- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-1382-567/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12842-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „Profine Baltic“
- Ieškovas
- UAB „Takvė“
- Kategorijos
- 2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Profine Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18628-868/2018 pagal ieškovo UAB „Takvė“ ieškinį atsakovui UAB „Profine Baltic“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradinis ieškovas BUAB „Languvita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovo BUAB „Languvita“ sudarytus atsiskaitymo sandorius pagal 2017 m. vasario 7 d. 4 500 Eur mokėjimo pavedimą ir 2017 m. vasario 14 d. 2 859,76 Eur mokėjimo pavedimą atsakovui UAB „Profine Baltic“, iš viso 7 359,76 Eur;
1.2. taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Profine Baltic“ 7 359,76 Eur ieškovo naudai, o atsakovui suteikti teisę šiai sumai pareikšti finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje;
1.3. priteisti iš atsakovo UAB „Profine Baltic“ 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas UAB „Languvita“, būdamas nemokus, atsiskaitė pagal ginčijamus sandorius su atsakovu, nors turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Pagal 2016 m. balansą ieškovo turto vertė buvo 289 775 Eur, iš jų – 107 244 Eur per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (skolos) sudarė 219 366 Eur, iš jų 196 146 Eur vien per vienerius metus mokėtina suma, ieškovas patyrė 134 839 Eur nuostolių. Pagal pradelstų skolų suvestinę pradelstos skolos sudarė 163 421,79 Eur sumą, skola darbuotojams – 24 209,45 Eur. Nepaisant to, kad ieškovas buvo nemokus, jis 2017 m. vasario 8 d. iš atsakovo įsigijo prekių už 7 359,76 Eur sumą, kuri dalimis buvo apmokėta 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. vasario 14 d. mokėjimo pavedimais. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi pripažino UAB „Languvita“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtino kreditorinius reikalavimus 220 460,75 Eur sumai, iš kurios – 58 542,42 Eur pirmos eilės kreditorių reikalavimai, 22 896,96 Eur – antros eilės kreditorių reikalavimai ir 139 021,37 Eur – trečios eilės kreditorių reikalavimai. Ginčo sandorių ieškovas neprivalėjo sudaryti, jie pažeidžia įmonės kreditorių interesus, todėl atsiskaitymai turi būti pripažinti negaliojančiais, o lėšos išreikalautos iš neteisėtai jas gavusio atsakovo (CK 1.80 str., 6.66 str., 6.930¹ str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Profine Baltic“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal ieškovo užsakymus tiekė jam PVC profilius ir kitus reikmenis plastikinių langų ir durų gamybai bei montavimui. 2017 m. pradžioje ieškovas užsakė iš atsakovo produkcijos už bendrą 7 359,76 Eur sumą. Šalys susitarė, kad produkcija bus pristatyta ieškovei po to, kai bus apmokėta 4 500 Eur dalis produkcijos kainos, o likusios produkcijos kainos dalies mokėjimas atidėtas po jos pristatymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2017 m. vasario 7 d. sumokėjo atsakovui 4 500 Eur, o likusią 2 859,76 Eur produkcijos kainos dalį sumokėjo po produkcijos gavimo ir 2017 m. vasario 8 d. PVM sąskaitos–faktūros išrašymo. Ginčo pavedimai nepažeidė ieškovo kreditorių interesų, atsakovas buvo sąžiningas, todėl mokėjimo pavedimai negali būti pripažinti negaliojančiais (CPK 178 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai:
3.1. pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovo BUAB „Languvita“ sudarytus vienašalius sandorius: 2017 m. vasario 7 d. 4 500 Eur ir 2017 m. vasario 14 d. 2 859,76 Eur mokėjimo sumos pavedimus atsakovui UAB „Profine Baltic“, iš viso 7 359,76 Eur;
3.2. taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Profine Baltic“ ieškovo BUAB „Languvita“ naudai 7 359,76 Eur, o atsakovui UAB „Profine Baltic“ suteikti teisę šiai sumai pareikšti kreditorinį reikalavimą ieškovui BUAB „Languvita“;
3.3. priteisti iš atsakovo UAB „Profine Baltic“ ieškovo BUAB „Languvita“ naudai 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (7 359,76 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3.4. priteisti iš atsakovo UAB „Profine Baltic“ valstybės naudai 166 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovui BUAB „Languvita“ iškelta bankroto byla. 2017 m. vasario 8 d. atsakovas ieškovui pardavė prekių už 7 359,76 Eur sumą, kurią ieškovas apmokėjo dalimis 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. vasario 14 d. Ieškovas jau 2016 m. buvo nemokus, nes pagal balansą turto vertė buvo 289 775 Eur, o per vienerius metus mokėtinos skolos – 196 146 Eur, t. y. įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. 2017 m. vasario 7 d. ieškovas turėjo šiuos įsiskolinimus: 20 132,79 Eur – mokėtinas darbo užmokestis, 2 486,85 Eur – mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, 4 631,05 Eur – mokėtinos socialinio draudimo įmokos, 35,26 Eur – mokėtinos garantinio fondo įmokos; 55 978,62 Eur – skolos tiekėjams. 2017 m. vasario 14 d. ieškovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 212 392,19 Eur. 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino BUAB „Languvita“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir patvirtino kreditorių sąrašą 220 460,75 Eur sumai.
5. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į ieškovo turimų įsipareigojimų ir turimo turto santykį, atlikti ginčo mokėjimai akivaizdžiai pažeidė kitų ieškovo kreditorių teises. Ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes buvo kitų kreditorių, kuriems turėjo būti pirmiau atlikti mokėjimai. Ieškovas buvo nesąžiningas, nes įmonės vadovas žinojo, jog sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises, nes buvo kitų pradelstų įsipareigojimų. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes duomenys apie tai, kad dar 2015 m. ieškovas dirbo nuostolingai, kad neįvykdyti įsipareigojimai valstybės biudžetui, buvo vieši.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė CK 6.66 straipsnio sąlygų visumą, todėl tenkino ieškovo reikalavimą dėl 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. vasario 14 d. atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir restitucijos taikymo. Teismas pažymėjo, kad ginčo mokėjimai nepažeidė CK 6.930¹ str. nuostatų, kadangi ginčyti mokėjimus nurodytu įstatymo pagrindu turi teisę ne bankroto administratorius, o tie kreditoriai, kurie turėjo ankstesnius nei atsakovo reikalavimus ieškovui (CK 6.66 str., 6.930¹ str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas UAB „Profine Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai pripažino ginčo mokėjimus negaliojančiais, kadangi jie nepažeidė UAB „Languvita“ kreditorių interesų. BUAB „Languvita“ bankroto administratorius neįrodė, kad 2016 m. įmonė buvo nemoki. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai nėra tolygūs pradelstiems įsipareigojimams. Pagal balansą UAB „Languvita“ turto vertė sudarė 289 775 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 196 366 Eur, tačiau kiek UAB „Languvita“ turėjo pradelstų įsipareigojimų tiek 2016 m. gruodžio 31 d., tiek ginčo mokėjimų atlikimo metu, nebuvo įrodyta. UAB „Languvita“ banko sąskaitų duomenimis 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. birželio 1 d. laikotarpiu ieškovas gavo 117 950,32 Eur lėšų, iš kurių atsiskaitinėjo su kreditoriais, todėl akivaizdu, kad ginčo mokėjimai už UAB „Languvitai“ reikalingas žaliavas veiklai vykdyti nepažeidė UAB „Languvita“ kreditorių interesų. UAB „Languvita“ neatlikus mokėjimo už produkciją, atsakovas nebūtų pristatęs produkcijos UAB „Languvitai“, atitinkamai UAB „Languvita“ nebūtų galėjęs vykdyti veiklos, gauti pajamų ir atsiskaityti su kitais savo kreditoriais.
7.2. Teismas neatsižvelgė, kad 2017 m. vasario mėn. UAB „Languvita“ atsiskaitinėjo ne tik su atsakovu, bet ir su kitais kreditoriais. UAB „Languvita“ pateiktos ištraukos iš buhalterinės apskaitos sąvadų (kreditorių suvestinės) 2017 m. vasario 7 d. ir 14 d. datoms patvirtina tik faktą, kad UAB „Languvita“ kreditorių turėjo, tačiau tai neįrodo, kad įsipareigojimai šiems kreditoriams tuo metu buvo pradelsti. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Languvita“ liko atsakovui skolingas 16 908,93 Eur už neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, t. y. net 2 kartus didesnė skola už byloje ginčijamus mokėjimus. UAB „Languvita“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 m. buvo parengti 2017 m. kovo 31 d., todėl atsakovas negalėjo žinoti apie UAB „Languvita“ turtinę padėtį. Atsakovas neįtarė apie galimą UAB „Languvita“ nemokumą, nes tiek prieš ginčijamų mokėjimų atlikimą, tiek po jų atlikimo, UAB „Languvita“ vykdė veiklą ir atsiskaitinėjo su kitais savo kreditoriais, juolab, atsakovui buvo žinoma apie UAB „Languvita“ kartu su UAB „Languva LT“ vykdomus objekto „Poilsio namai“ įrengimo darbus.
7.3. Teismui taikius restituciją UAB „Languvita“ nurodytu būdu, t. y. priteisiant iš atsakovo 7 359,76 Eur produkcijos kainą, o atsakovui suteikiant teisę šiai sumai pareikšti kreditorinį reikalavimą UAB „Languvita“ bankroto byloje, tačiau, negrąžinant produkcijos, kuri jau sunaudota UAB „Languvita“ veikloje, yra nepagrįstai ir nesąžiningai apsunkinta atsakovo padėtis, pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, nes bankroto procese atsakovas neturės galimybių atgauti skolą. Atsakovas, teikdamas UAB „Languvita“ produkciją, buvo sąžiningas, todėl atsakovo atžvilgiu negali būti taikomos neproporcingos ir teisėtų lūkesčių principą pažeidžiančios priemonės, kurios neužtikrina realios galimybės atgauti skolą. Susidariusioje situacijoje nesąžiningas yra būtent UAB „Languvita“, nes UAB „Languvita“ bankroto administratorius reikalavimus pareiškė tik vienam įmonės kreditoriui (CK 1.5 str., 6.66 str.; CPK 178 str.).
Atsiliepimas
8. Ieškovas BUAB „Languvita“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atsakovo UAB „Profine Baltic“ apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių nebuvo jokio bendradarbiavimo, kadangi sutartį dėl produkcijos tiekimo atsakovas buvo sudaręs ne su ieškovu, bet su ieškovo vadovu susijusia UAB „Languva Lt“, už kurios skolas ieškovas laidavo ir apmokėjo 2017 m. vasario 7 d. pavedimu. Ieškovas 2016 m. buvo nemokus, nes žymią dalį turto sudarė reikalavimo teisės į nemokias įmones, t. y. balanse apskaityto materialaus turto vertė neatitiko realios kainos, o pagal pradelstų skolų suvestinę ieškovo pradelstos skolos 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 163 421,79 Eur. Ginčo mokėjimų atlikimo metu ieškovas buvo skolingas kitiems kreditoriams, todėl ginčo mokėjimais buvo sutrukdyta patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus. Aplinkybė, kad tuo metu ieškovas buvo skolingas dar kitą sumą, neturi teisinės reikšmės, nes apelianto nurodyta suma tuo metu buvo nepradelsta. Teismas tinkamai taikė restituciją, nes ginčijami mokėjimai pažeidė kreditorių teises ir atsakovas buvo nesąžiningas (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
9. 2019 m. liepos 2 d. iš Juridinių asmenų registro išregistruota BUAB „Languva LT“.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi Nr. e3K-3-136-248-2020 nutarė tenkinti BUAB „Languvita“ bankroto administratoriaus V. K. ir E. J. prašymus ir E. J. įtraukti į bylą ieškovu vietoje BUAB „Languvita“.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi Nr. e3K-3-136-248-2020 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad BUAB „Languvita“ neprivalėjo atlikti ginčo atsiskaitymų, kadangi sutartį dėl PVC profilių ir kitų reikmenų plastikinių langų ir durų gamybai bei montavimui tiekimo atsakovas UAB „Profine Baltic“ buvo sudaręs ne su ieškovu UAB „Languvita“, o su jau kita, su UAB „Languvita“ akcininkais ir vadovais susijusia bankrutavusia UAB „Languva LT“, už kurią laidavo UAB „Languvita“. UAB „Languvita“ iš atsakovo UAB „Profine Baltic“ produkcijos nebuvo pirkęs ir atsakovui nebuvo skolingas, nes atsakovo produkcija buvo panaudota UAB „Languva LT“ objektui „Poilsio namai“ užbaigti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal vėliausią teismų praktiką įgijėjo pareiga domėtis skolininko kitais kreditoriais negali būti absoliutinama: ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne po fakto – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją. Kai sandorį kreditorių interesais ginčija įmonės bankroto administratorius, aktualu išsiaiškinti buvusių įmonės valdymo organų poziciją dėl sandorio sudarymo paskatų. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Sutartinių įsipareigojimų pažeidimas (vėlavimas atsiskaityti, atlikti darbus, patiekti prekes ir pan.) yra gana dažnas reiškinys verslo praktikoje ir nėra būdingas tik nemokumo situacijoje esantiems ūkio subjektams, jis pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip suponuojantis skolininko kontrahento – trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai – rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius. Dėl šios aplinkybės reikšmės turi būti sprendžiama, įvertinus bylos aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams. Galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių dėl atsakovo (ne)sąžiningumo, liko neatskleistos ir neįvertintos reikšmingos aplinkybės atsakovo (ne)sąžiningumui konstatuoti pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 nurodytos kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas nutarė bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, siekiant (ne)sąžiningumui, kaip actio Pauliana sąlygai, nustatyti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas, taikydami dvišalę restituciją, grąžindamas pagal nuginčytą sandorį UAB „Languvita“ pervestas lėšas atgal UAB „Languvitai“, jas paskirstyti, laikantis Įmonių bankroto įstatymo bankroto procedūrų UAB „Languvita“ kreditoriams pagal nustatytą eilę, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).
12. 2020 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos teisme gautas E. J. ir UAB „Takvė“ prašymas pakeisti E. J. ieškovu UAB „Takvė“, nes E. J. 2020 m. gegužės 4 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido UAB „Takvė“ teises į atsakovą UAB „Profine Baltic“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-18628-868/2018.
13. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė įtraukti ieškovu UAB „Takvė“ vietoj E. J.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
15. Apeliantas UAB „Profine Baltic“ 2020 m. birželio 8 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus: 2007 m. sausio 2 d. tiekimo sutartį ir išrašus iš Juridinių asmenų registro apie BUAB „Languvita“ viešus duomenis; tinklalapyje https://atvira.sodra.lt/ skelbiamų viešų duomenų apie BUAB „Languvita“ ištrauką; išrašą iš Juridinių asmenų viešos paieškos apie viešus apibendrintus BUAB „Languvita“ duomenis; išrašą iš tinklalapio https://rekvizitai.vz.lt/, apie BUAB „Languvita“ apyvartą; tinklalapio https://www.lrytas.lt/ straipsnį „Sąskaitų finansuotojai atskleidė, koks vėlavimas atsiskaityti – pavojingas verslui“; tinklalapio https://www.delfi.lt/ straipsnį „Statybų sektoriuje krizė už durų? Geras naujienas keičia nekokios“. Nurodė, kad rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus teikia, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje Nr. e3K-3-136-248-2020 nurodytus išaiškinimus.
16. CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, bet nesudarant siurprizines situacijas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Tokiu būdu yra skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
17. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktą). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateikti nauji įrodymai egzistavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Pagal CPK 179 str. 3 d. teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, taip pat turi pareigą atsižvelgti į kasacinio teismo plėtojamą teismų praktiką, todėl nėra pagrindo priimti apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto apeliacinį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus atsisakoma priimti, nes buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą bei apibrėžtumą.
19. Byloje kilo ginčas dėl UAB „Languvita“ 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. vasario 14 d. atsakovui UAB „Profine Baltic“ atliktų mokėjimų bendrai 7 359,76 Eur sumai pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir restitucijos taikymo, nurodant, kad ginčo mokėjimų metu UAB „Languvita“ buvo nemoki, todėl buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai.
20. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus, dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Actio Pauliana instituto paskirtis yra ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą. CK 6.66 str. 1 d. nurodyta, kad kreditoriaus teises pažeidžiančiais laikomi sandoriai, jeigu dėl jų skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
22. Kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad šiai bylai aktuali viena iš actio Pauliana sąlygų, kad UAB „Languvita“ neprivalėjo sudaryti ginčo sandorį ir atlikti atsiskaitymus, yra įrodyta, tačiau nebuvo tinkamai įvertinta kita CK 6.66 str. nustatyta būtinoji sąlyga, t. y. ar UAB „Profine Baltic“, sudaręs su skolininku UAB „Languvita atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nurodytai nesąžiningumo sąlygai nustatyti būtina įvertinti ginčijamo sandorio (mokėjimo pavedimų) pobūdį, UAB „Languvita“ ir UAB „Profine Baltic“ verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką, sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs atsakovas, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei UAB „Languvita“ kreditorių interesams.
23. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos yra bendrosios sąžiningumo prezumpcijos išimtys. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu: 1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais; 2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.); 3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis; 4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija); 5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo; 6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.); 7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.); 8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.
24. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Esant bent vienam iš CK 6.67 str. nustatytų skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, siekdamas ieškinio patenkinimo turi dvi alternatyvas, t. y. įrodyti atsakovo nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka arba įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą. CPK 176 str. 1 d. nurodyta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Languvita“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2006 m., nuo įsteigimo iki 2017 m. kovo 3 d. įmonės direktoriumi buvo V. M., nuo 2017 m. kovo 6 d. – V. Š., įmonės akcininkais 2006 m. rugpjūčio 22 d.–2017 m. kovo 3 d. laikotarpiu buvo V. M. ir V. F., nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. – V. Š., nuo 2017 m. kovo 3 d. – A. O.
27. UAB „Languva LT“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2014 m., įmonės direktoriumi 2014 m. sausio 30 d.–2017 m. kovo 17 d. laikotarpiu buvo D. M., nuo 2017 m. kovo 17 d. – V. F., įmonės akcininku 2014 m. vasario 4 d.–2017 m. kovo 31 d. laikotarpiu buvo D. M., 2017 m. kovo 31 d.–2019 m. liepos 2 d. – V. F.
28. 2015 m. sausio 5 d. UAB ,,Profine Baltic“ ir UAB ,,Languva LT“ sudarė tiekimo sutartį, kuria UAB“ Profine Baltic“ įsipareigojo pagal suderintą asortimentą parduoti UAB ,,Languva LT“ PVC profilius bei kitus reikmenis plastikinių langų ir durų gamybai bei montavimui, taip pat vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus, o atsakovas įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis prekes priimti bei sumokėti pardavėjui prekių kainą ir vykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus sutartyje.
29. UAB „Profine Baltic“ tiekė prekes UAB „Languva LT“, kuris vykdė darbus objekte „Poilsio namai“. UAB „Languva LT“ neatsiskaitė su UAB „Profine Baltic“, likdamas skolingas 16 048,79 Eur sumą. 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. sausio 20 d. UAB „Languvita“ ir UAB „Languva LT“ rašytiniais įsipareigojimais įsipareigojo skolą už gautas medžiagas, skirtas objektui ,,Poilsio namai“, sumokėti lygiomis dalimis, t. y. pirmą dalį iki 2017 m. balandžio 15 d., o antrą – iki 2017 m. gegužės 19 d.
30. 2017 m. vasario 8 d. UAB „Profine Baltic“ išrašė UAB „Languvita“ PVM sąskaitą–faktūrą 7 359,76 Eur sumai už 2017 m. sausio 12 d.–2017 m. vasario 6 d. laikotarpiu pateiktus PVC profilius ir kitas žaliavas langams ir durims gaminti. 7 359,76 Eur sumą UAB „Languva LT“ apmokėjo dalimis 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. vasario 14 d. ginčo mokėjimo pavedimais.
31. Pagal 2016 m. balansą UAB „Languvita“ turto vertė buvo 289 775 Eur, o per vienerius metus mokėtinos skolos – 196 146 Eur, įmonė patyrė 134 839 Eur nuostolių. 2017 m. vasario 7 d. UAB „Languvita“ turėjo šiuos įsiskolinimus: 20 132,79 Eur – mokėtinas darbo užmokestis, 2 486,85 Eur – mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, 4 631,05 Eur – mokėtinos socialinio draudimo įmokos, 35,26 Eur – mokėtinos garantinio fondo įmokos, 55 978,62 Eur – skolos tiekėjams. 2017 m. vasario 14 d. UAB „Languvita“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 212 392,19 Eur. UAB „Languvita“ sąskaitos, esančios Danske Bank A/S Lietuvos filiale, 2018 m. vasario 23 d. išrašo duomenimis 2017 m. sausio 2 d.–2017 m. birželio 1 d. laikotarpiu įmonė gavo 117 950,32 Eur lėšų.
32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-23610-155/2017 nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Languva LT“ ir UAB „Languvita“ ieškovo UAB „Profine Baltic“ naudai 16 048,79 Eur skolos, 397,58 Eur palūkanų, lygiomis dalimis 370 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo UAB „Languva LT“ 0,1, o atsakovo UAB „Languvita“ 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d.
33. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi nutarė UAB „Languva LT“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto vizija“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-1254-262/2019 nusprendė pripažinti BUAB ,,Languva LT“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti įmonę iš Juridinių asmenų registro.
34. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi nutarė UAB „Languvita“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti V. K. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė pripažinti BUAB „Languvita“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir patvirtinti kreditorių sąrašą 220 460,75 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-1463-866/2020 nusprendė pripažinti BUAB ,,Languvita“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti įmonę iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 str. 3 d.).
35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas UAB „Profine Baltic“, sudarydamas su UAB „Languvita“ sandorį, už kurį ginčo mokėjimo pavedimais gavo 7 359,76 Eur sumą, buvo sąžiningas. Kasacinis teismas šioje byloje išaiškino, kad sutartinių įsipareigojimų pažeidimas (vėlavimas atsiskaityti, atlikti darbus, patiekti prekes ir pan.) yra gana dažnas reiškinys verslo praktikoje ir nėra būdingas tik nemokumo situacijoje esantiems ūkio subjektams, jis pats savaime neturėtų būti vertinamas, kaip suponuojantis skolininko kontrahento – trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai – rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius. Vadinasi, UAB „Languvita“ finansiniai sunkumai, egzistavę ginčo atsiskaitymo metu, savaime nepatvirtina UAB „Profine Baltic“ nesąžiningumo. Priešingai, UAB „Langvita“ sąskaitos, esančios Danske Bank A/S Lietuvos filiale, 2018 m. vasario 23 d. išrašas patvirtina, kad 2017 m. sausio 2 d.–2017 m. birželio 1 d. laikotarpiu įmonė gavo 117 950,32 Eur lėšų, o iš viešų duomenų (www.atvira.sodra.lt) nustatyta, kad po ginčo atsiskaitymų įmonės darbuotojų skaičius padidėjo nuo 26 darbuotojų (sausio mėn.) iki 32 darbuotojų (kovo mėn.). UAB „Languvita“ darbuotojų skaičius pradėjo mažėti tik 2017 m. balandžio mėn. (sumažėjo iki 17 darbuotojų), t. y. iš esmės po įmonės vadovo ir akcininkų pasikeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant UAB „Languvita“ veiklos nuostolingumo (2015 m. – 36 575 Eur, 2016 m. – 134 839 Eur), įmonės pardavimo pajamos 2015 m. siekė 958 604 Eur, 2016 m. – 544 030 Eur, turto vertė atitinkamai siekė 334 060 Eur ir 289 775 Eur. UAB „Languvita“ finansinės atskaitomybės duomenys už 2016 m. atsispindi tik 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, viešam registrui pateiktų 2018 m. gegužės 8 d., grafose už praėjusius finansinius metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo atsiskaitymų atlikimo metu UAB „Languvita“ vykdė ūkinę–komercinę veiklą, gaudavo pajamas, samdė naujus darbuotojus, todėl atsakovui nebuvo pagrindo spręsti, kad įmonė yra nemoki ir negalės sumokėti ženkliai mažesnę sumą nei 2015–2016 m. gautos pajamos. Ginčijami atsiskaitymai buvo atlikti iki UAB „Languvita“ bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovas negalėjo žinoti, kad UAB „Languvita“ negalės atsiskaityti už prekes, kadangi įmonė vykdė veiklą, priiminėjo darbuotojus, įmonės pardavimo pajamos (apyvarta) tiek 2015 m., tiek 2016 m. buvo ženkliai didesnės nei ginčo atsiskaitymai. Byloje neįrodyta, kad ginčo atsiskaitymų metu atsakovui buvo žinoma apie UAB „Languvita“ ilgalaikį neatsiskaitymą su kreditoriais ar faktinį įmonės nemokumą.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima preziumuoti atsakovo nesąžiningumą, ir neįrodė atsakovo nesąžiningumo bendra tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas pateikė UAB „Languvita“ prekes už rinkos kainą. Vadinasi, atsakovas, pateikęs prekes UAB „Languvita“, ne tik norėjo gauti turtinės naudos, bet ir įvykdyti prievolę, t. y. perduoti sutartas prekes. UAB „Languvita“ iki bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą, susijusią su PVC profilių ir kitų žaliavų langams ir durims gaminti, o atsakovo veikla yra susijusi su tokių žaliavų tiekimu. Akivaizdu, kad tiek UAB „Languvita“, tiek UAB „Profine Baltic“ veiklos yra tarpusavyje susijusios, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ginčo atsiskaitymai buvo draudžiami ar neatitiko sąžiningos verslo praktikos, nepaisant to, kad jų sudarymo metu UAB „Languvita“ turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau įmonei buvo iškelta bankroto byla. Apmokėjimas už gautas prekes ar tokių lėšų gavimas negali būti laikomas nesąžiningu, nepriklausomai nuo to ar apmokėjimas buvo atliktas dalimis (avansu ir gavus prekes), ar nepasibaigus PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytam terminui. Priešingai, neatsiskaitymas už faktiškai gautas prekes gali būti pripažįstamas nesąžiningu, kadangi prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kol įmonei nebuvo iškelta bankroto byla, įstatymai nenustatė bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įmonės sudarytas sandoris, kuriuo buvo patenkintas atsakovo reikalavimas už faktiškai patiektas prekes, būtinas įmonės pagrindinei veiklai vykdyti, nors ir pasibaigus prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminams, nėra draudžiamas, juolab, ieškovas byloje neįrodė, kad UAB „Languvita“ ginčo atsiskaitymais nesiekė naudos ir atsiskaitymo su visais kreditoriais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu UAB „Languvita“ būtų neatlikęs mokėjimo už produkciją, atsakovas nebūtų pristatęs produkcijos UAB „Languvitai“, atitinkamai UAB „Languvita“ nebūtų galėjęs vykdyti veiklos, gauti pajamų ir atsiskaityti su kitais savo kreditoriais.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Jeigu ko kita nenustatyta laidavimo sutartyje, tai skolininkas, laiku neįvykdęs pagrindinės prievolės, ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).
38. Šioje byloje kasacinis teismas nurodė, kad ieškovas neprivalėjo atlikti ginčo atsiskaitymų, kadangi sutartį dėl PVC profilių ir kitų reikmenų plastikinių langų ir durų gamybai bei montavimui tiekimo atsakovas UAB „Profine Baltic“ buvo sudaręs ne su ieškovu UAB „Languvita“, o su jau bankrutavusia kita, su įmonės akcininkais ir vadovais susijusia UAB „Languva LT“, už ją laidavo ieškovas UAB „Languvita“. Įmonė iš atsakovo UAB „Profine Baltic“ produkcijos nebuvo pirkusi ir atsakovui nebuvo skolinga, nes atsakovo produkcija buvo panaudota UAB „Languva LT“ objektui „Poilsio namai“ užbaigti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir tuo atveju jei už ginčo atsiskaitymus gautos prekės buvo panaudotos ne UAB „Languvita“ veikloje, tai savaime nereiškia, kad ginčo atsiskaitymai buvo nenaudingi įmonei. 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. sausio 20 d. UAB „Languvita“ ir UAB „Languva LT“ rašytiniais įsipareigojimais įsipareigojo skolą už gautas medžiagas, skirtas objektui ,,Poilsio namai“, sumokėti lygiomis dalimis, t. y. pirmą dalį iki 2017 m. balandžio 15 d., o antrą – iki 2017 m. gegužės 19 d. Vadinasi, UAB „Profine Baltic“ turėjo teisę reikalauti, kad prievoles už pateiktas prekes įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas UAB „Languva LT“, tiek laiduotojas UAB „Languvita“ ar vienas iš jų, todėl ginčo atsiskaitymai negali būti vertinami, kaip nenaudingi įmonei. UAB „Languvita“ laidavimas už kitą (šiuo metu jau išregistruotą dėl bankroto) įmonę nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčo atsiskaitymai pažeidė kitų UAB „Languvita“ kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks sandoris (nenuginčijus laidavimo) buvo naudingas įmonei, todėl ši aplinkybė paneigia kitos sandorio šalies nesąžiningumą. Byloje neįrodyta, kad atsakovas UAB „Profine Baltic“ per valdymo organus ir dalyvius buvo susijęs su ieškovu UAB „Languvita“ ir UAB „Languva LT“, todėl aplinkybė, jog pastarosios įmonės buvo tarpusavyje susijusios, savaime nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo. Laidavimas laikytinas įprasta praktika verslo santykiuose, o šiuo konkrečiu atveju buvo laiduota ne už kokio nors trečiojo asmens, kuris su laiduotoju būtų visai nesusijęs, įsipareigojimus, o buvo įsipareigota atsakyti už susijusios įmonės, vykdančios analogišką veiklą, kaip ir UAB „Languvita“, įsipareigojimus. Akivaizdu, kad laidavimo iniciatorius buvo ne atsakovas, todėl aplinkybė, kad UAB „Languvita“ laidavo už kitą su ja susijusią bendrovę, taip pat neįrodo atsakovo nesąžiningumo.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui ar bet kuriam kitam pardavėjui atsisakius parduoti prekes įmonei, susidūrusiai su finansiniais sunkumais, nesant akivaizdžių duomenų apie kitos šalies nemokumą, neatitiktų verslo praktikos, kadangi tokiu atveju su finansiniais sunkumais susidūrusi įmonė iš esmės neturėtų teisės į savo vykdomos veiklos stabilizavimą. Tokia situacija neatitiktų bet kuriame verslo sektoriuje egzistuojančios sąžiningos dalykinės praktikos ir lemtų ne tik su finansiniais sunkumais susidūrusios įmonės bankrotą ir tokios įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, bet ir kitų verslo subjektų, teikiančių paslaugas ar prekes tokioms įmonėms, finansinius sunkumus. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atvejo ginčo atsiskaitymai buvo naudingi tiek UAB „Languvita“, kuri gavo prekes (arba įvykdė prievoles už kitą asmenį pagal laidavimą, tokiu būdu išvengiant papildomų išieškojimo išlaidų ir pan.), tiek atsakovui, kuris gavo pajamas iš savo vykdomos veiklos. Kiekvienos bendrovės tikslas yra pelno siekimas, todėl akivaizdu, kad ginčo atsiskaitymai turėjo teigiamą poveikį abiem sandorio šalims ir jų kreditoriams.
40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas UAB „Profine Baltic“, sudarydamas ginčo sandorius, buvo sąžiningas. Sandoriai CK 6.66 str. pagrindu gali būti pripažinti negaliojančiais tik esant šiame straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, todėl, nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Ginčijamų atsiskaitymų sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, atmetant ieškinį dėl UAB „Languvita“ 2017 m. vasario 7 d. atlikto 4 500 Eur mokėjimo pavedimo ir 2017 m. vasario 14 d. atlikto 2 859,76 Eur mokėjimo pavedimo atsakovui UAB „Profine Baltic“ ir restitucijos taikymo (CK 1.5 str., 6.38 str., 6.66 str.; CPK 178 str., 182 str., 185 str., 302 str.).
41. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
42. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija. Advokatų kontoros išduota pažyma, kurioje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodytos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių, toks įrodymas yra tinkamas, patvirtinant bylinėjimosi išlaidas. Užtenka, kad pažymą patvirtintų advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017).
44. Atsakovo atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir teisinių paslaugų suvestinę, kurioje nurodyta, kad nagrinėjant bylą teisme, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas atsakovas patyrė 7 560,16 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.
45. Atsakovo atstovo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, teisinių paslaugų suvestinės, PVM sąskaitos–faktūros ir banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 909,29??? Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, susipažinimą su byla ir kitais dokumentais, kitų procesinių dokumentų rengimą (prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymas prijungti įrodymus prie bylos, dokumentų teikimas elektroniniu būdu, prašymas dėl įrodymų prijungimo, baigiamoji kalba), įrodymų rinkimą (2 užklausos bankroto administratoriui), pasirengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme (2 val.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti 2 909,29??? Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p., 8.16–8.20 p., 9 p. nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, nemažina 2 909,29 Eur priteistinų išlaidų už advokato pagalbą. ?????????
46. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 390,36 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti 1 390,36 Eur suma neviršija Rekomendacijose 8.10 p. nustatyto dydžio, todėl priteistina.???
47. Atsakovas kasacinės instancijos teisme patyrė 2 170,01 Eur išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo ir prašymo sustabdyti sprendimo vykdymą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti 2 170,01 Eur suma neviršija Rekomendacijose 8.13 p., 8.16 p. nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina.
48. Atsakovo prašymas priteisti 1 090,50 Eur išlaidas už rašytinių paaiškinimų pateikimą ir papildomų įrodymų pateikimą atmestinas, kadangi naujus įrodymus atsisakoma priimti. CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 93 str. 5 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atsisakyti priimti atsakovo UAB „Profine Baltic“ 2020 m. birželio 8 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Takvė“ 2 909,29 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 1 390,36 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 2 170,01 Eur kasacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo UAB „Profine Baltic“ naudai.