Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lenkijos Respublikos bendrovės „Galbud“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priešieškinis patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo Lenkijos Respublikos bendrovės „Galbud“ ieškinį atsakovui UAB „Stavys“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo UAB „Stavys“ priešieškinį ieškovui Lenkijos Respublikos bendrovei „Galbud“ dėl žalos ir negautų pajamų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Bylos duomenis nustatyta, kad šalys 2016 m. kovo 15 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2/20160315, pagal kurios 1.1. punktą ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui statybos (remonto) charakterio paslaugas Sutartyje numatytu laikotarpiu, o atsakovas įsipareigojo už tai sumokėti bei savo lėšomis sudaryti tinkamas sąlygas darbui, būtent: a) Montavimo/demontavimo statybos pastolių prieš statybos pradžią ir po jos užbaigimo; b) suteikti būstą; c) atveju didelio atstumo nuo namų iki darbo (virš 5 km) suteikti transportą pristatyti darbuotojus į objektą; d) teikti gyvenamosios vietos ir sanitarinį mazgą darbo atlikimo laikotarpiui, bei atlikti ir kitus 2.3 p. numatytus veiksmus. Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad ieškovas įsipareigoja pradėti dirbti ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 15 d. Pagal Sutarties 1.2. punktą, detali informacija apie paslaugas numatytas šioje Sutartyje yra įtraukta į papildomus Susitarimus ir apibrėžta Užsakovo specifikacijose. Šalys 2016 m. birželio 1 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2, kurio 1 punkte numatyta, kad pagal specifikaciją Nr. 1, fasadų izoliacijos darbai bus atliekami objekte esančiame Vasaros g. 11, Nemenčinėje; darbų apimtis – 2 000 kv. m.; kaina – 24 400 Eur, t. y. už 1 kv. m. – 12,20 Eur. Ieškovas taip pat pateikė 2016 m. birželio 30 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2016 m. birželio 30 d. pažymą Nr. 1 apie atliktų darbų vertę bei 2016 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. A1 30062016-9 5 697,10 Eur sumai, nurodydamas, kad atsakovas atsisako pasirašyti aktą. 2016 m. liepos 28 d. pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovą, prie kurios pridėjo minėtą sąskaitą, atliktų darbų aktą ir pažymą bei pareikalavo su juo atsiskaityti, tačiau minėti dokumentai grįžo neįteikti. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 9 d. išsiuntė ieškovui pretenziją-pranešimą, kuria informavo, kad darbai nėra pradėti, bei, kad vienašališkai nutraukia sutartį, taip pat pareikalavo atlyginti 12 552,70 Eur nuostolių ir išlaidų sumą. Tokią pačią pretenziją atsakovas siuntė pakartotinai 2016 m. spalio 8 d., kuri ieškovui įteikta 2016 m. spalio 12 d. Apeliantas įrodinėja, kad jis atliko dalį statybos rangos darbų, t. y. apšiltino 465,5 kv. m. fasado, kurių kaina yra 5 697,10 Eur, ir 2016 m. birželio 30 d. Atliktų darbų aktu Nr. 1 juos perdavė atsakovui, tačiau atsakovas neapmokėjo už atliktus darbus.Dėl ieškovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.Byloje kilo ginčas dėl šalių 2016 m. kovo 15 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2/20160315 ir 2016 m. birželio 1 d. papildomo susitarimo Nr. 2 įvykdymo. Apeliantas nurodo, kad jis, atsižvelgiant į Sutarties 3.4. punktą, numatantį, kad vykdytojo (ieškovo) paslaugų pristatymas ir Užsakovo (atsakovo) rezultatų priėmimas yra įforminamas darbų priėmimo-perdavimo aktu, kuris per 3 darbo dienas po paslaugų suteikimo turi būti pasirašytas abiejų šalių atstovų, 2016 m. birželio 30 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2016 m. birželio 30 d. pažymą Nr. 1 apie atliktų darbų vertę ir pateikė juos atsakovui pasirašyti, kad atlikti darbai būtų priimti. Ieškovo teigimu, atsakovas minėto akto nepasirašė, t. y. ieškovo įvykdytų darbų nepriėmė. Ieškovas nurodo, kad kreipėsi į atsakovą su 2016 m. liepos 28 d. pretenzija, prie kurios pridėjo minėtą sąskaitą, atliktų darbų aktą ir pažymą bei pareikalavo su juo atsiskaityti, tačiau minėti dokumentai grįžo kaip neįteikti. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su juo už atliktus darbus, todėl yra skolingas 5 697,10 Eur. Atsakovas, atsisakydamas sumokėti už darbus, teigia, kad ieškovas jokių darbų neatliko ir neįrodė darbų perdavimo ir priėmimo pagal įstatyme nustatytą tvarką: nepranešė atsakovui apie pasirengimą perduoti darbus. Minėta, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Jei šalys statybos rangos sutartyje nesutarė, kad už darbus bus sumokama iš anksto, užsakovas turi sumokėti, perdavus jam visą tinkamai atliktą darbą (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys yra atvejai, nurodyti CK 6.694 straipsnio 6 dalyje, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatoma trūkumų, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti; taip pat vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu užsakovas įrodytų, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę arba nustačius darbų rezultato trūkumus, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, jei šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti; taip pat kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys).Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Pranešimo forma įstatyme nenustatyta. Pažymėtina, kad CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis turi imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Ši pareiga yra esminė vykdant bet kurią sutartį (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Jos laikantis šalys turi galimybę sutarties vykdymą suderinti su nenumatytomis aplinkybėmis, taip išvengti tolesnio jos vykdymo sutrikimų, galimų nuostolių.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš kurios matyti, kad 2016 m. liepos 28 d. ieškovas išsiuntė pretenziją atsakovui, prie kurios pridėjo sąskaitą, atliktų darbų aktą ir pažymą bei pareikalavo su juo atsiskaityti, adresu Vivulskio g. 7, 431 kab., Vilnius, o ne atsakovo registruotos buveinės ir Sutartyje nurodytu adresu Švitrigailos g. 11 K-109, Vilnius, taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliantas jokių kitų įrodymų, jog atsakovui buvo įteiktas 2016 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 ir atsakovas atsisakė jį pasirašyti, nepateikė, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo ieškovo teigimu – jo vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą pripažinti galiojančiu bei sukeliančiu teisinius padarinius ir jo pagrindu konstatuoti atsakovo pareigos įvykdyti piniginę prievolę egzistavimą. Pažymėtina ir tai, kad aptariamame darbų priėmimo-perdavimo akte nėra jokios žymos apie atsakovo atsisakymą jį pasirašyti ar informacijos apie kitas priežastis, dėl kurių jis nėra atsakovo pasirašytas.Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir teisingi, nes jie dirba atsakovo įmonėje ir yra nuo jo priklausomi. Nagrinėjamu atveju liudytojai N. L., O. R., M. M., O. K. parodė, kad negaudami darbo užmokesčio iš ieškovo už ankščiau atliktus darbus kitame objekte, 2016 m. birželio mėnesį jokių darbų neatlikinėjo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtus liudytojų parodymus vertino visų faktinių aplinkybių kontekste ir priėjo pagrįstos išvados, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantas atliko darbus atsakovo objekte. Pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais neturi ir apeliacinės instancijos teismas, nes apeliantas, teigdamas, kad jis atliko dalį šiltinimo darbų, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo atliktus darbus (CPK 178 str.), tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme apeliantas, išskyrus vienašališkai pasirašytą darbų priėmimo-perdavimo aktą, dėl kurio teisinės reikšmės pasisakyta nutarties 28 punkte, nepateikė ir nenurodė kokie kiti įrodymai patvirtina jo atliktus darbus. Nors iš byloje esančių aukščiau nurodytų liudytojų paraiškų dėl komandiruotės į užsienį matyti, kad ieškovas darbuotojus N. L., O. R., M. M., O. K. komandiravo dirbti į Lietuvą, Vilnių, Vasaros g. 11, o iš Mokėjimų sąrašo Nr. Lp 004/2016 - kad ieškovas 2016 m. birželio mėn. mokėjo atlyginimus nurodytiems darbuotojams, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina darbų atlikimo fakto. Kad 2016 m. birželio mėn. ieškovo darbuotojai buvo komandiruoti į Lietuvą patvirtinta tiek patys darbuotojai, tiek ir atsakovas, tačiau darbuotojai kategoriškai neigia atlikę darbus atsakovo objekte. Aplinkybę, kad apeliantas jokių darbų neatliko, patvirtina ir Statybos darbų žurnalas, kuriame nėra fiksuota ieškovo atliktų darbų, o pirmieji darbai nurodyti, kad atlikti 2016 m. liepos mėn. Nors apeliantas nurodo, kad Darbų žurnalas yra suklastotas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia, todėl teisėjų kolegija apelianto deklaratyvius teiginius, susijusius su dokumentų klastojimu, atmeta kaip visiškai neįrodytus. Juo labiau, kad rangovui yra numatyta įstatyminė pareiga statybos darbų žurnalą pildyti teisingai ir rūpestingai. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog atliko statybos rangos darbus pagal šalių sudarytą 2016 m. kovo 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2/20160315, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį kaip neįrodytą.Dėl atsakovo teisės į nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo darbuotojų apgyvendinimo, atlyginimą. Ieškovas pateikė UAB „Kokybės valdymas“ (Hotel simple) 2016 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KOKE4264 bei pinigų priėmimo kvitą, kurį pasirašė ieškovo valdybos narys V. D.. Atsakovas pateikė UAB „Kokybės valdymas“ (Hotel simple) 2016 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KOKE4264 bei 2016 m. birželio 10 d. banko mokėjimo nurodymą, kuriuo ši sąskaita buvo apmokėta. Atsakovas nurodo, kad jo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis patyrė 1 210 Eur išlaidų, kurias sumokėjo viešbučiui Hotel simple už ieškovo darbuotojų apgyvendinimą.Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2016 m. kovo 15 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2/20160315 2.3 punkte užsakovas (atsakovas), be kita ko, įsipareigojo savo lėšomis sudaryti tinkamas sąlygas darbui, būtent: a) Montavimo / demontavimo statybos pastolių prieš statybos pradžią ir po jos užbaigimo; b) suteikti būstą; c) atveju didelio atstumo nuo namų iki darbo (virš 5 km) suteikti transportą pristatyti darbuotojus į objektą; d) teikti gyvenamosios vietos ir sanitarinį mazgą darbo atlikimo laikotarpiui. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos Sutarties 2.3 punkte atsakovo prisiimtus įsipareigojimus savo lėšomis pasirūpinti ieškovo darbuotojų apgyvendinimu, bei esant nustatytoms aplinkybėms, kad apeliantas jokių darbų neatliko, daro išvadą, kad atsakovo reikalaujama priteisti suma už ieškovo darbuotojų apgyvendinimą vertintina kaip nuostoliai, nes aptariamos išlaidos buvo susijusios su šalių sudarytos sutarties vykdymu.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, kad prieš sudarant ginčo sutartį, šalis taip pat siejo sutartiniai santykiai (ieškovo darbuotojai atliko darbus objekte, esančiame Žaliųjų ežerų g. 1, Vilniuje), mano esant labiau tikėtina, kad ieškovas savo darbuotojų apgyvendinimo išlaidas apmokėjo už ankstesnį laikotarpį. Net jeigu laikyti, kad ieškovas pateiktą UAB „Kokybės valdymas“ (Hotel simple) 2016 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KOKE4264 apmokėjo už darbuotojų apgyvendinimą už birželio mėn., ieškovui įvykdžius prievolę, kurios jis neturėjo pareigos vykdyti, jis turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.Dėl atsakovo teisės į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą. Priteisdamas atsakovui nuostolius, atsiradusius dėl ieškovo neatliktų darbų, pirmosios instancijos teismas atsakovo patirtų nuostolių dydį skaičiavo kaip skirtumą tarp atsakovo už šių darbų atlikimą kitam rangovui sumokėtos sumos ir šių darbų vertės pagal 2016 m. kovo 15 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2/20160315. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostata pagal kurią, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Be to, nors CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (lot. tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinta, kad pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis, būtinybę vadovautis protingumo kriterijumi savo praktikoje yra pabrėžęs kasacinis teismas, nurodydamas, kad protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių beiekonominio sutarties konteksto. Procesinė pareiga įrodyti, kad pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančią sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pakeičiančios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį. Tačiau pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies. Vadinasi, sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia (lot. be kita ko), išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų. Nukentėjusios sutarties šalies teisių gynimo būdas, įtvirtintas CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, yra taikomas kainų tarp pirminės ir pakeičiančios sutarčių skirtumui padengti (atlyginti). Todėl, be aplinkybių, tokių kaip – ar apskaičiuojant nuostolius, nebuvo įskaičiuotos papildomų darbų, medžiagų kainos, taip pat vertinant, kas lėmė didelį kainų skirtumą, atsižvelgiant į darbų atlikimo terminų trukmę ir galimą infliacijos įtaką kainų skirtumui, ekonominės sąlygos ir kt., turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja kainų pagal sutartis skirtumas, jeigu taip, ar kainų skirtumas gali būti laikomas protingu, ar, apskaičiuojant nuostolius, neįskaičiuotos darbų, kurie nebuvo nustatyti atlikti pirminėje sutartyje, kainos, ar pakeičiančios sutartys sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant nustatyti, ar nukentėjusi sutarties šalis turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą, konstatuotinos bylos faktinės aplinkybės, atsižvelgiant į pirmiau nurodytų ir kitų būtinų sąlygų visetą, ir tada spręstina dėl materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo santykius, taikymo ir materialiojo subjektinio reikalavimo (ne) tenkinimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su Ukrainos įmone TOV „BLACKMONT“ 2016 m. liepos 4 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. UA7, pagal kurią minėta įmonė įsipareigojo nuo 2016 m. liepos 5 d. pradėti dirbti ir atlikti Objekte visus darbus, kuriuos buvo įsipareigojęs atlikti ieškovas, t. y. ventiliuojamo fasado šiltinimo darbus, fasado sienų su cokoliu šiltinimo darbus, tinkuojant dekoratyviniu tinku, cokolio hidroizoliacijos ir šiltinimo darbus. Pagal minėtos sutarties 3.1 punktą, šalys susitarė, kad fasado šiltinimo, ventiliuojamo fasado 1 kv. m. darbų kaina yra lygi 16 Eur. Atsakovas ieškovui už tuos pačius darbus būtų sumokėjęs 13 847 Eur (1 135 kv. m. x 12,20 Eur / kv. m.), o TOV „BLACKMONT“ sumokėjo 18 160 Eur (1 135 kv. m. x 16,00 Eur / kv. m), skirtumą atsakovas vertino kaip nuostolį, t. y. kad negavo 4 313 Eur pajamų.Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas 2016 m. rugpjūčio 9 d. išsiuntė ieškovui pretenziją-pranešimą, kuria informavo, kad darbai nėra pradėti, bei, kad vienašališkai nutraukia sutartį, taip pat pareikalavo atlyginti 12 552,70 Eur nuostolių ir išlaidų sumą. Tokią pačią pretenziją atsakovas siuntė pakartotinai 2016 m. spalio 8 d., kuri ieškovui įteikta 2016 m. spalio 12 d. Tuo tarpu atsakovas su Ukrainos įmone TOV „BLACKMONT“ Paslaugų teikimo sutartį Nr. UA7, pakeičiančią su ieškovu sudarytą pradinę sutartį, sudarė 2016 m. liepos 4 d., t. y. dar nenutraukęs pradinės sutarties su apeliantu. CK 6.209 straipsnis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę sudaryti kitai šaliai galimybę įvykdyti sutartį, nustačius papildomą terminą. Nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimosi būdų. Jeigu nukentėjusi šalis gauna kitos šalies pranešimą apie tai, jog pastaroji sutarties neįvykdys ir per papildomą terminą, arba, pasibaigus šiam terminui, sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus (CK 6.209 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, kad atsakovas būtų reikalavęs vykdyti sutartį ar nustatęs papildomą terminą sutarčiai įvykdyti byloje nėra.Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad klausimas dėl atsakovo patirtų nuostolių, ieškovui neatlikus sutartimi sulygtus darbus, kurių atlikimui atsakovas sudarė pirminę rangos sutartį, sudarytą su ieškovu, pakeičiančią sutartį, pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas neteisingai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nenustačius nutarties 34 punkte nurodytų aplinkybių viseto, t. y. atsakovui su Ukrainos įmone TOV „BLACKMONT“ sudarius pakeičiančią sutartį, dar nesant nutrauktai pirminei rangos sutarčiai su ieškovu, konstatuotina, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš ieškovo nuostolių, patirtų dėl pakeičiančios sutarties sudarymo atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies tenkina ieškovo apeliacinį skundą: panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovui buvo priteista 4 313 Eur nuostolių atlyginimo, kitoje dalyje skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.Pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 4313 Eur nuostolių priteisimo pakeitus ir priešieškinį patenkinus iš dalies, priteistas iš ieškovo žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas, mažintinas nuo 124 Eur iki 27,28 Eur, o likusi jo dalis (96,72 Eur) priteistina iš atsakovo; atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos nuo 1000 Eur iki 220 Eur ir iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 220 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, jo naudai iš atsakovo priteisina 97 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, 87 straipsniu, 93 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo Lenkijos Respublikos bendrovės „Galbud“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio pakeisti ir sprendimą išdėstyti sekančiai:

„Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo Lenkijos Respublikos bendrovės „GALBUD“, NIP 8133619435, atsakovo UAB „Stavys“, į. k. 304219998, naudai 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) nuostolių atlyginimo ir 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo Lenkijos Respublikos bendrovės „GALBUD“, NIP 8133619435, į valstybės biudžetą 27,28 Eur (dvidešimt septynis eurus 28 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo UAB „Stavys“, į. k. 304219998, į valstybės biudžetą 96,72 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 72 ct) žyminio mokesčio.“.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Stavys“ 97 Eur (devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo Lenkijos Respublikos bendrovės „GALBUD“ naudai.