Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

11. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, patenkino ieškovės reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, ar tinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą tėvystės nuginčijimui.

15. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, pažymėjo, jog „svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ginčuose dėl vaiko kilmės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. <...> Šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus“.

16. Remdamasis EŽTT jurisprudencija, cituojamoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad „vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą, vaikai pareiškėjus laiko tikraisiais tėvais ir dėl to galimas tėvystės nuginčijimas vaikams gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Patrik KNAKAL prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Be to, EŽTT jurisprudencijoje svarbia aplinkybe laikoma tai, ar, atmetus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo pagal pareiškėjų reikalavimą, vėliau pats vaikas, sulaukęs pilnametystės, turės galimybę ją nuginčyti pagal nacionalinės teisės normas (žr. EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08). Kita vertus, EŽTT praktikoje pripažįstama, kad tam tikrose situacijose poreikis ginti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus gali būti laikomas pakankamai svarbiu, pateisinančiu vaiko ir jo socialinių tėvų teisės į pagarbą jų privačiam ir šeimos gyvenimui apribojimą (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007)“.

17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl ieškovės nurodytų faktų apie šalių gyvenimą kartu pas ieškovės močiutę (duomenys neskelbtini) m., atsakovo išvykimą užsidirbti į (duomenys neskelbtini), ieškovės atvykimą pas jį (duomenys neskelbtini) pradžioje, intymių santykių buvimo, ieškovės pranešimo atsakovui apie galimą nėštumą išsyk po Naujųjų metų (apie tai ieškovė sprendė iš nėštumo testo) ir išvykimą atgal į Lietuvą dėl nesusiklosčiusių tarpusavio santykių, pranešimo atsakovo motinai apie gimusią anūkę po jos gimimo bei atsakovo motinos rūpinimosi šiuo vaiku; dėl aplinkybės, jog apie tai, kad atsakovas turi dukrą, pirmą kartą ieškovė su juo kalbėjosi, kai vaikui buvo 2,5-3 metai (atsakovo teigimu, kai vaikui buvo gal ketveri metai, tikslios datos nei viena šalis neprisimena). Atsakydama į klausimą, kodėl dėl tėvystės nustatymo į teismą nesikreipė anksčiau, teismo posėdyje ieškovė nurodė tam neturėjusi galimybių – pinigų advokatui, nežinojo, kur atsakovas (duomenys neskelbtini) gyvena, neturėjo jo telefono (ieškovė rašė jam žinutes, tačiau atsakovas jos telefono numerį užblokavo, epizodinis bendravimas tarp šalių yra vykęs tik per mesenger programėlę), be to, pradėjo gyventi su (duomenys neskelbtini), ateitį siejo su juo, todėl (duomenys neskelbtini) bendru pareiškimu pastarasis pripažino tėvystę.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos priežastys apie pinigų advokatui nebuvimą, atsakovo gyvenamosios vietos ir telefono numerio nežinojimą nėra svarbios – ji turėjo galimybę šiuos duomenis sužinoti iš (duomenys neskelbtini) motinos, su kuria bendravo dėl vaiko. Iš ieškovės paaiškinimų visumos matyti, kad tikroji priežastis, dėl kurios ji praleido vienerių metų terminą tėvystei nuginčyti, visų pirma buvo logiškai pateisinamas ketinimas kurti bendrą ateitį su tėvystę pripažinusiu (duomenys neskelbtini), dėl ko kreipimasis į teismą nuginčyti tėvystę per vienerius metus nebūtų atitikęs nei teisingumo, nei protingumo ar sąžiningumo principų, tačiau vėliau situacija rutuliojosi taip, kad dėl anksčiau neįvertinto (duomenys neskelbtini) susirgimo (duomenys neskelbtini) progresavimo nesusiklostė nei jų asmeniniai santykiai, nei tėvo ir dukters ryšiai su (duomenys neskelbtini) – dėl ligos (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo, vaiko neišlaikė, su dukra visiškai nebendravo ir nebendrauja, nesusiformavo jokie socialiniai tėvo ir dukters ryšiai, tuo tarpu faktiniai giminystės santykiai su (duomenys neskelbtini) šeima buvo palaikomi. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojams paaiškino, kad tikrasis jos tėtis yra (duomenys neskelbtini), ji su juo retkarčiais susitinka senelės (duomenys neskelbtini) namuose, kuriuose iki (duomenys neskelbtini) vasaros ji labai dažnai svečiuodavosi nuo vienos dienos iki savaitės laiko, bendravo su senele ir teta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) seserimi); mergaitės teigimu, (duomenys neskelbtini) yra tik dėdė, kuris anksčiau gyveno su mama, o netikras tėtis yra mamos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) (Kauno apskrities VTAS 2019 m. gruodžio 13 d. išvada Nr. 4SD-5825). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad nuo vaiko gimimo atsakovas su dukra savo motinos namuose yra matęsis apie 10 kartų, (duomenys neskelbtini) prašymu dukrą visada atveždavusi senelei, kai (duomenys neskelbtini) grįždavo Lietuvą, dukra dažnai svečiuojasi senelės namuose, apie sykį per metus iš (duomenys neskelbtini) gauna siuntinius (žaislų, drabužių, batų, kurių dydį jis sužino iš savo motinos); (duomenys neskelbtini) prašė, kad dukra dalyvautų jo (duomenys neskelbtini) šventime ir kartu plauktų baidarėmis, ką patvirtina ir jų susirašinėjimas SMS žinutėmis (tai paneigia apelianto argumentą, kad ieškovė jam nepristatė (duomenys neskelbtini) kaip dukters); ieškovei SMS žinute atsakovui pranešus, kad ieško advokato dukters išlaikymui prisiteisti ir prašant atsakovą prisidėti prie dukters išlaikymo jis teiravosi, kokio dydžio išlaikymo ieškovė nori, prašė siūlyti savo variantus (priedai prie ieškinio); ieškovė taip pat paaiškino, kad, kreipusis į teismą dėl išlaikymo, atsakovo motina supyko ir bendrauti liovėsi, teigė apskųsianti ją vaiko teisių apsaugos institucijai dėl mergaitės buvimo vienos namuose po pamokų. Atsakovas (duomenys neskelbtini) tokio bendravimo iš esmės nepaneigė, nurodė, jog jo motina padėjo ieškovei vaiką prižiūrėti. Tai, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės dukrą pripažino kaip savo anūkę, patvirtino ir liudytojos (duomenys neskelbtini).

19. Nurodytų faktų pagrindu pripažintina, jog nesusiformavęs socialinis ryšys tarp tėvystę pripažinusio atsakovo (duomenys neskelbtini), jo nebendravimas su dukra daugiau kaip šešerius metus ir faktiniai giminystės santykiai tarp (duomenys neskelbtini) bei atsakovo ir jo šeimos yra svarbi priežastis, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą termino tėvystei nuginčyti. Jungtinių Tautų konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Šios teisės užtikrinimas sietinas su vaiko teise žinoti savo genealoginį medį, galimas paveldimų ligų ar susirgimų rizikas ir tinkamai laikytis prevencijos, sumažinančios riziką tomis ligomis susirgti ir pan., galimybe ir teise išvengti galimos santuokos sudarymo ateityje su artimu giminaičiu, įvairiais genetiniais sveikatos klausimais, etiniais religiniai klausimais, vaiko teise į paveldėjimą, vaiko galimybe žinoti savo brolius ir seseris ir siekti palaikyti su jais ryšius. Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti dėl to, kad tėvystės nuginčijimas šiuo atveju atitinka vaiko interesus.

20. Ginčydamas šią išvadą apeliantas nepagrįstai remiasi horizontaliąja teismų praktika, pritaikyta Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-374-252/2020.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Bendrosios kompetencijos teismai turi pareigą laikytis savo pačių sukurtų precedentų (to paties lygmens ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų) tik bylų faktinėms aplinkybėms iš esmės sutampant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015). Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).

22. Minėtosios Panevėžio apygardos teismo ir apeliacine tvarka vertinamos bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi tais aspektais, kad ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjamu atveju pareiškė vaiko motina, sykiu siekdama tėvystės nustatymo dėl egzistuojančių faktinių vaiko socialinių ryšių su biologiniu tėvu ir jo šeima. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-374-252/2020 konstatavo, jog, patenkinus atsakovo (tėvystę pripažinusio asmens) priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo susiklostytų tokia teisinė situacija, kad nepilnametis vaikas iš esmės liktų be tėvo. Taigi, apeliacine tvarka vertinamu atveju laikytis šio precedento nėra pagrindo.

23. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, sprendė ieškovės, neteisėtai manipuliavusios vaikui svarbia informacija, naudai, tuo pažeisdamas principinę nuostatą, jog nesąžiningo asmens interesai negali būti ginami, bei kad nuginčyti tėvystę ji siekia tik dėl ekonominės naudos, (duomenys neskelbtini) nebeišgalint išlaikyti (duomenys neskelbtini). Minėta, kad, siekiant bendros ateities su (duomenys neskelbtini), jo tėvystės pripažinimas buvo logiškai pateisinamas, kita vertus, faktų apie (duomenys neskelbtini) tėvystę ieškovė neslėpė nei nuo savo šeimos, nei nuo (duomenys neskelbtini) šeimos, nuo jo paties bei vaiko, o (duomenys neskelbtini) išlaikymo vaikui neteikė net ir gyvendamas kartu su ieškove (dėl sveikatos būklės niekada nedirbo). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas). Minėta, kad nei psichologinio prieraišumo, nei jokių kitų socialinių ryšių tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra, daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metai jie apskritai nėra matęsi, (duomenys neskelbtini) savo tėvu laiko apeliantą, ką susirašinėdamas SMS žinutėmis su ieškove bei faktiniu elgesiu pripažino ir jis pats, taip pat mergaitė žino, jog (duomenys neskelbtini) nėra jos tėvas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika, pagrįstai konstatavo, kad tuo atveju, kai yra pažeidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams ir šį terminą atnaujino.

24. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi. Procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (pvz., 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53176/99, par. 64). Tokios alternatyvios priemonės yra įtvirtintos CK 3.148 straipsnyje ir CPK 389 straipsnyje, kurie reglamentuoja atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes. Šio teisinio reguliavimo kontekste Lietuvos teismų praktika išskiria du aspektus: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).

25. Atmestinas apelianto teiginys apie nebuvimą įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) yra jo dukra, todėl ir DNR tyrimo atsisakymas nėra papildomas įrodymas tėvystei nustatyti. Šie įrodymai yra išanalizuoti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime bei priimamos nutarties 19 punkte, todėl nekartotini. Apibendrinta jų visuma sudaro pagrindą ne tik išvadai, kad ieškovė ir apeliantas 2009 m. gruodžio mėnesį gyveno kartu ir turėjo intymių santykių, po kurių ieškovė pasijuto besilaukianti ir apie tai pranešė apeliantui, bet ir faktui, kad apelianto tėvystę (duomenys neskelbtini) gimusios dukros (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pripažino jo motina ir jis pats bei palaikė su (duomenys neskelbtini) nors ir minimalius, tačiau tėvystės faktu pagrįstus giminystės santykius. Tokiu atveju nėra reikšminga apelianto deklaruojama aplinkybė, kad jis neketino gyventi kartu su ieškove. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės nurodytu argumentu, kad apelianto atsisakymo atlikti DNR ekspertizę motyvas leidžia daryti išvadą, jog savo biologine tėvyste jis neabejoja, nes vengiamos teisiškai pripažinti tėvystės paneigimas DNR ekspertizės išvada atitiktų jo paties interesus (CPK 178 straipsnis).

26. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl išlaikymo dydžio.

27. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, nuo 2020 m. sausio 1 d., minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 607 Eur neatskaičius mokesčių (apie 425 Eur atskaičius mokesčius). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

29. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino realių mergaitės poreikių ir kad ieškovė neturi galimybių jos išlaikymui skirti po 220 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių nepilnametei dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Ginčydamas 440 Eur dydžio poreikius apeliantas nekonkretizavo, kuri iš ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytų sumų yra nepagrįsta, viršijanti realius poreikius. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro 535 Eur, be to, vaikui yra mokama 60,06 Eur dydžio išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, taigi, skirti 220 Eur išlaikymą ji išgali. Jos sutuoktinis, su kuriuo augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, vidutiniškai uždirba apie 1635 Eur (duomenys neskelbtini). Kartu su 100 Eur išmoka vaikams bendros šeimos pajamos sudaro apie 1735 Eur, todėl atmestini apelianto argumentai apie galimybės skirti poreikių lentelėje nurodytą 440 Eur išlaikymo sumą nebuvimo (ieškovės teigimu, šeimos ūkis yra bendras, nors jos sutuoktinis ir neturi pareigos išlaikyti (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis e3K-3-495-1075/2020). Nors apeliantas dėl to nesiskundžia, remdamasis nurodyta teismų praktika ir vadovaujantis nepilnametės šalių dukters interesais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo mažinti vaiko poreikių sumą išmokos dydžiu nėra. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų apie turimą turtą ir uždarbį. Teismų praktikoje tai vertinama kaip vaiko interesų naudai traktuotina aplinkybė, leidžianti daryti išvadą apie tai, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

30. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ieškovės reikalavimų nuginčyti ir nustatyti tėvystę, priteisti išlaikymą, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė pateikė įrodymus apie tai, jog už šio procesinio dokumento parengimą sumokėjo 600 Eur advokato pagalbos išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis), todėl ieškovei iš apelianto priteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.