Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. G. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu į S. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 9 d. 15 val. iki 2021 m. birželio 10 d. 13 val. 7 min. (viena para), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikant, kad S. G. yra atlikęs vienos dienos laisvės atėmimo bausmę.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas ir V. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. G. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 9 d. 14 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe kartu su V. S., iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą t. y. 119 Eur vertės kampinį šlifuoklį „Makita GA9020SF01“ ir 299 Eur vertės akumuliatorių ir kroviklio komplektą „Makita DC18RD MAKPAC“, tuo padarydami (duomenys neskelbtini) 418 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ji argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę.

3. Atsiliepimų į nuteistojo S. G. apeliacinį skundą negauta.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo S. G. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą tiek, kiek to prašoma S. G. apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6.2. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. G. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

6.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), teisiamas penktą kartą, anksčiau ne kartą teistas dėl analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymo (1 t., b. l. 137-149), be kita ko, S. G. naują nusikalstamą veiką padarė neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 157-174), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 176-177). Nuteistojo S. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, jog S. G. nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupe ir veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl savo veiksmų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6.4. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie S. G. realias pastangas mėginti gyventi dorai. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nuteistasis yra nevedęs, oficialiai nedirba, nesiekia gyventi atsakingo socialaus gyvenimo (nurodo, kad neoficialiai dirba statybose, taigi gauna neapskaitytas pajamas, nuo kurių nemoka mokesčių bei sukuria situaciją, kai priverstine tvarka iš jo išieškoti lėšas tampa neįmanoma), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nėra susaistytas jokiais darbo ar šeimos socialiniais ryšiais, teisiamas penktą kartą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad sistemingas nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, kadangi tyčinį nesunkų nusikaltimą, jį padarė neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Tai rodo, kad ankstesnės bausmės S. G. jokio teigiamo poveikio nepadarė.

6.5. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą nuteistojo S. G. orientaciją visuomenėje, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Nuteistasis S. G. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai.

6.6. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam S. G. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jos dydį nustatė mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be kita ko pirmosios instancijos teismas pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi, S. G. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

6.7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, S. G. paskira laisvės atėmimo bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, ir jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo, nes ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

7. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. rugsėjo 8 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš S. G. 72 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Nainos Lanzbergienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

8. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

9. EŽTT (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

10. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį apskundė nuteistasis S. G. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis S. G. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra jauno, darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą S. G. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 72 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo S. G. 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.