Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro bei nuteistojo E. K. ir jo gynėjo advokato Aivaro Gilio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;

–pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir E. K. nustatyta subendrinta bausmė ? laisvės atėmimas šešeriems metams.

Iš E. K. Policijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos priteistos jo pargabenimo išlaidos – 11 231,99 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus trisdešimt vieną eurą, 99 ct), vykdant Europos arešto orderį, jas sumokant į Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. pripažintas kaltu ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe kartu su A. A. Ž. ir V. J., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, su A. A. Ž. susitarė daryti labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, parengė nusikalstamos veikos planą – neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų ? kanapių dervos – įgijimą, laikymą Maroke, T. mieste ir neteisėtą gabenimą kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos sieną, t. y. 2015 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, E. K. surado nusikalstamos veikos vykdytoją – A. A. Ž., pažadėdamas jam 300 Eur atlygį už labai didelio narkotinių medžiagų kiekio įgijimą Maroke ir jų pargabenimą kontrabanda į Lietuvos Respubliką, o pastarasis, 2016 metų sausio mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasiūlė vykti kartu ir įtraukė į nusikalstamą veiką V. J., pažadėdamas jai 100 Eur atlygį už bendrai labai didelio narkotinių medžiagų kiekio įgijimą, laikymą Maroke ir jų pargabenimą į Lietuvos Respubliką. Tuomet, E. K. 2016 metų sausio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 1 d., organizavo ir sumokėjo už Lietuvos Respublikos piliečio paso pagaminimą V. J., 2016 m. vasario 21 d. internetu užsakė ir nupirko A. A. Ž. ir V. J. lėktuvo bilietus skrydžiui iš Vilniaus oro uosto į Maroką, T. miestą ir atgal, davė 900 Eur narkotinių medžiagų įgijimui bei 300 Eur kelionės ir pragyvenimo išlaidoms, nurodė vykdytojams jų vykimo maršrutą, davė narkotinių medžiagų pardavėjo vardu M. kontaktus. Po to A. A. Ž. ir V. J., vykdydami organizatoriaus E. K. nurodymus, 2016 m. kovo 6 d. nuskrido lėktuvu iš Vilniaus oro uosto į Madridą, Ispanijos Karalystę (skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2016 m. kovo 7 d. iš Madrido oro uosto nuskrido lėktuvu į Maroką, T. miestą (skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini)), kur tiksliau tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, sumokėdami 900 Eur, įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu M. labai didelį kiekį – 966,21 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kuri buvo supakuota į 100 polietileninių paketėlių. Vėliau, pasidalinę tyrimo metu nenustatytomis dalimis narkotinę medžiagą ir, paslėpę ją po drabužiais – A. A. Ž. dalį užsidėjo ant pilvo ir apsivyniojo maistine plėvele, o V. J. dalį užsikišo už liemenėlės ir ties kelnių guma – taip apsunkindami šių medžiagų radimą ir išvengdami muitinės kontrolės, neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį narkotinių medžiagų kiekį 2016 m. kovo 10 d. išskrisdami lėktuvu iš Maroko, T. oro uosto (skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini)) į Ispanijos Karalystę, Madrido oro uostą, kurio tualete turimas narkotines medžiagas sudėjo į V. J. rankinę. Vėliau, tęsdami nusikalstamą veiką, 2016 m. kovo 11 d. skrisdami lėktuvu iš Madrido oro uosto (skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini)) į Vilniaus oro uostą, nepateikdami muitinės kontrolei ir neturėdami tam leidimo, V. J. ir A. A. Ž. neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį ? 966,21 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos iki 2016 m. kovo 11 d. 12.40 val. kai Vilniaus tarptautiniame oro uoste Vilniuje, Rodūnios kelias 10A, buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie V. J. asmens kartos metu rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3.5. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad pagal asmenų lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje, įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šis principas nepanaikina teismo teisės individualizuoti nusikaltusiems asmenims skiriamos bausmės, tačiau asmenims, teisiamiems už tą pačią nusikalstamą veiką, esant identiškoms arba labai panašioms aplinkybėms, turinčioms reikšmės bausmės skyrimui, privalo būti skiriama vienoda bausmė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išskirtoje byloje, kurioje buvo teisiami E. K. inkriminuoto nusikaltimo vykdytojai V. J. ir A. A. Ž., nuteistajai V. J. taip pat pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir neskyrė laisvės atėmimo bausmės. Lyginant V. J. ir E. K. situaciją, vertinant bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, griežtesnės bausmės skyrimas E. K., nei V. J. galėtų būti grindžiamas tik tuo, kad pastarasis buvo nusikalstamų veikų organizatorius. Visos kitos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės arba beveik tapačios V. J. situacijai, arba netgi labiau nulemiančios poreikį E. K. taikyti švelnesnę bausmę. E. K. lygiai taip pat jauno amžiaus (tik dviem metais vyresnis už V. J.), anksčiau neteistas, iki sulaikymo ir pasislėpimo nuo teismo dirbo (skirtingai nei V. J.), vedęs, turi du mažamečius vaikus, neturi priklausomybės nuo narkotikų (skirtingai, negu V. J.). Kaip minėta pirmiau, vienam iš nuteistojo vaikų diagnozuotas (duomenys neskelbtini), reikalaujantis ypatingo dėmesio ir abiejų tėvų dalyvavimo jo auklėjime. Pirmiau nurodytos lyginamosios aplinkybės, apeliantų nuomone, parodo, jog pirmosios instancijos teismas E. K. nepagrįstai skyrė griežtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę taip pažeisdamas asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą ir teismą principus.

3.6. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. K., pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-449/2019 teistam asmeniui paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, padarytas gan panašiomis aplinkybėmis. Tačiau skirdamas analogišką bausmę nuteistajam E. K. pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad lyginamojoje byloje gabentų narkotinių medžiagų kiekis, viršijo labai didelio šios medžiagos kiekio ribą (125 g) net 176 kartus, o narkotinės medžiagos kiekis, kuriuo buvo disponuojama nagrinėjamoje byloje šią ribą viršijo tik 7 kartus. Be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nusikalstamos veikos organizatorius lyginamojoje byloje, skirtingai nei E. K., nepripažino kaltės ir nesigailėjo padaręs nusikalstamas veikas. Apeliantų vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės neabejotinai parodo mažesnį E. K. asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, lyginant su paminėtoje byloje nuteistu asmeniu, ir yra pagrindas skirti E. K. mažesnę nei šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Priešingu atveju būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą ir teismą principas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Visi šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

7. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininką, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos situacijoms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina, kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį priimamas atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Kai byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu nuteistojo asmens ir veikos pavojingumo vertinimu, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

9. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 2K-P-18-648/2016 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-122-719/2019 ir kt.).

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę E. K., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taip pat pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, kad byloje buvo nustatyta viena E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Skundžiamu nuosprendžiu E. K. už minėtą nusikalstamą veiką paskirtą bausmė dydžiu nėra aiškiai per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis ir jo gynėjas, o taip pat nėra aiškiai per švelni, kaip apeliaciniame skunde tvirtina prokuroras. E. K. paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

11. Skirdamas bausmes E. K. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jos padarytos dėl savanaudiškų tikslų. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams. Teismas taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį įvertino tai, kad E. K. neteistas, yra dar gana jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), vedęs, augina du mažamečius vaikus (vienam iš vaikų nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra (t. 2, b. l. 68-76, 77, 78, 80-82)), nedirba, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas įvertino ir tai, kad E. K. vaidmuo inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme buvo pagrindinis, taip pat tai, jog jis teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pasislėpęs nuo teismo, tačiau per visą slapstymosi laikotarpį nepadarė naujų nusikaltimų. Skundžiamame nuosprendyje įvertintas ir teisiamajame posėdyje E. K. išsakytas požiūris į šeimą, išgyvenimas dėl vaikui diagnozuoto (duomenys neskelbtini) bei jam reikalingos ypatingos priežiūros. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad net BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

12. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį priėmė išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinančioms aplinkybėms. Teismas nepagrįstai sumenkino tai, kad nuteistasis iš anksto detaliai suplanavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos įgijimą, laikymą ir gabenimą kontrabandos būdu, jog E. K. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo pagrindinis.

13. Narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios įgijimą, laikymą ir gabenimą kontrabandos būdu organizavo nuteistasis, daugiau nei septynis kartus viršijo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ šių medžiagų didelį kiekį (daugiau kaip 125 g). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas narkotinės medžiagos kiekis savaime nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistajam E. K.. Būtina pažymėti, kad nuteistojo E. K. bendrininkų kontrabandos būdu gabenta narkotinė medžiaga, kuri yra augalinės kilmės, į apyvartą nepateko, policijos pareigūnų buvo rasta ir paimta Vilniaus tarptautiniame oro uoste, taigi ši nusikalstama veika realių labai sunkių ar neatstatomų pasekmių kitiems asmenims nesukėlė. Be to, pirmosios instancijos teismas E. K. paskyrė ne švelnesnės rūšies, bet švelnesnę negu sankcijoje numatyta, tačiau pakankamai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors E. K. padarė iš anksto suplanuotą nusikaltimą, jo vaidmuo nusikalstamų veikų daryme buvo pagrindinis, tačiau kaip jau buvo minėta pirmiau, žala kitiems asmenims nebuvo padaryta. Ir nors ši aplinkybė nepašalina baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau E. K. ir jo bendrininkų nusikalstama veika buvo nutraukta neužilgo po narkotinių medžiagų įgijimo ir atgabenimo į Lietuvą kontrabandos būdu. Tai, kad E. K. įvykdyta nusikalstama veika buvo vienkartinė, be to, narkotinė medžiaga įgyta ir bendrininkų kontrabandos būdu atgabenta į Lietuvą neturint konkretaus jos realizavimo plano, teisėjų kolegijos vertinimu, vis tik sumažina E. K. nusikalstamų veiksmų pavojingumą.

14. Nuteistojo asmenybę nepalankiai vertinti nėra pagrindo dėl prokuroro apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su E. K. kaip įtariamojo parodymais pirmosios bei vėlesnių apklausų metu. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno E. K. savo kaltės nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu E. K. parodė, kad tokie jo parodymai neteisingi ir paaiškino, kad taip pasielgė, nes buvo šoko būsenoje. Vėlesnės apklausos metu jo parodymus įtakojo gynėjo duoti patarimai (byla Nr. 1-142-898/2017, t. 4, b. l. 72-73, 77-78). Teisiamojo posėdžio metu E. K. savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų pripažino (t. 2, b. l. 84-90). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad E. K. aiškino, jog jis nebuvo pagrindinis nusikalstamų veikų organizatorius, vis tik teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo prokuroras apeliaciniame skunde neginčija. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis tvirtino, jog supranta padaręs klaidą ir yra pasiruošęs už ją atsakyti. Toks nusikalstamą veiką padariusio asmens savo nusikalstamų veiksmų vertinimas svarbus sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju, nuteistojo neigiamas požiūris į atliktus neteisėtus veiksmus leidžia pagrįstai manyti, kad galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir ateityje. Visa tai rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą, norą gyventi laikantis įstatymų reikalavimų.

15. Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad E. K. buvo pasislėpęs nuo teismo, praeityje buvo baustas administracine tvarka, ir tai jį apibūdina neigiamai. Kita vertus, asmens pavojingumą apibūdina ne vien tik šios aplinkybės. Būtina pažymėti, kad E. K. nuteistas dėl vienkartinio disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu ir jos gabenimo kontrabandos būdu atvejo. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo nusikaltimų padarymo iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo jis būtų padaręs naujus teisės pažeidimus. Vertinant jo ankstesnes nuobaudas už administracinius nusižengimus, kurių vėliausia buvo paskirta dar 2015 m. gegužės 4 d., būtina pažymėti, kad visi jo nusižengimai buvo susiję su reikalavimų transporto priemonių privalomos techninės apžiūros, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bei transporto priemonės įregistravimo nesilaikymu (byla Nr. 1-142-898/2017, t. 5, 58-59).

16. Prokuroro manymu, E. K. neigiamai charakterizuoja liudytojų A. S., J. J., P. M., K. J. parodymai apie nuteistojo siūlymus daryti nusikalstamas veikas. Iš tiesų byloje apklausti liudytojai nurodė apie E. K. siūlymus dėl galimo kitų nusikalstamų veikų darymo, tačiau E. K. nebuvo pareikšti kaltinimai dėl kitų nusikalstamų veikų įvykdymo ir jis nebuvo nuteistas, todėl šią aplinkybę vertinti neigiamai apibūdinančia nuteistąjį, nėra pagrindo.

17. Nors prokuroras teisus skunde nurodydamas, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, E. K. nėra jauno amžiaus, tačiau pirmosios instancijos teismas aplinkybę, susijusią su E. K. amžiumi, vertino ne atskirai, o kartu su kitomis kaltininko asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, jai nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė.

18. Prokuroras apeliaciniame skunde, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nurodo atvejį, kai asmenims, nuteistiems pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės nežymiai didesnės nei sankcijoje numatytas minimumas. Tačiau prokuroras šia nutartimi remiasi be pagrindo. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo atveju, prokuroro nurodomos baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininkus, nėra tapačios su šios baudžiamosios bylos aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, byloje Nr. 1A-248-487/2019, vertintas atvejis, kuomet kaltininkai disponavo 415,633 g narkotinės medžiagos kokaino, kurios kiekis daugiau nei 4 kartus viršijo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ šių medžiagų didelį kiekį, skiriasi ir nuteistųjų asmenybes apibūdinantys duomenys.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias E. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas E. K. bus neproporcingas padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei, prieštaraus teisingumo principui ir neužtikrins bausmės paskirties. Šiuo atveju ilgalaikis (prokuroro prašomas paskirti laivės atėmimas dešimčiai metų), E. K. izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, nes gali neigiamai paveikti jo turimus šeiminius ryšius, jo resocializacijos galimybes, be to, gali turėti neigiamos įtakos ne tik pačiam nuteistajam, bet ir jo mažamečiams vaikams.

20. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde, prašydami bausmę dar labiau sušvelninti, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino narkotinės medžiagos, kurios įgijimo, laikymo ir gabenimo kontrabandos būdu planą parengė nuteistasis, pobūdžio bei pavojingumo visuomenės sveikatai. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad Europos Parlamentas 2019 m. vasario 13 d. priėmė rezoliuciją, kurioje paragino leisti naudoti kanapes medicinoje ir skatinti šios srities tyrimus; Pasaulinė sveikatos organizacija rekomendavo, kad kanapių junginys kanabidiolis (CBD) nebūtų laikomas kontroliuojama medžiaga. Tačiau tokia tarptautinių organizacijų pozicija paaiškinama tuo, kad kanabidiolis (CBD), priešingai nei D9-tetrahidrokanabinolis (THC), kurio taip pat yra kanapių dervoje, neturi svaiginamųjų arba priklausomybę sukeliančių savybių. Kanapėse ar jų dalyse nesant delta-9-tetrahidrokanabinolio, neigiamas poveikis žmogaus (visuomenės) sveikatai nėra daromas. Būtina pažymėti ir tai, kad Lietuvoje draudžiamas disponavimas bet kokiomis į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus įtrauktomis medžiagomis. Nors kanapių derva yra augalinės kilmės medžiaga, kuri kelia mažesnį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, palyginti su sintetinėmis narkotinėmis medžiagomis, vis tik narkotinių medžiagų rūšis savaime nėra ta aplinkybė, kurios pagrindu veiką, dėl kurios nuteistas E. K., galima būtų vertinti kaip ypatingai mažo pavojingumo.

21. Taip pat nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas per mažai dėmesio skyrė nuteistojo mažamečio sūnaus sveikatos būklei bei jo poreikiams. Be to, teismas neįvertino paties E. K. (duomenys neskelbtini) sveikatos. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pateiktas nuteistojo brolio, vykdančio individualią veiklą, įsipareigojimas suteikti E. K. darbą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad E. K. rūpestis vaiko sveikata, jam reikalinga ypatinga priežiūra, o taip pat ir galimybė įsidarbinti, teigiamai apibūdina nuteistąjį. Vis tik aplinkybės, susijusios su nuteistojo E. K. (duomenys neskelbtini) sveikata, teiginiai, jog būnant suėmime jam buvo teikiama įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini) pagalba, labiau susijusios su jo paties padarytų nusikalstamų veikų pasekmėmis jam pačiam. Ir nors tai gali būti susiję su nuteistojo apgailestavimu bei neigiamu požiūriu į įvykdytus nusikaltimus, tačiau tokių aplinkybių dar labiau švelninti E. K. paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka.

22. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde, prašydami dar labiau sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę E. K. turėjo atsižvelgti į tai, kad išskirtoje byloje, kurioje buvo nuteisti E. K. inkriminuotų nusikaltimų vykdytojai V. J. ir A. A. Ž., nuteistajai V. J. buvo pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad teismas net už tas pačias veikas neturi pagrindo skirti vienodų bausmių skirtingiems asmenims. Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžio turinio matyti, kad dėl nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, kaltais yra pripažinti V. J. ir A. A. Ž.. Šiuo nuosprendžiu už minėto nusikaltimo padarymą V. J. paskirta bausmė - dveji metai laisvės apribojimo; A. A. Ž. paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų. Tuo pačiu būtina pažymėti apie nuteistųjų V. J. ir E. K. vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme. Minėtu nuosprendžiu pripažinta, jog V. J. vaidmuo buvo antraeilis, tuo tarpu E. K. – organizatorius. Be to, skiriant bausmę teismas įvertino, jog V. J. nusikalstamas veikas padarė įtakojama ligos – (duomenys neskelbtini), yra izoliuota nuo visuomenės, nes gydosi nuo (duomenys neskelbtini), gydymo trukmė ilgiau nei vieneri metai. Šių aplinkybių visuma nulėmė V. J. švelnesnės bausmės skyrimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, turinčias įtakos bausmių, skirtinų nuteistiesiems, individualizavimui. Tačiau nusikalstamų veikų bendrininkei paskirta bausmė negali turėti įtakos nustatant bausmės dydį E. K.. Pagal teismų praktiką teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-194-942/2017, 2K-449-942/2016 ir kt.). Tuo pačiu pažymėtina, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas E. K. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė bausmę beveik dvigubai švelnesnę už BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimalią ribą, dar labiau švelninti E. K. paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys E. K. asmenybę apibūdinantys duomenys, jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo aplinkybės, o taip pat nuo nusikaltimo padarymo praėjęs laikas, per kurį negauta duomenų apie E. K. daromus teisės pažeidimus, leidžia daryti išvadą, kad E. K. padarytas labai sunkus nusikaltimas buvo vienkartinis teisės pažeidimas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad E. K. ir toliau darys labai sunkius nusikaltimus ar kitokias didelio pavojingumo nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas nuteistąjį teigiamai, o taip pat ir neigiamai apibūdinančias aplinkybes vertino ne atskirai, o kartu su nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos itin griežtos bausmės paskyrimas nuteistajam E. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai nuteistajam E. K. paskyrė mažesnį negu sankcijoje numatytą bausmės dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta, ji yra teisinga ir ją keisti prokuroro ar nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro bei nuteistojo E. K. ir jo gynėjo advokato Aivaro Gilio apeliacinius skundus.