- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-556-613/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02196-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- V. D., akcinė bendrovė „Swedbank“, J. Š., A. B., uždaroji akcinė bendrovė „SME Loans“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“
Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys V. D., akcinė bendrovė „Swedbank“, J. Š., A. B., uždaroji akcinė bendrovė „SME Loans“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį prašydama panaikinti J. V. ir R. V. santuokos apskaitos įrašą, įregistruotą Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl J. V. kaltės; po santuokos akto įrašo panaikinimo sutuoktiniams palikti santuokines pavardes; priteisti iš J. V. R. V. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš J. V. R. V. išlaikymą po 553,30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos iki (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktais nustatyta tvarka; padalyti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; pripažinti kreditinius įsipareigojimus ieškovo J. V. asmeninėmis prievolėmis; nustatyti nepilnamečių vaikų G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove R. V.; priteisti iš ieškovo J. V. nepilnamečio vaiko K. V. išlaikymui po 655 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyt tvarka, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos į R. V. nurodytą sąskaitą. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. V.; priteisti iš ieškovo J. V. nepilnamečio vaiko G. V. išlaikymui po 853 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyt tvarka, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos į R. V. nurodytą sąskaitą. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. V.; nustatyti ieškovo J. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. V. ir K. V. tvarką; priteisti iš ieškovo J. V. visas atsakovės R. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo J. V. atsakovei R. V. laikiną išlaikymą po 553,30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
3. Nurodė, kad šalys nuo pat pradžių buvo susitarusios, jog ieškovas išlaikys atsakovę ir vaikus, nes ieškovo pajamos visada buvo didesnės. Esant dabartinei situacijai ieškovas pareikalavo, jog atsakovė iš asmeninių lėšų dengtų 1/2 dalį kredito įmokų. Tačiau atsakovės pajamos šiuo metu neleidžia prisidėti prie šių išlaidų. Iš prie bylos pridėtos atsakovės pateiktos „Sodros“ pažymos apie atsakovės uždirbamas lėšas galima matyti, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovės darbo užmokestis kas mėnesį siekia 1 200 Eur. Atsakovė nurodo, kad iš gaunamo darbo užmokesčio turi išlaikyti save ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsižvelgtina į tai, jog 1/2 dalis kredito įmokų siekia 553,30 Eur. Atsakovė nurodė, kad uždirbant 1 200 Eur, dengiant 1/2 dalį kredito įmokų – 553,30 Eur, dengiant namo išlaikymo ir komunalinius mokesčius – 50 Eur, prisidedant prie vaikų išlaikymo minimaliai (vertinant pagal 2025 m. minimalųjį darbo užmokestį į rankas – 777 Eur) (777 Eur x 2 (du vaikai) / 2 = 777 Eur), bendrai atsakovei nepakaktų padengti net šių išlaidų, nekalbant apie tai, jog neliktų piniginių lėšų išlaikyti save, atėmus nurodomas išlaidas. Atsakovė pabrėžė, jog kredito dengimas, vaikų išlaikymas bei buto išlaikymo išlaidos yra privalomi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė. Pagrindiniai nutarties motyvai:
4.1. Atsakovės gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti. Atsakovė yra dirbanti ir jos atlyginimas viršija vieną MMA (minimalioji mėnesinė alga).
4.2. Nenustatyta aplinkybių ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kurios darytų įtaką atsakovės darbingumui ar galimybei gauti pajamas, ir nenustatyta aplinkybių, kad būtent šiuo metu atsakovei negaunant išlaikymo nebūtų užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo pridėti prie bylos su atskiruoju skundu teikiamus papildomus rašytinius įrodymus ir jais vadovautis nagrinėjant atskirąjį skundą; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9829-1115/2024 ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 553,30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas nevertino atsakovės argumentų bei civilinėje byloje esančių duomenų apie ieškovo gerą finansinę padėtį ir atsakovės sunkią finansinę padėtį bei ribotas galimybes dengti įsipareigojimus ir kartu tenkinti savo minimalius poreikius.
5.2. Nutartyje nėra įvertintos konkrečios aplinkybės dėl laikinojo išlaikymo atsakovei reikalingumo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės gaunamų pajamų ir išlaidų, kurių atsakovė negali išvengti, santykio. Teismas deklaratyviai konstatavo, jog atsakovės gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti.
5.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog, be visų kitų pagrindų, kuriems esant sutuoktinis turi teisę reikalauti priteisti iš kito sutuoktinio išlaikymą, yra priežasčių, kurios nepriklauso nuo atsakovės valios, kurios daro įtaką atsakovės galimybėms gauti pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai nurodė, jog atsakovės darbo užmokestis viršija minimaliąją mėnesinė algą, todėl atsakovės gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti. Atsakovės darbo užmokestis siekia 1 200 Eur, o 1/2 dalis kredito įmokos, kurią turi dengti atsakovė, yra 553,30 Eur, taigi atsakovei lieka 646,70 Eur pajamų. Būtent iš 646,70 Eur sumos atsakovė turi užtikrinti vaikų poreikius, sumokėti savo dalį komunalinių ir kitų namo išlaikymo mokesčių, taip pat pasirūpinti savo minimaliais poreikiais – minimaliais maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiūros, higienos ir kitais poreikiais.
5.5. 2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1628-603/2024 išnagrinėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7735-869/2024, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo. Iš esmės panašioje civilinėje byloje apygardos teismas pritarė apylinkės teismo vertinimui ir teismo išvadai, jog ieškovei yra reikalinga sutuoktinio parama (išlaikymas).
5.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ir jas pagrindžiančių duomenų dėl laikinojo išlaikymo atsakovei priteisimo. Teismas prie išvados netenkinti atsakovės prašymo priėjo formaliai, nesigilindamas į bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius duomenis, nesivadovavo aukštesnių teismų teisės aiškinimo taisyklėmis.
Atsiliepimas
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo pridėti prie bylos su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamus papildomus rašytinius įrodymus ir jais vadovautis nagrinėjant atskirąjį skundą, nes atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas nepranešus ieškovui, todėl jis neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti į bylą anksčiau; atsakovės R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9829-1115/2024 atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Nors atsakovė teigia gyvenanti žemiau skurdo ribos, tačiau jos gyvenimo būdas neleidžia daryti tokių išvadų, pvz., 2025-02-28 atsakovė informavo ieškovą, kad eina su drauge į kiną, o kitą dieną planuoja eiti su dukra į baseiną. Taip pat ji reguliariai pramogauja, susitinka su draugėmis, eina sportuoti į sporto klubą, lanko šokius, eina į kirpyklą, dažosi plaukus, automobiliu važiuoja pas mamą į (duomenys neskelbtini), keliauja į užsienio valstybes ir neprisideda prie jokių namo, kuriame gyvena, mokesčių ir paskolos mokėjimo. Atsakovė moka tik už vieną dukros šokių būrelį, kas sudaro 50 Eur. Toks atsakovės gyvenimo būdas, kai ji savo pajamas skiria tik savo malonumui, tęsiasi nuo šalių santuokos laikų ir nesikeičia iki šiol.
6.2. Jei atsakovė nenori ir nesiekia užsidirbti daugiau, gyventi savarankiškai, jai derėtų pasvarstyti, kaip ji ketina išlaikyti vaikus, kurių gyvenamosios vietos nustatymo su ja siekia.
6.3. Tai, kaip šalys gyvendamos šeimoje buvo nusistačiusios šeimos išlaikymo modelį, jokios įtakos neturi, nes šalys jau nebegyvena kaip šeima ir jokio bendro ūkio neturi. Atsakovė nebėra ieškovo šeimos narys, todėl jis neprivalo jos išlaikyti.
6.4. Atsakovė piktnaudžiauja situacija ir gyvena iš ieškovo pinigų dėl to, kad tarp šalių tebenagrinėjama santuokos nutraukimo byla.
6.5. Atsakovė nėra verčiama dirbti valstybiniame sektoriuje. Jeigu atsakovė nori gyventi ne pagal savo pajamas, tai po darbo, kuris suteikia jai jos pageidaujamas socialines garantijas, ji gali dirbti papildomai, nes šalių vaikai jau yra tokio amžiaus, kai jiems nėra reikalingas nuolatinis suaugusio asmens buvimas su jais.
6.6. Atsakovės argumentai apie atsakingojo skolinimosi taisykles ir tai, kad atsakovės preliminarus DSTI dydis siekia 46,10 proc., taip pat nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymo, nes atsakovė nemoka kredito įmokų, paliko šio finansinio įsipareigojimo vykdymą vienam ieškovui.
6.7. Atsakovės teiginiai apie vaikų išlaikymą taip pat tėra jos manipuliacijos, nes atsakovė visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, išskyrus vieno dukters šokių būrelio apmokėjimą, tam ji skiria 50 Eur per mėnesį. Vaikų poreikių tenkinimas yra vieno ieškovo atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 322 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
9. Atsakovė su atskiruoju skundu, ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas laikino išlaikymo klausimas, nusprendžia, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pateikti nauji įrodymai priimtini.
12. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik atsakovės laikino išlaikymo klausimas, todėl teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas priteisti jai laikiną išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti. Atsakovė yra dirbanti ir jos atlyginimas viršija vieną MMA (minimalioji mėnesinė alga). Taip pat nenustatyta aplinkybių ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kurios darytų įtaką atsakovės darbingumui ar galimybei gauti pajamų, ir nenustatyta aplinkybių, kad būtent šiuo metu atsakovei negaunant išlaikymo nebūtų užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
16. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje, gali priteisti išlaikymą kitam sutuoktiniui. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinio teisės, ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į tai, ar toks materialinio pobūdžio reikalavimas yra pareikštas byloje, į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018). Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankami, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą ((duomenys neskelbtini) straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
17. Byloje nustatyta, kad ieškovas iš esmės turi galimybę teikti išlaikymą, tačiau nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir antrąją sąlygą, tai yra išlaikymo atsakovei reikalingumą. Iš prie bylos pridėtos atsakovės pateiktos „Sodros“ pažymos apie atsakovės uždirbamas lėšas galima matyti, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovės darbo užmokestis kas mėnesį siekia 1 200 Eur. Atsakovė nurodo, kad iš gaunamo darbo užmokesčio turi išlaikyti save ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsižvelgtina į tai, jog 1/2 dalis kredito įmokų siekia 553,30 Eur. Atsakovė nurodė, kad uždirbant 1 200 Eur, dengiant 1/2 dalį kredito įmokų – 553,30 Eur, dengiant namo išlaikymo ir komunalinius mokesčius – 50 Eur, prisidedant prie vaikų išlaikymo minimaliai (vertinant pagal 2025 m. minimalųjį darbo užmokestį į rankas – 777 Eur) (777 Eur x 2 (du vaikai) / 2 = 777 Eur), bendrai atsakovei nepakaktų padengti net šių išlaidų, nekalbant apie tai, jog neliktų piniginių lėšų išlaikyti save, atėmus nurodomas išlaidas.
18. Nors nagrinėjamu atveju byla dar nėra nagrinėjama iš esmės, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, turi preliminariai vertinti byloje pateiktus įrodymus ta apimtimi, kuri yra reikalinga sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, kiek tai susiję su tikėtinu ieškinio pagrindimu, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, be kita ko, numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ši bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė visų pirma reiškia, kad asmuo, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti jų taikymo būtinumą, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus jų taikymo kriterijus.
19. Nors apeliantė teigia, kad turi užtikrinti vaikų poreikius, sumokėti savo dalį komunalinių ir kitų namo išlaikymo mokesčių, taip pat pasirūpinti savo minimaliais poreikiais – minimaliais maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiūros, higienos ir kitais poreikiais, tačiau nepateikė duomenų, kiek išleidžia vaikų poreikiams tenkinti, kiek sumokėjo komunalinių ir namo išlaikymo mokesčių, kokias kredito įmokas sumokėjo bankui už jos ir ieškovo bendrą turtą. Ieškovo teigimu, atsakovė visas savo gaunamas pajamas išleidžia savo poreikiams, taip pat iš ieškovo pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė ir toliau neketina mokėti namo išlaikymo mokesčių ir kredito už bendrą šalių turtą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantė yra nedarbinga dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Priešingai, apeliantė yra pakankamai jauno amžiaus, turi išsilavinimą, taigi turi galimybių susirasti geriau mokamą darbą, nes atsižvelgiant į vaikų amžių šiuo metu nebėra būtinybės nuolat rūpintis vaikais.
20. Apeliantė teigia, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1628-603/2024 išnagrinėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7735-869/2024, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo, panašioje civilinėje byloje apygardos teismas pritarė apylinkės teismo vertinimui ir teismo išvadai, jog ieškovei yra reikalinga sutuoktinio parama (išlaikymas). Apeliantės argumentai atmestini.
21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika
22. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytoje nutartyje konstatuota, jog ieškovė dengia 1/2 dalį kredito ir palūkanų įmokų, pervesdama per mėnesį po 660,69 Eur į atsakovo banko sąskaitą. Taigi, sumokėjus ieškovei tenkančią kredito įmokos dalį, pragyvenimui lieka apie 306 Eur, o iš jų turėtų būti išlaikomas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, tenkinami kiti poreikiai, išlaikomi ir nepilnamečiai vaikai. Ieškovė, skirdama didžiąją dalį savo gaunamo darbo užmokesčio kredito dalies grąžinimui, negali pakankamai užtikrinti savo ir nepilnamečių vaikų poreikių, išlaikyti jai priklausančio turto, o tokio dydžio įmokų mokėjimas apsunkina ieškovės finansinę padėtį. Akcentuotina, kad apeliantės nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantė nepateikė duomenų, kad dengia 1/2 dalį kredito įmokų, moka namo išlaikymo ir komunalinius mokesčius ir prisideda prie vaikų išlaikymo minimalaus pragyvenimo lygio suma, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovė turi teisę į laikino išlaikymo gavimą iš kito sutuoktinio. Kaip minėta, išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai, tai yra ne tik kito sutuoktinio galimybė teikti išlaikymą, bet ir išlaikymo reikalingumas atsakovei.
23. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tikrieji atsakovės poreikiai ir ieškovo galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą sutuoktinei bus nustatyti išnagrinėjus bylą iš esmės. Šis sprendimas ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą dėl šių priemonių pakeitimo ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
24. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., E. Ž. T. T. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91), todėl kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.