Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-975-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-30
Bylos Nr.
II-975-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00068-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Pažeidėjas
G. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-975-1189/2023Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00068-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 30 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 6 d. 10.28 val. Kaišiadorių rajono sav., (duomenys neskelbtini), L. L. – (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta 0,76 promilių neblaivumas. Nutarimu G. P. buvo paskirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – dvylika mėnesių uždrausta naudotis specialiąją teise vairuoti transporto priemones.

Šalies argumentai

G. P. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė skundą, dėl aukščiau nurodyto nutarimo, kuriuo iš esmės padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau prašo jo atžvilgiu pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas arba netaikyti administracinio poveikio priemonės arba jos terminą sutrumpinti. Skunde nurodyta teismų praktika, kuria remiantis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir suformulavo skunde nurodytą prašymą. Kartu skunde nurodoma, kad G. P. įvykio metu jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, važiavo leistinu greičiu, jo transporto priemonės techninė būklė buvo tinkama ją eksploatuoti kelyje, kas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, turėtų lengvinti jo teisinę padėtį. Skunde nurodoma ir užsienio šalių teisinio reglamentavimo kontekstas, kuriame pažymima, kad kitose kai kuriose Europos valstybėse vairuotojams leistina alkoholio koncentracija yra 0,80 promilių, kas G. P. teigimu, taip pat lengvina jo teisinę padėti. Kaip išskirtinės aplinkybės skunde nurodoma tai, kad G. P. yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, 2016 m. yra baigęs Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnaziją, 2018 m. Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre įgijo pastatų šiltintojo kvalifikaciją, o nuo 2022 m. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė atspindi tik teigiamus bruožus – yra įgijęs išsilavinimą ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, darbovietės charakterizuojamas pozityviai. Nurodoma ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones G. P. yra reikalinga nuvykimui į darbą, o turimos darbo vietos išsaugojimas jam yra labai svarbus, nes tai vienintelis pragyvenimo šaltinis. Akcentuota, kad buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į G. P. skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą, kadangi nubaustasis būdamas brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad keletą dienų iki įvykio asmuo dalyvavo muzikos festivalyje, kuriame maždaug pusantros paros vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau iki vairavimo buvo jau kurį laiką nebevartojęs alkoholinių gėrimų, tai yra išvakarėse apie 23 val. jau buvo nustojęs vartoti alkoholinius gėrimus, todėl jausdamasis gerai kitos dienos rytą ir vairavo transporto priemonę. Kadangi jautėsi gerai, net nepagalvojo, jog vis dar galėtų būti apsvaigęs. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jis nesipriešino, nustačius neblaivumo faktą su juo sutiko, gailėjosi, mano, kad padarė didelę kvailystę, bet neįvertino savo būsenos. Jam teisė vairuoti reikalinga ir darbiniais reikalais, šiuo metu dirba labiau sėslesnį darbą. Savo skundą palaiko, labai gailisi dėl įvykio.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu G. P. buvo pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones dvylika mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba skirti ją trumpesniam terminui.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas transporto priemones vairavimo, kai tai darė neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Aptariamo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip matyti įstatymų leidėjas bet kokio laipsnio apsvaigimą, fiksuojamą nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilės, laiko vienodai pavojingu ir atsakomybės už skirtingo laipsnio apsvaigimą, nurodytų promilių diapazone, nediferencijuoja. Tokiu būdu akivaizdu, jog valstybė vairavimą apsvaigus, kai apsvaigimas viršija įstatymo numatytą leidžiamą ribą, laiko itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurio įvykdymą numatytas privalomas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, taip siekiant užkardyti administracinių nusižengimų pakartotinumą.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemone.

Įvertinus nagrinėjamo administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį G. P., aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Tiek G. P. skunde nurodytos aplinkybės, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jo duoti paaiškinimai nėra laikytini išskirtiniais, galinčiais lengvinti administracinė atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį. Kaip jau aukščiau aptarta, vairavimas esant neblaiviam yra laikytinas itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, galinčiu sukelti negrįžtamas pasekmes ne tik vairuotojui, tačiau ir aplinkiniams. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. skunde nurodytos kaip išskirtinės aplinkybės, tai, kad įvykio metu jis apskritai vairavo techniškai tvarkingą automobilį, neviršijo leistino greičio, nėra laikytinos nei išskirtinėmis, nei asmens teisinę padėtį švelninančiomis, kadangi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos, kurių neįgyvendinant vairuotojai apskritai negalėtų dalyvauti eisme, o jei visgi dalyvautų, padarytų atitinkamus nusižengimus, o šiuo atveju G. P., vairuodamas techniškai tvarkingą automobilį ir neviršydamas leistino greičio, tiesiog laikėsi galiojančių pareigų, tačiau vis viena vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas jau savaime neigiamai charakterizuoja asmenį, o be to tokiu būdu jis ir nesilaikė nurodyto įstatymo nuostatų taip padarydamas administracinį nusižengimą. Šioje vietoje pasisakytina ir tai, kad G. P. nurodyta užsienio šalių praktika dėl leistino promilių kiekio vairuojant, neturi jokios įtakos Lietuvos Respublikoje taikomų įstatymų atžvilgiu, nėra nei įpareigojanti, nei asmens teisinę padėti švelninti, įstatymų reguliuojančių piliečių teises ir pareigas leidimas yra valstybės diskrecija, todėl šioje vietoje plačiau nepasisakoma. Kartu pažymima, kad nors G. P. skunde, kurį palaikė ir teismo posėdžio metu, nurodė, jog yra doras pilietis, turintis išsilavinimą ir darbą, vis tik šios aplinkybės nėra laikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, tiek išskirtinės, kad galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą, be to šios aplinkybės egzistavo ir G. P. darant administracinį nusižengimą ir nuo jo nesulaikė. Priešingai, šiuo atveju teismas pažymi, kad G. P. nurodytos aplinkybės jį tiesiog apibūdina kaip teisinės valstybės pilietį, kuris elgiasi taip kaip tikimasi iš kiekvieno piliečio. Be to ir lengvinančią aplinkybę, kurią savo skunde nurodė ir pareiškėjas, Institucija surašydama nutarimą jau buvo įvertinusi, kaip ir įvertino tai, kad nenustatyta asmens atsakomybė sunkinančių aplinkybių, todėl papildomai apie tai teismas nepasisako.

Teismas atkreipia dėmesį ir į byloje esantį 2023 m. rugpjūčio 6 d. neblaivumo nustatymo aktą iš kurio matyti, kad G. P. 10.28 val. buvo nustatytas 0,76 promilių neblaivumas, o 10.44 val. 0,82 promilių neblaivumas, kas atsižvelgiant į didėjantį neblaivumo laipsnį per laiką, teismui leidžia pagrįstai abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybe, jog jis jau ilgą laiką iki vairavimo, nevartojo alkoholinių gėrimų, juo labiau, kad nustatytas promilių kiekis gana ženkliai viršijo įstatymo numatytą leistiną promilių kiekį. Net ir vertinant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiesiog netinkamai įvertino savo būklę, teismo niekaip neįpareigoja taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, priešingai asmuo valdydamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, turi būti išskirtinai kritiškas savo būklei, ją vertindamas kaip tinkamą valdyti mechanizmą, juo labiau, kad G. P. dalyvaudamas muzikos renginyje net pusantros paros vartojo alkoholinius gėrimus, kas tik prailgina natūralius biologinius procesus asmens organizmui skaidant alkoholį, tačiau šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevertino, ją sumenkindamas, kas atskleidžia asmens abejingumą jo veiksmų padariniams. Pažymėtina ir tai, kad administracinio poveikio priemonės padeda įgyvendinti administracinių nuobaudų taikymą, kas reiškia, jog kiekvienas asmuo veikdamas priešingai įstatymams, turi pajausti tam tikrus suvaržymus.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti G. P. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

netenkinti G. P. skundo ir Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: ((duomenys neskelbtini))), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė