- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-24
- Bylos Nr.
- 1-95-908/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00063-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
- 1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
kaltinamajam A. B. (A. B.) ir jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą (miškotvarkininkas), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
A. B. 2022 m. birželio 5 d., 13.57 val., vykdamas lėktuvu, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą, esantį Rodūnios kelias 2, paslėpęs savo kūno vidaus organuose (žarnyne) laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (kokaino), įrašyto į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu), tai yra 699,880 g kokaino miltelių, kuriuose yra 574,6015 g gryno kokaino.
Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Be to, A. B., 2022 m. birželio 5 d., 13.57 val., vykdamas lėktuvu, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą, esantį Rodūnios kelias 2, paslėpęs savo kūno vidaus organuose (žarnyne) laikė ir nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ajį sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams, gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (kokaino), įrašyto į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu), tai yra 699,880 g kokaino miltelių, kuriuose yra 574,6015 g gryno kokaino.
Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje.
II. Byloje ištirti įrodymai
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas ir visiškai pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Suvokia, kad atliko neteisėtus veiksmus, jog laikė, gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, kad tai darė kontrabandos būdu ir dėl to labai gailisi. Pripažįsta kaltę, bet pažymi, kad visa tai vyko esant tam tikram šantažui, manipuliavimui bei būnant savotiškoje transo būsenoje. Dėl šantažo ir manipuliacijų buvo priverstas įvykdyti šį gėdingą įvykį, rizikuodamas savo gyvybe. Labai pergyvena dėl savo šeimos, į kokią situaciją dabar yra patekęs. Nevedęs, bet turi draugę, su ja augina dukrą, kuriai (duomenys neskelbtini) suėjo metukai. Apie šį įvykį draugė sužinojo tik po jo sulaikymo. Buvo baisu ir labai gėda prisipažinti, ką iš tikrųjų teko daryti. Sugyventinei buvo pasakęs, kad neilgam išvyksta uždarbiauti. Išvykęs su ja susirašinėjo, paskambindavo, bendravo apie kasdieninius reikalus, kaip jam sekasi kelionėje. Yra šokiruotas ir negali suvokti šio įvykio pasekmių. Tokiam nusikaltimui pasiryžo dėl sunkios materialinės padėties. Norėjo greitai pasipelnyti, bet kai vyko pats procesas, buvo visą laiką nuo kažko priklausomas ir finansine prasme, ir dėl to, kad buvo svetimose šalyse. Jautėsi įviliotas į spąstus, nebeturėjo kito pasirinkimo. Turėjo pakankamai laiko apmąstyti veiksmus bei suprato, jog tokie dalykai jokiais būdais neišsprendžia nei finansinių, nei kitokių problemų, o tik sukelia papildomų. Sunku suvokti, kad viena tokia klaida gali kainuoti laisvės atėmimą dešimčiai ar daugiau metų. Nėra susijęs su narkotinėmis medžiagomis, niekada nebuvo įtrauktas į narkologinę, psichiatrinę įskaitas. Narkotinių medžiagų nevartoja.
Tuo metu (praėjusių metų pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje) buvo susidūręs su finansiniais sunkumais, nebesugebėjo apmokėti įvairių sąskaitų. Buvo vėluojama apmokėti buto mokesčius, pasunkėjo kasdieninės išlaidos, remonto išlaidos, kurias buvo sunku padengti iš legalios veiklos gaunamų pajamų. Dirbo pagal individualią veiklą – užsiėmė miškotvarka, t. y. jaunuolynų, jaunų medelių, sodinukų priežiūra. Kai iškertamas miško plotas, vyksta miško atsodinimo darbai bei prižiūra, kad jaunuolynas, miškas augtų tam tikrose sąlygose. Šioje srityje kaltinamasis turi tam tikrą kvalifikaciją. Kreipėsi pagalbos į draugus. Stengėsi kuo daugiau dirbti, vienu metu dirbo naktinėse pamainose baldų dažymo įmonėje. Užsiimant individualia veikla, jeigu produktyvūs mėnesiai, galima uždirbti apie 1 200 Eur per mėnesį. Savo nekilnojamojo turto, automobilio neturėjo. Draugė nedirbo, su vaiku buvo namuose. Gavo vaiko gimimo pašalpą. Kai prasidėjo finansiniai sunkumai, jau turėjo vaiką. Pradėjo ieškoti, kaip galėtų uždirbti daugiau pinigų. Tada ,,Telegram“ programėlėje užtiko skelbimą dėl galimybės užsidirbti. Pradžioje apie narkotines medžiagas nebuvo kalbos ir užuominų, buvo kalba tik apie krovinių pervežimus. Tada buvo pasiūlyta nuvykti į Prancūziją. Buvo užsiminta, kad, galbūt, reikės atvežti brangenybes. Bendravimas vyko tik per ,,Telegram“ programėlę ir viskas vyko anonimiškai. Galbūt, to negalima įvardinti kaip darbo. Šios veikos darymo metu sutiko du (duomenys neskelbtini). Bendravimas vyko latvių kalba minėtoje ,,Telegram“ programėlėje, bet abejoja, kad šie asmenys mokėjo latvių kalbą. Į tuos žmones kaltinamasis kreipėsi per ,,Telegram“ programėlę. Jie siūlė transporto paslaugas. Kaltinamasis nesutiko pervežti statybinių medžiagų, nes neturėjo tam skirto transporto. Iš karto atsisakė. Sutiko ir išvažiavo pervežti, konkrečiai, brangenybes, t. y. grandinėles, laikrodžius, žiedus. Jų gyvai nematė. Jas turėjo vežti ant savęs, ant savo kūno užsidėjęs kaip papuošalus. Kaltinamasis nežino, kaip suprato savo darbą dėl brangenybių pervežimo, kokio jis pobūdžio ir ar tai legali veikla – ir taip, ir taip galėjo būti. Už brangenybių pervežimą sutarė gausiąs 500 Eur atlygį. Kaltinamasis neprašė sudaryti darbo sutarties. Nesuprato, jog tai nelegalu. Suprato, kad tai greitas būdas užsidirbti, padedant kitiems žmonėms. Susidarė įspūdis, jog sudaryti darbo sutartį neįmanoma, nes viskas vyko labai anonimiškai. Susitarimą dėl brangenybių pervežimo suderino per ,,Telegram“ programėlę. Gavo pasiūlymą nufotografuoti savo paso lapą ir nusiųsti, kad jie galėtų užsakyti bilietus į Prancūziją. Dabar tik supranta, jog tai buvo tam tikras šantažas, manipuliacinis triukas. Tai buvo daugiau kaip priviliojimas tomis brangenybėmis, kad įvilioti į narkotikų pervežimo spąstus. Kiek prisimena, buvo tokioje būsenoje, kad nelabai mąstė, ar tai legalu, ar ne. Tokią būseną lėmė finansiniai sunkumai ir noras juos greičiau išspręsti. Atvykęs į Prancūziją suprato, kad visiškai priklauso nuo kito asmens, nes neturėjo galimybės savarankiškai grįžti namo. Su savimi turėjo apie 70 Eur. Pas kaltinamąjį atvyko (duomenys neskelbtini) ir paėmė jo pasą. Pasą davė, nes (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog sutvarkys reikiamus formalumus ir pasą grąžins. Tuo metu jautė, kad neturi kito pasirinkimo ir buvo priverstas tai daryti, buvo išgąsdintas. Tada gavo pasiūlymą skristi į Kajeną. Pradžioje tai buvo pateikta kaip poilsinė kelionė, tai sukėlė tam tikrus įtarimus. Jautėsi visą laiką stebimas, jį visur lydėjo, taip pat ir į oro uostą. Jautė tam tikrą baimę, kad yra priklausomas nuo kitų. Kaltinamojo supratimu, pasas buvo paimtas tam, kad sutvarkyti visus bilieto pirkimo reikalus, rezervuoti bilietus. Oro uoste jis jau turėjo savo pasą ir bilietus. Tas žmogus kartu neskrido. Kilo mintis persigalvoti, bet baimės jausmas buvo stipresnis. Turbūt priėmė neteisingą sprendimą. Tuo metu nežinojo, jog gabens narkotines medžiagas. Tai sužinojo, maždaug gegužės 31 d., kai buvo Kajene (Prancūzijos Gviana) viešbutyje. Iš oro uosto į viešbutį nuvežė taksi. Jį pasitiko oro uoste taksi vairuotojas, atpažino, įtaria, kad Prancūzijoje buvo nufotografuotas taip, jog būtų atpažintas. Nuvežė į viešbutį, kambarys jau buvo užsakytas. Nuvykęs į viešbutį, suprato, jog viešbutis rezervuotas šešioms dienoms. Suprato, kad tris dienas gali ilsėtis, bet buvo kitoje šalyje, kitame žemyne, todėl buvo nejauku ir nenorėjo niekur eiti iš viešbučio. Vienas mieste nevaikščiojo, tik nueidavo į parduotuvę nusipirkti maisto produktų. Su kitais asmenimis bendravo tik tiek, kiek reikėjo paimti ar grąžinti kambario raktus. Tada ,,Telegram“ programėlėje gavo žinutę, kuria buvo informuotas, kad tai yra narkotinės medžiagos ir jas privalės pervežti. ,,Telegram“ žinutėje buvo tiesiogiai įvardinta, jog tai narkotinės medžiagos. Tada į viešbutį atvyko vyras su kapsulėmis. Likus dienai iki skrydžio, privalėjo praryti kapsules. Tai buvo ne tas pats vyras, su kuriuo bendravo Paryžiuje. Buvo verčiamas nuryti kapsules, kurios buvo pakankamai didelės. Apie tokį narkotinių medžiagų gabenimo būdą žinojo iš vieno Latvijos televizijos kanalo, ten buvo rodomi panašūs dalykai. Buvo sukurtos tokios sąlygos, kad jis būtų visiškai priklausomas. Vertimas ryti kapsules pasireiškė paso paėmimu bei šantažavimu, jog negrįš namo. Šantažas buvo žodinis, vyko viešbučiuose. Įvairiais būdais gąsdino, kad paims pasą, parduos organus, kad negrįš namo, kol neatidirbs pinigų, kuriuos jie investavo į kaltinamąjį. Kapsulių turinio konkrečiai nežinojo, bet jau įtarė, kas tai gali būti. ,,Telegram“ programėlėje buvo nurodyta, kad narkotinės medžiagos, bet kokios konkrečiai – nežinojo. Kapsulių dydis, jų išmatavimai buvo pakankamai dideli. Kapsulės buvo daug didesnės, nei vėliau buvo rastos jo organizme. Pasakė, kad tai ne jo jėgoms, tas vyras suprato, jog kaltinamasis neįveiks užduoties. Maždaug 1–2 val. ginčijosi su minėtu vyru ir ginčo metu gavo sutikimą: „gerai, grįžk į Prancūziją, o iš ten bus mažesnių kapsulių pervežimas“. Be minėtų (duomenys neskelbtini), su kitais asmenimis nebendravo. Iš karto gavo abiejų krypčių bilietus. Oro uoste, grįždamas atgal į Prancūziją turėjo pasą ir bilietus. Iš Prancūzijos Gvinėjos kapsulių nevežė, grįžo į Prancūziją. Prieš išskrendant iš Kajeno, jam davė pinigų taksi. Nusileidęs Prancūzijoje, oro uoste, jei neklysta ,,Orli“, išėjęs iš oro uosto, buvo atpažintas asmens, kuris pasakė sėsti į taksi ir nuvežė į rezervuotą viešbutį. Maždaug 30 m nuo išėjimo yra vieta, skirta rūkymui, ten jo jau laukė. Nežinojo, kad jo ten lauks, buvo nustebęs. Buvo įsitikinęs, jog pats turės susirasti taksi už tuos pinigus, kuriuos gavo. Grįžęs į Prancūziją, ten praleido vieną dieną rezervuotame viešbutyje. Jam davė dieną poilsiui, tačiau tas žmogus, kuris lydėjo, gyveno šalia, už poros kambarių. Besiilsint, buvo pradėta aiškinti, jog reikės praryti mažesnes kapsules. Buvo aiškinama, kad jo skrydis į Prancūzijos Gvianą ir atgal, jiems sudarė papildomų finansinių išlaidų, todėl turės pasistengti, nebus galimybės atsisakyti. Taip pasakė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris kalbėjo angliškai. Tuo metu kaltinamasis visą laiką buvo viešbutyje, rezervuotame keturioms dienoms. Tas kelias dienas viešbutyje jį prižiūrėjo. Maždaug ketvirtą parą, naktį, atvežė minėtas kapsules. Kapsulės savo išvaizda buvo labai panašios, bet mažesnės – tos pačios, kurios vėliau buvo rastos organizme. Tai paketėliai, apvynioti plėvele. Jam buvo paaiškinta, kad tai keliais sluoksniais, įvairiomis plėvelėmis suvyniota medžiaga, kad skrandžio sultys nepragraužtų šių plėvelių. Patikino, kad tai yra saugu. Kaltinamasis aiškinosi šias aplinkybes, nes bijojo dėl savo saugumo. Jie tiesiog manipuliavo, matydami bejėgišką būseną, sakė nesijaudinti, kad viskas bus gerai, saugu. Kaltinamasis labai bijojo ir jautė, jog pateko į savotišką akligatvį. Jam atvežė vandens, paruošė kapsules ir penktą dieną jau buvo paruoštas bilietas skrydžiui. (duomenys neskelbtini) visą laiką buvo su kaltinamuoju, jį baksnojo, kad viską darytų greičiau. Paketėlius nurijo pats, bet (duomenys neskelbtini) visą laiką darė žodinį spaudimą. Prarijo ne visus paketėlius, fiziškai negalėjo. Jei gerai prisimena, prarijo apie 90 paketėlių, o buvo atnešta 120. Po to, ruošėsi vykti į oro uostą. Viskas vyko gana spontaniškai – buvo duotas tam tikras laikas, per kurį privaloma nuryti tas kapsules. Šalia stovėjo tas (duomenys neskelbtini), kuris visą laiką ragino. Maždaug porai valandų likus iki skrydžio, procesas buvo sustabdomas, kad būtų pasirengta skrydžiui. Vykstant į oro uostą, nedidelę maršruto dalį važiavo taksi, po to metro. Važiavo vienas, visą laiką pykino bei visą kelią turėjo su tuo kovoti. Buvo sutarta, kiek maždaug gaus pinigų už šį darbą. Tada, kai į viešbutį atnešė kapsules buvo paaiškinta, kiek privaloma praryti kapsulių. Prancūzijos Gvianoje nesitarta dėl užmokesčio, nes pamačius tas kapsules, tas žmogus suprato, kad kaltinamasis fiziškai nepajėgus. Prieš tai, kol, dar nematė tų kapsulių, buvo tartasi apie 3 000 Eur atlygį. Pinigai turėjo būti sumokėti Latvijoje. Apie 3 000 Eur buvo užsiminta Prancūzijos Gvianoje, bet nelabai kreipė į tai dėmesį, buvo susijaudinęs ir greičiau norėjo grįžti namo. Taip pat buvo užsiminta, kad kapsules pervežant iš Prancūzijos Gvianos į Europą, paprastai uždarbis būna didesnis. Buvo kalbama apie tuos pačius 3 000 Eur kaip mažiausią atlygį. Apie tai buvo kalbama viešbutyje. Kapsules turėjo nugabenti į Latviją. „Telegram“ programėlėje visą laiką susirašinėjo latvių kalba. Ten jam buvo parašyta, jog latviai pasitiks. Apie atlygį buvo kalbėta ir ,,Telegram“ programėlėje. Kai bendravo su (duomenys neskelbtini), paraleliai taip pat vyko bendravimas ir ,,Telegram“ programėlėje. Kaltinamasis suprato tai, kaip papildomą manipuliavimo triuką. Buvo grasinta ir ,,Telegram“ programėlėje, ir susitikus. Pareigūnams žinučių neparodė, nes viskas buvo ištrinta. Programėlė ,,Telegram“ taip sudaryta, kad periodiškai, po kurio laiko, visas pokalbis yra ištrinamas. Kita susirašinėjimo pusė priima sprendimą dėl ištrynimo. Tas asmuo ištrynė tiek savo, tiek jo žinutes.
Visą laiką su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Telefonas jam buvo paliktas bendravimui. Dėl šios situacijos nesikreipė į policijos įstaigas, nes bijojo, norėjo kuo greičiau grįžti namo. Keletą kartų buvo kilę minčių prašyti pagalbos, bet visą laiką buvo toks jausmas, jog tai greitai savaime išsispręs. Jautė, jog pavyks išsisukti nuo pasiūlymo ir grįžti, tarsi, nieko nebūtų įvykę. Prancūzijoje, vienu metu manė, jog pavyks atsisakyti pervežti narkotines medžiagas bei ramiai grįžti namo. Tuo metu, kai dar nevežė narkotinių medžiagų, tik suprato, jog jas reikės vežti, nesikreipė pagalbos, kadangi Prancūzijos Gviana – tai visai kitas žemynas, sunkiai protu suvokiama aplinka. Prancūzijoje nebuvo tokių galimybių, labai mažai laiko tokiems veiksmas, visą laiką jaudinosi dėl savo artimųjų. Suprato tai, kad į jį yra investuota pakankamai daug pinigų ir atimtas pasas. Jeigu būtų bandęs pabėgti – tai dėl jų patirtų finansinių nuostolių, bijojo, kad jo ieškos. Dėl šeimos bijojo.
Prancūzijoje dėl narkotinių medžiagų gabenimo jokių nesklandumų nekilo, praėjo pro visus patikrinimus. Vilniuje nusileidus lėktuvui, kaltinamojo jau laukė policijos pareigūnai, iš karto iš lėktuvo įsodino į automobilį ir išvežė. Pirmiausia, buvo atliktas testas, net nespėjo prieiti prie autobuso. Aiškiai prisimena, kad nusileidus lėktuvui, per langą pamatė, jog stovi muitinės policija – muitinės pareigūnai. Automobilis stovėjo prie pat nusileidusio lėktuvo. Kai išlipo iš lėktuvo, patikrino jo dokumentus ir pakvietė į automobilį. Galbūt, toks patikrinimo atrankos būdas, jis matė, kad paraleliai buvo tikrinami ir kitų keleivių dokumentai. Atlikus testą, buvo patikrinti drabužiai, daiktai, bagažas. Tuo metu buvo užduodama daugybė klausimų. Prisimena, kad buvo panašūs į lakmuso popierėliai, matė, jog patikrinus jo bagažą, popierėliai buvo baltos spalvos. Kartas nuo karto atvykdavo muitinės kontrolės pareigūnai, policininkai. Vienu metu pasiteiravo policijos pareigūnų ar galima išeiti parūkyti. Jį į lauką palydėjo du policininkai ir buvo kartu, kol rūkė. Tada grįžo į patalpas. Pareigūnai pasakė, jog testo rezultatai teigiami – rasta kažkokių medžiagų. Kai patikrino dokumentus, pareigūnai iš karto neklausė, ar turi neteisėtų daiktų, tik po kažkurio laiko paklausė. Kaltinamasis atsakė neigiamai, nes jaudinosi, bijojo, visą laiką jautė, kad yra stebimas. Nežino, kas stebėjo – galbūt, kažkoks (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), sunku pasakyti. Susidarė toks įspūdis, buvo tokia vidinė baimė. Toks įspūdis susidarė dėl to, kad galvojo apie tai, kas gali atsitikti, jeigu pagaus, ras narkotines medžiagas. Visą laiką buvo baimė, kad gali su juo ir jo šeima susidoroti. Atvykus į ligoninę, du kartus buvo paimtas kraujo tyrimas, vieną kartą šlapimo tyrimas. Minėti tyrimai nieko neparodė, nes kaltinamasis nevartojo narkotinių medžiagų. Po to buvo pristatytas į rentgeno apžiūrą, vėliau – į kompiuterinę tomografiją. To tyrimo metu pasimatė, jog organizmo viduje yra kapsulės. Tada kaltinamasis patvirtino ir skaičių, ir kokiu būdu jos pateko į organizmą – viską papasakojo tyrėjai, kaip tai įvyko. Buvo paguldytas į palatą, laukė, kol natūraliu būdu visos kapsulės pasišalins iš organizmo. Tai truko maždaug tris dienas. Po to jį pervežė į izoliatorių (2 t., b. l. 71–79).
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. Su įtarimu susipažino, jam išvertė į jam suprantamą gimtąją latvių kalbą, įtarimo esmę suprato, kuo yra įtariamas jam yra suprantama. Jaučiasi gerai ir sutinka būti apklausiamas. Narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje nėra registruotas. Kartais vartoja, t. y. rūko kanapes. „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje, (šioje programėlėje žinutės išnyksta ir neišsisaugoja) gavo pasiūlymą papildomai užsidirbti. Pradėjus domėtis, jam buvo pasiūlyta galimybė užsidirbi, o būtent, nuvykti į Prancūziją ir iš ten į Rygą atgabenti narkotines medžiagas. Už tokį atgabenimą jam buvo pažadėta nuo 3 000 Eur iki 4 000 Eur. Daugiau jokios papildomos informacijos nurodyta nebuvo. Jis šiuo pasiūlymų susidomėjo, nes tiesiog norėjo susitaupyti pinigų ateičiai. Tai buvo jo pirmas kartas, anksčiau jis to nėra daręs. Jei gerai pamena 2022 m. gegužės 22 d. dieną iš Latvijos, Rygos, lėktuvu skrido į Amsterdamą, skrido vienas, su tikslu perduoti pinigus asmeniui, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, bet 7 000 Eur turėjo perduoti (duomenys neskelbtini), esančiam Amsterdame. Šį nurodymą, dėl pinigų perdavimo, jis gavo „Telegram“ programėlėje. Kokie asmenys konkrečiai tai nurodė jis nežino, viskas vyko ypač slaptai ir anonimiškai, šių asmenų nei vardų, nei pavardžių jis nežino, nebuvo susitikęs su tais asmenimis. Tiesiog „Telegram“ programėlėje šie asmenys, ar asmuo, jam atsiuntė koordinates ir tos vietovės nuotrauką, kur konkrečiai jis turės rasti ir paimti pinigus. Taip pat jis per tą pačią programėlę jiems išsiuntė savo paso kopiją, kad jam būtų nupirktas lėktuvo bilietas. Paėmęs 7 000 Eur iš nurodytos vietos ir lėktuvo bilietus, išvyko į Amsterdamą. Atskridęs į Amsterdamo Šipolio oro uostą, sėdo į iš anksto jam atsiųstą taksi automobilį, apie tai, kad taksi automobilis laukia, jį informavo „Telegram“ programėle, taksi automobilis nuvežė į viešbutį, kur prie viešbučio jo laukė anksčiau minėtas (duomenys neskelbtini), kuris palydėjo į kambarį, davė 350 Eur ir pasakė, kad traukiniu vyktų į Paryžių. Su šiuo asmeniu jis kalbėjosi anglų kalba, jį matė tik vieną kartą, jo atpažinti negalėtų, viešbučio pavadinimo nurodyti negali. Kitą dieną po atvykimo į Amsterdamą traukiniu vyko į Paryžių. Paryžiuje savo vardu pats užsirezervavo viešbutį, vėliau paaiškėjo, kad šiame viešbutyje turės būti iki gegužės 25 d. Nuo gegužės 23 d. iki 25 d. buvo viešbutyje su nieku susitikęs nebuvo, ryšį palaikė „Telegram“ programėle, bendravimas buvo tik apie tai, kaip jis jaučiasi, jokių nurodymų gauta tuo laikotarpiu, nebuvo. Tik 24 d. jį informavo, kad 25 d. reikės skristi į Prancūzijos Gvianą, Kajeno miestą. Tai sužinojęs jis sutriko – pirminėje informacijoje to nebuvo, buvo nurodyta, kad reikės vykti maršrutu Ryga-Amsterdamas-Paryžius-Ryga. Dėl to jis parašė organizatoriams „Telegram“ programėlėje, kodėl maršrutas kitoks nei buvo tartasi. Jam atsakė, kad šis maršrutas pelningesnis, taip vykstant galima uždirbti daugiau. Su tokiu pasiūlymu jis nesutiko, nes iš pradžių tai nebuvo sutarta. Jį įkalbėjo tik atvykti ir pasižiūrėti, patikino, kad jokios prievartos nebus. Jis sutiko. Buvo atsiųstas lėktuvo bilieto rezervacijos numeris, kurį suvedus Paryžiaus oro uoste jis atsispausdino lėktuvo bilietą. Nuskridus į Prancūzijos Gvinėją, jį pasitiko taksi vairuotojas ir nuvežė į viešbutį. Kitą dieną pas jį atėjo du asmenys, prisistatė, bet vardų nepamena, tarpusavyje kalbėjo nesuprantama kalba – ne anglų ir ne prancūzų, o su juo bendravo angliškai. Dvi dienas tie asmenys bandė su juo užmegzti draugišką ryšį, o trečią pasiūlė uždirbti daugiau nei buvo siūloma iš pradžių. Jie konkrečiai įvardino: „suvalgyti daugiau saldainių ir daugiau uždirbti“. Jis iš karto suprato, apie ką vyksta kalba, saldainiais vadinamos iš kokaino miltelių suformuotos kapsulės, kurios yra apvyniotos kelių sluoksnių plastiko medžiaga, o taip pat šie asmenys su savimi turėjo vieną tokią kapsulę, kaip pavyzdį. Ji buvo kur kas didesnė, nei šiuo metu jo kūno vidaus organuose esančios kapsulės. Jis labai sudvejojo, galbūt, išsigando aplinkos, klimato, tų kapsulių dydžio, todėl atsisakė. Jį pastoviai įkalbinėjo, buvo žadamas didesnis uždarbis, nes gabenimo kelias kur kas ilgesnis nei Europoje, tačiau jis atsisakė ir 2022 m. gegužės 31 d. išvyko atgal į Paryžių. Atgalinį bilietą į Paryžių jis turėjo, jį gavo, kai iš Paryžiaus skrido į Kajeną. 2022 m. birželio 1 d., apie 7 val., atskrido į Paryžių, į programėlę „Telegram“ gavo adresą, kur vykti. Nuvyko į jam nurodytą viešbutį, jį pasitiko asmuo, parodė kambarį. Po kurio laiko gavo žinutes su nurodymais į „Telegram“ programėlę. Buvo raginama greičiau apsispręsti, daromas spaudimas greičiau pasiryžti gabenti kokaino kapsules, nes jie jau patyrė daug išlaidų susijusių su juo, t. y. kelionės bilietai, viešbučiai. Šis spaudimas buvo daromas iki 2022 m. birželio 3 d. Jis paaiškino, kad jis dvejoja dėl narkotikų gabenimo ir nori atsisakyti, kadangi jį išgąsdino pati atmosfera Prancūzijos Gvinėjoje, pats susitarimo planas, kadangi prieš susitarimą buvo tartasi kitaip, o atvykus jis buvo pakeistas, t. y. atsirado Prancūzijos Gvinėja, o taip pat ir kapsulių dydis. Po kurio laiko jis pasidavė spaudimui ir kadangi bijojo pasekmių bei grasinimų, kad iš jo bus atimtas pasas, todėl 2022 m. birželio 4 d. sutiko iš Paryžiaus į Rygą pergabenti narkotines medžiagas savo kūne. Kokia tai medžiaga, jam konkrečiai neįvardino, tačiau jis nujautė kad tai bus kokainas. Taip pat nebuvo kalbos apie gabenamą kiekį. 2022 m. birželio 4 d. pirmoje dienos pusėje jį „Telegram“ programėle informavo, kad atvyks asmuo, kuris viską paaiškins. Atvykęs asmuo neprisistatė, šį asmenį matė pirmą kartą, jam paaiškino, kad reikės praryti kapsules su kokainu, visas pokalbis su šiuo asmeniu vyko apie 15 min. Po to tas asmuo išvyko ir grįžo maždaug po poros valandų su kuprine, kurioje jau buvo paruoštos iš narkotinių medžiagų suformuotos kapsulės, jos buvo apvyniotos plastikine plėvele. Jam pasiteiravus kaip jos įpakuotos, jis paaiškino, kad į skirtingas plėveles yra įvyniota narkotinė medžiaga tam, kad skrandžio sultys jų nepragraužtų. Jo akivaizdoje buvo suskaičiuotos kapsulės, jų buvo 120, tuomet jis jas pradėjo ryti, visas rijimo procesas tęsėsi apie 10–12 valandų, pačio rijimo metu jam nepažįstamas asmuo aiškino, kaip reikia ryti, kad daugiau tilptų, t. y. pagerti vandens, pasivaikščioti, daryti pertraukas. Iš viso jis prarijo 90 kapsulių, nors turėjo praryti visas 120 kapsulių. Tačiau jis tiek praryti nesugebėjo. Jam paklausus koks vienos kapsulės kiekis, jam pasakė, kad viena kapsulė yra 8 gramai. Su šiuo asmeniu jis bendravo angliškai. 2022 m. birželio 5 d. iš Paryžiaus išvyko į Vilnių, iš Vilniaus autobusu turėjo vykti į Rygą. Jį turėjo pasitikti Rygoje, tačiau konkrečiai kas, kur ir kada nežinojo, šią informaciją būtų gavęs vėliau. Atskridęs į Vilnių, Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas. Dėl to, kad jį sulaikė jis nieko neinformavo, o taip pat ir su juo niekas nesusisiekė. Į jam užduotą klausimą kada konkrečiai buvo prarytos kapsulės, atsakė, kad 2022 m. birželio 5 d., ryte. Į užduotą klausimą, kodėl medicininės apžiūros metu daktarui buvo pasakyta, kad kapsulės prarytos buvo prieš dvi dienas, t. y. 2022 m. birželio 3 d., gali atsakyti, kad nežino, gal jis ne taip buvo suprastas. Į užduotą klausimą, kokia kalba buvo bendraujama „Telegram“ programėlėje, atsakė, kad bendravo latviškai ir angliškai iš savo asmeninio mobilaus ryšio telefono, kuriame turėjo išankstinio apmokėjimo paslaugos planą, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kurį naudoja jau daug metų (1 t., b. l. 119–121).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. B. papildomai parodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, prašo jais tikėti ir jais vadovautis. Daugiau nieko papildyti neturi, tik tai, kad gailisi (1 t., b. l. 131).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. B. papildomai parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas, su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kuo yra įtariamas jam yra aišku ir suprantama. Pažymi, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, prašo jais tikėti ir jais vadovautis. Daugiau nieko papildyti neturi, tik tai, kad nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 142).
Teisiamojo posėdžio metu balsu perskaičius kaltinamojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei proceso veiksmo protokolo priedo turinį (1 t., b. l. 119–122), kaltinamojo papildomų apklausų, kuriose kaltinamasis nurodė, jog tvirtina anksčiau duotus parodymus, kad neturi pastabų bei jie surašyti teisingai, parodymus (1 t., b. l. 131, 142), kaltinamasis nurodė, juos tvirtinantis (2 t., b. l. 71–79). Be to, atsakydamas į teismo ir gynėjos klausimus, A. B. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, jog kartais vartoja, t. y. rūko kanapes (1 t., b. l. 119), jis turėjo omenyje, jog vartoja kanapių aliejų. Kaltinamasis pažymėjo, kad jo kraujo ir šlapimo tyrimai parodė, jog narkotinių medžiagų nevartoja. Latvijoje nelegalizuotos kanapės. Jis nėra teistas nei už narkotikus, nei kitą nusikalstamą veiką. Jis automobiliu, autobusu ir lėktuvu darbo reikalais yra keliavęs į Baltarusiją, Estiją, Olandiją, Vokietiją, Lenkiją. Iš Latvijos į užsienį važiavo ne pirmą kartą.
Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų įtariamojo parodymų, kad „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje jis gavo pasiūlymą papildomai užsidirbti ir, jam pradėjus domėtis, buvo pasiūlyta galimybė užsidirbi, o būtent, nuvykti į Prancūziją ir iš ten į Rygą atgabenti narkotines medžiagas, pažadant už tokį atgabenimą nuo 3 000 Eur iki 4 000 Eur, jis šiuo pasiūlymų susidomėjo, nes tiesiog norėjo susitaupyti pinigų ateičiai (1 t., b. l. 119), kaltinamasis parodė, kad tai surašyta teisingai, papildė, kad pirmiau vyko per Amsterdamą, vežė ten pinigus 7 000 Eur, kuriuos iš jo paėmė.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį apie tai, jog jo Prancūzijoje niekas jo nepasitiko, jis pats atvažiavo bei nuvyko į viešbutį, nurodymus gaudavo „Telegram“ programėlėje (1 t., b. l. 120), kaltinamasis parodė, kad, galbūt, dabar kai kurių detalių taip puikiai neprisimena, bet visa informacija buvo siunčiama į programėlę ,,Telegram“. Tuo metu aplinkybes geriau atsiminė. Anot A. B., skiriasi parodymai, duoti teisme, dėl grįžimo iš Prancūzijos Gvianos į Paryžių, nes jis nurodė, jog oro uoste jį pasitiko kažkoks asmuo, o ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad pats atvyko, gavo nurodymą ir nuvyko į viešbutį, nes jis susijaudino ir pamiršo kažkokią detalę. Dabar tvirtina, kad kelionės metu jį visą laiką kažkas pasitiko ir su juo buvo. Mano, kad tai dabar geriau atsimena, nei prieš pusę metų, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jautė stresą ir galbūt pamiršo paminėti, kad jį pasitiko. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė tiek oro uoste, tiek ligoninėje. Jį sulaikė apie 14 val., o tyrėja atvyko apie 17 val. ir su juo buvo maždaug iki 20–21 val.
Balsu perskaičius ikiteisminio tyrimo papildomų apklausų metu duotus parodymus, kad jis pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, prašo jais tikėti ir jais vadovautis; daugiau nieko papildyti neturi, gailisi (1 t., b. l. 131, 142), kaltinamasis parodė, kad laikosi anksčiau duotų parodymų. Davus papildomus parodymus buvo pateikti dokumentai lietuvių kalba, kurių kaltinamasis negalėjo perskaityti, bet dalyvavo vertėjas. Anksčiau duotų parodymų jam neperskaitydavo, tik paklausdavo ar laikosi anksčiau duotų parodymų. Galbūt tai buvo dėl streso arba kalbos barjero. Kaltinamasis ir dabar labai jaudinasi. Pastebėjo, kad ir teisme duodamas parodymus truputėlį paskubėjo ir praleido Amsterdamo įvykius. Ten jis su savimi turėjo 7 000 Eur, kuriuos atidavė Amsterdame (duomenys neskelbtini). Nežino, kokiu tikslu tie pinigai buvo perduoti. Anglų kalba buvo vartojamas žodis saldainiai – ,,candies“. Jis susidarė įspūdį, kad kalbama apie kokaino kapsules (2 t., b. l. 71–79).
Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), vyresniuoju inspektoriumi. Kaltinamąjį atsimena. Tą dieną (2022 m. birželio 5 d.) dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Lėktuvas ir žmonės tikrinimui buvo pasirinkti atsitiktinai. Tokie patikrinimai atliekami periodiškai. Vienas kitas žmogus, atvykęs iš Prancūzijos Respublikos, buvo tikrinamas su narkotikų testų popierėliais. Minėtais popierėliais priliečiamos tam tikros drabužių vietos (rankovės, striukių dalys, kelnės), vėliau ant tų popierėlių užpurškiamas tame pačiame rinkinyje esantis narkotikų indikatorius. Prilietus popierėliu ir ant jo užpurškus tą indikacinę cheminę medžiagą įvyksta reakcija, kuri parodo, ar buvo kontaktas su narkotinėmis medžiagomis. Buvo tikrinamas ne vienas žmogus. Kaltinamasis įtarimų nesukėlė, buvo pasirinktas atsitiktinai. Atlikus patikrinimą, kaltinamojo popierėlis paryškėjo kažkokia spalva (neatsimena, kokios spalvos). Konstatavo, kad testas buvo teigiamas. Buvo atliktas fizinis asmens daiktų, drabužių patikrinimas, bet jo metu narkotinių medžiagų nebuvo rasta. Daugiau neatitikimų nebuvo nustatyta. Kai popierėlis sureaguoja, šią informaciją praneša Muitinės kriminalinei tarnybai ir jie sprendžia, kokius procesinius veiksmus atlikti. Buvo iškviesta Muitinės kriminalinė tarnyba, kurios pareigūnams buvo perduotas kaltinamasis ir teigiamas jo narkotikų testas. Šie toliau vykdė veiklą, atliko kaltinamojo A. B. apklausą (2 t., b. l. 70–71).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju inspektoriumi, atlieka fizinį ir dokumentinį asmenų, gabenamų daiktų, prekių, siuntų, bagažo tikrinimą. 2022 m. birželio 5 d. buvo paskirtas dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Jis fiziškai tikrino atvykstančius asmenis, jų daiktus, dokumentus. Vykdant tarnybines pareigas pasirinktinai buvo tikrinami 2022 m. birželio 5 d., 13.57 val., iš Paryžiaus, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), atvykę keleiviai, jų daiktai. Patikrinus Latvijos Respublikos piliečio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėvimus drabužius narkotinių medžiagų testu – lipniais popierėliais, kurie identifikuoja narkotines medžiagas, liečiant A. B. dėvimų drabužių įvairias vietas, vėliau ant tų popierėlių purškiant specialų skystį – vienas iš popierėlių nusidažė kažkokia spalva, dabar tiksliai nepamena kokia. Spalvos atsiradimas reiškia, kad aptikti narkotinės medžiagos pėdsakai ir šio asmens drabužiai turėjo sąlytį su narkotinėmis medžiagomis. Toliau buvo detaliai patikrinti, t. y. apžiūrėti, jo gabenami daiktai ir atlikta paties asmens apžiūra, kurios metu nieko draudžiamo nerasta. Apie nurodytas aplinkybes buvo informuotas Muitinės kriminalinės tarnybos atsakingas asmuo (1 t., b. l. 14–15).
Liudytojas H. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), klinikinės toksikologijos gydytoju. Kaltinamąjį atsimena. 2022 m. birželio 5 d. budėjo ligoninėje, jam paskambino iš priėmimo skyriaus ir pasakė, kad atvežtas pacientas, kuris įtariama, jog gabeno narkotines medžiagas savo organizme. Atėjus į apačią – priėmimo skyrių, pacientas buvo atvestas pas liudytoją, buvo priimta anamnezė. Pirmiausia kaltinamasis viską neigė. Neigė, kad gabeno narkotines medžiagas. Paprašius ir pasiūlius atlikti tyrimus, kurie patvirtintų, kad nėra minėtų medžiagų, su tyrimais sutiko. Iš pradžių atlikome pilvo organų rentgenogramą. Atsakyme buvo parašyta, jog matomi tam tikri šešėliai, kurie, galima įtarti, yra svetimkūniai organizme. Rentgenas nėra labai tikslus tyrimas, todėl patvirtinimui nusprendėme atlikti pilvo organų kompiuterinę tomografiją, po ko, aiškiai matėsi, kad žarnyne yra gabenami paketai. Tada pakartotinai buvo iškviestas pacientas ir supažindintas su gautų tyrimų atsakymais. Tuo metu, kaltinamasis pats patvirtino, jog jis organizme gabena narkotines medžiagas. Nepaisant to, kad A. B. buvo žinoma, jog gresia baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų gabenimą, jis buvo nusiteikęs optimistiškai – tai padarė įspūdį. Kaltinamasis geranoriškai pasakojo kaip vyko procesas, kaip jis nurijo paketus ir per tas dvi dienas keliavo į Paryžių, iš Paryžiaus į Vilnių, o iš Vilniaus turėjo autobusu važiuoti į Rygą. Kaip tik tuo metu, kai jis buvo atvežtas į ligoninę, A. B. turėjo jau būti grįžęs į Rygą. Ten kelionė turėjo pasibaigti ir pasišalinti paketai. Neilgai trukus, maždaug po pusės valandos, paketai pradėjo šalintis iš kaltinamojo organizmo. Tai pavojinga gyvybei. Jei paketas plyštų organizmo viduje, tikėtinas gana sunkus apsinuodijimas, todėl jis buvo paguldytas ligoninės skyriuje stebėjimui. Buvo priimtas sprendimas, kad svetimkūniai pasišalintų natūraliai, o ne operacija. Sprendimas grįstas moksliniais tyrimais – yra aprašyta tokių atvejų. Jeigu svetimkūniai pradeda šalintis patys, geriausia proceso neskubinti, leisti pasišalinti natūraliai, tai yra asmeniui saugiau. Visą laiką su kaltinamuoju buvo muitinės darbuotojai, kurie stebėjo visą procesą. Per dvi paras paciento buvimo skyriuje iš jo organizmo pasišalino apie 90 paketų. Paketo apvalką sudarė du sluoksniai maistinės plėvelės. Kompiuterinės tomografijos metu iš pradžių matėsi ne visi paketai, o mažiau, nes šio tyrimo metu matosi tik ta medžiaga, kuri patenka į skenavimą, t. y. per patį pjūvį. Galutinis paketų kiekis paaiškėjo tik pilnai jiems pasišalinus iš organizmo (2 t., b. l. 69–70).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. J. parodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje. 2022 m. birželio 5 d., apie 18 val., į gydymo įstaigą buvo pristatytas Latvijos Respublikos pilietis A. B., kurį pristatė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, ir paaiškino, kad pastarasis šiandien buvo sulaikytas įtariant, kad jis savo kūno vidaus organuose gabena narkotines medžiagas. Buvo pateikta užduotis atlikti kūno vidaus organų tyrimą, siekiant nustatyti, ar vidaus organuose nėra pašalinių objektų. Pirminės apžiūros metu, apklausiant pristatytą asmenį, jis paaiškino ir patvirtino, kad jis sutinka savo noru atlikti medicininį tyrimą, jam buvo paaiškinta, kad bus atliktas šlapimo ir kraujo tyrimas, taip pat, kad bus atlikta apžvalginė pilvo rentgenografija. Atlikus pilvo apžvalginę rentgenografiją nustatyta, kad storojoje žarnoje matomi daugybiniai papildomi intensyvūs gana aiškių ribų šešėliai, neatmetama, kad svetimkūniai. Kadangi kategoriškai teigti nebuvo galima, kad storojoje žarnoje yra svetimkūniai, todėl buvo nuspręsta atlikti kompiuterinę pilvo tomografiją, kurios metu buvo nustatyta, kad nuo aklosios žarnos iki anus – visame storajame žarnyne matomi daugybiniai, apie 45 vnt., hiperdenciniai židiniai, apie 3,5 x 1,5 cm kiekvienas. Po atliktų tyrimų tiriamasis asmuo, susipažinęs su atliktų tyrimų rezultatais, pasakė, kad prieš dvi dienas Prancūzijoje jis prarijo 90 vnt. paketėlių kokaino, kurių kiekvienas iš jų sveria 8 g. Atsižvelgiant į tai, kad svetimkūniai yra storajame žarnyne ir tai, kad svetimkūniai į organizmą pateko per aštuonias valandas prieš dvi dienas, svetimkūnius rekomenduoja pašalinti sava eiga, nenaudojant jokių medicininių metodų ir/ar priemonių, kadangi tai gali būti pavojinga gyvybei, nes yra tikimybė, kad įpakavimai, kuriuose yra narkotinė medžiaga – kokainas, gali suirti ir tokiu būdu patekti į organizmą. Jis, kaip gydantis gydytojas, rekomenduoja A. B. paguldyti į stacionarą ir laukti, kol savaime iš organizmo pasišalins kūne esantys svetimkūniai, t. y. iki kol A. B. išsituštins. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 36–37).
Iš 2022 m. birželio 5 d. diagnostinio tyrimo pilvo apžvalginė rentgenografija (duomenys neskelbtini) matyti, kad, pacientui A. B. atlikus pilvo apžvalginę rentgenografiją, nustatyta, jog storojoje žarnoje matomi daugybiniai papildomi intensyvūs gana aiškių ribų šešėliai (1 t., b. l. 21).
Iš 2022 m. birželio 5 d. diagnostinio tyrimo pilvo kompiuterinė tomografija (duomenys neskelbtini) matyti, kad, pacientui A. B. atlikus aksialinę pilvo-dubens kompiuterinę tomografiją be kontrasto, nustatyta, jog nuo aklosios žarnos iki anus, t. y. visame storajame žarnyne, matomi daugybiniai apie 45 vnt. hiperdensiniai židiniai (1 t., b. l. 22).
2022 m. birželio 5 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymu nustatyta, kad jame nurodytos paciento A. B. diagnozės: svetimkūnis storojoje (gaubtinėje) žarnoje, svetimkūnis išeinamojoje angoje ir tiesiojoje žarnoje, svetimkūnis patekęs į vidų per natūralią angą, ištyrimas ir stebėjimas dėl kitų patikslintų priežasčių. Atlikus pilvo apžvalginę rentgenografiją nustatyta, kad storojoje žarnoje matomi daugybiniai papildomi intensyvūs gana aiškių ribų šešėliai. Atlikus aksialinę pilvo-dubens kompiuterinę tomografiją be kontrasto, nustatyta, kad nuo aklosios žarnos iki anus – visame storajame žarnyne matomi daugybiniai, apie 45 vnt., hiperdenciniai židiniai. Pacientas po atliktų tyrimų, parodžius aiškius įrodymus, jog jo kūne yra narkotinių medžiagų pakeliai, pripažino, jog būdamas Prancūzijos Gvianoje peroraliai nurijo apie 90 pakelių, kuriuose kiekviename buvo apie 8 g kokaino. Pakelius nurijo prieš 2 dienas. Teigia, kad iki šiol nei vieno iš pakelių išsituštinęs nebuvo. Dar būdamas SPS pradėjo tuštintis kokaino pakeliais. Stebėjimui hospitalizuotas į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23).
2022 m. birželio 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) stacionaro epikrizėje, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pacientas A. B. hospitalizuotas 2022 m. birželio 5 d., 21.16 val., išrašytas 2022 m. birželio 8 d., 13.56 val. (1 t., b. l. 26).
2022 m. birželio 7 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta kapsulė, kuri buvo A. B. virškinamajame trakte ir pasišalino iš jo A. B. išsituštinus 2022 m. birželio 5 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriuje. Apžiūros metu kapsulė pamatuota, ilgis – 4 cm, plotis – 1,5 cm, galuose smailėjančio cilindro formos. Kapsulė perpjauta išilgai, jos apvalkalas sudarytas iš permatomos celofano plėvelės, po ja – skaidri lipni juosta, po juosta – permatoma celofano plėvelė užlydytu galu, jos viduje rasti balti milteliai, kurių mėginys įbertas į „NIK“ narkotinių medžiagų testo pakuotę. Atlikus testą, gauta teigiama kokaino reakcija, todėl galima teigti, kad kapsulėje yra kokaino milteliai. Jie buvo perpilti į plastikinį užspaudžiamą maišelį, tas maišelis įdėtas į vienkartinį užklijuojamą voką, Nr. AA13834633, ant voko rašikliu užrašyta „ikiteisminis tyrimas Nr. 02-4-00063-22 Kokainas iš vienos kapsulės“ (1 t., b. l. 39–46).
2022 m. birželio 10 d. apžiūros metu apžiūrėtas A. B., esantis VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūra pradedama VšĮ (duomenys neskelbtini), priėmimo skyriaus stebėjimo palatoje. Apžiūra priėmimo skyriaus patalpose vyko nuo 2022 m. birželio 5 d., 20.21 val., iki 2022 m. birželio 5 d., 21.10 val. Nuo 2022 m. birželio 5 d., 21.30 val., iki 2022 m. birželio 8 d., 13.40 val. apžiūra vyko VšĮ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) palatoje, esančioje (duomenys neskelbtini) aukšte. A. B. nuolatos buvo prižiūrimas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Apžiūros metu nuo 2022 birželio 5 d. iki 2022 birželio 8 d. su išmatomis natūraliu būdu pasišalino 90 vnt. kapsulių (ilgis – apie 4 cm, plotis – apie 1,5 cm, galuose smailėjančio cilindro formos), t. y. 17 vnt. 2022 m. birželio 5 d., 20.21 val., 15 vnt. 2022 m. birželio 5 d., 21.10 val., 16 vnt. 2022 m. birželio 6 d., 00.05 val., 17 vnt. 2022 m. birželio 6 d., 13.20 val., 13 vnt. 2022 m. birželio 6 d., 20.14 val., 7 vnt. 2022 m. birželio 7 d., 10.19 val., 5 vnt. 2022 m. birželio 8 d., 13 40 val. Minėtos 90 kapsulių buvo paimtos ir perduotos tyrimą atliekančiam tyrėjui (1 t., b. l. 47–52).
2022 m. birželio 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada Nr. 11-1333 (22) nustatyta, kad 90 kapsulių esantys tirti pateikti milteliai yra narkotinės medžiagos – kokaino – milteliai. Jų masė – 699,880 g, milteliuose yra 574,6015 g gryno kokaino. Kokainas yra narkotinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą (1 t. b. l. 58–60).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimo
Nagrinėjamoje byloje A. B. yra kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.
BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).
BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pažymėtina tai, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai – kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti.
Kaltinamasis A. B. prisipažino kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, nurodė, kad jis visiškai prisipažįsta laikęs ir gabenęs labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tai daręs kontrabandos būdu.
Teisme kaltinamasis A. B. parodė, kad 2022 m. pavasario pabaigoje susidūręs su finansiniais sunkumais ėmė domėtis, kaip galėtų užsidirbti daugiau pinigų. ,,Telegram“ programėlėje jis užtiko skelbimą apie galimybę užsidirbti pervežant krovinius. Anot kaltinamojo, bendravimas per ,,Telegram“ programėlę vyko latviškai. Pradžioje buvo kalbama apie brangenybių pervežimą. Jis siuntė nufotografuotą savo pasą tam, kad jam užsakytų bilietus į Prancūziją. Kai nuvyko į Paryžių, viešbutyje jį aplankė (duomenys neskelbtini) išvaizdos asmuo, kalbėjęs angliškai, kuris paėmė jo pasą, kad sutvarkytų reikiamus formalumus. Tada jis gavo pasiūlymą skristi į Prancūzijos Gvianą, Kajeno miestą. Oro uoste jis turėjo savo pasą ir bilietus. Apie tai, kad reikės pergabenti narkotines medžiagas, sužinojo, maždaug 2022 m. gegužės 31 d. per „Telegram“ programėlę būdamas Kajene, viešbutyje, į kurį jį iš oro uosto atvežė ten jo laukęs taksi vairuotojas. Anot kaltinamojo, jis suprato, kad kalba eina apie kokaino kapsules (anglų kalba buvo vartojamas žodis ,,candies“ – saldainiai). Jis apie tokį narkotinių medžiagų gabenimo būdą žinojo iš televizijos laidos. Kaltinamojo teigimu, Kajene jam nepavykus praryti nepažįstamo asmens į viešbutį pristatytų kapsulių su narkotinėmis medžiagomis, nes paketai buvo per dideli, teko grįžti į Paryžių, ten jis turėjo nuryti mažesnes kapsules su narkotinėmis medžiagomis. Nusileidęs Prancūzijoje, ,,Orli“ oro uoste, tik išėjęs iš jo, buvo atpažintas asmens, pasakiusio sėsti į taksi. Jį nuvežė į viešbutį, davė dieną poilsiui, o jį lydėjęs asmuo gyveno už poros kambarių. Tas (duomenys neskelbtini) išvaizdos (duomenys neskelbtini) kalbėjo angliškai ir jam aiškino, kad dabar reikės praryti mažesnes kapsules; kad jo skrydis į Prancūzijos Gvianą ir atgal sudarė papildomų finansinių išlaidų, todėl dabar turės pasistengti; kad nebus galimybės atsisakyti. Maždaug ketvirtos paros naktį atvežė mažesnes kapsules – tai buvo paketėliai, apvynioti plėvele. Jam davė vandens, paruošė kapsules ir penktą dieną jau buvo paruoštas bilietas skrydžiui. Paketėlius nurijo pats, bet visą laiką buvo daromas spaudimas, jį ragino tas (duomenys neskelbtini), stovėjęs šalia. Jis iš 120 paketėlių prarijo 90. Iki skrydžio likus kelioms valandoms procesas buvo sustabdytas, kad jis pasirengtų skrydžiui. Į oro uostą kaltinamasis važiavo vienas taksi automobiliu, po to vyko metro. Kol jis nebuvo matęs kapsulių, buvo tartasi apie 3 000 Eur atlygį, kuris turėjo būti sumokėtas Latvijoje, Rygoje, kur jį turėjo pasitikti. Apie 3 000 Eur buvo užsiminta Prancūzijos Gvianoje, kalbant, kad, kapsules pervežant iš Prancūzijos Gvianos į Europą, uždarbis būna didesnis. Teisme kaltinamasis pažymėjo, kad jis iš su juo bendravusių asmenų jautė tam tikrą šantažą, manipuliavimą, bijojo dėl savo šeimos. Jo teigimu, dėl šios situacijos nesikreipė į policijos įstaigas, nes bijojo, norėjo kuo greičiau grįžti namo, manė, kad viskas baigsis gerai. Prancūzijoje dėl narkotinių medžiagų gabenimo jokių nesklandumų nekilo – jis praėjo pro visus patikrinimus, o Vilniuje, jam tik išlipus iš lėktuvo, patikrino dokumentus, atliko narkotikų testą. Jis buvo įsodintas į automobilį, nuvežtas į ligoninę, atlikti rentgeno, kompiuterinės tomografijos tyrimai. Jų metu pasimatė, kad organizmo viduje yra kapsulės. Paguldytas į palatą laukė, kol natūraliu būdu kapsulės pasišalins iš organizmo (2 t., b. l. 69–78).
Kaltinamojo A. B. teisme duoti parodymai apie esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes atitinka jo parodymus, duotus jį apklausiant įtariamuoju. Atkreiptinas dėmesys tik į tam tikrą jo parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, A. B. nurodant priežastį, dėl kurios jis nutarė gabenti narkotines medžiagas; laiką ir vietą, kai jis sužinojo, jog jo veikla bus narkotinių medžiagų gabenimas iš Prancūzijos į Latviją ir koks atlygis bus už tai mokamas. Pastebėtina tai, kad duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu A. B. teigė, jog nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, mažo atlyginimo, negebėjimo mokėti mokesčius, remonto sąskaitas, gi ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pasiūlymu gabenti narkotines medžiagas jis susidomėjo tiesiog norėdamas susitaupyti pinigų ateičiai. Be to, teisme kaltinamasis teigė, iš pradžių manęs, kad reikės gabenti brangenybes, o apie narkotinių medžiagų gabenimą jis sužinojęs tik Kajene, anot jo parodymų, duotų teisme, jis patyrė psichologinį spaudimą, šantažą, paskatinusį jį gabenti narkotines medžiagas. Gi iš įtariamojo A. B. apklausų protokolų matyti, kad dar būdamas Latvijoje per „Telegram“ programėlę susidomėjęs pasiūlymu užsidirbti, sužinojo, kad jam siūloma vykti į Prancūziją ir iš ten į Rygą atgabenti narkotines medžiagas, už tai žadama nuo 3 000 Eur iki 4 000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jis kartais vartoja narkotines medžiagas – rūko kanapes, tačiau teisme kaltinamasis tai neigė, aiškindamas, kad kalbėjo apie kanapių aliejaus vartojimą.
Pažymėtina tai, kad nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021).
Vertinant paminėtus prieštaravimus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio metu balsu perskaičius kaltinamojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei proceso veiksmo protokolo priedo turinį (1 t., b. l. 119–122), įtariamojo papildomų apklausų, kuriose jis patvirtino anksčiau duotus parodymus, teigdamas, jog neturi pastabų bei jie surašyti teisingai, metu duotus parodymus, kaltinamasis A. B. parodymus, kuriuos davė apklausiamas įtariamuoju, iš esmės patvirtino.
Kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų be paties A. B. parodymų pagrindžia ir liudytojais apklaustų A. M., H. J. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Liudytojas A. M. parodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyresniuoju inspektoriumi 2022 m. birželio 5 d. tikrino iš Prancūzijos į Vilniaus oro uostą lėktuvu atvykusius keleivius, naudodamas narkotikų testų popierėlius. Anot liudytojo, atsitiktinai pasirinkus kaltinamąjį testo popierėlis pakeitė spalvą, tai reiškė teigiamą narkotinių medžiagų testo rezultatą. Informaciją apie tai perdavė Muitinės kriminalinei tarnybai, kurios pareigūnai toliau vykdė tyrimą, atliko kaltinamojo A. B. apklausą (2 t., b. l. 70–71). Liudytojas H. J. parodė, kad dirbant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) skyriuje, gydytoju rezidentu, 2022 m. birželio 5 d., apie 18 val., Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų į gydymo įstaigą buvo pristatytas Latvijos Respublikos pilietis A. B., įtariant, kad šis savo kūno vidaus organuose galimai gabena narkotines medžiagas. Anot liudytojo, pirminės apžiūros metu asmuo savo noru sutiko atlikti medicininius tyrimus. Atlikus pilvo apžvalginę rentgenografiją nustatyta, kad A. B. storojoje žarnoje matomi daugybiniai papildomi intensyvūs gana aiškių ribų šešėliai, galimai svetimkūniai. Atlikus pacientui kompiuterinę pilvo tomografiją, nustatyta, kad nuo aklosios žarnos iki anus, t. y. visame storajame žarnyne, matomi daugybiniai, apie 45 vnt., hiperdensiniai židiniai, apie 3,5 x 1,5 cm kiekvienas. Liudytojas H. J. taip pat parodė, kad, A. B. supažindinus su atliktų tyrimų rezultatais, pacientas pasakė, jog prieš dvi dienas Prancūzijoje prarijo 90 paketėlių, kiekviename po 8 g kokaino. A. B. buvo paguldytas į stacionarą, ten iš kaltinamojo organizmo per dvi paras natūraliu būdu pasišalino apie 90 paketų. Kiek liudytojui pavyko suprasti apie paketo apvalką – tai buvo du sluoksniai maistinės plėvelės (2 t., b. l. 70–71).
Tai, kad kaltinamasis A. B., paslėpęs savo kūno vidaus organuose (žarnyne) laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 574,6015 g gryno kokaino, minėtą medžiagą kontrabanda gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, patvirtina ne tik kaltinamojo A. B. ir liudytojų A. M., H. J. parodymai, tačiau ir juos atitinkanti byloje surinkta rašytinė įrodomoji bylos medžiaga. Remiantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 5 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymu E025, diagnostinių tyrimų (pilvo kompiuterinės tomografijos (duomenys neskelbtini) ir apžvalginės rentgenografijos (duomenys neskelbtini)) atlikimo dokumentais (1 t., b. l. 21–25) nustatyta, kad 2022 m. birželio 5 d. muitinės darbuotojų į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvežtas pacientas A. B., įtariant, jog jis savo kūno ertmėse gali gabenti narkotines medžiagas. Atlikus rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimus nustatyta diagnozė: svetimkūniai storojoje (gaubtinėje) žarnoje, išeinamojoje angoje ir tiesiojoje žarnoje. Su tyrimų rezultatais supažindinus pacientą, A. B. papasakojo, kad užfiksuoti svetimkūniai – tai narkotinių medžiagų pakeliai, kurių 90, kiekviename po 8 g kokaino, jis prieš dvi dienas prarijo Prancūzijos Gvianoje. Dar būdamas SPS pacientas pradėjo tuštintis kokaino pakeliais. Stebėjimui paguldytas į (duomenys neskelbtini) skyrių. Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. birželio 6 d. stacionaro epikrizės, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pacientas A. B. hospitalizuotas 2022 m. birželio 5 d., 21.16 val., išrašytas 2022 m. birželio 8 d., 13.56 val. Pasišalino visi žarnyne esantys svetimkūniai (1 t., b. l. 26). 2022 m. birželio 7 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta kapsulė, kuri buvo A. B. virškinamajame trakte ir pasišalino iš jo A. B. išsituštinus 2022 m. birželio 5 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Priėmimo skyriuje. Apžiūros metu kapsulė pamatuota, ilgis – 4 cm, plotis – 1,5 cm, galuose smailėjančio cilindro formos. Kapsulė perpjauta išilgai, jos apvalkalas sudarytas iš permatomos celofano plėvelės, po ja – skaidri lipni juosta, po juosta – permatoma celofano plėvelė užlydytu galu, jos viduje rasti balti milteliai, kurių mėginys įbertas į „NIK“ narkotinių medžiagų testo pakuotę. Atlikus testą, gauta teigiama kokaino reakcija, todėl galima teigti, kad kapsulėje yra kokaino milteliai. (1 t., b. l. 39–46). 2022 m. birželio 10 d. apžiūros protokole nurodyta, kad A. B. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) palatoje, nuolatos buvo prižiūrimas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Apžiūros metu nuo 2022 birželio 5 d. iki 2022 birželio 8 d. su išmatomis natūraliu būdu pasišalino 90 vnt. kapsulių (ilgis – apie 4 cm, plotis – apie 1,5 cm, galuose smailėjančio cilindro formos), kurios buvo paimtos ir perduotos tyrimą atliekančiam tyrėjui (1 t., b. l. 47–52).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs aptartus baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad jie surinkti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmės nagrinėjamai bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl šie duomenys pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais teismas remiasi, priimdamas sprendimą baudžiamojoje byloje.
Teisiamojo posėdžio metu išklausęs kaltinamojo A. B., liudytojų A. M., H. J. parodymus, įvertinęs rašytinius bylos duomenis, teismas sprendžia, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamajame akte nurodytomis datomis ir laiku bei nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis A. B. atliko alternatyviuosius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus – laikymą ir gabenimą.
Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis patvirtino prarijęs ir savo žarnyne laikęs bei gabenęs 90 paketėlių su narkotine medžiaga – kokainu. Aplinkybę, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai pasireiškė šios medžiagos laikymu, kaip alternatyviu požymiu, pagrindžia ne tik paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pripažino jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau ir liudytojų A. M., H. J. parodymai, išsamiai aptarti medicininiai dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad A. B. žarnyne buvo užfiksuoti svetimkūniai, kuriems pasišalinus natūraliu būdu ir jo organizmo nustatyta, jog tai paketėliai su narkotine medžiaga – kokainu.
Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2006, 2K-353/2007 ir kt.). Medžiagos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir panašiai, gabenimo atveju procese dalyvauja pats asmuo. A. B. savo vidaus organuose laikydamas narkotinę medžiagą ją lėktuvu perveždamas iš Prancūzijos į Lietuvą per valstybės sieną pakeitė 699,880 g kokaino miltelių, kuriuose yra 574,6015 g gryno kokaino, buvimo vietą, tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvaus požymio narkotinių medžiagų „gabenimo“ sąvoką.
Kaip jau minėta, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas – labai didelis kiekis narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Tai medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės), laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 20 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 90 kapsulių tirti pateikti milteliai yra narkotinės medžiagos – kokaino milteliai, kurių masė – 699,880 g, juose yra 574,6015 g gryno kokaino. Kokainas yra narkotinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą (1 t., b. l. 58–60).
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ nagrinėjamu atveju minėtas narkotinės medžiagos – kokaino – kiekis viršija labai didelio kiekio ribą, kuri yra 100 g. Teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis ir spręsdamas jų pripažinimo įrodymais klausimą nenustatė priežasčių, nesivadovauti aptartomis specialistų išvadomis. Vadinasi, pagal nustatytą narkotinės medžiagos kiekį A. B. nusikaltimo dalykas atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytąjį.
Kaltinamasis A. B. išsamiai parodė, kaip jis iš Paryžiaus lėktuvu, laikydamas savo vidaus organuose, gabeno į 90 paketėlių supakuotą narkotinę medžiagą – kokainą, kurią buvo prarijęs Paryžiaus viešbutyje ir kurią iš jo turėjo paimti Rygoje, tačiau jis buvo patikrintas ir sulaikytas Vilniaus oro uoste, nuvežtas į ligoninę, kurioje natūraliu būdu iš organizmo pasišalino minėti paketėliai su narkotine medžiaga. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis labai didelį kiekį kokaino laikė savo vidaus organuose – žarnyne ir ją gabeno, o tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius.
Nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnyje, gali būti padaromi tik kaltininkui veikiant tiesiogine tyčia, t. y. jis turi suprasti savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir norėti taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šioje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai įrodyta, kad A. B. suprato disponuojantis narkotinėmis medžiagomis. Pats A. B. tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime patvirtino, jog per „Telegram” programėlę buvo informuotas apie tai, jog turės gabenti narkotines medžiagas iš Prancūzijos į Rygą. Kaltinamasis parodė, kad jis žinojo apie tokį gabenimo būdą iš televizijos, suprato, kad kalbama apie kokaino paketėlius, angliškai vadinamus „candies“.
Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog būtina nustatyti, jog kaltininkas bendrais bruožais suvokia įgyjamų ir laikomų narkotinių ar psichotropinių medžiagų savybes bei jų kiekius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2007). Apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021).
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tik tuo atveju, jeigu asmuo žinojo, kad disponuoja labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, ar bent bendrais bruožais suvokė, jog tokių medžiagų kiekis yra didelis. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad tokia aplinkybė kaltinamajam A. B. buvo gerai žinoma, nes jis pats prarijo 90 paketėlių su narkotine medžiaga. Liudytojas H. J. parodė, kad jam, kaip gydytojui, supažindinus A. B. su tyrimų rezultatais, šis paaiškino, kad prieš dvi dienas Prancūzijoje prarijo 90 paketėlių, kiekviename po 8 g kokaino. Kaltinamojo ir liudytojo parodymų, kuriuos patvirtina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai, specialistų išvados, duomenimis nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad A. B. suvokė tiek medžiagos, kuria disponavo – kokaino, kiekį, tiek tokio disponavimo nelegalumą ir norėjo taip veikti. Atitinkamai pripažintina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
A. B., duodamas parodymus teisme, bandė įtikinti, kad jo laisvam pasirinkimui įtakos turėjo Prancūzijoje sutiktų bei „Telegram“ programėle duodančių nurodymus asmenų šantažas, jo baimė dėl savęs ir artimųjų, tačiau iš paties kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, kad jam ne kartą buvo kilę minčių persigalvoti, prašyti pagalbos, tačiau jis to nepadarė, nors, teismo vertinimu, tam turėjo visas galimybes – iš jo parodymų, duotų teisme, matyti, kad iš kaltinamojo nebuvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas (juo skambindavo draugei), jis su savimi turėjo asmenybę patvirtinančius dokumentus, laisvai išeidavo iš viešbučių, savarankiškai vykdavo į oro uostus. Teismo vidinį įsitikinimą, kad jis veikė suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti sustiprina ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dar būdamas Latvijoje jis žinojo, jog teks užsiimti nusikalstama veikla, tačiau, nepaisydamas to, skrido į Prancūziją, ten viešbutyje prarijo 90 narkotikų paketėlių, juos savo vidaus organuose laikė ir gabeno iš vienos valstybės į kitą.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina tai, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstamų veikų sudėtis neapima neteisėto psichotropinių medžiagų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl tokiais atvejais kaltininko veiksmai papildomai kvalifikuojami pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, pagal kurią atsako ir tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
Kaip jau buvo pagrįsta įrodomaisiais bylos duomenimis, kaltinamasis A. B. laikė ir gabeno narkotines medžiagas – kokainą, kuris yra kontrabandos dalykas. BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Kontrabanda objektyviai gali pasireikšti privalomų pateikti muitinei daiktų neteisėtu gabenimu, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba neteisėtu gabenimu, kitaip išvengiant šios kontrolės. Gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas bet kokių daiktų – kontrabandos dalyko, per muitinės postus arba juos apeinant, pernešimas pėsčiomis, pervežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, transportavimas panaudojant vamzdynus, elektros linijas, vandens ir oro sroves, persiuntimas paštu ir pan. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, tai yra nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pavyzdžiui, slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. B., 2022 m. birželio 5 d., 13.57 val., vykdamas lėktuvu iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą, paslėpęs savo kūno vidaus organuose (žarnyne) laikė ir nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo gabeno 699,880 g kokaino miltelių, kuriuose buvo 574,6015 g gryno kokaino. Byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis gabenamos narkotinės medžiagos nepateikė muitinės kontrolei ir neturėjo leidimo gabenti ją per Lietuvos Respublikos sieną. Tokie veiksmai atitinka BK 199 straipsnio 4 dalies objektyviosios pusės požymius.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, lėktuvu skrisdamas iš Prancūzijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respubliką, savo vidaus organuose laikydamas narkotinę medžiagą suvokė, kad ji turės būti pergabenta per Lietuvos Respublikos sieną. Kadangi A. B. išvengė muitinės kontrolės ir neturėjo leidimo tokių medžiagų gabenimui, akivaizdu, jog jis suvokė kokainą per Lietuvos Respublikos sieną gabenantis neteisėtai ir norėjo taip veikti, nes, kaip matyti iš jo parodymų, kelionės pabaigoje jis turėjo medžiagą atiduoti ir gauti atlygį. Šios aplinkybės pagrindžia esant tiesioginės tyčios turinį kaltinamojo veiksmuose.
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes teismas sprendžia, kad bylos duomenys, kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pripažintini įrodymais, sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog kaltinamasis A. B. neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabeno narkotinę medžiagą – kokainą.
Kaltinamojo veikoje nustatyti visi būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir jos kontrabandos sudėčių požymiai, todėl A. B. pripažintinas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
IV. Bausmė, jos skyrimo motyvai ir kiti klausimai
Dėl bausmės skyrimo
Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktus skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad pastarasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Nors kaltinamasis A. B. teisme akcentavo, kad jo nusikalstamus veiksmus nulėmė labai sunki materialinė padėtis, jo psichologinė būsena dėl šantažo, tačiau tokios išvados daryti, tuo labiau spręsti, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 4 dalies 4 punktas) nėra pagrindo. Teisme kaltinamasis A. B. parodė, kad 2022 m. pavasarį susidūrė su finansiniais sunkumais, nebesugebėjo apmokėti sąskaitų, pasunkėjo kasdieninių išlaidų apmokėjimas, tačiau tuo pačiu teigė, kad jis pragyvenimui lėšų gaudavo iš individualios veiklos – miškotvarkininko darbo (anot jo, šioje srityje jis turi tam tikrą kvalifikaciją), kaltinamojo teigimu, buvo galima uždirbti apie 1 200 Eur per mėnesį. Be to, A. B. parodė, kad vienu metu siekdamas išlaikyti šeimą dirbo papildomai naktinėse pamainose baldų dažymo įmonėje. Pastebėtina ir tai, kad nors teisme A. B. teigė, kad nusikaltimui pasiryžo dėl sunkios materialinės padėties, o vėliau to neatsisakė, nes jautė tam tikrą psichologinį šantažą, baimę dėl artimųjų saugumo, tačiau jis pats nurodė ir tai, kad norėjo greitai pasipelnyti, pagerinti savo šeimos gyvenimą, jog, nors jam buvo kilę minčių atsisakyti nusikaltimo darymo, tikėjosi, kad viskas greitai pasibaigs. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad narkotinių medžiagų gabenimu susidomėjo ir nutarė užsiimti siekdamas užsidirbti lėšų ateičiai, tokie A. B. parodymai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad ne teisme akcentuojama neva labai sunki turtinė padėtis ar šantažas, nulėmė jo apsisprendimą gabenti narkotines medžiagas. Įvertinus tai, kas paminėta, konstatuoti, kad A. B. nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties, negalima.
Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą teismas įvertina bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą. Byloje surinktais įrodomaisiais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai ir vieną labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, jos baigtos. Vertindamas nusikalstamų veikų pavojingumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo disponavo 574,6015 g gryno kokaino, tai daugiau nei 5 kartus viršija labai didelį (100 g) kokaino kiekį, tačiau A. B. nėra kaltinamas veikęs grupe su kitais asmenimis; jo disponuotos narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą, nes pareigūnų buvo sulaikytos, tad A. B. nusikalstami veiksmai neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė.
Iš byloje surinktų duomenų, apibūdinančių kaltinamojo asmenybę, matyti, kad A. B. neteistas, nebaustas administracine tvarka, duomenų apie jo įrašymą į priklausomybės ligų narkologinę įskaitą, gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose byloje nepateikta. Kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); iki sulaikymo dirbęs miškotvarkininku; nevedęs, bet kartu su drauge auginantis mažametę dukterį.
BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų.
Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis ir jo gynėja prašė teismo skirti A. B. švelnesnę, negu baudžiamojo įstatymo numatyta, bausmę. Teismas nenustatė pagrindų taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas, tačiau atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes svarsto klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.
BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).
Įvertinęs A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis, kurie buvo aptarti anksčiau, taip pat jo padarytos BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, neteistam kaltinamajam už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį atitinkanti bausmė.
Teismas sutikdamas, kad A. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, vertintiną, kaip keliantį itin didelį pavojų įstatymuose saugomoms vertybėms, pastebi, jog A. B. nusikalstama veika dėl pareigūnų veiksmų neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė – labai didelis kiekis narkotinių medžiagų į apyvartą nepateko. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad jauno amžiaus tvirtus socialinius ryšius turintis asmuo teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, iki nusikalstamos veikos padarymo Latvijoje dirbo, stengėsi išlaikyti neseniai gimusią dukrą ir ją prižiūrinčią savo draugę. Tai rodo, kad jo padaryti nusikalstami veiksmai yra labiau atsitiktinio pobūdžio, atlikti jauno žmogaus, turinčio nedaug gyvenimiškos patirties ir siekiančio visuomenei (taip pat ir savo gyvybei) didelį pavojų keliančiu būdu greitai išspręsti kylančias materialines problemas.
Susidariusioje situacijoje BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas iš esmės būtų nukreiptas tik į kaltinamojo nubaudimą, ignoruojant kitus bausmės tikslus, kurie yra ne mažiau svarbūs nei paminėtasis. Tokios praktikos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ir nuosprendžiuose, priimtuose baudžiamosiose bylose Nr.: 1A-55-449/2019, 1A-166-307/2020, 1A-45-487/2021, 1A-194-307/2022.
Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės, reikšmingos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui, apibūdinančios A. B. padarytos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei asmenybę, rodo, kad jis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik minėtos teisės normos sankcijoje numatytą, nors ir minimalią, laisvės atėmimo bausmę. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neteistam jauno amžiaus asmeniui – A. B., kurio atsakomybę lengvina viena aplinkybė, nėra ją sunkinančių aplinkybių, kuris yra saistomas socialiniais saitais, turi mažametį vaiką, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus jam mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje minimali, t. y. laisvės atėmimą 8 metams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė yra ne tik pakankamai griežta neteistam asmeniui, tačiau yra teisinga bei adekvati (proporcinga) padarytai labai sunkiai nusikalstamai veikai, atitinka jos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.
Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad švelnesnės bausmės paskyrimas, motyvuojant anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, kurios bendrai nėra išimtinės, nereiškia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pažeidimo, nes minėtos nuostatos tiesiogiai nenurodo, kad švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019). Rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pažymėta vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013).
Teismas mano, kad A. B. parinktos bausmės bus ne tik pakankamai griežtos pirmą kartą nusikaltimą padariusiam asmeniui, tačiau ir teisingos bei adekvačios jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinkančios tiek nusikaltimų, tiek kaltinamojo asmenybės pavojingumą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą (nusikalstamas veikas vertinant, kaip padarytas idealiąja sutaptimi).
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamasis A. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai buvo sulaikytas 2022 m. birželio 5 d., 17.33 val. (1 t., b. l. 76–77), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (1 t., b. l. 151-154), ji ne kartą buvo pratęsta, paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2023 m. sausio 24 d. nutartimi dvejiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 5 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime – išbūtas laikas įskaitytinas į A. B. paskirtą bausmę.
Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti
Priimant nuosprendį turi būti išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Nagrinėjamu atveju daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, t. y. po tyrimo likę kokaino milteliai bei pakuotės, priduoti saugoti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių apskaitos skyriui (2022 m. liepos 14 d. Sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktas Nr. (7.17/04)10T-639) (1 t., b. l. 61–63), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Kompaktiniai diskai (2 vnt.), esantys prie apžiūrų protokolų, paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
2023 m. sausio 11 d. į bylą buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma ir advokatės Kristinos Sandaraitės-Butvilienės prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, iš kurių matyti, kad iš viso už advokačių gynėjų Annos Grinevič, Daivos Dereškevičienės ir Kristinos Sandaraitės-Butvilienės teisinės pagalbos paslaugas apskaičiuota bendra 663,33 Eur suma.
BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-12-697/2021, 17 punktas).
A. B. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl objektyvių priežasčių, taip pat į tai, jog kaltinamasis yra nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, kad jis dėl kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo nuo 2022 m. birželio 5 d. nedirba, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. B. (A. B.) paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. vasario 24 d. Į bausmės laiką įskaityti A. B. (A. B.) laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. birželio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. B. (A. B.) skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, po tyrimo likusius miltelius bei pakuotę, priduotus saugoti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių apskaitos skyriui (2022 m. liepos 14 d. Sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktas Nr. (7.17/04)10T-639) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kompaktinius diskus (2 vnt.), esančius prie apžiūrų protokolų, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Neišieškoti iš A. B. (A. B.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjų dalyvavimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.