Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. kovo 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. P. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, paskirta 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. birželio 4 d., pabaiga – 2023 m. rugsėjo 4 d.

2. Komisija 2020 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam T. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog T. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei, kad nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas tik esant šių pagrindų visumai.

6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, Komisijai yra pateikęs prašymą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, o tai leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir sudaro formalų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip minėta, ne mažiau svarbu įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 14 balų (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, sąžiningą darbą nuteistasis T. P. buvo paskatintas 7 kartus, bausmės atlikimo metu dirba VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Nuteistajam 2018 m. vasario 20 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, po planuojamo paleidimo nuteistasis bus priimtas dirbti autošaltkalviu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gauta pažyma dėl įdarbinimo, 3 kartus buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo mąstymą ir požiūrį į netinkamą nusikalstamą elgesį, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors bylos medžiagoje esančiame UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pranešime išties nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju T. P. bus suteikta (duomenys neskelbtini) darbo vieta, tačiau vien pažyma apie priėmimą į darbą po lygtinio paleidimo, nėra pakankama konstatuoti, kad nuteistasis realiai dirbs.

8. Nors aukščiau aptarti duomenys liudija, kad nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys, keliantys abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Nuteistasis T. P. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkino ir manė, kad neturėjo kito pasirinkimo. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių, todėl būdamas laisvėje taip pat gali ir toliau negerbti visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir įstatymų. Pats nuteistasis nurodė, kad nusikaltimus vykdė planuotai, o ne impulsyviai. Priimdamas tam tikrus sprendimus stengiasi įvertinti ankstesnį patyrimą, nekartoti klaidų, tačiau tai ne visada pavyksta. Nuteistasis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau ne visada tai pavykdavo, nes koncentruojasi daugiau į trumpalaikius sprendimus. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl lygtinio paleidimo taikymo efektyvumo nagrinėjamu atveju, kadangi įvertintina, kad šiuo metu T. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (disponavimas dideliu kiekiu narkotinių medžiagų). Nuteistasis praeityje yra teistas už vagystę, todėl iš šių aplinkybių matyti, kad jis iki bausmės atlikimo nesiekė turėti legalų pragyvenimo šaltinį, kas apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos siekiui gauti ,,lengvų“ pinigų, paisys visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nepažeidinės įstatymų ir nenusikals. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas yra statiniai veiksniai, tačiau atkreiptinas skundą padavusio asmens dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo laikotarpiu T. P. 4 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis T. P. bausmės atlikimo metu 7 kartus buvo skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinioji nuobauda gauta 2017 m. kovo 8 d., nors iki tol jis buvo skatintas 2 kartus, bausmę atlieka nuo 2014 m. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 22 dienos, paskirta bausmė – 9 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padaryta pakankama įtaka ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

11. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog T. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo pradinio įvertinimo yra sumažėjęs nuo 68 balų iki 14 balų, kas vertinama žema rizika pakartotinai nusikalsti. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad nuo paskutiniojo vertinimo rizika pakartotinai nusikalsti nekito, o tai nerodo akivaizdžios ir abejonių nekeliančios nuteistojo pažangos. Juo labiau, kad iš aptartų 14 balų, 7 balų yra statiniai ir 7 balai yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

12. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, EŽTT praktikos, pažymėtina, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam, priešingai, nei teigiama skunde, nurodyti aiškūs Komisijos nutarimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretūs jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos. Be to, akcentuotina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam T. P. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.