Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jančiauskui, nuteistojo T. P. gynėjui advokatui E. B., nuteistajam H. S., nuteistajam A. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo teismas

T. P. pripažino kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., 253 str. 1 d. ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 str. 2 d., ir skyrė bausmes: pagal BK 260 str. 2 d. - 9 (devynerius) metus laisvės atėmimo, pagal BK 253 str. 1 d. - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, pagal BK 258 str. 2 d. - 30 (trisdešimties) parų areštą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str., bausmes paskirtas pagal BK 260 str. 2 d., 258 str. 2 d. subendrino jas apimant ir paskyrė subendrintą bausmę - 9 (devynerius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėjo bausmę, paskirtą pagal BK 253 str. 1 d. ir paskyrė T. P. galutinę bausmę - 9 (devynerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmę įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-06-04 iki 2015-03-26 ir nuo 2015-03-26 iki bausmės vykdymo pradžios.

G. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir jam skirta bausmė – 5 (penkis) mėnesius 18 (aštuoniolika dienų) laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-06-04 iki 2014-11-18 ir laikyta, kad G. B. bausmę atliko. Jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

E. B. pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 1 d. ir skirta bausmė - 12 MGL (451.92 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2014-06-04 iki 2014-06-05 išbūtas laikas ir E. B. paskirta galutinė bausmė - 10 MGL (376.60 eurų) bauda. Jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

H. S. pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 1 d. ir jam skirta bausmė – 12 MGL (451.92 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2014-06-04 iki 2014-06-05 išbūtas laikas ir H. S. paskirta galutinė bausmė - 10 MGL (376.60 eurų) bauda. Jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

A. L. pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 1 d. ir skirta bausmė – 14 MGL (527.24 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmę įskaityta laikinajameme sulaikyme nuo 2014-06-04 iki 2014-06-05 išbūtas laikas ir A. L. paskirta galutinė bausmė - 12 MGL (451.92 eurų) bauda. Jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, tai yra 2014-06-04, apie 20val., prie namo (duomenys neskelbtini), atgabeno 10 maišelių, kuriuose buvo 9,3081 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio sudėtyje yra 1,7685 g gryno metamfetamino ir už 200 litų neteisėtai pardavė G. B.,

be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 21 val., prie namo (duomenys neskelbtini), atgabeno 10 maišelių, kuriuose buvo 8,9121 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio sudėtyje yra 0,8110 g gryno metamfetamino ir už 200 litų neteisėtai pardavė H. S.,

be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai automobilyje „VW Golf“ laikė maišelį, kuriame buvo 0,0921 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurio sudėtyje yra 0,03841 g gryno kokaino, tačiau šios medžiagos kitiems asmenims neišplatino dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2014-06-04, apie 23.20 val., kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai,

be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai prie savęs laikė 13 maišelių, kuriuose buvo 11,4967 g narkotinės medžiagos – kanapių, 1 maišelį, kuriame buvo 1,6022 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurio sudėtyje yra 0,6697 g gryno kokaino, 1 maišelį, kuriame buvo 1,6503 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio sudėtyje yra 0,1634 g gryno metamfetamino, tačiau šių medžiagų kitiems asmenims neišplatino dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2014-06-04, apie 23.40 val. šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai,

be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai garaže Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. Š., laikė 6 maišelius, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – 241,8168 g metamfetamino, kurio sudėtyje yra 43,152 g gryno metamfetamino, 1 maišelį, kuriame buvo narkotinės medžiagos – 3,0833 g kokaino, kurio sudėtyje yra 1,3998 g gryno kokaino, 1 maišelį, kuriame buvo psichotropinės medžiagos - 0,4674 g 3-MMC (3-metilmetkatinono), 4 maišelius, kuriuose buvo 63,7621 g narkotinės medžiagos – kanapių iki 2014-06-04, apie 22.15 val., kol šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, jis neteisėtai įgijo, nešiojo ir laikė teleskopinę metalinę lazdą, kuri yra smogiamojo – trupinamojo poveikio D kategorijos nešaunamasis – šaltasis ginklas ir neturėdamas leidimo įgijo, nešiojo ir laikė savadarbiu būdu perdirbtą Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį ,,BLOW 38“, kuris Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams iki kol 2014-06-04, apie 22.15 val., Taikos pr. 84C, Kaune, esančiame garaže Nr. 43, kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistasis T. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendį ir prašo minėtą nuosprendį pakeisti, T. P. veiksmus iš BK 260 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 260 str. 1 d. (2 epizodai dėl narkotinių priemonių pardavimo G. B. ir H. S.) ir BK 259 str. 1 d. (3 epizodai dėl narkotinių priemonių laikymo) bei skirti bausmes, atitinkančias šių nusikalstamų veikų sankcijose numatytas ribas. Pagal BK 258 str. 2 d. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Skunde nuteistasis teigia, kad teismas, kvalifikuodamas T. P. veiką pagal BK 260 str. 2 d. privalėjo nustatyti, kokią dalį narkotinių medžiagų kaltininkas siekė suvartoti, o kokią platinti. Būtent šios aplinkybės nustatymas, apelianto teigimu, būtų lėmęs ir teisingą nusikaltimų kvalifikaciją bei teisingos bausmės paskyrimą. Skunde pažymėta, kad jau ikiteisminio tyrimo pradžioje T. P. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. Ši nusikaltimų kvalifikacija iš esmės ir atitiko tikrąjį kaltinamojo veiksmų teisinį vertinimą, dėl ko šis pilnai prisipažino ir nurodė narkotinių priemonių įsigijimo, realizavimo ir laikymo aplinkybes. Apelianto teigimu, jau tada jis aiškino, jog narkotinių medžiagų neturėjo tikslo realizuoti, jų nusikaltimo bendrininkams davė paprašytas. Nurodo, kad kratos metu garaže rastas narkotines medžiagas jis laikė apie metus, daugiau kaip du metus jas nuolat vartoja išskirtinai savo reikmėms. Skunde apeliantas pažymi, kad šias aplinkybes T. P. patvirtino ir teisme, nurodė, kad praeityje yra baustas už narkotinių priemonių vartojimą, o rasti garaže medžiagų kiekiai, maišeliai, svarstyklės yra likę nuo seno.

Skunde taip pat atkreiptas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta aplinkybė, ar T. P. iš tiesų pats vartoja narkotines priemones, kas, jo teigimu, leistų patvirtinti ar paneigti jo versiją apie narkotinių medžiagų laikymą tik savo tikslams. Apeliantas teigia, kad šių aplinkybių teismas nesiaiškino ir teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo aktyvus aiškinantis nuo kada kaltinamasis vartoja narkotikus, kokiais kiekiais, ar yra registruotas specialiose įskaitose, ar gydosi, ar yra susijęs su kitose baudžiamosiose bylose tiriamais įvykiais ir pan, nenurodoma, kodėl atmetama versija dėl dalies narkotinių medžiagų laikymo ir naudojimo savo tikslams, ir kodėl daroma kategoriška išvada, jog visas paimtas ir rastas narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas tik turint tikslą jas parduoti.

T. P. teigimu, teismas nepagrįstai iš kaltinimo nepašalino ir nuteisė jį už vieno maišelio, kuriame buvo psichotropinės medžiagos - 0,4674 g 3-MMC (3-metilmetkatinino) laikymą turint tikslą jį parduoti. Skunde pažymėta, kad nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal atitinkamas BK 259-260, 263 ir 266 straipsnių dalis turi įtakos narkotinių, psichotropinių medžiagų ir pirmos kategorijos pirmtakų kiekybinė išraiška - baudžiamoji atsakomybė už veikas, susijusias su tokiu nusikalstamos veikos dalyku, diferencijuojama pagal tai, kokiu narkotinių, psichotropinių medžiagų ar pirmos kategorijos pirmtakų kiekiu buvo neteisėtai disponuota.

Apelianto teigimu, negalima sutikti ir su jo nuteisimu pagal BK 258 str. 2 d. Skunde pažymima, kad atsakomybė už šį nusižengimą atsiranda „tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą“. Apeliantas teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo bandyta aiškintis kokiomis aplinkybėmis T. P. įgijo šaltąjį ginklą, ar juo naudojosi ir pan. Jo teigimu, teismas privalėjo kritiškai vertinti deklaratyviai pareikštus kaltinimus, nes tokių aplinkybių nustatymas neabejotinai būtų turėjęs įtakos sprendžiant klausimą dėl bylos nutraukimo dalyje, pvz. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Skunde pažymėta, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į tai, kad teleskopinė metalinė lazda buvo rasta kaltinamojo nuomojamame garaže, nepasitvirtino ir kitas inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo kvalifikuojantis požymis - jos nešiojimas. Kadangi atsakomybė už tokio ginklo laikymą aptariamame straipsnyje nenumatyta, apelianto teigimu, baudžiamoji atsakomybė pagal pareikštą kaltinimą negalima.

Skunde taip pat teigiama, kad Kauno apylinkės teismas, konstatuodamas, kad T. P. padarė BK 260 str. 2 d. ir 258 str. 2 d. numatytas veikas, tokią išvadą padarė pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas, nes, apelianto teigimu, neatkleista, kokie T. P. veiksmai kokius nusikaltimo sudėties požymius atitinka, kokie duomenys patvirtina kiekvieno nusikaltimo sudėties požymio buvimą; nepašalinti prieštaravimai tarp T. P. duotų parodymų ir byloje nustatytų aplinkybių, jie nesugretinti, nepatikrintas jų patikimumas, nepaneigta kaltinamojo versija, kad didžioji dalis narkotinių priemonių buvo skirta asmeninėms reikmėms; nepaneigti liudytojų teisme duoti T. P. teisinantys parodymai, nepaaiškinta, kodėl teismas išskirtinai remiasi tik kaltinančiais duomenimis, o teisinančius atmeta; išankstinis palankumas teikiamas išskirtinai vien kaltinimui palankiems iš konteksto išimties teiginiams, be to, byloje esantys duomenys nebuvo objektyviai ir nešališkai ištirti bei įvertinti, jie nepalyginti su kitais byloje esančiais duomenimis; nenustatytas būtinas nusikaltimo sudėties požymis - tiesioginė tyčia, neatskleistas jos turinys, nepaaiškinta, kokie duomenys įrodo, kad T. P. norėjo taip veikti. Skunde pabrėžta, jog nenustačius anksčiau išdėstytų aplinkybių, nepašalinus prieštaravimų bei byloje esančių abejonių, privalu vadovautis vienu kertinių baudžiamajame procese galiojančių principų - in dubio pro reo principu, kuris teigia, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas advokatas E. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis T. P., todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal jo apeliacinį skundą.

Dėl T. P. nuteisimo pagal BK 260 str. 2 d.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka apeliantų lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo šališkumo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą.

Skirtingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, pažymas apie slaptą sekimą, kratos protokolus, kitą bylos rašytinę medžiagą vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad T. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010).Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. P. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, tai yra atgabeno 10 maišelių, kuriuose buvo 9,3081 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio sudėtyje yra 1,7685 g gryno metamfetamino ir už 200 litų neteisėtai pardavė G. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną atgabeno 10 maišelių, kuriuose buvo 8,9121 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio sudėtyje yra 0,8110 g gryno metamfetamino ir už 200 litų neteisėtai pardavė H. S.. Be to, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai automobilyje „VW Golf“ laikė maišelį, kuriame buvo 0,0921 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurio sudėtyje yra 0,03841 g gryno kokaino, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai prie savęs laikė 13 maišelių, kuriuose buvo 11,4967 g narkotinės medžiagos – kanapių, 1 maišelį, kuriame buvo 1,6022 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurio sudėtyje yra 0,6697 g gryno kokaino, 1 maišelį, kuriame buvo 1,6503 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio sudėtyje yra 0,1634 g gryno metamfetamino, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai garaže laikė 6 maišelius, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – 241,8168 g metamfetamino, kurio sudėtyje yra 43,152 g gryno metamfetamino, 1 maišelį, kuriame buvo narkotinės medžiagos – 3,0833 g kokaino, kurio sudėtyje yra 1,3998 g gryno kokaino, 1 maišelį, kuriame buvo psichotropinės medžiagos - 0,4674 g 3-MMC (3-metilmetkatinono), 4 maišelius, kuriuose buvo 63,7621 g narkotinės medžiagos – kanapių.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad T. P. turėjo tikslą platinti psichotropines ir narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis laikė trijų skirtingų rūšių narkotines medžiagas (metamfetaminą, kokainą, kanapes), narkotinės medžiagos buvo susvertos maišeliuose, kratos metu T. P. naudojamame garaže buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės ant kurių buvo rasta kanapių, kokaino bei metamfetamino pėdsakų, taip pat kratos metu buvo rasta ir paimta dėžutė su plastikiniais maišeliais. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis 10 maišelių metamfetamino neteisėtai perdavė H. S., 10 maišelių perdavė neteisėtai perdavė G. B.. Iš šių aplinkybių taip pat darytina išvada, kad nuteistasis T. P. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, jog neteisėtai laiko didelį kiekį narkotinių medžiagų su tikslu jas platinti ir norėjo taip veikti.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nenustatė kokia dalis rastų narkotinių medžiagų, buvo skirta T. P. asmeniniam vartojimui, o kokia dalis buvo skirta platinimui. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks nustatymas objektyviai neįmanomas, o prieš tai išvardintos aplinkybės, kaip jau buvo minėta, įrodo, kad T. P. laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, todėl pastarasis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neištyrė aplinkybės, ar T. P. iš tiesų pats vartoja narkotines medžiagas, kas jo teigimu, leistų patvirtinti ar paneigti jo versiją apie narkotinių medžiagų laikymą savo tikslams. Atmesdama šį argumentą, kolegija dar kartą pažymi, jog neįmanoma objektyviai nustatyti, kokia narkotikų dalis buvo skirta platinimui, o kokia asmeniniams tikslams, todėl šiuo atveju aplinkybė, ar nuteistasis pats vartojo narkotines medžiagas kvalifikuojant jo veiką, reikšmės neturi.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš kaltinimo nepašalino ir nuteisė T. P. už vieno maišelio psichotropinės medžiagos – 0,4674 g. 3-MMC (3-metilmetkatinino) laikymą turint tikslą jį parduoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėta medžiaga nėra įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos sąrašą, grynas šioje medžiagoje esančių narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis nenustatytas, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Tačiau kolegija taip pat pažymi, kad minėtos aplinkybės pašalinimas neturi įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui, nes pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras įsakymą Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas didelis metamfetamino kiekis yra daugiau kaip 20 g., didelis kokaino kiekis yra daugiau kaip 20 g., didelis kanapių kiekis yra daugia kaip 500 g. Tuo tarpu maišeliuose, kratos metu rastuose ir paimtuose iš T. P. naudojamo garažo, be kitų narkotinių medžiagų buvo rasta 43,152 g. gryno metamfetamino (skaičiuojant bazės pavidalu), kas yra laikoma dideliu kiekiu narkotinės medžiagos.

Dėl T. P. nuteisimo pagal BK 258 str. 2 d.

BK 258 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad T. P. neteisėtai įgijo, nešiojo ir laikė teleskopinę metalinę lazdą, kuri yra smogiamojo – trupinamojo poveikio D kategorijos nešaunamasis – šaltasis ginklas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjas, inkriminuojant šią veiką, nenumato tokio alternatyvaus požymio, kurį nustatė teismas, t. y. laikymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo psichinis santykis su daroma veika pasireiškė tyčine kaltės forma. Pažymėtina, kad D kategorijos nešaunamasis – šaltasis ginklas buvo laikomas garaže, t. y. nebuvo nešiojamas su savimi. Minimas nešaunamasis ginklas buvo rastas tik nuteistojo nuomojamame garaže kratos metu (1 t. b. l. 47-48). Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms T. P. nuteisimas pagal BK 258 str. 2 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl T. P. pagal minėtą straipsnį išteisintinas, nes neįrodyta, jog jis padarė šį baudžiamąjį nusižengimą.

Dėl išvardytų motyvų nuteistojo T. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendis keistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 4 d., 329 str. 1 d. 1 p., 328 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti:

T. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d., kadangi neįrodyta, jog padarė šį baudžiamąjį nusižengimą ( LR BPK 303 str. 5d.2p.)..

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę jog T. P. turėdamas tikslą platinti, neteisėtai garaže Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. Š., laikė 1 maišelį, kuriame buvo psichotropinės medžiagos - 0,4674 g 3-MMC (3-metilmetkatinono).

Panaikinti T. P. bausmės subendrinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 p.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.