Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto (pirmininko ir pranešėjo), Jelenos Šiškinos ir Alvydo Barkausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „NeroAuto“ dėl žalos atlyginimo,

1. Ieškovas M. Š. prašė iš atsakovo UAB „NeroAuto“ priteisti 1896,00 Eur žalos atlyginimo, 7400,00 Eur automobilio pirkimo išlaidas bei įpareigoti atsakovą pasiimti automobilį, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 15 d. su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas pardavė ieškovui M. Š. 2006 metų transporto priemonę – automobilį „Jeep Commander“ už 7400,00 Eur (Pažyma – sąskaita NER Nr. 000405). Nurodė, kad pirkdamas automobilį jį apžiūrėjo, tačiau akivaizdžių defektų nepastebėjo, o pardavėjas (atsakovas) patvirtino, kad automobilis yra geros kokybės.

3. Ieškovas, pradėjęs eksploatuoti automobilį maždaug po 5 tūkst. km pastebėjo, kad automobilio tepalų sąnaudos yra ženkliai viršijančios normalias tepalų sunaudojimo normas, todėl kreipėsi į kvalifikuotus specialistus, kurie nurodė, kad automobilio varikliui reikalingas kapitalinis remontas. Be to, pradėjus remontuoti automobilį pastebėjo, jog automobilis buvo daužtas, tačiau šio fakto atsakovas pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė, kaip ir nenurodė kad išmetimo vamzdyje yra išpjautas katalizatorius, o siekiant tai užmaskuoti pridėjo metalo atliekų. Automobilis nuolat gedo, todėl jam buvo reikalingas remontas, nors atsakovo teigimu automobilis yra kokybiškas, nežiūrint į tai, kad automobilis pagamintas 2006 metais. Dėl šių priežasčių atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu, atsakovas neįspėjo apie paslėptus automobilio defektus, kurie paaiškėjo tik įsigijus automobilį, dėl nuslėptų defektų ieškovas patyrė automobilio remonto išlaidas, todėl privalo prisiimti atsakomybę už tai, kad nepranešė pirkėjui apie parduodamo automobilio defektus ir atlyginti žalą bei automobilio pirkimo išlaidas bei pasiimti atgal automobilį.

4. Ieškovas patyrė 1361,00 Eur dydžio išlaidas ir prašė jas atlyginti. Ieškovas pateikė devynias PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas pirkėjo UAB „Mažvis“ vardu, kurios patvirtina, kad automobilis buvo remontuojamas. Kadangi sąskaitos išrašytos automobilių dalių pardavėjų, kurie prekiauja amerikietiškų automobilių dalimis, todėl jose neatsispindi kokiam automobiliui šios dalys buvo perkamos. Pažymėjo, kad UAB „Mažvis“ vykdė mokėjimus už automobilio remontą pagal sutartinius įsipareigojimus M. Š. atžvilgiu.

5. Atsakovas UAB „NeroAuto“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atsakovas užsiima automobilių prekyba ir šį automobilį įsigijo Vokietijoje, naudotų automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilio eksploatavimo eiga atsakovui nebuvo žinoma, taip pat neturėjo jokios informacijos apie esamus ar užslėptus gedimus, bei galimai turėtus eismo įvykius. Ieškovo pageidavimu automobilis buvo patikrintas ieškovo pasirinktame specializuotame servise UAB „Amersiva Auto“ Šiauliuose, apžiūros metu visapusiškai buvo patikrintas automobilio stovis, jo techninė būklė, nustatyti nežymūs važiuoklės gedimai (nudilusios stabdžių kaladėlės, klibėjo šarnyras), atliktas bandomasis važiavimas, po kurio autoserviso darbuotojai patvirtino, kad automobilis važiuoja gerai ir yra tvarkingas. Ieškovas, įvertinęs automobilio būklę, esamus nežymius automobilio važiuoklės gedimus nusprendė automobilį įsigyti, o atsakovas nuolaidų būdu sutiko parduoti automobilį už 7400,00 Eur (automobilio pardavimo kaina buvo 7999,00 Eur).

6. Praėjus beveik devyniems mėnesiams ieškovas 2018 m. sausio 25 d. atsakovui pateikė pretenziją, kurioje nurodė apie, neva, užslėptus automobilio gedimus ir pareikalavo sumokėti už automobilio remontą 1361,00 Eur, grąžinti sumokėtus 7400,00 Eur už automobilio pirkimą bei pasiimti parduotą automobilį. Mano, kad jeigu automobilis būtų buvęs su defektais, ieškovas būtų iš karto kreipęsis į atsakovą su raštiška ar žodine pretenzija, nelaukęs devynių mėnesių. Ieškovo pridėtose PVM sąskaitose – faktūrose matyti, kad buvo atlikti automobilio remonto darbai, tai važiuoklės remontas, lempučių keitimas, tepalo keitimas, duslintuvo tvarkymo darbai, tačiau iš sąskaitų – faktūrų nėra galimybės identifikuoti, koks automobilis buvo remontuojamas, taip pat nesimato, kad būtų remontuotas automobilio variklis ar pirktos tam tikros variklio dalys. PVM sąskaitos - faktūros buvo išrašytos ne pirkėjui fiziniam asmeniui M. Š., o juridiniam asmeniui UAB „Mažvis“, todėl atsakovui kyla pagrįstos abejonės, ar, būtent, šis automobilis buvo remontuojamas. Taip pat, pažymėjo, kad automobilis „Jeep Commander“, pagamintas 2006 metais, jam yra 12 metų, todėl natūralu, kad tiek automobilio važiuoklė, tiek išorė natūraliai yra susidėvėjusi, galimi važiuoklės gedimai, automobilis galėjo būti ir muštas ar nubraižytas bei dažytas.

7. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir nurodė, kad šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovas įsigijo 2006 metų gamybos automobilį, kurį prieš įsigydamas automobilį jį detaliai apžiūrėjo ir patikrino savo pasirinktame specializuotame servise, įsitikindamas, koks yra realus automobilio techninis stovis. Automobilis buvo apžiūrėtas ieškovo pasirinktame autoservise, nes jame dirba ieškovo pažįstamas. Automobilio apžiūros metu visapusiškai patikrinus automobilio stovį, jo techninę būklę, buvo nustatyti nežymūs važiuoklės gedimai (nudilusios stabdžių kaladėlės, klibėjo šarnyras), buvo atliktas bandomasis važiavimas, po kurio autoserviso darbuotojai patvirtino, kad automobilis važiuoja gerai ir yra tvarkingas. Dėl nustatytų važiuoklės gedimų, derybų būdu ieškovui buvo sumažinta parduodamo automobilio kaina nuo 7999,00 Eur iki 7400,00 Eur.

9. Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti dalyvaujant eisme.

10. Ieškovas automobilį įsigijo 2017 m. gegužės 15 d., tačiau apie, neva, užslėptus automobilio gedimus pardavėją ieškovo atstovė advokato padėjėja informavo tik 2018 m. sausio 25 d., pateikdama raštišką pretenziją, kurioje pareikalavo sumokėti patirtas automobilio remonto išlaidas 1361,00 Eur, grąžinti sumokėtą automobilio pirkimo kainą 7400,00 Eur bei pasiimti parduotą automobilį.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovas pirko naudotą, dvylikos metų senumo automobilį, todėl kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklė (kokybę), įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš UAB „NeroAuto“ profesionalaus automobilio pardavėjo. Ieškovas patikrino automobilio techninę būklę savo pasirinktame autoservise UAB „Amersiva Auto“ Šiauliuose, kuriame buvo nustatyti nežymūs važiuoklės gedimai (nudilusios stabdžių kaladėlės, klibėjo šarnyras), atliko bandomąjį važiavimą, o po automobilio apžiūros įvertinęs nustatytų važiuoklės gedimų remonto kainą ieškovas nutarė įsigyti automobilį mažesne kaina. Ieškovas automobiliu pagal paskirtį naudojosi apie devynis mėnesius, jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu atsakovui nepateikė, vadinasi automobilis buvo techniškai tvarkingas, jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, juo galima buvo naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti.

12. Ieškovas įsigydamas ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi ir tai reikalauja papildomų investicijų. Nors ieškovo teigimu jis automobilį nusipirko su paslėptais defektais, tačiau PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti remonto darbai bei detalės (tepalų keitimas, stabdžių kaladėlių keitimas, pakabos remontas, ratų suvedimas) neatspindi paslėptų defektų, o tik parodo, kad šie darbai yra būtini norint eksploatuoti tvarkingą automobilį.

13. Po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo juo buvo nuvažiuota 15155 km. Teismo vertinimu byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovui perdavimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilis dėl varikliui reikalingo kapitalinio remonto negali būti eksploatuojamas ir jo negalima suremontuoti. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą dėl automobilio odometro rodmenų suklastojimo, nes ieškovo pateikta 2018-11-08 pažyma iš UAB „Autobrava Motors“ apie automobilio ridą (pažymoje nurodyta, kad ginčo automobilio rida 2016-02-02 užfiksuota, kad odometras rodo 502593 km, o pažymos išdavimo metu odometras rodo 276807 km) nėra informatyvi ir nelaikytina neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu, kad automobilio odometras buvo suklastotas. Teismui nekilo abejonių, kad pagal paskirtį įsigytas automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti nebuvo, todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad automobilio trūkumai egzistavo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ir aplinkybės, jog jų pašalinti neįmanoma, t. y. jog pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas buvo esminis.

14. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, o rėmėsi tik subjektyviais žodiniais atsakovo atstovo paaiškinimais.

15. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išimtinai rėmėsi įrodinėjimo praktika ir teisiniu reglamentavimu taikomu bendro pobūdžio ginčams, o ne vartotojo ir verslininko ginčui. Priešingai, vartotojas, šiuo atveju apeliantas, buvo itin aktyvus ir teikė įrodymus į bylą, patvirtinančius, kad transporto priemonė - automobilis JEEP COMMANDER, yra nekokybiškas, parduotas su užslėptais detektais, neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d.).

16. Nors automobilis buvo ir dėvėtas bei 12 metų senumo, tačiau jokie teisės aktai nenumato, kad tuo atveju, jeigu parduodamas dėvėtas ir 12 metų senumo automobilis, jis gali būti naudojamas pagal savo paskirtį tik 9 mėnesius. Priešingai, teisės aktai numato, kad pardavėjas už daikto trūkumus atsako taip pat ir tuo atveju, jeigu parduodamas dėvėtas daiktas ir jis turi atitikti teisės aktų ir sutarties keliamus reikalavimus. Įstatymų leidėjas nenumatė išlygos, kad pardavėjas, parduodamas dėvėtus ar senus daiktus, nėra atsakingas už jų trūkumus, net ir paaiškėjusi po daikto įsigijimo. Šalys pirkimo-pardavimo sutartimi nenumatė, kad automobilis yra su natūraliai nusidėvėjęs ir dėl to gali būti naudojamas itin trumpą laiko tarpą.

17. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą. Apeliantas pažymi, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai. jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau, kaip apeliantas yra nurodęs, nors automobilis buvo tikrinamas ir servise, bet aplinkybių, jog automobilis buvo anksčiau daužtas, kad automobilio katalizatorius išpjautas, kad automobilis vartoja tepalų daugiau nei priklauso bei tai, kad automobilio odometro duomenys yra koreguoti (t. y. suklastoti, atsukant daugiau nei 200 tūkst. kilometrų ir taip apgaulės būdu sumažinant realią automobilio ridą), šių aplinkybių apeliantas nežinojo ir negalėjo nustatyti, net ir tikrindamas automobilį servise.

18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškina, kad tai nėra neginčijamas įrodymas dėl suklastotų odometro duomenų, kadangi apeliantas pateikė pažymą būtent iš automobilio gamintojo serviso, kuris ir nustatė, kad automobilio odometro rodmenvs 2016-02-02 buvo užfiksuoti 502593 km. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai dėl atsakovo nesąžiningumo, kadangi toks atsakovo elgesys galėjo būti tiesiogiai susijęs tik su tikslu — siekiant asmeninės naudos sąmoningai suklaidinti ieškovą dėl automobilio realios ridos ir nusidėvėjimo fakto, kas turėjo esminės reikšmės ieškovui priimant sprendimą dėl sandorio sudarymo. CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo- pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje urodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tačiau, Automobilio odometro rodmenys ir informacija apie ankstesnius eismo įvykius atsakovo sąmoningai nebuvo nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje ir šios aplinkybės yra pagrindas laikyti atsakovą nesąžiningu ir pirkimo-pardavimo sutartį neteisėta.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad pats atsakovas perka naudotus automobilio užsienio aikštelėse, todėl jam nėra žinoma informacija apie esamus ar užslėptus trūkumus.

20. Ieškovas pats savo pasirinktame autoservise patikrino automobilio būklę, buvo nustatyti nežymūs trūkumai ir dėl to sumažinta automobilio kaina. Ieškovas, pirkdamas praeityje eksploatuotą automobilį, pats prisiėmė riziką. Ieškovas automobilį eksploatavo devynis mėnesius ir pravažiavo daugiau nei 15155 km. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina automobilio pardavimo su trūkumais fakto, nėra defektavimo, diagnostikos ar kitokio panašaus akto. Automobilis buvo tinkamas eksploatuoti, nes buvo praėjęs techninę apžiūrą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą narinėti žodinio proceso tvarka poreikio nėra, nes teismui yra galimybė reikšmingas aplinkybes nustatyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių pateiktų procesinių dokumentų.

23. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1896,00 Eur sumą už atliktus automobilio remonto darbus. PVM sąskaitos - faktūros buvo išrašytos ne automobilio pirkėjui fiziniam asmeniui M. Š., o juridiniam asmeniui UAB „Mažvis“. Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 1896,00 Eur sumą už atliktus automobilio remonto darbus ir grindžia nurodytomis juridiniam asmeniui UAB „Mažvis“ išrašytomis sąskaitomis teigdamas, kad UAB „Mažvis“ vykdė mokėjimus už ieškovą pagal sutartinius įsipareigojimus su ieškovo M. Š. atžvilgiu, nurodė, kad tikrasis naudos gavėjas yra M. Š..

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei ieškovas, nei teismas neatskleidė, kokiu pagrindu ieškovas M. Š. įgijo reikalavimo teisę į UAB „Mažvis“ atliktus mokėjimus. Ši aplinkybė gali būti nustatyta, tik UAB „Mažvis“ įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Taigi teismas turėtų spręsti dėl neįtraukto į bylą asmens UAB „Mažvis“ teisių ir pareigų. Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas tuo pačiu nusprendė dėl į bylą dėl neįtraukto į bylą asmens UAB „Mažvis“ materialiųjų teisių ir pareigų, Ši išvada lemia tai, kad sprendimas naikinamas dėl absoliutais negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo UAB „Mažvis“ įtrauktinas į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime be konkrečių argumentų nurodė, kad atmeta ieškovo argumentą dėl automobilio odometro rodmenų suklastojimo, nes ieškovo pateikta pažyma iš UAB „Autobrava Motors“ apie automobilio ridą nėra informatyvi ir nelaikytina neginčijamu įrodymu, pavirtinančiu, kad automobilio odometro duomenys buvo suklastoti.

26. Priešingai, UAB „Autobrava Motors“ yra specializuotas JEEP COMMANDER pardavėjas, t. y. automobilio gamintojo įgaliotas atstovas Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminę reikšmę turi apelianto pateikta 2018-11-08 UAB „Autobrava Motors“ pažyma būtent iš automobilio gamintojo serviso, kuris ir nustatė, kad automobilio odometro rodmenys 2016-02-02 buvo užfiksuoti 502593 km. (pažymos išdavimo metu 2018-11-08 odometras rodė 276807 km). Kaip nurodė apeliantas, ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai dėl atsakovo nesąžiningumo, kadangi toks atsakovo elgesys galėjo būti tiesiogiai susijęs tik su tikslu — siekiant asmeninės naudos sąmoningai suklaidinti ieškovą dėl automobilio realios ridos ir nusidėvėjimo fakto, kas turėjo esminės reikšmės ieškovui priimant sprendimą dėl sandorio sudarymo. Ieškovas teigia, kad atsakovas nesąžiningai elgdamasis, pakeitė automobilio odometro rodmenis ir taip suklaidino ieškovą. Šias aplinkybes žinodamas, apeliantas automobilio apskritai nebūtų pirkęs, kadangi automobilio odometro duomenų koregavimas (klastojimas), atsukant daugiau nei 200 tūkst. kilometrų, suklaidino pirkėją dėl automobilio realaus nusidėvėjimo faktinio vertinimo bei sukūrė nepagrįstą iliuziją dėl automobilio kokybės ir techninio stovio. Logiška, jog pagrįstai tikimasi kur kas mažesnė natūralaus nusidėvėjimo iš automobilio, kurio rida yra 261599 km, o ne daugiau kaip 505 000 km. Vien ši aplinkybė yra laikytina esminiu pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu, kadangi pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties, žinodamas tikruosius automobilio odometro rodmenis.

27. CK 6.431¹ straipsnyje nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintame Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

28. Šalys transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sudarė galiojant teisiniam reglamentavimui, įpareigojančiam pardavėją nurodyti privalomus duomenis apie transporto priemonės trūkumus. Remdamasi aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad įpareigojimas nurodyti teisingus duomenis apie transporto priemonės ridą (odometro rodmenis); visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta, yra esminis.

29. Pirmosios instancijos teismas šalių sudaryta sutartį pagrįstai kvalifikavo kaip vartojimo sutartį. Ieškovas yra vartotojas, o atsakovas verslininkas profesionalus dėvėtų automobilių pardavėjas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, CK 6.188 straipsnis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. G., bylos Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti viešąjį interesą. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą, civilinio proceso įstatymuose derindamas privačius ir viešuosius interesus, siekdamas šių interesų pusiausvyros, nustato viešojo intereso apsaugos garantijas, kurios dažniausiai pasireiškia dispozityvumo principo ribojimais ir didesniu nei įprastai teismo aktyvumu. Viešasis interesas civilinio proceso teisėje saugomas nustatant ir civiliniame procese įgyvendinant teismo pareigą rūpintis teisingu, sąžiningu, greitu, tinkamu civilinės bylos išnagrinėjimu ir galimybę teismui peržengti ieškinio ribas.

30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos gavęs įrodymą apie galimą transporto priemonės duomenų klastojimą nesiūlė šalims įrodinėti aplinkybes, kurios patvirtintų 2018-11-08 pažyma iš UAB „Autobrava Motors“ duomenų patikimumą (CPK 179 str. 1 ir 2 dalys), nevertino ieškovo teisių gynimo galimybės remiantis šiuo aspektu. Teismas nesiūlė šalims įrodinėti aplinkybių, kurios patvirtintų ieškovo pateiktų dokumentų apie atliktus remonto darbus sąsajumą su ginčo automobilio trūkumais ir šių trūkumų atsiradimo laikotarpį.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Be to naujų įrodymų rinkimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme užkirstų galimybę šalims pasinaudoti teise į apeliaciją. Ši išvada sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui sudarant galimybę surinkti, ištirti ir įvertinti minėtus įrodymus (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

32. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas nesant galutinio teismo sprendimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.