Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-01-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-36-844/2020 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir pagal atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei V. B. dėl tėvystės nuginčijimo, tretiesiems asmenims A. K., S. Š., institucijai teikiančiai išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui ((duomenys neskelbtini savivaldybėje),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje registruotas V. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vaiko motina yra įrašyta V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), o tėvu - V. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tėvus įrašo pagrindas - (duomenys neskelbtini) bendras tėvų prašymas tėvystei pripažinti. Taip pat į bylą yra pateikti prašymas įregistruoti tėvystės nustatymą, pasirašytas atsakovo ir (duomenys neskelbtini) A. S., patvirtintas abiejų ginčo šalių pasirašytas, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, kuriuo atsakovas prašo pripažinti jį V. M. (dabar – B.) sūnaus tėvu, įrašyti vaiko gimimo akto įraše žinias apie tėvą ir suteikti sūnui pavardę K., o ieškovė sutinka, kad atsakovas būtų pripažintas sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tėvu. Ieškovės prašymu sūnaus V. pavardė (duomenys neskelbtini) civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašu Nr. 1(duomenys neskelbtini) pakeista iš (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, jog atsakovas nėra V. M. biologinis tėvas.

32. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nagrinėjamos civilinės bylos atveju, ieškovei pareiškus ieškinį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovas pareiškė priešieškinį siekdamas nuginčyti vaiko tėvystę, nors dar (duomenys neskelbtini) prašymu sutiko būti įrašytas V. M. tėvu.

33. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį reikalavimui nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, kad ieškovei biologinis jos sūnaus tėvas buvo žinomas, tačiau ji nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo bei atsižvelgęs į tai, kad tarp V. M. ir atsakovo jokie socialiniai (emociniai) ryšiai taip ir nesusiklostė, sprendė, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus ir dėl to yra pagrindas ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti atnaujinimui. Kita vertus, ginčijamą sprendimą priėmęs teismas pasisakė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas nuo pat vaiko gimimo žinojo, jog jis nėra jo biologinis tėvas.

35. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą atsakovo priešieškinio reikalavimui ir, kad tėvystės nuginčijimas šioje teisinėje situacijoje atitinka vaiko interesus, laiko nepagrįsta nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniu reguliavimu, bei prieštarauja kasacinio teismo praktikoje akcentuojamam vaiko interesų apsaugos prioritetui.

37. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

39. Atsakovo procesinis elgesys ir užimta pozicija patvirtina, kad kreipimasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo po beveik dešimties metų buvo inspiruoti, ne jo naujai pasireiškusio suvokimo, kad V. M. galimai nėra jo biologinis sūnus, o V. B. ieškinio dėl sūnaus išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pateikimo teismui.

40. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (1996-10-19 sprendimas byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96).

42. Teisėjų kolegija, aptartų aplinkybių pagrindu, sutinka, kad vertinti, jog galimas biologinis vaiko tėvas, atsakovui išsiskyrus su ieškove, per dešimt metų taip ir nebandęs užmegzti ryšį su vaiku, tai siektų padaryti po to, kai būtų nuginčyta atsakovo tėvystė, nėra jokio pagrindo.

43. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovo, kaip vaiko tėvo, teisinis statusas nėra kliūtis vaikui žinoti kas yra jo biologinis tėvas. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, laisva valia pripažino savo tėvystę, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma, tuo pagrindu, kad ieškovė siekia, jog jis prisidėtų prie sūnaus išlaikymo.

44. Tėvystės pripažinimas yra labai rimtas pasekmes nepilnamečiam vaikui sukeliantis juridinis veiksmas, nes tėvystę pripažįstantis asmuo tampa faktiniu vaiko tėvu, jis atitinkamai įgyja tam tikras teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas savo noru ir valia pripažinęs ieškovės sūnaus tėvystę, po jų išsiskyrimo, visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros, išlaikymo ir bendravimo su vaiku, negali būti vertinamos kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą, atnaujinti praleistą CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, reikalavimui nuginčyti tėvystę (CPK 78 ir 185 straipsniai). Kolegijos vertinimu, tenkinus atsakovo priešieškinį susiklostytų tokia teisinė situacija, kad nepilnametis vaikas iš esmės liktų be tėvo.

45. Virš aptartais motyvais bei padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas preziumuoja, kad atsakovas, po išsiskyrimo sutikęs ieškovę (duomenys neskelbtini) m. vasario mėnesį žinojo, kad ji laukiasi ne jo vaiko ir, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimęs sūnus, nėra jo biologinis vaikas. Iš atsakovo pozicijos procese, galima spręsti, kad jeigu ieškovė nebūtų pateikusi ieškinio teismui, atsakovą būtų tenkinus esama padėtis, t. y., kad jis yra V. M. tėvas. Taip pat reikšminga ir tai, kad atsakovas savo noru ir laisva valia pripažinęs V. M. tėvystę, kurį laiką jį augino kaip savo vaiką, ir kaip galima spręsti iš jo paaiškinimų, dėjo daug pastangų jo priežiūrai, išlaikė jį, jie ir dabar gyvena viename mieste, jis yra susitikęs berniuką, tad ryšys tarp vaiko ir atsakovo yra įmanomas, nes jo sukūrimui iš naujo nėra jokių objektyvių kliūčių. Taigi atsakovas yra žymiai praleidęs ieškinio senaties terminą, jokių objektyvių priežasčių, kurios trukdė savalaikiai atsakovui kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovas nenurodė, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir atmesti atsakovo priešieškinį (CK 3. 152 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsni, 185 straipsnis).

46. Toliau pasisakytina dėl ieškinio reikalavimų. Ieškovės nuomone, iš atsakovo nepilnamečio V. M. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės turėtų būti priteistas 150 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas nesutiko teikti išlaikymo, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad išgalėtų teikti ne didesnį nei 80 Eur išlaikymą kas mėnesį.

47. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas bei CK 3.192–3.203 straipsniuose įtvirtintas reglamentavimas. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

48. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį patiria 400 Eur išlaidų, kurias sudaro išlaidos: maistui 200 Eur; drabužiams 70 Eur, išlaidos būstui - 60 Eur, išlaidos sveikatai, mokslui, poilsiui laisvalaikiui kultūriniam ir tokiam ugdymui - 70 Eur. Ieškovė jokių tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų teismui neteikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad berniukas yra moksleivis, sveikatos problemų ar kitų specialių poreikių neturi, lanko du būrelius Vaikų kūrybos centre. Taip pat ieškovė nurodė, kad turi nuosavą būstą (kaip nurodyta Institucijos išvadoje - 3 kambarių butą), vieną jos vardu registruotą automobilį (CPK 179 straipsnis), yra dirbanti, tačiau teismui teikė tik duomenis apie draudžiamąsias pajamas 2018 metais, kurios sudarė 265,60 Eur. Ieškovė be V. M. augina dar du vaikus, ir gyvena su vieno iš vaikų tėvu, kurio mėnesio pajamos yra apie 1000 Eur.

49. Atsakovas savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį išlaikymo dydį, į bylą neteikė, tik nurodė, kad augina dar du savo vaikus ir vieną žmonos vaiką iš ankstesnių santykių, jo atlyginimas yra apie 700 Eur, kartas nuo karto jis teikia pavėžėjimo paslaugas, kurios didelių papildomų lėšų nesudaro, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena žmonos motinai priklausančiame bute, iš VĮ Regitra duomenų bazės matyti, kad atsakovo vardu yra registruotas vienas automobilis, kuriam leidžiamas dalyvavimas eisme ir vienas – kuriam dalyvavimas eisme draudžiamas.

50. Pastebėtina, jog ieškovė, reikalaudama, kad dalį jos patiriamų išlaidų nepilnamečio sūnaus išlaikymui atlygintų atsakovas, turėjo jas įrodyti ir pagrįsti. Jai jų neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų bei realius nepilnamečio vaiko poreikius.

51. Ieškovės nurodomos išlaidos sūnaus maitinimui, kai vaikas įprastai didžiąją dalį darbo dienų praleidžia mokykloje, kur atsakovė už maitinimą mėnesiui sumoka 20 Eur, įvertinus tokio amžiaus vaiko maisto poreikius yra aiškiai per didelės. Juolab, kad ieškovė nedetalizavo, kokie yra sūnui tinkami ir mėgstami maisto produktai, gėrimai ir užkandžiai, kokia yra jų kaina, kokią dalį vaiko maisto racione jie sudaro. Ji nurodė, kad pirkdama maisto šeimai ji paprastai per mėnesį išleidžia 600 Eur, tad įvertinus, kad šis maistas skirtas visai 5 asmenų šeimai, spręsti, kad trečdalis šių išlaidų yra skirta būtent V. M. nėra pagrindo. Todėl kolegija vertina, kad išlaidoms maistui šalių nepilnamečiui sūnui 170 Eur yra pakankama suma. Nors šalių sūnus, atsižvelgiant į jo amžių, yra sparčiai augantis vaikas, tačiau mėnesio išlaidos drabužiams bei avalynei – 70 Eur, neatitinka protingumo kriterijų, nes tokios išlaidos net ir atsižvelgiant į sezonų kaitą, tikrai nesusidaro kiekvieną mėnesį, todėl ši suma mažintina iki 50 Eur.

52. Išlaidas ugdymuisi, sveikatai, laisvalaikiui ir poilsiui, teismas vertina pagrįstomis. Tačiau teismas sprendžia jog ieškovė neįrodė, jog būsto, kuriame be šalių sūnaus gyvena dar keturi asmenys, išlaikymo dalis mėnesiui yra 60 Eur. Ieškovė neteikė jokių įrodymų kiek ji patiria išlaidų būstui išlaikyti, todėl kolegija sprendžia, kad ši suma nėra pagrįsta konkrečiais duomenimis, laikytina per didele ir mažintina iki 40 Eur .

53. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymą kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą <...>, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio (60,06 Eur) išmoka per mėnesį. Taip vadinamųjų „vaiko pinigų“ paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl daroma išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Be to šeimos, kurios augina 3 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką (40,17 Eur arba 1,03 bazinės socialinės išmokomos dydžio) vaikui nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Todėl šalių sūnui būtinas išlaikymo dydis turi būti mažintinas šia suma (330 Eur – 60,06-40,17 Eur) iki 229,77 Eur, nes ši suma atitinka vaiko poreikius ir tėvų galimybes.

54. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau aptartas aplinkybes, nustatytą šalių turtinę padėtį, išlaikytinius, vertina, kad pagrindo perkelti didesnės šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigos, kuriam nors vienam iš vaiko tėvų, pagrindo nėra, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.156 straipsnis) bei konstatuoja, kad abiejų šalių turtinė padėtis, prievolė išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus, yra panašios, todėl, teismo vertinimu, abi šalys yra pajėgios ir privalo lygiomis dalimis.

55. Apibendrinant tai, kas pasakyta, siekiant užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius, atsakovas turi teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. M., todėl iš atsakovo priteistina 115 Eur suma jo išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė, su kuria ir gyvena V. M. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

56. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

57. Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau negalima priteisti įsiskolinimo daugiau nei už pastaruosius trejus metus skaičiuojant nuo reikalavimo priteisti išlaikymą pareiškimo dienos.

58. Ginčo tarp šalių, kad atsakovas neteikia išlaikymo sūnui nuo pat išsiskyrimo su ieškove (duomenys neskelbtini) metų liepos mėnesį, nėra. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tuo vadovaujantis spręstina, kad subjektyvus apelianto vertinimas, kad išsiskyrus su vaiko, kurio tėvystę pripažino, motina, pareigos rūpintis vaiku jam neliko, nesudarė pagrindo nusišalinti nuo vaiko išlaikymo prievolės vykdymo.

59. Kolegijos vertinimu, atsižvelgus nustatytą atsakovo mokėtiną išlaikymo sumą V. M., ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies ir už laikotarpį nuo 2015-11-23 iki 2018-11-23 priteistinas 4140 Eur (36 mėn. ×115 Eur) išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

60. Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą, šio reikalavimo ieškinio senaties terminui reikšmingus aspektus, todėl nesant teisinio pagrindo tenkino priešieškinį bei atitinkamai neteisingai išsprendė ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – V. K. priešieškinį atmesti, o V. B. ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

61. Tenkinus iš dalies apeliacinį skundą ir atsakovo priešieškinį atmetus, jo procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).

62. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, šias išlaidas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas. Įvertinus, kad tenkinta 76 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 228 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

63. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo mokėtinas 41,40 Eur žyminis mokestis (115 Eur × 12 mėn. × 3 proc. = 41,40 Eur.). Žyminis mokestis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas –124, 20 Eur (4140 Eur × 3 proc = 124,20 Eur CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas) žyminis mokestis. Tenkinus paminėtus reikalavimus 76 proc., iš atsakovo valstybės naudai viso priteistinas 125,86 Eur žyminis mokestis.

64. Netenkinus atsakovo priešieškinio, iš atsakovo priteistinos ir ieškovės pusėje buvusio trečiojo asmens S. Š. patirta bylinėjimosi išlaidų (450 Eur) dalis – 342 Eur.

65. Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 34,74 Eur, todėl valstybei iš ieškovės priteistina 8,34 Eur, o iš atsakovo - 26,40 Eur šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

66. Kadangi ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 2020-02-17 sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, 87 straipsnio 5 dalis grąžintinas V. B.. Jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 150 Eur, laikytinos pagrįstomis ir atsižvelgus į tai, kad tenkinta 76 procentai apeliacinio skundo reikalavimų, atitinkamai iš atsakovo priteistina 114 Eur ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-01-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsakovo V. K. priešieškinį atmesti.

Ieškovės V. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 115 Eur (šimtą penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-11-24 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę V. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymo įsiskolinimą 4140 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų) V. B. naudai.

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-11-27 nutartimi pritaikytas atsakovo V. K. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovės V. B. naudai 342 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus), trečiojo asmens S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 342 (tris šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. K. 26,40 Eur (dvidešimt šešis eurus 40 ct), o iš ieškovės V. B. 8,34 Eur ( aštuonis eurus 34 ct) valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovės V. B. naudai, 114 Eur (šimtą keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. K. valstybės naudai, 125,86 Eur (šimtą dvidešimt penkis eurus 86 ct) žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovei V. B. iš valstybės biudžeto sumokėto žyminio mokesčio 100 Eur (vieną šimtą eurų).