Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Čivinskienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. birželio 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

· 2018-08-16; 2018-11-15 Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (13165 eurų);

4.4. Skunde nurodoma, kad atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir palyginus VMI pateiktą 2020 m. spalio 15 d. atsakymą su 2018 m. lapkričio 23 d. Priminime Nr. (duomenys neskelbtini) bei kaltinamajame akte nurodytomis prievolėmis bei deklaracijomis, buvo nustatyta, kad 2020 m. spalio 15 d. pateiktame atsakyme pateikti ne visų aktualių deklaracijų duomenys: pateikta informacija 2018 m. liepos 12 d. GPM313, kurios mokestinė prievolė yra 0,00 eurų, tačiau informacija apie 2018 m. rugpjūčio 31 d. GPM deklaraciją nepateikta. Taigi, netikslumai atsirado po to, kai teismas advokato pateikto prašymo pagrindu, iš VMI gavo informaciją, kuri iš dalies neatitinka kaltinamajame akte nurodytų konkrečių deklaracijų. Pažymima, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyti netikslumai nesąlygoja kaltinamojo akto trūkumų, kadangi konkrečių raštų techninių klaidų ištaisymui nėra tikslinga rinkti papildomus duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką. Prokurorės vertinimu, nustačius, kad pradėjus bylą nagrinėti teisme, teismo paklausime nurodyti deklaracijų duomenys (skaičius) neatitiko kaltinime nurodytų deklaracijų duomenų ir esant visiškai aiškioms aplinkybėms dėl priminime nurodytų deklaracijų duomenų, daugiau jokių papildomų tyrimo veiksmų ir nebuvo reikalinga atlikti, todėl kaltinamasis buvo supažindintas su papildomo tyrimo metu surinkta medžiaga ir byla perduota teismui. 2021 m. kovo 8 d. supažindinimo su bylos medžiaga protokolas įrodo, kad kaltinamasis L. B. gavo papildomą medžiagą, kurioje aiškiai nurodytos susidariusių neatitikimų priežastys, tačiau nežiūrint to, vėl pareiškė, kad nesupranta kaltinimo ir kaltinamojo akto, kad pažeidžiama jo teisė į gynybą. BPK neįpareigoja prokuroro teikti kokius nors išaiškinimus proceso dalyviams. Visas neaiškias aplinkybes galima sėkmingai aiškintis bylą nagrinėjant teisme.

4.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013, 2K-319/2014 ir kt.). Tokių sąlygų šioje baudžiamojoje byloje nėra ir nebuvo. Be to, tik teismas vykdo teisingumą, todėl teismas, vykdydamas šią konstitucinę priedermę, turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo spręsti apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą. Asmens kaltės, jo veikos kvalifikavimo, bausmės, civilinio ieškinio ir kiti klausimai sprendžiami išimtinai nuosprendžio priėmimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundas tenkinamas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta – nurodyti bylos perdavimo prokurorui pagrindai yra deklaratyvūs ir netrukdo bylą nagrinėti teisme.

6. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies ar 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams ar kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

7. Reikalavimai kaltinamojo akto turiniui yra nurodyti BPK 219 straipsnyje. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamajame akte nurodomų duomenų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuoseklioje praktikoje laikosi pozicijos, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-319/2014, 2K-161-511/2016).

8. Iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame aprašytos L. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota (BK 219 straipsnio 2 dalis), turinį. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, priešingai nei nurodė žemesnės instancijos teismas, kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 straipsnyje reikalaujami duomenys, o nusikalstamos veikos aprašymas yra pakankamai konkretus ir aiškus, nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos tiek, kiek jų buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad kliūčių nagrinėti bylą teisme nėra, priešingai nei skundžiamoje nutartyje, konstatavo ir apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

9. Kaip teisingai pažymėta prokurorės skunde, iš kaltinamajam L. B. suformuluoto kaltinimo turinio matyti, kad pateiktas kaltinimas yra išsamus ir aiškus. Kaltinime nurodyta VMI priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius įteikimo data, pateiktų VMI deklaracijų datos, rūšys ir nesumokėta pagal kiekvieną iš deklaracijų suma, taip pat bendra nesumokėtų mokesčių suma bei pinigų suma, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo panaudoti mokesčių sumokėjimui, taip pat BK straipsnis ir dalis, pagal kurią kvalifikuotini kaltinamojo veiksmai. Kaltinamajame akte taip pat nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas: VMI priminimas, jo įteikimo datą patvirtinantys dokumentai, buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros protokolas, liudytojų apklausų protokolai, iš VMI gauti duomenys, FNTT pateiktos užklausos ir kiti rašytiniai duomenys. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai, yra deklaratyvūs ir nemotyvuoti. Apylinkės teismo nurodytus neatitikimus/netikslumus, daug paprasčiau, ekonomiškiau ir greičiau galima išsiaiškinti ir esant pagrindui patikslinti teisiamajame posėdyje, o ne grąžinus bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją. Veikos kvalifikavimui yra reikšmingos aplinkybės buvę nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, o tai, kad išieškant mokesčius kinta civilinio ieškinio suma, nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamajame akte neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės.

10. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turėtų motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą bei kodėl kaltinimas turėtų būti tikslinamas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas tokių aplinkybių nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.

11. Nors apylinkės teismas pabrėžia, kad surašant kaltinamąjį aktą nėra įvertinti VMI pateikti duomenys, kiek mokesčių buvo sumokėta po to, kai buvo pateiktas raginimas per 20 dienų sumokėti privalomus mokesčius, tačiau kaip pagrįstai pažymėjo skunde prokurorė, šios aplinkybės gali ir turi būti išsiaiškintos bylą nagrinėjant teisme. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, prokurorė 2021 m. birželio 15 d. kreipėsi raštu į VMI prašydama pateikti duomenis kiek ir kokios rūšies mokesčių bei pagal kokias deklaracijas sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos ir kiek bei kokios rūšies mokesčių ir pagal kurias deklaracijas nesumokėjo. 2021 m. birželio 18 d. buvo gautas atsakymas iš VMI, kuriame nurodyta, kokią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti po priminimo įteikimo, kiek mokesčių buvo sumokėta. Šie duomenys sutampa su kaltinime nurodyta 97 460,80 eurų suma. Net ir esant tam tikriems neatitikimams tarp kaltinime nurodytų sumų ir VMI pateiktų duomenų, tai nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui, kadangi jie gali būti pašalinami/vertinami bylą nagrinėjant teisme. Juolab, kad BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą procesinį veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.

12. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje atkreipia dėmesį, kad 2021 m. kovo 10 d. kaltinamajame akte kaltinimas L. B. pateiktas toks pats kaip ir 2020 m. birelio 15 d. kaltinamajame akte, neatsižvelgus į 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje nustatytus kaltinamojo akto trūkumus. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, kai byla 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo grąžinta prokurorui, nustačius, kad nesutampa kaltinamajame akte nurodyta mokėtina į valstybės biudžetą suma – 97460,80 eurų ir 2020 m. spalio 15 d. VMI rašte nurodyta mokestinė prievolė – 95694, 77 eurai, buvo atliktos papildomos užklausos ir gautas 2020 m. gruodžio 30 d. VMI atsakymas, kuriame buvo nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtos mokesčių sumos, buvo atlikta gautų duomenų analizė ir nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 11 d. teismo nutartyje konstatuoti mokėtinų mokesčių sumos netikslumai atsirado todėl, kad teismo pateiktame 2020 m. rugsėjo 16 d. paklausime buvo nurodytos ne visos kaltinamajame akte nurodytos deklaracijos ir 2020 m. spalio 15 d. VMI pateiktame atsakyme taip pat buvo pateikti ne visų aktualių deklaracijų duomenys. Akivaizdu, kad kaltinamojo akto netikslumai buvo nustatyti tik todėl, kad buvo netinkamai suformuluotas paklausimas VMI (netiksliai nurodytos deklaracijos). Šios aplinkybės apylinkės teismui buvo žinomos, jos buvo nurodytos ir naujai surašytame kaltinamajame akte, su priežastimis kodėl atsirado netikslumai buvo supažindintas ir kaltinamasis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tai yra esminiai kaltinamojo akto trūkumai, trukdantys nagrinėti bylą teisme ir pažeidžiantys kaltinamojo teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas.

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Pagal BPK 233 straipsnio nuostatas, negali būti laikoma kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pilnai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir netgi pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar veikos kvalifikavimą (BPK 256, 287 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Esant būtinybei, kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas gali būti keičiamas nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015).

14. Įvertinus visumą išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad byla prokurorui perduota nesant tam įstatymu pagrįsto pagrindo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Čivinskienės skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.