Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodo, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1316-600/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-23 priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo statiniai), ir sutvarkyti statybvietę skolininkės UAB „Šindrona“ lėšomis. Šiuo sprendimu teismas pripažino skolininkei teisę įteisinti ginčo statinius per 18 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vėliau šis terminas buvo kelis kartus pratęstas.

3. Pasak pareiškėjos, ji elgėsi aktyviai, stengdamasi įteisinti Ginčo statinius, tačiau dėl objektyvių priežasčių anksčiau to padaryti negalėjo – skolininkė nebeturi juridinio pagrindo įgyvendinti statytojo teisę. Pareiškėja pažymėjo, kad pirmiausia turi būti suformuotas žemės sklypas prie įteisinamų statinių, o žemės sklypo formavimas yra išimtinė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencija. Pareiškėjos teigimu, ji daug kartų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pradėti teritorijos planavimo procedūrą, kurios tikslas būtų žemės sklypo formavimas prie Ginčo statinių, tačiau skolininkės prašymai nuo 2011 metų buvo atmetami. Pasak pareiškėjos, šiuo metu teritorijų planavimo procedūra prasidėjo inicijavimo pagrindu. Nurodo, kad tenkintas paskutinis pareiškėjos 2021-02-02 prašymas ir leista rengti apie 19,9 ha sklypo detalųjį planą, kurio tikslas padalyti žemės sklypą į du sklypus, teisės aktų nustatyta tvarka paversti atidalijamo sklypo, kurio projektuojamas plotas apie 0,8 ha, miško paskirties žemę kitomis naudmenomis, pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti žemės naudojimo būdus, atitinkančius Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius. Skolininkės lėšomis parengus detalųjį planą ir suformavus kitos paskirties žemės sklypą, prie statinių atsiras teisinės prielaidos statinių įteisinimui.

4. Pareiškėja paaiškino, kad ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama sustabdyti vykdomąją bylą, tačiau teismas 2021-10-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-34521-981/2021 atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išaiškino, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnis). Pareiškėja kreipėsi į antstolę, prašydama sustabdyti vykdymo proceso veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2021-11-12 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prašymo išnagrinėjimo (toliau – Patvarkymas) pareiškėjos prašymą sustabdyti vykdomąją bylą atmetė. Pareiškėja ginčija šį antstolės priimtą patvarkymą ir teigia, kad antstolė neįsigilino į skolininkės vykdomų ginčo statinių įteisinimo procedūrų teisinį reglamentavimą.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad 2021-09-21 kompetentingos institucijos išdavė projektavimo sąlygas detaliajam planui. Pareiškėja sudarė sutartį su projektuotoja ir šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Pareiškėjos teigimu, minėta sutartimi ji įgijo teisę parengti teritorijų planavimo dokumentą pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Sutarties 3.1 punktas). Nugriovus statinius iki teritorijų planavimo procedūros pabaigos, pareiškėja neteks teisės formuoti kitos paskirties žemės sklypą ir miško žemės paversti kitomis naudmenomis prie skolininkės statinių. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad antstolei pradėjus Ginčo statinių griovimo procedūras, būtų sunaikintas pareiškėjos turtas, kuris šiuo metu gali būti išsaugotas teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčo statinių projektas yra parengtas ir po sklypo suformavimo skolininkė galės kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (visos procedūros galėtų užtrukti iki 2022-06-01).

10. Atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-37659-1077/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2021-11-12 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prašymo išnagrinėjimo; 2) sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. birželio 1 d. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantė pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir pareiškėja 2021-07-21 sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį (toliau – Inicijavimo sutartis), kurios pagrindu pareiškėja finansuoja teritorijos planavimo darbus. 2021-09-21 kompetentingos institucijos išdavė projektavimo sąlygas detaliajam planui. Pareiškėja sudarė sutartį su projektuotoja, šiuo metu vyksta projektavimo darbai, kurių rezultatas bus derinamas kompetentingų institucijų.

10.2. Inicijavimo sutartimi pareiškėja įgijo teisę parengti teritorijų planavimo dokumentą pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Inicijavimo sutarties 3.1 punktas). Nugriovus statinius iki teritorijų planavimo procedūros pabaigos, pareiškėjai išnyks teisė formuoti kitos paskirties žemės sklypą ir miško žemė paversti kitomis naudmenomis prie pareiškėjos statinių.

10.3. Antstolei pradėjus statinių griovimo procedūras, būtų sunaikintas skolininkės turtas, kuris šiuo metu gali būti išsaugotas teisės aktų nustatyta tvarka. Statinių nugriovimas šiuo metu būtų neracionalus sprendimas, nes statiniai yra geros būklės, be to, parengus detalųjį planą ir suformavus žemės sklypą, statinių buvimas nurodytoje vietoje kitos paskirties žemės sklype būtų teisėtas. Šiuo metu projektuotoja yra atlikusi didžiąją dalį įteisinimui reikalingų procedūrų, detalusis planas gali būti viešinamas ir derinamas kompetentingų institucijų. Statinių projektas yra parengtas ir po sklypo suformavimo pareiškėja galės kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Visos procedūros galėtų užtrukti iki 2022 m. birželio 1 d. Antstolei suorganizavus statinių griovimo darbus, įteisinimo procedūrai skirtos lėšos ir laikas netektų prasmės ir pareiškėjai reikėtų sumokėti už statinio griovimo darbus, tai reiškia pareiškėjos bankrotą.

10.4. Lietuvoje de jure pripažinta teismo precedento svarba aiškinant teisę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamosios nutarties motyvuojamojoje dalyje vadovavosi aukščiausios ir apeliacinės pakopų teismų išaiškinimais. Teisingumo principas reikalauja visas vienodas situacijas vertinti tapačiai. Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-780-1092/2021 buvo sprendžiamas analogiškas ginčas tarp antstolio, atsisakiusio stabdyti vykdomąją bylą, t. y. griauti savavališkai pastatytą statinį ir statytojo, nespėjusio įteisinti statinį. Identiškoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių negali būti atliekami. Aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis CPK, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-686/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2021m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-780-1092/2021).

10.5. Šioje precedentinėje byloje teismas sprendė, kad proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje Ž. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 57675/09, par. 45; 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 49)

10.6. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad: neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).

10.7. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismo precedento svarbą sprendžiant dėl vykdomosios bylos sustabdymo analogiškose bylose. Pareiškėjos nurodytoje precedentinėje byloje išaiškinta ta pati teisės norma (CPK 627 straipsnis), taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Bylas, kurių ratio decidendi sutampa, būtina spręsti vienodai. Šioje situacijoje tiek pareiškėja, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija atlieka veiksmus skirtus užbaigti statinių įteisinimo procedūras. Šiuo atveju antstolės vykdymo veiksmų nesustabdymas, kai neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinių negriaunant, reikštų proporcingumo principo pažeidimą.

Šalies argumentai

11.1. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu UAB „Šindrona“ buvo suteiktas itin ilgas, net 21 mėnesio terminas, savavališkos statybos padarinių šalinimui: iki 2017-11-20 leista įteisinti savavališką statybą, nustatytu terminu neįteisinus UAB „Šindrona“ buvo įpareigota iki 2018-02-20 nugriauti savavališkus statinius. Vėliau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-25 nutartimi teismo sprendimo vykdymo atidėjo papildomam vienerių metų laikotarpiui – iki 2018-11-20, o 2019-02-13 nutartimi teismo sprendimo vykdymas pakartotinai buvo atidėtas papildomam vienerių metų laikotarpiui – iki 2019-11-20. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2020-03-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1316-600/2015 trečią kartą skolininkės teikiamą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė;

11.2. 2020-08-25 teismo sprendimo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įvykdytas nebuvo, Inspekcija, gavusi vykdomąjį raštą, 2020-09-29 prašymu kreipėsi į antstolį, prašydama iniciuoti priverstinį teismo sprendimo vykdymą.

11.3. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo sustabdyti vykdomąją bylą, tačiau nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas;

11.4. Pažymi, kad pateikdama prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad yra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų kreiptis dėl vykdymo bylos sustabdymo;

11.5. Nurodo, kad antstolė vykdomoje byloje priimtu patvarkymu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teisinio pagrindo bylos stabdymui nėra, manytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria pareiškėjos prašymą atmetė;

11.6. Nagrinėjamu atveju itin svarbi aplinkybė ta, kad neteisėtai pastatyti statiniai valstybinės reikšmės miške žemėje, o padariniai nešalinami jau daugiau nei šešerius metus;

11.7. Pareiškėja įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie kilo dėl jos priešingo teisei veikimo. Nagrinėjamu atveju skolininkė savo neva teisėtus lūkesčius kildina iš neteisėtos veiklos, todėl nagrinėjamu atveju vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą nebūtų pažeisti jokie skolininkės interesai, o be kita ko, sprendimo vykdymas nebūtų ir neproporcingas, kadangi skolininkei jau buvo suteiktas itin ilgas, net 21 mėnesio terminas, savavališkos statybos padarinių šalinimui. Teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas papildomam vienerių metų laikotarpiui – iki 2018-11-20, o 2019-02-13 nutartimi teismo sprendimo vykdymas pakartotinai buvo atidėtas papildomam vienerių metų laikotarpiui – iki 2019-11-20;