- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- 1-57-922/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00016-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė (pirm.)
- Kaltinamasis
- L. B.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 219 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. B. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laiku nesumokėjo mokesčių, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos laikotarpiu 2018-04-30 - 2018-11-15 elektroniniu būdu teikė įvairias deklaracijas, susijusias su apskaičiuotų mokesčių sumokėjimu: 2018-04-30; 2018-05-15; 2018-05-31; 2018-06-15; 2018-07-02; 2018-07-16; 2018-07-31; 2018-08-16; 2018-08-31; 2018-09-17; 2018-10-15; 2018-10-31 Nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaracijas (38901,11 eurų); 2018-05-15; 2018-05-31; 2018-07-02; 2018-07-31; 2018-08-31; 2018-10-15; 2018-10-31 Gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaracijas (963,72 eurų); 2018-09-17 Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (104,93 eurų); 2018-09-17 Avansinę Pelno mokesčio deklaraciją (4253 eurų); 2018-07-25; 2018-08-27; 2018-09-25 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (39333 eurų); 2018-08-16; 2018-11-15 Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (13165 eurų) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos 2019-02-27 tiesiogiai įteikus (duomenys neskelbtini) Priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius – 97460,80 Eur, jų nesumokėjo, t. y., nesumokėjo daugiau kaip 500 MGL dydžio UAB "(duomenys neskelbtini) " apskaičiuotų mokesčių, nors tvarkomoje apskaitoje pagal direktoriaus prašymus šiuo laikotarpiu buvo įregistruota 107 958,64 Eur dydžio skolų užskaitų, taip sumažinant kitus įsiskolinimus, tačiau jų nepanaudojant 2018 m. lapkričio 23 d. Priminime nurodytų mokesčių sumokėjimui.
Kaltinamasis L. B. savo kaltės nepripažino, ikiteisminio tyrimo metu 2019-08-26 apklausos metu parodė, kad šioje proceso stadijoje dėl savo kaltės nepasisakys. Parodymus duos vėliau, įsigilinęs į jam pareikšto įtarimo esmę ir susipažinęs su bylos medžiaga (2 t.; b. l. 78-83). 2019-09-23 papildomos apklausos metu parodė, kad šiuo metu jis, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-11 Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikęs prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių ir gyventojų pajamų mokesčio išdėstymo bei 2019-09-12 Prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Parodymus dėl savo galimai padarytos nusikalstamos veikos žadėjo duoti gavęs atsakymą į VMI dėl mokestinių nepriemokų išdėstymo arba atidėjimo, kadangi mano, jog tai turės didelės reikšmės jo veikos kvalifikavimui ir bylos baigčiai. L. B. prie apklausos pridėjo 2019-09-11 Prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių ir gyventojų pajamų mokesčio išdėstymo; 2019-09-12 Prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (2 t.; b.l. 84-90). 2019-11-08 papildomos apklausos metu L. B. parodė, kad šiuo momentu parodymų dėl jam pareikšto įtarimo neduos, kadangi įmonės mokumo apskaičiavimas yra koreguotinas ir parodymus žada duoti, kai bus atlikta papildoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūra, kurios metu bus nustatytas įmonės mokumas po faktiškai įteikto priminimo datos (2 t.; b.l. 97). 2020-05-14 apklausos metu L. B. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, nurodė, jog pasisakys teisme (2 t., b. l. 101).
Kaltinamasis L. B. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino, nurodė nesutinka su jam pateiktais kaltinimais, teigė, jog nėra padaręs jokio nusikaltimo, o jam pateikti kaltinimai yra abstraktūs ir nepagrįsti byloje surinktais įrodymais. Paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2017-10-17 direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2018-01-22 buvo paskirtas eiti generalinio direktoriaus pareigas. Tiek jam pradėjus dirbti direktoriaus pavaduotoju, tiek vėliau dirbant generaliniu direktoriumi, įmonė turėjo daug skolų tiek VMI, tiek Sodrai, tiek ir kitiems kreditoriams. Per visą tą laikotarpį, kuomet jis dirbo įmonėje, visos įmonės sąskaitos buvo areštuotos, tame tarpe iš VMI patvarkymais bei antstolių areštais. Tačiau nežiūrint į tai, įmonės savininkų iniciatyva įmonė, nors ir sunkiai, tačiau vykdė savo gamybinę veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė įmonių grupei, kurių akcininkai buvo tie patys asmenys. Į šią įmonių grupę įėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos įmonės. Pagamintą produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šimtu procentų nupirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pinigų nemokėdavo, kadangi įmonės sąskaitos buvo areštuotos, jie neturėjo kur pravesti tų pinigų, tačiau turėjo išskirtinę teisę nupirkti tą produkciją ir pinigus pas save laikydavo. Kadangi nurodytų įmonių savininkai buvo tie patys asmenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos, todėl jie patys spręsdavo kam apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai patys pervesdavo atitinkamas pinigų sumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, darbuotojams, VMI, Sodrai, tiekėjams ir kt. Duomenis, kiek ir kam yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdavo įmonės buhalterija, o be to, šiuos duomenis matydavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai, buhalteris. Nurodė pamenantis, kad ten buvo dar revizoriaus pareigybė, nes buvo bendra kompiuterinė buhalterinė programa. Paaiškino, kad jis jokios galimybės spręsti, kam mokėti įmonės skolas, neturėjo, nes kaip minėjo, tai spręsdavo valdyba ir šių įmonių savininkai. Papildomai nurodė, kad valdyba L. B. jokių raštų nerašydavo, viskas buvo pasakyta žodžiu ir pinigai ateidavo iš „(duomenys neskelbtini)“. Jis neturėjo tokių įgaliojimų buhalterijai nurodyti, kam pervesti pinigus, nes spręsdavo tai praktiškai „(duomenys neskelbtini)“ savininkai su „(duomenys neskelbtini)“ vadovybe, kam šiai dienai pervesti svarbiau įsiskolinimus. Nurodė, kad buvo jo pareigybinė instrukcija, daugiau jokių raštiškų įgaliojimų jis neturėjo. Pareigybinėje instrukcijoje nebuvo parašyta, kad kiekvienas sprendimas turi būti derinamas su valdyba, bet žodžiu viską turėjo derinti. Pakartotinai nurodė, jog viskas buvo nurodyta žodžiu, viską nurodydavo savininkai, o ne kažkokiu dokumentu. Todėl jis mano, kad yra visiškai nepagrįstai kaltinamas nesumokėjęs mokesčių VMI ir padaręs 107958 eurų dydžio užskaitų, taip sumažinant kitų kreditorių, o ne VMI įsiskolinimą. Nurodė, kad jis asmeniškai jokių užskaitų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinicijavo ir nedarė. Skolas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo iniciatyva apmokėdavo jų įmonės debitoriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodė nesutinkantis ir su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad jis, 2019-02-27 gavęs iš VMI 2018-11-23 priminimą apie pareigą per 20 d. nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti deklaracijose nurodytus mokesčius ir jų per 20 d. nesumokėjo. Kaltinime yra neteisingai nurodyta šio priminimo įteikimo ir gavimo data. Nurodė, kad VMI 2018-11-23 priminimą jis gavo 2018-11-26 po pietų, šį pranešimą jam atnešė įmonės vyr. buhalterė I. S., kuri informavo jį, kad apskaitininkė-buhalterė M. Č. prisijungė prie VMI sistemos, perskaitė ir atspausdino šį pranešimą ir padavė vyriausiai buhalterei. Tada vyriausioji buhalterė jį apie tai informavo ir jis tą pranešimą pamatė. Patvirtino, kad šį pranešimą gavo 2018-11-26. Taip pat nurodė, kad VMI 2018-11-23 priminimą gavo ir paštu, tikslios gavimo datos nepamenantis, bet lyg gruodžio 4 d. Gavęs minėtą VMI pranešimą, apie pareigą sumokėti mokesčius jis informavo įmonės valdybą, kurie buvo ir įmonės savininkai. Taip pat informavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybę, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų įmonei buvo skolingas. Nurodė, kad informavo juos žodžiu, telefonu. Kadangi visos įmonės sąskaitos buvo areštuotos ir jose nebuvo piniginių lėšų, jis neturėjo jokios galimybės sumokėti VMI nurodytus mokesčius. Įmonės savininkai, kai jiems pranešė apie šį pranešimą, informavo L. B., kad jie veda derybas su banku dėl paskolos suteikimo, jie tikino, kad derybos jau lyg eina į teigiamą pusę ir tuoj turėtų abi pusės pasirašyti sutartis dėl paskolos. Buvo tokia kalba, kad bankui suteikus paskolą, finansiniai srautai įmonėje atsistatys ir skolos bus padengtos, sumokės mokesčius ir atsiras tęstinumas. Nurodė, kad jis tuo tarpu vedė derybas su VMI darbuotojais dėl mokestinės prievolės atidėjimo ir išdėstymo. Šios derybos truko apie 2 mėnesius, tačiau galiausiai VMI nutarė prašymo netenkinti. Neužilgo, po šių įvykių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, tačiau L. B. jau tuo momentu įmonėje nedirbo. Kiek jam žinoma, tai Sodra inicijavo bankroto iškėlimą. Todėl mano, kad yra visiškai nepagrįstai kaltinamas padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., piktybinį mokesčių nemokėjimą, kadangi jis negalėjo jų sumokėti, neturėjo tokios galimybės. Taip pat teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad darbuotojams ir kreditoriams pravesdavo pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. sumokėdavo darbuotojams atlyginimus, kreditoriams. Tie mokėjimai buvo tik tokie, kad palaikyti gamybą, t. y., žaliavos gamybai, kurui, transportui, kuris išveždavo, o visa kita buvo atstumiama arba minimaliai pamokama. Nurodė, kad buvo kalbų ir su „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dėl VMI skolos, bet visa esmė buvo ta, kad vyko derybos dėl tų paskolų ir tam pačiam „(duomenys neskelbtini)“ tų lėšų trūko. Kiek jam žinoma iš „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, jie tada žiūrėdavo, kad būtų išlaikyta gamyba bent minimaliai, kad visiškai nesustotų gamykla. Jie ir nuspręsdavo, ar tai moka už žaliavas, ar kažkiek VMI sumoka, Sodrai. Jie spręsdavo patys. Nurodė neprisimenantis tikslios datos iki kada dirbo direktoriumi. Negalėtų įvardinti vienos priežasties, kodėl išėjo iš įmonės, nurodė, kad buvo visuma priežasčių. L. B. nurodė, kad išėjo savo noru, paprašė, kad jį atleistų. Kai jis išėjo, ikiteisminis tyrimas jau vyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbo apie 1 metus su trupučiu, gal pusantrų metų. nurodė, kad tuo laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Konkrečiai pavardžių negali nurodyti, kas iš valdybos duodavo nurodymus dėl mokėjimų, kadangi jie ten nuspręsdavo ir būdavo tokių atvejų, kad pamatydavo tik padarytus pavedimus. Būdavo telefonu ir „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasakydavo. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo G. Ū.. Jis nebuvo savininkas, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Savininkai buvo P. K., M. A., O. K., tai čia ir buvo savininkai. Nurodė, kad K. ir negalėjo duoti jam tokių nurodymų neatsiskaityti su VMI, nes sąskaitos areštuotos ir jis negalėjo atsiskaityti. Taip, jis nedavė tokių nurodymų. Pažymėjo, kad kaip jau minėjo, ten praktiškai mokėdavo „(duomenys neskelbtini)“, nes visą produkciją šimtu procentų jis išsiveždavo, nupirkdavo iš „(duomenys neskelbtini)“. Viską darė „(duomenys neskelbtini)“, nes „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos. „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nevadovavo „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tai jie skaičiuodavo gamybai poreikius, pranešdavo „(duomenys neskelbtini)“ kada baigsis kokios medžiagos ir panašiai. Kaip minėjo, jie tada spręsdavo, kam ką sumokėti, kad nenutruktų gamyba. Pagrinde buvo jo toks darbas, kol laukė tos dienos X, kada atsiras tos lėšos. Sutiko, kad pareigybinėje instrukcijoje buvo nurodyta, kad jis vadovauja ir atsako. Jis turėjo vadovautis ta instrukcija, bet kadangi sąskaitos buvo areštuotos, piniginių lėšų nebuvo, piniginius srautus nuspręsdavo „(duomenys neskelbtini)“, kam sumokėti, tai jiems, įmonės darbuotojams, beliko tik laikyti, strateguoti, dėstyti, kad gamykla nors minimaliai dirbtų ir nesustotų, kol ateis ta minima paskola. Nurodė, kad jis negalėjo kitokių funkcijų vykdyti, nes neturėjo piniginių lėšų ir sąskaitų. Nurodė, kad 2019-02-27 iš VMI gavo pranešimą pasirašytinai ir tai jau buvo trečias įteikimas. Buvo su juo supažindintas. Per tą laiką įmonė šiek tiek vykdė veiklą, dar turėjo išteklių, medžiagų ir vykdė. Tai buvo pats prasčiausias laikotarpis įmonėje, o tuos 400 tūkst., galėjo įtakoti, kad tai buvo pradžia sezono ir iš sandėlio pagaminta produkciją išvežė „(duomenys neskelbtini)“ klientams. Taip galėjo ir išaugti tos lėšos. Įmonė nedengė įsiskolinimo VMI, todėl, kad sąskaitos buvo areštuotos ir piniginių lėšų neturėjo, bet „(duomenys neskelbtini)“ savo nuožiūra, kažkiek mokėdavo iš tų pinigų ne tik kažkokiems kreditoriams, bet ir Sodrai, ir VMI, bet kaip jie pasirinkdavo, kiek sumokėti VMI, kiek Sodrai, kiek kreditoriams, negali atsakyti. Sąskaitos buvo areštuotos VMI, antstolių. Tiekėjai kreipdavosi į teismą ir priteisdavo, o antstolis ieškodavo. Nurodė nepamenantis jokių prašymų, kad jis būtų prašęs užskaityti įmonės skolas. Negali nieko paaiškinti apie jokius prašymus. Nežino tokių prašymų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad užskaitytų skolas, nes nepamena. Nurodė neatsimenantis tokių prašymų ir negali nieko pakomentuoti. Kaip minėjo, jis su kaltinimu nesutinka, dėl jo veiksmų valstybei žala nepadaryta, jis tokių veiksmų nedarė ir nieko neatlikinėjo. Nurodė, kad pirmą kartą 2018-11-23 VMI priminimą gavo ir perskaitė 2018-11-26 kažkur po pietų. Laikotarpiu nuo 2018-11-26 ir anksčiau, šiuo laikotarpiu VMI ir Sodrai buvo mokama, tik konkrečiai pasakyti kiek negali, nes mokėjimus vykdė „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kodėl kaltinime teigiama, kad jis nesumokėjo pagal teiktas deklaracijas, nors VMI pateikė duomenis, kad dalis deklaracijų buvo apmokėtos, o dalis apmokėta dalinai. Dar kartą nurodė, kad nesutinka su kaltinimu, o kad buvo kažkur nedamokų, tai mano, kad taip tikrai buvo, daugeliui įmonių taip yra. Kai paprašė atleisti iš darbo, tai jam buvo pasakyta, kad dar vyksta derybos su bankais ir kad viskas sprendžiasi, o kai išėjo, tai nežino, ar ji buvo gauta pagalba, ar ne. Nurodė, kad tai buvo 2019 metų vidurys, kai jis vedė derybas su VMI dėl mokestinės prievolės atidėjimo, jie bendravo, siuntė grafikus. Konkrečiai bendravo su Vilniaus nedamokų skyriumi, su Alytaus skyriaus atstovu. Nurodė prisimenantis G. iš VMI, Alytaus specialistų pavardžių neprisimena. Dėl mokestinės prievolės išdėstymo buvo gautas specialus raštas, kad atsisako suteikti. Nurodė, kad buvo rašytas prašymas, kurio buvo prašoma atidėti ir po to išdėstyti pagal grafiką, bet po kažkurio laiko susirašinėjimų ir bendravimo, buvo gautas atsakymas, kad atsisako suteikti. Laikotarpio neatsimenantis kada atsisakė, tačiau atrodo, jog jau buvo prasidėjęs tyrimas. Nurodė, kad 2019-09-11 ir 2019-09-12 buvo pateikti prašymai VMI dėl mokesčių atidėjimo. Paaiškino, kad kai buvo gautas VMI atsakymas, tai jis dar dirbo, nes pamena tą atsakymą. Jis negalėjo įtakoti „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės savininkų, kam sumokėti. Kaip direktorius, jis savo nuomonę išsakydavo, nes jis ją turi, turėjo ir turėsi, bet į tai niekas neatsižvelgdavo, nei „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė, nei savininkai, jie kažkaip nuspręsdavo patys, kam kiek sumokėti. Sunku pasakyti ar, kai jis pradėjo direktoriauti, sumažėjo skola VMI. Vienu momentu bandė aiškintis, kaip tie mokesčiai užskaitomi. Jei mokesčiai jo vadovavimo laikotarpiu buvo mokami, tai jis stengėsi daryti, įtikinti ir „(duomenys neskelbtini)“ vadovybę, ir savininkus, kad negalima visiškai nemokėti, bet jų paskaičiuoti jam nepavyko, nes jo sumokėjimai užskaitydavo ankstesnes skolas. Mokesčių sistemoje yra tokia tvarka, kad užskaito ankstesnes skolas, nėra taip, kad kada jis mokėjo, tai ir užsiskaitytų tie laikotarpiai. Nurodė, kad jo mokėjimai dengė senas skolas. Jam atėjus direktoriauti skolos buvo, buvo jos nemažos, bet konkrečių sumų negali įvardinti, bet jos buvo. Jis pradėjo dirbti pavaduotoju nuo 2017-10-17, o generaliniu direktoriumi nuo 2018-01-22. Kol vyko derybos su banku, tai jis važinėjo, derinosi atidėjimus. Visi gauti raštai buvo jiems persiųsti ir jis informavo ir valdybą, ir savininkus, ir „(duomenys neskelbtini)“. Viskas vyko žodžiu, bet visi tie dokumentai buvo jiems persiųsti. Viską persiųsdavo savininkams ir „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Kaip įmonės direktorius, jis buvo pavaldus valdybai ir akcininkams. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienoje teritorijoje. Tarp įmonių buvo ankstesnės sutartys, kad parduoti produkciją „(duomenys neskelbtini) “. Nurodė, kad jie tik tas sutartis vykdė. Pagrinde „(duomenys neskelbtini)“ viską mokėdavo. Buvo buhalterija, ji viską darė, bet apie skolas viską „(duomenys neskelbtini)“ spręsdavo. Lygiai tas pats ir su „(duomenys neskelbtini)“ buvo. Sąskaitos nebuvo areštuotos, bet irgi mokėdavo „(duomenys neskelbtini)“, nes tiek „(duomenys neskelbtini)“, tiek „(duomenys neskelbtini)“ produkciją paimdavo „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo G. Ū., atrodo, kad dabar jis nedirba. Būdavo atskira produkcija abiejų įmonių. Nurodė neprisimenantis kokia tai buvo produkcija, kurią pirko „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo ir plytos, silikato blokeliai, plytiniai blokai, o „(duomenys neskelbtini)“ gamino minkštą silikatą, bet ten kiti matmenys. Po to „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo plytas ir komplektuodavo tuos krovinius ir išveždavo. Tą pačią produkciją pirkdavo „(duomenys neskelbtini)“. Ten gal buvo paremta tuo, kad logistika pakraudavo, kiek pamena dar į Latviją eidavo produkcija, tai dalis minkšto silikato, dalis kieto, todėl tokiu būdu ir perrašydavo. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nebuvo areštuotos, nebuvo įmonė skolinga niekam. Šiai dienai ji neveikia, visa įmonių grupė dabar subankrotinta. Tą pačią dieną išėjo iš abiejų įmonių. Nurodė, kad jam buvo kilusi mintis, kad reikia įmonei kelti bankroto bylą, jis 2019 metais rašė pranešimą akcininkams, kalbėjosi tomis temomis. Pranešimas buvo teikiamas raštu. Jis pranešė apie tą situaciją. Tas pranešimas buvo parašytas tuomet, iš VMI buvo gautas atsakymas, kad netenkinamas jų prašymas, tada jis informavo savininkus. Jie kažkaip dar nenorėjo to bankroto ir paskui jų ta vizija ir matymai nesutapo, todėl jis ir išėjo iš užimamų pareigų. Nurodė, kad jo išsilavinimas aukštasis, transporto ekonomika ir vadyba. Iki paskiriant jį „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius iki tol, kol prikalbino ateiti į „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas. (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbo 7 metus. Žinojo kokios yra vadovo pareigos, bet kaip minėjo, galimybes turėjo tik tokias, kokias turėjo. Paaiškino, kad negalintis pasakyti, kad gerai pažįsta G. Ū., kai buvo direktoriai, tai jie buvo susitikę keletą kartų, telefonu kalbėjo, tačiau nėra draugai, buvo paprasčiausiai samdomi darbuotojai. Dar kartą paaiškino, kad kada jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jau buvo įmonėje didelės skolos. Ir kaip matyti, per visą tą nagrinėjimą, tai (duomenys neskelbtini) buvo kitų įmonių grupėje, tai (duomenys neskelbtini) ir visos kitos (duomenys neskelbtini). Visą tą laikotarpį buvo didelis iššūkis, nes tiek jis, tiek visų kitų gamyklų direktoriai turėjo išgyventi tam tikrą laikotarpį tikėdamiesi, kad susidėlios visi reikalai su bankais ir jie per visą tą laikotarpį nedarė jokių tyčių ar kažkokių specialių veiksmų, kad kažko išvengti. Atvirkščiai, jie bendravo su visais kreditoriais, kalbėdavosi, jeigu nebūdavo pakeliamas ragelis, tai jie visada perskambindavo jiems, t. y. ir su Sodra, ir su VMI, ir su visais. Stengėsi išgyventi iki tam tikro laikotarpio, kad viskas stotųsi į savo vėžes. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar nurodė, kad su jam pareikštais kaltinimais nesutinka, nes jis jokių nusikaltimų nedarė ir net tokių minčių nebuvo, nes visa grupė stengėsi išgyventi iki tam tikro laiko. Prašė jį visiškai išteisinti, nes jis tikrai nieko nedarė, kas jam yra pareikšta kaltinime.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. S. parodė, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " dirba vyr. buhaltere nuo apytiksliai 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Panašiu metu vyr. buhalterės pareigose pradėjo dirbti ir UAB "(duomenys neskelbtini) ". Jos kaip vyr. buhalterės funkcijos yra stebėti bei organizuoti apskaitos operacijas, kurios atspindėtų apskaitos dokumentų esmę, prižiūrėti buhalterinės apskaitos vedimą pagal 2017 metais diegiamą naują buhalterinės apskaitos politiką pagal naują sąskaitų planą. Taip pat su vadovo nurodymu atlieka bankinius pavedimus, tačiau per šiuos kelis jos darbo metus UAB "(duomenys neskelbtini) " banko sąskaitos praktiškai nebuvo naudojamos. Rengia finansines ataskaitas, kurias audituoja valdybos išrinkta audito įmonė. Taip pat, sudarinėja biudžetą už kiekvienus metus. Šioje biudžeto ataskaitoje atsispindi praėjusių metų gamybinės apimtys, kaštai, procesai, ypatingai detaliai nurodant ir sunaudojimo normas bei ateinančių metų prognozės. Prognozės rengiamos pagal gautą UAB "(duomenys neskelbtini) " poreikį bei atnaujintas kainas. Parengtas preliminarus biudžeto variantas yra siunčiamas valdybai, UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriui ir finansų kontrolierei, kurie išreiškia savo pastabas dėl pakeitimų ir galutinis variantas yra tvirtinamas valdybos. UAB "(duomenys neskelbtini) " yra pagrindinis UAB "(duomenys neskelbtini) " klientas bei vienas iš akcininkų, tačiau ne pagrindinis. UAB "(duomenys neskelbtini) ", UAB "(duomenys neskelbtini) " bei UAB "(duomenys neskelbtini) " nėra grupė, tačiau tai yra susijusios įmonės. Jų sąsaja pasireiškia per akcininkus. UAB "(duomenys neskelbtini) " bei UAB "(duomenys neskelbtini) " gamina plytas, blokus ir mišinius. Praktiškai visą pagamintą produkciją tiek "(duomenys neskelbtini) " tiek "(duomenys neskelbtini) " parduoda UAB "(duomenys neskelbtini) ", todėl UAB "(duomenys neskelbtini) " atsiskaito tiek su UAB "(duomenys neskelbtini) " tiek su "(duomenys neskelbtini) " atliekant tarpusavio užskaitas arba barteriniu atsiskaitymu. UAB "(duomenys neskelbtini) " yra finansiškai priklausoma nuo UAB "(duomenys neskelbtini) ". Jos žiniomis, UAB "(duomenys neskelbtini) " valdybos narius sudaro: pirmininkas P. K. bei nariai: O. K. ir M. A.. Valdyba sprendžia dėl bet kokio sandorio, kurio suma viršija 3000 eurų, kitaip tariant, direktorius, prieš priimant bet kokį sprendimą, kurio vertė yra iki 3000 eurų, privalo suderinti su valdyba (žodžiu, el. paštu arba vadovui nuvykus į valdybą (duomenys neskelbtini)). Valdyba įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise (duomenys neskelbtini). Prie savo apklausos I. S. pridėjo UAB "(duomenys neskelbtini) " įstatus, įregistruotus 2016-08-29, kuriuose nurodoma, jog Bendrovės valdyba sprendžia pagrindinius gamybinius, organizacinius, finansinius ir ūkinius klausimus, svarsto ir tvirtina gamybos, ūkinės komercinės veiklos strategiją, verslo planą, biudžetą ir t.t., analizuoja bei vertina finansinių išteklių naudojimą, per atsakingus asmenis bei auditorius tikrina buhalterinės apskaitos įrašus bei kitus dokumentus. UAB "(duomenys neskelbtini) " vadovas ir direktorius yra L. B.. Paaiškino, kad 2017 metų apie spalio mėnesį jis pradėjo dirbti ūkio dalies direktoriaus pavaduotoju ir po kelių mėnesių, staigiai iš darbo išėjus tuometiniam direktoriui V. V., L. B. buvo laikinai einantis direktoriaus pareigas, o jau 2018 m. pavasarį paskirtas generaliniu direktoriumi. Visus šiuos sprendimus dėl pareigų skyrimo priėmė Bendrovės valdyba. L. B., pagal savo pareigas, yra atsakingas už įmonės vidinį valdymą, t. y., gamybą, žmogiškuosius išteklius ir kitas funkcijas, kurios nurodytos bendrovės įstatuose. Bendrovės valdybos sprendimu ir esančia vidinės kontrolės tvarka buvo pildomos skolų ataskaitos, kuriose nurodomi ir išvardinami visi kreditoriai: vienose ataskaitose su kreditorių prioritetiniu išdėstymu, kitose, skirtose akcininkams, be prioritetinio išdėstymo, kuriose tiesiog nurodytas skolų sumos ir pokyčiai. Ataskaitos su prioritetiniu išdėstymu buvo įpinamos į UAB "(duomenys neskelbtini) " serverį, kurias įvertindavo UAB "(duomenys neskelbtini) " finansų kontrolierė. Tuomet UAB "(duomenys neskelbtini) " pats sumokėdavo pagal prioritetą arba pervesdavo į UAB " (duomenys neskelbtini) " banko sąskaitas tam tikras sumas, kurias "(duomenys neskelbtini) " sumokėdavo už (duomenys neskelbtini) " ir buhalteriškai susidengdavo tarpusavio įsipareigojimus. UAB "(duomenys neskelbtini) " piniginių operacijų praktiškai nevykdo, nebent atsitiktinai fiziniai asmenys nupirkdavo smėlio arba brokuotų plytų ir tokiu būdu į kasą atsirasdavo piniginių įplaukų, kurias vėliau direktorius įnešdavo į banką, iš kurios nusirašydavo kreditoriai. 2018-11-26 M. Č., esanti "(duomenys neskelbtini) " įgaliotas asmuo, perskaitė VMI priminimą apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką. Apie šį priminimą buvo pranešta direktoriui L. B., bendrovės valdybai, UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriui, finansų kontrolierei. UAB "(duomenys neskelbtini)" pati pinigais nedisponuoja, o kreditorinius įsipareigojimus apmoka susijusios įmonės, kurioms tiekiama produkcija, paslaugos. Kuri įmonė ir kam turi atlikti mokėjimus ir kokia tvarka sprendžia ne "(duomenys neskelbtini) ". Kas konkrečiai priima sprendimą kam ir kiek pervesti, liudytoja negalėjo pasakyti, nes apie pinigų poreikį visada yra informuojamas bendrovės UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorius ir finansų kontrolierė. Valdyba informuojama apie situaciją, jeigu ji neišsisprendžia (neapmoka) ir gresia pasekmės, t.y. nesumokama, perduodama teismui arba imamasi kitų sankcijų. Nurodė, kad ji buvo pradėjusi ruošti įmonės buhalterinius dokumentus, kurių dalį jau buvo įkėlusi į "Mano VMI" savitarnos portalą, tam, kad įmonei būtų išdėstyta mokestinė nepriemoka dalimis, dar vadinama mokestinės paskolos sutartį. UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovui ir L. B. buvo pateikti detalūs paskaičiavimai pradelstų įsipareigojimų, kuriuos padengus būtų galima išdėstyti Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką ir einamąją pradelstą įmoką, kadangi esant šioms nepriemokoms VMI nesudaro mokestinės paskolos sutarties. Detalius paskaičiavimus UAB "(duomenys neskelbtini) " atsakingiems asmenims siuntė ne vieną kartą, tačiau jie nepriėmė sprendimo sumokėti Gyventojų pajamų mokesčio ir mokestinė nepriemoka nebuvo išdėstyta. Liudytojos žiniomis direktorius L. B. prašė UAB "(duomenys neskelbtini) " ir "(duomenys neskelbtini) " valdybos apmokėti konkrečius įsiskolinimus, tačiau apmokėjimo prioritetus bei sumos dydį sprendžia ne jis, kadangi realiai negali disponuoti bendrovės pinigais. Banko sąskaitos blokuotos mažiausiai dvejus metus nenutraukiamai. Į sąskaitas įplaukiančios lėšos dengia įsipareigojimus, kuriems buvo pritaikytos sankcijos (inkasiniai). Kiek jai yra žinoma, tai direktorius dėjo pastangas ir rodė iniciatyvą bendrovės padėtį pataisyti, nekaupti įsipareigojimų. Norėjo paleisti gamybą, bet negavo leidimo. UAB "(duomenys neskelbtini)" nuo 2018 m. gruodžio vidurio veiklos nevykdo, gamykla nedirba, kadangi dideli įsiskolinimai VMI, SODRAI bei įvairiems tiekėjams, taip pat darbuotojams, nebėra išteklių vykdyti veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikia medžiagų; gamybai (nors pagal esančią valdymo sutartį turi). Valdyba vis prašo laukti banko sprendimo ir žada tik tada leisti vykdyti gamybą. Prašo neatleisti darbuotojų, nes pradėjus gaminti nebus kam. Šiuo metu nei vadovas, nei administracija UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, koks realiai gali būti sprendimas, kas yra deramasi su banku, gaus leidimą dirbti bei laukiama valdybos: sprendimų dėl finansinės padėties stabilizavimo. (2 t.; b.l. 2-12)
Teisme apklausta liudytoja I. S. parodė, kad ji nesutinka su tuo, kuo kaltina jos vadovą. Nurodė, kad matė ne vieną vadovą, tačiau tik vienintelis L. B. rūpinosi, kad būtų viskas sumokėta, stengėsi sudaryti sutartis, atidėjimus, kol pasileis gamykla ir gamyba, kad galėtų atlyginti mokesčius, nes tai buvo pats sunkiausias tarpas, kai veikla buvo uždaryta ir sustabdyta remontui. Ir už tai, kad žmogus bandė paleisti gamyklą, sumokėti tiems žmonėms, kurie tada dirbo, tada atlyginti mokesčius, jį bando apkaltinti. Mano, kad tai neteisinga, nes jis tikrai labai stengėsi. Parodė, kad įmonei labai sunkūs laikotarpis buvo 2018-2019 m. Kaip tik 2018 m. gruodžio mėnesį buvo sustabdyta įmonė remontui, visi įrengimai sustabdyti, vadinasi, nebuvo gaminama produkcija, įmonė negeneravo pajamų, galėjo parduoti tik tai, kas buvo iki to pagaminta, ir kad pavasarį paleisti įrangą sezonui pardavimo, turėjo suremontuoti ją, nes be to neturėtų pajamų. Dėl to buvo bandoma atnaujinti tuos įrengimus, juos sutvarkyti, kad būtų techniškai tvarkingi ir tik tada įmonė būtų galėjusi atlyginti tuos mokesčius. Negali stovėdama, uždaryta gamykla, pagaminti produkcijos. Lėšos buvo paskirstomos pagal prioritetus, buvo nuotoliniame serveryje tokia kaip talpykla, lentelė. Kai prisijungdavo, ten būdavo patalpinami eiliškumu visi įsipareigojimai. Žinoma, pirmoje vietoje buvo mokesčiai, bankai, kadangi buvo įkeistas turtas, pagal tuos visus terminus ir sudėdavo viską, darbuotojus, remonto visas paslaugas ir tada būdavo gaunama iš finansų kontrolieriaus, „(duomenys neskelbtini)“ iš valdybos nurodymai, t. y. jie paskirdavo kokią pinigų sumą ir nurodydavo ką įmonė gali apmokėti iš tų pinigų. (duomenys neskelbtini) nurodydavo, ką konkrečiai apmokėti. Tai buvo nurodoma laišku, dažnai telefono skambučiu, nes jie ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matydavo tą lentelę. Būdavo tam tikra suma pervedama ir susakoma, kam padaryti pavedimus. Paaiškino, kai jie atėjo ten dirbti ir rado tai, ir tai kad vadovavo „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo kaip įmonių grupė, „(duomenys neskelbtini)“ buvo toji įmonė, per kurią buvo parduoda visų įmonių produkcija, nes gamyklų buvo daugiau. Nurodė, kad jie į išorę niekam kitam negalėdavo parduoti produkcijos, iš jų visą produkciją pirkdavo „(duomenys neskelbtini)“ ir pinigai jiems galėdavo grįžti tik iš „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo uždarytos, kai jau ji atėjo dirbti ir dar prieš ją daug metų. „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindinis produkcijos pirkėjas ir jie tik iš jo galėdavo gauti pinigus. Kam mokėti pinigus nurodydavo valdyba. „(duomenys neskelbtini)“ buvo ta pagrindinė įmonė, kuri tikriausiai arčiausiai dirbo su valdyba ir būtent „(duomenys neskelbtini)“, kai jie atsiskaitydavo, teikdavo, siųsdavo visus pranešimus apie įsiskolinimus, apie poreikį žaliavų, apie viską, apie pagamintą produkciją, visus pilnus duomenis ir jie visą tą valdymą darė įmonių. Galima sakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip dukterinė įmonė, valdymo prasme, taip. Vadovavimas vyko visas iš „(duomenys neskelbtini)“. Savarankiški buvo tokie minimalūs sprendimai: minimalus remontas, ką vadovas pats suorganizuoja vietoje, bet įmonės visi tokie veiksmai, atsiskaitymai – viskas ateidavo iš ten. Dažniausiai buvo deklaruojama, bet ne visada turima tiek lėšų atsiskaityti. Kai ji atėjo ir įsidarbino direktorius, buvo ta pati situacija, skolos jau buvo didelės susikaupusios. Pradžioje viso jų darbo, tai jie senų vadovų skolas atlygindavo ir ten buvo šimta tūkstantinės sumos. Tai labai didžiąją savo darbo dalį dirbo tam, kad sumokėti senų laikotarpių skolas. Prieš visus šituos įvykius, prieš lapkričio mėnesį, kai jie gavo tą įspėjimą, spalio pačioj pradžioj buvo sudaryta paskolinė sutartis ir jie buvo įsipareigoję, kad lyg per metus laiko ar per pusantrų buvo išdėstyta, tiksliai negalinti atsiminti, kad sumokės tuos mokesčius. Su VMI buvo sudaryta sutartis, nes žinojo, kad gruodį turės užsidaryti remontui ir kad tikrai nesurinks tiek lėšų, kad tas sumas iš karto sumokėti, todėl buvo sudaryta paskolinė sutartis. Kaip ir visada, jie į planus teikdavo tuos mokėjimus ir jiems spalio mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ neišskyrė pinigų sumokėti gyventojų pajamų mokesčiui. Buvo skambinama, buvo prašoma sumokėti 15 tūkstančių, ji pati skambino „(duomenys neskelbtini)“, rašė kontrolierei, valdyba buvo informuota, bet ji nežino, gal jie negalėjo, gal neturėjo tuo metu. Nežino, kodėl nebuvo sumokėta. Ir to pasekoje ir prasidėjo tas įspėjimas ir visa kita. Prieš įspėjimą buvo sudarę paskolinę sutartį ir kai 10 mėnesį, kai nesugebėjo antros įmokos sumokėti, paskolinę sutartį nutraukė. Ir tada į tą raštą buvo sudėtos visos tos sumos, kurios buvo paskolinėje sutartyje. Jie negalėjo susiplanuoti, prognozuoti, kad tokio srauto pinigų reikės. Na, ir padėtis buvo sunki. Niekas su jais nekalbėjo, kitos paskolinės sutarties niekas nedavė, toliau prasidėjo patikrinimai, tyrimai. Lyg sausio mėnesį jau buvo gautas pranešimas dėl patikrinimo. Vienas patikrinimas, paskui antras, po to NFTT įsijungė. Vadovas valdybai buvo surašęs, informavo dėl padėties bendrovėje, kad spręstų problemas, bet taip ir nebuvo išspręstos. Nurodė, kad jie visiškai buvo priklausomi nuo „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Jie negalėjo patys parduoti produkcijos. Jau viso šito konflikto metu, kai neskyrė „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, tai net vadovas, praktiškai savavališkai buvo paleidęs gamyklą, gal vasario mėnesis buvo, kiek turėjo likusių medžiagų, pagamino produkciją, pardavė ir bandė dar su žmonėmis atsiskaityti, žmonėms sumokėti, kad jie toliau tą įrangą sutvarkytų ir kad galėtų pasileisti. Jie iki paskutinio tikėjo, kad pavyks valdybai susitarti su bankais ir kad jiems skirs pinigų, ir kad gamyklą paleis. O buvo kaip buvo. Rugsėjo mėnesį buvo suteikta paskolinė sutartis, ją suteikė VMI. O paskui, spalio mėnesį ji buvo nutraukta, o lapkričio mėnesį buvo gautas pranešimas. Ir iš paskolinės sutarties visi tie mokesčiai iš karto atsirado su pradelstais terminais tame pranešime. Ji apie tai elektroniniu laišku informavo valdybą, visada informuodavo elektroniniais laiškais. Sutartį su VMI pasirašė vadovas. Ir dar, lyg net garantinį raštą „(duomenys neskelbtini)“ buvo rašęs VMI, VMI pati kalbėjo su „(duomenys neskelbtini)“ ir jis jiems tikrai žodžiu buvo sakęs, kad tikrai galės atlyginti. Pranešimą, kad nesumokėti mokesčiai, jie gavo paštu. Tą pranešimą ji perdavė direktoriui, persiuntė valdybai. Dažniausiai, kai gauna, tai tą pačią dieną ir persiunčia viską. Jeigu būna po pietų, tai sekančią dieną persiunčia. Direktorius pranešimą dėl nesumokėjimo gavo. Antras pranešimas nebuvo siųstas, vadovui vasario mėnesį įteikė tą patį pranešimą, bet jį jau turėjo. Jam įteikė VMI, nes jis buvo pas juos nuvažiavęs, nes tuo metu patikrinimo rezultatai buvo ir turėjo pasirašyti ant išvados ir jam pakartotinai tada tą patį pranešimą įteikė. Nurodė, kad jie įsidarbinę jau rado tokią tvarką, buvo dalinai viskas pagrįsta sutartimis. Buvo pardavimų sutartis ir žodinis draudimas, kad niekam kitam negalima parduoti. Tai matosi, ar „(duomenys neskelbtini)“ moka pinigus už parduotą produkciją, juk sąskaitos visos uždarytos buvo, visos areštuotos. Jie nemokėdavo, bet paskirdavo pagal tą mokėjimo lentelę dalį lėšų, ką jie gali paskirti, jie pervesdavo į „(duomenys neskelbtini)“ ir elektroniniu laišku ar paskambinę nurodydavo, ką jie gali iš tų lėšų apmokėti. Nebūdavo taip, kad jie gautų 50 tūkst., jie gaudavo kokius 30 tūkst., didesnę sumą gaudavo tada, kai būdavo mokami atlyginimai. Pervesdavo pinigus į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, ne į (duomenys neskelbtini), turbūt, kad jos buvo areštuotos. „(duomenys neskelbtini)“ žinojo visą padėtį. O (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) skolingas. „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo „(duomenys neskelbtini)“ už produkciją, nes „(duomenys neskelbtini)“ irgi gamino, o „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas plytinei ir „(duomenys neskelbtini)“ tuos mokėjimus atlikdamas įsiskaitydavo įsiskolinimo dengimą. „(duomenys neskelbtini)“ nurodydavo, kad moka už plytinę, nes yra tokia pavedimo forma, kad jeigu moki už kažką, nurodai už ką ir jis pasidengdavo savo įsiskolinimą plytinei. Tokia didelė suma, kuri nurodyta kaltinime, susidarė todėl, kad didžiąją dalį dar iki to laiko vadovas dengė senas skolas. Valstybei mokesčiai yra prioritetinė sritis, bet tik tiek, kad vadovas negali sumokėti pirmiau einamųjų mokesčių, kol nesumokėtos ankstesnės skolos. Jis negali padengti, pavyzdžiui, šio mėnesio mokesčių, nes mokesčių inspekcija įskaitytų seniausią skolą. Tai, vadinasi, jeigu jis atėjo dirbti 2017 metais, jis dengė 2016 ar 2015 metų skolas, nes buvo paliktos didelės skolos. Valdybos reakcija į skolas buvo, kad sumokės. Jiems žadėjo, kad sumokės, prašė palaukti, sakė, kad pasileis, sumokės. Vadovas pastoviai valdybai sakydavo, pateikinėjo ir prognozes, planus, įrodinėjo, kad reikia kuo skubiau baigti remontus ir paleisti gamyklą, bet be pinigėlių, skirtų medžiagoms ir remonto užbaigimui, jie negalėjo pasileisti, nebuvo lėšų, vadinasi, neturėjo produkcijos, ką parduoti, neturėjo jokių pajamų. Valdyba sakė, kad jie palauktų, nes baigia derėtis su bankais ir bus didelė injekcija piniginė, kad po to susitarimo, kaip ji suprato, turėjo ar palūkanas atidėti, ar kažką, bet turėjo būti didelė investicija į įmonę, kuri būtų padengusi įsiskolinimus ir jie būtų galėję pradėti dirbti toliau. Į plytinės sąskaitą būdavo įplaukų, bet tai būdavo labai mažos sumos. Dažniausiai jas nusirašydavo antstoliai. VMI irgi nusirašydavo, iš šių sumų buvo dengiama dalis jų skolos. Tiek, kiek išsidalindavo, nes lėšos ten tikrai būdavo mažos, kurios patekdavo, tai visi pagal eiliškumą, t. y. antstoliai, Sodra. Būdavo tokių debitorių, kurie piktybiškai nemokėdavo, dažniausiai tai už teritorijos nuomą, tai Sodra ne kartą, kaip iš jų debitoriaus, nusirašinėdavo iš jų sąskaitų ir taip dengdavosi skola. Mokesčių inspekcija kažkaip to nedarydavo. Skolos tai būdavo užskaitomos pagal faktą. Direktorius prašymus ne kad skolas užskaitytų, o prašymą, kad sumokėtų už plytinę, rašydavo. Skolų užskaitymui prašymų nebuvo. Pagrinde tai būdavo darbuotojų atlyginimai, remonto išlaidos, didesni mokėjimai Sodrai ar kažkam buvo daromi, viskas būdavo išvardijama pagal poreikio lentelę į prašymą, ką leisdavo valdyba, ir tada „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo. Ne vieną kartą lygiai taip pat už (duomenys neskelbtini) yra mokėjęs pats „(duomenys neskelbtini)“, nes jis skirstydavo. Būdavo, kad patys susitaria su elektros tiekėjais, nes jie ir sudarinėdavo visai grupei sutartis, ir susitaria, pavyzdžiui, kad jeigu perves 20 tūkst. už juos, tai jie tieks elektrą dar mėnesį. Jie patys pervesdavo tas lėšas, o sužinoma apie tai būdavo tik gavus kitą sąskaitą. Parodė, kad jie net nežinodavo apie tokį mokėjimą. Keista, kad tiekėjams buvo užskaityta 107 tūkst. eurų, ji nelabai atsimena to. Gali būti, kad tokia suma darbo užmokesčiui išmokėti buvo skirta. Valdyba sakė susitars, jie net važiavo į centrinę mokesčių inspekciją tartis, sakė, kad viskas yra sprendžiama, buvo pervesti pinigėliai, pasakyta, kad išmokėti darbo užmokestį, nes situacija tokia, kad darbuotojai visi atsistojo ir pasakė, kad jie išeina. Čia nebent darbo užmokestis galėjo būti sumokėtas, daugiau niekas negalėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai praktiškai yra tie patys: M. A., K., O. K. ir dar kažkas, bet jie visi tie patys. Direktorius be valdybos pritarimo negalėjo rašyti prašymo užskaitoms. Prašymai užskaitoms būdavo tik tada, kai valdyba būdavo paskirsčius pinigus. Kai valdyba nuspręsdavo, kam skirti, tada liepdavo parašyti prašymą. Prašymai būdavo tik tam, kad įmonės tarpusavyje teisingai užsiskaitytų. Taip, lėšas skirstydavo valdyba, (duomenys neskelbtini). Čia buvo 3 tūkstančiai, bet ir apie tą pirkimą valdyba žinodavo, tik tiek, kad vadovas galėjo, turėjo teisę sutartį sudaryti 3 tūkstančiams eurų. Pavyzdžiui, išsikviesti darbininkus kažkokiam remontui, kad būtų toje riboje, bet valdyba apie tai žinodavo. Kiekvieną savaitę ataskaitą ji įdėdavo į serverį. Kas tą informaciją žiūrėdavo, ji nežino, bet matydavo valdyba, „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierė, (duomenys neskelbtini) vadovas. Patvirtino, kad jie visi žinodavo tuos duomenis, nes ji pati asmeniškai kalbėdavo ir jie tikrai žinojo padėtį. Kam ir kiek mokėti, ateidavo nurodymai iš „(duomenys neskelbtini)“ arba telefonu iš valdybos. Pirmą kartą įmonė apie skolą VMI sužinojo, tiksliau tai sužinojo buhalterė M. Č., ji perskaitė tą pranešimą, o visa įmonė ir valdyba 23 d., kai gavo registruotą laišką. Nurodė tikslios datos neprisimenanti: ar 23, ar 26 d. buvo gautas registruotas laiškas. Kai gavo tą registruotą laišką, tai tas laiškas buvo visiems persiųstas. Č. perskaitė prisijungusi prie VMI sistemos, ten buvo jai pateiktas tas pranešimas. Nurodė, kad registruotą laišką su tuo pranešimu gavo po kelių dienų, po to elektroninio laiško. Tą patį pranešimą vasario mėnesį direktorius gavo į rankas. Tas pranešimas tris kartus buvo įteiktas. Direktorius buvo informuotas apie prieš tai gautu pranešimu. Prisijungus prie sistemos juos gauni, tuomet yra matomas tas pranešimas, tuomet ir perskaitai. Prisijungimus prie VMI turėjo keletas žmonių: ji, M. Č. ir U., bet U. neturėjo pilnų teisių. Tą pranešimą gavo ir perskaitė M. Č.. Tiksliai negalinti pasakyti, nuo kada buvo areštuotos įmonės sąskaitos, bet ji dirba nuo 2017 m., tai visą laiką buvo areštuotos. Daug buvo vykdomųjų raštų, skaičiaus tikrai negali pasakyti, bet jų buvo visą laiką. Kai ji atėjo 2017 m. dirbti, tai 2016 m. buvo daromas auditas, ji auditui teikė duomenis, tai tikrai visos sąskaitos buvo areštuotos. Auditas nurodydavo, kad pas juos viskas būtų suderinta ir pas save užskaitas padarytos. VMI žinojo, kad įmonė dirba su areštuotomis sąskaitomis. Buvo daromi patikrinimai, patikrinimų metu buvo siunčiama užskaitų sąskaita, visas judėjas, paskolinių sudarymo metu buvo visi banko išrašai pateikiami, visi kreditoriai, debitoriai, todėl VMI žinojo. Jokių priekaištų nereiškė, net ta pati, kuri tikrino paskutinio patikrinimo metu, ta pati tikrintoja buvo ir keli metai prieš, ji tada dar nedirbo, bet pati tikrintoja pasakojo, kad buvo ta pati situacija ir anksčiau. Tikrintoja buvo Kauno VMI specialistė A. G.. Pati VMI būdavo skambindavo į „(duomenys neskelbtini)“ ir kalbėdavo su (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kad pervestų kažkiek, nes tokia situacija, jie tardavosi, žadėdavo, kiek perves. Ji negali pasakyti, kas iš VMI tardavosi, bet kalbėdavosi paskutiniu metu, tai „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G., tik pavardės jo nepamenu. Sakė, kad net buvo „(duomenys neskelbtini)“ garantiniai raštai rašyti, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus sumokėta. Su bankais visad tardavosi valdyba, (duomenys neskelbtini) vykdydavo visus nurodymus. Jeigu kalbant apie (duomenys neskelbtini), jie apie tai iš viso sužinojo tik metams pasibaigus, kai buvo daromas auditas ir suderinimai, banke įsiskolinimas buvo sumažėjęs, jie ieškojo kas padengė, į banką skambino. Bankas pateikė informaciją, kad už juos (duomenys neskelbtini) sumokėjo. Jie tas sutartis gavo tik gal sekančių metų ketvirtyje, kai buvo daromi tie suderinimai. Jų skolų užskaitymai, sumažėjimai, būdavo daromi ir be jų žinios. Programiškai buhalterijoje užskaitos buvo pasidaromos, nes auditas reikalaudavo, bet jie nematydavo kas sumokėdavo, tada bandydavo aiškintis. Aiškindavosi tada, kai pamatydavo. Pavyzdžiui, deriniesi, pamatai, kad klientas rodo, jog tu sumokėjai daugiau, tada aiškiniesi, kas už juos sumokėjo ir tada įsiskaitinėji. Tų mokėjimų be jų žinios būdavo nuolat. Jos nuomone, jeigu čia buvo pavasarinis mokėjimas, tai čia buvo taip, kad darbuotojai masiškai skambino net valdybai, su jais kalbėjosi, sakė, aiškino padėtį, kad jie atsistoja ir palieka darbo vietas ir išeina visi, tai buvo ne vieno mėnesio įsiskolinimai darbuotojams išmokėti, tas lėšas skyrė „(duomenys neskelbtini)“. Visas lėšas paskirstydavo jiems „(duomenys neskelbtini)“. Ten tas pats pranešimas buvo gautas tris kartus iš VMI. Ji mano, kad data skaitoma tada, kai buvo įteikta VMI. Visos grupės įmonės buvo skolingos VMI. Visos gaudavo pranešimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pastoviai juos gaudavo, nes visą laiką buvo skolinga. Nebuvo laikotarpio, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų neskolinga. Nežino kodėl byla iškelta tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė nesupranta kodėl vadovas L. B. yra kaltinamas tuo iš viso, nes šis žmogus ėjo į kontaktą ir su Sodra, ir su VMI, ir tikrai nuoširdžiai aiškino, teikė skaičius, prašė palaukti, nes tikrai balandžio mėnesį būtų pasileidusi plytinė ir būtų atidirbusi tas pajamas ir tai, kas buvo paskolinėje sutartyje, viskas būtų atlyginta, bet paprasčiausiai jie jau nieko negalėjo padaryti, todėl kad ir kitom įmonėm VMI buvo išsiuntinėjusi, todėl jie turėjo tik vieną pasirinkimą- bankrotą. „(duomenys neskelbtini)“ nurodymus duodavo ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tai pačiai VMI buvo įkeisti (duomenys neskelbtini), o kai nutraukė paskolinę, tai jie neišsiieškojo iš (duomenys neskelbtini), o iš karto juos įkėlė įsiskolinimus. Visos šios įmonės finansines operacijas vykdydavo tik „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujant. Visiems ta pati sistema: bendri susirinkimai, bendros formos, lentelės, jie kiekvieną savaitę, pirmadieniais, įkeldavo informaciją kokia yra būklė, kokie kreditoriai, o kartą į mėnesį teikdavo ataskaitas: smulkias, gamybines, kiek medžiagų panaudota, kokios savikainos. Paskui buvo finansinės ataskaitos, mėnesinės: visi debitoriai, visi kreditoriai, kur panaudoti pinigai, kiek panaudota – pilnos ataskaitos. Kitų įmonių tokių rezultatų jie nematydavo. Matydavo tik centras, jie tik žinodavo, tarpusavyje kalbėdavo, kad visos įmonės turi teikti tokią informaciją „(duomenys neskelbtini)“. Būdavo bendri susirinkimai, važiuodavo į ataskaitinius susirinkimus, tose pačiose įmonėse auditoriai tikrindavo, praktiškai pas visas tas pats vykdavo. Patirtino, kad Č. ją informavo apie gautą pranešimą iš VMI. Č. visada ją informuodavo. Ji tą informaciją perdavė direktoriui.
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-09-02 ikiteisminio tyrimo byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė pripažinti VMI civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išieškoti iš asmenų, kurių veiksmais padaryta žala valstybės biudžetui, į valstybės pajamas 56338 Eur <...> Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad po 2018-11-23 priminimo Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo dienos (2018-11-26) iki šio civilinio ieškinio rašymo dienos, t. y. iki 2019-08-30, UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtame priminime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 97460,80 Eur mokesčių nepriemokos pilnai nesumokėjo. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019-08-30 duomenimis, likusi nesumokėta pagal 2018-11-23 priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) mokesčių suma yra 56338 Eur, iš jų 25320,89 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 20593,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 4253,00 Eur pelno mokesčio avansas ir 6171,00 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (2 t.; b. l. 29-31).
Motyvuojamoji dalis
Apklausta liudytoja M. Č. (buvusi UAB “ (duomenys neskelbtini)” buhalterė) patvirtino, kad matė jog iš VMI yra gautas priminimas dėl skolos ir apie tai informavo vyr. finansininkę I. S., kuri savo ruoštu informavo direktorių. Apklausta liudytoja I. S. (UAB “ (duomenys neskelbtini)” vyr. finansininkė) patvirtino, kad 2018-11-26 M. Č. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, perskaitė VMI priminimą apie pareigą susimokėti mokestinę nepriemoną. Apie šį priminimą buvo pranešta direktoriui L. B., bendrovės valdybai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, finansų kontrolierei. Kaltinamasis L. B. taip pat patvirtino analogiškas aplinkybes, kad 2018-11-23 VMI priminimą dėl skolos jis gavo 2018-11-26, po pietų. Šį pranešimą jam atnešė įmonės vyr. finansininkė I. S., kuri informavo jį, kad apskaitininkė-buhalterė M. Č. prisijungė prie VMI sistemos, perskaitė ir atspausdino šį pranešimą ir padavė vyriausiajai finansininkei. Tada vyriausioji finansininkė I. S. tą pranešimą atnešė direktoriui L. B.. Nurodė ir tai, kad šį priminimą įmonė gavo registruotu paštu 2018-12-04, o 2019-02-27 nuvykus į Alytaus apskrities VMI jam pasirašytinai buvo įteiktas 2018-11-23 priminimas ir tai buvo jau trečias šio priminimo įteikimas.
Analizuojant aplinkybes, kada kaltinamajam L. B. buvo įteiktas 2018-11-23 Priminimas Nr. (duomenys neskelbtini) reikšmingi yra liudytojos L. K. (FNTT Kauno apygardos valdybos vyresniosios tyrėjos) parodymai. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. K. nurodė, kad atlikdama ikiteisminį tyrimą ji savarankiškai laikėsi pozicijos, kad termino skaičiavimo atskaitos taškas yra 2019-02-27, nes tą dieną VMI priminimas buvo įteiktas pasirašytinai kaltinamajam L. B., o kitų įteikimo būdų ir datų ji nesvarstė.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant.
Šiuo atveju 2018-11-23 priminimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti mokėtinus mokesčius – 97460,80 Eur (be delspinigių) pirmiausia buvo siunčiamas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 3 puntu. Ir tik išsiuntus 2018-11-23 priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų galiniais įrenginiais, t. y. 2018-11-24 patalpinus portale „Mano VMI“, kurį 2018-11-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė-buhalterė M. Č. prisijungusi prie VMI sistemos, perskaitė, atspausdino ir perdavė šį pranešimą UAB “ (duomenys neskelbtini)” vyr. finansininkei I. S., dar kartą 2018-11-23 priminimas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip VMI 2019-11-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta – „papildomai“ 2019-02-27 buvo įteiktas Bendrovės generaliniam direktoriui L. B. tiesiogiai.
Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir apklaustų liudytojų M. Č., I. S. bei paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad 2018-11-23 Priminimas Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. buvo įteiktas ne 2019-02-27, kaip nurodoma kaltinamajame akte, bet 2018-11-26.
2018-11-23 Priminimo Nr. (duomenys neskelbtini)įteikimo data labai svarbi sprendžiant nesumokėtų mokesčių dydžio klausimą, nes nuo šio priminimo gavimo dienos yra skaičiuojamas 20 dienų terminas sumokėti apskaičiuotus ir į biudžetą mokėtinus mokesčius, šiuo atveju nuo 2018-11-26 iki 2018-12-15.
Dėl kaltinimo, jog L. B. pateikęs deklaracijas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.
Nustatyta, kad L. B. niekada neginčijo fakto, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuolat pildomos privalomos mokesčių ataskaitos ir deklaracijos ir dėl laiku nesumokėtų mokesčių buvo gautas VMI priminimas. Tačiau tuo pačiu L. B. neigia, kad egzistuoja trečia būtina sąlyga – mokesčių nesumokėjimas, t. y., 97460,80 Eur, po priminimo.
Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaityti VMI mokėtini mokesčiai, dėl kurių 2018-11-26 buvo gautas 2018-11-23 priminimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra iš dalies padengti patvirtina ir pačios VMI 2021-02-17 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos pateikimo“, iš kurios matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas pagal priminimą iš dalies padengtas - laikotarpiu nuo 2018-11-26 iki 2018-12-15 sumokėta: pagal 2018-04-30 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją: 2018-12-03 sumokėta 44,41 Eur, 2018-12-04 8,37 Eur, 2018-12-05 80,97 Eur, 2018-12-06 8,66 Eur, t.y. 142,41 Eur; pagal 2018-05-15 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją: 2018-12-03 124,27 Eur, 2018-12-04 124,49 Eur, 2018-12-05 1203,65 Eur, 2018-12-06 128,76 Eur, t. y. 1581,17 Eur; pagal 2018-05-15 gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaraciją: 2018-12-03 321,24 Eur. Iš viso laikotarpiu nuo 2018-11-27 iki 2018-12-17 sumokėta 2044,82 Eur.
Taip pat iš VMI 2021-02-17 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos pateikimo“ matyti, kad dalis įsiskolinimo buvo padengta dar iki 2018-11-23 priminimo Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo datos, t. y. pagal 2018-04-30 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją: 2018-10-23 45,62 Eur, 2018-11-15 7,73 Eur (iš viso 53,35 Eur); pagal 2018-10-15 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją: 2018-11-16 2000,00 Eur; pagal 2018-09-17 nekilnojamojo turto deklaracijas: 2018-08-17 sumokėta 234,03 Eur, 23,00 183,00 Eur (iš viso 440,03 Eur); pagal 2018-07-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją: 2018-10-01 581,00 Eur, 2018-11-01 3022,00 Eur (iš viso 3603 Eur). Iš viso iki 2018-11-23 priminimo Nr. (duomenys neskelbtini)surašymo datos sumokėta 6096,38 Eur.
Taip pat iš VMI 2021-02-17 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos pateikimo“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga mokėti mokesčius buvo nuolat vykdoma ir po nustatyto termino susimokėti mokesčius, t. y. po 2018-12-17: pagal 2018-04-30 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją sumokėta: 2018-12-28 267,80 Eur, 2019-01-21 308,85 Eur, 2019-01-29 169,34 Eur, 2019-02-11 234,90 Eur, 2019-09-19 3609,63 Eur, pagal 2018-05-15 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją sumokėta: 2019-01-09 4,92 Eur, 2019-01-18 1808,12 Eur, pagal 2018-05-31 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją sumokėta: 2019-01-18 208,16 Eur, 2019-01-29 1098,75 Eur, 2019-02-01 8,91 Eur, 2019-02-11 781,29 Eur, 2019-03-08 6,13 Eur, 2019-03-14 367,33 Eur, 2019-03-26 42,21 Eur, 2019-03-28 62,83 Eur, 2019-03-29 8,18 Eur, 2019-04-02 2383,09 Eur, pagal 2018-06-15 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją sumokėta: 2019-04-02 205,77 Eur, pagal 2018-07-02 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją sumokėta: 2019-04-02 3205,52 Eur, 2019-04-08 1304,85 Eur, pagal 2018-07-16 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją sumokėta: 2019-04-08 178,63 Eur, pagal 2018-07-31 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją sumokėta: 2019-04-08 1250,82 Eur, 2019-04-24 142,69 Eur, 2019-04-24 429,82 Eur, 2019-04-29 217,74 Eur, 2019-04-30 69,74 Eur, 2019-05-07 581,85 Eur, 2019-05-14 30,76 Eur, 2019-05-15 4,85 Eur, 2019-05-17 355,02 Eur, 2019-06-07 147,36 Eur, 2019-06-14 239,81 Eur, 2019-06-19 36,50 Eur, 2019-06-26 392,08 Eur, 2019-06-26 39,98 Eur, 2019-07-03 556,86 Eur, 2019-08-06 437,76 Eur, 2019-08-08 106,66 Eur, 2019-09-19 445,54 Eur, pagal 2018-08-16 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją sumokėta: 2019-09-19 164,21 Eur, pagal 2018-08-31 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją sumokėta: 2019-09-19 3477,60 Eur, pagal 2018-05-31 gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaraciją sumokėta: 2019-01-18 125,33 Eur, pagal 2018-07-02 gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaraciją sumokėta: 2019-04-02 125,33 Eur, pagal 2018-07-31 gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaraciją sumokėta: 2019-04-08 125,33 Eur, pagal 2018-08-31 gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaraciją sumokėta: 2019-09-01 25,00 Eur, pagal 2018-07-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją: 2019-01-01 3063,00 Eur, pagal 2018-08-27 pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją: 2019-01-01 1426,00 Eur, 2019-01-01 6501,11 Eur, 2019-09-25 745,67 Eur, 2019-11-14 311,73 Eur, pagal 2018-08-16 mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją: 2019-04-10 266,96 Eur, 2019-04-12 804,15 Eur, 2019-01-01 5922,89 Eur. Iš viso po nustatyto termino susimokėti mokesčius, t. y. po 2018-12-17 sumokėta 44835,36 Eur.
Iki VMI 2019-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie LR VRM Vilniaus apygardai pateikto pranešimo „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nemokėjimo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“: pagal 2018-04-30 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją sumokėta: 2018-10-23 45,62 Eur, 2018-11-15 7,73 Eur 2018-12-03 44,41 Eur, 2018-12-04 8,37 Eur 2018-12-05 80,97 Eur, 2018-12-06 8,66 Eur, 2018-12-28 267,80 Eur, 2019-01-21 308,85 Eur, 2019-01-29 169,34 Eur, 2019-02-11 234,90 Eur, pagal 2018-05-15 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją sumokėta: 2018-12-03 124,27 Eur, 2018-12-04 124,49 Eur, 2018-12-05 1203,65 Eur, 2018-12-06 128,76 Eur, 2019-01-09 4,92 Eur, 2019-01-18 1808,12 Eur, pagal 2018-05-31 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją sumokėta: 2019-01-18 208,16 Eur, 2019-01-29 1098,75 Eur, 2019-02-01 8,91 Eur, 2019-02-11 781,29 Eur, 2019-03-08 6,13 Eur, 2019-03-14 367,33 Eur, 2019-03-26 42,21 Eur, 2019-03-28 62,83 Eur, 2019-03-29 8,18 Eur, pagal 2018-04-30 nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją sumokėta: 2018-11-16 2000,00 Eur, pagal 2018-05-15 gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaraciją sumokėta: 2018-12-03 321,24 Eur, pagal 2018-05-31 gyventojų pajamų mokestis nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaraciją sumokėta: 2019-01-18 125,33 Eur, pagal 2018-09-17 nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją: 2018-08-17 234,03 Eur, 2018-08-17 23,00 Eur, 2018-08-17 183,00 Eur, pagal 2018-07-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją: 2018-10-01 581,00 Eur, 2018-11-01 3022,00 Eur, 2019-01-01 3063,00 Eur, pagal 2018-07-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją: 2019-01-01 1426,00 Eur, 2019-01-01 6501,11 Eur, pagal 2018-11-15 mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją: 2019-01-01 5922,89 Eur. Iš viso iki VMI 2019-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie LR VRM Vilniaus apygardai pateikto pranešimo „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nemokėjimo“ sumokėta 30557,25 Eur.
Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga mokėti mokesčius buvo nuolat vykdoma, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčiai VMI buvo nuolat dengiami (įskaitomi, užskaitomi) ir iki 2018-11-23 priminimo, ir po 2018-11-23 priminimo įteikimo - po 2018-11-26 ir iki VMI 2019-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini)Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie LR VRM Vilniaus apygardai pateikus pranešimą „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nemokėjimo“, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, t. y. po 2019-04-04.
Iš to, darytina išvada, kad L. B. yra kaltinamas mokesčių nesumokėjimu, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčiai pagal VMI priminimą buvo mokami dalimis, nuolat, reguliariai dengiamos, užskaitomos įvairios sumos ir taip nuolat, nepertraukiamai mažinamas mokestinės nepriemokos dydis.
Pažymėtina, jog BK 219 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y., asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti. Tiesioginė tyčia šiuo atveju turi būti suprantama, kaip sąmoningas sprendimas (tyčinis veiksmas) nemokėti mokesčių turint tam finansinę galimybę net ir esant valstybės įgaliotos institucijos priminimui apie šią pareigą. Teismas priėjo prie išvados, kad BK 219 straipsnio dispozicija baudžiamosios atsakomybės už mokesčių nesumokėjimą nesieja su mokesčio mokėtojo mokumu, būtina išsiaiškinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, t. y., sumokėti mokesčius. Taigi, šiuo atveju svarbu išsiaiškinti ne tik tai, kad pateikus deklaracijas/ataskaitas apie mokėtinus mokesčius bei gavus valstybės įgaliotos institucijos priminimą apie šią pareigą mokesčiai nebuvo laiku sumokėti, tačiau ir tai, ar mokesčių mokėtojas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) turėjo realią galimybę sumokėti visus mokesčius.
Poreikis išsiaiškinti mokesčių mokėtojo mokumą, jo realias galimybes įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą išplaukia iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 18 punkto reikalavimų. Jei mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus, jis pagal BK 219 straipsnį neatsako, nes baudžiamoji atsakomybė jam iškilti negali (BK 2 straipsnio 3 dalis). Tačiau jei nemokumas buvo sukeltas sąmoningai, taip pat ir siekiant išvengti pareigos sumokėti mokesčius, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį mokesčių mokėtojui kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437-303/2015, 2K-367-303/2017).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad L. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, niekada nesiekė neatsiskaityti ar nesumokėti mokesčių. Priešingai, vadovaudamas įmonei jis dėjo visas pastangas šios įmonės veiklos išsaugojimui bei įmonės pareigų mokesčių administratoriui vykdymui.
Iš paties kaltinamojo L. B. parodymų matyti, kad 2017-10-17 jam pradėjus dirbti direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2018-01-22 generaliniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonė jau turėjo daug skolų tiek VMI, tiek Sodrai, tiek ir kitiems kreditoriams. Nustatyta, jog per visą laikotarpį, kuomet jis dirbo, visos įmonės sąskaitos buvo areštuotos, tame tarpe ir VMI patvarkymais bei antstolių areštais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė įmonių grupei, į kurią įėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos įmonės. Pagamintą produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šimtu procentų nupirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pinigų nemokėdavo, kadangi įmonės sąskaitos buvo areštuotos, jie neturėjo kur pravesti pinigų, tačiau turėjo išskirtinę teisę nupirkti tą produkciją ir pinigus pas save laikydavo. Tačiau nežiūrint į tai, įmonės savininkų iniciatyva įmonė, nors ir sunkiai, tačiau vykdė savo gamybinę veiklą. Kaltinamasis nurodė, kad jis asmeniškai jokių užskaitų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinicijavo ir nedarė, nes skolas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo iniciatyva apmokėdavo jų įmonės debitoriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi visos įmonės sąskaitos buvo areštuotos ir jose nebuvo piniginių lėšų, jis neturėjo jokios galimybės sumokėti VMI nurodytus mokesčius.
Liudytoja I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (apklausta 2019-07-25), tiek teisme, nurodžiusi, kad per kelis jos darbo metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos praktiškai nebuvo naudojamos. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusios įmonės, kurių sąsaja pasireiškia per akcininkus. Patvirtino, kad praktiškai visą pagamintą produkciją tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant tarpusavio užskaitas arba barteriniu atsiskaitymu. Nurodė, kad L. B., pagal savo pareigas buvo atsakingas už įmonės vidinį valdymą. Bendrovės valdybos sprendimu ir esančia vidinės kontrolės tvarka buvo pildomos skolų ataskaitos, kuriose nurodomi ir išvardijami visi kreditoriai: vienose atskaitose su kreditorių prioritetiniu išdėstymu, kitose, skirtose akcininkams, be prioritetinio išdėstymo, kuriose tiesiog nurodytos skolų sumos ir pokyčiai. Ataskaitos su prioritetiniu išdėstymu buvo įpinamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ serverį, kurias įvertindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų kontrolierė. Tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ pats sumokėdavo pagal prioritetą arba pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas tam tikras sumas, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buhalteriškai susidengdavo tarpusavio įsipareigojimus. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) piniginių operacijų praktiškai nevykdydavo, nebent atsitiktinai fiziniai asmenys nusipirkdavo smėlio arba brokuotų plytų ir tokiu būdu į kasą atsirasdavo piniginių įplaukų, kurias vėliau direktorius įnešdavo į banką, iš kurios nusirašydavo kreditoriai. Dar kartą patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos nepertraukiamai mažiausiai dvejus metus nenutraukiamai buvo užblokuotos. Į sąskaitą įplaukiančios lėšos dengdavo įsipareigojimus, kuriems buvo pritaikytos sankcijos.
Teisme apklausta liudytoja M. Č. taip pat patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo prasta. Nurodė, kad direktorius L. B. stengėsi, kad mokesčiai būtų sumokėti ir Sodrai, ir VMI, ir darbuotojams. Nurodė, kad direktorius kiek turėjo galimybių, tiek ir mokėdavo.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti liudytojais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nariai M. A., O. K., P. K. parodė, kad visą laikotarpį kol yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai, įmonė turėjo finansinių sunkumų. Patvirtino, kad prieš 2009 m. finansinę krizę „Simpras“ grupė buvo paėmusi paskolą, kuri po krizės tapo nepakeliama susijusių įmonių veikloms grąžinti, o nuo 2018 m. buvo pradėtos vesti derybos su bankais dėl kreditorinių sąlygų pakeitimo, ir būtent dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybiniai pajėgumai silpo ir kreditoriniai įsipareigojimai didėjo tiek tiekėjams, tiek bankams, bei mokesčių administratoriams, ko pasekoje įmonei nepavyko atsigauti.
L. B. nurodytas aplinkybes, kad aktualiu bylai laikotarpiu įmonės finansinė padėtis išties buvo sunki, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas G. Ū., dirbęs nuo 2017 m. iki 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuris nurodė, kad kai atėjo dirbti, visiems buvo blogai, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo blogai, būdavo areštai, areštuotos sąskaitos. Liudytojas nurodė, kad visa įmonių grupė nuo krizės buvo ir finansiškai nestabili, ir turėjo problemų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų neprašydavo, nes jie tiekdavo žaliavą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nusipirkdavo prekes, taip pat darydavo užskaitas. Nurodė, kad buvo žinoma tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga VMI ir sumą žinodavo. Patvirtino, kad nežiūrint į tai, kad sąskaitoje nurodytas gavėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavęs iš VMI pranešimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikia apmokėti, apmokėdavo VMI skolas už UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat patvirtino, kad tiesioginių mokėjimų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip ir nebuvo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudėtinga finansinė situacija ir jos tąsa po 2009 metų finansinės – ekonominės krizės matoma ir 2019-06-20 atliktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūroje, dalyvaujant FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ŪFVTS vyr. specialistui D. M., (2 t.; b. l. 50-55), dėl kurios po 2019-09-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo prašoma pateikti dokumentus, kurių pagrindu ir nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-30 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinas sumas „SEB bank“ bankui, o tiksliau 2018-11-30 EUR 15,00 „SEB bankui“ ir 2018-11-30 EUR 37475,52 UAB „SEB VB Lizingui“ ir 2019-10-03 elektroniniu paštu gautu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) į reikalavimą (1 t.; b. l. 170-177), taip pat po 2019-09-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma pateikti dokumentus, kurių pagrindu ir nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-12-03 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinas sumas „SEB bank“ bankui, o tiksliau: 2018-12-03 6551,89 EUR „SEB bank“ palūkanas ir delspinigius bei 2019-10-21 elektroniniu paštu gautu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymu į reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t.; b. l. 178-185), bei 2019-11-05 – 2019-11-06 FNTT prie LR VRM ŪFVTS specialistės N. G. pateiktame paaiškinime į užduotą klausimą atsakyta: 2019-06-20 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūros protokole pagal apžiūrai pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad nesilaikant LR civilinio kodekso 6.930¹ str. nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos, 2018-11-26 – 2018-12-15 laikotarpiu pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašymus įvairiems tiekėjams buvo pervesta 69 307,77 EUR, ir tokiu būdu ši 69 307,77 EUR suma nebuvo panaudota VMI prie LR FM priminime 2018-11-23 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytai 102 813,23 EUR mokesčių nepriemokai į valstybės biudžetą sumokėti. Ikiteisminio tyrimo metu po dokumentų apžiūros protokolo surašymo 2019-10-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir AB SEB banko 2018-10-08 buvo pasirašytas tikslinio deponavimo sutarties pakeitimas, kad tikslinio deponavimo sąskaitoje buvusios lėšos, gautos už parduotą turtą, buvo paskirstytos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės, kuriai priklausė ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, pradelstiems įsipareigojimams bankui vykdyti. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, iš tikslinio deponavimo sąskaitos 37 490,52 EUR suma buvo automatiškai nuskaičiuota UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimui pagal finansinio lizingo sutartis padengti. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu po dokumentų apžiūros protokolo surašymo 2019-10-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu pateikė duomenis, kad tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir AB SEB banko 2009-01-13 buvo pasirašyta laidavimo sutartis ir 2015-06-09 buvo pasirašytas laidavimo sutarties pakeitimas, kad laidavimo sutartimi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo laiduoti už klientus (vienas iš jų - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) ir užtikrinti tinkamą klientų finansinių įsipareigojimų vykdymą. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, įmonė laidavo už UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prievoles bankui ir 2018-12-03 pervedė 6 551,89 EUR palūkanų ir delspinigių. Apibendrinus ikiteisminio tyrimo metu papildomai pateiktus duomenis, keičiasi 2019-06-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros metu pateikta specialisto išvada: paskaičiuojama, kad 2018-11-26 – 2018-12-15 laikotarpiu pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašymus įvairiems tiekėjams buvo pervesta 25 265,36 EUR suma (dokumentų apžiūros protokole paskaičiuota 69 307,77 EUR suma – (minus) iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tikslinio deponavimo sąskaitos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuskaičiuota 37 490,52 EUR suma – (minus) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal laidavimo sutartį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 6 551,89 EUR suma = 25 265,36 EUR), ir tokiu būdu ši 25 265,36 EUR suma nebuvo panaudota VMI prie LR FM priminime 2018-11-23 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytai 102 813,23 EUR mokesčių nepriemokai į valstybės biudžetą sumokėti. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018-11-26 – 2018-12-15 laikotarpiu turėjo galimybę sumokėti 25 426,96 EUR mokestinę nepriemoką (pagal prašymus įvairiems tiekėjams pervesta 25 265,36 EUR + piniginių lėšų likutis įmonės kasoje ir bankų sąskaitose 161,60 EUR = 25 426,96 EUR), tačiau šios 25 426,96 EUR sumos susidariusiai 102 813,23 EUR mokesčių nepriemokai sumokėti nepanaudojo. (2 t.; b. l. 56-58).
Nors teisme apklausti specialistai N. G. bei D. M. patvirtino savo duotas išvadas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę sumokėti dalį susidariusios mokestinės nepriemokos tiek 2018-11-26 – 2018-12-15, tiek 2019-02-28 – 2019-03-19 laikotarpiu, tačiau būtent iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir AB SEB banko 2015-06-09 buvo pasirašytas 2005-11-07 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo bankui buvo įkeistas Bendrovės turtas, siekiant užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės grupių, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, prievolių bankui įvykdymą, 2018-08-21 gavus banko leidimus parduoti bankui įkeistą turtą bendrovė su pirkėju sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį. Pirkėjas privalėjo visą Turto kainą pervesti į Bendrovės vardu atidarytą tikslinio deponavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke, kas pirkėjo ir buvo padaryta. Pagal 2018-10-08 Bendrovės ir banko pasirašytą 2018-05-16 tikslinio deponavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovės tikslinio deponavimo sąskaitoje buvusios lėšos buvo paskirstytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonių pradelstiems įsipareigojimams bankui vykdyti. 37 490,52 Eur Bendrovės sumokėtos už UAB „(duomenys neskelbtini)“, banko buvo automatiškai nuskaičiuotos ir skirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolai pagal finansinio lizingo sutartis iš dalies padengti. (1 t.; b. l. 170-177). Taip pat iš 2019-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „SEB“ banko 2009-01-13 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Laidavimo sutartyje nurodyta, kad vienas iš klientų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi Bendrovė laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles bankui, kurių dalis ir buvo įvykdyta reikalavime minimu mokėjimu. (1 t.; b. l. 178-185).
Taip pat į bylą teisminio nagrinėjimo metu pateikti papildomi dokumentai, kurie atspindi UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę (4 t.; 4-99 b. l.), kad kuomet įmonei vadovavo L. B., įmonės finansinė padėtis buvo labai sunki, areštuotos banko sąskaitos, įmonės tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis registruotinas turtas, buvo susidariusios įvairios skolos, pradėtas vykdymo procesas (vykdomas skolų išieškojimas), kiti subjektai dengė susidariusius įsiskolinimus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsnio 2 dalį kilti, būtina turėti realią galimybę sumokėti visus reiklaujamus mokesčius, o iš nurodytų duomenų matyti, kad pilnai su mokesčių administratoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. B. dėl sunkių finansinių galimybių atsiskaityti negalėjo, būtina specialistų išvadose ir paaiškinimuose pateiktus duomenis vertinti ne formaliai, o pirmiausia UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio realijų kontekste.
Taip pat iš minėtų duomenų matyti, kad esant sudėtingai ūkio finansinei situacijai, L. B. veiksmai nesumokant viso įsiskolinimo vienu kartu negali būti vertinami kaip tiesioginė tyčia nemokėti mokesčių ir nesudaro pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Esant prieš tai aptartiems duomenims, šioje byloje nenustatytas L. B. veikoje būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 2 dalyje, požymis – kaltė (tiesioginė tyčia).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nepadengė visų VMI priskaičiuotų mokesčių ne dėl L. B. sąmoningo siekimo neatsiskaityti su mokesčių administratoriumi, tačiau dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis registruotinas turtas buvo areštuotas, pradėtas vykdymo procesas (vykdomas skolų išieškojimas), kiti subjektai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dengė susidariusius pradelstus įsiskolinimus, o įvykdyti tam tikri atsiskaitymai dėl to, kad neatsiskaičius su tam tikrais kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nebebūtų vykdoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytais atsiskaitymais buvo siekiama suderinti visų kreditorių interesus.
Visgi byloje surinktų duomenų visuma rodo, kad L. B. ėmėsi visų veiksmų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų tinkamai vykdyti savo mokestinius įsipareigojimus ir sumokėtų bent dalį priklausančių mokesčių. O situacija, kad įmonė neturėjo finansinių galimybių visus mokėtinus mokesčius sumokėti laiku ir iš karto, visiškai nepriklausė nuo paties įmonės vadovo, kuris dėjo visas pastangas esamai mokesčių nepriemokai mažinti. Nėra pagrindo nepripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir vėluodama, mokesčius valstybei dengė nuolat, už vėlavimą mokėdavo delspinigius, mokesčių mokėjimo eiliškumas buvo pažeidžiamas tik gelbstint bendrovę nuo bankroto, siekiant užtikrinti bent minimalią bendrovės veiklą, tyčios visiškai išvengti mokesčių neturėta. Iš to, konstatuotina, kad L. B. tiesioginės tyčios nemokėti mokesčių neturėjo.
Įvertinęs anksčiau aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis L. B. išteisintinas pagal BK 219 straipsnio 2 dalį konstatavus, kad jo veiksmais nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Dėl šios priežasties Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išvardinti Kauno apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022-03-02 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo“ 1-6 punkte (4 t.; 2 b. l.) bei UAB „Matuizų plytinė“ buhalterinės apskaitos dokumentai pateikti pagal 2019-12-09 reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2019-11-26 reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 308 straipsniu, teismas
nusprendė:
išteisinti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal BK 219 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 47 558,62 Eur priteisimo palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.