Klaipėdos apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas" įgaliotam asmeniui A. G., suinteresuotam asmeniui A. S. ir jo atstovei advokatei I. V. Z., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei V. P.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aurega“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Aurega“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, A. S., antstolė R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. birželio 21 d. gautas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Aurega“ nemokumo administratorės UAB „Konsultacijų srautas“ prašymas dėl UAB „Aurega“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Prašymas grindžiamas šiais motyvais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

14. Bankroto pripažinimas tyčiniu nagrinėjimu atveju turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ, nes pareiškimas BUAB „Aurega“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiamas šios įmonės valdymo organų veiksmais (neveikimu) iki 2020 metų, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo.

Dėl pagrindų pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.

17. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu; tarp kitų kriterijų – ir kai buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai įmonei nenaudingi sandoriai (2 punktas); kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė neturės pakankamai turto (4 punktas); kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (5 punktas). ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos: pagal šios dalies 2 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

19. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

21. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

22. Vadinasi, sprendžiant dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, nepakanta konstatuoti įmonei patiriant rimtus finansinius sunkumus, nes privalu įvertinti, ar tam tikri valdymo organų veiksmai (neveikimas) sąlygojo būtent įmonės nemokumą ar jau nemokios bendrovės būklės pabloginimą. Nustatant, ar bendrovė yra nemoki, reikia atsižvelgti į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos reikalavimą bei visumą kasacinio teismo praktikoje aptartų ir anksčiau nurodytų aplinkybių.

24. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neišsaugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

25. Pažymėtina, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galbūt patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir būtina įvertinti, ar dėl bankroto administratorės nurodytų dokumentų neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

26. Nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

28. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog UAB „Aurega“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Govija“ darbuotoja M. P., 2019 m. balandžio 2 d. surašytu dokumentų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 2019/1 bankrutuojančios UAB „Aurega“ apskaitą tvarkiusi įmonė 2022 m. birželio mėnesį perdavė įmonės apskaitos dokumentus įmonės direktoriui A. S., o pastarasis 2022 m. birželio 22 d. visus dokumentus perdavė nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui, kuris dokumentų gavimą patvirtino parašu. A. S. nurodė, kad minėtų teismo nutarčių nebuvo gavęs ir nežinojo apie teismo paskirtus jam įpareigojimus. Taigi, nors ir pavėluotai, tačiau buvęs UAB „Aurega“ vadovas perdavė nemokumo administratorei turimus buhalterinius apskaitos dokumentus. Teismas neturi jokių objektyvių duomenų apie tai, kad buvo paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai.

29. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog UAB „Aurega“ VĮ Registrų centrui pateiktais 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, UAB „Aurega“ turėjo turto už 174 493 Eur, iš jų ilgalaikis materialusis turtas 7 415 Eur sumai, trumpalaikis turtas 167 078 Eur, iš jo atsargos 91 232 Eur sumai, per vienerius metus gautinos sumos 75 834 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 12 Eur. UAB „Aurega“ turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 174 493 Eur sumai, iš jų nuosavas kapitalas sudarė – 1 054 Eur, kapitalas – 2 896 Eur, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) – 3 950 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 175 547 Eur, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 16 970 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 158 577 Eur. Kartu su perduotais finansinės atskaitomybės dokumentais pateikto, bet įmonės buvusio vadovo nepasirašyto 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB „Aurega“, be kita ko, turėjo turto už 175 520 Eur, iš jų trumpalaikis turtas 142 160 Eur, iš jo atsargos 84 100 Eur sumai, per vienerius metus gautinos sumos 58 060 Eur. Taigi, minėti duomenys yra nepakankami konstatuoti, kad buvusio vadovo neveikimas sąlygojo būtent įmonės nemokumą ar jau nemokios bendrovės būklės pabloginimą.

30. Nemokumo administratorė prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia ir ta aplinkybe, kad tarp perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra sudarytos ir tinkamai patvirtintos 2018-2021 metų ir iki 2022 m. kovo 2 d. finansinės ataskaitos (balanso, kreditorių, debitorių sąrašo, ir pan.), iš kurių būtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei palyginti su lydinčiais dokumentais; nepateiktos deklaracijos mokesčių administratoriui; neperduotas įmonės turtas, tarp kurio minimas traktorius „J. D.“ ir lengvasis automobilis Jeep GRAND CHEROKEE; VĮ Registrų centrui nepateikti finansiniai rinkiniai už 2018-2021 metus.

31. Pažymėtina, kad, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tai reiškia, kad minėtu pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783-381/2020).

32. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įmonės vardu registruotas traktorius „J. D.“ (duomenys neskelbtini), kaip nuo pat pradžių teigė buvęs vadovas A. S., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. balandžio 26 d. poėmio protokolu paimta ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu dėl daiktinių įrodymų grąžinimo Švedijos Karalystės draudimo įmonėms grąžinta transporto priemonė – traktorius „J. D.“ (duomenys neskelbtini) (suklastotu de facto esančiu (duomenys neskelbtini)). Buvęs vadovas A. S. nurodė, kad automobiliu vyko į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, automobilis sugedo ir buvo paliktas. Įmonei priklauso jūriniai konteineriai, kurie saugomi (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje Klaipėdoje. Teismo vertinimu, byloje nesurinkta duomenų, leidžiančių padaryti išvadą apie bankrutuojančios įmonės turto sunaikinimą, paslėpimą ar išvaistymą. Nemokumo administratorė, manydama, kad dėl kokio kito, galimai turėto bankrutavusios UAB „Aurega“ turto praradimo, įmonei padaryti nuostoliai, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės BUAB „Aurega“ direktoriaus A. S..

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnis numato, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-194-549/2022. Šioj byloje Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, pagal VMI pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „Aurega“ buvusiam vadovui A. S.. Taigi, šioje administracinio nusižengimo byloje bus įvertinta ir sprendžiama dėl buvusio BUAB „Aurega“ vadovo atsakomybės dėl nepateiktų finansinių rinkinių ir deklaracijų. Šių dokumentų nepateikimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad minėti A. S. veiksmai nulemia išvadas dėl įmonės tyčinio bankroto.

34. Atkreiptinas dėmesys, jog BUAB „Aurega“ bankroto bylos duomenimis, bendrovės kreditoriai yra žinomi, jų finansinius reikalavimus pagrindžiantys dokumentai egzistuoja, nemokumo byloje nebuvo kilę ginčų dėl kreditorių finansinių reikalavimų buvimo fakto, dydžio ir kitų aspektų, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi BUAB „Aurega“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai patvirtinti. Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, palikti galioti kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, išdėstytas teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje. Nuo 2022 m. birželio 22 d., perdavus nemokumo administratorei buhalterinės apskaitos dokumentus, pastarasis su prašymu dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patikslinimo į nemokumo bylą nagrinėjantį teismą, nesikreipė. Taigi, balanso ar kitokių finansinės apskaitos rinkinių nemokumo administratorei neperdavimas, nagrinėjamu atveju, negali būti pripažįstamas kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.

35. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Taip pat nėra įrodymų, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma sąmoningai netinkamai, siekiant, kad BUAB „Aurega“ taptų nemoki. Taigi, byloje neįrodyti tyčinio bankroto požymiai, nurodyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, o vien nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos šiuo atveju nepakanka konstatuoti esant tyčinio bankroto požymiams pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

36. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

37. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6–8 dalys), todėl bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018 ir kt.).

38. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose negali būti suprantama kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veikos epizodo įtakos bendrovės mokumui, t. y. teismui negali būti perkeliama įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Šaliai nepateikus duomenų, kad toks priežastinis ryšys egzistuoja, teismas konstatuoja tyčinį bankrotą esant neįrodytą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-773-1120/2021).

39. Pripažintina, kad duomenų apie galimus tyčinius veiksmus, siekiant sukelti įmonės bankrotą, byloje nepateikta, todėl teismas, įvertinęs visumą bylos aplinkybių bei byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nėra pagrindo BUAB „Aurega“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nemokumo administratorė neįrodė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio, patvirtinančio UAB „Aurega“ privedimą prie bankroto tyčia. Todėl BUAB „Aurega“ nemokumo administratorės pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinamas.

40. Teismo vertinimu, į esminius prašymo pripažinti BUAB „Aurega“ bankrotą tyčiniu argumentus atsakyta. Kiti prašyme pripažinti BUAB „Aurega“ bankrotą tyčiniu nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ pareiškimo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aurega“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.