- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- eA2-975-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00393-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- A. L., notarei A
- Ieškovas
- A. L.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams A. L., notarei A. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir notarų biuro vykdomojo įrašo panaikinimo .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-611-253/2014 nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat patikslintu prašymu prašo atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-611-253/2014 nagrinėjimą ieškovės A. L. ieškinį atsakovams A. L., notarei A. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir , (duomenys neskelbtini) vykdomojo įrašo Nr. , (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmesti ir priteisti iš ieškovės A. L. atsakovui A. L. bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovė A. L. (toliau – ir ieškovė, suinteresuotas asmuo) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama pripažinti 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) paskolos sutartį, sudarytą tarp jos ir atsakovo A. L. (toliau – ir atsakovas, pareiškėjas), nesudaryta, pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį, panaikinti , (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-611-253/2014, ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-11-943/2017, nuspręsta panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo tenkinti. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė ieškovės vardu įgijęs turto už 1 470 000 Lt sumą, todėl ieškovės pasirašytas ginčo vekselis negali būti suprantamas kaip dovanojimo sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė, ir padarė išvadą, kad ginčo vekselis, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti atitinkamą sumą, civilinėje teisinėje apyvartoje egzistuoja be jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo vekselis nagrinėjamu atveju yra atsakovo nesąžiningų veiksmų rezultatas. Byloje nenustatytos priežastys, dėl kurių galėjo susiformuoti ieškovės valia išrašyti atsakovui tokios didelės sumos (1 470 000 Lt) vekselį. Be to, apeliantės versiją, kad vekselį atsakovas įgijo apgaulės būdu, t. y. apgaule gavęs ieškovės parašą, ant tuščio lapo su ieškovės parašu atspausdino vekselio tekstą, patvirtina trijų ekspertizių išvados. Pareiškėjas teigia, jog tokie Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo argumentai ir išvados yra nesuderinami ir prieštaraujantys naujai gautiems įrodymams. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. , (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos teismo rūmams buvo pateiktas 2020 m. kovo 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo yra patvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, lemiančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjo įsitikinimu, pateikto naujo rašytinio dokumento – ekspertizės akto – tiriamoji dalis ir pateiktos išvados iš esmės patvirtina atsakovo bylos nagrinėjimo metu nurodytas pašalinio teksto atsispaudimo aplinkybes, pagrindžia trečios ekspertizės išvadų, kuriomis rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstumą; paneigia sprendime daromą išvadą, kad ginčo vekselis yra atsakovo nesąžiningų veiksmų rezultatas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. L. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka ir prašo prašymą atmesti; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti A. L. baudą, 50 procentų iš šios baudos priteisti A. L..
4. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas skyrė dokumento (paprastojo vekselio) techninę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Bavarijos tyrimo biuro, Teismo ekspertizės instituto Dokumentų skyriaus ekspertui , (duomenys neskelbtini). Ekspertizės atlikimui pareiškėjas prieštaravo (nesutiko su pakartotinės ekspertizės skyrimu), tačiau nesiūlė jo pageidaujamų skirti ekspertų, neteikė teismui klausimų, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi paskirtos teismo ekspertizės, kurią atliko Bavarijos tyrimo biuro, Teismo ekspertizės institute Dokumentų skyriaus ekspertas (duomenys neskelbtini), ir joje nustatytų aplinkybių kvestionavimas prašyme dėl proceso atnaujinimo, o ne teismo proceso metu bylą nagrinėjant iš esmės yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, kadangi aplinkybės, nustatytos 2020 m. kovo 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadose, ir pačios specialisto išvados galėjo būti gautos ir teismo vertintos bylą nagrinėjant iš esmės metu, jeigu atsakovas, siekdamas paneigti diplomuoto chemiko – dokumentų technikos eksperto , (duomenys neskelbtini) ekspertizėje nustatytus faktus bei padarytas išvadas, būtų teismui teikęs prašymus dėl papildomos / pakartotinės ekspertizės atlikimo. Pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendime išdėstytu vertinimu dėl jo prašyme atnaujinti procesą pateiktų argumentų, susijusių su abejonėmis dėl teismo ekspertizės aktų analizės bei kitų įrodymų vertinimo, turėjo teisę apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą kasacinės instancijos teismui, tačiau ir šia teise nepasinaudojo. Taip pat pažymi, kad 2020 m. kovo 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro akto išvados nepaneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 9 d. ekspertizės akte ir Vokietijos eksperto , (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte nustatytų išvadų dėl surašyto ir pasirašyto vekselio teksto eiliškumo, t. y. jog , (duomenys neskelbtini) paprastajame vekselyje visų pirmiausia buvo parašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o tada buvo atspausdintas visas likęs tiriamo vekselio tekstas, šios išvados laikytinos esminę reikšmę turinčiomis bylos aplinkybėmis ir jas teismas visapusiškai vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-13819-512/2010 pareiškėjas net neužsiminė , (duomenys neskelbtini) vekselio egzistavimą. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo iš naujo vertinti aplinkybes, kurios yra nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-11-943/2017. Byloje nėra pagrindo nustatyti viešojo intereso egzistavimą ar pareiškėjo socialinį pažeidžiamumą, kadangi išnagrinėtoje civilinėje byloje pareiškėjui viso proceso metu buvo užtikrintos esminės teisės į teisingą procesą, siekiant neleisti pareiškėjui ir toliau ateityje piktnaudžiauti teise, t. y. naudotis procesinėmis teisėmis nesąžiningai, suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjui turėtų būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, 50 procentų iš šios baudos priteisiant suinteresuotam asmeniui A. L..
5. Atsiliepime į pašymą dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo notarė A. G. nurodo, kad tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Prašo sprendimą dėl proceso atnaujinimo priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
6. Nustatyta, kad ieškovė A. L. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama pripažinti 425 741,42 Eur (1 470 000 Lt) paskolos sutartį, sudarytą tarp jos ir atsakovo A. L., nesudaryta, pripažinti negaliojančiu , (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį, panaikinti , (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. , (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. 2017 m. kovo 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nuspręsta panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo tenkinti. Pareiškėjas (atsakovas) į bylą pateikia dar vieną ekspertizę, 2020 m. kovo 20 d. surašytą Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą, kuriuo, pareiškėjo teigimu, yra patvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, lemiančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje.
7. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
8. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
9. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
10. Pareiškėjo vertinimu, pateiktos 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės išvados turi būti traktuotinos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios būtų turėjusios esminės reikšmės Lietuvos apeliaciniam teismui priimant sprendimą pripažinti paprastąjį vekselį suklastotu ir tuo pagrindu negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 2 dalies pagrindu ir būtų lėmusios kitokį bylos išnagrinėjimo rezultatą.
11. Pareiškėjo pateiktos ekspertizės išvados 9–13 punktuose nurodyta, kad pašaliniai tekstų atspaudai abiejose (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio ir abiejose (duomenys neskelbtini) „ElektroBalt“ PVM sąskaitos faktūros pusėse atsirado ne spausdinimo metu, bet tiesiogiai ir ne vieną kartą kontaktuojant aukštesnės nei įprasta spausdinimo procesui temperatūros aplinkoje jau išspausdintiems dokumentams. , (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio 1-oje pusėje ties žodžiais „PAPRASTASIS VEKSELIS“ tiesioginio kontakto metu atsispaudė , (duomenys neskelbtini) „ElektroBalt“ PVM sąskaitos faktūros serija Nr., skaitiklis, eilutėje „Prekes priėmė“ esančios linijos fragmentas ir po ja esantis tekstas „(pareigos, vardas, pavardė, parašas)“, o ties rankraštiniu įrašu „A.“ - šios sąskaitos faktūros blanko apatinės paraštės su įmonės rekvizitais fragmentas. (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio 2-oje pusėje tiesioginio kontakto metu atsispaudė , (duomenys neskelbtini) „ElektroBalt“ PVM sąskaitos faktūros serija Nr. skaitiklis turinys nuo lapo viršuje esančio įmonės logotipo iki eilutės „Iš viso suma su PVM...“. Ant , (duomenys neskelbtini) „ElektroBalt“ PVM sąskaitos faktūros serija Nr. skaitiklis abiejose pusėse tiesioginio kontakto metu atsispaudė , (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio tekstas. Pirminiai dokumentų tekstų abipusiai atspaudai susidarė įdėjus , (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį į pusiau perlenktą , (duomenys neskelbtini) „ElektroBalt“ PVM sąskaitą faktūrą, veikiant temperatūrai ir spaudimui 1-oje vekselio pusėje atsispaudė sąskaitos faktūros apatinėje lapo dalyje esančio teksto atspaudai, 2-oje pusėje – viršutinėje sąskaitos faktūros lapo dalyje išspausdintas tekstas, o PVM sąskaitos faktūros apatinėje lapo dalyje atsispaudė vekselio tekstas; tuomet vekselis su jo l-oje pusėje jau atsispaudusiais sąskaitos faktūros tekstų fragmentais tiesiogiai kontaktavo su šio dokumento lapo antra puse, pasukta gulsčiai, ir dar mažiausiai kartą pasukus lapą vertikaliai; kitų dokumentuose susidariusių atspaudų atsiradimo eiliškumo dėl jų blyškumo nustatyti negalima. Pirmiau buvo išspausdintas , (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio turinys ir atlikti rankraštiniai įrašai bei parašas, o po to šiame dokumente atsirado pašalinio teksto veidrodiniai atspindžiai.
12. Tačiau pareiškėjo pateikto 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės akto išvados 3–5 punktuose nurodyta, kad metodikų, leidžiančių nustatyti, kada išspausdinti dokumentų tekstai, nėra. Rankraštinių įrašų amžiaus nustatymo tyrimai Lietuvos teismo ekspertizės centre neatliekami, todėl atsakyti į klausimus, ar (duomenys neskelbtini) paprastasis vekselis pagamintas (pasirašytas) ir atspausdintas , (duomenys neskelbtini), ar šiame vekselyje rankraštiniai įrašai padaryti ir tekstas atspausdintas tuo pačiu metu, koks laikotarpis skiria rankraštinių įrašų spausdintinio teksto atlikimą, negalima. Nustatyti, ar , (duomenys neskelbtini) paprastajame vekselyje pirmiau buvo parašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o po to išspausdintas paprastojo vekselio tekstas, ar atvirkščiai – pirmiausiai buvo išspausdintas vekselio tekstas, o vėliau atlikti rankraštiniai įrašai ir parašas, negalima, nes vekselio spausdintinio teksto ženklai su rankraštiniais įrašais ir parašu nesikerta, o ties tinkamais tokiam tyrimui įrašais ir parašo ženklų štrichais esančių tonerio dalelių dėl intensyvių vekselio įvairaus pobūdžio eksploatacijos požymių nėra (neliko). (duomenys neskelbtini) 1 470 000 litų sumos paprastajame vekselyje pašaliniai veidrodinio vaizdo spausdintiniai ženklai atsispaudė ant parašytų žodžių „A. L.“ ir parašo, t. y. vekselyje pirmiau buvo atlikti rankraštiniai įrašai ir parašas, o po to atsispaudė pašaliniai, su vekselio turiniu nesusiję, veidrodinio vaizdo spausdintiniai ženklai.
13. Taigi pareiškėjo pateiktoje 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės išvadoje tik nurodyta, kad ieškovės parašas nesikerta su vekselio tekstu ir kad pirmiau buvo išspausdintas , (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio turinys ir atlikti rankraštiniai įrašai bei parašas, o po to šiame dokumente atsirado pašalinio teksto veidrodiniai atspindžiai, tačiau į klausimus, ar šiame vekselyje rankraštiniai įrašai padaryti ir tekstas atspausdintas tuo pačiu metu, koks laikotarpis skiria rankraštinių įrašų spausdintinio teksto atlikimą, kada vekselio tekstas buvo surašytas, neatsako ir nepaneigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu padarytos išvados, kad ginčo vekselis nagrinėjamu atveju yra atsakovo nesąžiningų veiksmų rezultatas. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas byloje negali būti savitikslis ir taikomas tik tam, kad atnaujinus bylą būtų iš esmės įvertintas tik vieno iš daugelio byloje esančių įrodymų patikimumas ir galimybė juo remtis nustatinėjant ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes.
14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Vis dėlto eksperto išvada teismui nėra privaloma ir neturi išankstinės įrodomosios galios, todėl ji turi būti vertinama pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, turi būti vertinami visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepatikimos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
15. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendime, be kita ko, nurodė, kad atsakovas neįrodė ieškovės vardu įgijęs turto už 1 470 000 Lt sumą, todėl ieškovės pasirašytas ginčo vekselis negali būti suprantamas kaip dovanojimo sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Teismas padarė išvadą, kad ginčo vekselis, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti atitinkamą sumą, civilinėje teisinėje apyvartoje egzistuoja be jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendime nurodyta, kad tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. , (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro , (duomenys neskelbtini), tiek diplomuoto chemiko – dokumentų technikos eksperto , (duomenys neskelbtini) atliktos techninės dokumento ekspertizės akte suformuotos ekspertizės išvados iš esmės sutampa – jeigu Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertai nustatė, kad tikėtina, jog , (duomenys neskelbtini) paprastajame vekselyje pirmiau buvo įrašyti žodžiai „A. L.“ ir pasirašyta, o po to išspausdintas vekselio tekstas, tai Vokietijos eksperto atliktas tyrimas šią išvadą vienareikšmiškai patvirtino.
16. Taigi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimas yra pagrįstas ne tik diplomuoto chemiko – dokumentų technikos eksperto , (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto išvadomis, Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. balandžio 2 d. specialisto išvadomis, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 9 d. ekspertizės akto Nr. , (duomenys neskelbtini) išvadomis (t. y. trijų ekspertizės aktų išvadomis), bet ir byloje nustatytų aplinkybių visuma.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nesutikdamas su diplomuoto chemiko – dokumentų technikos eksperto , (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto išvadomis turėjo galimybę reikšti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo įsiteisėjimo jis turėjo galimybę kreiptis į ekspertinę įstaigą ir atlikti tokio pobūdžio ekspertizę. Pažymėtina, kad teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą.
18. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo pateiktas 2020 m. kovo 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro aktas yra naujai atsiradęs ir teikiamas įrodymas, kuris neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo jame esančios išvados vertinti kaip naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
20. Kiti parašymo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
21. Suinteresuotas asmuo A. L. nuodo, kad pareiškėjui turėtų būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, 50 procentų iš šios baudos priteisiant suinteresuotam asmeniui A. L..
22. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio byloje asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
23. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, jog pareiškėjo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesu požymių.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, gavęs Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 20 d. ekspertizės aktą, kuris buvo atliktas baudžiamojoje byloje sprendė, jog ši išvada paneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendime padarytas išvadas, todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-611-253/2014. Taigi vien prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, todėl suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Suinteresuoti asmenys įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo A. L. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-611-253/2014.
Netenkinti suinteresuoto asmens A. L. prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjui A. L..
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.