- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- e2-2272-433/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37267-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- Lenkijos Respublikos bendrovės „GALBUD“
- Atsakovas
- UAB „Stavys“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lenkijos Respublikos bendrovės „GALBUD“ ieškinį atsakovui UAB „Stavys“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo UAB „Stavys“ priešieškinį ieškovui Lenkijos Respublikos bendrovei „GALBUD“ dėl žalos ir negautų pajamų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodo, kad tarp jo – Lenkijos Respublikos bendrovės „Galbud“ (toliau – ieškovas) ir atsakovo UAB „Stavys“ (toliau – atsakovas) 2016 m. kovo 15 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2/20160315 (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.1. punktą ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui statybos (remonto) charakterio paslaugas Sutartyje numatytu laikotarpiu, o atsakovas įsipareigojo už tai su ieškovu atsiskaityti. Sutarties 1.2. p. numato, jog detali informacija apie paslaugas numatytas šioje Sutartyje, yra įtraukta į papildomus Susitarimus ir apibrėžta Užsakovo specifikacijose. Tarp šalių 2016 m. birželio 1 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2, kurio 1 p. yra numatyta, kad pagal specifikacija Nr. 1, fasadų izoliacijos darbai bus atliekami objekte esančiame (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje. Darbų apimtis yra numatyta 2 000 m2 kurių bendra kaina sudaro 24 400 Eur. Ieškovas nurodo, jog atliko numatytų darbų dalį, t. y. 465,5 m2, kurių kaina yra 5 697,10 Eur bei išrašė atsakovui 2016 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. A1 30062016-9, kurios apmokėjimo terminas buvo numatytas iki 2016 m. liepos 11 d. Sutarties 3.1. p. numato, jog teikiant paslaugas klientas (atsakovas) moka Vykdytojui (ieškovui) pinigų sumą, pagal faktiškai suteiktų paslaugų vertę, kurių kainos numatytos papildomose susitarimuose. Sutarties 3.3. p. numato, jog apmokėjimai pagal Sutartį yra atliekami iš Užsakovo į vykdytojo banko sąskaitą. Visi atsiskaitymai turi būti įvykdomi per 7 kalendorines dienas nuo įvykdytų darbų aktų pasirašymo momento. Vykdytojo paslaugų pristatymas ir Užsakovo rezultatų priėmimas yra įforminamas darbų priėmimo-perdavimo aktu, kuris per 3 darbo dienas po paslaugų suteikimo turi būti pasirašytas abiejų šalių atstovų (Sutarties 3.4. p.). Ieškovas atlikęs darbus surašė 2016 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2016 m. birželio 30 d. pažymą Nr. 1, apie atliktų darbų vertę ir pateikė juos atsakovui pasirašyti, kad atlikti darbai būtų priimti. Tačiau atsakovas minėto akto nepasirašė, t. y. ieškovo įvykdytų darbų nepriėmė. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2016 m. liepos 28 d. pretenzija, prie kurios buvo pridėti minėta sąskaita, atliktų darbų aktas ir pažyma, tačiau minėti dokumentai grįžo kaip neįteikti. Minėta pretenzija ieškovas reikalavo atsakovo su juo atsiskaityti. Atsakovas šiol nėra atsiskaitęs su ieškovu už jo atliktus darbus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 str. 1 d. rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Kadangi ieškovas pagal Sutartį įsipareigojo atlikti statybos (remonto) charakterio darbus, tarp šalių sudaryta Sutartis yra kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis. CK 6.662 str. 1 d. yra numatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Pagal CK 6.694 str. 1 d. užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. To paties straipsnio 4 d. numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Kaip minėta, Sutarties 3.4. yra numatyta, kad Vykdytojo paslaugų pristatymas ir Užsakovo rezultatų priėmimas yra įforminamas darbų priėmimo-perdavimo aktu, kuris per 3 darbo dienas po paslaugų suteikimo turi būti pasirašytas abiejų šalių atstovų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra pasirašęs bei iki šiol vengia pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktą, vadovaujantis CK 6.694 str. 4 d. darbų priėmimo-perdavimo aktas yra pasirašytas ieškovo vienašališkai ir kol nėra nuginčytas yra laikytinas galiojančiu. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog darbų priėmimo perdavimo aktas ieškovo vienašališkai yra pasirašytas ir laikomas galiojančiu nuo 2016 m. liepos 4 d. Taip pat pabrėžia, jog atsakovas dažnai lankosi minėtame objekte ir matė ieškovo atliktų darbų rezultatą bei dėl jų jokių pretenzijų ieškovui nėra reiškęs, atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog ieškovo pagal Sutartį atlikti darbai yra atlikti tinkamai. CK 6.38 ir 6.200 str. yra įtvirtinti prievolių vykdymo principai, nurodantys, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.687 str., Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kaip minėta, Sutarties 3.3. p. numato, jog apmokėjimai pagal Sutartį yra atliekami iš Užsakovo į vykdytojo banko sąskaitą. Visi atsiskaitymai turi būti įvykdomi per 7 kalendorines dienas nuo įvykdytų darbų aktų pasirašymo momento. Kaip minėta prieš tai, kadangi atsakovas iki šiol nėra priėmęs darbų bei vengia pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą, aktas yra pasirašytas vienašališkai ieškovo ir yra laikomas galiojančiu nuo 2016 m. liepos 4 d.. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Sutarties 3.3. p. apmokėjimas už ieškovo atliktus darbus turėjo būti įvykdytas iki 2016 m. liepos 11 d., tačiau nei iki numatyto termino nei iki šiol apmokėjimas nėra įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, bei į kasacinio teismo praktiką atsakovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė: Neteisėti veiksmai – atsakovas neapgrįstai vengia pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą bei neatsiskaito su ieškovu už jo atliktus darbu, t. y. nevykdo Sutarties 3.3. ir 3.4. punktų nuostatų. Nuostoliai – ieškovas savo sąskaita, t. y. eikvojo savo darbuotojų laiką, mokėjo jiems atlyginimus, atliko atsakovo naudai 5 697,10 Eur vertės darbus, už kuriuos atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs. Priežastinis ryšys – tarp nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolius. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, ieškovas teigia, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Todėl ieškovas prašo teismo priteisti jam iš atsakavo 5 679,10 Eur dydžio skolą už atliktus darbus, kuri vertintina kaip ieškovo tiesioginiai nuostoliai dėl atsakovo netinkamo Sutarties vykdymo. CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad abi Sutarties šalys yra verslininkai atsakovas privalo mokėti ieškovui 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 5 679,10 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuo atsakovo vėlavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio teismui pareiškimo dieną yra praėjusios 86 dienos, atsakovo ieškovui mokėtina įstatyminių palūkanų suma sudaro 80,29 Eur (5 679,10 Eur * 6 proc. * 86/365 = 80,29 Eur). CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip jau buvo minėta, kadangi abi šalys yra verslininkai CK 610 str. 2 d. pagrindu atsakovas privalo mokėti ieškovui 6 procentų dydžio įstatymines bei procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai prašo iš atsakovo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas jas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismo prašo: iš atsakovo UAB „Stavys“ ieškovo Lenkijos Respublikos bendrovės „Galbud“ naudai priteisti 5 679,10 Eur dydžio įsiskolinimą; 80,29 Eur dydžio įstatymines palūkanas; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; ir, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog remiantis ieškovo nurodoma 2016-03-15 Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2/20160315 (toliau – Sutartis), ieškovas buvo pasamdytas subrangovu gyvenamųjų pastatų apšiltinimo darbams atlikti, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šiame objekte buvo įrengtos buitinės patalpos, tualetas, pajungtas elektros ir vandens tiekimas. Buvo perduota statybos dokumentacija, ieškovas surinko brigadą. Praėjus dviem savaitėms nuo 2016-06-07, kuomet turėjo būti pradėti darbai, buvo pastebėta, kad ieškovas neaprūpino savo darbuotojų reikalingais įrankiais, atitinkama gyvenamąja vieta ir pinigais bei paliko juos likimo valiai, todėl ieškovo darbuotojai realiai dirbti objekte taip ir nepradėjo. Atsakovui atidžiau išnagrinėjus situaciją, buvo išaiškinta, kad, pažeidus galiojančius Lietuvos Respublikoje darbo įstatymus, į ieškovo brigadą priimti Ukrainos piliečiai neturėjo reikiamų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje. Be to, atsakovo žiniomis, ieškovas ne tik neišmokėjo jiems avansų gyventi svetimoje šalyje, bet neatsiskaitė su jais ir už anksčiau kituose objektuose atliktus darbus. Dalis darbuotojų, palikę savo darbo vietą, išvyko į tėvynę, kiti norėjo pasielgti taip pat, tačiau vėliau jų tinkamu dokumentų sutvarkymu ir įdarbinimu pasirūpino atsakovas. Atsakovas ne kartą buvo kreipęsis į ieškovo vadovą V. D. ir direktorių A. Č., reikalaujant įvesti tvarką ir užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų dėl gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, apdailos darbų vykdymo. Negana to, pavaldūs jiems žmonės griežtai atsisakė paklusti atvažiavusiam neva iš ieškovo įmonės G. Č., kuris neįvykdė nė vieno iš vadovui priskirtų įsipareigojimų. Matydamas, kad yra reali grėsmė neįvykdyti savo įsipareigojimų pagrindiniam užsakovui UAB „Chanita“, kuriam darbai turėjo būti atlikti iki 2016-09-01 (pagal 2016-05-26 Subrangos sutartį Nr. 01/2016 05 26, sudarytą tarp atsakovo ir UAB Chanita), atsakovas 2016-08-09 parengė ir išsiuntė ieškovui pretenziją – pranešimą, kuria informavo, kad darbai vis dar nėra pradėti, bei kad vienašališkai nutraukia sutartį, taip pat pareikalavo atlyginti 12 552,70 Eur nuostolių ir išlaidų sumą. Vėliau, negavus jokio atsakymo, ši pretenzija buvo pakartotinai išsiųsta 2016-10-08, bei įteikta ieškovui 2016-10-12, siuntos kodas RN286969165LT, tačiau jokio atsakymo ir į pakartotinai siųstą pretenziją atsakovas iki šiol nėra gavęs. Svarbu tai, kad ieškovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai, atsakovas ėmėsi šių priemonių: skubos tvarka visiems ieškovo surastiems darbuotojams gavo leidimus dirbti (2016-08-19 išduoti Leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje šiems darbuotojams: Y. L., M. M., O. R., N. L., O. K.); įsigijo reikiamus pastato apšiltinimo darbams atlikti įrankius; subūrė naują brigadą iš skirtingų ieškovo paliktų skirtingose objektuose darbuotojų; aprūpino ieškovo surastus darbuotojus transporto priemone; sumokėjo ieškovo surastiems darbuotojams už pragyvenimą viešbutyje; sumokėjo ieškovo surastiems darbuotojams avansus būtinų poreikių tenkinimui: maistui, drabužiams, higienos reikmenims ir kt. Šiai bylai svarbias aplinkybes, kad ieškovas minėtame objekte net nepradėjo darbų ir kad darbuotojais vėliau rūpinosi atsakovas, galės paliudyti paminėti ieškovo anksčiau samdyti darbuotojai, šiuo metu dirbantys atsakovui. Ieškovas prie ieškinio prideda 2016-06-30 sąskaitą (Invoice No Al 30062016-9) (toliau – Sąskaita), 2016-06-30 Atliktų darbų aktą Nr. 1 (toliau – Aktas), bei 2016-06-30 Pažymą apie atliktų darbų vertę (toliau – Pažyma). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui atlikus darbus, buvo surašytas aktas ir pažyma ir kad jie neva buvo pateikti atsakovui pasirašyti, tačiau neva atsakovas akto nepasirašė, t. y. ieškovo įvykdytų darbų nepriėmė. CK 6.694 str. „Darbų perdavimas ir priėmimas“ numatyta, kad „ 1. Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. <...> 4. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. <...>“. Atkreipia dėmesį į tai, kad apie neva atliktus darbus ir apie pasirengimą juos perduoti atsakovui nebuvo pranešta, kaip tai numatyta pagal CK 6.694 str. 1 d. Pažymi ir tai, kad atsakovui taip pat nebuvo pateiktas Aktas dėl darbų perdavimo. Ieškovas teigdamas, kad minėtas dokumentas atsakovui buvo pateiktas, turėtų įrodyti kokiu būdu jis buvo atsakovui pateiktas – ar tiesiogiai, ar buvo išsiųstas pvz. paštu, elektroniniu paštu, ar kitomis ryšio priemonėmis. Antra, ieškovas nurodo, kad Aktą atsakovas pasirašyti atsisakė, todėl aktas yra pasirašytas ieškovo vienašališkai, ir kol nėra nuginčytas Aktas yra laikytinas galiojančiu. Visiškai negalima sutikti su tokiais teigimais, kadangi Aktas nėra ieškovo pasirašytas vienašališkai, todėl nelaikytinas galiojančiu ir jo pagrindu atlikti darbai negali būti laikomi perduotais atsakovui. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog CK 6.694 str. 4 d. yra aiškiai nurodyta vienašališko darbų perdavimo tvarka, kurios laikymasis yra privalomas šaliai, kuri nori remtis vienašališkai pasirašyto darbų perdavimo akto sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis, t. y. „<...> Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis <...>. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktame Akte nėra žymos apie tai, kad atsakovas atsisakė tokį Aktą pasirašyti, todėl nėra jokio pagrindo šio Akto laikyti galiojančiu vienašaliu ieškovo pasirašytu aktu. Pažymi, jog tokia žyma Akte nėra ir negalėjo būti padaryta, nes Aktas atsakovui nebuvo pateiktas ir jis jo pasirašyti neatsisakė. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi minėtame straipsnyje įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas ir įrodinėja“. Ieškovui teigiant, kad Aktas atsakovui buvo pateiktas ir jis jį pasirašyti atsisakė, teko pareiga ir įrodyti tokius savo teiginius, tačiau ieškovas jų jokiais įrodymais nepagrindė. Pažymi ir tai, kad ieškovas prie ieškinio prideda pretenziją, kurią atsakovui neva išsiuntė 2016-07-28, tačiau ši pretenzija, nebuvo gauta ir apie ją atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį. Atkreipia dėmesį į tai, kad prie ieškinio yra pridėtos vokų kopijos, iš kurių matyti, kad minėta pretenzija buvo siųsta atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), 431 kab., Vilnius, tačiau visiškai nėra suprantama kodėl pretenzija siųsta šiuo adresu, kadangi atsakovas su šiuo adresu niekaip nėra susijęs, atsakovo buveinė yra Sutartyje nurodytu adresu Švitrigailos g. 11 K-109, Vilnius. Dar kartą pabrėžia, kad jokių darbų pagal Sutartį, kurie nurodyti Akte, Pažymoje ir Sąskaitoje, ieškovas neatliko, apie neva atliktus darbus atsakovo jokiais būdais neinformavo, Akto atsakovui nepateikė, todėl neva vienašališkai ieškovo pasirašytas aktas nėra laikytinas galiojančiu, o jo pagrindu ieškovo keliami reikalavimai priteisti nurodytą 5 679,10 Eur įsiskolinimą, 80,29 Eur metines palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas, bei bylinėjimosi išlaidas – niekuo nepagrįsti ir atmestini. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo prašo: ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad remiantis 2016-03-15 Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2/20160315 (toliau – Sutartis), ieškovas buvo pasamdytas subrangovu gyvenamųjų pastatų apšiltinimo darbams atlikti, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Objektas). Tuo tarpu atsakovas įsipareigojo savo lėšomis sudaryti tinkamas sąlygas darbui, būtent: a) Montavimo / demontavimo statybos pastolių prieš statybos pradžią ir po jos užbaigimo; b) suteikti būstą; c) atveju didelio atstumo nuo namų iki darbo (virš 5 km) suteikti transportą pristatyti darbuotojus į objektą; d) teikti gyvenamosios vietos ir sanitarinį mazgą darbo atlikimo laikotarpiui, bei atlikti ir kitus 2.3 p. numatytus veiksmus. Nuo 2016-06-07 atsakovas Objekte sudarė sąlygas statybinių pastolių naudojimui ir suteikė ūkines bei sanitarines patalpas, atliko prisijungimą prie elektros tinklo ir vandentiekio tinklo, suteikė automobilį darbuotojams vežti į Objektą. Pažymi ir tai, kad atsakovas užsakė viešbutyje kambarius ieškovo darbuotojų apgyvendinimui nuo 2016-06-07, viso 40 parų laikotarpiui. Atsakovui buvo pateikta 2016-06-07 PVM sąskaita-faktūra Nr. KOKE4264 už viešbučio kambarių nuomos paslaugas, bei buvo išrašyta 2 200 Eur vertės sąskaita, kurią atsakovas apmokėjo. Nepaisant to, kad nuomos paslaugos buvo užsakytos ilgesniam laikotarpiui, negu prireikė, ieškovo darbuotojai viešbutyje gyveno tik iki 2016-06-30, t. y. 22 (dvidešimt dvi) paras, todėl atsakovo išlaidų suma už šių darbuotojų apgyvendinimo paslaugas sudaro ne 2 200 Eur, bet mažesnę sumą – 1 210 Eur (2 200 Eur / 40 dienų x 22 dienos = 1 210 Eur). Nors atsakovas vykdė tinkamai savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir pasirūpino ieškovo darbuotojų apgyvendinimu bei patyrė dėl to išlaidas, atsakovas (jo darbuotojai) Objekte nei iki 2016-06-30, nei vėliau dirbti taip ir nepradėjo, todėl šias 1 210 Eur išlaidas už darbuotojų apgyvendinimą atsakovas laiko jo dėl ieškovo neveikimo patirta žala ir prašys priteisti ją iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepradėjo vykdyti darbų Objekte, atsakovas, matydamas, kad yra reali grėsmė neįvykdyti savo įsipareigojimų pagrindiniam užsakovui UAB „Chanita“, kuriam darbai turėjo būti atlikti iki 2016-09-01 pagal 2016-05-26 Subrangos sutartį Nr. 01/2016 05 26, atsakovas 2016-07-04 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. UA7 su TOV „BLACKMONT“, įm. k. 40046695, adresas Glybochycka g. 72-328, Kijevas, Ukraina, kuris įsipareigojo nuo 2016-07-05 pradėti dirbti ir atlikti Objekte visus darbus, kurių neatliko ieškovas, t. y. ventiliuojamo fasado šiltinimo darbus, fasado sienų su cokoliu šiltinimo darbus, tinkuojant dekoratyviniu tinku, cokolio hidroizoliacijos ir šiltinimo darbus. Remiantis sutarties 3.1 p., šalys susitarė, kad fasado šiltinimo, ventiliuojamo fasado 1 kv. m. darbų kaina yra lygi 16,00 Eur. Atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyje su ieškovu analogiškų darbų kaina buvo numatyta kur kas mažesnė – pagal Papildomą susitarimą Nr. 2 prie Sutarties, numatyta, kad darbų kaina – 24 000 Eur už 2 000 kv.m. plotą, todėl 1 kv. m. darbų kaina buvo lygi 12,20 Eur. Skirtumas už tuos pačius darbus tarp TOV „BLACKMONT“ ir ieškovo sudaro 3,8 Eur už 1 kv. m. Pažymi, kad nurodytos sutarties pagrindu TOV „BLACKMONT“ sėkmingai atliko viso 1 135 kv. m. ventiliuojamo fasado šiltinimo darbus, už kuriuos atsakovas įsipareigojo sumokėti TOV „BLACKMONT“ 18 160,00 Eur užmokestį. Tai patvirtina ir 2016-11-01 – 2016-12-07 Pažyma Nr. 4, kurioje nurodyta, kad atsakovas pagrindiniam Rangovui UAB „Chanita“ atliko 1 135 kv. m. ventiliuojamo fasado įrengimo darbų. Kadangi ieškovas darbų atlikti nepradėjo bei jų neatliko, atsakovas nurodytiems darbams atlikti privalėjo skubiai ieškoti ir pasamdyti kitą rangovą ir todėl jam sumokėjo žymiai daugiau už tą patį darbą, negu būtų sumokėjęs ieškovui. Tokiu būdu ieškovo kaina už 1 135 kv. m. darbus būtų buvusi 13 847 Eur (1 135 kv. m. x 12,20 Eur / kv. m.), o TOV “BLACKMONT” kaina už tuos pačius darbus yra 18 160 Eur (1 135 kv. m. x 16,00 Eur / kv. m). Dėl šių priežasčių atsakovo išlaidos už darbą žymiai padidėjo, tuo pačiu sumažėjo jo gautinos pajamos, ir dėl ieškovo neveikimo atsakovas negavo 4 313,00 Eur pajamų, kurias prašys priteisti jas iš ieškovo. Atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties 4.2 p. numatyta, kad „Atveju nevykdymo ar netinkamo vykdymo vienos iš Šalies kitai įsipareigojimų pagal šią Sutartį, kaltoji Šalis atlygina kitai šaliai nuostolius, numatytus pagal įstatymą, įskaitant negautą pelną“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovas privalo atlyginti atsakovo patirtą žąlą dėl darbuotojų apgyvendinimo ir sumokėti negautas pajamas. Pažymi ir tai, kad atsakovas 2016-08-09 parengė ir išsiuntė ieškovui pretenziją – pranešimą, kuria informavo, kad darbai vis dar nėra pradėti, bei kad vienašališkai nutraukia sutartį, taip pat pareikalavo atlyginti 12 552,70 Eur nuostolių ir išlaidų sumą. Vėliau, negavus jokio atsakymo, ši pretenzija buvo pakartotinai išsiųsta 2016-10-08, bei įteikta ieškovui 2016-10-12, siuntos kodas RN286969165LT, tačiau jokio atsakymo ir į pakartotinai siųstą pretenziją atsakovas iki šiol nėra gavęs. Kaip ir nurodyta atsiliepime, šiai bylai svarbias aplinkybes, kad ieškovas minėtame objekte net nepradėjo darbų ir kad darbuotojais vėliau rūpinosi atsakovas, galės paliudyti ieškovo anksčiau samdyti darbuotojai, šiuo metu dirbantys atsakovui, kuriuos teismas iškvietė liudytojais: N. L., gim. (duomenys neskelbtini), O. R., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), O. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymi, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis , priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Atsakovo nuomone, ieškovo atžvilgiu yra visos sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Pirmiau minėta, kad prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nepradėjo vykdyti darbų Objekte. Pažymi, jog ieškovui tinkamai vykdant sutartimi prisiimtas pareigas, laiku pradėjus, vykdant ir pabaigus vykdyti darbus, atsakovui nebūtų reikėję ieškoti kito rangovo ir sumokėti žymiai didesnę kainą už tų pačių darbų atlikimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas netinkamai vykdė savos sutartinius įsipareigojimus, daro išvadą, kad ieškovas sutartį pažeidė ir tuo neatliko neteisėtus veiksmus. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovas jo patirta žala laiko 1 210 Eur išlaidas už ieškovo darbuotojų apgyvendinimą ir 4 343 Eur dydžio negautas pajamas, ir prašo šias sumas priteisti iš ieškovo. Atsakovui įrodžius ieškovo neteisėtus veiksmus bei pagrindus konkrečios žalos dydį, daro išvadą, jog yra priežastinis ryšys tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio, o tai sąlygoja, jog yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ir priešieškinio reikalavimai turi būti patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo prašo: priteisti iš ieškovo 1 210 Eur žalos atlyginimo už išlaidas dėl ieškovo darbuotojų apgyvendinimo; 4 313 Eur negautų pajamų; bei, visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, kad su atsakovo priešieškiniu nesutinka, kadangi priešieškinis yra nepagrįstas. Nurodo, kad vienas iš atsakovo priešieškinio reikalavimų yra priteisti jam 1 210 Eur dydžio nuostolių sumą, kuriuos jis neva patyrė apgyvendindamas ieškovo komandiruotus darbuotojus. Ieškovas su priešieškinio reikalavimu nesutinka, kadangi: atsakovas pateikia UAB „Kokybės valdymas“ (Hotel simple) 2016 m. birželio 7 d. sąskaitą faktūrą bei banko mokėjimo nurodymą, kuriuo neva ši sąskaita buvo apmokėta. Pažymi, jog ieškovo darbuotojai O. K., M. M. ir N. L., kurie dirbo atsakovo objekte buvo ieškovo į Lietuvos Respubliką komandiruoti ir darbus, už kuriuos ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo skolą atliko 2016 m. birželio 20 d. – 2016 m. birželio 30 d. Minėtų darbų atlikimo faktą taip pat patvirtina šiems darbuotojams išmokėtų užmokesčių žiniaraščiai ir už darbuotojus sumokėtos mokesčių valstybei sumos. Atkreipia dėmesį į tai, jog savo darbuotojų apgyvendinimu darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje esančiame objekte pasirūpino bei už viešbutį sumokėjo pats ieškovas, t. y. jo įgaliotas asmuo, valdybos narys, V. D., ką patvirtina 2016 m. birželio 17 d. sąskaita-faktūra bei prie jos pridėtas pinigų priėmimo kvitas. Ieškovo vertinimu, atsakovo su priešieškiniu pateikta PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina, kad šioje sąskaitoje nurodytomis paslaugomis naudojosi būtent ieškovo darbuotojai. Pažymi, jog ieškovo darbuotojų apgyvendinimo būtinybė atsirado tik prieš jiems atvykstant į Lietuvos Respubliką komandiruočių laikotarpiu, t. y. ne anksčiau negu 2016 m. birželio 20 d., tuo tarpu atsakovo pateikta sąskaita buvo išrašyta 2016 m. birželio 7 d., t. y. ieškovo darbuotojams dar nesant Lietuvos Respublikoje. Taip pat pastebi, jog atsakovo pateiktoje sąskaitoje nėra ją išrašiusio asmens, t. y. administratorės A. N. parašo, kas yra privaloma pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 6 p. Dėl to taip pat abejoja dėl šio dokumento autentiškumo, nes atsakovo pateiktas dokumentas yra tokiu pačiu numeriu kaip ir ieškovo, tačiau skiriasi suma ir data. Atsižvelgiant į tai ieškovas daro išvadą, jog teismas neturėtų vadovautis šia atsakovo pateikta sąskaita-faktūra nagrinėjamoje civilinėje byloje kaip patikimu įrodymu. Netgi jeigu teismas ir nuspręstų, jog atsakovo pateikta sąskaita-faktūra bei pagal ją atliktas mokėjimas patvirtina faktą, jog atsakovas apmokėjo už ieškovo darbuotojų apgyvendinimą, pažymi, jog tarp šalių sudarytos 2016 m. kovo 15 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2/20160315, 2.3. p. d) dalyje yra numatyta, jog užsakovas (atsakovas) įsipareigoja savo lėšomis sudaryti tinkamas sąlygas darbui, tuo pačiu teikti gyvenamosios vietos ir sanitarinį mazgą per darbo atlikimo objekte laikotarpį. CK 6.154 str. numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Atsakovas laisvai sudaryta sutartimi, kurios sąlygos buvo abiejų šalių suderintos ir atsakovui žinomos prisiėmė prievolę savo lėšomis pasirūpinti ieškovo darbuotojų apgyvendinimu, dėl to ši atsakovo reikalaujama suma negali būti vertinama kaip nuostoliai, kadangi tai yra išlaidos susijusios su šalių sudarytos sutarties vykdymu ir ši prievolė negali būti atsakovo vienašališkai perkelta ieškovui. Dėl to daro išvadą, jog atsakovo reiškiamas reikalavimas dėl 1 210 Eur nuostolių atlyginimo sumos yra nepagrįstas. Kitu savo reikalavimu atsakovas reikalauja iš ieškovo priteisti 4 313 Eur negautų pajamų sumą, kuri susidarė dėl to, kad neva ieškovas nevykdė pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus dėl to atsakovas bijodamas, kad dėl tokio ieškovo elgesio nebus laiku įvykdyti generaliniam rangovui UAB „Chanita“ prisiimti įsipareigojimai, atsakovas pasisamdė kitą bendrovę, kuri atliko darbus vietoje ieškovo, bei kurių kaina palyginus su ieškovo pasiūlyta kaina buvo 4 313 Eur didesnė, t. y. atsakovas gavo 4 313 Eur mažesnį pelną. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovo atsiliepime į ieškovo ieškinį bei pareikštame priešieškinije išreikštos faktinės aplinkybės yra prieštaringos. Atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovas teigia, jog neva ieškovui neatsiskaičius su savo darbuotojais dalis darbuotojų nusprendė grįžti į Ukrainą, o iš kitos darbuotojų dalies atsakovas buvo priverstas suburti brigadą, gauti jiems leidimus dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat pasirūpinti jų apgyvendinimu bei darbo įrankiais tam, kad jie laiku atliktu darbus, kurių neva neatliko ieškovas bei atsakovas tinkamai įvykdytų generaliniam rangovui UAB „Chanita“ prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat atsakovo su atsiliepimu pateiktuose Leidimuose dirbti Ukrainos piliečių darbdaviu yra nurodytas būtent atsakovas. Tuo tarpu priešieškinije atsakovas teigia, jog ieškovo neatliktus (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, esančio pastato fasado apšiltinimo darbus atliko Ukrainos bendrovė TOV „Bleckmont“. Šiuo atveju nėra iki galo aišku – jeigu atsakovas pasisamdė kitą rangovą, kad jis atliktų darbus, kam atsakovas gavo buvusiems ieškovo darbuotojams leidimus dirbti Lietuvoje bei apmokėjo jų pragyvenimo išlaidas, kaip pats atsakovas teigia. Taip pat atsakovas savo atsiliepime į ieškovo ieškinį teigia, kad ieškovas pagal sutartį bei papildomą susitarimą numatytų darbų (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, esančiame objekte net nepradėjo, tačiau iš atsakovo su priešieškiniu pateiktų Atliktų darbų akto Nr. 16/5 bei Invoice 16/5 yra matoma (ką taip pat savo priešieškinije patvirtina ir pats atsakovas), jog TOV „Blackmont“ atliko fasado šiltinimo darbus, kurių apimtis buvo 1 135 m2 . Tuo tarpu iš byloje esančio, tarp šalių 2016 m. birželio 1 d. sudaryto papildomo susitarimo Nr. 2, šalys tarėsi jog (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, esančio namo apšiltinimo darbų apimtis yra 2 000 m2. Ieškovas darbo minėtame objekte metu atliko 465,5 m2 apimties fasado šiltinimo darbus, už kuriuos ieškiniu nagrinėjamoje civilinėje byloje ir siekia prisiteisti įsiskolinimą iš atsakovo. Ieškovo atliktų darbų apimtį patvirtina su ieškiniu pateiktas ieškovo atliktų darbų aktas Nr. 1, bei darbuotojams mokėtų darbo užmokesčių žiniaraščiai. Visų šių įrodymų pagrindu darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, esančio gyvenamojo namo fasado apšiltinimo darbų apimtis iš viso buvo apie 2 000 m2, tačiau ieškovui įvykdžius dalį darbų, t. y. 465,5 m2, darbo apimtis sumažėjo, dėl ko TOV „Balckmont“ atliko jau ne 2 000 m2, o tik 1 135 m2 apimties darbus. Visi šie duomenys tik dar kartą patvirtina, jog ieškovo darbai objekte buvo atlikti ir tik negavus iš atsakovo apmokėjimo už atliktus darbus darbai buvo sustabdyti. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors atsakovas ir pateikia atliktų darbų aktą Nr. 16/5 bei Invoice 16/5 apie atliktus darbus, jų kainą ir apimtį, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas sumokėjo TOV „Bleckmont“ už šiuos darbus dokumentuose nurodytas sumas. Ieškovas abejoja atsakovo sąžiningumu bei mano, jog šie dokumentai galėjo būti pagaminti specialiai šiai bylai, o TOV „Bleckmont“ šiame objekte realiai jokių darbų neatliko, o jos atliko atsakovo iš ieškovo pervilioti darbuotojai Ukrainos piliečiai. Todėl ieškovas prašo teismo papildomai išreikalauti iš TOV „Bleckmont“ darbuotojų, dirbusių (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, esančiame objekte: darbo sutartis, darbo apskaitos žiniaraščius už 2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. gruodžio 23 d., įsakymus apie tų darbuotojų komandiruotes, patvirtinimus apie šiems darbuotojams išmokėtus dienpinigius bei darbo užmokestį už darbą atliktą (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, esančiame objekte. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas aiškino, jog atsakovas buvusiems ieškovo darbuotojams gavo leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir juos įdarbino pas save. Tačiau vėliau, iš pateiktų įrodymų tapo aišku, kad atsakovas darbuotojų neįdarbino, o suagitavęs, perviliojo į kitą įmonę. Toks atsakovo elgesys taip pat yra vertintinas kaip nesąžiningas, kadangi atsakovas tokiu savo elgesiu perviliojo visus ieškovo darbuotojus, palikdamas ieškovą be darbo jėgos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daro išvadą, jog ieškovas dalį darbų, numatytų jo pateiktame Atliktų darbų akte Nr. 1, atliko, tuo tarpu kitų darbų neatliko dėl paties atsakovo kaltės, t. y. dėl to, jog atsakovas su ieškovu laiku neatsiskaitė bei perviliojo visus ieškovo darbuotojus palikdamas ieškovą be realios darbo jėgos. Taip pat pabrėžia, jog atsakovas laisva valia ir savo rizika, sudarė sutartį su TOV „Bleckmont“ ir susitarė būtent dėl tokių darbų atlikimo kainų, t. y. atsakovas tokiu savo neatsakingu elgesiu bei pažeisdamas sutarties nuostatas prisiėmė tokio savo elgesio pasekmes, dėl to iš ieškovo atsakovui nėra pagrindo priteisti jo reikalaujamos 4 313 Eur dydžio negauto pelno sumos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismo prašo: atsakovo UAB „Stavys“ priešieškinį ieškovui Lenkijos Respublikos bendrovei „GALBUD“ atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas A. V. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovas visą sutarties galiojimo laikotarpį jokių pretenzijų nereiškė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai O. S. ir advokatė Ž. Š. teismo posėdžio metu, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir prašė tenkinti priešieškinį jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.
Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas Lenkijos Respublikos bendrovė „Galbud“ (toliau – ieškovas) ir atsakovas UAB „Stavys“ (toliau – atsakovas) 2016 m. kovo 15 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2/20160315 (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.1. punktą ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui statybos (remonto) charakterio paslaugas Sutartyje numatytu laikotarpiu, o atsakovas įsipareigojo už tai sumokėti bei savo lėšomis sudaryti tinkamas sąlygas darbui, būtent: a) Montavimo / demontavimo statybos pastolių prieš statybos pradžią ir po jos užbaigimo; b) suteikti būstą; c) atveju didelio atstumo nuo namų iki darbo (virš 5 km) suteikti transportą pristatyti darbuotojus į objektą; d) teikti gyvenamosios vietos ir sanitarinį mazgą darbo atlikimo laikotarpiui, bei atlikti ir kitus 2.3 p. numatytus veiksmus. Pagal Sutarties 1.2. punktą, detali informacija apie paslaugas numatytas šioje Sutartyje yra įtraukta į papildomus Susitarimus ir apibrėžta Užsakovo specifikacijose. Šalys 2016 m. birželio 1 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2, kurio 1 punkte numatyta, kad pagal specifikaciją Nr. 1, fasadų izoliacijos darbai bus atliekami objekte esančiame (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje; darbų apimtis – 2 000 kv. m.; kaina – 24 400 Eur, t. y. už 1 kv. m. – 12,20 Eur. Ieškovo teigimu, jis atliko numatytų darbų dalį, t. y. apšiltino 465,5 kv. m. objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, už 5 697,10 Eur, todėl 2016 m. birželio 30 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. A1 30062016-9 šiai sumai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutarties 3.4. punktą, Vykdytojo (ieškovo) paslaugų pristatymas ir Užsakovo (atsakovo) rezultatų priėmimas yra įforminamas darbų priėmimo-perdavimo aktu, kuris per 3 darbo dienas po paslaugų suteikimo turi būti pasirašytas abiejų šalių atstovų, ieškovas 2016 m. birželio 30 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2016 m. birželio 30 d. pažymą Nr. 1, apie atliktų darbų vertę ir pateikė juos atsakovui pasirašyti, kad atlikti darbai būtų priimti. Ieškovo teigimu, atsakovas minėto akto nepasirašė, t. y. ieškovo įvykdytų darbų nepriėmė. Ieškovas nurodo, kad kreipėsi į atsakovą su 2016 m. liepos 28 d. pretenzija, prie kurios pridėjo minėtą sąskaitą, atliktų darbų aktą ir pažymą bei pareikalavo su juo atsiskaityti, tačiau minėti dokumentai grįžo kaip neįteikti. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su juo už atliktus darbus, todėl yra skolingas 5 697,10 Eur.
Atsakovo teigimu, jis nuo 2016-06-07 Objekte sudarė sąlygas statybinių pastolių naudojimui ir suteikė ūkines bei sanitarines patalpas, atliko prisijungimą prie elektros tinklo ir vandentiekio tinklo, suteikė automobilį darbuotojams vežti į Objektą, užsakė viešbutyje kambarius ieškovo darbuotojų apgyvendinimui nuo 2016-06-07, viso 40 parų laikotarpiui. Šias aplinkybes patvirtina liudytojais apklaustų N. L., O. R., M. M., O. K. parodymai bei teismui pateikti viešbučio Hotel simple 2016-06-07 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KOKE4264 už viešbučio kambarių nuomos paslaugas 2 200,00 Eur sumai ir atsakovo 2016-06-10 atliktas mokėjimas viešbučiui Hotel simple tai pačiai sumai. Teismo posėdžio metu minėti liudytojai patvirtino atsakovo nurodomas aplinkybes, jog jie šiame viešbutyje gyveno nuo 2017-06-07 iki 2016-06-30, ir, kad Objekte nei iki 2016-06-30, nei vėliau, dirbti taip ir nepradėjo. Atsakovas teigia, kad jo išlaidų suma, kurią privalo atlyginti ieškovas, už minėtų ieškovo darbuotojų apgyvendinimo paslaugas sudaro – 1 210,00 Eur (2 200 Eur / 40 dienų x 22 dienos = 1 210 Eur).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas su UAB „Chanita“ 2016-05-26 sudarė Subrangos sutartį Nr. 01/2016 05 26, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, ventiliuojamo fasado šiltinimo darbus, fasado sienų su cokoliu šiltinimo darbus, tinkuojant dekoratyviniu tinku, cokolio hidroizoliacijos ir šiltinimo darbus, ir dėl tos priežasties atsakovas su ieškovu 2016-06-01 buvo sudaręs papildomą susitarimą Nr. prie 2016 m. kovo 15 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2/20160315, kad šis atliktų minėtus darbus. Atsakovo teigimu, kadangi ieškovas nebuvo pradėjęs jokių darbų pagal 2016-06-01 papildomą susitarimą Nr. prie 2016 m. kovo 15 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2/20160315, jis su Ukrainos įmone TOV „BLACKMONT“ 2016-07-04 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. UA7, pagal kurią minėta įmonė įsipareigojo nuo 2016-07-05 pradėti dirbti ir atlikti Objekte visus darbus, kurių neatliko ieškovas, t. y. ventiliuojamo fasado šiltinimo darbus, fasado sienų su cokoliu šiltinimo darbus, tinkuojant dekoratyviniu tinku, cokolio hidroizoliacijos ir šiltinimo darbus. Pagal pastarosios sutarties su TOV „BLACKMONT“ 3.1 punktą, šalys susitarė, kad fasado šiltinimo, ventiliuojamo fasado 1 kv. m. darbų kaina yra lygi 16,00 Eur. Iš teismui pateiktų 2016-07-01 – 2016-12-23 Atliktų darbų akto Nr. 16/5, sąskaitos (Invoice Nr. 16/5) bei 2016-11-01 – 2016-12-07 pažymos Nr. 4 apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas, matyti, kad Ukrainos įmonė TOV „BLACKMONT“ atliko iš viso 1 135 kv. m. ventiliuojamo fasado šiltinimo darbus, už kuriuos atsakovas sumokėjo jai 18 160,00 Eur užmokestį. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas ieškovui už tuos pačius darbus būtų sumokėjęs 13 847 Eur (1 135 kv. m. x 12,20 Eur / kv. m.), o TOV “BLACKMONT” sumokėjo 18 160 Eur (1 135 kv. m. x 16,00 Eur / kv. m), taigi atsakovas patyrė nuostolį – negavo 4 313,00 Eur pajamų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2016 m. kovo 15 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2/20160315 4.2 punkte nurodyta, kad „Atveju nevykdymo ar netinkamo vykdymo vienos iš Šalies kitai įsipareigojimų pagal šią Sutartį, kaltoji Šalis atlygina kitai šaliai nuostolius, numatytus pagal įstatymą, įskaitant negautą pelną“. Vadovaudamasis pastarąja Sutarties sąlyga, atsakovas teigia, kad jo patirtus nuostolius dėl darbuotojų apgyvendinimo – 1 210,00 Eur, ir paminėtas negautas pajamas – 4 313,00 Eur, privalo atlyginti būtent ieškovas.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas 2016-08-09 parengė ir išsiuntė ieškovui pretenziją – pranešimą, kuria informavo, kad darbai vis dar nėra pradėti, bei, kad vienašališkai nutraukia sutartį, taip pat pareikalavo atlyginti 12 552,70 Eur nuostolių ir išlaidų sumą. Tokią pačią pretenziją atsakovas siuntė pakartotinai 2016-10-08, kuri ieškovui įteikta 2016-10-12, tačiau ieškovas atsakymo į pretenziją atsakovui nepateikė. Duomenų, paneigiančių atsakovo pretenzijoje nurodytas aplinkybes bei argumentus, ieškovas į bylą nėra pateikęs (CPK 177 straipsnis).
Taigi, byloje kilo ginčas dėl šalių 2016 m. kovo 15 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2/20160315 ir 2016 m. birželio 1 d. papildomo susitarimo Nr. 2 vykdymo. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bylos aplinkybės atitinka CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, todėl pripažįstama, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, todėl taikytinos normos, nustatančios atsakomybę už tokios sutarties pažeidimą (CK 6.681 – 6.699 straipsniai). Ginčas tarp šalių kilo dėl statybos rangos sutarties pagrindu kilusių šalių pareigų vykdymo – ieškovui teigiant, jog atsakovas neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, ir, atsakovui teigiant, jog ieškovui neatlikus jokių darbų pagal Sutartį, atsakovas patyrė nuostolių samdant kitą rangovą.
Teismas pažymi, kad faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; etc.).
Taip pat, paminėtina, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Kasacinio teismo praktika dėl rangos sutarties šalių priešpriešinių pareigų vykdymo yra gausi ir pakankamai išplėtota. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; etc.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.
Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; etc.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; etc.). CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta vienašalio perdavimo akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; etc.). Beje, pažymėtina, kad CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. – jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis turi imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Ši pareiga yra esminė vykdant bet kurią sutartį (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Jos laikantis šalys turi galimybę sutarties vykdymą suderinti su nenumatytomis aplinkybėmis, taip išvengti tolesnio jos vykdymo sutrikimų, galimų nuostolių.
Taigi, iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas pagal 2016-06-01 papildomą susitarimą Nr. prie 2016 m. kovo 15 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2/20160315 turėjo atlikti ventiliuojamo fasado šiltinimo darbus, fasado sienų su cokoliu šiltinimo darbus, tinkuojant dekoratyviniu tinku, cokolio hidroizoliacijos ir šiltinimo darbus. Tačiau aplinkybę, jog jis jų neatliko, be kitų, aukščiau paminėtų įrodymų, tokių kaip: liudytojais apklaustų N. L., O. R., M. M., O. K. parodymai; atsakovo su UAB „Chanita“ 2016-05-26 sudaryta Subrangos sutartis Nr. 01/2016 05 26; 2016-07-01 – 2016-12-23 Atliktų darbų aktas Nr. 16/5; sąskaita (Invoice Nr. 16/5); 2016-11-01 – 2016-12-07 pažymos Nr. 4 apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas; patvirtina ir į bylą pateiktas Statybos darbų žurnalas Objektui (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, kuriame darbų prižiūrėtojo žymos byloja apie tai, jog darbai buvo pradėti tik 2016-07-01. Apklausti liudytojai N. L., O. R., M. M., O. K., kurie ieškovo teigimu turėjo atlikti darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, kategoriškai paneigė ieškovo nurodytas aplinkybes, kad darbai aukščiau minėtame objekte buvo atlikti laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Visi liudytojai parodė, kad negaudami darbo užmokesčio iš ieškovo už ankščiau atliktus darbus kitame objekte, 2016 m. birželio mėnesį jokių darbų neatlikinėjo. Apklaustas liudytoju darbų vykdytojas V. T., kuris vykdė darbų objekte (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, priežiūra, taip pat patvirtina, kad pateiktame Statybos darbų žurnale vis atlikti įrašai yra teisingi, darbai aukščiau minėtame objekte prasidėjo tik 2016 m. liepos mėn. 1 d., 2016 m. birželio mėnesį jokie darbai šiame aobjekte nebuvo atliekami. Todėl, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo ir negalėjo įvykdyti CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytą užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu būtų galėjęs patikrinti gautame akte nurodytų darbų tiek kokybę, tiek kiekybę. Tuo tarpu ieškovo pateikti įrodymai: 2016 m. birželio 30 d. surašytas atliktų darbų aktas Nr. 1, kuriame, be kita ko, nėra jokios žymos apie atsakovo atsisakymą jį pasirašyti ar informacija apie kitas priežastis, dėl kurių jis nėra atsakovo pasirašytas, ir 2016 m. birželio 30 d. pažyma Nr. 1 apie atliktų darbų vertę, nepatvirtina juose nurodytų atliktų darbų atlikimo fakto; realaus siekio bendradarbiauti vykdant minėtą sutartį (CK 6.691 straipsnis) bei nepaneigia teismo padarytos išvados, kad jis tų darbų neatliko. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, šalių sutarties sąlygas, įstatymuose įtvirtintą reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką nėra pagrindo ieškovo teigimu – jo vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą pripažinti galiojančiu bei sukeliančiu teisinius padarinius ir jo pagrindu konstatuoti atsakovo pareigos įvykdyti piniginę prievolę egzistavimą. Faktas, jog ieškovas pateikė atsakovui aptariamą atliktų darbų aktą, nesuponuoja galimybės padaryti išvadą, kad jame nurodyti darbai buvo atlikti ir, kad ieškovas buvo pasirengęs juos perduoti atsakovui. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovo ieškinys atmestinas visiškai kaip neįrodytas.
Taigi, kaip jau minėta, byloje esančiu įrodymų visetu nustatyta, kad šalys susitarė dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, ventiliuojamo fasado šiltinimo darbų, fasado sienų su cokoliu šiltinimo darbų, tinkuojant dekoratyviniu tinku, cokolio hidroizoliacijos ir šiltinimo darbų, kuriuos pagal 2016 m. kovo 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2/20160315 ir 2016 m. birželio 1 d. papildomą susitarimą Nr. 2 turėjo atlikti ieškovas – Lenkijos Respublikos bendrovė „GALBUD“, tačiau darbus atliko kitas atsakovo UAB „Stavys“ pasamdytas rangovas – Ukrainos įmonė TOV „BLACKMONT“, ir, atsakovas dėl to patyrė 1 210,00 Eur išlaidų, kurias sumokėjo viešbučiui Hotel simple už ieškovo darbuotojų apgyvendinimą bei negavo 4 313,00 Eur pajamų, sumokėdamas 18 160 Eur už darbus, kuriuos ieškovas turėjo atlikti už 13 847 Eur. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktos viešbučio Hotel simple 2016-05-10 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KOKE3973 ir 2016-06-17 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KOKE4264 bei pinigų priėmimo kvitai, kuriuos pasirašė ieškovo valdybos narys V. D., vertintini kritiškai. V. D. posėdžio metu paaiškino, kad visą 2016 m. birželio mėnesį buvo išvykęs į komandiruotes, todėl, teismas sprendžia, kad ieškovo teiginį, jog V. D. apmokėjo ieškovo darbuotojų pragyvenimo išlaidas viešbutyje, paneigia jo paties parodymai bei ta aplinkybė, kad būtent sąskaitą-faktūrą Nr. KOKE4264 minėtas viešbutis 2016-06-07 išrašė atsakovui, kuris ją apmokėjo 2016-06-10. Tuo tarpu ieškovas pateikė tokiu pačiu numeriu 2016-06-17 išrašytą sąskaitą-faktūrą, kas kelia pagrįstų abejonių jos tikrumu.
Minėta, kad, pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pačios savaime atleistų jį kaip rangovą nuo atsakomybės už sutarties termino praleidimą, taip pat nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo teigti, kad jis tinkamai bendradarbiavo su atsakovu bei kad šis atsisakė priimti atliktus darbus. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų tinkamai vykdęs bendradarbiavimo pareigą ir kartu gynęs savo interesą įvykdyti sutartį, kad darbus būtų atlikęs, atlikęs tinkamai ir pabaigtų nustatytu terminu. Nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą, informuodamas jį, kad jo atliekamiems šiltinimo darbams trukdo kokios nors priežastys juos atlikti laiku, ar kad yra pažeidžiama užsakovo pareiga sudaryti rangovui sąlygas, būtinas statybos darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Toks šalies kreipimasis būtų reikšmingas, nes, neturėdamos reikiamos informacijos, šalys tas pačias aplinkybes ir jų reikšmę sutarties vykdymui gali vertinti skirtingai. Esant tokiam rangovo kreipimuisi, užsakovui kyla pareiga imtis priemonių kliūtims pašalinti. Šalių interesus geriausiai atitinka bendradarbiavimo užfiksavimas raštu, kuris palengvina įrodinėjimą kilus ginčui.
Taigi nagrinėjamu atveju ieškovui (rangovui) pirmiau nurodyto kreipimosi nepateikus, atsakovas (užsakovas) neinformuotas apie atsiradusias kliūtis, trukdančias atlikti darbus bei atlikti juos laiku, jų reikšmę, neįgijo pareigos imtis priemonių šioms kliūtims pašalinti, pvz., šiltinimo darbus atlikti vėliau arba tartis su rangovu dėl rašytinėje sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimo. Ieškovui nepateikus patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad, susidūręs su kliūtimis vykdyti sutartį, jis tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, jam tenka atsakomybė už kilusius padarinius, tame tarpe – ir už termino įvykdyti sutartį praleidimą. Pažymėtina, kad nė viena šalis ir neįrodinėjo, jog būtų taręsi dėl sutarties termino pratęsimo, tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Tuo tarpu, 2016 m. kovo 15 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2/20160315 4.2 punkte šalys nustatė, kad „Atveju nevykdymo ar netinkamo vykdymo vienos iš Šalies kitai įsipareigojimų pagal šią Sutartį, kaltoji Šalis atlygina kitai šaliai nuostolius, numatytus pagal įstatymą, įskaitant negautą pelną“. Atsakovas, be kita ko, 2016-08-09 parengė ir išsiuntė ieškovui pretenziją – pranešimą, kuria informavo, kad darbai vis dar nėra pradėti, bei, kad vienašališkai nutraukia sutartį, taip pat pareikalavo atlyginti 12 552,70 Eur nuostolių ir išlaidų sumą. Tokią pačią pretenziją atsakovas siuntė pakartotinai 2016-10-08, kuri ieškovui įteikta 2016-10-12, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kaip nors atsakęs į šią pretenziją (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Nors ginčo byloje dėl vienašališko Sutarties nutraukimo nėra, tačiau paminėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009).
Atsakovas 2016-08-09 pretenzija nutraukė sutartį, motyvuodamas tuo, kad ieškovas net nepradėjo dirbti Sutartyje bei susitarime prie sutarties numatytų darbų, taigi jų neatliko ir nustatytais terminais neperdavė jų atsakovui. Sutarties šaliai praleidus prievolės įvykdymo terminą, priklausomai nuo to, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, taikomos skirtingos sutarties nutraukimo taisyklės. Kai termino praleidimas turi esminio pažeidimo reikšmę, taikomos CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse bei 6.218 straipsnyje nustatytos taisyklės. Jeigu termino praleidimas neturi esminės reikšmės, tai nutraukiant sutartį vadovaujamasi CK 6.209 straipsniu, 6.217 straipsnio 3 dalimi, 6.218 straipsniu. Šių taisyklių, įtvirtinančių pranešimo apie nutraukimą terminus, papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymą, paskirtis yra išlaikyti tarp šalių susiklosčiusius santykius kartu nepažeidžiant nukentėjusios šalies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina civilinių santykių stabilumą. Nagrinėjamu atveju, atsakovas galimybe tęsti sutartinius santykius nepasinaudojo, pažymėjęs, kad ieškovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, iš esmės pažeidė Sutartį. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl kita šalis turi galimybę įrodinėti priešingas aplinkybes, t. y. kad sutarties pažeidimas yra neesminis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu ginčo atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).
Atsakovas kaip pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį nurodė CK 6.217 straipsnio 1 dalį. Pagal Sutarties 8 punktą: „Ši Sutartis įsigalioja, kai ją pasirašo ir galioja vienerius metus nuo jos pasirašymo dienos, o mokėjimų dalyje – iki visiško įvykdymo. Ši sutartis nustoja galioti: pasibaigus jo veiksmo termino; pagal šalių susitarimą; pagal kitus įstatymų nustatytus atvejus. Sutarties nutraukimas nereiškia sandorių bet kokio tipo sudarytų šios Sutarties įgyvendinimo sustabdymą“. Taigi, kaip minėta aukščiau, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalis, teigianti, kad egzistuoja jos nurodomos aplinkybės, privalo savo teiginius įrodyti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo Sutarties nutraukimo pagrindus atitinkančių aplinkybių neegzistavimo, savo poziciją byloje grįsdamas teiginiu, kad atsakovas nepriėmė jo atliktų darbų, kurie ir buvo atsakovo pagrindinis Sutarties sudarymo tikslas. Tačiau konstatavus, jog ieškovas darbų neatliko, konstatuotina ir tai, kad ginčo objektu esanti Sutarties nutraukimo formuluotė atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą vieną iš esminio sutarties pažeidimo kriterijų – nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Todėl byloje konstatavus, kad ieškovas darbų neatliko bei neperdavė jų atsakovui, konstatuotina ir tai, kad pagal nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esančios Sutarties esmę – griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo esminę reikšmę ir jos neįvykdymas laiku davė pagrindą nukentėjusiai šaliai (atsakovui) nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta laiku ateityje; todėl jis ją teisėtai ir pagrįstai nutraukė. Taip pat, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinus paminėtų faktinių bylos aplinkybių visumą, bei nenustačius pagrindo atleisti ieškovą (kaip rangovą) nuo sutartinės atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, darytina išvada, kad atsakovas (kaip užsakovas) turėjo teisę apskaičiuoti sutartyje nustatytus nuostolius, įskaitant negautas pajamas, t. y. – 1 210,00 Eur nuostolius dėl darbuotojų apgyvendinimo ir 4 313,00 Eur negautų pajamų, todėl jo priešieškinis tenkinamas visiškai ir iš ieškovo jam priteisiama iš viso – 5 523,00 Eur nuostolių atlyginimo.
Taigi, esant aukščiau paminėtoms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jis pagal 2016 m. kovo 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2/20160315 ir 2016 m. birželio 1 d. papildomą susitarimą Nr. 2 atliko numatytus darbus bei nenuginčijo, jog atsakovo nurodyti nuostoliai yra nepagrįsti ir nenurodė kito, nei nurodė atsakovas, nuostolių apskaičiavimo. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei remiantis byloje esančiais įrodymais, konstatuotina, kad atsakovo priešieškinis dėl 5 523,00 Eur nuostolių atlyginimo pagal 2016 m. kovo 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2/20160315 ir 2016 m. birželio 1 d. papildomą susitarimą Nr. 2 yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas šioje byloje patyrė – 1 000,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).
Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi atidėjo atsakovui UAB „Stavys“ 124,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už pateiktą priešieškinį ieškovui Lenkijos Respublikos bendrovei „GALBUD“ dėl žalos ir negautų pajamų priteisimo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą.
Valstybė taip pat patyrė 2,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu siuntimu iš ieškovo nepriteisiamos.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Priteisti iš ieškovo Lenkijos Respublikos bendrovės „GALBUD“, NIP 8133619435, atsakovo UAB „Stavys“, juridinio asmens kodas 304219998, naudai 5 523,00 Eur (penki tūkstančiai penki šimtai dvidešimt trys eurai) nuostolių atlyginimo ir 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo Lenkijos Respublikos bendrovės „GALBUD“, NIP 8133619435, į valstybės biudžetą 124,00 Eur (vienas šimtas dvidešimt keturi eurai) žyminį mokestį.
Išaiškinti ieškovui, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.