Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuhraj, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V., J. K., N. V., V. L., A. G. ieškinį atsakovams V. B., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba, L. G., A. E. ir L. E., dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo pašalinti užtvarą, kelio ženklą ir atstatyti kelią ir atsakovės V. B. priešieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba ir M. J., dėl nuosavybės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų ieškinys dėl protokolinio sprendimo (duomenys neskelbtini) punkto panaikinimo, įpareigojimo pašalinti užtvarą, kelio ženklą ir atstatyti kelią, o atsakovės priešieškinis dėl nuosavybės pripažinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos nagrinėjimo formos

21. Apeliantės įgaliotas asmuo 2019 m. balandžio 8 d. teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga, pirmosios instancijos teismas rašytinius įrodymus tyrė šališkai, atsakovės įgaliotam asmeniui išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nebuvo suteikta teisė pasisakyti.

22. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantei nepateikus jokių išimtinių aplinkybių (pvz., būtinybė apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, ir savo poziciją išsamiai išdėsčius procesiniuose dokumentuose, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

24. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

25. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

26. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad toks procesinis šalies elgesys pateisinamas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant civilinio proceso principų laikymąsi, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014).

27. Nagrinėjamu atveju 2019 m. balandžio 8 d. (t. y. likus dviem dienoms iki paskirto rašytinio posėdžio) teisme gautas apeliantės įgalioto asmens R. Š. prašymas dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo. Prie prašymo pridėta: 2013 m. birželio 19 d. VĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto išrašas, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija užsakė (duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelių duomenų bazės aptarnavimą ir 1 kilometro kelio (gatvės) inventorizacijos atlikimą ir įrašymą į duomenų bazę, Kelių plano (nėra nurodyta nei data, nei kieno patvirtinta) kopija, 2016 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos raštas, adresuotas atsakovei. Nurodė, kad apie 2013 m. birželio 19 d. VĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto išrašą sužinojo 2019 m. balandžio 1 d., kai šį dokumentą gavo iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos.

28. Nors apeliantė teigia, kad anksčiau nurodytų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kodėl 2013 m. birželio 19 d. VĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto dokumentą gavo tik 2019 m. balandžio 1 d., taip pat iš pateikto dokumento kopijos galima daryti išvadą, kad yra pateikiamas tik vienas lapas iš keleto dokumento lapų. Be to, iš 2016 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos rašto, kuris, beje, jau yra byloje (b. t. III, b. l. 114), matyti, kad atsakymas yra duodamas į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės 2016 m. rugsėjo 13 d. raštą, kuriuo buvo persiųstas V. B. raštas dėl duomenų pateikimo apie kelius. Atsižvelgiant į tai, kad pateikiami dokumentai yra datuoti 2013 m. birželio 19 d. data, atsakovė buvo kreipusis į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną dėl duomenų, atsakovei nenurodant, kodėl šie dokumentai nebuvo gauti anksčiau, manytina, kad tokius duomenis atsakovė turėjo galimybę pateikti laiku pirmosios instancijos teismui. Be to, šių naujų rašytinių įrodymų pridėjimas prie bylos užvilkintų šios bylos nagrinėjimą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pridėti prie bylos ir vertinti naujus rašytinius įrodymus, todėl 2019 m. balandžio 8 d. apeliantės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

29. Byloje yra keliamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės saugaus eismo komisijos 2015 m. gegužės 15 d. protokolinio sprendimo (duomenys neskelbtini) punkto, kuriuo buvo leista pastatyti kelio ženklą (duomenys neskelbtini) „Aklakelis tiesiai“, teisėtumo ir pagrįstumo, ginčijami atsakovės veiksmai, kuriais ji nukasė kelią, einantį per jos žemės sklypą, kuris eina link ieškovų sodybų ir bendro naudojimo kelio Nr. (duomenys neskelbtini), vedančio į (duomenys neskelbtini) aplinkkelį, ir pastatė užtvarą. Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl to, kad per atsakovės V. B. sklypą ėjo kelias, nėra, pats atsakovės V. B. įgaliotas atstovas rašytiniuose paaiškinimuose, pridėtuose prie apeliacinio skundo, nurodė, jog kelią nukasė, kadangi atsakovė įgijo vientisą žemės sklypą, kuriame buvo ginčo kelias. Tačiau atsakovė tvirtina, kad jos žemės sklype nėra vietinės reikšmės kelio. Tuo tarpu ieškovai teigia, kad į atsakovės žemės sklypą yra įsiterpęs vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris į atsakovės žemės sklypo sudėtį neįeina, jis niekada nepriklausė ieškovei, o priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Ieškovai neteko galimybės privažiuoti prie savo žemės sklypų, kadangi ginčo žemės sklype esantis bendro naudojimo kelias buvo sugadintas, t. y. nukasta kelio danga ir pastatytas kelio ženklas, nurodantis, kad ginčo kelias yra akligatvis.

30. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vietinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio ilgis 0,971 km, matavimo data 2004 m. spalio 13 d., egzistavo, keliu buvo naudojamasi nuo senų laikų ir jis buvo pravažiuojamas. 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės saugaus eismo komisijos posėdžio protokolo (duomenys neskelbtini) punktas, kuriuo nuspręsta pritarti R. Š. 2015 m. balandžio 20 d. prašymui, kelio ženklui (duomenys neskelbtini) „Aklakelis tiesiai“ įrengimui, naikintinas, kadangi sprendimas priimtas be jokių motyvų ir atsižvelgiant išimtinai tik į atsakovės V. B. interesus, tokiu būdu pažeidžiant ieškovų, trečiųjų asmenų interesus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepadalijo ieškovės žemės sklypo į du sklypus, o tik atliko jos žemės sklypo kadastrinius matavimus. Žemės sklypas nepaimtas, nesujungtas su kito savininko sklypu, todėl atsakovės priešieškinis atmestas.

31. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, nes buvo netinkamai aiškintos materialiosios teisės normos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.

Dėl ieškovų interesų gynimo

32. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovai nėra ir nebuvo ginčo kelio savininkai, nė vienas iš ieškovų niekada nuosavybės teise neturėjo kelio ir jiems kelias nepriklauso. Ieškovai gina tariamą viešąjį interesą, neturėdami tam jokių teisių, o teismas šių trūkumų nepastebėjo ir priimdamas nepagrįstą teismo sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnį.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnis reglamentuoja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal aptariamo straipsnio trečiąją dalį teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Iš esmės analogiška pastarajai nuostata yra įtvirtinta ir CPK 49 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

34. Pirmiau nurodytos proceso teisės normos patvirtina, kad dvi subjektų grupės gali kreiptis į teismą: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pastarieji subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje.

35. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat – ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, sutiktina su ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais motyvais, kad ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju ginamas ne viešasis interesas, o ieškovai paduodami ieškinį siekia ginti atsakovės pažeistą jų teisę vietinės reikšmės keliu patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

Dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo atsakovės sklype

39. Keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, nepriskirtus valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius, kurie naudojami juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnis). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

40. Nuosavybės teisių atkūrimo į apeliantės žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) momentu galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 (1995 m. gegužės 11 d. redakcija) 7 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad vietinės reikšmės kelius registruoja ir jų sąrašus tvirtina savivaldybės.

41. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 59 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus saugoti ir tausoti žemę bei kitus gamtos išteklius. Šiuo tikslu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais ir patvirtintais saugomų teritorijų planavimo dokumentais, projekto autorius suformuotiems žemės, miško sklypams numato specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei ūkinės veiklos apribojimus. Projekte numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas ir kiti teritorinio tvarkymo elementai turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą. Metodikos 34 punkte nurodyta, jog projektuojamos žemėnaudos formuojamos atskirais sklypais, numatant jų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės masyvus į atskirus sklypus gali suskaidyti valstybės ar savivaldybių keliai, vandens telkiniai, kitos įsiterpę žemėnaudos. Metodikos 50 punkte įtvirtinta, kad asmeninio ūkio žemės sklypai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą išdėstomi M 1:5000 plane, vadovaujantis šios metodikos nustatytais reikalavimais, suprojektuojami vietinės reikšmės keliai ir kiti tarpūkinės reikšmės objektai, formuojamos žemės sklypų ribos, numatomi žemės servitutai.

42. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 33.2 punkte nurodyta, kad formuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą. Keli žemės sklypai, kuriuos skiria kiti nekilnojamojo turto objektai (magistraliniai ir krašto keliai, gatvės, geležinkeliai, neprivatizuojami hidrografiniai objektai ir kiti), formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

43. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2002 m. rugpjūčio 13 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, V. B. suformuotas 4,27 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 2003 m. kovo 21 d. priimtas (duomenys neskelbtini) viršininko įsakymas (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu turėtiesiems žemės (miško) sklypu, (duomenys neskelbtini)“, kuriuo atkurtos ieškovei nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) 2003 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) viršininko sprendimu (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ V. B. atkurtos nuosavybės teisės į 4,27 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso V. B., duomenų apie kelią / servitutą nėra. Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. V. B. sklype kadastriniai matavimai nebuvo atlikti.

44. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) (įsakymo (duomenys neskelbtini)), 2007 m. kovo 19 d. (įsakymo (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 25 d. (įsakymo (duomenys neskelbtini)) ir 2015 m. kovo 16 d. (įsakymo (duomenys neskelbtini)) ištraukų iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, taip pat iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto privažiuojamųjų kelių schemos, M 1:10000, ištraukos (projektas patvirtintas 2008 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) viršininko įsakymu (duomenys neskelbtini) matyti, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) jungė kelius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir ėjo per atsakovei grąžintą žemės sklypą. Apeliantei grąžinto žemės sklypo 2002 m. rugpjūčio 13 d. abrise, kurį parengė žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė D. G., ginčo kelias nebuvo pažymėtas, tačiau D. G. 2002 m. rugpjūčio 16 d. parengtame atsakovės žemės sklypo plane, M 1:10000, ginčo kelias buvo pažymėtas. Pažymėtina, jog su šis planas pasirašytinai buvo suderintas su V. B..

45. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius byloje nurodė, jog rengiant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projektą (duomenys neskelbtini), projektuojant žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), susirinkimų metu atsakovė buvo supažindinta su projektuojamu 6 m pločio keliu, einančiu per minimą žemės sklypą. Kaip nurodo Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, rengiant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vietovės, kadastro (duomenys neskelbtini), planą, aerofotografinėse nuotraukose buvo matyti, kad toje vietoje jau buvo faktiškai naudojamas kelias. Iš byloje esančio 1999 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. vietovėje pageidaujančių gauti žemę asmenų susirinkimo protokolo (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad susirinkimo metu buvo svarstyta neatlygintinai suteikiamų nuosavybėn žemės sklypų projektavimo iš laisvos fondo žemės tvarka, šiame susirinkime V. B. dalyvavo. 1999 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vietovėje pageidaujančių gauti žemę asmenų susirinkimo protokolu Nr. 9 nutarta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pateikti tvirtinti (duomenys neskelbtini) viršininkui. Nustatyta, kad susirinkime dalyvavo 160 asmenų, kurie pretendavo gauti žemę neatlygintinai nuosavybėn. Visi pretendentai susipažino suprojektuotų sklypų vietomis. Pretenzijų dėl sklypų ribų nepateikė.

47. Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas nutartimi leido ieškovams Z. V., J. K., N. V., V. L. ir A. G., dalyvaujant pasirinktiems matininkams (geodezininkams), atlikti apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. 2016 m. balandžio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus. Iš 2016 m. balandžio 7 d. matininko M. J. Paaiškinimo dėl kraštinių ilgio ir ploto nustatymo nustatytina, jog, atlikus sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, sklypo kraštinių ilgiai rasti kitokie, negu buvo nustatyti preliminarių matavimų plane. Sklypas apribotas pravažiuojamuoju keliu, kuris nėra įskaičiuotas į atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą. Sklypą kerta pravažiuojamasis kelias – sklypas padalijamas į dvi dalis. 2016 m. gegužės 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius surašė Žemės sklypo kadastrinių matavimo ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuose pažymėta, kad parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos ir kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietoje atliktas teisingai.

48. Pažymėtina, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriam taikomi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje nustatyti reikalavimai, todėl pagal jį turi būti sprendžiama, ar nuosavybės teisių atkūrimo momentu egzistavo ar neegzistavo tam tikras kelias. Metodikos 8 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemėtvarkos projektuose arba projektui prilyginamuose planuose numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą. Metodikos 24.3 papunktyje nurodyta, kad projekto autorius patikrina, ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais, ar yra nustatyti kelio servitutai. Metodikos 48 ir 49 punktuose nustatyti vietinės reikšmės kelių projektavimo reikalavimai.

51. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų (Nr. 33-1017) 7 punkte pateiktą apibrėžimą – III kategorijos vietiniams keliams priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, taip pat keliai, skirti privažiuoti prie mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, sąvartynų, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir kitų objektų. Nurodymų 9 punkte numatyta, kad perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose, žemės reformos žemėtvarkos projektuose, o 17 punkte numatyta, kad vietiniai keliai registruojami vietos savivaldybėje.

52. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2011 m. kovo 31 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo naujos redakcijos patvirtinimo“ patvirtino (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietinės reikšmės kelių naujos redakcijos sąrašą, kuriame nurodyta, kad vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ilgis 0,971 km, matavimo data 2004 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą ir pripažino netekusiu galios (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietinės reikšmės kelių naujos redakcijos sąrašo patvirtinimo“. Sprendimu (duomenys neskelbtini) patvirtintame (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše nurodyta, kad vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ilgis 0,577 km, matavimo data – 2004 m. spalio 13 d. Iš 2017 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės pateikto atsakymo (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui dėl informacijos pateikimo, nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. Savivaldybės tarybos sprendimu (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas naujas Savivaldybės kelių sąrašas, kuriame pakeisti kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) techniniai parametrai, t. y. panaikinta kelio (duomenys neskelbtini) dalis (394 m), patenkanti į privatų sklypą. Minėtame rašte nurodyta, kad Savivaldybė neturi teisinių galimybių įregistruoti kelią, esantį privačiame sklype, todėl ir buvo priimtas sprendimas pakeisti minėto kelio techninius parametrus, t. y. kelio ilgį sutrumpinti iki 577 m.

53. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš (duomenys neskelbtini) (įsakymo (duomenys neskelbtini)), 2007 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. sausio 25 d. (įsakymo (duomenys neskelbtini)) ištraukų iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, taip pat iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto privažiuojamųjų kelių schemos, M 1:10000 (projektas patvirtintas 2008 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) viršininko įsakymu (duomenys neskelbtini) matyti, kad kelias (duomenys neskelbtini) jungė kelius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir ėjo per atsakovei grąžintą žemės sklypą.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdama į įrodymų pakankamumo taisyklę, konstatuoja, kad vietinės reikšmės vidaus bendro naudojimo kelias buvo pažymėtas kartografinėje medžiagoje ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose, aerofotografinėse nuotraukose), 1936 metų šios teritorijos žemėlapyje, apie jo buvimą atsakovė buvo informuota atkuriant nuosavybės teises į žemę pagal preliminarius matavimus. Atliekant žemės reformos darbus ir formuojant atsakovės šiuo metu valdomą žemės sklypą, nebuvo atlikti šio sklypo kadastriniai matavimai, kelio koordinatės nebuvo nustatytos ir kelias nebuvo inventorizuotas, todėl buvo suformuotas vienas žemės sklypas, kuris turėjo būti padalytas atliekant kadastrinius matavimus. Kelias buvo nuo senų laikų, jisai buvo naudojamas gyventojų ir turi būti atkurtas.

Dėl saugaus eismo komisijos protokolinio sprendimo, kelio užtvaro ir ženklo

55. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2014 m. spalio 30 d. gavo Z. V. pranešimą, kad ant bendro naudojimo kelio, einančio per V. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastatytas užtvaras ir kelio ženklas. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje 2014 m. lapkričio 6 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu bendro naudojimo kelio Nr. (duomenys neskelbtini) pradžioje pastatytas kelio ženklas „Aklakelis tiesiai“, o ties žemės sklypu, kadastro (duomenys neskelbtini), pastatyta kelio užtvara. Akte pažymėta, kad bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini) eina link sodybos (kadastro (duomenys neskelbtini)) ir bendro naudojimo kelio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veda į (duomenys neskelbtini) aplinkkelį. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją, 2014 m gruodžio 12 d. gautas atsakymas, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos kelyje (duomenys neskelbtini) kelio ženklo (duomenys neskelbtini) „Aklakelis tiesiai“ neįrenginėjo ir prašymo dėl kelio ženklo įrengimo nėra gavusi. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius pareikalavo, kad V. B. iki 2015 m. kovo 1 d. pašalintų neteisėtai uždėtą kelio ženklą kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio užtvarą.

56. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2015 m. kovo 10 d. atlikęs pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad V. B. pašalino neteisėtai pastatytą kelio ženklą „Aklakelis tiesiai“, tačiau nepašalino kelio užtvaro. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius išnagrinėjo V. B. 2015 m. kovo 9 d. prašymą, kuriame nurodyta, kad kelio ženklas pašalintas, tačiau nepašalintas kelio užtvaras. Rašte prašoma paaiškinti, kuo vadovaujantis reikalaujama nuimti užtvarą, kuris pastatytas privačiame sklype, siekiant apsaugoti esančius valstybei priklausančius melioracijos įrenginius, kuriuos gadina savavališkai važinėjančios sunkiosios transporto priemonės. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius į minėtą prašymą 2015 m. balandžio 2 d. pateikė atsakymą (duomenys neskelbtini) iš kurio turinio nustatyta, kad atsakovė buvo išsamiai informuota apie bendro naudojimo kelią, einantį per jos žemės sklypą (kadastro (duomenys neskelbtini)), jo statusą ir registraciją, apie draudimą dėti kelio užtvarus ir įpareigota iki 2015 m. balandžio 20 d. pašalinti kelio užtvarą. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2015 m. gegužės 4 d. atliko pakartotinį patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini) kuriame nustatyta, kad užtvaras nepašalintas.

57. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyrius 2015 m. birželio 5 d. raštu (duomenys neskelbtini) informavo, kad (duomenys neskelbtini) saugaus eismo komisija 2015 m. gegužės 15 d. posėdyje išnagrinėjusi R. Š. prašymą pritarė kelio ženklo (duomenys neskelbtini) „Aklakelis tiesiai“ įrengimui. Rašte pažymėta, kad kelio ženklus įrengia (duomenys neskelbtini) seniūnija, kelio ženklų schemą suderinusi su (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės saugaus eismo komisijos 2015 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolo (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad komisija R. Š. prašymui pritarė susipažinusi tik su jo prašymu ir jame nurodytomis aplinkybėmis.

58. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2015 m. birželio 3 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini) kuriame nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė V. B., ignoruodama valstybės institucijos pateiktą visą informaciją apie kelio, einančio per jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teisinį statusą, neatlikusi žemės sklypo kadastrinių matavimų, savo įgaliotam asmeniui leido išardyti bendro naudojimo kelio dalį, taip pažeisdama ieškovų teisę naudotis bendro naudojimo keliu.

59. 2015 m. birželio 3 d. antstolė V. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad kelias, einantis link pareiškėjos Z. V. sodybos, užtvertas metaliniu užtvaru, kuris užrakintas spyna; nuo metalinio užtvaro ribos keičiasi kelio danga: kelias žemesnis, visas paviršius nukastas, pravažiavimas negalimas.

60. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). VAĮ 8 straipsnis nustato reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui, jo 1 dalyje nurodyta, kad toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos ir suteikiamos teisės ir pareigos.

61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010).

62. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada panaikinti 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės saugaus eismo komisijos sprendimą pritarti R. Š. 2015 m. balandžio 20 d. prašymui, kelio ženklo (duomenys neskelbtini) „Aklakelis tiesiai“ įrengimui, kadangi jis priimtas be jokių motyvų ir atsižvelgiant išimtinai tik į atsakovės V. B. interesus, tokiu būdu pažeidžiant ieškovų Z. V., J. K., N. V., V. L., A. G., trečiųjų asmenų L. G., A. E. ir L. E. interesus.

63. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad vietinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija patvirtina, kad jokio užtvaro kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo. Užtvaras yra įrengtas atsakovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemėje, todėl neaiški ir nekonkreti teismo sprendime nurodyta formuluotė: „savo lėšomis pašalinti kelio (duomenys neskelbtini) pastatytus užtvarus“, yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti civilinėje byloje esantiems įrodymams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog atsakovė vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) atkarpą, einančią tarp jos dviejų žemės sklypų, panaikino nepagrįstai ir kelias turi būti atstatytas, todėl negali būti užtvarų, neleidžiančių ar trukdančių važiuoti šiuo keliu.

64. Atsakovė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad iš teismo sprendimo neaišku, kaip atsakovė turėtų pašalinti ant (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės lėšomis pastatytą kelio ženklą „Aklakelis“, kurio nestatė. Kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei, V. B. užtvarų nėra įrengusi. Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) baigiasi ties V. B. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) riba ir šiame žemės sklype kelio Nr. (duomenys neskelbtini) tęsinio nėra.

65. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą, iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus, sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje.

66. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovai prašė teismo panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės saugaus eismo komisijos 2015 m. gegužės 15 d. protokolinio sprendimo (duomenys neskelbtini), 6 punktą. Šiuo punktu buvo nutarta pritarti kelio ženklo (duomenys neskelbtini) „Aklakelis tiesiai“ įrengimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui panaikinus (duomenys neskelbtini) savivaldybės saugaus eismo komisijos 2015 m. gegužės 15 d. protokolinio sprendimo (duomenys neskelbtini) punktą, kuriuo buvo pritarta kelio ženklo (duomenys neskelbtini) „Aklakelis tiesiai“ įrengimui, įpareigojimas atsakovei V. B. pašalinti kelio ženklą (duomenys neskelbtini) „Aklakelis tiesiai“ yra perteklinis. Valstybinės institucijos, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) savivaldybė, privalo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pašalinti iš to kylančias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tikslinama, panaikinant iš Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo rezoliucinės dalies įpareigojimą atsakovei V. B. savo lėšomis pašalinti kelio ženklą (duomenys neskelbtini) „Aklakelis tiesiai“ per 1 savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl priešieškinio reikalavimų

67. Apeliantė teigia, kad, prieš jos valią padalijant žemės sklypą į du atskirus netaisyklingos formos žemės sklypus, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Nurodo, žemės sklypas yra suformuotas kaip vientisas objektas ir tai paneigia Nacionalinės žemės tarnybos specialistų teiginius, kad žemės sklypas yra padalytas ar turi būti padalytas į du atskirus savarankiškus žemės sklypus.

68. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Nuosavybės teisės civilinis teisinis turinys, taip pat šios teisės įgyvendinimo principai įtvirtinti CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

69. CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika visiems savininkams garantuoja vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visa tai suponuoja poreikį, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, civilinės teisės normas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo aiškinti bei taikyti taip, kad nebūtų pažeidžiama apeliantės konstitucinė teisė į nuosavybę, tačiau atsižvelgiant ir į tai, jog nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teisę taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiama kitų asmenų nuosavybės teisė. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, tokiais kaip civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos (CK 1.2 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2007; kt.).

70. Byloje nustatyta, kad V. B. atkurtos nuosavybės teisės į 4,27 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastriniai matavimai minėtame žemės sklype nebuvo atlikti. Kaip minėta, 2002 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, V. B. suformuotas žemės ūkio veiklai 4,27 ha ploto žemės sklypas. 2002 m. rugpjūčio 16 d. parengtame žemės sklypo plane, M 1:10000, pažymėtas ginčo kelias. Taip pat byloje esantys duomenys (ištraukos iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų: 2007 m. kovo 19 d., (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 25 d., 2015 m. kovo 16 d.) patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu kelias (duomenys neskelbtini) egzistavo ir jungė kelius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi buvo leista atlikti kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklype, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovės sklype esantis kelias yra įskaitytas į žemės sklypo bendrą plotą, ar ne. UAB (duomenys neskelbtini) atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad atsakovės sklype esantis kelias yra neįskaitytas į sklypo plotą.

71. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, UAB (duomenys neskelbtini) nepadalijo ieškovės žemės sklypo į du sklypus, o tik atliko jos žemės sklypo kadastrinius matavimus. Apeliantės žemės sklypas nepaimtas, nesujungtas su kito savininko sklypu. Kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose keliamais reikalavimais, jų 22 punkte įtvirtinta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

72. Pasisakydama dėl apeliantės argumentų įrodymų vertinimo klausimais, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek atsakovės, tiek ieškovės pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė kiekvieno įrodymo ar nepasisakė dėl kiekvienos atsakovės nurodytos aplinkybės atskirai, nereiškia, kad priimtas neteisėtas sprendimas. Apeliantės nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami jos reikalavimai, paneigia ištirtų įrodymų visetas. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

73. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės pateiktais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

74. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.

75. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nutarties 67 punktą, patikslinama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo rezoliucinė dalis pašalinant iš jos įpareigojimą atsakovei V. B. savo lėšomis pašalinti kelio ženklą (duomenys neskelbtini) „Aklakelis tiesiai“ per 1 savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

78. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis)

79. Ieškovai teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies įpareigojimą atsakovei V. B. savo lėšomis pašalinti kelio ženklą (duomenys neskelbtini) „Aklakelis tiesiai“ per 1 savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.