- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- ATP-334-768/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03291-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubaustos A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-11-18 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. J. skundas netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas netenkino administracine tvarka nubaustos A. J. apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-11-18 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 51³ str. 13 d., 51²³ str. 13 d. ir 51²³ str. 14 d. buvo skirta galutinė administracinė nuobauda – 578 Eur bauda, už tai, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d., Atliekų vežimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 16 d. (atliekų gavėjas privalo vykdyti atliekų gavėjui priskirtas pareigas pagal 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 (toliau – Reglamentas Nr. 1013/2006) dėl atliekų vežimo nustatytus reikalavimus), o būtent – buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas tarpvalstybinio judėjimo/atliekų vežimo pranešimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę įmonei į Lietuvos Respubliką įvežti mechaninio atliekų apdorojimo atliekas (atliekos kodas 191212) laikotarpiui nuo 2015-07-29 iki 2016-05-30, kur nurodytas įvežamų atliekų tvarkymo būdas-R12 (atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų). Tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išduotas leidimas iš Airijos įsivežti minėtas atliekas, įmonė Aplinkos apsaugos agentūrai 2015-07-07 raštu Nr. S-30 nurodė, kad atliekų (atliekų sąrašo kodas 191212) siuntos krova iš laivo Klaipėdos uoste bus vykdoma partijomis. Iškrautų atliekų dalis (iki 200 tonų vienu metu) bus laikoma UAB „Vakarų buitis“ (įm. kodas 142174834) Minijos g. 180. Klaipėda, dalis siuntos (iki 1500 t vienu metu) laikoma UAB „Antraža“ (įm. kodas 148209256) J.Janonio g. 30, Panevėžys. Tačiau įvežta atliekų siunta 2015 m. rugpjūčio 25-26 d. buvo iškrauta ne UAB „Vakarų buitis“ ar UAB „Antraža“ teritorijoje, o UAB „Vakarų krova“ aikštelėje, (iškrauta visa atliekų siunta - 2936,44 t). Panevėžio RAAD, pagal turimus duomenis nustatė, kad UAB „Argotransa“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-08 pasirašė atliktų krovos paslaugų tarpusavio suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad UAB „Argotransa“, vadovaudamasi 2015-08-10 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartimi, Nr. (duomenys neskelbtini), atliko krovos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2931,04 t kroviniui, t. y. tokiam pat kiekiui, kuris buvo išvežtas iš UAB „Vakarų krova“ aikštelės 2015 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 8 d. laikotarpiu. UAB „Vakarų krova“ 2014-07-28 yra sudariusi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Argotransa“ (įm. kodas 303024408, registruota Šilutės pl. 2, Klaipėda), kur papildomame susitarime Nr. 5 (pasirašytas 2015-08-24) įsipareigojo perkrauti iš laivų į automobilius pakuotas atliekas (atliekos kodas 191212). Atsižvelgiant į tai, Panevėžio RAAD konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau 2015 m. rugpjūčio 10 d. (t.y. prieš įvežant mechaninio atliekų apdorojimo atliekas į Lietuvos Respubliką), sudarydama sutartį dėl krovos paslaugų, numatė, kad atliekų vežėjas bus ne UAB „Šatruva“, o su Aplinkos apsaugos agentūra (leidimui gauti įvežti atliekas į Lietuvos Respubliką) nesuderinta įmonė – UAB „Argotransa“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino, kad įvežamos į Lietuvos Respubliką atliekos būtų iškraunamos ir laikinai laikomos tik tose įmonėse, kurios buvo nurodytos teikiant dokumentus Aplinkos apsaugos agentūrai dėl leidimo gavimo. UAB „Vakarų krova“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įtraukta teisė užsiimti mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekos kodas 191212) laikymu (naudojimo būdas R13 (R1-R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas) ir perkrovimu aikštelėje Minijos g. 180, Klaipėda. Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad UAB „Vakarų krova“ 2015 m. rugpjūčio 25 d. – rugsėjo 8 d. vykdydama mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekos kodas 191212) laikymą ir perkrovimą (t.y. veiklą, nenumatytą taršos integruotos prevencijos ir kontroles leidime) aikštelėje Minijos g. 180, Klaipėda, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. Dl-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 118 p. reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-09 informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, kad galutinis atliekų vežėjas Lietuvoje yra UAB „Šatruva“ (įm. kodas 147485928, registruota Pužino g. 9, Panevėžys). Pagal UAB „Vakarų krova“ pateiktas atliekų išvežimo suvestines, pagal UAB „Šatruva“ pateiktus krovinio važtaraščius, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 8 d. (įskaitytinai) iš Minijos g. 180, Klaipėda, aikštelės atliekų išvežimą organizavo atliekų siuntėjas UAB „Šatruva“, galutinis vežėjas UAB „Raguvilė“.
Šalies argumentai
A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė ATPK 51³ str. 13 d., kuri nustato atsakomybę už atlygintiną ar neatlygintiną atliekų perdavimą asmenims, neturintiems teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas. Taigi taikant atsakomybę pagal minėtą teisės normą, būtina konstatuoti faktinį atliekų perdavimą ūkio subjektams, kurie neturi teisės šių atliekų priimti. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo jokių rašytinių įrodymų (lydraščių, aktų ar kt.), patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) faktiškai būtų perdavusi atliekas UAB „Vakarų krova“ ar kitam teisės priimti atliekas neturinčiam ūkio subjektui. Pastebėtina, jog ir pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė tik tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino, jog įvežamos į Lietuvos Respubliką atliekos būtų perduodamos tik atliekų tvarkytojams, kurie turi tokią teisę. O tai reiškia, kad atliekų perdavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitam, tokios teisės neturinčiam ūkio subjektui, fakto bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Iš aukščiau išdėstytų argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta veika visiškai neatitinka ATPK 51³ str. 13 d. dispozicijos, todėl nesudaro pagrindo ir kilti atsakomybei pagal minėtą teisės normą. Taikydamas ATPK 51³ str. 13 d. teismas neatsižvelgė į nustatytas faktines aplinkybes. Įvežtų į Lietuvos Respubliką atliekų turėtojas buvo atliekų siuntėjas Airijos bendrovė Foras Fuels Ltd, kuriai ir išduotas leidimas. Taigi iškraudama atliekas iš laivo UAB „Vakarų krova“ jas priimti galėjo tik iš atliekų siuntėjo Airijos bendrovės Foras Fuels Ltd, kuriai tos atliekos ir priklausė. Pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas priėmė jau po to, kai jos buvo iškrautos Klaipėdos uoste UAB „Vakarų krova“ teritorijoje, o tai reiškia, kad Bendrovė atliekas priėmė vėliau, nei galėjo būti padarytas nurodomas ATPK 51³ str. 13 d. numatytas pažeidimas. Taigi nei faktiškai, nei teisiškai perduoti atliekas UAB „Vakarų krova“ Bendrovė negalėjo, todėl nepažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. reikalavimų. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir apylinkės teismui pateiktame skunde, tačiau dėl jų ginčijamoje nutartyje visiškai nepasisakyta. Be to, iš ginčijamos nutarties neaišku, kuo vadovaudamasis teismas konstatavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint pareigą užtikrinti, kad įvežamos į Lietuvos Respubliką atliekos būtų perduodamos tik atliekų tvarkytojams, kurie turi tokią teisę. Nei Reglamentas Nr. 1013/2006, nei nacionaliniai teisės aktai tokios pareigos atliekų gavėjui nenustato. Iš esmės tokia pareiga gali reikšti ir atsakomybę už kitų asmenų veiksmus, kam šiuo atveju visiškai nėra pagrindo. Taigi nutarimą priėmusi institucija ir bylą nagrinėjęs teismas visiškai nepagrįstai nustatė Bendrovei pareigą užtikrinti visapusiškai tinkamą įvežamų į Lietuvos Respubliką atliekų tvarkymą ir nubaudė už tokios pareigos nevykdymą. Taip pat bylą nagrinėjęs teismas nevertino ir argumentų, kad atlikti atliekų siuntos krovimo darbai yra uosto procedūrų dalis, o ne atliekų tvarkymo veikla, bei dėl jų nepasisakė. Jokių įrodymų, kad atliekų siunta būtų buvusi priimta ar vežta UAB „Argotransa“ nėra. Minėta bendrovė tik suteikė krovinio perkrovimo uosto teritorijoje paslaugas ir neatliko jokių Atliekų tvarkymo įstatyme numatytų veiksmų. Paminėtina, jog ir Reglamentas Nr. 1013/2006 nenustato reikalavimo leidimo dokumentuose nurodyti uosto krovos paslaugas atliksiantį subjektą (pranešimo ir leidimo dokumentų formose netgi nėra numatyta atitinkama skiltis) todėl šiuo atveju nei UAB „Argotransa“, nei UAB „Vakarų krova“ leidime ir nebuvo nurodyti. Analogiškai tame pačiame leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyti ir užsienio valstybės uoste Airijos bendrovei pakrovimo iš transporto priemonių į laivą paslaugas vykdę subjektai. Taigi reikalavimai dėl UAB „Argotransa“ ir UAB „Vakarų krova“ dalyvavimo siuntos krovime peržengia Reglamento Nr. 1013/2006 reguliavimą, o pirmosios instancijos teismo išvados, jog minėtos bendrovės vykdė atliekų tvarkymo veiklą yra nepagrįstos. Ginčijamoje nutartyje teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė ATPK 51²³ str. 13 d., konstatuodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompetentingai institucijai pateikė klaidingą informaciją. Pastebėtina, kad nei iš nutarimo, nei iš teismo nutarties nėra visiškai aišku, kokia konkrečiai veika pasireiškė ATPK 51²³ str. 13 d. pažeidimas. Išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė klaidingą pranešimo formai reikalingą informaciją, t.y. siekiant gauti leidimą nurodė, kad atliekas ji laikys UAB „Vakarų buitis“ ir UAB „Antraža“, o realiai laikė UAB „Vakarų krova“; nurodė, kad galutinis vežėjas bus UAB „Šatruva“, o atliekų pervežime dalyvavo ir UAB „Raguvilė“. Tačiau pareiga nurodyti informaciją pranešimo formoje yra nustatyta pranešėjui, t.y. šiuo atveju Airijos bendrovei Foras Fuels Ltd. Pagal Reglamento Nr. 1013/2006 4 ir 8 straipsnius bei 1C priedo IV dalies Specialūs pranešimo dokumento pildymo nurodymai nuostatas, visą leidimui reikalingą informaciją ir dokumentaciją pranešimo formoje pildo ir teikia pranešėjas, Reglamente Nr. 1013/2006 nustatyti reikalavimai būtent pranešėjo teikiamai informacijai, kurios pagrindu ir yra išduodamas leidimas tarptautiniam atliekų pervežimui. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip atliekų siuntos gavėjas Lietuvos Respublikoje, pagal Reglamentą Nr. 1013/2006 neturėjo jokios pareigos teikti informaciją pranešimo formoje, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė už klaidingos informacijos šioje formoje teikimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai Aplinkos apsaugos agentūrai vertintini kaip informacinio pobūdžio pranešimai apie tai, kaip bendrovė vykdys gautų atliekų tvarkymo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau nėra sudėtinė tarpvalstybinio atliekų pervežimo leidimo dalis. Pagal Nr. 1013/2006 1C priedo V dalies Specialūs judėjimo dokumento pildymo nurodymai nuostatas, visus judėjimo dokumento langelius nuo 2 iki 16 (jei tinka), privalo užpildyti taip pat pranešėjas. Gavėjas pildo tik 16 (jei tinka), 17 langelius taip pat, kaip atliekų naudotojas, 18 ir 19 langelius. Tačiau bylos medžiagoje ir liudytojų parodymuose nėra jokios faktinės informacijos apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų netinkamai užpildžiusi minėtus, jai pildyti priklausiusius judėjimo dokumento langelius. Taigi dėl to, kas išdėstyta aukščiau, nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo ATPK 51²³ str. 13 d. pažeidimui. Bylą nagrinėjęs teismas absoliučiai nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, susijusių su Reglamento Nr. 1013/2006 taikymo apimtimi. Pagal Reglamento Nr. 1013/2006 1 str., jis yra taikomas tarpvalstybiniams atliekų pervežimams ir numato, kad valstybėje narėje vežamoms atliekoms taikomos tik 33 str. nuostatos (1 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekų tvarkymo veikla yra vykdoma pagal valstybės viduje galiojančius reikalavimus. Atliekų gavėjui priėmus atliekas, tarpvalstybinis atliekų vežimas baigiasi, o atliekos toliau tvarkomos pagal gavėjo valstybėje nustatytus reikalavimus. Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo veiklą būtų vykdžiusi ne pagal jai išduoto TIPK leidimo sąlygas, nėra, todėl nėra ir pagrindo taikyti atsakomybę. Be to, ATPK 51²³ str. 14 d. nustato atsakomybę už atliekų vežimą nesilaikant pranešimo formoje ir vežimo kontrolės formoje nustatytų reikalavimų, t.y. atliekų paėmimą iš jų turėtojo, vežimą ir perdavimą atliekų naudotojui ar šalintojui (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 22 d.). Pagal išduotą leidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atliekų gavėjas, bet ne jų vežėjas ir aptariamų atliekų vežimo veiklos visiškai nevykdė. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atliekų vežėjai buvo UAB „Šatruva“ ir UAB „Raguvilė“, dar nurodoma, kad vežėjas buvo ir UAB „Argotransa“, tačiau nekonstatuota, kad pati Bendrovė būtų taip pat vežusi atliekas. Kartu ir bylą nagrinėjęs teismas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tarpinis atliekų gavėjas, o tai reiškia, jog atliekų vežimo Bendrovė nevykdė. Net ir remiantis šiuo atveju aktualia Reglamento Nr. 1013/2006 2 str. 34 p. a papunktyje įtvirtinta vežimo sąvoka, pagal kurią vežimas yra naudojimui ar šalinimui skirtų atliekų transportavimas, kuris planuojamas ar vykdomas tarp vienos šalies ir kitos, nėra pagrindo teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas vežė (transportavo). Atliekų vežimas pagal Reglamento Nr. 1013/2006 nuostatas yra pradedamas ir vykdomas pranešėjo iniciatyva, pagal jo pateiktą informaciją ir jam išduotą leidimą jis taip pat organizuoja ir atliekų faktinį transportavimą į kitą valstybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip gavėjas, jokių atliekų transportavimo tarp valstybių veiksmų neatliko, todėl nevykdė ir veiksmų, kurie sudaro ATPK 51²³ str. 14 d. numatyto pažeidimo esmę. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių galima spręsti, kad nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos neatitinka ATPK 51³ str. 13 d., 51²³ str. 13 d. ir 51³ str. 14 d. pažeidimų sudėčių požymių, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. J. administracinėn atsakomybėn už minėtus pažeidimus patraukta nepagrįstai.
Atsileipimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo pripažinta, jog ji pagrįstai nubausta dėl pažeidimų, numatytų ATPK 51³ str. 13 d., 51²³ str. 13 d. ir 51³ str. 14 d., padarymo.
ATPK 51³ str. 13 d. numato atsakomybę už atlygintiną ar neatlygintiną atliekų perdavimą asmenims, neturintiems teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas). Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra išdavė raštišką leidimą dėl tarpvalstybinio atliekų, pažymėtų kodu 19 12 12, pervežimo iš Airijos į Lietuvos Respubliką ir 2015-07-30 raštu informavo Airijos bendrovę „Foras Fuels Ltd, National TFS Office“ bei A. J. vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad išduotas tarpvalstybinio atliekų pervežimo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo veiklai R12, kurią atlikti turi atliekų gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (24-25 b.l.). Pastaroji įmonė, paprašyta paaiškinti, kaip bus laikomos gautos atliekos, 2015-07-07 rašte Nr. S-30 nurodė, kad atvykusios siuntos krova iš laivo Klaipėdos uoste bus vykdoma partijomis – dalis siuntos bus laikoma laive, o dalis bus iškraunama į UAB „Vakarų buitis“ saugojimui, kita dalis bus saugoma UAB „Antraža“ iki perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „Vakarų buitis“ ir UAB „Antraža“ atliekas, kurių kodas 19 12 12, periodiškai perduos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiais kiekiais, kad vienu metu laikomas šių atliekų kiekis neviršytų daugiau kaip 20 t (34 b.l.). 2015 m. rugpjūčio 25-26 d. iš Airijoje esančios įmonės laivu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiųstos dvi bendro 2936,44 tonų svorio siuntos pagal pranešimo formos numerį (duomenys neskelbtini) atliekų, kodu 191212 (30-31 b.l.). Atlikus nurodyto Atliekų vežimo patikrinimus buvo nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 25-26 d. į Klaipėdoje esančią UAB „Vakarų krova“ aikštelę buvo iškrauta 2936,44 t atliekų, kodas 19 12 12, atvežtų iš Airijos bendrovės „Foras Fuels Ltd, National TFS Office“, kurių gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet šios atliekos per kelis kartus buvo perduotos ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „Fortum Klaipėda“. Gauti ir perduoti atliekų kiekiai sutapo. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Vakarų krova“ neturėjo teisės užsiimti mechaninio atliekų apdorojimo atliekų, kodu 19 12 12, laikymu ir perkrovimu (111-112 b.l.). Aptarti duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad byloje nebuvo jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai būtų perdavusi atliekas UAB „Vakarų krova“ ar kitam teisės priimti atliekas neturinčiam ūkio subjektui. Priešingai, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atliekos, kurios turėjo būti iškrautos ir laikomos UAB „Vakarų buitis“ ir UAB „Antraža“, iš tikrųjų buvo laikomos neturinčios teisės to daryti UAB „Vakarų krova“ teritorijoje ir šias atliekas pastarajai bendrovei perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, kaip atliekų gavėja, atliekas atgabenus į Lietuvos Respubliką iš Airijos, buvo už jas atsakinga. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad minėtas atliekas turėjo perimti vežėja UAB „Šatruva“ ir šias atliekas pristatyti gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vežimą įrodantys dokumentai patikrinimo metu nebuvo pateikti. Tuo tarpu patikrinus UAB „Šatruva“ buvo nustatyta, kad atliekos buvo gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tą pačią dieną toks pats atliekų kiekis perduotas UAB „Raguvilė“ (36-43 b.l.), kuri nebuvo nurodyta Aplinkos apsaugos agentūrai kaip vežėja. Apeliantė neigia, kad UAB „Argotransa“ taip pat buvo atliekų vežėja. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar UAB „Argotransa“ tik atliko krovos darbus, ar ir vežė atliekas, tai nepašalina A. J. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, kadangi, kaip jau minėta, ji klaidingai nurodė informaciją ir apie kitas darbus atlikusias įmones.
Skunde taip pat teigiama, kad bylą nagrinėjęs teismas nevertino argumentų, jog atlikti atliekų siuntos krovimo darbai yra uosto procedūrų dalis, o ne atliekų tvarkymo veikla, bei dėl jų nepasisakė. Aukštesnysis teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad uosto procedūrų dalimi galima laikyti tik krovinio iškrovimo iš laivo į krantą procedūrą, bet ne šio krovinio laikymo krante ir vėlesnio jo perkrovimo darbus. Tuo tarpu mechaninio atliekų apdorojimo atliekų, kodu 19 12 12, perkrovimas bei laikymas yra tiesiogiai su atliekų tolimesniu tvarkymu krante susijusi veikla, kuriai vykdyti reikalingas leidimas, ir kurio, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, šiuos darbus vykdžiusi UAB „Vakarų krova“ neturėjo – ši teisė nebuvo numatyta įmonės taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad neaišku, kuo vadovaudamasis apylinkės teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pareigą užtikrinti, jog įvežamos į Lietuvos Respubliką atliekos būtų perduodamos tik atliekų tvarkytojams, kurie turi tokią teisę. Atsakydamas į šį skundo argumentą aukštesnysis teismas pažymi, kad atliekos iš Airijos buvo atsiųstos tam, kad jas Lietuvos Respublikoje sutvarkytų ne kas kitas, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi ši įmonė, sudarydama sutartį su Airijos bendrove „Foras Fuels Ltd, National TFS Office“, prisiėmė ir visas pareigas, susijusias su šių atliekų tvarkymu Lietuvos Respublikoje, tarp jų ir pareigą užtikrinti, kad įvežamos atliekos būtų perduodamos tik tokią teisę turintiems atliekų tvarkytojams. Atliekų tvarkymo taisyklių 21 p. numatyta, kad įmonės, užsiimančios atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, bei įmonės, kitų įmonių pavedimu organizuojančios atliekų naudojimą ar šalinimą, tarp jų – atliekas importuojančios ir eksportuojančios įmonės, turi būti įregistruotos Atliekas tvarkančių įmonių registre. Be to, šių taisyklių 27 punktas numato, kad įmonė gali užsiimti tik tokiomis atliekų tvarkymo veiklos rūšimis, kurios nurodytos atliekas tvarkančios įmonės registracijos pažymėjime. Taigi akivaizdu, kad atliekų tvarkymas yra specifinė ir labai reikšminga sritis, turinti įtakos visuomenės sveikatai bei gerovei, todėl ši sritis yra griežtai reglamentuojama ir atliekų tvarkytojams keliami aukšti reikalavimai, kas reiškia, kad atliekų tvarkymu gali užsiimti ne bet kas, o tik tokią teisę turinčios įmonės, todėl ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama atliekų gavėja, atliekas galėjo perduoti tik teisę jas tvarkyti turinčioms įmonėms. Tuo tarpu tai, kas išdėstyta aukščiau, pagrindžia teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė atliekas įmonėms, neturinčioms teisės jas surinkti, vežti ir apdoroti, todėl teismas pagrįstai paliko galioti Institucijos nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A. J. paskirtą administracinę nuobaudą pagal ATPK 51³ str. 13 d.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompetentingai institucijai pateikė klaidingą informaciją, t.y. siekdama gauti leidimą nurodė, kad atliekas ji laikys UAB „Vakarų buitis“ ir UAB „Antraža“, o realiai laikė UAB „Vakarų krova“; nurodė, kad galutinis vežėjas bus UAB „Šatruva“, o atliekų pervežime dalyvavo ir UAB „Raguvilė“. Apeliantės teigimu, pareiga nurodyti informaciją pranešimo formoje yra nustatyta pranešėjui, t.y. šiuo atveju Airijos bendrovei Foras Fuels Ltd. Pagrindo sutikti su tokiu skundo argumentu nėra. Pagal ATPK 51²³ str. 13 d. atsakomybė be kita ko kyla ir už klaidingos informacijos pranešimo formoje ar vežimo kontrolės formoje pateikimą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai. Iš Aplinkos apsaugos agentūros 2015-07-15 rašto Nr. (15.11)-A4-7707, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad būtent pastarosios įmonės, o ne Airijos bendrovės buvo prašoma pateikti sutartis ar raštiškus įmonių, kuriose planuoja laikyti atliekas, atvežtas iš Airijos, patvirtinimus dėl sutikimo laikyti šias atliekas (32 b.l.). Atsakydama į šį raštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „Vakarų buitis“ ir UAB „Antraža“ raštiškus patvirtinimus dėl sutikimo laikyti planuojamas įvežti atliekas (35 b.l.). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-07-07 raštu Nr. S-30 Aplinkos apsaugos agentūrai išsamiai nurodė, kur planuojama iškrauti ir saugoti šias atliekas (34 b.l.). Taigi akivaizdu, kad ne Airijos bendrovė, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga už informacijos teikimą bei šios informacijos teisingumą. Aukščiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad kompetentingai institucijai buvo pateikta klaidinga informacija, kadangi, nors buvo nurodyta, kad atliekos bus laikomos UAB „Vakarų buitis“ ir UAB „Antraža“, tačiau iš tikrųjų jos buvo laikomos UAB „Vakarų krova“, be to, atliekas vežė ne tik UAB „Šatruva“, bet ir UAB „Raguvilė“. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad A. J. pagrįstai buvo nubausta už ATPK 51²³ str. 13 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą.
Apeliantė tvirtina, kad ATPK 51²³ str. 14 d. nustato atsakomybę už atliekų vežimą nesilaikant pranešimo formoje ir vežimo kontrolės formoje nustatytų reikalavimų, t.y. atliekų paėmimą iš jų turėtojo, vežimą ir perdavimą atliekų naudotojui ar šalintojui (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 22 d.), o tuo tarpu pagal išduotą leidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atliekų gavėja, bet ne jų vežėja ir aptariamų atliekų vežimo veiklos visiškai nevykdė, todėl atsakomybė pagal ATPK 51²³ str. 14 d. negali kilti. Aukštesnysis teismas su tuo nesutinka. Priešingai nei teigia apeliantė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu turi būti taikomas Reglamento Nr. 1013/2006 2 str. 34 p. a papunktis, numatantis, kad vežimas yra naudojimui ar šalinimui skirtų atliekų transportavimas, kuris planuojamas ar vykdomas tarp vienos šalies ir kitos. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ planavo iš Airijos bendrovės gautų atliekų vežimą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei, kaip minėta aukščiau, Aplinkos apsaugos agentūrai nurodė, kokia įmonė šias atliekas transportuos. Kadangi minėtų atliekų vežimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva vykdė ne tik pranešimo formoje nurodyta įmonė UAB „Šatruva“, bet ir judėjimo dokumentuose nenurodyta įmonė UAB „Raguvilė“, todėl A. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, pagrįstai buvo nubausta ir pagal ATPK 51²³ str. 14 d.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.