- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-194-307/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00122-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Regina Pocienė, Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- C. S.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo C. S. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo C. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir C. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.
Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos (2021 m. gruodžio 30 d.).
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. spalio 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2021 m. gruodžio 31 d.).
C. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. C. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020 m. spalio 22 d. apie 15.10 val. vykdamas dviračiu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), paslėpęs lagamine po pamušalu laikė ir nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, gabeno narkotinę medžiagą (heroiną), įrašytą į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu), tai yra 478,50 g heroino miltelių, kuriuose yra 232,55 g gryno heroino.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo C. S. gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir C. S. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad C. S. kaltė įrodyta, paskirtą subendrintą bausmę sušvelninti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam penkerius metus laisvės atėmimo.
2.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepašalintas abejones bei prieštaravimus vertindamas C. S. nenaudai bei apkaltinamąjį nuosprendį C. S. atžvilgiu grįsdamas vien tik prielaidomis, pažeidė vieną iš svarbiausių baudžiamosios teisės principų – nekaltumo prezumpciją.
2.2. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apeliantas teigia, kad apygardos teismas padarė bylos objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą, jog C. S. bendrais bruožais suvokė apie per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų ir laikomų narkotinių medžiagų kiekį, t. y. jis suvokė savo daromų veikų pavojingumą ir norėjo taip veikti, taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad neva tiek atvykdamas, tiek išvykdamas iš Lietuvos nuteistasis naudojosi tuo pačiu lagaminu. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad specialisto išvadoje Nr. 11K-393 (20) nurodyta, kad 2020 m. spalio 15 d. tiriamuose vaizdo įrašuose užfiksuotas lagaminas ir pateikto lyginamajam tyrimui lagamino atvaizdai yra panašaus modelio; 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. spalio 22 d. tiriamuose vaizdo įrašuose užfiksuotas lagaminas yra panašaus modelio. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad atlikus lyginamąjį tyrimą buvo nustatyti sutampantys bendrieji, grupiniai požymiai, individualizuojančių požymių specialistas nenustatė, todėl ir negalėjo atsakyti į klausimą, ar tai vienas ir tas pats lagaminas. Tačiau apygardos teismui, anot apelianto, tai nebuvo kliūtis padaryti kategorišką išvadą, kad lagaminas buvo tas pats.
2.3. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo domimasi, su kokiu lagaminu nuteistasis vyko į Baltarusiją. Tik 2020 m. gruodžio 9 d. C. S. buvo paklausta, kokiu lagaminu jis vyko į Baltarusiją ir nuteistasis parodė, kad šis lagaminas buvo labai panašus į tą, kuris buvo iš jo paimtas sulaikymo dieną. Anot nuteistojo, lagaminą, su kuriuo jis vyko į Baltarusiją, jis paliko šeimai, kuri prižiūrėjo Baltarusijoje jo tėvą. Šie nuteistojo parodymai byloje nebuvo paneigti, priešingai, juos patvirtino ir pagal teisinės pagalbos prašymą apklaustas Baltarusijos Respublikos pilietis D. (D.) A.. Pasak D. A., išvykdamas iš Baltarusijos C. S. turėjo baltą maišą ar krepšį, automobilio bagažinėje buvo dviratis, o apie jokį lagaminą šis liudytojas neparodė. Tačiau šio liudytojo parodymus apygardos teismas ignoravo. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių teismo prielaidą, kad C. S. narkotines medžiagas gabeno tuo pačiu lagaminu, su kuriuo atvyko į Baltarusiją.
2.4. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad kritiškai vertintina ir apygardos teismo išvada, kad visiškai neįtikinama ir nelogiška, jog pašalinis asmuo perduotų netoli valstybės sienos, kur daug pareigūnų, absoliučiai nepažįstamam asmeniui brangų narkotikų krovinį. Tačiau nuteistasis C. S. beveik nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai parodė aplinkybes, kuriomis pas jį atsirado lagaminas su narkotinėmis medžiagomis. Anot apelianto, 2020 m. rugpjūčio mėnesį Baltarusijoje prasidėjo gyventojų protestai, spalio mėnesį Baltarusijos – Lietuvos pasienyje buvo įtempta padėtis, rėžimas ėmė drausti savo piliečiams išvykti iš šalies ir kitaip ribojo jų judėjimo laisvę. Apelianto teigimu, logiška, kad tokioje situacijoje nenustatytas asmuo pasinaudojo nuteistojo C. S. patiklumu ir geranoriškumu, paprašydamas lagaminą pergabenti per valstybės sieną ir palikti prie sienos esančioje degalinėje. Visiškai nesuprantami teismo teiginiai, kad liudytoja O. P. paneigė tokias nuteistojo nurodytas aplinkybes. Priešingai, tai, kad liudytojos O. P. niekas iš anksto neįspėjo, kad kažkas turi degalinėje palikti lagaminą, dar nereiškia, kad to lagamino nebuvo galima palikti be išankstinio degalinės darbuotojos įspėjimo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nėra logiška, kad kažkas būtų įspėjęs degalinės darbuotojus apie ketinimus palikti lagaminą. Be to, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nenustatytas asmuo nerizikavo prarasti narkotinių medžiagų krovinio, nes C. S. vyko dviračiu, o su juo toli nepabėgsi, be to, neatmestina, kad nuteistasis visą šį laiką buvo stebimas.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstai apygardos teismas sprendė, kad C. S. savo parodymus apie tai, jog jis savo daiktus sudėjo į gabenamą lagaminą, pakeitė po to, kai buvo gauti jo DNR tyrimo duomenys. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iki šios apklausos nei C. S., nei jo gynėjas nebuvo supažindinti su gauto DNR tyrimo duomenimis. Be to, į visus iki šios apklausos tyrėjos jam užduotus klausimus nuteistasis sąžiningai atsakė.
2.6. Anot apelianto, apygardos teismas, nenustatęs tiesioginių C. S. kaltės įrodymų, prieštaringus jo parodymus apie lagamino įsigijimo aplinkybes įvertino kaip jo kaltės įrodymą. Apie tai, kad lagaminą neva tai jis išsinuomojo nuteistasis paaiškino muitinės pareigūnams G. B. ir T. B. dar net nebūdamas sulaikytas. Akivaizdu, kad aptikus C. S. gabenamame lagamine narkotines medžiagas, jis patyrė didelį stresą tiek dėl to, kad jį apgavo nepažįstamas asmuo, tiek todėl, kad suprato, kokia jam buvo kilusi grėsmė atliekant patikrą Baltarusijos pasienyje. Apie nuteistojo būseną tuo metu patvirtina ir jo duoti paaiškinimai muitinės pareigūnui G. B., kuomet jis nurodė palaidojęs motiną, nors iš tikrųjų, jis palaidojo savo tėvą. Šią aplinkybę teismas ignoravo, nors kitus akivaizdžiai nelogiškus jo parodymus (apie tai, kad lagaminą jis išsinuomojo) pripažino kaip įrodančius jo kaltę. Anot apelianto, apygardos teismas nepagrįstai nevertino, kad pirminiams nelogiškiems C. S. parodymams apie lagamino įsigijimo aplinkybes, apie neva motinos mirtį, galėjo turėti įtakos ir tai, kad C. S. serga nepagydoma liga – (duomenys neskelbtini). Anot nuteistojo, jam susijaudinus galvoje atsiranda triukšmas, dingsta atmintis.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo C. S. gynėjo advokato E. Jonušo apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu C. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 22 d. apie 15.10 val. vykdamas dviračiu iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą paslėpęs lagamine po pamušalu laikė ir kontrabandos būdu gabeno narkotinę medžiagą – 478,50 g heroino miltelių, kuriuose yra 232,55 g gryno heroino.
6. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas pripažindamas C. S. kaltu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį pažeidė nekaltumo prezumpciją, kadangi rėmėsi prielaidomis, o byloje esančius prieštaravimus vertino nuteistojo nenaudai. Nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantas nurodo, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad C. S. suvokė, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotinę medžiagą – heroiną, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
7. Išanalizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai C. S. pripažino kaltu padarius BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tai, jog C. S. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis laikė bei kontrabandos būdu gabeno labai didelį kiekį heroino patvirtina iš dalies paties nuteistojo C. S. parodymai (t. 6, b. l. 140–144; t. 4, b. l. 12–13, 15–18, 29, 51–54), liudytojų E. D. (t. 6, b. l. 1–2), G. B. (t. 6, b. l. 2–4), T. B. (t. 6, b. l. 4–6), O. P. (t. 6, b. l. 6–7), Baltarusijos Respublikoje pagal teisinės pagalbos prašymą apklausto liudytojo D. A. (t. 5, b. l. 181–195) parodymai, C. S. rašytinis paaiškinimas (t. 4, b. l. 45–46), įvykio vietos, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 15–21, 44–51, 52–59), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvados Nr. 11-2303(20), Nr. 11K-393(20) (t. 1, b. l. 30–31, 70–72), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialistų išvados Nr. S 625/2020(01), Nr. S 660/2020(01), Nr. S 753/2020(01) (t. 1, b. l. 103–107, 114–115, 121–128) ir kiti byloje surinkti įrodymai.
8. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos aplinkybės, kad C. S. 2020 m. spalio 22 d. važiuodamas dviračiu per Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos vežėsi lagaminą, kuriame buvo paslėpti du paketai su 478,50 g heroino miltelių (gryno heroino – 232,55 g). Tačiau nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaromos tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena labai didelį kiekį psichiką veikiančių medžiagų ir norėjo taip veikti. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde būtent ir ginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog C. S. žinojo apie lagamine laikomą ir gabenamą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino ir siekė ją neteisėtai pervežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
9. C. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje, nuosekliai neigė. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad 2020 m. spalio mėnesį jis važiavo į Baltarusiją norėdamas parduoti po tėvo mirties likusį butą. Sutvarkęs buto pardavimo reikalus jis su pažįstamu D. A. susitarė, kad pastarasis jį (nuteistąjį) 2020 m. spalio 22 d. nuveš iki Baltarusijos–Lietuvos pasienio. Baltarusijos–Lietuvos valstybės sieną jis ketino kirsti važiuodamas dviračiu. Netoli pasienio D. A. jį išleido, o pats nuvažiavo. Jam surenkant dviratį prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas, paklausė, ar jis (nuteistasis) ketina dviračiu kirsti sieną. Jam (C. S.) patvirtinus, vaikinas paprašė pervežti per sieną lagaminą ir jį palikti Lietuvos teritorijoje esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Nepažįstamasis paaiškino, kad dėl Baltarusijoje susiklosčiusios politinės situacijos šios šalies piliečiai nėra išleidžiami iš šalies. Vaikinas patikino, kad lagamine nėra nieko draudžiamo, o Baltarusijos piliečiai dažnai per degalinės darbuotojus taip perduoda įvairius daiktus. Jis (nuteistasis) sutiko. Norėdamas įsitikinti, kad lagamine nėra draudžiamų daiktų, jis buvo jį atidaręs, matė, jog jame yra džinsai ir keli džemperiai. Tuomet jis iš savo maišo išėmė batus, kosmetinę, šlepetes ir sudėjo juos į lagaminą, o lagamine buvusius rūbus susidėjo į savo maišą, bei šį maišą, taip pat savo maišelį su vaistais įdėjo į lagaminą, o ant šių maišų uždėjo savo striukę. Tai, kad lagamine po pamušalu buvo paslėpti heroino paketai pamatė tik Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnui apžiūrint lagaminą (t. 6, b. l. 140–144). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo įvykio aplinkybių aiškinimas yra paneigtas byloje sutrinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmiau išdėstyti C. S. parodymai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip jo gynybinė versija ir atmesti.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nepagrįstai sprendė, kad C. S. tiek atvykdamas į Baltarusiją 2020 m. spalio 15 d., tiek išvykdamas iš jos 2020 m. spalio 22 d. naudojosi tuo pačiu lagaminu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu tokie apelianto teiginiai nepagrįsti, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nuteistojo parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti tokią išvadą. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors C. S. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai teigė, kad lagaminą pervežti per Baltarusijos – Lietuvos pasienį jo paprašė nepažįstamas vaikinas, tačiau tokia lagamino įgijimo versija prieštarauja jo paties tuoj po įvykio muitinės pareigūnams pateiktame rašytiniame paaiškinime išdėstytoms aplinkybėms, kad lagaminą, kuriuo buvo gabenami kvaišalai, jis išsinuomojo (t. 4, b. l. 45–46). Analogišką versiją nuteistasis pateikė ir lagamine paketus radusiems muitinės pareigūnams G. B. ir T. B.. Iš teismo posėdyje apklaustų šių liudytojų parodymų matyti, kad C. S. gana detaliai nurodė, kad lagaminą jis išsinuomojo Minske už 50 JAV dolerių užstatą, tačiau jokių tai įrodančių duomenų nepateikė (t. 6, b. l. 2–4, 4–6). Taigi, apie nepažįstamą asmenį, kuris neva perdavė lagaminą su neteisėtu narkotinių medžiagų kroviniu neužsiminė. Nuteistojo gynėjas, siekdamas paaiškinti, kaip pats pripažįsta, visiškai nelogišką versiją apie išnuomotą lagaminą, apeliaciniame skunde teigia, kad tokius C. S. paaiškinimus lėmė įvykio metu patirtas šokas bei C. S. diagnozuota liga – (duomenys neskelbtini), dėl kurios jam galvoje atsiranda triukšmas, dingsta atmintis. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, nepaaiškinantys, kodėl nuteistasis muitinės pareigūnams pateikė akivaizdžiai išgalvotą versiją apie lagamino nuomą, todėl atmestini.
11. Be to, nuteistojo proceso metu pateiktą aiškinimą, kad lagaminą netoli Baltarusijos–Lietuvos valstybės sienos jam perdavė nepažįstamas asmuo paneigia ir paties C. S. prieštaringi bei nenuoseklūs parodymai apie šiame lagamine rastus daiktus. Iš byloje esančio lagamino apžiūros protokolo matyti, kad jame buvo rastas baltos spalvos polietileninis maišelis su vaistais, juoda striukė, kosmetinė, du atskiri plastikiniai maišeliai, iš kurių viename buvo šlepetės, o kitame batai. Be to, lagamino viduje dar buvo vienas baltas maišas su drabužiais (marškiniais, striuke, marškinėliais, kelnėmis, apatiniais rūbais, kojinėmis, kepure) (t. 1, b. l. 44–51). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialistų išvadose Nr. S 625/2020(01), Nr. S 660/2020(01), Nr. S 753/2020(01) konstatuota, kad atlikus DNR tyrimą ant lagamine rastų šlepečių, dantų šepetuko, skutimosi peiliuko, marškinėlių, kelnaičių, kepurės, puskojinių buvo rastas C. S. DNR profilis (t. 1, b. l. 103–107, 114–115, 121–128). Apklaustas įtariamuoju 2020 m. spalio 23 d., t. y. iš karto po jo sulaikymo muitinės kelio poste C. S. kategoriškai tvirtino, kad patikrinęs ketinamą gabenti lagaminą jame rado vyrišką striukę bei maišą su drabužiais, tuomet jis į šį lagaminą įsidėjo tik savo maišelį, kuriame buvo jo vaistai (t. 4, b. l. 12–13). Tokias pačias aplinkybes nuteistasis patvirtino ir tą pačią dieną vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimas (t. 4, b. l. 51–54). Tačiau 2020 m. gruodžio 9 d. papildomai apklaustas įtariamuoju C. S. nurodė, kad nepažįstamo asmens lagamine buvo džinsinės kelnės ir dar kažkokie daiktai, kurių jis netikrino. Anot nuteistojo, jis ant šių daiktų padėjo savo du plastikinius maišus, iš kurių viename buvo vaistai, o kitame drabužiai ir kosmetinė. Iš pastarojo maišo jis dalį savo daiktų išėmė tam, kad sklandžiai užsidarytų lagaminas (t. 4, b. l. 15–18). Tačiau apklaustas teisiamajame posėdyje nuteistasis dar kitaip paaiškino, kaip jis supakavo lagamine buvusius nepažįstamojo ir savo paties maišelyje laikytus asmeninius daiktus. C. S. teigė, kad jis iš savo maišo išėmė batus, kosmetinę, vasarines šlepetes ir sudėjo į lagaminą, o lagamine buvusius nepažįstamo asmens daiktus susidėjo į savo maišą ir jį padėjo į lagaminą (t. 6, b. l. 142). Iš visų šių parodymų matyti, kad teisiamajame posėdyje duoti nuteistojo parodymai labiausiai atitinka muitinės pareigūnų sulaikyto ir užfiksuoto lagamino turinį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apygardos teismo išvadai, kad nuteistojo parodymų kaita aiškinant, kaip jis sudėjo į lagaminą savo ir nepažįstamo asmens daiktus akivaizdžiai keitėsi priklausomai nuo to, kokiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bylos duomenimis gynyba tuo metu disponavo. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas nurodo, kad iki 2020 m. gruodžio 9 d. papildomos įtariamojo apklausos, kurios metu nuteistasis nurodė, kad lagamine maišuose buvo ir daugiau jo daiktų, nei nuteistasis, nei jo gynėjas nebuvo supažindinti su specialistų išvadomis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po to, kai byloje 2020 m. lapkričio 11 d. buvo gauta specialisto išvada Nr. S 660/2020(01) (t. 1, b. l. 114), kurioje konstatuota, kad ant lagamine rastų daiktų (šlepečių, dantų šepetuko, skutimosi peiliuko) buvo rastas C. S. DNR, nuteistojo gynėjas nebuvo kreipęsis į prokurorą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 5, b. l. 54–65). Tačiau 2020 m. lapkričio 10 d. iš C. S. buvo paimti pavyzdžiai DNR bei daktiloskopiniams lyginamiesiems tyrimams atlikti (t. 4, b. l. 41–42, 43–44). Taigi, tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui iki papildomos 2020 m. gruodžio 9 d. atliktos C. S. apklausos neabejotinai buvo žinoma, kad iš nuteistojo lyginamiesiems tyrimams paimti pavyzdžiai bus lyginami su ant jo gabentame lagamine buvusių daiktų rastais DNR bei rankų atspaudų pėdsakais. Ir kadangi šie lagamine buvę asmeniniai daiktai priklausė būtent nuteistajam, akivaizdu, numanė ir šių specialių tyrimų rezultatų duomenis, todėl papildomai apklaustas nuteistasis, siekdamas derinti savo parodymus prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių, savo parodymus ir pakeitė. Užbaigus ikiteisminį tyrimą bei surašius kaltinamąjį aktą tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 5, b. l. 64, 65), tarp jų ir byloje esančiomis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialistų išvadomis, todėl atitinkamai C. S. teismo posėdyje koregavo ir aplinkybes apie tai, kaip jo gabentame lagamine buvo sudėti daiktai.
12. Teisiamajame posėdyje bei 2020 m. gruodžio 9 d. įtariamojo papildomos apklausos metu C. S. tvirtino, kad 2020 m. spalio 15 d. atvykdamas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją jis taip pat turėjo labai panašaus modelio lagaminą, tačiau šį lagaminą jis Baltarusijoje atidavė pažįstamai šeimai. C. S. neigiant, kad jis įvykio metu Baltarusijos–Lietuvos valstybės sieną kirto tuo pačiu lagaminu, su kuriuo ir atvažiavo į Baltarusiją, byloje buvo atliktas specialus tyrimas. Specialistui buvo pateiktos lagamino, kuriame muitinės pareigūnai rado paketus su narkotine medžiaga, nuotraukos bei 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. spalio 22 d. vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas C. S., turinčio lagaminą, judėjimas pasienio kontrolės punkto teritorijoje. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11K-393 (20) buvo konstatuota, kad 2020 m. spalio 15 d. tiriamuosiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas lagaminas ir pateikto lyginamajam tyrimui lagamino atvaizdai yra panašaus modelio; 2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. spalio 15 d. tiriamuosiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas lagaminas yra panašaus modelio; nenustačius tiriamojo objekto individualizuojančių požymių, nustatyti ar 2020 m. spalio 15 d. ir lyginamuosiuose atvaizduose, bei 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. spalio 22 d. tiriamuosiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas tas pats lagaminas nėra galimybės (t. 1, b. l. 70–72). Vertindamas šias specialisto išvadas apeliantas teigia, kad apygardos teismo teiginiai, kad tiek atvykdamas į Baltarusiją, tiek išvykdamas iš jos jis (nuteistasis) naudojosi tuo pačiu lagaminu grįstos tik prielaidomis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Minimos specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad atlikus 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. spalio 22 d. tiriamuosiuose vaizdo įrašuose užfiksuotų lagaminų lyginamąjį tyrimą buvo nustatyti sutampantys bendrieji, grupiniai požymiai – spalva, dydis ir forma, standumo briaunos dydis ir vieta, apsauginių detalių vieta, apdailos detalės (tikėtina, kad logotipo) vieta ir santykinis dydis (t. 1, b. l. 71). Taigi, nors specialistas ir nepateikė kategoriškos išvados dėl tyrimui pateiktose nuotraukose bei vaizdo įrašuose užfiksuoto lagamino tapatumo, tačiau tiriamojoje dalyje nustatyti bendrieji sutampantys požymiai, netgi tokie kaip tikėtina logotipo vieta ir santykinis dydis, įvertinus šiuos duomenis kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad C. S. 2020 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto gabendamas tą patį lagaminą, su kuriuo jis atvyko į Baltarusiją 2020 m. spalio 15 d. Tokios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti liudytojo D. A. parodymai. D. A. apklaustas liudytoju Baltarusijos Respublikos pareigūnų patvirtino, kad jis 2020 m. spalio 22 d. nuvežė C. S. iki Baltarusijos – Lietuvos sienos. Anot liudytojo, nuteistasis pats susikrovė savo daiktus į jo (liudytojo) automobilio bagažinę. Jiems nuvykus į pasienį liudytojas iš automobilio išlipęs nebuvo, C. S. iš bagažinės išsiėmė dviratį ir dar kažkokius daiktus, gali būti, kad nuteistasis su savimi turėjo baltą maišą ar krepšį (t. 5, b. l. 185–195). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, liudytojas D. A. tiksliai nematė, nei kokius daiktus C. S. sudėjo į automobilį, nei kokius iš jo iškrovė.
13. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad C. S. pateikta lagamino įgijimo versija, t. y. kad lagaminą jam perdavė nepažįstamas asmuo, yra nelogiška ir neįtikėtina. Anot apelianto, visiškai suprantama, kad nepažįstamas asmuo pasinaudojęs Baltarusijos Respublikoje susidariusia įtempta politine situacija, kuomet šios šalies valdžia pradėjo riboti laisvą asmenų judėjimą, įtikino C. S. pergabenti lagaminą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tačiau su tokiais nuteistojo gynėjo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas visiškai neįtikėtina ir nelogiška, kad pašalinis asmuo perduotų netoli valstybės sienos, kur daug muitinės pareigūnų, juodojoje rinkoje itin brangų narkotikų krovinį nepažįstamam asmeniui. Be to, nors nuteistasis nuosekliai teigė, kad sutikdamas pergabenti lagaminą jis patikrino lagamino turinį, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, tokius C. S. teiginius paneigia. Iš lagamino apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 51), liudytojo G. B. parodymų (t. 6, b. l. 2–4) matyti, kad paketai su narkotikais nors ir buvo lipnia juosta priklijuoti prie metalinės lagamino rankenos konstrukcijos po pamušalu, tačiau lengvai užčiuopiami ir aptinkami. Taigi, jei C. S. iš tiesų būtų tikrinęs lagaminą, perdėjęs jame buvusius nepažįstamojo daiktus į savo maišą, kaip teigia nuteistasis, jis neabejotinai būtų užčiuopęs ir po plonu lagamino pamušalu paslėptą neteisėtą krovinį. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės darbuotoja liudytoja O. P. nieko nežinojo apie C. S. gabentą lagaminą, nepatvirtina, kad daiktų degalinėje apskritai nebuvo galima palikti. Apklausta liudytoja O. P. kategoriškai paneigė, kad degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo teikiamos daiktų pasaugos paslaugos. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam perdavus lagaminą su paslėptu narkotikų kroviniu jis (C. S.) galimai buvo stebimas pašalinių asmenų taip pat vertintini kaip deklaratyvūs, kurių nepagrindžia jokie byloje surinkti duomenys.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad C. S. suvokė, kad per Lietuvos Valstybės sieną gabena lagamine paslėptą labai didelį narkotinės medžiagos – heroino kiekį, t. y. jis suvokė savo daromos nusikalstamos veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai patikrinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas pripažindamas, kad C. S. padarė BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas.
15. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, tuo atveju, jei aukštesnės instancijos teismas, nuspręstų, kad C. S. pagrįstai nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį, prašo nuteistajam paskirti švelnesnę galutinę bausmę, t. y. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti nuteistajam penkerius metus laisvės atėmimo.
16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.
17. Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, C. S. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkiems (BK BK 11 straipsnio 5 dalis), o viena – labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad C. S. yra užsienio šalių pilietis (t. 3, b. l. 1–4), nevedęs, jo teigimu, turi vaikų, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 14, 15), neteistas (t. 3, b. l. 5–6, 7–8), turi sveikatos sutrikimų (t. 3, b. l. 16–22).
18. Už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų, tuo tarpu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmę.
19. Pirmosios instancijos teismas C. S. už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams. Tuo tarpu įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo C. S. asmenybę, taip pat tai, kad nuteistojo gabenama narkotinė medžiaga į apyvartą nepateko, nes buvo sulaikyta muitinės pareigūnų, padarė išvadą, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir C. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, kurios dydis mažesnis nei minėtame straipsnyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu apygardos teismas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę C. S. paskyrė aštuonerius metus laisvės atėmimo.
20. Taigi, įvertinus nuteistojo C. S. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta. C. S. paskirta galutinė bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją švelninti nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo C. S. (C. S.) gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą atmesti.