- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-780-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03548-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, antstolė A. R. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir pareiškėja, Direkcija) kreipėsi į antstolę A. R. Ž. su skundu, prašydama panaikinti antstolės 2021 m. balandžio 20 d. patvarkymą Nr. S-21-75-6521 dėl atsisakymo stabdyti vykdymo veiksmus.
2. Pareiškėja nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) 2013 m. vasario 7 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl Direkcijai priklausančio statinio, esančio Smiltynės g. 18, Klaipėdoje (toliau – Statinys), ir iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę arba įstatymų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendimu privalomojo nurodymo terminą pratęsė iki 2018 m. sausio 2 d. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi atidėjo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo vykdymą iki 2019 m. liepos 1 d. Pareiškėja nurodo, kad atliko daug veiksmų, teisės aktų nustatyta tvarka siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 13VĮ-845-(14.13.2) buvo nutraukta 2014 m. spalio 9 d. Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 13SUN-(14.13.56)-25, sudaryta su Direkcija dėl valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3046-0137, esančio Smiltynės g. 18, Klaipėdos m. Direkcija neteko statytojo teisių ir nebegalėjo tęsti ir pabaigti pradėtų statybą leidžiančių dokumentų gavimo procedūrų Statiniui įteisinti. Direkcija taip pat nebeteko teisės kreiptis į teismą dėl vykdymo termino atidėjimo. Visi dokumentai dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo buvo perduoti valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, kuri tęsė procedūras. VĮ Turto banko atstovas informavo, kad statybą leidžiantis dokumentas turi būti gautas iki 2021 liepos 1 d. Baigiamą rengti dokumentaciją ir dokumentus dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo planuojama įkelti į informacinę sistemą „Infostatyba“ iki mėnesio pabaigos. Pareiškėja mano, kad, antstolei pradėjus vykdyti išieškojimą ir pradėjus Statinio griovimo veiksmus, būtų padaryta žala valstybės turtui, bereikalingai švaistomos valstybės biudžeto lėšos: Statinys yra mūrinis, geros būklės, statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros eina į pabaigą, o gavus statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinus Statinį, būtų užtikrintas racionalus ir efektyvus valstybės nekilnojamojo turto naudojimas ir (ar) efektyvus valstybės biudžeto papildymas Statinį pardavus.
3. Antstolė A. R. Ž. 2021 m. gegužės 14 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, juo prašė skundą tenkinti. Nurodo, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, visapusiškai neįvertino susiklosčiusios situacijos.
5. Statybos inspekcija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėja prašymu stabdyti vykdymo veiksmus iš esmės siekia pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos, reglamentuojančios sprendimų vykdymo procesą, nenumato antstoliui pareigos stabdyti vykdymo veiksmus, kai skolininkas siekia, jog būtų pratęstas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti. Byloje duomenų, jog išieškotoja būtų prašiusi stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, nėra.
8. Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog antstolė tinkamai įvertino pareiškėjos prašymą ir nustačiusi, kad nėra CPK 626 straipsnyje, 627 straipsnyje numatytų pagrindų stabdyti vykdomąją bylą, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo, juolab kad privalomasis nurodymas neįvykdomas gana ilgą laikotarpį. Todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir panaikinti skundžiamą patvarkymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu Direkcija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės 2021 m. balandžio 20 d. patvarkymą Nr. S-21-75-6521 dėl atsisakymo stabdyti vykdymo veiksmus ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00077, kol bus gautas statybą leidžiantis dokumentas arba iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas neįvertino to, kad vykdomojoje byloje yra susiklosčiusi situacija, jog nutraukus valstybinės žemės panaudos sutartį Direkcija neteko statytojo teisių ir nebegalėjo tęsti ir pabaigti pradėtų statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrų dėl Statinio įteisinimo. Visi dokumentai dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo buvo perduoti VĮ Turto bankui, kuri tęsė statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūras. Savavališkos statybos padarinių šalinimo bei statybos įteisinimo paslauga turi būti suteikta iki 2021 m. liepos 1 d.
9.2. Teismas taip pat nevertino to, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-6354-991/2020 yra konstatuota, jog nenustatyta, kad Direkcija tyčia nevykdo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Direkcija elgiasi aktyviai stengdamasi įvykdyti privalomąjį nurodymą, tačiau jo neįvykdymas yra sąlygotas objektyvių priežasčių – Direkcija nebeturi juridinio pagrindo įgyvendinti statytojo teisę.
9.3. Antstolei pradėjus Statinio griovimo procedūras, būtų padaryta žala valstybei – būtų sunaikintas turtas, kuris gali būti racionaliai panaudotas valstybės interesams. Statinio griovimo atveju griovimo išlaidos būtų atlyginamos arba Direkcijos, arba išieškotojos Statybos inspekcijos, jas išieškant iš Direkcijos teisminiu keliu, lėšomis, t. y. bet kuriuo atveju būtų naudojamos biudžeto lėšos. Be to, Statinio nugriovimas būtų neracionalus sprendimas, nes statinys yra mūrinis, geros būklės, be to, yra išskirtinėje vietoje – Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, įteisinus Statinį, Statinys galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, taip užtikrinant racionalų ir efektyvų valstybės nekilnojamojo turto naudojimą, o Statinį pardavus, būtų užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto papildymas. Teismui atsižvelgus į minėtas aplinkybes ir pripažinus vykdymo veiksmų stabdymo reikalingumą, galėtų būti apsaugoti valstybės interesai, užtikrinamas racionalus valstybės lėšų panaudojimas ir galbūt apgintas viešasis interesas.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į Direkcijos atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad VĮ Turto bankas šiuo metu vykdo Statinio įteisinimo procedūras ir yra atlikusi didžiąją dalį įteisinimui reikalingų procedūrų. Antstolei suorganizavus įteisinamo statinio griovimo darbus būtų neracionaliai naudojamos valstybės lėšos, nes ne tik įteisinimo procedūrai skirtas lėšos ir laikas netektų prasmės ir reikėtų sumokėti už statinio griovimo darbus, bet ir valstybės biudžetas netektų lėšų, kurias būtų gavęs už Ginčo statinio pardavimą.
11. Suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija atsiliepime į Direkcijos atskirąjį skundą nurodo, kad Direkcijos atskirajame skunde nėra nurodytas nė vienas atvejis, numatytas CPK 626 ir 627 straipsniuose, įpareigojantis antstolę arba suteikiantis teisę antstolei stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo proceso veiksmus. Direkcijos nurodytos aplinkybės neįgalina antstolės priimti sprendimą stabdyti vykdomuosius veiksmus. Vadinasi, antstolė, spręsdama sustabdymo klausimą, tinkamai laikėsi antstolių veiklos ir civilinio proceso principų savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Dėl šios priežasties ir teismas tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamos nutarties naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė Direkcijos skundą, konstatavęs, kad antstolė tinkamai įvertino pareiškėjos prašymą ir nustačiusi, kad nėra CPK 626 straipsnyje, 627 straipsnyje numatytų pagrindų stabdyti vykdomąją bylą, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Direkcija atskiruoju skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės teigdama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, t. y. to, kad pati Direkcija nebegalėjo tęsti ir pabaigti pradėtų statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrų dėl Statinio įteisinimo, kad statybą leidžiantis dokumentas turėtų būti gautas iki 2021 m. liepos 1 d., o nugriovus Statinį būtų padaryta žala valstybei. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiems Direkcijos argumentams.
15. CPK 625 straipsnyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (1 dalis); patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (2 dalis). Privalomieji vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai reglamentuoti CPK 626 straipsnyje, o atvejai, kada antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir atidėti vykdymo veiksmus, nustatyti CPK 627 straipsnyje. Taigi vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Vertinant, ar CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse expressis verbis įtvirtintų nuostatų, t. y. pagrindų, kuriems esant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, sąrašas yra baigtinis, atsižvelgtina į tai, kad tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių negali būti atliekami. Aiškinant CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis CPK, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013; 2016 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-686/2016).
16. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: ribojama remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo.
17. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje Žilinskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 57675/09, par. 45; 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 49).
18. Byloje Hamer prieš Belgiją Europos Žmogaus Teisių teismas konstatavo, kad net ir neteisėtai pastatytas statinys laikytinas statytojo nuosavybe, taigi saugomas ir ginamas pagal nuosavybės neliečiamumo principą, nes tam tikrais atvejais priėmus sprendimą nugriauti neteisėtai pastatytą statinį statytojas patiria itin sunkias materialines ekonomines pasekmes. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste taip pat būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Tokia priemonė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikoma atitinkančia bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčia teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą ir jei nepažeidžiamas proporcingumo aspektas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Hamer prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 21861/03).
19. Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėta, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui bei atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime taip pat pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad: neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).
21. Nagrinėjamu atveju Direkcija, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, kuria ji buvo įpareigota pateikti teismui aktualius duomenis apie ginčo savavališkos statybos padarinių šalinimo bei Statinio įteisinimo procedūrą, teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad prašymas išduoti Statinio statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas Statybų inspekcijai, tačiau ji 2021 m. birželio 3 d. jį atmetė ir surašė pastabas. Pagal VĮ Turto banko Direkcijai pateiktą informaciją, visos Statybos inspekcijos pastabos yra išpildytos, išskyrus vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto parengimą. Tiekėjas patikino, kad visos Statybos inspekcijos sąlygos bus išpildytos ir naujas prašymas dėl Statinio statybos leidžiančio dokumento bus pateiktas iki 2021 m. rugsėjo 15 d. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias Direkcijos nurodytas aplinkybes.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje situacijoje tiek Direkcija, tiek VĮ Turto bankas aktyviai stengiasi užbaigti Statinio įteisinimo procedūras. Iš Direkcijos pateiktos informacijos matyti, kad Statinio statybos leidimui gauti yra likę tik parengti vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą. Statinį įteisinti stengiamasi vadovaujantis visuomenės interesais – Statinio griovimo darbai, atsižvelgiant į tai, jog bylos šalys yra valstybinės įstaigos, turėtų būti atliekamas valstybės biudžeto lėšomis. Be to, gavus statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinus Statinį, Statinys galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, taip užtikrinant racionalų ir efektyvų valstybės nekilnojamojo turto naudojimą, o Statinį pardavus, būtų užtikrintas efektyvus valstybės biudžeto papildymas, t. y. būtų racionaliau panaudotos valstybės biudžeto lėšos.
23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju antstolės vykdymo veiksmų nesustabdymas, kai neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti Statinio negriaunant ir Statinio statybos leidimui gauti, pagal pateiktą informaciją, yra likę tik parengti vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą, jo griovimas reikštų proporcingumo principo pažeidimą.
24. Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Iš Konstitucijos, be kita ko, jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių, turėtų galimybę, įvertinęs visas bylos aplinkybes, priimti ne formalų sprendimą, o tokį, pagal kurį įstatymo nustatyta priemonė (statytojui skiriamas įstatyme numatytas įpareigojimas) būtų proporcinga (adekvati) padarytam pažeidimui bei atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas kitų asmenų teises ir išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).
25. CPK 2 straipsnis nustato, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais; teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
26. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais ir atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas išskirtinio pobūdžio aplinkybės, visuomenės interesą racionaliai naudoti viešuosius resursus, apeliacinės instancijos teismas nutaria skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės 2021 m. balandžio 20 d. patvarkymą Nr. S-21-75-6521 dėl atsisakymo sustabdyti vykdymo veiksmus ir vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00077 sustabdyti. Kadangi antstolės vykdymo veiksmų sustabdymas negali trukti neapibrėžtą laiką ir privalo būti imamasi priemonių kiek įmanoma greičiau užbaigti Statinio įteisinimo procedūras, vykdymo veiksmai sustabdytini iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės A. R. Ž. 2021 m. balandžio 20 d. patvarkymą Nr. S-21-75-6521 dėl atsisakymo stabdyti vykdymo veiksmus ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00077 iki 2021 m. gruodžio 31 d.