Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Raguvilė“ atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

atsakovės Šernų ir Ketvergių kaimo bendruomenės atstovams pirmininkei R. K. ir advokatui Vaidui Batūrai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Raguvilė“ ieškinį atsakovei Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenei dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią bei žeminančią juridinio asmens gerą vardą bei reputaciją informaciją apie UAB „Raguvilė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

2020 m. balandžio 16 d. vyko Klaipėdos rajono tarybos posėdis, kuris buvo transliuojamas – vaizdo kanale „Youtube“, posėdžio metu žodis buvo suteiktas atsakovei Šernų ir Ketvergių bendruomenės pirmininkei R. K.. Ieškovė 2020 m. balandžio 30 d. kreipėsi į atsakovę su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją išsakytą 2020 m. balandžio 16 d. tarybos posėdyje. 2020 m. gegužės 22 d. rašte Šernų ir Ketvergių bendruomenės pirmininkė R. K. nurodė, jog 2020 m. balandžio 16 d. Klaipėdos tarybos posėdyje savo pasisakyme rėmėsi viešai prieinama informacija.

Iš 2019 m. gruodžio 4 d. Aplinkos apsaugos agentūros atrankos išvados dėl UAB ,,Raguvilė” planuojamos ūkinės veiklos - nepavojingų atliekų tvarkymo, adresu (duomenys neskelbtini), Dumpių k., Dovilų sen. Klaipėdos r. sav. poveikio aplinkai vertinimo matyti, kad prie planuojamos veiklos aprašymo 5 punkte nurodyta, kad per metus planuojama sutvarkyti naudotų padangų kiekį - 25 000 t. Išvados 5 punkto 4 pastraipoje nurodoma, kad ,,naudotos padangos priimamos iš fizinių ir (arba) juridinių asmenų, esant poreikiui gali būti importuojamos iš kitų šalių”. To paties punkto 3 pastraipoje numatomas paruoštų atliekų eksportas arba perdavimas atliekų tvarkytojams. Šie faktiniai duomenys patvirtina, ieškovės valstybės institucijoms deklaruojamą siekį tiek importuoti, tiek eksportuoti atliekas, nes tokie duomenys buvo pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai įvertinti ieškovės planuojamą veiklą ir poreikį atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. vasario 8 d. atrankos išvadoje Nr. (28.3)-A4-1370 dėl degiųjų atliekų (kodas 19 12 12) laikymo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Dumpių k., Dovilų sen. Klaipėdos r. sav. poveikio aplinkai vertinimo, 5 punkte numatytas degiųjų atliekų (iš atliekų gauto kuro) (kodas 19 12 12) ir kitų mechaninio apdorojimo atliekų (įskaitant medžiagų mišinius (kodas 19 12 12) laikymas (ne ilgiau kaip 3 metus). Šioje atrankos išvadoje paminėta, kad būtų kaupiamas rezervinis atliekų kiekis, užtikrinantis sklandų ir tolygų termofikacinės jėgainės darbą, jai pradėjus veikti pilnu pajėgumu. Kaip termofikacinė elektrinė nurodoma ,,Fortum Klaipėda”.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. T11-92 ,,Dėl nepritarimo UAB ,,Raguvilė” planuojamos ūkinės veiklos galimybėms Dumpių kaime”, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nusprendė nepritarti UAB „Raguvile?“ planuojamos u?kine?s veiklos galimybe?ms – nepavojingu? atlieku? tvarkymui (duomenys neskelbtini), Dumpiu? k., Dovilu? sen., Klaipe?dos rajone, nes: 1. UAB „Raguvile?“ planuojamos u?kine?s veiklos gretimoje teritorijoje (už 50 m) yra gyvenamoji aplinka, i?mone?s planuojama veikla ture?s i?takos triukšmo ir oro taršos padide?jimui, vizualine? taršai, galimas neigiamas psichoemocinis poveikis visuomenei, tai prieštarautu? aplinkos ministro 2018 m. rugse?jo 25 d. i?sakymu Nr. D1-851 sudarytos komisijos pažymoje 2018-11-07 pateiktai rekomendacijai – nebeplanuoti teritoriju? planavimo procese Dumpiu? k. teritorijoje i?moniu?, kuriu? veikloje gali kilti pasekme?s, turinc?ios neigiama? poveiki? visuomene?s sveikatai bei gali bu?ti daromas neigiamas poveikis aplinkai. 2. UAB „Raguvile?“ planuojama nepavojingu? atlieku? tvarkymo veikla Dumpiu? k. priside?tu? prie bendro (suminio) išmetamu? teršalu? kiekio padide?jimo Dumpiu? k. teritorijoje, o aplinkos ministro 2018 m. rugse?jo 25 d. i?sakymu Nr. D1-851 sudarytos komisijos pažymoje 2018- 11-07 nurodyta, kad Dumpiu? k. teritorijoje ir gretimybe?se esanc?iu? i?moniu? ple?tros potencialas yra išnaudotas. 3. UAB „Raguvile?“ planuojama u?kine? veikla žeme?s sklype, kuris patenka i? gamtini? karkasa?, tode?l mažiausias priklausomu?ju? želdynu? plotas privalo bu?ti 50 proc. nuo viso sklypo ploto, o pagal UAB „Raguvile?“ planuojamos u?kine?s veiklos – nepavojingu? atlieku? tvarkymui (duomenys neskelbtini), Dumpiu? k., Dovilu? sen., Klaipe?dos rajone – poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumente pateikta? i?renginiu? poreiki?, ju? išde?styma? bei numatoma? ploto poreiki? produkcijos laikymui, neužtikrinamas Gamtinio karkaso nuostatu?, patvirtintu? Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. i?sakymu Nr. D1-96 „De?l gamtinio karkaso nuostatu? patvirtinimo“, 10 punkto reikalavimu? i?gyvendinimas.

Iš aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ūkio subjektų patikrinimo rezultatų ataskaitos už 2019 m. IV ketvirtį matyti, kad ieškovė buvo bausta administracine tvarka, kai 2019-06-03 neplaninio patikrinimo metu buvo aptikta pažeidimų, susijusių su atliekų tvarkymu; ieškovė buvo bausta administracine tvarka, kai 2019-12-19 planinio patikrinimo metu buvo aptikta pažeidimų, susijusių su atliekų tvarkymu.

Iš Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos pateiktų teismui duomenų apie 2014-2020 metais atliktus UAB „Raguvilė“ vykdomos veiklos planinius ir neplaninius patikrinimus bei jų metu nustatytus aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo pažeidimus ir taikytas administracinio poveikio priemones atsakingiems asmenims, nustatyta, kad 2016-07-20, 2016-11-24, 2020-09-28, 2020-10-22 buvo atlikti planiniai ir neplaniniai patikrinimai, jų metu nustatyti įvairaus pobūdžio pažeidimai, dėl ko bendrovės atsakingi asmenys patraukti administracinės atsakomybės tvarka.

Iš dienraščio „Vakarų ekspresas“ straipsnio, publikuoto 2016-11-08, pavadinimu „Netinkamos deginti atliekos krosnies nepasiekė“, paskelbta informacija, kad ieškovė vežė netinkamas deginti medicinines atliekas iš Respublikinės Šiaulių ligoninės, o viešųjų ryšių specialistė nurodė, kad „Esą tokia problema iškilo, kai pasikeitė atliekų vežėjas ir jas vežti pradėjo „Raguvilė“, taip pat dienraštis nurodė, kad ieškovė „ne pirmą kartą figūruoja dviprasmiškose situacijose – prieš keletą mėnesių paaiškėjo, jog ši įmonė šalia Klaipėdos LEZ įkūrė nelegalų sąvartyną, o dar anksčiau buvo viena iš istorijos, kai Klaipėdoje buvo sudegintos atliekos iš Airijos, dalyvė.“

Dienraštis „Atvira Klaipėda“ 2020-03-06 publikavo straipsnį pavadinimu „Verslininkai kapituliuoja: padangų Dumpiuose neperdirbinės“, jame nurodyta, kad „Padangas į gumos granules Dumpiuose norėjusios perdirbinėti UAB „Raguvilė” vadovas V. B. po ketvirtadienio vakarą Ketvergiuose vykusio susitikimo su gyventojais pripažino, kad turės atsisakyti tokių planų“, o „V. B. buvo priminta ir 2016 m. istorija, kai „Raguvilė” Vilniaus plente, šalia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos buvo įkūrusi nelegalų sąvartyną. O 2015 m. spalį buvo kilęs skandalas dėl įvežtų ir sudegintų atliekų iš užsienio. Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento tyrime buvo nustatyta, jog atliekas iš Airijos į Lietuvą įvežė Panevėžyje registruota UAB „AV Investicija Plius“ ir beveik visą jų kiekį (2913,98 t) perdavė UAB „Šatruva“, kuri jas atvežė į UAB „Fortum Klaipėda“ deginti. Vėliau paaiškėjo, jog atliekas deginti vežė UAB „Raguvilė“, kuri oficialiai nebuvo nurodyta Aplinkos apsaugos agentūrai kaip vežėja“.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad atsakovės pirmininkė paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią juridinio asmens gerą vardą ir dalykinę reputaciją, t.y. 1) kad ieškovė sandėliavo statybines atliekas; 2) buvo bausta už statybinių atliekų sandėliavimą; 3) importavo šiukšles deginimui. Šią informaciją paskelbė 2020-04-16 vykusio Klaipėdos rajono tarybos posėdžio metu, kuris buvo transliuojamas interneto kanale „Youtube“. Reikalauja šią informaciją paneigti vaizdo kanale „Youtube“ bei raštu su minėtu paneigimu supažindinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad straipsnio taisyklės taip pat taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

Nagrinėjamo ginčo atveju, sprendžiant dėl atsakovės paskleistų duomenų fakto, vertintina, jog atsakovės išsakyta informacija buvo paskleista viešai, kadangi atsakovės teiginiai apie ieškovę buvo paskleisti per viešą 2020-04-16 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdį, viešai transliuojamą ir prieinamą interneto svetainėje „Youtube“ ir ši atsakovės skelbiama informacija apie ieškovę tapo žinoma tretiesiems asmenims. Žinios elektroninėmis priemonėmis tarp žiūrovų plinta greitai ir plačiai, todėl laikytina, kad informacija buvo paskleista plačiai.

Taip pat teismas pagal konkrečios bylos aplinkybes turi svarstyti, ar buvo paskleistos žinios ar pareikšta nuomonė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodoma teisminė praktika).

Akcentuotina, kad nuomonei įvertinti teismui visų pirma reikia nustatyti, kokia nuomonė buvo paskleista, t. y. nustatyti jos turinį ir paskleidimo faktą. Nuomonės turinį, kuris yra fakto klausimas, kaip ir jos paskleidimo faktą, teismas nustato pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Šių faktų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Tai, kaip atsakovo išsakytus teiginius suprato ieškovas, savaime nereiškia, kad būtent tokia nuomonė apie jį buvo paskleista.

Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl šių teiginių: 1) ieškovė sandėliavo statybines atliekas; 2) ieškovė buvo bausta už statybinių atliekų sandėliavimą; 3) ieškovė importavo šiukšles deginimui. Sprendžiant, ar nurodyti teiginiai yra žinia ar nuomonė, svarbu įvertinti juos santykyje su atsakovės pasisakymo aplinkybėmis ir tikslais, kokiame kontekste jie išsakyti, taip pat santykyje su faktais, kuriais šie teiginiai buvo grindžiami. Taigi nagrinėjamu atveju, išklausius ir įvertinus atsakovės bendrijos pirmininkės paskleistus duomenis, atkreipiamas dėmesys, kad 2020-04-16 Klaipėdos rajono tarybos posėdžio metu, kuriame atsakovės pirmininkei buvo suteiktos 3 minutės pasisakymui, atsakovės pirmininkė diskusiją pradėjo kreipimųsi bendruomenės vardu, kad nori išsakyti bendruomenės nuomonę apie UAB „Raguvilė“ įmonę ir jos planuojamą atlikti veiklą Dumpių kaimo teritorijoje. Tai patvirtina atsakovės pirmininkės pasakyti žodžiai: „<...> džiaugiamės, kad šios Tarybos kadencijoje, mes esame išgirsti, išklausomi, išklausoma mūsų nuomonė ir į ją atsižvelgiama. Dabar šiuo svarstomu klausimu – dėl UAB „Raguvilės“ planuojamos ūkinės veiklos, prašome Tarybos nepritarti šiai veiklai Dumpių kaime. Ir argumentai mūsų visų pirma yra todėl, kad Dumpių kaime jau dabar taršių įmonių koncentracija sudaro jau dabar virš 200 ha ploto. <...>“ Taip pat vertintinas ir kontekstas, kuriame pateikta informaciją, t.y. jog bendruomenė susiduria su aplinkos tarša, kadangi jos teritorijoje yra daug taršių įmonių, užsiimančių taršių atliekų tvarkymu. Išsakytos informacijos metu atsakovė paminėjo ne tik ieškovę, bet ir kitus atliekų tvarkymo subjektus, t.y., <...> Ir pati Grigeo Klaipėda neišsako savo planų valytis nuotekas, o mes žinom, kuo tai baigėsi tas socialinis atsakingumas. Regioninis sąvartynas jau dukart išplėtė savo ribas ir turėsime dar vieną didžiulį kalną. Šalia „Klaipėdos vandenų“ plyti didžiulis poligonas nesutvarkytų atliekų, kur neaišku, kaip bus sutvarkyta, nes yra tikriausiai ir didžiulės valstybinės lėšos, ir nežinoma, kada tai bus. Yra šalia „Brandos“, įsikūrė dar viena įmonė, perpirkusi sklypą „Ekobazė“ ir užsiims taršių atliekų tvarkymu. Tai yra ne pilnas sąrašas.<...>“, keliančius problemas bendruomenei. Taip pat tai, kad atsakovės pirmininkė išsakė nuomonę, apie ieškovę, kurią susidarė iš viešojoje erdvėje prieinamos informacijos, patvirtina ginčo garso įraše išsakyti atsakovės pirmininkės žodžiai: „<...>Tai va, viešojoje erdvėj irgi galima atrasti daug šios įmonės žygdarbių ir ne visai labai gražių.<...>“

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovės pirmininkės paskleisti duomenys yra ne žinia, o nuomonė, tai apibendrinti teiginiai, grindžiami vieša informacija; nuomonė išsakyta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu, jautriu bendruomenei klausimu, susijusiu su aplinkos tarša ir ieškovės planuojama vykdyti ūkine veikla, kai atsakovė, atstovaudama bendruomenę, išsakiusi nuomonę, laukė atgalinio ryšio, tikėdamasi iš savivaldybės tarybos narių nuomonės dėl išsakytų problemų ir iškelto klausimo; per itin trumpą 3 minučių laiko tarpą, atsakovė kalbėjo apibendrintai, neįvardindama konkrečių subjektų – ieškovė buvo minima kontekste kartu su kitomis, panašia veikla užsiimančiomis, įmonėmis Dumpių kaime, kurios kelia nerimą atsakovei ir tik kelios frazės bendrame kontekste buvo paminėtos apie ieškovę.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

Konkrečiai vertinant atsakovės bendrijos pirmininkės išsakytą teiginį, jog ieškovė sandėliavo statybines atliekas Dumpių kaimo teritorijoje, atsakovė, išsakydama savo nuomonę Tarybos posėdžio metu, rėmėsi bendruomenės nario I. V. pateikta informacija, kurio žemės sklypas ribojasi su planuojama UAB „Raguvilė“ veiklos vykdymo vieta. I. V. bei atsakovės paaiškinimai bei pateikti rašytiniai įrodymai pavirtino, kad UAB „Raguvilė“ teritorijoje buvo statybinės atliekos ir nors ieškovė teigė, jog atliekos ne jos, tačiau tokie teiginiai vertintini kritiškai, nes duomenų apie tai, kad kažkas kitas būtų atvežęs atliekas į UAB „Raguvilė“ teritoriją, nėra pateikta, taip pat nėra duomenų, kad UAB „Raguvilė“ būtų pasikreipusi į institucijas dėl to, kad jos teritorijoje buvo atvežtos ir paliktos atliekos. Be to Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – AAD) 2019 m. birželio 7 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-10225 pateikė informaciją I. V. apie tai, kad minėtą sklypą nuomos pagrindu valdo UAB „Raguvilė“. Taigi nagrinėjamu atveju frazė „Įmonė užsivežė statybines atliekas ir pradėjo jas sandėliuoti“ yra bendruomenės vardu išsakyta nuomonė, remiantis I. V. pateiktomis fotografijomis ir Aplinkos apsaugos tarnybos raštais, todėl laikytina, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės išsakyta nuomonė yra nepagrįsta jokiais argumentais ar faktais, yra žeidžianti ieškovės garbę ir orumą.

Dėl ieškovės reikalavimo paneigti atsakovės bendruomenės pirmininkės išsakytą teiginį, jog ieškovė buvo bausta už statybinių atliekų sandėliavimą Dumpių kaimo teritorijoje, teismas, vertina tai, kad Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – AAD) 2019 m. birželio 7 d. raštu Nr. (13.2)-AD5-10225 pateikė informaciją I. V. apie tai, kad minėtą sklypą nuomos pagrindu valdo UAB „Raguvilė“, įmonės direktoriui buvo duotas privalomas administracinio pobūdžio nurodymas iki 2019 m. birželio 28 d. sutvarkyti atliekomis užterštą teritoriją, o UAB „Raguvilė“ nesutvarkius teritorijos ir nepateiktus atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams patvirtinančių dokumentų, UAB „Raguvilė“ direktoriui bus taikoma administracinė atsakomybė. Ieškovė, gavusi privalomąjį nurodymą, tas atliekas sunaikino. Be to atsakovė 2020-05-22 atsisakyme į ieškovės 2020-04-30 reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją nurodė, kad atsakovė rėmėsi būtent I. V. pateikta medžiaga. Iš atsakovės pateikto atsisakymo taip pat matyti, kad ji pateikė ir viešai prieinamos informacijos nuorodų į valstybinių institucijų tinklalapius, kuriuos skelbiami atvejai, kada ieškovės darbuotojai buvo bausti administracine atsakomybe. Iš pateiktų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ūkio subjektų patikrinimo rezultatų ataskaitos už 2019 m. IV ketvirtį duomenų matyti, kad ieškovė buvo bausta administracine tvarka, kai 2019-06-03 neplaninio patikrinimo metu buvo aptikta pažeidimų, susijusių su atliekų tvarkymu; ieškovė buvo bausta administracine tvarka, kai 2019-12-19 planinio patikrinimo metu buvo aptikta pažeidimų, susijusių su atliekų tvarkymu. Byloje pateikti ir Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos duomenys apie 2014-2020 metais atliktus ieškovės vykdomos veiklos planinius ir neplaninius patikrinimus bei jų metu nustatytus aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo pažeidimus ir taikytas administracinio poveikio priemones atsakingiems asmenims, nustatė, kad 2016-07-20, 2016-11-24, 2020-09-28, 2020-10-22 buvo atlikti planiniai ir neplaniniai patikrinimai, jų metu nustatyti įvairaus pobūdžio pažeidimai, dėl ko bendrovės atsakingi asmenys patraukti administracinės atsakomybės tvarka. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors Aplinkos apsaugos departamento išvadose ieškovei administracinės nuobaudos skirtos vykdant veiklą kitose vietovėse nei Dumpiuose, tačiau ši vieša informacija atsakovei vis dėlto leido susidaryti nuomonę apie ieškovės vykdomą veiklą, jai skirtas nuobaudas ir leido susidaryti bendrą nuomonę apie ieškovę ir jai taikyta atsakomybę, kurią apibendrintai išsakė Tarybos posėdžio metu. Atsakovė taip pat rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-334-768/2016. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su atsakovės argumentu, kad atsakovė išsakė savo nuomonę Tarybos posėdžio metu 2020-04-16, remdamasi tiek bendruomenės nario pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek ir institucijų viešai teikiama ir asmenims prieinama informacija. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalauja atsakovės paneigti teiginį, kad „įmonė buvo bausta už statybinių atliekų sandėliavimą“, tačiau tiksli frazė, kurią paminėjo atsakovės pirmininkė Tarybos metu buvo: „Įmonė užsivežė statybines atliekas, pradėjo sandėliuoti ir tik po gyventojų skundo, pradėjo tvarkytis gavę baudas.“ Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė yra įgijusi administratorės profesiją, todėl nagrinėjamu atveju atsakovės pasisakymas apie tai, kad ieškovė („Įmonė užsivežė statybines atliekas, pradėjo sandėliuoti ir tik po gyventojų skundo, pradėjo tvarkytis gavę baudas.“), vertintinas pagal vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens (bonus pater familias) elgesio standartą, kaip asmuo, kuris būdamas ne teisininku, negali atskirti administracinio poveikio priemonių nuo administracinių nuobaudų rūšių, neturi profesinių žinių jų suprasti ir kvalifikuoti, todėl, remdamasi aukščiau išvardyta viešai prieinama informacija apie ieškovei taikytas administracinio poveikio priemones ir administracinių nuobaudas, atsakovė pagrįstai galėjo susidaryti nuomonę, kad ieškovė buvo bausta už aplinkosauginius pažeidimus ir nekvalifikuotai pasisakyti, jog ieškovė „pradėjo tvarkytis gavę baudas“. Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės išsakytą nuomonę „Įmonė užsivežė statybines atliekas, pradėjo sandėliuoti ir tik po gyventojų skundo, pradėjo tvarkytis gavę baudas.“, kaip nepagrįstą jokiais objektyviais įrodymais, pažeidžiančią ieškovės garbę ir orumą.

Dėl ieškovės reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovė importavo šiukšles deginimui. Atsakovė savo pasisakymus dėl ieškovės veiklos, susijusios su šiukšlių importu deginimui, Tarybos posėdžio metu grindė viešai dienraščiuose publikuota informacija. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas dienraščio „Vakarų ekspresas“ straipsnis, publikuotas 2016-11-08, pavadinimu „Netinkamos deginti atliekos krosnies nepasiekė“, kuriame nurodoma, kad ieškovė „ne pirmą kartą figūruoja dviprasmiškose situacijose – prieš keletą mėnesių paaiškėjo, jog ši įmonė šalia Klaipėdos LEZ įkūrė nelegalų sąvartyną, o dar anksčiau buvo viena iš istorijos, kai Klaipėdoje buvo sudegintos atliekos iš Airijos, dalyvė, o dienraštis „Atvira Klaipėda“ 2020-03-06 publikavo straipsnį pavadinimu „Verslininkai kapituliuoja: padangų Dumpiuose neperdirbinės“, jame teigiama, kad „2015 m. spalį buvo kilęs skandalas dėl įvežtų ir sudegintų atliekų iš užsienio. Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento tyrime buvo nustatyta, jog atliekas iš Airijos į Lietuvą įvežė Panevėžyje registruota UAB „AV Investicija Plius“ ir beveik visą jų kiekį (2913,98 t) perdavė UAB „Šatruva“, kuri jas atvežė į UAB „Fortum Klaipėda“ deginti. Vėliau paaiškėjo, jog atliekas deginti vežė UAB „Raguvilė“, kuri oficialiai nebuvo nurodyta Aplinkos apsaugos agentūrai kaip vežėja“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų viešoje erdvėje paskelbtą informaciją apie ieškovės veiklą, kad ieškovė būtų pasikreipusi į žiniasklaidos priemones, skelbusias tokią informaciją, kad tokia informacija būtų paneigta.

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kurią paskelbė atsakovė, kad ieškovė „importavo šiukšles deginimui“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiksli frazė, kurią pasakė atsakovės pirmininkė Tarybos posėdžio metu buvo: „Paminėti galima ir visi žino apie bandymą įsivežti, importuoti atliekas deginimui ir dar atrankos informacijoj praslysta tokia informacija, kad pritrūkus padangų naudotų Lietuvoj, įmonė jas linkusi įsivežti iš užsienio, tai ar norime Klaipėdos rajone tapti Europos ar trečiųjų šalių atliekų perdirbėjais?“ Ieškovė, reikalaudama tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, nurodant frazę „importavo šiukšles deginimui“, savo išvadas darė neįvertinusi visos informacijos konteksto. O darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės pirmininkė, susipažinusi su viešai prieinamais duomenimis, susidarė nuomonę apie ieškovės veiklą ir šiukšlių importą ir tai nurodė posėdžio metu, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės teiginio, jog „ieškovė importavo šiukšles deginimui“, kaip neatitinkančia tikrovės informacija, žeminančia ieškovės garbę ir orumą.

Ištyrus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovės išreikšta nuomonė apie ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklą jautriais bendruomenei klausimais nelaikytina neatitinkančia tikrovės ar žeminančia ieškovės garbę ir orumą, nuomonė išreikšta tinkamai – neįžeidžiant ieškovės, nesiekiant jos žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti ieškovės ar jos veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimas dėl neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovės garbę ir orumą informacijos paskleidimo pripažinimo, atmestinas kaip nepagristas, todėl reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas, kaip neįrodytas, nes neturtinė žala ieškinyje kildinama iš ieškovės garbės ir orumo pažeidimo.

Dėl baudos

Kaip žinoma, civilinio proceso principai nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalis).

CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, 2013 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareikštų reikalavimų pagrįstumas įvertinamas tik teismui išnagrinėjus ginčą ir bylą iš esmės (CPK 265, 365 straipsniai). Tai, jog ieškovė vertino ir suvokė atsakovės išsakytą nuomonę kitaip nei pati atsakovė ir dėl to pareiškė ieškinį, nereiškia, jog ji ieškinį padavė kitu tikslu nei siekdama apginti savo, jos įsitikinimu, pažeistus interesus. Teismo vertinimu naudojimąsi ieškovei įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl ieškovės veiksmai nepripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir teismui nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė patyrė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Atmetus ieškovės ieškinį, yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie atsakovės patirtas 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai – atsiliepimui į ieškinį ir triplikui parengti, apmokėti, kurias patvirtina pateiktos 2020-07-20 ir 2020-10-30 sąskaitos – faktūros bei bankinių mokėjimų nurodymai, į tai, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra ženkliai mažesnis nei nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinas 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovės Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenės prašymą dėl baudos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Raguvilė skyrimo atmesti.

Atsakovei Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.