Eišiškėse, Šalčininkų r. sav.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, panaikinti M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, – vaizdo ir garso įrašus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikinti.

Išaiškinti proceso dalyviams, kad teismas ne rečiau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis), todėl praėjus ne daugiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros įstaiga, įvertinusi M. P. psichikos sveikatos būklę, turėtų kreiptis į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar taikymo panaikinimo.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.