Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-08 · Civilinė byla Nr. e2A-1072-560/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-08
Bylos Nr.
e2A-1072-560/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
Ieškovas
J. Z.
Atsakovas
VĮ „Registrų centras“
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija
Kategorijos
Civilinės bylos numeris e2A-1072-560/2019
Teisminio proceso numeris 2-68-3-15112-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.; 2.6.1.5.; 2.1.2.4.1.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovui VĮ „Registrų centras“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 8 760,00 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-04-26 ieškovas dalyvavo antstolio D. Š. organizuotose elektroninėse varžytynėse Nr. 119064, organizuojamose Elektroninių varžytynių ir aukcionų portale (toliau – ir EVAP) , kuriose buvo parduodamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ieškovas sumokėjo 8 760,00 Eur dydžio varžytynių dalyvio mokestį. Pradinė nustatyta iš varžytynių parduodamo turto kaina buvo 87 600,00 Eur suma ir turto kainai pasiekus 116 000,00 Eur sumą, ieškovas pirmą kartą pakėlė kainą 88,00 Eur dydžio suma, nurodydamas siūlomą kainą 116 088,00 Eur suma, be to, kitam varžytynių dalyviui pakėlus kainą, iki varžytynių pabaigos likęs laikas automatiškai nebuvo atnaujintas. Ieškovui antrą kartą pakėlus varžytynių kainą iki 118 000,00 Eur sumos, iki varžytynių pabaigos likęs laikas ir vėl nebuvo automatiškai atnaujintas. Įvedęs antrą kartą siūlomą kainą, ieškovas pastebėjo, jog vietoje jo pasiūlytos kainos sistema rodo 180 000 Eur sumą, t. y. gerokai didesnę, negu ieškovas realiai ketino pasiūlyti, ir vos tik pastebėjęs šią klaidą, ieškovas telefonu susisiekė su antstoliu, siekdamas ištaisyti klaidą, ir pokalbio su antstoliu metu pakartotinai pamėgino įvesti 118 000 Eur sumą, tačiau atlikus šį veiksmą sistema parodė 1 180 000 Eur sumą. Antstolis jokių veiksmų, siekdamas ištaisyti šią klaidą, nesiėmė bei pasiūlė susisiekti su atsakovu, kuris ir prižiūri evarzytines.lt sistemą, tačiau ieškovas buvo informuotas, jog šiuo atveju jis turėtų aiškintis su antstoliu.

2. Varžytynėms pasibaigus ieškovas buvo paskelbtas varžytynių laimėtoju, o kadangi ieškovo netenkino varžytynių rezultatas, tai jis pateikė skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų. Atsakovo kaltė šiuo konkrečiu atveju pasireiškia tuo, kad elektroninė varžytynių sistema buvo ydingai suprogramuota, o būtent ne tik tai, jog ieškovui įvedus siūlytiną sumą sistema parodė visiškai kitą siūlomą varžytynių sumą, bet ir tuo, kad elektroninėje varžytynių sistemoje tuo metu nebuvo numatyta galimybė skubiai atšaukti savo pasiūlymą, jeigu jis yra įvedamas neteisingai.

3. Elektroninės varžytynių sistemos naudotojo instrukcijoje nėra nurodyta, kokius minimalius parametrus turi atitikti vartotojo naudojama kompiuterinė technika bei koks turi būti minimalus interneto greitis tam, kad vartotojas šia sistema galėtų naudotis be sutrikimų. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp netinkamo elektroninės sistemos veikimo ir ieškovui atsiradusios žalos, kadangi jeigu sistema funkcionuotų tinkamai, tai ieškovui arba būtų grąžintas varžytynių dalyvio mokestis arba jis būtų laimėjęs varžytynes, kaip pasiūlęs didžiausią kainą. Konkrečiu ieškovo atveju naudota naršyklė, t. y. 2013-02-19 Mozilla Firefox versija, galėjo būti nesuderinama su elektronine varžytynių sistema ir dėl to ieškovo atžvilgiu ši sistema suveikė nekorektiškai. Elektroninėje varžytynių sistemoje atsiradusią klaidą lėmė objektyvios aplinkybės, t. y. sistemos klaidos veikimo metu, dėl kurių atidaus ir rūpestingo vartotojo galimybės pakeisti klaidingai įvestą kainos pasiūlymą buvo apribotos ir dėl kurių elektroninė varžytynių sistema galėjo veikti nekorektiškai, o tai, jog ieškovas nėra profesionalas informacinių technologijų srityje ir nesiverčia nekilnojamojo turto supirkimu suponuoja, kad ieškovui dalyvaujant varžytynėse nėra keliami padidinto atidumo bei rūpestingumo reikalavimai.

Šalies argumentai

4. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas yra sistemos tvarkytojas, užtikrinantis nepertraukiamą Antstolių informacinės sistemos, kurioje vykdomos varžytynės, funkcionavimą, tvarko bei administruoja duomenų bazę ir atlieka kitas sistemos tvarkytojo funkcijas, numatytas Antstolių informacinės sistemos nuostatuose. Ieškinio faktinis pagrindas yra analogiškas jau išnagrinėtoms pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose byloms – ieškovo skundas dėl antstolio veiksmų su tapačiomis bylos aplinkybėmis jau buvo atmestas 2016-10-11 nutartimi Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 2S-1897-661/2016. Bylose dėl elektroninių varžytynių vykdymo tvarkos ir jų rezultatų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dalyvio suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl didelio savo neatsargumo arba dėl aplinkybių, kurių riziką buvo prisiėmusi pati. Šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta, kad atsakovo veiksmai būtų sudarę sąlygas žalai kilti ar prisidėtų prie žalos atsiradimo ir ieškovas tokių atsakovo veiksmų neįrodė. Ieškovas siekia pateisinti savo asmeninį suklydimą ir jį pagrįsti varžytynių sistemos netobulumu. Ieškovo suklydimą šiuo atveju lėmė ne įvesties mygtukų išdėstymas, o paties ieškovo atliktas dvigubas mygtuko paspaudimas.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad siekiant užtikrinti skolininko, varžytynių dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų teises, o taip pat proceso stabilumą, varžytynių informacinėje sistemoje nėra numatyta galimybė varžytynių dalyviui atšaukti savo pasiūlytą kainą, tačiau, siekiant apsaugoti varžytynių dalyvį nuo jo klaidos, varžytynių sistemoje yra parodoma, kokią mažiausią kainą varžytynių dalyvis gali siūlyti ir varžytynių dalyviui nurodžius siūlomą sumą ir patvirtinant šią opciją atitinkama įvestimi, sistema dar kartą pareikalauja patvirtinti pasiūlymą. Tokia sistema apsaugo rūpestingą ir atidų varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti, o papildomi sistemos pranešimai užtikrina, jog suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-03 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad varžytynes organizuoja antstolis. Jeigu iki nustatyto varžytynių pabaigos laiko yra gautas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynės pratęsiamos papildomas penkias minutes ir per šį pratęstą papildomą laiką varžytynių dalyviai gali siūlyti kainą už parduodamą turtą. Po kiekvieno per pratęstą papildomą penkių minučių laiką gauto kainos pasiūlymo varžytynės pakartotinai pratęsiamos penkias minutes. Ieškovo suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, kadangi ieškovas suklydo tik dėl didelio savo neatsargumo arba dėl aplinkybių, kurių riziką buvo prisiėmęs pats ir byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kad tokius ieškovo veiksmus lėmė būtent atsakovo neteisėti veiksmai. Ieškovas prieš dalyvaudamas elektroninėse varžytynėse susipažino su varžytynių vykdymo tvarka ir buvo supažindintas su instrukcija. Varžytynių dalyviai turi galimybę iš anksto detaliai susipažinti su elektroninių varžytynių sistema bei jos veikimo ypatybėmis. Ieškovas šiuo konkrečiu atveju neįrodė aplinkybių, kad atsakovo veiksmai būtų sudarę sąlygas žalai kilti ar prisidėtų prie žalos atsiradimo. Varžytynės vyko laikantis LR CPK 713 str. 7 d. nuostatų reikalavimų, kadangi varžytynių pabaiga buvo pratęsta tinkamai, t. y. gavus naują kainos pasiūlymą likus mažiau negu penkioms minutėms iki varžytynių pabaigos. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovas buvo kreipęsis į LR Seimą bei į atsakovą 2016-08-14 su prašymu dėl varžytynių sistemos patobulinimo ir į šį ieškovo prašymą buvo tiesiog atsižvelgta ir tai šiuo atveju nėra laikytina elektroninių varžytynių sistemos nustatytu defektu, kuris galėjo sutrikdyti tinkamą elektroninių varžytynių eigą. Teismas darė išvadą, kad ieškovas siekia pateisinti savo asmeninį suklydimą (neatsargumą) ir jį tiesiog pagrįsti varžytynių sistemos netobulumu.

7. Ieškovo suklydimą šiuo atveju lėmė ne įvesties mygtukų išdėstymas, o tik paties ieškovo atliktas dvigubas mygtuko paspaudimas. Varžytynių informacinėje sistemoje nėra numatyta galimybė varžytynių dalyviui atšaukti savo pasiūlytą kainą, tačiau, siekiant apsaugoti varžytynių dalyvį nuo jo klaidos, varžytynių sistemoje yra parodoma, kokią mažiausią kainą varžytynių dalyvis gali siūlyti ir varžytynių dalyviui nurodžius siūlomą sumą ir patvirtinant šį pasiūlymą atitinkama įvestimi, sistema dar kartą pareikalauja patvirtinti pasiūlymą, pasirenkant mygtuką „ar tikrai siūlote?“ ir jeigu varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina viršija esamą kainą daugiau kaip du kartus, sistema varžytynių dalyviui rodo pranešimą „jūsų pasiūlyta kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“ ir tokiu būdu nurodytos techninės priemonės apsaugo varžytynių dalyvius nuo galimų klaidų, siūlant kainas. Tokia sistema apsaugo rūpestingą ir atidų varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti, o papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Teismas vertino kritiškai liudytojų A. S. ir I. K. parodymus, kadangi šie parodymai neturėjo jokio tiesioginio ryšio su šia civiline byla, kadangi liudytojai nematė bei tiesiogiai nedalyvavo ginčo varžytynėse ir apie jas nieko negali pasakyti, be to, jie nėra šios srities pripažinti ekspertai, specialistai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas J. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-03 sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ši byla buvo išnagrinėta itin greitai, todėl daugelis reikšmingų dalykų apskritai nebuvo nagrinėjami arba buvo perbėgti paviršutiniškai. Byloje iš viso buvo vienas teismo posėdis (pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu), jo metu buvo apklausti du liudytojai, o jis visas tetruko viso labo 1 valandą ir 17 minučių. Pirmosios instancijos teismas nuolat skubėjo pereiti į vis kitą civilinio proceso stadiją. Nei www.evarzytines.lt portale, nei veikiančios evarzytines.lt programinės sistemos naudojimo instrukcijoje nėra informacijos, kada vartotojo naršyklė yra nesuderinama su sistema ir galimas nekorektiškas sistemos veikimas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas nenurodė kokiomis konkrečiomis interneto naršyklėmis privalo naudotis vartotojas, kad sistema veiktų tinkamai. Naudojimo instrukcijoje nėra jokių techninių reikalavimų vartotojo kompiuteriui.

9. Liudytojas A. S. apklausiamas patvirtino, kad toks programavimo sprendimas, kai mygtukas „Ar tikrai siūlote?“ atsiranda lygiai toje pačioje vietoje, kurioje buvo mygtukas „Siūlyti“, yra ydingas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nuvertino šio liudytojo turimas žinias bei patirtį, motyvuodamas vien tuo, kad šis asmuo nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuvertino liudytojo I. K. žinias bei patirtį. Teismas skundžiamame sprendime net kelis kartus pakartojo, jog suklydo pats apeliantas, tačiau nepagrindė šios išvados nei teisės norma, nei instrukcijos nuostata, nei aktualia teismų praktika. Teismas nepasisakė dėl apelianto pateiktų statistinių duomenų apie realų EVAP sistemos veikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad ginčo „varžytynių pabaiga buvo pratęsta tinkamai“, nors byloje nėra nė vieno tai patvirtinančio įrodymo.

10. Ginčo varžytynių metu mygtukai ,,Siūlyti“ ir ,,Ar tikrai siūlote“ buvo suprogramuoti toje pačioje vietoje, vienas uždengė kitą, todėl atliktas vieno iš šių mygtukų perkėlimas į kitą vietą akivaizdžiai patvirtina EVAP sistemos klaidos pataisymą. Apeliantui į siūlomos kainos langelį įvedus 118 000 Eur sumą kažkodėl jame atsirado 180 000 Eur suma. Paslaugų teikėjas atsakovas neatliko to, ką lemia paslaugų sutarties esmė – nepateikė vartotojams ir kitiems naudotojams tinkamai funkcionuojančios EVAP. Apeliantas teigia, kad jo konkrečiu atveju, jam naudojantis senesne naršyklės Mozilla Firefox versija (išleista 2013-02-19), EVAP sistema realiai suveikė nekorektiškai. EVAP naudojimo instrukcijoje nėra aprašyta, kiek kartų reikia spausti pelės mygtuką keliant kainą (vieną, du ar tris kartus). Toks programavimo sprendimas, taip pat jokios informacijos apie pelės paspaudimų skaičių, perspėjimų ir pan. nebuvimas EVAP instrukcijoje laikytinas EVAP sistemos kūrėjų klaida, nulėmusia apelianto žalos atsiradimą. Net ir konstatavus, kad atsakovas teisingai suprogramavo EVAP sistemą ir realiai suklydo pats apeliantas, atsakovo neveikimas turėtų būti pripažintas neteisėtu, nes ieškovas, vos pastebėjęs, kad jo kompiuterio ekrane yra rodoma neteisinga suma, kreipėsi į atsakovą, o šis jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Apeliantui susidarė įspūdis, jog teismas nenorėjo patenkinti ieškinio ne todėl, kad jis yra nepagrįstas, bet todėl, jog suprato, kad jo patenkinimo atveju galimai daugybė vartotojų kreipsis į atsakovą dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

11. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismo procesas buvo vykdomas vadovaujantis bendraisiais civilinio proceso teisės principais, tarp jų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas siekia, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, o proceso šalys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Šio ieškinio faktinis pagrindas yra analogiškas jau išnagrinėtų bylų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Liudytojas A. S., nebūdamas informacinių technologijų ekspertu, o būdamas apelianto draugu ir turėdamas informatikos bakalauro išsilavinimą, tiesiog išreiškė savo nuomonę dėl informacinės sistemos, kurioje vykdomos elektroninės varžytynės, funkcionavimo. Dalyvauti varžytynėse galima asmeniškai ar per atstovą. Teismo vertinimu varžytynių dalyviai prisiima riziką ir atsakomybę už savo veiksmus varžytynių metu, todėl privalo atidžiai ir rūpestingai jose dalyvauti. Institucijos civilinei atsakomybei atsirasti reikia nustatyti tris sąlygas, todėl šiuo atveju atsakomybė atsirastų, jeigu būtų įrodyta, kad Registrų centras neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir teisės aktus privalėjo veikti, kitaip tariant, veikė pažeidęs jo veiklą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Varžytynės yra priverstinis aukcionas ir jam taikomas Civilinio kodekso 6.420 straipsnio 3 dalies reikalavimas, kad aukciono dalyvis neturi teisės atšaukti savo pasiūlymą. Skundo argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nulemti apelianto nesutikimo su teismo išvadomis ir ginčo išsprendimo jo nenaudai. Apeliantas nenurodė konkrečių pirmos instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindų - kokios proceso ar materialiosios teisės normos galėjo būti pažeistos ir kokia jų įtaka teismo padarytai išvadai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

13. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – elektroninį susirašinėjimą su J. P., 2016-06-01 nuotrauką ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nauji įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šiuos naujus įrodymus atsisako priimti.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-04-26 elektroninėje varžytynių sistemoje www.evarzytines.lt vyko varžytynės Nr. 119064, kuriose buvo parduodamas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausantis garažas. Pradinė parduodamo turto kaina buvo 87 600 Eur. Kai turto kaina varžytynėse pakilo iki 116 000 Eur, ieškovas pakėlė kainą 88 Eur suma, o ieškovui bandant pakelti kainą, ekrane buvo parodyta 180 000 Eur suma, ieškovui pabandžius įvesti kainą, sistemoje buvo parodyta 1 180 000,00 Eur suma. Ieškovas bandė susisiekti su varžytynes organizuojančiu antstoliu, su atsakovo atstovais, norėdamas ištaisyti sumą, tačiau suma nebuvo ištaisyta ir ieškovas buvo paskelbtas šių varžytynių laimėtoju. Prieš varžytynes visi varžytynių dalyviai yra supažindami su EVAP naudotojo instrukcija. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu dėl atsakovo teikiamų paslaugų, o būtent elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo www.evarzytines.lt kokybės ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šį prašymą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją LR Teisingumo ministerijai, tačiau LR Teisingumo ministerija šį ieškovo prašymą atsisakė nagrinėti, kadangi ieškovas jau teikė tapatų prašymą 2016 metais. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas atlyginti jo patirtą žalą 2016-04-26 vykusiose elektroninėse varžytynėse, kuri sudaro 8 760 Eur sumą, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti šį ieškovo prašymą.

15. 2016-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi tenkino pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, pripažino negaliojančiomis varžytynes Nr. 119064, grąžino pareiškėjui jo sumokėtą 8 760 Eur varžytynių dalyvio mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-11 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartį panaikino ir pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Apeliacijos objektas yra Vilniaus apylinkės teismo sprendimas, kuriuo teismas atsisakė tenkinti ieškovo ieškinį dėl žalos iš atsakovo priteisimo, kurią, ieškovo teigimu, jis patyrė dėl netinkamai suprogramuotos varžytynių sistemos. CPK 713 straipsnyje numatyta, jog varžytynes organizuoja antstolis. Varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).

17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jo teigimu, byla buvo išnagrinėta itin greitai, teismas skubino proceso dalyvius. CPK 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, kas reiškia, jog šalys galėjo savo pozicijas išdėstyti ne tik ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį, tačiau ir teikdami dubliką ir tripliką. Byloje vyko vienas teismo posėdis, kurio metu teismas tenkino ieškovo prašymą ir apklausė du liudytojus, išklausė šalių prašymus, baigiamąsias kalbas, šalys naudojosi replikos teise. Apeliantas teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta per greitai, nenurodo, kokias aplinkybes teismas atsisakė tirti, kokių šalių prašymų netenkino ar kokių aplinkybių, kurių šalys neišdėstė procesiniuose dokumentuose, jos neturėjo galimybės nurodyti teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę šalims teikti dubliką ir tripliką (ir taip papildomai atsikirsti į vienas kito argumentus), teismo posėdžio metu apklausė liudytojus, išklausė šalių prašymus ir taip užtikrino proceso ekonomiškumo principo taikymą. Aplinkybė, jog teismas išnagrinėjo bylą per vieną teismo posėdį, pati savaime, nereiškia, jog šalys nebuvo tinkamai išklausytos ir byla nebuvo išnagrinėta tinkamai.

18. Taip pat apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nuvertino liudytojų žinių ir patirtį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teisme ieškovas liudytojais buvo pakvietęs du asmenis – A. S. ir I. K.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo į bylą pakviesti liudytojai nėra teismo ekspertai, jie savo kvalifikacijos prasme galėjo būti ir buvo apklausti tik kaip liudytojai. Kaip teisingai pažymėjo teismas, jie neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, kadangi ginčo varžytynėse nedalyvavo ir apie jas nieko negali pasakyti, o išdėstė tik asmeninę nuomonę dėl elektroninių varžytynių sistemos netobulumo. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas nėra saistomas liudytojo nuomonės ir išdėstytų paaiškinimų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu išklausė liudytojų paaiškinimus ir juos bylos kontekste vertino remdamasis vidiniu įsitikinimu ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ta aplinkybė, jog teismas neįvertino liudytojų paaiškinimų taip, kaip to tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir skundžiamo sprendimo nedaro negaliojančiu.

19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl statistinių duomenų apie sistemos veikimą, dėl sistemos naudojimosi instrukcijos 14 punkto ir CPK 713 straipsnio 7 dalies nuostatų prieštaravimo tikrovei, netyrė, kada naršyklė yra nesuderinama su sistema. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Tai kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai nepasisakė dėl visų apelianto argumentų ir į bylą pateiktų įrodymų, nereiškia, jog teismas šių aplinkybių neanalizavo.

20. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo tenkinti jo ieškinį, ir priteisti jam iš atsakovo 8 760 Eur turtinės žalos. CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Taigi ieškovas, siekdamas, jog jam būtų priteista jo prašoma turtinė žala, privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas nurodo, jog neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, jog EVAP buvo ydingai suprogramuota, žala yra pradinis varžytynių dalyvio mokestis (8 760 Eur), o priežastinis ryšys – jog jeigu sistema būtų funkcionavusi tinkamai, tai ieškovo pradinis įnašas jam nelaimėjus varžytynių, būtų grąžintas, arba ieškovas būtų laimėjęs varžytynes. Iš esmės ieškovas nesutinka, jog sistema veikia tinkamai, teigia, jog yra ydingai suprogramuota, kadangi ieškovas, pats to nenorėdamas pernelyg daug pakėlė siūlomą varžytynių objekto kainą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas prieš dalyvaudamas varžytynėse, susipažino su jų vykdymo tvarka, jam buvo aiškiai parodyta, kokia įvestis kada yra pasirenkama ir kuriose kompiuterio ekrano vietose yra išdėstyti kokie mygtukai.

21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti. Papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Esminis suklydimas pasiūlant gerokai per didelę turto kainą neatitinka CK 1.90 straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog apeliantas pats suklydo, šio teiginio nepagrindė. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo suklydimą lėmė ne įvesties mygtukų išdėstymas ar netinkamas sistemos suprogramavimas, o tik paties ieškovo atliktas dvigubas mygtuko paspaudimas. Aplinkybė, jog ieškovas varžytynėse dalyvavo pirmą kartą negali būti pagrindas pripažinti, jog atsakovas jam sukėlė žalą. Ieškovas, turėjęs pareigą susipažinti su varžytynių vykdymo tvarka, taip pat privalėjęs elgtis apdairiai bei rūpestingai, neturi pagrindo reikalauti, kad dėl minėtų jam keliamų elgesio standartų nesilaikymo, jo atžvilgiu nebūtų taikomos imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atvejus, kai varžytynių dalyvio mokestis yra ne grąžinamas varžytynių dalyviui, bet skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 711 straipsnio 1 dalis). Byloje esanti informacija patvirtina, jog elektroninių varžytynių ir aukcionų portalas yra veikianti sistema, kurioje nuolatos vyksta varžytynės. Aplinkybės, jog ieškovas, per neatidumą ar nežinojimą, atliko dvigubą mygtuko paspaudimą, kas lėmė didesnės kainos, negu planuota, pasiūlymą, negali būti laikoma netinkamu sistemos suprogramavimu. Ieškovas, dalyvaudamas varžytynėse, prisiima visą riziką, susijusią su dalyvavimo metu atliekamais veiksmais. Ieškovas turėjo teisę kainos siūlymus kelti automatiniu būdu, tai pat yra numatyta galimybė varžytynėse dalyvauti per atstovą. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėDainius RinkevičiusNeringa Švedienė