Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-194-524/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-12
Bylos Nr.: e2A-194-524/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01301-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: R. Ž.
Ieškovas: P. M.

Kategorijos

2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2A-194-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01301-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia asmens garbę ir orumą ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti 2020 m. rugpjūčio 1 d. vykusios Lietuvos futbolo federacijos konferencijos metu R. Ž. viešai paskleistą teiginį: „<...> Jūs (turima omenyje P. M.) nenorite pažiūrėti į savo praeitį, kai būdavo pasakysiu grubiai, tiesiai šviesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“ (toliau – ir ginčo teiginys), tikrovės neatitinkančiu ir pažeminančiu P. M. garbę ir orumą ir priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, kad jis yra nesąžiningas, nesąžiningai teisėjauja futbolo varžybose, neva iš anksto nusprendžia rungtynių baigtį ir už tai gauna atlygį. Nurodo, kad, paskelbus ginčo teiginį, jam buvo priskirti teisei ir moralei priešingi – teisę pažeidžiantys veiksmai, negarbingas ir ypač smerktinas elgesys, krito pasitikėjimas juo kaip kandidatu į Federacijos prezidento pareigas. Nurodo, kad šis viešai paskleistas kaltinimas visuomenėje yra suprantamas kaip neteisėtas veiksmas, todėl akivaizdu, kad ginčo teiginiu jis yra apibūdinamas neigiamai. Atsakovo paskleistas tikrovės neatitinkantis ginčo teiginys diskredituoja jį, kaip kandidatą į Federacijos prezidentus, taip pat kaip Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentą, taip pat klaidina Federacijos narius ir ragina nepasitikėti juo ne tik kaip žmogumi, bet ir kaip kandidatu į Federacijos prezidento pareigas. Atsakovas šią informaciją pateikė kaip neva objektyviai egzistuojantį faktą, nors realybėje tokie faktai neegzistuoja. Tokiu ginčo teiginiu atsakovas sąmoningai griauna jo reputaciją visuomenės ir Federacijos narių akyse, žemina jo garbę ir orumą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. Ž. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad pateiktas ginčo teiginys turėjo faktinį pagrindą – norą išsakyti savo nuomonę apie pastarųjų metų Lietuvos futbolą. Subjektyvi jo nuomonė buvo pagrįsta tam tikrais duomenimis, jam iš anksčiau girdėtais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti. Mano, kad jo pasisakyme nebuvo menkinančios ieškovą informacijos, tik buvo išsakyta jo subjektyvi nuomonė, kad Lietuvos futbolo reputacija paskutiniuoju metu nėra pati geriausia dėl to, kad rungtynės būdavo aptariamos ir už tai galbūt kažkam būdavo mokami pinigai. Nurodo, kad jo išdėstyti teiginiai nebuvo ieškovo kritika , ja nebuvo siekiama pažeminti ieškovą, tačiau buvo siekiama atkreipti dėmesį į Lietuvos futbolo negeroves, kurių buvo praeityje. Jis nesakė, kad ieškovas siūlė ar ėmė vokelius ar jis priimdavo sprendimą dėl rungtynių baigties. Tai, kad jis nepavartojo žodžių „aš manau“, „mano manymu“, nėra pagrindas jo išsakytus teiginius kvalifikuoti kaip žinią ir duomenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 1 dalies prasme. Nurodo, kad byloje nagrinėjami jo išsakyti teiginiai atitinka nuomonės ir vertinamųjų teiginių sampratą, todėl svarbu įvertinti, ar jo išsakyta nuomonė yra visiškai išgalvota, ar pagrįsta tam tikrais duomenimis. Taip pat svarbu įvertinti, kokia forma jis išsakė savo nuomonę (vertinamuosius teiginius). Jis nurodė, kad iš praeities jam yra žinoma, kad kai kur rungtynės buvo baigiamos tarpusavio susitarimu, tačiau ši pateikta nuomonė nebuvo apie ieškovą. Mano, kad ginčo teiginyje išsakyta nuomone remiantis nėra pagrindo konstatuoti, kad jis, išreikšdamas nuomonę apie jam girdėtus įvykius, paskelbė žinias, žeminančias ieškovo garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės. Ieškovas ieškinyje teigia, kad ,,<...> Ginčo teiginys <...> plačiai buvo komentuojamas žiniasklaidoje. Ginčo teiginys buvo ne kartą paminėtas per visas visuomenės informavimo priemones, įskaitant ir televiziją, ir net gi buvo kartojamas straipsnio antraštėje“. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis nesikreipė į žiniasklaidą prašydamas, kad būtų viešinama informacija, todėl mano, kad nėra pagrindo teigti, kad jis siekė labiau pakenkti ieškovo reputacijai ir sumenkinti jo kaip kandidato reputaciją. Ieškovas subjektyvios nuomonės paskleidimo metu buvo ir dabar yra viešas asmuo – Vilniaus regiono futbolo federacijos prezidentas bei kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriam keliami didesni moraliniai elgesio reikalavimai. Atleidimas nuo civilinės atsakomybės aptariamo CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje siejamas su nevisiškai tikslios informacijos ar net agresyvios kritikos paskleidimu, kuri, skirtingai nei privataus asmens atveju, viešo asmens atžvilgiu turi būti toleruojama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. vykusios Lietuvos futbolo federacijos konferencijos metu R. Ž. viešai paskleistas teiginys: „<...> Jūs (turima omenyje P. M.) nenorite pažiūrėti į savo praeitį, kai būdavo pasakysiu grubiai, tiesiai šviesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo P. M. garbę ir orumą. Teismas priteisė iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 153,97 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, o iš ieškovo priteisė 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Spręsdamas byloje kilusį ginčą teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas yra aktyvus futbolo bendruomenės narys, be to, ieškovas aktyviai dalyvauja politikoje ir yra kandidatavęs tiek vietos savivaldos rinkimuose kaip kandidatas, tiek ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip kandidatas, todėl neginčytinai yra pripažintinas viešuoju asmeniu, taigi, sprendžiant ginčą dėl garbės ir orumo, jam taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga (CK 2.24 straipsnio 6 dalis).

7. Teismas iš nagrinėjamoje byloje pateikto Lietuvos futbolo federacijos 2020 m. rugpjūčio 1 d. konferencijos įrašo dalies nustatė, kad ginčo teiginys yra dalis atsakovo pasisakymo konferencijos metu. Byloje nėra ginčo, kad ginčo teiginį pasakė atsakovas ir kad konferencija buvo transliuojama viešai. Nustatyta, kad atsakovas pasisakė ir uždavė klausimą ieškovui, kaip vienam iš kandidatų į Lietuvos futbolo federacijos prezidento postą, pasakydamas šiuos teiginius: „Kantriai išlaukiau, R. Ž., Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas, nu negaliu nutylėti, tiesiog ir norėčiau, kaip sakyti, nes buvo gėda visas tas dienas išeiti į gatvę, nes buvo Lietuvos futbolas skalbiamas į visas pačias blogiausias, kaip sakyti, sritis ir ne be Jūsų, Pauliau, kaip sakyti, pagalbos. Tai ką aš norėjau pasakyti, atsikapstėt kažkokias tai senienas, praeitis kažkur tai, kažkieno tai. O Jūs nenorite pasižiūrėti į savo praeitį. Jūs nenorite pasižiūrėti į savo praeitį, kai būdavo, pasakysiu grubiai, tiesiai šviesiai, kai buvo imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys. Tai pasakykit, nu tai pakomentuokit tada, jeigu iš tikrųjų, mano nuomone, tai nu kai Jūs sakot statyti namą, tai su tokiu kaip sakyti darbų inžinierių aš tikrai nestatyčiau jokio namo, taip kad visiems vertėtų susimastyti ir Jūs einat ir drįstat ir kažkur tai kažkam tai sakyti čia viešai savo nuomones tokias tai nu man, man yra gėda.“ Iš viso atsakovo pasisakymo konteksto matyti, kad atsakovas kritikuoja ieškovą ir kaltina jį prisidėjus prie neigiamo Lietuvos futbolo įvaizdžio visuomenėje formavimo, pasiūlydamas pačiam ieškovui pasižiūrėti į savo praeitį, prieš kritikuojant kitus asmenis. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nežinojo, kaip atsakyti į tokį pasisakymą, bandė kalbą nukreipti, tai matyti ir iš ieškovo atsakymo konferencijos metu. Teismas, išanalizavęs paskelbto teksto visumą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą, padarė išvadą, jog ginčo teiginyje: „<...> Jūs (turime omenyje P. M.) nenorite pasižiūrėti į savo praeitį, kai būdavo pasakysiu grubiai, tiesiai šviesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“, buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie ieškovo padarytas neteisėtas veikas. Nors atsakovas nurodo, kad jis nesakė, jog ieškovas siūlė ar ėmė vokelius ar jis priimdavo sprendimą dėl rungtynių baigties, tačiau, priešingai, nei interpretuoja atsakovas, ginčo teiginyje informacija yra pateikiama taip, kad eilinis klausytojas šį teiginį galėtų suprasti būtent kaip faktą apie ieškovo praeityje padarytus kriminalinius nusikaltimus. Asmens viešas žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobūdis ir paskleidimo tikslas yra viešai pasmerkti kitus asmenis dėl jų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas, todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo teiginiu atsakovas paskleidė duomenis, kurie vertintini kaip žinia. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad ginčo teiginys pažemino ieškovo garbę ir orumą, jo paskelbimas neabejotinai suponavo neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovą.

8. Teismas nustatė, kad ieškovas anksčiau nėra buvęs Lietuvos Respublikos federacijos prezidentu ir tai pirmas kartas, kai jis kandidatavo į šį postą. Atsakovo žinia buvo pasakyta po ieškovo kaip kandidato į Futbolo federacijos prezidento prisistatymo, tai yra išklausius jo kaip kandidato kalbą, todėl, teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis pasisakymu tik norėjo atkreipti dėmesį į Lietuvos futbolo negeroves apskritai, o ne įžeisti ar pažeminti ieškovą, atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie ginčijamos žinios atitiktį tikrovei, šios aplinkybės byloje net neįrodinėjo, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl nusikaltimų padarymo prieš ieškovą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl teismas padarė išvadą, kad paskleista žinia apie ieškovo padarytus nusikaltimus neatitinka tikrovės.

9. Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nurodė, jog jis prarado Federacijos narių ir visuomenės pasitikėjimą, sudarytos prielaidos viešai abejoti jo reputacija, jis yra priverstas aiškintis kolegoms, pažįstamiems ir draugams dėl atsakovo paskleistos informacijos tikrumo, neigti paskelbto ginčo teiginio egzistavimą, ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už tikrovės neatitinkančių ir jokiais įrodymais neparemtų žinių paskleidimą. Duomenys paskleisti apie viešą asmenį, kuris dėl visuomeninės (aktyvus futbolo bendruomenės narys) veiklos kelia visuomenės susidomėjimą, ir duomenys susiję su jo asmeniu ir veikla, o žinias paskelbęs asmuo vadovavosi nepatikrinta informacija, ginčo teiginiu buvo siekta sumenkinti ieškovo reputaciją, dėl to šis atsakovo veiksmas negali būti įvertinamas kaip sąžiningas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo argumentai dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu nepripažintini teisiškai pagrįstais.

10. Teismas pažymėjo, kad žinios apie ieškovo neva padarytus teisės pažeidimus neabejotinai sukelia neturtinio pobūdžio praradimų, diskredituoja asmenį, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie jį, nagrinėjamoje byloje buvo skelbtos nepatikrinus jų tikrumo, ginčo teiginio paskleidimo mastas buvo itin didelis, konferencija buvo tiesiogiai transliuojama per Lietuvos futbolo federacijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, kuri šiuo metu turi virš 59 tūkstančių sekėjų, ir vaizdo įrašas sulaukė virš 1 100 reakcijų – komentarų, juo vartotojai toliau dalijosi, informacija buvo atspindėta visuomenės informavimo priemonėse, tai patvirtina ir viešai prieinami duomenys interneto portaluose www.sportas.lt, www.15min.lt., todėl akivaizdu, kad ši žinia tapo žinoma ir aptariama didelės visuomenės dalies. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas tiek po konferencijos, tiek per bylos nagrinėjimo teisme procesą būtų pripažinęs padarytą teisės pažeidimą, atsiprašęs ieškovo, priešingai, atsakovas neigė atlikęs netinkamo pobūdžio veiksmus. Atsižvelgdamas į neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir jų taikymą šioje byloje, ginčo šalių teisių bei interesų pusiausvyrą, teismas padarė išvadą, kad teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra 1 000 Eur, jis yra proporcingas atsakovo padarytam teisės pažeidimui, jo mastui ir pasekmėms, taip pat pakankamai užtikrina kompensacinio bei prevencinio civilinės atsakomybės už neturtinę žalą efekto pasiekimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas 83,5 procento, ieškovui iš atsakovo priteista 1 153,97 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu ieškovo ieškinys atmestas 16,5 procento, atsakovui iš ieškovo priteista 181,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovas R. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesutiktina su teismo išvadomis, kadangi atsakovas ginčo teiginyje pateikė nuomonę, o ne faktus (duomenis). Sprendime nėra nurodyta, kokių įrodymų visuma remdamasis teismas vertino pasakyto ginčo teiginio teksto vientisumą, sakinio konstrukciją, jų formuluotę. Nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovo pavartoti žodžiai pagal jų turinį priskirtini nuomonei, nors pats atsakovas savo ginčo teiginio kontekste nurodė, jog tai jo nuomonė. Taip pat teismas nevertino, kad ginčo teiginiai yra klausiamojo pobūdžio teiginiai. Klausiamaisiais sakiniais išreiškiamas kalbėtojo noras sužinoti. Klausiamaisiais sakiniais galima reikšti įvairius minties atspalvius – prašymus, nepasitenkinimą, nustebimą ir kt. Teismas taip pat nepagrindė savo pateiktos išvados ir dėl sakinio konstrukcijos. Nebuvo nustatyta funkcinė sakinių rūšis (tiesioginis, skatinamasis, klausimasis, šaukiamasis). Neišanalizuotas sakinio modelis (tarinio reikšmė ir junglumas), sakinio transformacija, įterpinio reikšmė, modalumas ir kt. Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Teismo sprendime išdėstytos išvados neatitinka kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos. Teiginiai buvo pateikti kaip nuomonė, todėl teismas juos turėjo kvalifikuoti kaip nuomonę. Nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, išreikšdamas nuomonę apie futbolo negeroves, paskelbė žinias (duomenis), žeminančias ieškovo dalykinę reputaciją ir neatitinkančias tikrovės. Atsakovo ginčo teiginyje pavartotos frazės, palyginimai, siūlymai yra vertintini kaip atsakovo panaudota kalbinė išraiškos priemonė su palyginimais apie tai, kaip buvo nusprendžiamos rungtynių baigtys praeityje.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teiginys ieškovui: „<...>Tai pasakykit, nu tai pakomentuokit tada, jeigu iš tikrųjų <...>“, buvo užduotas klausimo forma, laukiant komentaro iš ieškovo, ar tokie faktai jam žinomi. Tai nebuvo kaltinimas ieškovui, kad jis tuos vokelius ėmė ir nuspręsdavo dėl rungtynių baigties. Teismas visiškai nevertino ieškovo pasakyto atsakymo, atsakovui uždavus ginčo klausimą. Ieškovas į ginčo teiginį atsakė: „Aš tik šitoj vietoj trumpą repliką, ačiū už klausimą, puikus klausimas, iš tikro dar kartą turėtumėt peržiūrėti visą informaciją <...> iškėlėme negeroves ir ydas federacijos veikloje <...>.“ Iš konteksto yra matyti, kad ieškovas atsakovo paskelbtą teiginį suprato kaip klausimą, į jį atsakovas atsakė, kad jam žinomos negerovės ir ydos futbolo federacijoje. Iš konteksto matyti, kad ieškovas nepriskiria šio klausimo sau, nes net nebando į jį atsakyti ar teigti, kad jis vienaip ar kitaip yra susijęs su atsakovo pateiktu teiginiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Informacijos paskleidimo metu ieškovas ir atsakovas buvo (yra) viešieji asmenys pagal einamas pareigas. Ieškovui užduotas klausimas kaip viešajam asmeniui yra priimtinas. Be to, klausimo tikslas buvo ne pažeminti ieškovą, o atkreipti visuomenės dėmesį į šioje federacijoje vykstančius reiškinius. Paskelbtas ginčo teiginys (klausimas) – nuomonė nelaikytinas neetišku, nepadoriu ar žeminančiu ieškovo garbę ir orumą. Nagrinėjamoje byloje teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, visiškai nevertino, kad ieškovas yra viešasis asmuo, todėl, sprendžiant ginčą dėl garbės ir orumo, jam turėjo būti taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga. Atsakovas pasakydamas ginčo teiginį nevartojo ieškovą įžeidžiančių žodžių, jis pateikė savo subjektyvų jam žinomų faktinių aplinkybių vertinimą, jo išsakyti komentarai nesudaro pagrindo eiliniam asmeniui spręsti, kad tai yra neginčytinas faktas, greičiau, tai yra suprantama kaip atsakovo išreikšta abejonė, dvejonė, susijusi su visuomenės interesu – Lietuvos futbolo veiklos organizavimu. Vien nepalankios nuomonės apie viešąjį asmenį pareiškimas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo faktą.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą – 1 000 Eur, neatsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl neturtinės žalos pagrindimo. Teismas apsiribojo tik formaliu ieškovo pateiktų frazių teiginiu dėl neva patirtos neturtinės žalos. Byloje nebuvo duomenų, iš kurių teismas būtų galėjęs spręsti, kad ieškovas tikrai prarado Federacijos narių ir visuomenės pasitikėjimą, kad buvo sudarytos prielaidos viešai abejoti jo reputacija, kad dėl ginčo teiginio paskleidimo jis buvo priverstas aiškintis kolegoms, pažįstamiems ir draugams ir t. t. Pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos dydžio, iš esmės netinkamai aiškino nuomonės ir žinios atskyrimo kriterijus, garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai jas taikė byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl yra pagrindas naikinti ir keisti skundžiamą teismo sprendimą.

Atsiliepimas

15. Ieškovas P. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas parengiant šį atsiliepimą į apeliacinį skundą, t. y. 423,50 Eur įskaitant PVM.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes atsakovas nenurodė apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje suformuluoto prašymo teisinio pagrindo, taip pat neįvardijo, kokios materialinės teisės arba procesinės teisės normos sprendime yra pažeistos ar netinkamai pritaikytos. Teismas sprendime, pritaikydamas kasacinio teismo suformuluotas taisykles pagal bylos medžiagą, t. y. konferencijos įrašą, ginčo teiginio paskleidimo aplinkybes, būdą, ieškovo ir atsakovo paaiškinimus ir kt., tinkamai įvertino ne tik atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl ginčo teiginio teksto vientisumo, sakinio konstrukcijos, jo formuluotės, bet ir visą ginčo teiginio viešo paskleidimo kontekstą. Gramatiniu požiūriu ginčo teiginys nėra klausiamasis, nes juo nebuvo klausiama ar norima ką nors sužinoti, o buvo teigiama, kad rungtynių baigtį nulemdavo vokeliai. Kaip teisingai yra konstatuota skundžiamame teismo sprendime, ginčo teiginys yra dalis atsakovo pasisakymo konferencijos metu, t. y. šis teiginys buvo pasakytas per rinkimus klausimų pretendentui uždavimo metu. Teismas nustatė, kad atsakovas klausimų uždavimo metu ieškovui, kaip vienam iš kandidatų į Lietuvos futbolo federacijos prezidento postą, pasakė viešai ginčo teiginį. Teismas pagrįstai nusprendė, kad iš viso atsakovo pasisakymo konteksto matyti, kad atsakovas kritikuoja ieškovą ir kaltina jį prisidėjus prie neigiamo Lietuvos futbolo įvaizdžio visuomenėje formavimo, todėl teismas padarė išvadą, jog ginčo teiginiu buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie ieškovo padarytas neteisėtas veikas. Teismas pagrįstai nusprendė, kad asmens viešas žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobūdis ir paskleidimo tikslas yra viešai pasmerkti kitus asmenis dėl jų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas, todėl darytina išvada, kad ginčo teiginiu atsakovas paskleidė duomenis, kurie vertintini kaip žinia. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją, garbės ir orumo gynimo bylose yra suformuluota taisyklė, pagal kurią ir klausiamaisiais sakiniais bei sakiniais su modaliniais žodeliais gali būti paskleista tikrovės neatitinkanti ir asmens garbę bei orumą žeminanti žinia.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad nagrinėjamoje byloje gramatinė sakinių konstrukcija ar modalumas nėra lemiančios aplinkybės, nes ginčo teiginiu yra perduota aiški žinia, kad ieškovo, kaip futbolo rungtynių teisėjo, praeityje buvo atvejų, kai rungtynių baigtį nulemdavo vokeliai. Tokios žinios atitikties tikrovei atsakovas civilinėje byloje net nebandė įrodyti, nes tokia žinia yra melaginga. Net tuo atveju, jeigu ginčo teiginyje ir būtų pavartoti modalumą rodantys žodžiai ir jų junginiai ar sakinys būtų klausiamasis, tai savaime nenulemtų teisinio ginčo teiginio kvalifikavimo kaip nuomonės. Lingvistinė paskleistos informacijos išraiškos forma neturi lemiamos teisinės reikšmės ginčo teiginių kvalifikavimui ir priskyrimui žinios ar nuomonės kategorijai. Tiek nacionaliniai teismai, tiek Europos Žmogaus Teisių Tesimas savo praktikoje laikosi taisyklės, kad jeigu teiginius galima patikrinti, jie yra kvalifikuojami kaip žinia, nepaisant to, kad yra vartojami modaliniai įterpiniai ir (ar) klausiamoji teiginių forma arba yra tiesiogiai (pažodžiui) nurodoma, kad teiginiai yra tik nuomonė. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas nevertino, kad ieškovas yra viešasis asmuo, todėl jam turėjo būti taikoma mažesnė pažeistų teisių apsauga, tačiau šis atsakovo argumentas yra nuneigiamas skundžiamos sprendimo 7–9 ir 20 punktais. Skundžiamame sprendime teismas pasirėmė neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, esančiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias bei atsakovo elgesį, pagrindė priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo teiginio paskleidimas neabejotinai sukelia neturtinio pobūdžio praradimų, diskredituoja asmenį, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie jį ir kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas nusikalstamais veiksmais buvo skelbtas nepatikrinus teiginio tikrumo. Priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įskaitant naujausias kasacinės instancijos teismo bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo viešajam asmeniui, kai jis yra be faktinio pagrindo apkaltinamas neteisėtais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo P. M. ieškinys atsakovui R. Ž. dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia asmens garbę ir orumą ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažino, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. vykusios Lietuvos futbolo federacijos konferencijos metu R. Ž. viešai paskleistas teiginys: „<...> Jūs (turima omenyje P. M.) nenorite pažiūrėti į savo praeitį, kai būdavo pasakysiu grubiai, tiesiai šviesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo P. M. garbę ir orumą. Teismas priteisė iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 153,97 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, o iš ieškovo priteisė 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad atsakovas ginčo teiginyje pateikė klausimą, nuomonę, kuri nelaikytina neetiška, nepadoria ar žeminančia ieškovo garbę ir orumą, o ne faktus (žinias, duomenis), be to, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai nevertino ieškovo pasakyto atsakymo, taip pat to, kad ieškovas yra viešasis asmuo, neteisingai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos dydžio, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, netinkamai aiškino nuomonės ir žinios atskyrimo kriterijus, netinkamai pritaikė teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota teismų praktika, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl ieškovo kaip viešojo asmens garbės ir orumo gynimo, žinios ir nuomonės atribojimo šios bylos kontekste ir priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Faktinės bylos aplinkybės

21. Visuotinai žinomos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad ieškovas P. M. yra Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas nuo 2017 metų, Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos inspektorius, 2000–2010 metais buvo FIFA kategorijos teisėjas, taip pat buvo UEFA kategorijos inspektorius, 2019 metais kandidatavo į Vilniaus miesto tarybos narius, o 2020 metais kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, t. y. ieškovas yra aktyvus futbolo bendruomenės narys, be to, ieškovas aktyviai dalyvauja politikoje ir yra kandidatavęs tiek vietos savivaldos rinkimuose kaip kandidatas, tiek ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip kandidatas.

22. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta Lietuvos futbolo federacijos 2020 m. rugpjūčio 1 d. konferencijos įrašo dalis, iš kurios nustatyta, kad ginčo teiginys yra dalis atsakovo pasisakymo konferencijos metu. Byloje nėra ginčo, kad ginčo teiginį pasakė atsakovas ir kad konferencija buvo transliuojama viešai.

23. Nustatyta, kad atsakovas pasisakė ir kreipėsi į ieškovą, kaip į kandidatą į Lietuvos futbolo federacijos prezidento postą, pasakydamas šiuos teiginius: „Kantriai išlaukiau, R. Ž., Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas, nu negaliu nutylėti, tiesiog ir norėčiau, kaip sakyti, nes buvo gėda visas tas dienas išeiti į gatvę, nes buvo Lietuvos futbolas skalbiamas į visas pačias blogiausias, kaip sakyti, sritis ir ne be Jūsų, Pauliau, kaip sakyti, pagalbos. Tai ką aš norėjau pasakyti, atsikapstėt kažkokias tai senienas, praeitis kažkur tai, kažkieno tai. O Jūs nenorite pasižiūrėti į savo praeitį. Jūs nenorite pasižiūrėti į savo praeitį, kai būdavo, pasakysiu grubiai, tiesiai šviesiai, kai buvo imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys. Tai pasakykit, nu tai pakomentuokit tada, jeigu iš tikrųjų, mano nuomone, tai nu kai Jūs sakot statyti namą, tai su tokiu kaip sakyti darbų inžinieriu aš tikrai nestatyčiau jokio namo, taip kad visiems vertėtų susimastyti ir Jūs einat ir drįstat ir kažkur tai kažkam tai sakyti čia viešai savo nuomones tokias tai nu man, man yra gėda.“

24. Ieškovas į ginčo teiginį atsakė: „Aš tik šitoj vietoj trumpą repliką, ačiū už klausimą, puikus klausimas, iš tikro dar kartą turėtumėt peržiūrėti visą informaciją <...> iškėlėme negeroves ir ydas federacijos veikloje <...>.“

25. Ieškovas anksčiau nėra buvęs Lietuvos Respublikos futbolo federacijos prezidentu ir tai pirmas kartas, kai jis kandidatavo į šį postą. Atsakovo žinia buvo pasakyta po ieškovo kaip kandidato į Futbolo federacijos prezidento prisistatymo, tai yra išklausius jo kaip kandidato kalbą.

26. Ginčo teiginys buvo skelbtas nepatikrinus jo tikrumo, ginčo teiginio paskleidimo mastas buvo itin didelis, konferencija buvo tiesiogiai transliuojama per Lietuvos futbolo federacijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, kuri šiuo metu turi virš 59 tūkstančių sekėjų, ir vaizdo įrašas sulaukė virš 1 100 reakcijų – komentarų, juo vartotojai toliau dalijosi, informacija buvo atspindėta visuomenės informavimo priemonėse, tai patvirtina ir viešai prieinami duomenys interneto portaluose www.sportas.lt, www.15min.lt.

Dėl ieškovo kaip viešojo asmens garbės ir orumo gynimo

27. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovas yra viešasis asmuo. Atsakovo teigimu, ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį, tačiau įvertinus ginčo dalyką darytina išvada, kad dėl paminėto apeliacinio skundo motyvo yra pagrindas tik sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

28. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. vykusios Lietuvos futbolo federacijos konferencijos metu ieškovas P. M. buvo Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas nuo 2017 metų, Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos inspektorius, 2000–2010 metais buvo FIFA kategorijos teisėjas, taip pat buvo UEFA kategorijos inspektorius, 2019 metais kandidatavo į Vilniaus miesto tarybos narius, tačiau kandidato į Seimą dokumentai buvo pateikti 2020 m. rugpjūčio 3 d., t. y. po konferencijos.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas pirmą kartą kandidatavo į Lietuvos Respublikos futbolo federacijos prezidento postą.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje pateiktą apibrėžtį viešasis asmuo tai – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir apskritai visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

31. Aptarti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas dėl ilgalaikės, aktyvios ir reikšmingos veiklos sporto srityje laikytinas viešuoju asmeniu.

32. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ir visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu pažeistų teisių, susijusių su garbės ir orumo gynimu, gynimo mastu kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant tokios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017).

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Todėl kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus ginčo teiginio konstrukciją, visą apelianto nurodomą` kontekstą šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo sąžiningą elgesį paskleidžiant tikrovės neatitinkančius teiginius apie ieškovą ir visiškai atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės. Be to, pareiga įrodyti, kad tikrovės neatitinkantys duomenys paskelbti sąžiningai, siekiant supažindinti visuomenę su viešu asmeniu ar jo veikla, tenka tokius duomenis paskelbusiam asmeniui, šiuo atveju – atsakovui (CPK 178 straipsnis).

36. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo argumentų, kad jis veikė sąžiningai, t. y. pagrįstai manydamas, jog skleidžia teisingą informaciją (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal 2.24 str. ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Dėl duomenų paskleidimo ir fakto, kad paskleisti duomenys yra apie ieškovą

38. Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

39. Šioje byloje vertintina pati situacija, kurioje buvo paskleistas atsakovo ginčo teiginys, t. y. byloje nustatyta, kad ginčo teiginį atsakovas paskleidė konferencijos metu, kuri buvo tiesiogiai transliuojama per Lietuvos futbolo federacijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą. Byloje nustatyta, kad ieškovui kaip pretenduojančiam kandidatui į Lietuvos Respublikos futbolo federacijos prezidento pareigas atsakovas užduoda tokį klausimą: „Kantriai išlaukiau, R. Ž., Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas, nu negaliu nutylėti, tiesiog ir norėčiau, kaip sakyti, nes buvo gėda visas tas dienas išeiti į gatvę, nes buvo Lietuvos futbolas skalbiamas į visas pačias blogiausias, kaip sakyti, sritis ir ne be Jūsų, Pauliau, kaip sakyti, pagalbos. Tai ką aš norėjau pasakyti, atsikapstėt kažkokias tai senienas, praeitis kažkur tai, kažkieno tai. O Jūs nenorite pasižiūrėti į savo praeitį. Jūs nenorite pasižiūrėti į savo praeitį, kai būdavo, pasakysiu grubiai, tiesiai šviesiai, kai buvo imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys. Tai pasakykit, nu tai pakomentuokit tada, jeigu iš tikrųjų, mano nuomone, tai nu kai Jūs sakot statyti namą, tai su tokiu kaip sakyti darbų inžinieriu aš tikrai nestatyčiau jokio namo, taip kad visiems vertėtų susimastyti ir Jūs einat ir drįstat ir kažkur tai kažkam tai sakyti čia viešai savo nuomones tokias tai nu man, man yra gėda.“

40. Pagal teismų praktiką, esminis kriterijus, leidžiantis atskirti žinią nuo nuomonės, yra galimybė paskleistus teiginius, žodžius patikrinti tiesos kriterijumi. Todėl atsakovo teiginiai turi būti pripažįstami žinia, o ne nuomone, kadangi teiginius, adresuotus ieškovui apie vokelių ėmimą ir rungtynių baigčių nusprendimą, galima patikrinti tiesos kriterijumi.

41. Tai, kad atsakovo teiginys buvo adresuotas ieškovui, įrodo viso teiginio kontekstas, t. y. atsakovo išsakyti žodžiai: ,,ne be Jūsų, Pauliau, kaip sakyti, pagalbos“ ir ,,jūs nenorite pasižiūrėti į savo praeitį“, todėl byloje, įvertinus nurodytus kreipinius, įrodyta, kad atsakovo paskleistas teiginys yra apie ieškovą.

Dėl apie ieškovą paskleistų duomenų kvalifikavimo kaip žinios ar nuomonės

42. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

43. Taigi pagrindinis žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus – teiginių patikrinimas, įrodomumas. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad, vertinant, paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo aplinkybes ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apie ieškovą paskleisti duomenys yra ne nuomonė, o žinia: iš sakinio formuluotės, vertinant ją viso straipsnio turinio kontekste, aiški atsakovo informacija, jog ieškovas praeityje galėjo prisidėti prie išankstinio sprendimo dėl rungtynių baigčių, t. y. atsakovo pasakytas sakinys: ,,Jūs nenorite pasižiūrėti į savo praeitį, kai būdavo, pasakysiu grubiai, tiesiai šviesiai, kai buvo imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“, buvo papildytas atsakovo sugėdinimu dėl ieškovo kandidatavimo: ,,Jūs einat ir drįstat ir kažkur tai kažkam tai sakyti čia viešai savo nuomones tokias tai nu man, man yra gėda.“ Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad atsakovo ginčo teiginyje pavartotos frazės, palyginimai, siūlymai vertintini kaip atsakovo panaudota kalbinė išraiškos priemonė su palyginimais apie tai, kaip buvo nusprendžiamos rungtynių baigtys praeityje.

45. CK 2.24 straipsnio 1 daliai taikyti pirmiausia turi būti nustatyta, kad apie asmenį (ieškovą) yra paskleistos žinios (duomenys ir faktai), o ne subjektyvi nuomonė, kurios, priešingai nei žinių, negalima ginčyti, prašant ją paneigti kaip neatitinkančią tikrovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar išsakyta nuomonė, turi būti vadovaujamasi tuo, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Tuo tarpu nuomonė nors ir turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar atsakovo išsakyti teiginiai apie ieškovą, įvertinus visą atsakovo išsakytų teiginių visumą, jų pateikimo būdą, taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo išsakyti, kontekstą, buvo žinia ar nuomonė, darytina išvada, kad atsakovo teiginiui taikytinas žinios kriterijus, nes jį galima patikrinti, t. y. atsakovas šioje byloje turėjo pateikti įrodymus apie rungtynes, dėl kurių baigties ieškovas buvo susitaręs už atlygį, t. y. įrodyti savo teiginį ,,imami vokeliai“. Atsakovas turėjo procesinę galimybę prašyti išreikalauti įrodymus iš ikiteisminio tyrimo institucijų apie nurodomų veikų tyrimus, rungtynių dalyvių kreipimusis, prašyti apklausti liudytojus ir kt., tačiau jokių įrodymų nepateikė.

46. Apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovas padėkojo ieškovui už išsakytą kritiką sakiniu: „Aš tik šitoj vietoj trumpą repliką, ačiū už klausimą, puikus klausimas, iš tikro dar kartą turėtumėt peržiūrėti visą informaciją <...> iškėlėme negeroves ir ydas federacijos veikloje <...>“, nepaneigia atsakovo paskleisto teiginio prasmės – įtarimo, išsakyto ieškovui, dėl praeityje buvusių atlygintinių susitarimų dėl rungtynių baigties. Ieškovo padėka už klausimą nepaneigia atsakovo paskleistos neigiamos informacijos, adresuotos ieškovui, ir šio teiginio visame kontekste nedaro vien klausimu.

47. Lingvistiniu požiūriu ginčo teiginys, nurodytas šios nutarties 23 p., nėra klausiamasis, nes juo nebuvo klausiama ar norima ką nors sužinoti, o buvo teigiama, kad rungtynių baigtį nulemdavo vokeliai. Kaip teisingai yra konstatuota skundžiamame teismo sprendime, ginčo teiginys yra dalis atsakovo pasisakymo konferencijos metu, t. y. šis teiginys buvo pasakytas per rinkimus klausimų pretendentui uždavimo metu ir tai įrodo atsakovo teiginio konstrukcija: ,,Tai ką aš norėjau pasakyti...“, ,,<...> aš tikrai nestatyčiau jokio namo, taip kad visiems vertėtų susimastyti ir Jūs einat ir drįstat ir kažkur tai kažkam tai sakyti čia viešai savo nuomones tokias tai nu man, man yra gėda“. Šia sakinio dalimi išsakytas perkeltine forma atsisakymas bendradarbiauti dėl praeities neteisėtų veikų.

48. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas (apeliantas) neįrodė, jog ginčo teiginyje apie ieškovą paskleista informacija atitinka tikrovę ir atsakovas išimtinai išsakė tik savo nuomonę, kuri negali būti patikrinta (CPK 12, 178 straipsniai).

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodomą reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuose ginčo teiginiuose pateikti duomenys laikomi paskleista žinia. Atsakovo teiginiuose nurodoma ir daromos išvados, jog pateikti akivaizdūs faktai – ieškovo neva atliktas draudžiamas susitarimas dėl rungtynių rezultatų, padaroma teisinė ieškovo veiksmų kvalifikacija, t. y. išreikšta žinia, o ne nuomonė, jog egzistuoja faktas, kad ieškovas, praeityje įvykdė atsakovo nurodomą veiką.

Dėl fakto, kad atsakovo paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą

50. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeista asmens garbė ir orumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, kt.).

51. Pareiga įrodyti, kad paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina garbę ir orumą, tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

52. Ieškovas šias aplinkybes įrodė, nes išsakyta viešai atsakovo pozicija dėl didelio susidomėjimo akivaizdžiai turėjo įtakos viešajai teigiamai nuomonei apie ieškovą dėl jo vykdomų pareigų sportinėje veikloje. Asmens garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas; asmens orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas, todėl atsakovo teiginys, jog egzistuoja faktas, kad ieškovas praeityje įvykdė atsakovo nurodomą veiką, pažeidė paminėtas vertybes.

53. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kuriais teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Teiginys vertinamas kaip žeminantis garbę ir orumą, kai turi neigiamos įtakos asmens reputacijai, karjerai, statusui visuomenėje, pažemina asmenį visuomenės akyse arba sumažina paties savęs kaip asmenybės vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2003; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

54. Nagrinėjamu atveju atsakovo paskleista jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis nepagrįsta tikrovės neatitinkanti žinia apie ieškovą, jog jis prisidėjo prie neigiamo Lietuvos futbolo įvaizdžio visuomenėje formavimo, neabejotinai neigiamai charakterizuoja ieškovą, žemina jo profesinę reputaciją.

55. Sankcijos už veiksmus, susijusius su susitarimais dėl varžybų baigties, numatytos Lietuvos futbolo federacijos 2009 m. Drausmės kodekso 44 str. Pažymėtina, kad sukčiavimu sporto srityje teisiniu požiūriu laikytina sąmoninga apgaulė ir sporto taisyklių pažeidimas, t. y. tokia veikla kvalifikuojama kaip negarbingas žaidimas, todėl nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog atsakovo paskleisti duomenys žemina ieškovo – sportininko, varžybų teisėjo – garbę ir orumą.

56. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nustatytos visos būtinos sąlygos konstatuoti ieškovo garbės ir orumo pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl teisinės atsakomybės pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus taikymo atsakovui, paskleidusiam apie ieškovą tikrovės neatitinkančią ir jo garbę bei orumą žeminančią informaciją (CK 2.24 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio

57. Ieškovo nuomone, paskleisti teiginiai pakenkė jo dalykinei reputacijai. Tačiau ieškovas neturtinės žalos neįrodinėjo, deklaratyviai nurodydamas, kad jis prarado Federacijos narių ir visuomenės pasitikėjimą, sudarytos prielaidos viešai abejoti jo reputacija, jis yra priverstas aiškintis kolegoms, pažįstamiems ir draugams dėl atsakovo paskleistos informacijos tikrumo, todėl remdamasis tik ieškovo paaiškinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovas neteikė jokių įrodymų dėl patirto streso, nerimo, sveikatos sutrikimų, kas lemia didesnio neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimą.

58. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbiausiu viešojo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas gali būti minimalus ar artimas minimaliam net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; akcentuojama, kad viešasis asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytos nutartys).

59. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovui sukelti pažeidimai būtų buvę itin skaudūs ar būtų pakenkę jo sveikatai, profesinei karjerai, nagrinėdama ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą dėl jo sveikatos sutrikdymo, nes ieškinyje nurodomi tik deklaratyvūs teiginiai dėl jam sukelto streso ir nerimo.

60. Ieškinio 24 p. ieškovas nurodo, jog ieškinio pareiškimo metu jis buvo ne tik Federacijos ir Vilniaus regiono futbolo sąjungos narys, bet ir futbolo teisėjų inspektorius-instruktorius, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas paaiškino, kad nebevykdo futbolo teisėjo veiklos, tačiau vykdo mokymo procesą su jaunais teisėjais. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad dėl ginčo teiginio ieškovas neteko savo veiklos.

61. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad konstatavimas, jog atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę bei orumą žeminančią žinią, savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl šios žinios paskleidimo ieškovas patyrė tokio pobūdžio ir intensyvumo išgyvenimų, kuriems kompensuoti jam turi būti priteista 1000 Eur piniginė neturtinės žalos kompensacija.

62. Neturtinės žalos faktas ir dydis nėra preziumuojami, todėl ieškovas kiekvienu atveju turi pareigą įrodyti neturtinės žalos faktą, taip pat nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti (CPK 12, 178 straipsniai).

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl bendrųjų reikalavimų ir kriterijų neturtinės žalos faktui nustatyti, yra nurodyta, kad neturtinė žala yra ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

64. Kasacinio teismo, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, yra pabrėžta, kad tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie publikacijos difamacinį pobūdį nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas rašinio (žr. A/S Diena, Ozolinš v. Latvia, no. 16657/03, 12 July 2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

65. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje 1000 Eur dydžio neturtinės žalos piniginė kompensacija priteisiama už gerokai šiurkštesnius garbės ir orumo pažeidimus: pvz., asmeniui, apie kurį buvo paskleista neaiškios kilmės, jokiais įrodymais neparemta informacija dėl jo bendradarbiavimo su KGB, priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015); asmeniui, kuris apkaltintas stebėjęs daromus nusikaltimų požymių turinčius veiksmus ir taip pats daręs nusikaltimą, priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Paminėtoje byloje buvo ginčijamas teiginys, kuriame nurodyta frazė ,,galimai esąs nusikaltėlis“. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

66. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl ginčo teiginyje paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios ieškovas neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų. Kartu pažymėtina tai, kad teismo proceso metu ieškovas neįvardijo konkrečių faktinių aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti apie jo patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdį, intensyvumą, kurios galėtų pagrįsti dėl ginčo informacijos paskleidimo ieškovo patirtus tam tikrus nepatogumus, galimybių praradimus ir pan. Jau pasisakyta, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos faktą ir nurodyti bei pagrįsti kuo daugiau kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

67. Byloje nėra duomenų, kad po ginčo teiginio paskelbimo ieškovas sulaukė neigiamos futbolu besidominčios visuomenės dalies reakcijos, patyrė neigiamų praradimų kitose savo vykdomose veiklose. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nenurodė jokių papildomų aplinkybių, neprašė priimti naujų įrodymų nesutikimui su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kvestionuojant priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, pagrįsti.

68. Atsižvelgiant į paminėtus motyvus pirmosios instancijos priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 500 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, tačiau neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus dėl neturtinės žalos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 500 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

70. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

71. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

72. CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis.

73. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vieningai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos.

74. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014, atsižvelgdamas į tai, kad buvo visiškai tenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti jo dalykinės reputacijos pažeidimą, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkintas iš dalies, į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, EŽTT praktiką, siekį užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, nusprendė, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų tarp kasatoriaus ir ieškovo neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir palikti šalims jų turėtas išlaidas.

75. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkintas iš dalies tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme.

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovui priteistino neturtinės žalos atlyginimo ir šalių prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžius, atsižvelgdama į šios nutarties 73 ir 74 punktuose nurodytą praktiką, nusprendžia, kad sumažinti pirmosios instancijos teisme patirtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad apeliacinės instancijos teisme sumažintas neturtinės žalos atlyginimas, nėra teisinio pagrindo, nes pagal paminėtas taisykles ieškovas turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

77. Tačiau ieškovui visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas pirmosios instancijos teisme reikštų apelianto padėties pabloginimą, o tai draudžia CPK 313 str.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi argumentais, nurodytais šios nutarties 73 ir 74 punktuose, nusprendžia, kad atsakovui šios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, nors apeliacinis skundas tenkintas iš dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo, nes teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį nustato teismas.

79. Pagal šios nutarties 71–78 p. nurodytą teisinį reglamentavimą iš atsakovo ieškovui priteistina 425,50 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai paduodant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo R. Ž. 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimas ieškovui P. M., pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo R. Ž. ieškovui P. M. 425,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė