Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

13. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis).

14. Byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 6 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad atsakovė išdavė ieškovui tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius, t. y. 2018 m. spalio 25 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovė besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 000,00 Eur iki 2019 m. balandžio 1 d.; 2018 m. spalio 26 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovė besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 000,00 Eur iki 2019 m. balandžio 1 d. bei 2018 m. spalio 27 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovė besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 000,00 Eur iki 2019 m. balandžio 1 d. Teigė, jog atsakovė iki nurodytos datos neapmokėjo visų trijų vekselių ir liko skolinga ieškovui 6 000,00 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodė atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės ieškovui 6000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 668,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tauragės apylinkės teisme gauti atsakovės prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovės teismui pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Tauragės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4772-377/2019 ir perdavė civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams. Minėta nutartimi nurodė, jog atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į paaiškėjusias aplinkybes, į tai, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, žinojo atsakovės ne tik deklaruotą gyvenamąją vietą, bet ir jos faktinę gyvenamąją vietą, todėl yra pagrindas panaikinti 2019 m. lapkričio 11 d. preliminarų sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą šiam teismui ir pasiūlė ieškovui su ieškiniu kreiptis į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Nurodė, jog remiantis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra ta pati, kaip ir ieškovo ieškinyje nurodyta atsakovės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka bei prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamoji vieta suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012).

16. Nagrinėjamoje byloje tiek Tauragės apylinkės teismui panaikinus Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. preliminarų sprendimą ir perdavus civilinę bylą pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, tiek Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams skundžiama nutartimi atsisakius priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei pasiūlius ieškovui su ieškiniu kreiptis į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus, susiklosto situacija, jog ieškovui apribojama teisė ginti savo teises teisme, t. y. pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju atsakovės 2018 m. spalio 25 d.; 2018 m. spalio 26 d.; 2018 m. spalio 27 d. pasirašytuose neprotestuotinuose paprastuosiuose vekseliuose, kuriais ji be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui vekseliuose nurodytas sumas, nurodyta vekselio mokėjimo vieta – Klaipėda, atsakovės gyvenamoji vieta – Klaipėda (t.1; e. b. l. 3–5). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vekselis yra vienašalis sandoris. Kadangi šalys vekselyje nustatė atsakovo prievolės įvykdymo vietą, toks materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas sukūrė ir procesinius padarinius, numatytus CPK 30 straipsnio 9 dalyje, t. y., ieškovo teisę teisminį reikalavimą dėl prievolės įvykdymo reikšti ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal prievolės įvykdymo vietą (Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2003-258/2018, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-102-538/2017).

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), faktinė – (duomenys neskelbtini).

19. Pažymėtina, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato galimybę teismui nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Šis pagrindas skirtas apsaugoti atsakovo teises tuo atveju, kai byla nagrinėjama ne jo gyvenamosios vietos teisme. Dėl nurodytos priežasties atsakovė, sužinojusi apie nagrinėjamą bylą, turi teisę prašyti perduoti bylą jos gyvenamosios vietos teismui. Taigi nagrinėjamu atveju Tauragės apylinkės teismui priėmus ieškinį ir vėliau nustačius, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o kitame mieste ((duomenys neskelbtini) civilinė byla gali būti perduodama gyvenamosios vietos teismui.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ieškovo atskirąjį skundą tenkina, o skundžiamą teismo nutartį panaikina. Kadangi ieškovo D. K. ieškinio priėmimo klausimas jau buvo išspręstas Tauragės apylinkės teismo, byla pirmosios instancijos teismui perduotina nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams) nagrinėti iš esmės.