Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas:

1. 2005 m. balandžio 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių auklėjamojo poveikio priemone elgesio apribojimu;

2. 2008 m. balandžio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

3. 2011 m. rugsėjo 30 d. Kėdainių rajono apylinkės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams,

4. 2014 m. gruodžio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1dalį, 260 straipsnio 2 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme, paleistas atlikęs bausmę 2021 m. balandžio 12 d., teistumas neišnykęs,

S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas:

1. 2011 m. balandžio 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 45 paroms arešto;

2. 2011 m. birželio 15 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

3. 2011 m. rugpjūčio 24 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. (2 epizodai), paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

4. 2011 m. lapkričio 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metams laisvės atėmimo;

5. 2013 m. liepos 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

6. 2015 m. balandžio 15 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

7. 2018 m. kovo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 51 MGL (2 550,00 Eurų) bauda;

8. 2018 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 puntu paskirta subendrinta bausmė – 1 metus laisvės atėmimo;

9. 2018 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo;

10. 2018 m. birželio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų. 2018 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi 2018 m. birželio 21 d. ir 2018 m. birželio 27 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 10 mėnesių laisvės apribojimo su įpareigojimais ir 34 MGL bauda;

11. 2019 m. balandžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirta bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimo. Taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 34 MGL (1 700,00 Eurų) bauda;

12. 2020 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį –18 MGL (900,00 Eur) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2021 m. birželio 9 d. 14.40 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe kartu su S. G., iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą t. y. 119,00 Eur vertės kampinį šlifuoklį „Makita GA9020SF01“ bei 299,00 Eur vertės akumuliatorių ir kroviklio komplektą „Makita DC18RD MAKPAC“, tuo padarydami (duomenys neskelbtini) 418,00 Eur turtinę žalą.

S. G. 2021 m. birželio 9 d. 14.40 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe kartu su V. S., iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą t. y. 119,00 Eur vertės kampinį šlifuoklį „Makita GA9020SF01“ ir 299,00 Eur vertės akumuliatorių ir kroviklio komplektą „Makita DC18RD MAKPAC“, tuo padarydami (duomenys neskelbtini) 418,00 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad kartu su S. atvyko pas S. močiutę pabūti. 2021 m. birželio 9 d. ėjo pasivaikščioti po Raseinius, apie 14.40 val. be jokio tikslo užėjo į parduotuvę. Einant pro lentynas, jie pamatė įrankius ir juos paėmė. Kuris pasiūlė paimti daiktus, neprisimena. Paėmę prekes, išėjo pro galinį išėjimą, jų niekas nesulaikė. Suprato, kad tai svetimi daiktai. Jų vertės neįsivaizdavo. Daiktai paimti iš kvailystės. Buvo išgėręs 1 litrą ir daugiau 7,30 laipsnių stiprumo alaus. Jautėsi apsvaigęs. Blaivas nebūtų taip pasielgęs. Pasielgė blogai, gailisi. Įrankiai paimti iš jų ir gražinti. Paaiškino, kad turi neoficialų darbą, draugę su mažu vaiku. Ketina gyventi ir dirbti Kaune.

Kaltinamasis S. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2021 m. birželio 9 d. su V. S. atvyko į Raseinius aplankyti jo močiutę. Buvo pas ją, vėliau jis kartu su V. S. išėjo į miestą, nusipirko alkoholinių gėrimų, išgėrė, jautėsi apsvaigęs, ir ėjo iki draugo. Jis ir V. S. ėjo pro parduotuvę (duomenys neskelbtini), staiga kilo mintis ką nors pasiimti. Kuris pasiūlė paimti daiktus, negali tiksliai pasakyti. Iš lentynos jie pasiėmė įrankius ir išėjo pro galines duris. Einant privažiavo policijos ekipažas, jie įrankius padėjo ant žemės, atvyko parduotuvės savininkė, o juos išvežė į policijos komisariatą. Nusikaltimo padarymą įtakojo išgertas alkoholio kiekis. Jis pastoviai nevartoja alkoholio. Įeinant į parduotuvę, tikslo pavogti daiktus neturėjo. Jie net nežinojo, kokie tai daiktai. Pačioje parduotuvėje kilo mintis paimti daiktus. Jiems tų daiktų nereikėjo, parduoti jų neketino. Labai blogai vertina savo elgesį. Nori savo klaidas ištaisyti. Ateityje dirbs, stengsis išlaikyti šeimą, nenori sugriauti šeimos. Butą nuomojasi, kartu su V. dirba neoficialiai statybose.

Be kaltinamųjų V. S. ir S. G. prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytoja M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 9 d., apie 14.45 val., dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju A. U. tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. HTB 869, patruliuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo du jaunuolius bėgančius nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Vienas iš jaunuolių jai iš matymo žinomas, kaip policijos pareigūnei, t. y. S. G.. Jaunuoliai sukėlė įtarimą, nes abu bėgo ir kiekvienas rankose nešėsi po įrankių dėžę. Siekiant patikrinti, ar daiktai nėra vogti, buvo nuspręsta privažiuoti prie jaunuolių. Privažiavus prie S. G., jis rankose laikė kampinį šlifuoklį „Makita GA9020SF01“, o kitas jaunuolis, kaip jai dabar žinomas, V. S., rankose laikė akumuliatorių ir kroviklio komplektą „Makita DC18RD MAKPAC“. Paklausus jaunuolių, iš kur įsigijo įrankius, jie abu atsakė, kad juos pirko iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), o įsigijimo čekius išmetė. Nuspręsta jaunuolius sulaikyti ir išsiaiškinti įrankių įsigijimo aplinkybes. Nuvykus į parduotuvę (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad minėti įrankiai: kampinis šlifuoklis, kurio vertė 119,00 Eur, ir akumuliatorių ir kroviklio komplektas, kurio vertė 299,00 Eur, yra pavogti iš minėtos parduotuvės. Bendraujant su vaikinais jiems iš burnos sklido alkoholio kvapas, tačiau girtumą nusistatyti atsisakė. Paaiškėjus aplinkybėms, kad minėti vaikinai iš parduotuvės pavogė įrankius, buvo sulaikyti ir uždaryti į areštinę. Ji surašė tarnybinį pranešimą dėl įvykdytos vagystės ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Bei peržiūrėjo minėto tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameras, kur buvo matyti, kad abu jaunuoliai kartu bėgo nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), bei abu rankose laikė minėtus įrankius. Prie tarnybinio pranešimo pridėjo vaizdo įrašą (b. l. 69-72).

2021 m. birželio 9 d. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. birželio 9 d., apie 14.40 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neatpažintų asmenų buvo pasisavintos prekės (kampinis šlifuoklis „Makita GA9020SF01“ 119 Eur vertės, akumuliatorių ir kroviklio komplektas „Makita DC18RD MAKPAC“ 299 Eur vertės), suformuluotas prašymas atlikti tyrimą ir kaltininką nubausti įstatymo numatyta tvarka (b. l. 11).

2021 m. birželio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole, jo priede – fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta parduotuvės (duomenys neskelbtini) patalpos. Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 14-21).

2021 m. birželio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. G. pateikė kampinį šlifuoklį „Makita GA9020SF01“ (b. l. 22-24).

2021 m. birželio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. S. pateikė akumuliatorių ir kroviklio komplektą „Makita DC18RD MAKPAC“ (b. l. 25-27).

2021 m. birželio 11 d. daiktų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-1335886-21, jo priede – Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad buvo apžiūrėti pavogti daiktai: kampinis šlifuoklis „Makita GA9020SF01“, akumuliatorius ir kroviklio komplektas „Makita DC18RD MAKPAC“ (b. l. 28-37).

2021 m. birželio 16 d. pakvitavimas Nr. IBPS-V-1376837-21 patvirtina, kad kampinis šlifuoklis „Makita GA9020SF01“ ir akumuliatorius ir kroviklio komplektas „Makita DC18RD MAKPAC“ grąžinti parduotuvės (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui T. M. (b. l. 38-39).

2021 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-1386117-21 užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. HTB 869, kuriame matyti, kad policijos pareigūnai privažiuoja prie S. G., kuris rankose laikė kampinį šlifuoklį, o V. S. rankose laikė akumuliatorių ir kroviklio komplektą, bei buvo matyti, kaip vaikinai kartu bėga nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-44).

2021 m. birželio 15 d. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pranešime nurodyta, kad kampinio šlifuoklio „Makita GA9020SF01“ vertė – 119,00 Eur, akumuliatoriaus ir kroviklio komplekto „Makita DC18RD MAKPAC“ – 299,00 Eur (b. l. 51).

2021 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-1386862-21 užfiksuota, kad buvo apžiūrėti pateikti (duomenys neskelbtini) parduotuvės vaizdo kamerų įrašai, kuriuose matyti kaip V. S. ir S. G. iš parduotuvės pagrobė du įrankius t. y. kampinį šlifuoklį „Makita GA9020SF01“ ir akumuliatorių ir kroviklio komplektą „Makita DC18RD MAKPAC“ (b. l. 64-66).

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą bei to nori.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009).

Teismas, įvertinęs kaltinamųjų teisme duotus parodymus bei kitus aptartus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų V. S. ir S. G. kaltė bendrininkų grupe padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamieji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos bendrininkų grupėje pripažino visiškai, abu nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes: nors tiesiogiai nenurodė, kuris buvo vagystės sumanytojas, tačiau abu vieningai parodė, kad kartu paėmė svetimus daiktus, t. y. veikė bendra tyčia, abu suvokė, jog grobia parduotuvei priklausančius daiktus (įrankius). Šias aplinkybes patvirtina 2021 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas Nr. IBPS-V-1386862-21, kuriame aprašyti parduotuvės (duomenys neskelbtini)vaizdo kamerų įrašai, kuriuose matyti kaip V. S. ir S. G. iš parduotuvės pagrobė kaltinime nurodytus daiktus, liudytojos apklausa, kurioje ji parodė, kad tiek V. S., tiek S. G. rankose, bėgdami, nešėsi vogtus daiktus. Liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina 2021 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas Nr. IBPS-V-1386117-21. Teisme ištirtų ir anksčiau išdėstytų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog V. S. ir S. G., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė (duomenys neskelbtini) parduotuvei priklausantį turtą, t. y. kaltinamiesiems svetimą turtą, kurių bendra vertė – 418,00 Eur.

Kaltinamųjų V. S. ir S. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymius (pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis)), tinkamai kvalifikuota.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007, 2012 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012, 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014).

Kaltinamasis V. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia. Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybes, kad veiką padarė bendrininkų grupe ir veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9).

Skirdamas V. S. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra nevedęs, oficialiai nedirba, nesiekia gyventi atsakingo socialaus gyvenimo (nurodo, kad neoficialiai dirba statybose, taigi gauna neapskaitytas pajamas, nuo kurių nemoka mokesčių bei sukuria situaciją, kai priverstine tvarka iš jo išieškoti lėšas tampa neįmanoma), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nėra susaistytas jokiais darbo ar šeimos socialiniais ryšiais, teisiamas penktą kartą, sistemingas nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jį padarė neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta mažesnio, nei jos vidurkis, dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis V. S. nevedęs, oficialiai nedirba, nors nurodo, kad neoficialiai dirba statybose, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikia, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nėra susaistytas jokiais darbo ar šeimos socialiniais ryšiais, teisiamas penktą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, atsižvelgiant į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra pagrindo, todėl taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nėra pagrindo.

Kadangi kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 9 d., 15:00 val., iki 2021 m. birželio 10 d., 12.39 val., (b. l. 75-76) – vieną parą.

Kaltinamasis S. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia. Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybes, kad veiką padarė bendrininkų grupe ir veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9).

Skirdamas S. G. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra nevedęs, oficialiai nedirba, nesiekia gyventi atsakingo socialaus gyvenimo (nurodo, kad neoficialiai dirba statybose, taigi gauna neapskaitytas pajamas, nuo kurių nemoka mokesčių bei sukuria situaciją, kai priverstine tvarka iš jo išieškoti lėšas tampa neįmanoma), teismo paskirtų baudų nemoka, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, nėra susaistytas jokiais darbo ar šeimos socialiniais ryšiais, teisiamas tryliktą kartą, sistemingas nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta mažesnio, nei jos vidurkis, dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis S. G. nevedęs, oficialiai nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, nėra susaistytas jokiais darbo ar šeimos socialiniais ryšiais, teisiamas penktą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, atsižvelgiant į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra pagrindo, todėl taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nėra pagrindo.

Kadangi kaltinamasis S. G. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo S. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 9 d., 15:00 val., iki 2021 m. birželio 10 d., 13.07 val., (b. l. 118-119) – vieną parą.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam V. S., išlaidų suma sudaro 81,00 Eur.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam S. G., išlaidų suma sudaro 108,00 Eur.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Kaltinamieji yra oficialiai nedirbantys, neregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Šiuo atveju jiems gynėjai paskirti tyrėjos Viktorijos Stoškuvienės nutarimais dėl to, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Taigi, šiuo atveju gynėjų dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai, išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamiesiems priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu jų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88-90) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 91-93) – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

S. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 134-136) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 131-133) – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kampinį šlifuoklį „Makita GA9020SF01“ bei akumuliatorių ir kroviklio komplektą „Makita DC18RD MAKPAC“ , 2021 m. birželio 16 d. pakvitavimu (b. l. 38-39) grąžintus jų savininko UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jų savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti V. S. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į V. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 9 d., 15:00 val., iki 2021 m. birželio 10 d., 12.39 val. (viena para), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikyti, kad V. S. yra atlikęs vienos dienos laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo dienos.

Kaltinamajam V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti S. G. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į S. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 9 d., 15:00 val., iki 2021 m. birželio 10 d., 13.07 val. (viena para), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikyti, kad S. G. yra atlikęs vienos dienos laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. G. sulaikymo dienos.

Kaltinamajam S. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kampinį šlifuoklį „Makita GA9020SF01“ bei akumuliatorių ir kroviklio komplektą „Makita DC18RD MAKPAC“ , 2021 m. birželio 16 d. pakvitavimu grąžintus jų savininko UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui UAB (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).