Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, subendrinta 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pakeistas 2015 m. kovo 26 d. nuosprendis ir T. P. išteisintas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kita teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 4 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. birželio 7 d. – 5 metai 2 mėnesiai 27 dienos. Komisijos 2018 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. P..Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus ir materialiąsias Bausmių vykdymo kodekso normas, dėl to priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.Pasak apelianto, teismas nepagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą, taip pat likusį neatliktos bausmės terminą bei pataisos įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos bei režimo pažeidimus, už kuriuos nuobaudos nuteistajam nebuvo paskirtos. Pažymima, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (23 balai) ir bausmės atlikimo metu sumažėjo, jis už gerą elgesį buvo skatintas keturis kartus, nuo 2018 m. vasario 20 d. bausmę atlieka be sargybos, dirba, dengia įsiskolinimus ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Be to, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi problemų dėl gyvenamosios vietos. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino tiek šių, tiek kitų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, taip pat neatsižvelgė į Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis T. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema (23 balai), tačiau ją sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių (kintančių) balų skaičius (16 svertinių taškų), todėl nuteistojo pažanga ją mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad būdamas laisvėje jis nebenusikals, o savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis socialinės reabilitacijos planą vykdo – jis įsidarbino ir tęsia darbinę veiklą VĮ „Mūsų amatai“, pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė daugiau kaip vienus metus, buvo 4 kartus paskatintas, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau, aukštesnės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, konstatuoja, kad vien jų nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama.Tiek atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, tiek laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje nuteistasis sistemingai (2014 m. spalio 24 d., 2015 m. liepos 24 d., 2016 m. sausio 18 d.) buvo baudžiamas drausmine tvarka. Be to, 2017 m. kovo 8 d. dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo jis buvo svarstytas drausminėje komisijoje. Šias aplinkybes skundžiamoje nutartyje įvertino ir apylinkės teismas. Nors pritartina skundo argumentams, jog svarstymas drausminėje komisijoje nėra prilyginamas drausminei nuobaudai ir nesukuria analogiškų teisinių pasekmių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane viena iš numatytų priemonių yra ne tik neturėti galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau ir nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas.Nuteistajam vis dar nustatomi ne tik statiniai (ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis), bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog T. P., nors ir stengiasi įvertinti ankstesnį patyrimą bei nekartoti klaidų, tačiau jam tai iki šiol ne visuomet pavyksta, jis linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu atlieka bausmę, nuteistasis įvykdė planuotai, ne impulsyviai, nuteistajam iki šiol neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių, koncentruojantis į trumpalaikius sprendimus, aptartos aplinkybės vertintinos kritiškai ir nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis socialinio tyrimo metu neišsako ir nėra suformavęs aiškių tikslų. Nors išvadoje nurodyta, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju bus priimtas dirbti UAB „K.“, tačiau individualaus pokalbio metu šios aplinkybės nenurodo, teigia, jog išėjęs iš pataisos įstaigos norėtų dirbti, galbūt mokytis. Tokie T. P. teiginiai nepatvirtina, jog išėjęs iš pataisos įstaigos nuteistasis įsidarbins šioje bendrovėje. Iki nuteisimo jis įgijo vidurinį išsilavinimą, tačiau, bausmę atlikdamas nuo 2014 m. birželio 4 d., jis pataisos įstaigoje nesimokė, nesiekė įgyti specialybių, kurios išėjus iš pataisos įstaigos padėtų jam užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ir už sunkaus nusikaltimo, susijusio su turtinės naudos siekimu, padarymą, būtent realių galimybių lygtinio paleidimo atveju tęsti darbinę veiklą kūrimas suponuotų pagrindą manyti, jog galimo probacijos taikymo laikotarpiu nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo veikų padarymą jis šiuo metu atlieka bausmę, taip pat neteisingai vertino likusią neatliktą bausmės dalį. Tiek statinis kriminogeninis veiksnys – ankstesni teistumai, tiek ir nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas negali būti esminiai, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kita vertus, nuteistojo nusikalstami veiksmai, susiję su neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu, dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, sudaro pagrindą griežčiau vertinti pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, jog šios aplinkybės buvo įvertintos tik atsižvelgus į nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančių duomenų visumą, todėl nėra pagrindo spręsti apie sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą neteisėtumą.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, jis, ir toliau dėdamas pastangas įgyti specialybių ir dirbti, pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.