Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.7.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.5.2; 2.4.7

2022 m. spalio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Čivinskaitės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 47 558,62 eurų priteisimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. B. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laiku nesumokėjo mokesčių, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos laikotarpiu 2018 m. balandžio 30 d. – 2018 m. lapkričio 15 d. elektroniniu būdu teikė įvairias deklaracijas, susijusias su apskaičiuotų mokesčių sumokėjimu:

2018 m. balandžio 30 d.; 2018 m. gegužės 15 d.; 2018 m. gegužės 31 d.; 2018 m. birželio 15 d.; 2018 m. liepos 2 d.; 2018 m. liepos 16 d.; 2018 m. liepos 31 d.; 2018 m. rugpjūčio 16 d.; 2018 m. rugpjūčio 31 d.; 2018 m. rugsėjo 17 d.; 2018 m. spalio 15 d.; 2018 m. spalio 31 d. nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaracijas (38 901,11 euras);

2018 m. gegužės 15 d.; 2018 m. gegužės 31 d.; 2018 m. liepos 2 d.; 2018 m. liepos 31 d.; 2018 m. rugpjūčio 31 d.; 2018 m. spalio 15 d.; 2018 m. spalio 31 d. Gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaracijas (963,72 eurai);

2018 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (104,93 eurai);

2018 m. rugsėjo 17 d. Avansinę Pelno mokesčio deklaraciją (4 253 eurai);

2018 m. liepos 25 d.; 2018 m. rugpjūčio 27 d.; 2018 m. rugsėjo 25 d. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (39 333 eurai);

2018 m. rugpjūčio 16 d.; 2018 m. lapkričio 15 d. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (13 165 eurai)

ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. vasario 27 d. tiesiogiai įteikus 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimą Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius – 97 460,80 eurų, jų nesumokėjo, tai yra nesumokėjo daugiau kaip 500 MGL dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaičiuotų mokesčių, nors tvarkomoje apskaitoje pagal direktoriaus prašymus šiuo laikotarpiu buvo įregistruota 107 958,64 eurų dydžio skolų užskaitų, taip sumažinant kitus įsiskolinimus, tačiau jų nepanaudojant 2018 m. lapkričio 23 d. Priminime nurodytų mokesčių sumokėjimui. Veika kvalifikuota pagal BK 219 straipsnio 2 dalį.

2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu L. B. išteisintas pagal BK 219 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 23 d. priminimas Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius – 97 460,80 eurų L. B. buvo įteiktas ne 2019 m. vasario 27 d., bet 2018 m. lapkričio 26 d. Atsižvelgiant į nustatytą 20 dienų terminą, mokesčiai turėjo būti sumokėti nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d. Teismas konstatavo, kad byloje surinktų duomenų visuma rodo, kad L. B. ėmėsi visų veiksmų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų tinkamai vykdyti savo mokestinius įsipareigojimus ir sumokėtų bent dalį priklausančių mokesčių. O situacija, kad įmonė neturėjo finansinių galimybių visus mokėtinus mokesčius sumokėti laiku ir iš karto, visiškai nepriklausė nuo paties įmonės vadovo, kuris dėjo visas pastangas esamai mokesčių nepriemokai mažinti. Padarė išvadą, jog nėra pagrindo nepripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir vėluodama, mokesčius valstybei dengė nuolat, už vėlavimą mokėdavo delspinigius, mokesčių mokėjimo eiliškumas buvo pažeidžiamas tik gelbstint bendrovę nuo bankroto, siekiant užtikrinti bent minimalią bendrovės veiklą, tyčios visiškai išvengti mokesčių neturėta. Dėl to, konstatuoja, kad L. B. tiesioginės tyčios nemokėti mokesčių neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis L. B. išteisintas pagal BK 219 straipsnio 2 dalį konstatavus, kad jo veiksmais nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalimi Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

3. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Rita Čivinskaitė apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo L. B. pripažinti kaltu pagal BK 219 straipsnio 2 dalį ir paskirti 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudą. Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 47 558,62 eurus.

3.1. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. lapkričio 19 d. raštas, kuriame nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimas Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą susimokėti mokesčius (toliau – Priminimas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įteiktas 2018 m. lapkričio 26 d. (2018 m. lapkričio 26 d. perskaitė Mano VMI atstovė M. Č., 2019 m. rugsėjo 5 d. perskaitė Mano VMI atstovė I. S.). Papildomai Priminimas 2019 m. vasario 27 d. buvo įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui L. B. tiesiogiai. Tačiau nuosprendyje nenurodyta, kodėl kaip išteisinantį įrodymą teismas vertina Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. lapkričio 19 d. raštą, kuriame nurodyta, kad I. S. perskaitė priminimą 2019 m. rugsėjo 5 d., tai yra praėjus daugiau kaip pusei metų nuo L. B. pateikto kaltinimo laikotarpio, nes tai objektyvus įrodymas, kad liudytojos M. Č. parodymai prieštaringi, ji neprisimena tikslaus informacijos direktoriui pateikimo laiko, keičia tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat skundžiamajame nuosprendyje teismas nurodo, kad analizuojant aplinkybes, kada L. B. buvo įteiktas 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimas reikšmingi yra liudytojos L. K. (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos vyresniosios tyrėjos) parodymai, jog atlikdama ikiteisminį tyrimą ji savarankiškai laikėsi pozicijos, kad termino skaičiavime atskaitos taškas yra 2019 m. vasario 27 d., nes tą dieną Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimas buvo įteiktas pasirašytinai L. B., o kitų įteikimo būdų ir datų ji nesvarstė. Savarankiškas pasirinkimas termino skaičiavimo atskaitos taško nėra tyrėjos sugalvotas terminas, tai Priminimo įteikimo teisiamajam L. B. pasirašytinai data.

3.2. Prokurorė skunde pažymi, jog skundžiamajame nuosprendyje teismas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 23 d. priminimas apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti mokėtinus mokesčius – 97 460,80 eurų (be delspinigių) pirmiausia buvo siunčiamas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 3 puntu. Ir tik išsiuntus 2018 m. lapkričio 23 d. priminimą telekomunikacijų galiniais įrenginiais, tai yra 2018 m. lapkričio 24 d. patalpinus portale „Mano VMI“, kurį 2018 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė - buhalterė M. Č. prisijungusi prie Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos, perskaitė, atspausdino ir perdavė šį pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)” vyr. finansininkei I. S., dar kartą 2018 m. lapkričio 23 d. priminimas, kaip Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. lapkričio 19 d. rašte nurodyta - „papildomai“ 2019 m. vasario 27 d. buvo įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui L. B. tiesiogiai. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad L. B. 2018 m. lapkričio 23 d. buvo įteiktas 2018 m. lapkričio 26 d., tačiau šis teismo motyvas neatitinka tikrovės, nes tik Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis Priminimas įvardintas kaip papildomas, atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos disponuojamus duomenis apie ankstesnį Priminimo išsiuntimą per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalą, tačiau papildomai ir įteiktas, kad pirmojo Priminimo įmonės vadovas negavo.

3.3. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 1 d. ir 2018 m. lapkričio 23 d. laikotarpyje pradėjo kauptis mokestinė nepriemoka, tai yra už laikotarpį dėl kurio ir buvo surašytas Priminimas bei paskaičiuota nepriemokos suma. Svarbiausias argumentas, paneigiantis teismo nuosprendžio motyvus, kad nėra galimybės nustatyti mokesčio dydžio, net jei priminimas galimai įteiktas anksčiau nei nurodyta kaltinime, yra tai, kad baudžiamojoje byloje yra duomenys kiek Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga ir nuo pirmosios Priminimo įteikimo datos (2018 m. lapkričio 26 d.) - tai 2019 m. birželio 20 d. atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūra. Apžiūrą atlikęs specialistas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d., turėjo galimybę sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką 69 469,37 eurų sumai (2018 m. gruodžio 15 d. piniginių lėšų likutis kasoje ir bankų sąskaitose, 161,60 euras + 69 307,77 eurai, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 69 307,77 eurų suma tiekėjams už UAB „(duomenys neskelbtini)“), bet šios 69 469,37 eurų sumos nepanaudojo mokestinei nepriemokai sumokėti. Taigi, teismas, padaręs išvadą, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimas įteiktas 2018 m. lapkričio 26 d., vadovaujantis BPK 256 straipsniu turėjo visas galimybes suformuoti naują kaltinimą arba apie tai pranešti prokurorui, net ir be naujo aplinkybių tyrimo, tačiau to nepadarė. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartyje grąžinti bylą teismui ir buvo nurodyta, kad apylinkės teismo nurodytus neatitikimus/netikslumus, daug paprasčiau, ekonomiškiau ir greičiau galima išsiaiškinti ir esant pagrindui patikslinti teisiamajame posėdyje, o ne grąžinus bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją.

3.4. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas analizuodamas Valstybinės mokesčių inspekcijos raštuose pateiktą informaciją, padarė neteisingą išvadą, kad L. B. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ savanoriškai ir savarankiškai mokėjo mokesčius valstybei pagal pateiktas deklaracijas, bet Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. balandžio 1 d. rašte nurodyta, kad „bendrovė pati mokesčių nemokėjo“. Per šį laikotarpį pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymus iš bendrovės sąskaitų buvo nurašyta 6 067,25 eurų“. Prokurorė pažymi, jog kaltinimo ribų neapimantys ankstesni ar vėlesni laikotarpiai L. B. nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių buvimo vertinimui įtakos neturi ir negali būti vada ar motyvas išvadai, kad mokesčiai buvo mokami. BK 219 straipsnyje veikos padarymo objektyviųjų požymių prasme šiuo atveju mokesčiai nebuvo sumokėti visa suma, nors tokią galimybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pranešimo įteikimo metu ir 20 dienų po jo laikotarpyje, tačiau vykdė kitokio pobūdžio ūkines finansines operacijas. Be to, šiame rašte nurodytos sumos nebuvo sumokėtos savanoriškai, bet buvo išieškotos priverstine tvarka kaip į sąskaitas įplaukusių lėšų nuskaitymas mokesčių administratoriaus iniciatyva.

3.5. Pažymima, kad tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaityti Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėtini mokesčiai, dėl kurių 2018 m. lapkričio 26 d. buvo gautas 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimas yra iš dalies padengti, o nesumokėta dalis periodiškai keitėsi, nėra pagrįstas motyvas išteisinamajam nuosprendžiui priimti, nes išieškojimo procesas nurašant į sąskaitą patekusias lėšas vyko pastoviai, tai neturi nieko bendro su kaltinime nurodyto laikotarpio nesumokėta suma ir tuo momentu turėta galimybe sumokėti mokesčius. Teismas nuosprendyje nurodė kiek laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d. sumokėta mokesčių pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją, tačiau neteisingai vertina 2021 m. vasario 17 d. pažymoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos pateikimo“ esančius duomenis, nes šioje pažymoje prie kiekvienos sumos nurodytas įmokos kodas, o šios pažymos pabaigoje paaiškinta, kad kodu 8230 pažymėta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymą nurašytos mokestinės prievolės - iš mokesčių mokėtojo sąskaitos išieškotos sumos, kodu 8270 - antstolių pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomąjį dokumentą išieškota suma. Tokiu būdu šie duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po Priminimo įteikimo L. B., savanoriškai sumokėjo dalį deklaracijose nurodytų mokesčių, paneigia kaltinamojo, jo gynybos ir teismo argumentus apie mokesčių dalies savanorišką sumokėjimą. Duomenys dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų išieškojimo veiksmų pateikti ir 2019 m. balandžio 1 d. rašte dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nemokėjimo, kuriame nurodyti atlikti išieškojimo veiksmai, tai yra nurašymas mokestinių nepriemokų iš sąskaitų ar turto. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiame rašte nurodyta, jog laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų ūkio subjektų buvo atlikti tarpusavio skolų užskaitymai už 4 482 765,71 eurų sumą, iš kurios po Priminimo įteikimo - už 1 509 865,42 eurus. Tokiu būdu, paneigiamas teismo nurodytas motyvas, kad L. B. neturėjo tyčios išvengti mokesčių, stengėsi atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija.

3.6. Prokurorė nurodo, kad nors Alytaus apylinkės teismas padarė išvadą, kad BK 219 straipsnio dispozicija baudžiamosios atsakomybės už mokesčių nesumokėjimą nesieja su mokesčio mokėtojo mokumu ir kad būtina išsiaiškinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, tai yra sumokėti mokesčius, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika prieštarauja tokiai teismo padarytai išvadai. Poreikis išsiaiškinti mokesčių mokėtojo mokumą, jo realias galimybes įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą išplaukia iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 18 punkto reikalavimų. Jei mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus, jis pagal BK 219 straipsnį neatsako, nes baudžiamoji atsakomybė jam iškilti negali (BK 2 straipsnio 3 dalis). Tačiau jei nemokumas buvo sukeltas sąmoningai, taip pat ir siekiant išvengti pareigos sumokėti mokesčius, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį mokesčių mokėtojui kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437-303/2015, 2K-367-303/2017). Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad nesieja mokesčių nesumokėjimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumu, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vertina padarytas įmokas tiek iki Priminimo įteikimo, tiek ir po jo, o mokesčių administratoriaus išieškotas sumas laiko savarankiškai sumokėtais mokesčiais.

3.7. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad L. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, niekada nesiekė neatsiskaityti ar nesumokėti mokesčių. Priešingai, vadovaudamas įmonei jis dėjo visas pastangas šios įmonės veiklos išsaugojimui bei įmonės pareigų mokesčių administratoriui vykdymui, tačiau visiškai neanalizuojami, nevertinami ir sąmoningai nutylimi kiti įrodymai, pavyzdžiui po 2019 m. gruodžio 5 d. – 2019 m. gruodžio 20 d. atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad po Valstybinės mokesčių inspekcijos Priminimo 2018 m. lapkričio 23 d. apie pareigą per 20 dienų sumokėti 97 460,80 eurų mokesčių įteikimo 2019 m. vasario 27 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 19 d. įskaitytinai, turėjo galimybę sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka, nes neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, įregistravo 80 639,04 eurų skolų užskaitų pagal direktoriaus prašymus, ir įregistravo 27 319,60 eurų skolų užskaitų, kurioms prašymai nebuvo pateikti, šia 107 958,64 eurų suma sumažinant įsiskolinimus darbuotojams ir tiekėjams (atsiskaitymai penktąja eile). Taigi, ši 107 958,64 eurų užskaitų suma nebuvo panaudota Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodytai 97 460,80 eurų mokesčių nepriemokai į valstybės biudžetą sumokėti (atsiskaitymai trečiąja eile).

3.8. Prokurorės nuomone, teismo motyvai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudėtinga finansinė situacija ir jos tąsa po 2009 metų finansinės - ekonominės krizės matoma ir 2019 m. birželio 20 d. atliktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūroje, neturi reikšmės nustatant ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo realią galimybę sumokėti po Priminimo skolas valstybei, nes 2009 metų ekonominės krizės padarinių įtaka mokesčių nesumokėjimui po 10 metų nepagrįsta nei protingumo, nei logiškumo principais. Be to tai, kad šiuo laikotarpiu kitos įmonės apmokėdavo nedeklaruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai, bei kitokio pobūdžio įsiskolinimus, tai nepateisina direktoriaus veiksmų, bet priešingai - įrodo, kad buvo siekiama išvengti atsiskaitymų su valstybe.

3.9. Skundo autorė pabrėžia, kad 2019 m. lapkričio 5 d. – 2019 m. lapkričio 6 d. FNTT prie LR VRM ŪFVTS specialistės N. G. pateiktame paaiškinime į užduotą klausimą atsakyta: 2019 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūros protokole pagal apžiūrai pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos, 2018 m. lapkričio 26 d. – 2018 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus įvairiems tiekėjams buvo pervesta 69 307,77 eurų, ir tokiu būdu ši 69 307,77 eurų suma nebuvo panaudota Priminime nurodytai 102 813,23 eurų mokesčių nepriemokai į valstybės biudžetą sumokėti, o apibendrinus ikiteisminio tyrimo metu papildomai pateiktus duomenis, padaryta šią specialisto išvada keičianti išvada, kad 2018 m. lapkričio 26 d. – 2018 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus įvairiems tiekėjams buvo pervesta 25 265,36 eurų suma (dokumentų apžiūros protokole paskaičiuota 69 307,77 eurų suma - (minus) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslinio deponavimo sąskaitos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuskaičiuota 37 490,52 eurų suma -(minus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal laidavimo sutartį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 6 551,89 eurų suma = 25 265,36 eurų), ir tokiu būdu ši 25 265,36 eurų suma nebuvo panaudota Priminime nurodytai 102 813,23 eurų mokesčių nepriemokai į valstybės biudžetą sumokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 26 d. – 2018 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu turėjo galimybę sumokėti 25 426,96 eurų mokestinę nepriemoką (pagal prašymus įvairiems tiekėjams pervesta 25 265,36 eurų + piniginių lėšų likutis įmonės kasoje ir bankų sąskaitose 161,60 eurų = 25 426,96 eurų), tačiau šios 25 426,96 eurų sumos susidariusiai 102 813,23 eurų mokesčių nepriemokai sumokėti nepanaudojo (2 t., b. 1. 56-58).

3.10. Nurodoma, kad Alytaus apylinkės teismo motyvas, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB SEB banko 2015 m. birželio 9 d. buvo pasirašytas 2005 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutarties pakeitimas, kuriuo bankui buvo įkeistas Bendrovės turtas, siekiant užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės grupių, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, prievolių bankui įvykdymą, 2018 m. rugpjūčio 21 d. gavus banko leidimus parduoti bankui įkeistą turtą bendrovė su pirkėju sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį. Pirkėjas privalėjo visą turto kainą pervesti į Bendrovės vardu atidarytą tikslinio deponavimo sąskaitą, esančią banke, kas pirkėjo ir buvo padaryta. Pagal Bendrovės ir banko pasirašytą tikslinio deponavimo sutarties pakeitimą Bendrovės tikslinio deponavimo sąskaitoje buvusios lėšos buvo paskirstytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonių pradelstiems įsipareigojimams bankui vykdyti. 37 490,52 eurų Bendrovės sumokėtos už UAB „(duomenys neskelbtini)“, banko buvo automatiškai nuskaičiuotos ir skirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolai pagal finansinio lizingo sutartis iš dalies padengti. Taip pat tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB SEB banko 2009 m. sausio 13 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad vienas iš klientų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi Bendrovė laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles bankui, kurių dalis ir buvo įvykdyta reikalavime minimu mokėjimu. Tačiau prokurorė pažymi, jog tai ne tik kad nesusijęs su kaltinimu L. B. padarytos nusikalstamos veikos laikotarpiu (20 dienų nuo 2019 m. vasario 27 d. priminimo įteikimo), bet ir logiškai nepaaiškinamas, nes susitarimai buvo sudaryti ne dėl skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai padengimo, bet dėl finansinio lizingo sutarčių ir įsipareigojimų bankui padengti. Tai patvirtina ir 2022 m. vasario 11 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas, kuriame nurodyta, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2019 metais nebuvo sudaręs su Valstybine mokesčių inspekcija garantinės ar laidavimo sutarties už UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai iš dalies paneigta ir teismo posėdžio metu apklausto liudytojo M. A. parodymais.

3.11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros protokole nustatyti atvejai, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius L. B. surašė prašymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui L. B. dėl įvairios paskirties ir dydžio apmokėjimų kaip skolų kitiems asmenims užskaitų padengimą, o teisme apžiūrėjus ir pagarsinus dokumentus, kurių pagrindu sudaryta lentelė matyti, kad pavyzdžiui, L. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, 2019 m. vasario 28 d. rašo prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui L. B., kad kaip skolų padengimas būtų sumokėta automobilio nuoma (200 eurų), darbo užmokestis (8078,89 eurai), analogiškuose 2019 m. kovo 8 d. prašymuose AB „Šiaulių bankas“ už atliktas paslaugas (564,19 eurai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 020 eurų žalos atlyginimas, automobilio nuomos ir kita. Taigi, specialistė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitytus dokumentus nustatė, kad užskaitų padaryta 107 958,65 eurų sumai ir šių pinigų būtų pakakę mokesčiams valstybei pagal nustatytą eiliškumą sumokėti, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius L. B. savo valiniais sprendimais nebūtų užkirtęs kelio pinigų už atliktas paslaugas patekimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Tačiau Alytaus apylinkės teismo nuosprendyje apie šiuos objektyvius duomenis net neužsiminta, nes šių aplinkybių paneigti nėra galimybės. Užskaitų mechanizmo naudojimo neneigia ir pats L. B., taip pat tai patvirtina ir liudytojai I. S., M. Č., M. A.. Į bylą teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjo pateikti papildomi dokumentai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkios finansinės padėties, banko sąskaitų ir turto arešto taikymo, nepaneigia aplinkybių, kad buvo reali galimybė sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcija, o ne „visus reikalaujamus mokesčius“ kaip nurodo teismas. Argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, kad dengė susidariusius pradelstus įsiskolinimus, nors ir pažeidė eiliškumą, kad vykdytais atsiskaitymais buvo siekiama suderinti visų kreditorių interesus negali būti grindžiama kaip L. B. padarytos BK 219 straipsnio veikos subjektyviosios pusės (tyčios) nebuvimas, nes teismo padarytas mokesčių eiliškumo tvarkos padarymo pažeidimų vertinimas kaip kaltinamojo veiksmus pateisinamas elgesys ydingas iš esmės ir iškreipia BK nuostatas dėl baudžiamosios atsakomybės pagrindų ir sąlygų bei baudžiamojo proceso paskirties ginti visuomenės ir valstybės interesus.

3.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys dokumentais yra pagrįstas mažesne ieškinio suma nei kaltinime nurodyta padarytos žalos suma, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ne visai pareikštai 56 338 eurų sumai, bet 47 558,62 eurų sumai. Be to, pažymima, kad Alytaus apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nesiėmė jokių priemonių dėl civilinio ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje būtinumo, kad išsiaiškinti ieškinio pagrindo, dydžio aplinkybes, nors teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartyje antrą kartą baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, neatitikimai buvo siejami su mokestinės prievolės sumos ir civilinio ieškinio sumos skirtumais.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Čivinskaitės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.). Prokurorės apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu bei prašoma skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje esančius įrodymus iš esmės sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad L. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 219 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nustatydamas mokesčių nesumokėjimo faktines aplinkybes, apylinkės teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, liudytojų, išteisintojo parodymus, dokumentų apžiūros metu specialistės pateiktus paaiškinimus, jos atsakymus į konkrečius klausimus dėl įmonės mokumo atitinkamu laikotarpiu, VMI prie LR FM pateiktus atsakymus į paklausimus, taip pat rėmėsi atskirais įrodymais ar jų dalimis ir juos vertino selektyviai, nelygino jų tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, todėl pateikė nemotyvuotas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas esmingai įtakojo jo išvadą dėl L. B. nekaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas, priimant L. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

7. Išteisindamas L. B., apylinkės teismas nuosprendį motyvavo tuo, jog 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimas Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius – 97 460,80 eurų L. B. buvo įteiktas ne 2019 m. vasario 27 d., bet 2018 m. lapkričio 26 d. Be to, L. B. veikoje nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 2 dalyje požymis – kaltė (tiesioginė tyčia), nors įmonės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau mokesčiai tam tikromis dalimis buvo dengiami nuolat. Su tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

8. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagrindiniai ginčo klausimai sprendžiant L. B. kaltės klausimą dėl BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra nesutarimas dėl priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius įteikimo datos, patikslintų likusių mokėtinų mokesčių sumų pagal pateiktas deklaracijas nustatymas (atsižvelgiant į Priminimo įteikimo datą), bei tai, ar L. B. veikoje yra būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 2 dalyje požymis – kaltė (tiesioginė tyčia) nemokėti mokesčių. Atsižvelgiant į tai, būtina iš naujo įvertinti bylos medžiagoje esančius duomenis, išteisintojo, liudytojų parodymus, bei rašytinę bylos medžiagą.

9. Išteisintasis L. B. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino, nurodė nesutinkantis su jam pateiktais kaltinimais, teigė, jog nėra padaręs jokio nusikaltimo, o jam pateikti kaltinimai yra abstraktūs ir nepagrįsti byloje surinktais įrodymais. Paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2017 m. spalio 17 d. direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2018 m. sausio 22 d. buvo paskirtas eiti generalinio direktoriaus pareigas. Tiek jam pradėjus dirbti direktoriaus pavaduotoju, tiek vėliau dirbant generaliniu direktoriumi, įmonė turėjo daug skolų tiek VMI, tiek Sodrai, tiek ir kitiems kreditoriams. Per visą tą laikotarpį, kuomet jis dirbo įmonėje, visos įmonės sąskaitos buvo areštuotos, tame tarpe ir VMI patvarkymais bei antstolių areštais. Tačiau nežiūrint į tai, įmonės savininkų iniciatyva įmonė nors ir sunkiai, tačiau vykdė savo gamybinę veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė įmonių grupei, kurių akcininkai buvo tie patys asmenys. Į šią įmonių grupę įėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos įmonės. Pagamintą produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šimtu procentų nupirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pinigų nemokėdavo, kadangi įmonės sąskaitos buvo areštuotos, jie neturėjo kur pervesti tų pinigų, tačiau turėjo išskirtinę teisę nupirkti tą produkciją ir pinigus laikydavo pas save. Kadangi nurodytų įmonių savininkai buvo tie patys asmenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos, todėl jie patys spręsdavo kam apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai patys pervesdavo atitinkamas pinigų sumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, darbuotojams, VMI, Sodrai, tiekėjams ir kt. Duomenis, kiek ir kam yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo įmonės buhalterija, o be to, šiuos duomenis matydavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai, buhalteris. Nurodė pamenantis, kad ten buvo dar revizoriaus pareigybė, nes buvo bendra kompiuterinė buhalterinė programa. Paaiškino, kad jis jokios galimybės spręsti, kam mokėti įmonės skolas, neturėjo, nes kaip minėjo tai spręsdavo valdyba ir šių įmonių savininkai. Papildomai nurodė, kad valdyba L. B. jokių raštų nerašydavo, viskas buvo pasakyta žodžiu ir pinigai ateidavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis neturėjo tokių įgaliojimų buhalterijai nurodyti, kam pervesti pinigus, nes spręsdavo tai praktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybe, kam šiai dienai pervesti svarbiau įsiskolinimus. Nurodė, kad buvo jo pareigybinė instrukcija, daugiau jokių raštiškų įgaliojimų jis neturėjo. Pareigybinėje instrukcijoje nebuvo parašyta, kad kiekvienas sprendimas turi būti derinamas su valdyba, bet žodžiu viską turėjo derinti. Pakartotinai nurodė, jog viskas buvo nurodyta žodžiu, viską nurodydavo savininkai, o ne kažkokiu dokumentu. Todėl jis mano, kad yra visiškai nepagrįstai kaltinamas nesumokėjęs mokesčių VMI ir padaręs 107958 eurų dydžio užskaitų, taip sumažinant kitų kreditorių, o ne VMI įsiskolinimą. Nurodė, kad jis asmeniškai jokių užskaitų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinicijavo ir nedarė. Skolas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo iniciatyva apmokėdavo jų įmonės debitoriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nesutinkantis ir su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad jis, 2019 m. vasario 27 d. gavęs iš VMI 2018 m. lapkričio 23 d. priminimą apie pareigą per 20 d. nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti deklaracijose nurodytus mokesčius ir jų per 20 d. nesumokėjo. Kaltinime yra neteisingai nurodyta šio priminimo įteikimo ir gavimo data, nes VMI 2018 m. lapkričio 23 d. priminimą jis gavo 2018 m. lapkričio 26 d. po pietų, šį pranešimą jam atnešė įmonės vyr. buhalterė I. S., kuri informavo jį, kad apskaitininkė-buhalterė M. Č. prisijungė prie VMI sistemos, perskaitė ir atspausdino šį pranešimą ir padavė vyriausiai buhalterei. Tada vyriausioji buhalterė jį apie tai informavo ir jis tą pranešimą pamatė. Patvirtino, kad šį pranešimą gavo 2018 m. lapkričio 26 d. Taip pat nurodė, kad VMI 2018 m. lapkričio 23 d. priminimą gavo ir paštu, tikslios gavimo datos nepamenantis, bet lyg gruodžio 4 d. Gavęs minėtą VMI pranešimą apie pareigą sumokėti mokesčius jis informavo įmonės valdybą, kurie buvo ir įmonės savininkai. Taip pat žodžiu, telefonu informavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybę, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų įmonei buvo skolingas. Kadangi visos įmonės sąskaitos buvo areštuotos ir jose nebuvo piniginių lėšų, jis neturėjo jokios galimybės sumokėti VMI nurodytus mokesčius. Įmonės savininkai, kai jiems pranešė apie šį pranešimą, informavo L. B., kad jie veda derybas su banku dėl paskolos suteikimo, jie tikino, kad derybos jau lyg eina į teigiamą pusę ir tuoj turėtų abi pusės pasirašyti sutartis dėl paskolos. Buvo tokia kalba, kad bankui suteikus paskolą, finansiniai srautai įmonėje atsistatys ir skolos bus padengtos, sumokės mokesčius ir atsiras tęstinumas. Jis pats tuo tarpu vedė derybas su VMI darbuotojais dėl mokestinės prievolės atidėjimo ir išdėstymo. Šios derybos truko apie 2 mėnesius, tačiau galiausiai VMI nutarė prašymo netenkinti. Neužilgo, po šių įvykių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, tačiau L. B. jau tuo momentu įmonėje nedirbo. Kiek jam žinoma, tai Sodra inicijavo bankroto iškėlimą. Todėl mano, kad yra visiškai nepagrįstai kaltinamas padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. piktybinį mokesčių nemokėjimą, kadangi jis negalėjo jų sumokėti, neturėjo tokios galimybės. Taip pat teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad darbuotojams ir kreditoriams pravesdavo pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. sumokėdavo darbuotojams atlyginimus, kreditoriams. Tie mokėjimai buvo tik tokie, kad palaikyti gamybą, t. y. žaliavos gamybai, kurui, transportui, kuris išveždavo, o visa kita buvo atstumiama arba minimaliai pamokama. Buvo kalbų ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dėl VMI skolos, bet visa esmė buvo ta, kad vyko derybos dėl tų paskolų ir tam pačiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ tų lėšų trūko. Kiek jam žinoma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, jie tada žiūrėdavo, kad būtų išlaikyta gamyba bent minimaliai, kad visiškai nesustotų gamykla. Jie ir nuspręsdavo, ar tai moka už žaliavas, ar kažkiek VMI sumoka, Sodrai. Jie spręsdavo patys. Nurodė neprisimenantis tikslios datos iki kada dirbo direktoriumi, bei nurodė, kad išėjo savo noru, paprašė, kad jį atleistų. Kai jis išėjo, ikiteisminis tyrimas jau vyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbo apie 1 metus su trupučiu, gal pusantrų metų. Tuo laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Konkrečiai pavardžių negali nurodyti, kas iš valdybos duodavo nurodymus dėl mokėjimų, kadangi jie ten nuspręsdavo ir būdavo tokių atvejų, kad pamatydavo tik padarytus pavedimus. Būdavo telefonu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasakydavo. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo G. Ū.. Jis nebuvo savininkas, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Savininkai buvo P. K., M. A., O. K.. Nurodė, kad P. K. ir negalėjo duoti jam tokių nurodymų neatsiskaityti su VMI, nes sąskaitos areštuotos ir jis negalėjo atsiskaityti. Pažymėjo, kad kaip jau minėjo, ten praktiškai mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes visą produkciją šimtu procentų jis išsiveždavo, nupirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viską darė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nevadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tai jie skaičiuodavo gamybai poreikius, pranešdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kada baigsis kokios medžiagos ir panašiai. Kaip minėjo, jie tada spręsdavo kam ką sumokėti, kad nenutruktų gamyba. Pagrinde buvo jo toks darbas, kol laukė tos dienos X, kada atsiras tos lėšos. Sutiko, kad pareigybinėje instrukcijoje buvo nurodyta, kad jis vadovauja ir atsako. Jis turėjo vadovautis ta instrukcija, bet kadangi sąskaitos buvo areštuotos, piniginių lėšų nebuvo, piniginius srautus nuspręsdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kam sumokėti, tai jiems, įmonės darbuotojams, beliko tik laikyti, strateguoti, dėstyti, kad gamykla nors minimaliai dirbtų ir nesustotų, kol ateis ta minima paskola. Jis negalėjo kitokių funkcijų vykdyti, nes neturėjo piniginių lėšų ir sąskaitų. 2019 m. vasario 27 d. iš VMI gavo pranešimą pasirašytinai ir tai jau buvo trečias įteikimas. Buvo su juo supažindintas. Per tą laiką įmonė šiek tiek vykdė veiklą, dar turėjo išteklių, medžiagų. Tai buvo pats prasčiausias laikotarpis įmonėje, o tuos 400 tūkst., galėjo įtakoti, kad tai buvo pradžia sezono ir iš sandėlio pagaminta produkciją išvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams. Taip galėjo ir išaugti tos lėšos. Įmonė nedengė įsiskolinimo VMI, todėl, kad sąskaitos buvo areštuotos ir piniginių lėšų neturėjo, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo nuožiūra, kažkiek mokėdavo iš tų pinigų ne tik kažkokiems kreditoriams, bet ir Sodrai, ir VMI, bet kaip jie pasirinkdavo, kiek sumokėti VMI, kiek Sodrai, kiek kreditoriams, negali atsakyti. Sąskaitos buvo areštuotos VMI, antstolių. Tiekėjai kreipdavosi į teismą ir priteisdavo, o antstolis ieškodavo. Nurodė nepamenantis jokių prašymų, kad jis būtų prašęs užskaityti įmonės skolas. Negali nieko paaiškinti apie jokius prašymus. Nežino tokių prašymų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad užskaitytų skolas, nes nepamena. Kaip minėjo, jis su kaltinimu nesutinka dėl jo veiksmų valstybei žala nepadaryta, jis tokių veiksmų nedarė ir nieko neatlikinėjo. Pirmą kartą 2018 m. lapkričio 23 d. VMI priminimą gavo ir perskaitė 2018 m. lapkričio 26 d. kažkur po pietų. Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 26 d. ir anksčiau, šiuo laikotarpiu VMI ir Sodrai buvo mokama, tik konkrečiai pasakyti kiek negali, nes mokėjimus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kodėl kaltinime teigiama, kad jis nesumokėjo pagal teiktas deklaracijas, nors VMI pateikė duomenis, kad dalis deklaracijų buvo apmokėtos, o dalis apmokėta dalinai. Dar kartą nurodė, kad nesutinka su kaltinimu, o kad buvo kažkur nepriemokų, tai mano, kad taip tikrai buvo, daugeliui įmonių taip yra. Kai paprašė atleisti iš darbo, tai jam buvo pasakyta, kad dar vyksta derybos su bankais ir kad viskas sprendžiasi, o kai išėjo, tai nežino ar buvo gauta pagalba, ar ne. Buvo 2019 metų vidurys, kai jis vedė derybas su VMI dėl mokestinės prievolės atidėjimo, jie bendravo, siuntė grafikus. Konkrečiai bendravo su Vilniaus nepriemokų skyriumi, su Alytaus skyriaus atstovu. Prisimenantis G. iš VMI, Alytaus specialistų pavardžių neprisimena. Dėl mokestinės prievolės išdėstymo buvo gautas specialus raštas, kad atsisako suteikti. Laikotarpio neatsimenantis kada atsisakė, tačiau atrodo, jog jau buvo prasidėjęs tyrimas. 2019 rugsėjo 11-12 d. buvo pateikti prašymai VMI dėl mokesčių atidėjimo. Jis negalėjo įtakoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės savininkų kam sumokėti. Kaip direktorius, jis savo nuomonę išsakydavo, nes jis ją turi, turėjo ir turės, bet į tai niekas neatsižvelgdavo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė, nei savininkai, jie kažkaip nuspręsdavo patys, kam kiek sumokėti. Sunku pasakyti ar, kai jis pradėjo direktoriauti, sumažėjo skola VMI. Vienu momentu bandė aiškintis kaip tie mokesčiai užskaitomi. Jei mokesčiai jo vadovavimo laikotarpiu buvo mokami, tai jis stengėsi daryti, įtikinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybę, ir savininkus, kad negalima visiškai nemokėti, bet jų paskaičiuoti jam nepavyko, nes jo sumokėjimai užskaitydavo ankstesnes skolas. Mokesčių sistemoje yra tokia tvarka, kad užskaito ankstesnes skolas, nėra taip, kad kada jis mokėjo, tai ir užsiskaitytų tie laikotarpiai. Nurodė, kad jo mokėjimai dengė senas skolas. Jam atėjus direktoriauti skolos buvo nemažos, bet konkrečių sumų negali įvardinti. Kol vyko derybos su banku, tai jis važinėjo, derinosi atidėjimus. Visi gauti raštai buvo jiems persiųsti, jis informavo ir valdybą, ir savininkus, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viskas vyko žodžiu, bet visi tie dokumentai buvo jiems persiųsti. Viską persiųsdavo savininkams ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Kaip įmonės direktorius, jis buvo pavaldus valdybai ir akcininkams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienoje teritorijoje. Tarp įmonių buvo ankstesnės sutartys, kad parduoti produkciją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad jie tik tas sutartis vykdė. Pagrinde UAB „(duomenys neskelbtini)“ viską mokėdavo. Buvo buhalterija, ji viską darė, bet apie skolas viską UAB „(duomenys neskelbtini)“ spręsdavo. Lygiai tas pats buvo ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaitos nebuvo areštuotos, bet irgi mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją paimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo G. Ū., atrodo, kad dabar jis nedirba. Būdavo atskira produkcija abiejų įmonių. Neprisimenantis kokia tai buvo produkcija, kurią pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo ir plytos, silikato blokeliai, plytiniai blokai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamino minkštą silikatą, bet ten kiti matmenys. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo plytas ir komplektuodavo tuos krovinius ir išveždavo. Tą pačią produkciją pirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten gal buvo paremta tuo, kad logistika pakraudavo, kiek pamena dar į Latviją eidavo produkcija, tai dalis minkšto silikato, dalis kieto, todėl tokiu būdu ir perrašydavo. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nebuvo areštuotos, nebuvo įmonė skolinga niekam. Šiai dienai ji neveikia, visa įmonių grupė dabar subankrotinta. Tą pačią dieną išėjo iš abiejų įmonių. Jam buvo kilusi mintis, kad reikia įmonei kelti bankroto bylą, jis 2019 metais rašė pranešimą akcininkams, kalbėjosi tomis temomis. Pranešimas buvo teikiamas raštu. Jis pranešė apie tą situaciją. Tas pranešimas buvo parašytas, tuomet iš VMI buvo gautas atsakymas, kad netenkinamas jų prašymas, tada jis informavo savininkus. Jie kažkaip dar nenorėjo to bankroto ir paskui jų ta vizija ir matymai nesutapo, todėl jis ir išėjo iš užimamų pareigų. Jo išsilavinimas aukštasis, transporto ekonomika ir vadyba. Iki paskiriant jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis iki tol buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kol prikalbino ateiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas. Paukštyno direktoriumi dirbo 7 metus. Žinojo kokios yra vadovo pareigos, bet kaip minėjo, galimybes turėjo tik tokias, kokias turėjo. Paaiškino, kad negalintis pasakyti, kad gerai pažįsta G. Ū., kai buvo direktoriai, tai jie buvo susitikę keletą kartų, telefonu kalbėjo, tačiau nėra draugai, buvo paprasčiausiai samdomi darbuotojai. Dar kartą paaiškino, kad kada jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jau buvo įmonėje didelės skolos. Kaip matyti per visą tą nagrinėjimą, tai (duomenys neskelbtini) buvo kitų įmonių grupėje, tai (duomenys neskelbtini) ir visos kitos plytinės. Visą tą laikotarpį buvo didelis iššūkis, nes tiek jis, tiek visų kitų gamyklų direktoriai turėjo išgyventi tam tikrą laikotarpį tikėdamiesi, kad susidėlios visi reikalai su bankais ir jie per visą tą laikotarpį nedarė jokių tyčinių ar kažkokių specialių veiksmų, kad kažko išvengti. Atvirkščiai, jie bendravo su visais kreditoriais, kalbėdavosi, jeigu nebūdavo pakeliamas ragelis, tai jie visada perskambindavo jiems, t. y. ir su Sodra, ir su VMI, ir su visais. Stengėsi išgyventi iki tam tikro laikotarpio, kad viskas stotųsi į savo vėžes. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar su jam pareikštais kaltinimais nesutinka, nes jis jokių nusikaltimų nedarė ir net tokių minčių nebuvo, nes visa grupė stengėsi išgyventi iki tam tikro laiko. Prašė jį visiškai išteisinti, nes jis tikrai nieko nedarė, kas jam yra pareikšta kaltinime (t. 3, b. l. 174-178, t. 4, b. l. 128-129).

10. Teisme apklausta liudytoja I. S. parodė, kad ji nesutinka su tuo, kuo kaltina jos vadovą. Nurodė, kad matė ne vieną vadovą, tačiau tik vienintelis L. B. rūpinosi, kad būtų viskas sumokėta, stengėsi sudaryti sutartis, atidėjimus, kol pasileis gamykla ir gamyba, kad galėtų atlyginti mokesčius, nes tai buvo pats sunkiausias tarpas, kai veikla buvo uždaryta ir sustabdyta remontui. Ir už tai, kad žmogus bandė paleisti gamyklą, sumokėti tiems žmonėms, kurie tada dirbo, tada atlyginti mokesčius, jį bando apkaltinti. Mano, kad tai neteisinga, nes jis tikrai labai stengėsi. Parodė, kad įmonei labai sunkūs laikotarpis buvo 2018-2019 m. Kaip tik 2018 m. gruodžio mėnesį buvo sustabdyta įmonė remontui, visi įrengimai sustabdyti, vadinasi, nebuvo gaminama produkcija, įmonė negeneravo pajamų, galėjo parduoti tik tai, kas buvo iki to pagaminta, ir kad pavasarį paleisti įrangą sezonui pardavimo, turėjo suremontuoti ją, nes be to neturėtų pajamų. Dėl to buvo bandoma atnaujinti tuos įrengimus, juos sutvarkyti, kad būtų techniškai tvarkingi ir tik tada įmonė būtų galėjusi atlyginti tuos mokesčius. Negali stovėdama, uždaryta gamykla pagaminti produkcijos. Lėšos buvo paskirstomos pagal prioritetus, buvo nuotoliniame serveryje tokia kaip talpykla, lentelė. Kai prisijungdavo, ten būdavo patalpinami eiliškumu visi įsipareigojimai. Žinoma, pirmoje vietoje buvo mokesčiai, bankai, kadangi buvo įkeistas turtas, pagal tuos visus terminus ir sudėdavo viską, darbuotojus, remonto visas paslaugas ir tada būdavo gaunama iš finansų kontrolieriaus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš valdybos nurodymai, t. y. jie paskirdavo kokią pinigų sumą ir nurodydavo ką įmonė gali apmokėti iš tų pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodydavo, ką konkrečiai apmokėti. Tai buvo nurodoma laišku, dažnai telefono skambučiu, nes jie ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matydavo tą lentelę. Būdavo tam tikra suma pervedama ir susakoma, kam padaryti pavedimus. Paaiškino, kai jie atėjo ten dirbti ir rado tai, ir tai kad vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo kaip įmonių grupė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ta įmonė, per kurią buvo parduodama visų įmonių produkcija, nes gamyklų buvo daugiau. Nurodė, kad jie į išorę niekam kitam negalėdavo parduoti produkcijos, iš jų visą produkciją pirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pinigai jiems galėdavo grįžti tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo uždarytos, kai jau ji atėjo dirbti ir dar prieš ją daug metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindinis produkcijos pirkėjas ir jie tik iš jo galėdavo gauti pinigus. Kam mokėti pinigus nurodydavo valdyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ta pagrindinė įmonė, kuri tikriausiai arčiausiai dirbo su valdyba ir būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ kai jie atsiskaitydavo, teikdavo, siųsdavo visus pranešimus apie įsiskolinimus, apie poreikį žaliavų, apie pagamintą produkciją, visus pilnus duomenis ir jie visą tą valdymą darė įmonių. Galima sakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip dukterinė įmonė, valdymo prasme. Vadovavimas vyko visas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Savarankiški buvo tokie minimalūs sprendimai: minimalus remontas, ką vadovas pats suorganizuoja vietoje, bet įmonės visi tokie veiksmai, atsiskaitymai – viskas ateidavo iš ten. Dažniausiai buvo deklaruojama, bet ne visada turima tiek lėšų atsiskaityti. Kai ji atėjo ir įsidarbino direktorius, buvo ta pati situacija, skolos jau buvo didelės susikaupusios. Pradžioje viso jų darbo, tai jie senų vadovų skolas atlygindavo ir ten buvo šimta tūkstantinės sumos. Tai labai didžiąją savo darbo dalį dirbo tam, kad sumokėti senų laikotarpių skolas. Prieš visus šituos įvykius, prieš lapkričio mėnesį, kai jie gavo tą įspėjimą, spalio pradžioje buvo sudaryta paskolinė sutartis ir jie buvo įsipareigoję, kad lyg per metus laiko ar per pusantrų buvo išdėstyta, tiksliai negalinti atsiminti, kad sumokės tuos mokesčius. Su VMI buvo sudaryta sutartis, nes žinojo, kad gruodį turės užsidaryti remontui ir kad tikrai nesurinks tiek lėšų, kad tas sumas iš karto sumokėti, todėl buvo sudaryta paskolinė sutartis. Kaip ir visada, jie į planus teikdavo tuos mokėjimus ir jiems spalio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišskyrė pinigų sumokėti gyventojų pajamų mokesčiui. Buvo skambinama, buvo prašoma sumokėti 15 tūkstančių, ji pati skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“, rašė kontrolierei, valdyba buvo informuota. Nežino, kodėl nebuvo sumokėta. Dėl to, prasidėjo tas įspėjimas ir visa kita. Prieš įspėjimą buvo sudarę paskolinę sutartį ir kai 10 mėnesį, kai nesugebėjo antros įmokos sumokėti, paskolinę sutartį nutraukė. Tuomet į tą raštą buvo sudėtos visos sumos, kurios buvo paskolinėje sutartyje. Jie negalėjo susiplanuoti, prognozuoti, kad tokio srauto pinigų reikės. Na, ir padėtis buvo sunki. Niekas su jais nekalbėjo, kitos paskolinės sutarties niekas nedavė, toliau prasidėjo patikrinimai, tyrimai. Lyg sausio mėnesį jau buvo gautas pranešimas dėl patikrinimo. Vienas patikrinimas, paskui antras, po to NFTT įsijungė. Vadovas valdybai buvo surašęs, informavo dėl padėties bendrovėje, kad spręstų problemas, bet taip ir nebuvo išspręstos. Nurodė, kad jie visiškai buvo priklausomi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Jie negalėjo patys parduoti produkcijos. Jau viso šito konflikto metu, kai neskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, tai net vadovas, praktiškai savavališkai buvo paleidęs gamyklą, gal vasario mėnesis buvo, kiek turėjo likusių medžiagų, pagamino produkciją, pardavė ir bandė dar su žmonėmis atsiskaityti, žmonėms sumokėti, kad jie toliau tą įrangą sutvarkytų ir kad galėtų pasileisti. Jie iki paskutinio tikėjo, kad pavyks valdybai susitarti su bankais ir kad jiems skirs pinigų, ir kad gamyklą paleis. O buvo kaip buvo. Rugsėjo mėnesį buvo suteikta paskolinė sutartis, ją suteikė VMI. O paskui, spalio mėnesį ji buvo nutraukta, o lapkričio mėnesį buvo gautas pranešimas. Ir iš paskolinės sutarties visi tie mokesčiai iš karto atsirado su pradelstais terminais tame pranešime. Ji apie tai elektroniniu laišku informavo valdybą, visada informuodavo elektroniniais laiškais. Sutartį su VMI pasirašė vadovas. Ir dar, lyg net garantinį raštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rašęs VMI, VMI pati kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis jiems tikrai žodžiu buvo sakęs, kad tikrai galės atlyginti. Pranešimą, kad nesumokėti mokesčiai, jie gavo paštu. Tą pranešimą ji perdavė direktoriui, persiuntė valdybai. Dažniausiai, kai gauna, tai tą pačią dieną ir persiunčia viską. Jeigu būna po pietų, tai sekančią dieną persiunčia. Direktorius pranešimą dėl nesumokėjimo gavo. Antras pranešimas nebuvo siųstas, vadovui vasario mėnesį įteikė tą patį pranešimą, bet jį jau turėjo. Jam įteikė VMI, nes jis buvo pas juos nuvažiavęs, nes tuo metu patikrinimo rezultatai buvo ir turėjo pasirašyti ant išvados ir jam pakartotinai tada tą patį pranešimą įteikė. Nurodė, kad jie įsidarbinę jau rado tokią tvarką, buvo dalinai viskas pagrįsta sutartimis. Buvo pardavimų sutartis ir žodinis draudimas, kad niekam kitam negalima parduoti. Tai matosi, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka pinigus už parduotą produkciją, juk sąskaitos visos uždarytos buvo, visos areštuotos. Jie nemokėdavo, bet paskirdavo pagal tą mokėjimo lentelę dalį lėšų, ką jie gali paskirti, jie pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir elektroniniu laišku ar paskambinę nurodydavo, ką jie gali iš tų lėšų apmokėti. Nebūdavo taip, kad jie gautų 50 tūkst., jie gaudavo kokius 30 tūkst., didesnę sumą gaudavo tada, kai būdavo mokami atlyginimai. Pervesdavo pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, ne į plytinės, turbūt, kad jos buvo areštuotos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo visą padėtį. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo plytinei skolingas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už produkciją, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ irgi gamino, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas plytinei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuos mokėjimus atlikdamas įsiskaitydavo įsiskolinimo dengimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodydavo, kad moka už plytinę, nes yra tokia pavedimo forma, kad jeigu moki už kažką, nurodai už ką ir jis pasidengdavo savo įsiskolinimą plytinei. Tokia didelė suma, kuri nurodyta kaltinime, susidarė todėl, kad didžiąją dalį dar iki to laiko vadovas dengė senas skolas. Valstybei mokesčiai yra prioritetinė sritis, bet tik tiek, kad vadovas negali sumokėti pirmiau einamųjų mokesčių, kol nesumokėtos ankstesnės skolos. Jis negali padengti, pavyzdžiui, šio mėnesio mokesčių, nes mokesčių inspekcija įskaitytų seniausią skolą. Tai, vadinasi, jeigu jis atėjo dirbti 2017 metais, jis dengė 2016 ar 2015 metų skolas, nes buvo paliktos didelės skolos. Valdybos reakcija į skolas buvo, kad sumokės. Jiems žadėjo, kad sumokės, prašė palaukti, sakė, kad pasileis, sumokės. Vadovas pastoviai valdybai sakydavo, pateikinėjo ir prognozes, planus, įrodinėjo, kad reikia kuo skubiau baigti remontus ir paleisti gamyklą, bet be pinigėlių, skirtų medžiagoms ir remonto užbaigimui, jie negalėjo pasileisti, nebuvo lėšų, vadinasi, neturėjo produkcijos, ką parduoti, neturėjo jokių pajamų. Valdyba sakė, kad jie palauktų, nes baigia derėtis su bankais ir bus didelė injekcija piniginė, kad po to susitarimo, kaip ji suprato, turėjo ar palūkanas atidėti, ar kažką, bet turėjo būti didelė investicija į įmonę, kuri būtų padengusi įsiskolinimus ir jie būtų galėję pradėti dirbti toliau. Į (duomenys neskelbtini) sąskaitą būdavo įplaukų, bet tai būdavo labai mažos sumos. Dažniausiai jas nusirašydavo antstoliai. VMI irgi nusirašydavo, iš šių sumų buvo dengiama dalis jų skolos. Tiek, kiek išsidalindavo, nes lėšos ten tikrai būdavo mažos, kurios patekdavo, tai visi pagal eiliškumą, t. y. antstoliai, Sodra. Būdavo tokių debitorių, kurie piktybiškai nemokėdavo, dažniausiai tai už teritorijos nuomą, tai Sodra ne kartą, kaip iš jų debitoriaus, nusirašinėdavo iš jų sąskaitų ir taip dengdavosi skola. Mokesčių inspekcija kažkaip to nedarydavo. Skolos tai būdavo užskaitomos pagal faktą. Direktorius prašymus ne kad skolas užskaitytų, o prašymą, kad sumokėtų už (duomenys neskelbtini), rašydavo. Skolų užskaitymui prašymų nebuvo. Pagrinde tai būdavo darbuotojų atlyginimai, remonto išlaidos, didesni mokėjimai Sodrai ar kažkam buvo daromi, viskas būdavo išvardijama pagal poreikio lentelę į prašymą, ką leisdavo valdyba, ir tada „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo. Ne vieną kartą lygiai taip pat už (duomenys neskelbtini) yra mokėjęs pats UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jis skirstydavo. Būdavo, kad patys susitaria su elektros tiekėjais, nes jie ir sudarinėdavo visai grupei sutartis, ir susitaria, pavyzdžiui, kad jeigu perves 20 tūkst. už juos, tai jie tieks elektrą dar mėnesį. Jie patys pervesdavo tas lėšas, o sužinoma apie tai būdavo tik gavus kitą sąskaitą. Parodė, kad jie net nežinodavo apie tokį mokėjimą. Keista, kad tiekėjams buvo užskaityta 107 tūkst. eurų, ji nelabai atsimena to. Gali būti, kad tokia suma darbo užmokesčiui išmokėti buvo skirta. Valdyba sakė susitars, jie net važiavo į centrinę mokesčių inspekciją tartis, sakė, kad viskas yra sprendžiama, buvo pervesti pinigėliai, pasakyta, kad išmokėti darbo užmokestį, nes situacija tokia, kad darbuotojai visi atsistojo ir pasakė, kad jie išeina. Čia nebent darbo užmokestis galėjo būti sumokėtas, daugiau niekas negalėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai praktiškai yra tie patys: M. A., K., O. K. ir dar kažkas, bet jie visi tie patys. Direktorius be valdybos pritarimo negalėjo rašyti prašymo užskaitoms. Prašymai užskaitoms būdavo tik tada, kai valdyba būdavo paskirsčius pinigus. Kai valdyba nuspręsdavo, kam skirti, tada liepdavo parašyti prašymą. Prašymai būdavo tik tam, kad įmonės tarpusavyje teisingai užsiskaitytų. Taip, lėšas skirstydavo valdyba, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Čia buvo 3 tūkstančiai, bet ir apie tą pirkimą valdyba žinodavo, tik tiek, kad vadovas galėjo, turėjo teisę sutartį sudaryti 3 tūkstančiams eurų. Pavyzdžiui, išsikviesti darbininkus kažkokiam remontui, kad būtų toje riboje, bet valdyba apie tai žinodavo. Kiekvieną savaitę ataskaitą ji įdėdavo į serverį. Kas tą informaciją žiūrėdavo, ji nežino, bet matydavo valdyba, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Patvirtino, kad jie visi žinodavo tuos duomenis, nes ji pati asmeniškai kalbėdavo ir jie tikrai žinojo padėtį. Kam ir kiek mokėti, ateidavo nurodymai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba telefonu iš valdybos. Pirmą kartą įmonė apie skolą VMI sužinojo, tiksliau tai sužinojo buhalterė M. Č., ji perskaitė tą pranešimą, o visa įmonė ir valdyba 23 d., kai gavo registruotą laišką. Nurodė tikslios datos neprisimenanti: ar 23, ar 26 d. buvo gautas registruotas laiškas. Kai gavo tą registruotą laišką, tai tas laiškas buvo visiems persiųstas. M. Č. perskaitė prisijungusi prie VMI sistemos, ten buvo jai pateiktas tas pranešimas. Nurodė, kad registruotą laišką su tuo pranešimu gavo po kelių dienų, po to elektroninio laiško. Tą patį pranešimą vasario mėnesį direktorius gavo į rankas. Tas pranešimas tris kartus buvo įteiktas. Direktorius buvo informuotas apie prieš tai gautu pranešimu. Prisijungus prie sistemos juos gauni, tuomet yra matomas tas pranešimas, tuomet ir perskaitai. Prisijungimus prie VMI turėjo keletas žmonių: ji, M. Č. ir U., bet U. neturėjo pilnų teisių. Tą pranešimą gavo ir perskaitė M. Č.. Tiksliai negalinti pasakyti, nuo kada buvo areštuotos įmonės sąskaitos, bet ji dirba nuo 2017 m., tai visą laiką buvo areštuotos. Daug buvo vykdomųjų raštų, skaičiaus tikrai negali pasakyti, bet jų buvo visą laiką. Kai ji atėjo 2017 m. dirbti, tai 2016 m. buvo daromas auditas, ji auditui teikė duomenis, tai tikrai visos sąskaitos buvo areštuotos. Auditas nurodydavo, kad pas juos viskas būtų suderinta ir pas save užskaitas padarytos. VMI žinojo, kad įmonė dirba su areštuotomis sąskaitomis. Buvo daromi patikrinimai, patikrinimų metu buvo siunčiama užskaitų sąskaita, visas judėjas, paskolinių sudarymo metu buvo visi banko išrašai pateikiami, visi kreditoriai, debitoriai, todėl VMI žinojo. Jokių priekaištų nereiškė, net ta pati, kuri tikrino paskutinio patikrinimo metu, ta pati tikrintoja buvo ir keli metai prieš, ji tada dar nedirbo, bet pati tikrintoja pasakojo, kad buvo ta pati situacija ir anksčiau. Tikrintoja buvo Kauno VMI specialistė A. G.. Pati VMI būdavo skambindavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kalbėdavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kad pervestų kažkiek, nes tokia situacija, jie tardavosi, žadėdavo, kiek perves. Ji negali pasakyti, kas iš VMI tardavosi, bet kalbėdavosi paskutiniu metu, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G., tik pavardės jo nepamena. Sakė, kad net buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantiniai raštai rašyti, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus sumokėta. Su bankais visad tardavosi valdyba, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydavo visus nurodymus. Jeigu kalbant apie (duomenys neskelbtini), jie apie tai iš viso sužinojo tik metams pasibaigus, kai buvo daromas auditas ir suderinimai, banke įsiskolinimas buvo sumažėjęs, jie ieškojo kas padengė, į banką skambino. Bankas pateikė informaciją, kad už juos (duomenys neskelbtini)sumokėjo. Jie tas sutartis gavo tik gal sekančių metų ketvirtyje, kai buvo daromi tie suderinimai. Jų skolų užskaitymai, sumažėjimai, būdavo daromi ir be jų žinios. Programiškai buhalterijoje užskaitos buvo pasidaromos, nes auditas reikalaudavo, bet jie nematydavo kas sumokėdavo, tada bandydavo aiškintis. Aiškindavosi tada, kai pamatydavo. Pavyzdžiui, deriniesi, pamatai, kad klientas rodo, jog tu sumokėjai daugiau, tada aiškiniesi, kas už juos sumokėjo ir tada įsiskaitinėji. Tų mokėjimų be jų žinios būdavo nuolat. Jos nuomone, jeigu čia buvo pavasarinis mokėjimas, tai čia buvo taip, kad darbuotojai masiškai skambino net valdybai, su jais kalbėjosi, sakė, aiškino padėtį, kad jie atsistoja ir palieka darbo vietas ir išeina visi, tai buvo ne vieno mėnesio įsiskolinimai darbuotojams išmokėti, tas lėšas skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visas lėšas paskirstydavo jiems UAB (duomenys neskelbtini)“. Ten tas pats pranešimas buvo gautas tris kartus iš VMI. Ji mano, kad data skaitoma tada, kai buvo įteikta VMI. Visos grupės įmonės buvo skolingos VMI. Visos gaudavo pranešimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pastoviai juos gaudavo, nes visą laiką buvo skolinga. Nebuvo laikotarpio, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų neskolinga. Nežino kodėl byla iškelta tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė nesupranta kodėl vadovas L. B. yra kaltinamas tuo iš viso, nes šis žmogus ėjo į kontaktą ir su Sodra, ir su VMI, ir tikrai nuoširdžiai aiškino, teikė skaičius, prašė palaukti, nes tikrai balandžio mėnesį būtų pasileidusi plytinė ir būtų atidirbusi tas pajamas ir tai, kas buvo paskolinėje sutartyje, viskas būtų atlyginta, bet paprasčiausiai jie jau nieko negalėjo padaryti, todėl kad ir kitoms įmonėms VMI buvo išsiuntinėjusi, todėl jie turėjo tik vieną pasirinkimą – bankrotą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymus duodavo ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tai pačiai VMI buvo įkeisti (duomenys neskelbtini) karjerai, o kai nutraukė paskolinę, tai jie neišsiieškojo iš (duomenys neskelbtini), o iš karto juos įkėlė įsiskolinimus. Visos šios įmonės finansines operacijas vykdydavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujant. Visiems ta pati sistema: bendri susirinkimai, bendros formos, lentelės, jie kiekvieną savaitę, pirmadieniais, įkeldavo informaciją kokia yra būklė, kokie kreditoriai, o kartą į mėnesį teikdavo ataskaitas: smulkias, gamybines, kiek medžiagų panaudota, kokios savikainos. Paskui buvo finansinės ataskaitos, mėnesinės: visi debitoriai, visi kreditoriai, kur panaudoti pinigai, kiek panaudota – pilnos ataskaitos. Kitų įmonių tokių rezultatų jie nematydavo. Matydavo tik centras, jie tik žinodavo, tarpusavyje kalbėdavo, kad visos įmonės turi teikti tokią informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būdavo bendri susirinkimai, važiuodavo į ataskaitinius susirinkimus, tose pačiose įmonėse auditoriai tikrindavo, praktiškai pas visas tas pats vykdavo. Patvirtino, kad M. Č. ją informavo apie gautą pranešimą iš VMI. M. Č. visada ją informuodavo. Ji tą informaciją perdavė direktoriui (t. 3, b. l. 131-136).

11. Teisme apklausta liudytoja M. Č. parodė, kad dirbo buhaltere. Įmonėje pradirbo 13 metų, tai (duomenys neskelbtini) tai (duomenys neskelbtini), iš viso 13 metų. Finansinė situacija buvo prasta. Kiek buvo galima, kiek turėjo galimybių, tiek mokėjo mokesčius, mokėjo ir darbuotojams, kiek turėjo galimybių, o galimybių labai didelių neturėjo. Gal gamyba truputį maža buvo, reikėjo ir žaliavas pirkti. Žaliavas pirkdavo iš tų pačių lėšų, kurias gaudavo už parduotą produkciją. Kas nupirkdavo produkciją, iš to ir gaudavo lėšas. Visaip buvo ir fiziniai asmenys, ir juridiniai. Visas lėšas naudojo žaliavų pirkimui, mokesčiams ir darbuotojų atlyginimams. UAB (duomenys neskelbtini)“ pirkdavo iš jų produkciją daugiausia. Lyg daugiau su jokiomis įmonėmis nebuvo sudaryta sutarčių. Būdavo, kad patys gyventojai atvažiuodavo ir pirkdavo, bet labai nedaug, pavieniai. Negali pasakyti kurie tai buvo metai. Jau du metai nedirba, pamiršo. Kažkiek mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už produkciją, kodėl ne visą sumą, nežino kodėl, gal ir pas juos buvo bloga finansinė padėtis. Ji žino, kad turi būti visos sumos sumokėtos, bet ką daryti, kaip išreikalauti. Paaiškino, kad ji buvo eilinė buhalterė ir jai nepriklausė tokios operacijos. Ji atlikdavo produkcijos pajamavimą, darbo užmokesčio paskaičiavimą, sąskaitų-faktūrų pajamavimą. Ji pinigų nepervesdavo. Ji atlikdavo techninį darbą. Žino, kad buvo sudaromos sutartys su bankais, bet tame nedalyvavo ir nežino nieko. Negali pasakyti, ar įmonė kada dirbo pelningai, gal ne, nes ji finansinių balansų nedarydavo, todėl ir nežino. Pranešimus gaudavo iš VMI, teikdavo kartais deklaracijas PVM, gyventojų pajamų mokesčio. Turėjo prisijungimus, pranešimus gaudavo. Kai gaudavo pranešimus, perskaitydavo, pasakydavo vyresniems ir viskas. Būdavo ir įspėjimų, kad nesumokėti mokesčiai. Informuodavo, kad gautas pranešimas, kad paskaitytų. Pasakydavo koks yra pranešimas. Negali pasakyti, kiek buvo pranešimų. Per tiek metų, tai daug buvo tų pranešimų, negali pasakyti skaičiaus. Nurodė, kad tikrai neatsimena koks buvo pranešimo turinys. Kai gaudavo žinutę, ją pažiūrėdavo, pamatydavo, kad jos tai neliečia, tai tik pasakydavo vyr. buhalterei. Nepamena kas buvo buhalterė 2018 metais, buvo daug buhalterių, gal tada jau ir I. S. buvo. Ji deklaracijas darydavo ir siųsdavo. Nereikėdavo jų pasirašyti. Kiek deklaracijose priskaičiuodavo mokesčių, informuodavo ir vyr. buhalterę, ir direktorių, jau nepamena. Daugiausiai gal vyr. buhalterę informuodavo. Deklaruodavo gyventojų pajamų mokestį ir PVM. Skolos, kokios buvo, tikrai negali pasakyti, bet žino, kad jų buvo. Pranešimas taip ir liko. Ji pažiūrėjo, kad yra gautas pranešimas, pasakė, kad jis yra ir kad jį pažiūrėtų. Atrodo, kad I. S. pasakė. Nurodė, kad visus padarytus pavedimus suvesdavo, apskaitą suvesdavo, banko dokumentus, kas sumokėta, tai ir suvesdavo. Jei sumokėjo, tai matyti, kad skola užskaityta ir tada matyti, kad mažiau tos skolos liko. Mokėdavo buhalterė. Nurodė, kad jie priklausėme UAB „(duomenys neskelbtini)“ grupei. Būdavo, kad įmonės viena kitai būdavo skolingos. Tas skolas ir jų užskaitymą buhalteriškai atvaizduodavo ir ji, ir kita buhalterė. Ir ji tą darydavo, darydavo suderinimo aktus tokius, dokumentiškai viską sutvarkydavo. Jei gerai pamena, kad jie darydavo tokį susitarimą, kurį ir viena įmonė pasirašydavo, ir kita pasirašydavo. Ji pati nepasirašinėjo, to nepamena. Apie gautą pranešimą iš VMI direktoriaus tikrai neinformavo, lyg taip buvo, ji pasakė tik vyr. buhalterei I., kad gautas pranešimas. Ji nieko nedarė, nes ir negali nieko daryti. Ji pasakė finansininkei, direktorius daugiau su finansininke bendrauja ir tai jų abiejų bendras reikalas, ji yra tik kaip buhalterės priedas. Ji nebuvo atsakinga už tų pranešimų administravimą ir tvarkymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos, nežino, kiek laiko jos buvo areštuotos, nes su sąskaitomis reikalų neturėjo, tik žino, kad tokie dalykai buvo. Negali pasakyti, nuo kada jos buvo areštuotos. Ji gaudavo, atnešdavo, kad yra iš antstolių pateikta, kad reikia sumokėti. Viską gaudavo per paštą. Būdavo vykdomasis raštas, kartais ir įspėjimas būdavo, visaip būdavo. Praktiškai įmonė versdavosi tik iš uždirbtų pinigų iš gamybos. Pas antstolius buvo gal vieną kartą Sodra ir mokesčiai. Taip pat papildomai nurodė, kad šis direktorius, su kuriuo paskutiniu metu jai teko dirbti, jis vienintelis geriausiai mokėjo mokesčius, stengėsi, kad mokesčiai būtų sumokėti ir Sodrai, ir darbuotojams, ir mokesčiams. Kiek tik turėjo galimybių, tiek mokėjo. Tokios ir buvo galimybės, kai gaudavo už produkciją, tada ir dalindavo. Produkciją „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo, iš jo ir pinigus gaudavo, taip ir skirstydavo. Negali pasakyti kas priimdavo sprendimą kaip paskirstyti pinigus, nurodė, kad to reikia finansininkės klausti. Tokių dalykų ji nespręsdavo. Pavyzdžiui, pasakydavo, kad tas ar tas prašo pinigų, tačiau jos neinformuodavo kam pirmiausiai sumokėdavo, bet jai duodavo banko išrašą, ji matydavo kam sumokėta (t. 3, b. l. 136-138).

12. Teisme apklaustas liudytojas M. A. parodė, kad nagrinėjamas laikotarpis 2018 m. pabaiga, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sunkus momentas finansiškai. Buvusi grupė įmonių, kurias jis su partneriais valdė, kurią sudarė daug įmonių, viena iš jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir dar kitos dvi silikatinės, keramikos įmonės, dujų silikato, tai buvo didelė organizacija, ir praktiškai visose buvo skolos tiek valstybei, tiek tiekėjams ir panašiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo kažkuo išskirtinė. Pabrėžė, kad jie, kaip valdybos nariai, vedė derybas su bankais tuo metu ir jų pagrindinis dėmesys buvo derybos su bankais, nes nuo to viskas priklausė, ar ta grupė išgyvens, ar neišgyvens. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą produkciją pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėdavo į rinką, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priklausoma nuo kitų grupės įmonių. Nurodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip konsultantas. Paaiškino, kad pamenantis tiek, kad valdyboje nebuvo sprendžiami klausimai dėl skolų užskaitymo. Nurodė, kad ūkis buvo didelis ir jų dėmesys buvo skiriamas „kaip išgyventi“, o išgyvenimo klausimas rėmėsi tiesiogiai į derybas su banku, tai dėmesys buvo ten. Nurodė negalintis pasakyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas klausė jų patarimų dėl skolų užskaitymų. Parodė, kad jis nerado UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsto elektroninio laiško, kuriame nurodyta skola valstybei ir raginimas sumokėti. Tą pranešimą jis rado 2019 m. rugpjūčio mėnesį, berods jį siuntė L. B.. Pranešimas buvo tik persiųstas, jis tik rugpjūčio mėnesį gavo VMI 2018 m. lapkričio 23 ar 24 d. pranešimą. Nežino kokiu tikslu L. B. jam persiuntė tą pranešimą. Tų pokalbių įvairiausių ūkiniais reikalais būdavo daug ir dabar pasakyti, tačiau neprisimena kaip buvo reaguojama ar buvo kažko klausiama, ar kažkas pasakoma. Nurodė, kad jie gaudavo ataskaitas kokios visos įmonės skolos ir pan. Kiek pamena, skola VMI buvo 200 tūkstančių. Paaiškino, kad į mokėjimus nesikišdavo, nurodė, kad jie neskirstė pinigų, tai nebuvo jų darbo funkcija. Nebuvo taip, kad kažkaip nurodinėtų, buvo vadovai, kurie geriau tą žinojo, jeigu jie būtų įsikišę ir viršiję savo įgaliojimus, tai būtų viską išbalansavę. Skolų užskaitymo klausimais valdyba irgi nesikišo. Skolų užskaitymas, eiliškumas ir visi finansiniai reikalai valdyboje nebuvo svarstomi. Kiek žino, struktūra buvo tokia, kad vadovas susiformuoja savo mokėjimo krepšelį ir tada su UAB „(duomenys neskelbtini)“ derinasi, kiek mokėti, toks buvo algoritmas. Su kuo buvo vykdomas derinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, negali pasakyti, nes tai jų funkcija buvo. Toks derinimas turėjo būti, nes pinigai buvo ne plytinėje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodavo produkciją į išorę. Sprendimus finansiniais dalykais priimdavo direktorius, kiek žino, tai direktorius ir krepšelį įmonėms tvirtindavo, nežino ar su kažkieno pagalba, bet kiek žino, pagal tai, kaip direktorius suformuodavo gamybinių įmonių, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ten skirstydavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi 2018-2019 m. buvo G. pavardės nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo S. G. ir jie su ponu P. K.. Atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotą produkciją vykdavo įprasta tvarka, kiek žino, kažkokio išskirtinumo nebuvo. Nežino ar darydavo pavedimus į sąskaitą. Negali pasakyti apie užskaitymus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Kaip ir prieš tai minėjo, tai buvo ne valdybos klausimas, direktoriai tarpusavyje derindavosi kaip ir ką reikia daryti. Jis dirbo konsultantu, bet konsultanto pareigos to neapima. Tikrai negali pasakyti kaip vykdavo tie užskaitymai, nes praėjo nemažai laiko. Nurodė, kad jam buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo areštuotos ir vykdomi antstolio išieškojimai, kadangi buvo ir direktoriaus pranešimai apie tai. Valdybai tai buvo žinoma. Nurodė, kad klausimas „kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius galėjo atsiskaityti, esant areštuotoms sąskaitoms?“ turėtų būti ne jam užduodamas, nes jis ne direktorius. Taip pat paaiškino, kad pagrindinis akcentas buvo derybos su bankais, ten jie matė galimybę išsigelbėti. Nurodė nemanantis, kad L. B. pažeidė interesus ar kažkaip prieš juos nusižengė, dar kartą pabrėžė, kad visa esmė buvo derybos su bankais, jeigu būtų pasisekę, tai ta grupė būtų ir mokesčius sumokėjusi ir galbūt net tos bylos nebūtų buvę. Tuo laiku visos įmonės buvo skolingos tiek VMI, tiek kitiems. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išskirtinė nesumokėtų mokesčių ar skolų atžvilgiu lyginant su kitomis įmonėmis. Nurodė, kad iš vadovo pusės nei jam, nei akcininkams žalos nebuvo padaryta. Nei iš finansinės, nei iš ūkinės pusės įmonei vadovas nepadarė jokios žalos. Kreditorių labai daug įmonė neturėjo, pagrindinis kreditorius buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dabar pasakyti, kiek tuo metu buvo neprimokėta ar permokėta, negali. Buvo gaunamos ataskaitos apie kreditorius ir debitorius. Jo supratimu, šiai grupei prieš finansinę krizę 2007 m. buvo išduoti dideli kreditai, buvo padarytos didelės rekonstrukcijos ir tie kreditai neišmokėti, tik dalinai išmokėti ir atėjus iki 2018, 2019 metų ta finansinė našta, palūkanų, kreditų dengimo, buvo nepakeliama, todėl ir buvo vykdomos derybos su bankais, siekiant persifinansuoti kreditą. Mano, kad jeigu būtų pavykę, tai būtų ir įmonė išlikusi, ir mokesčiai sumokėti (t. 3, b. l. 119-121).

13. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas posėdžio metu pagarsino liudytojos O. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)" valdybos narė yra praktiškai nuo įmonės įsteigimo ir iki šiol. Jai esant UAB „(duomenys neskelbtini)" valdybos nare įmonė daugiau ar mažiau patirdavo finansinių sunkumų, o ypatingai po 2008 - 2009 m. finansinės krizės. Įmonei patiriant kritinių finansinių sunkumų valdybos nariai priimdavo sprendimą investuoti savo asmenines lėšas įmonės veiklai atstatyti. Valdybos susirinkimuose ir posėdžiuose ji dalyvaudavo, tačiau savo pareigas atliko pagal įmonės dokumentuose apibrėžtas valdybos nario funkcijas. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarybos funkcija yra kasmetinis įmonės biudžeto patvirtinimas, reguliavimas ir priežiūra, įmonės vadovo paskyrimas bei jo priežiūra, nestandartinių situacijų sprendimas ir pan. Paprastai biudžeto, vadovo paskyrimo ir kiti panašios svarbos klausimai yra sprendžiami valdybos tarybos posėdžio metu, kuris būna protokoluojamas. Apie VMI įteiktą priminimą Nr. (23.31-08) 464-688 sumokėti mokesčius buvo informuoti valdybos nariai, tame tarpe ir ji. Kas ir kada tiksliai informavo pasakyti negali, greičiausiai informacija buvo perduota elektroniniu paštu. Valdyba konkrečių veiksmų nesiėmė, kadangi pagal generalinio direktoriaus įgaliojimus ir pareigybių aprašą būtent jis buvo įgaliotas priimti sprendimus visais mokestiniais klausimais, o apie priimtus sprendimus informuoti valdybą. Neprisimenanti ar šis klausimas buvo fiksuotas valdybos tarybos posėdžio protokole. Nurodė, kad jos sutuoktinis P. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)" valdybos narys ir pirmininkas, todėl visus esminius klausimus valdyboje, susijusius su verslo, techniniais ir kitokiais sprendimais sprendžia jis kartu su M. A., todėl mano, P. K. galės daugiau paaiškinti apie šią susiklosčiusią situaciją (t. 2; b. l. 22-23).

14. Teisme apklausta liudytoja O. K. parodė, kad tikrai viską pasakė, ką žinojo ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad 2018-2019 m. valdybos susirinkimai vykdavo pagal reikalą. Susirinkimų metu buvo sprendžiami reikalai pagal susirinkimų tvarkaraštį, dalyvaudavo ir direktorius. Tvarkaraštis būdavo sudarytas pagal planą. Savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino. Nurodė nepamenanti daugiau jokių aplinkybių, nepamena ar valdyba žinojo, kad įmonės sąskaitos yra areštuotos. Pagal esamą padėtį juos informuodavo. Žinojo, kad sąskaitos buvo areštuotos. Čia direktoriaus kompetencija buvo. Tikrai nežino ar jis galėjo atsiskaitinėti su kreditoriais, kai buvo areštuotos sąskaitos (t. 3, b. l. 119).

15. Teisme apklaustas liudytojas P. K. parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, ten viskas ir parašyta, per pusantrų metų jau ne viską tiksliai pamenantis. Nurodė, kad tuo metu buvo labai sunkus laikotarpis, jų įmonė buvo daug kam skolinga ir čia nėra paslaptis. Galima sakyti, kad buvo galima mokėti ir darbuotojams, ir tiekėjams, ir valstybei, čia jau yra tam tikra tvarka ir eiliškumas, kurį vadovas puikiai žino. Valdyba, jie, kaip savininkai, samdėsi įmonės vadovą, kuris dirba, tvarkosi, žinodamas visus tuos įstatymus. Ir jo nuomone, jis nieko nepažeidė. Tiksliai nepamena, bet jie ne tik Sodrai, bet ir mokesčiams, darbuotojams, tiekėjams buvo skolingi. Su kuo pirma atsiskaityti, nėra valdybos prerogatyva, šis klausimas yra įmonės vadovo. Vadovas juos informuodavo, bet jie nieko jam nepatardavo, sakydavo, kad pinigų nėra, lėšų nėra, o kaip tas eiliškumas, tai įmonėje yra du žmonės, kurie už tai atsako, tai – įmonės vadovas ir buhalteris. Jie savo parašais sprendžia, priima sprendimus jam mokėti, nes valdyba neturi tokių įgaliojimų tai daryti, negali pavedimų daryti. Supranta, kad įmonės vadovui buvo labai sunku tą sprendimą priimti, jis didžiąją dalį mokėjo atlyginimus žmonėms, nes buvo labai svarbu išsaugoti žmones, ypatingai tokiame mažame rajone. Ir tų žmonių visą laiką buvo trūkumas. Mano, kad vadovas nenusižengė tiek, kad jį reikėtų bausti, ir jį kaltinti. Šis vadovas nieko nepavogė, pažeidė eiliškumą, suklydo, piktybiškai to nepadarė. Jis asmeniškai, kaip akcininkas, kaip valdybos narys, nemato problemų, kad jis kažką nusižengė. Negalima pasakyti, kad įmonė buvo nuostolinga, bet paskui 2009 m. sėdo į duobę, kai buvo ekonominė krizė ir po to nebeatsigavo. Esminis dalykas – „papjovė“ bankai, jie investavo, paskui jiems reikėjo atiduoti bankams, bankai nusirašydavo lėšas ir t.t. Ir tai priklauso ne nuo įmonės vadovo. Antras dalykas, būdavo žmonių atlyginimų augimas, žmonių trūkumas ir visa kita, pirkėjų skolos. Dabar įmonė yra bankrote, vyksta bankroto procedūra. Buvo bandymų ir įmonę stabdyti, kai žmonių nebuvo, bet jie nedavė vadovui jokių nurodymų, jie neturėjo tokios teisės jų duoti. Įmonės vadovas informuodavo apie viską, bet valdyba tam ir yra, nedirbs už vadovą. Nurodė, kad jų kitos įmonės paskelbė bankrotą ir jie nė pusė žodžio nepasakė, nes jie negali prieštarauti, kaip valdyba. Jeigu vadovas mato, kad įmonė yra nemoki tris ar kiek mėnesius, ar tai pusė metų ir mato, kad piniginių srautų irgi ateiti nėra, akcininkai savo pinigų nedės, nes kiekvienas supranta, kad jeigu įmonėje nėra pinigų ir t.t., jis pilną teisę turi skelbti bankrotą. Mano, kad to nebuvo padaryta. Bankrotą padarė tik atėjęs kitas vadovas po L. B.. Tai yra tokie dalykai. Nurodė, kad turi būti aiškiai atskirta valdybos pozicija ir įmonės vadovo pozicija. Jie vienas už kitą nedirba. Jie žinojo, kad įmonė yra duobėje, gaudavo ataskaitas kiekvieną ketvirtį, tačiau jie nenurodinėja direktoriui ką daryti, kadangi jis priiminėja finansinius ūkinius sprendimus. L. B. žalos akcininkams nepadarė, tas yra esminis dalykas, kaip akcininkams. Jis nepavogė nieko, pažeidė eiliškumą, tą nustatė tikrintojai. Mano, kad tai buvo netyčinis pažeidimas, jis gerbė žmones, visada sakydavo, kad reikia gelbėti žmones, kad žmonės turėtų duonos kąsnį. Nurodė negalintis pasakyti kaip buvo su skolų užskaitymais, jie nenagrinėjo kokiu būdu bus užskaitomos skolos. Kas liečia finansinę ūkinę veiklą, tai valdyba neturi nei vieno nutarimo, nei vieno sprendimo, valdyba nesikiša. Nepamena kokių skolų turėjo įmonė 2018-2019 m. bet kad turėjo skolų, tai žino ir žinojo. Dar kartą nurodė, kad jie žiūrėdavo kreditorius, debitorius – ten viskas aiškiai buvo parašyta, tą ir matė. Taip pat žinojo, kad įmonės sąskaitos buvo areštuotos, pirmoj eilėj bankas areštuoja, VMI, Sodra. Antstoliai, Sodra ir VMI tuo laikotarpiu tikrai areštuodavo sąskaitas, to neneigia, ir direktorius tai sakydavo, kad areštavo sąskaitas. Nežino ar direktorius galėjo mokėti mokesčius Sodrai ir VMI, kai buvo areštuotos sąskaitos. Į finansinę ūkinę veiklą valdyba nesikišo. Valdybai teikdavo ataskaitas, kurias gaudavo kiekvieną ketvirtį. Taip pat valdyba gaudavo išvadas, kokie kreditoriai, debitoriai, gamyba, pardavimai, t. y. viską ką turėjo gauti. Jie pasižiūrėdavo tik į bendrą sumą, kiekvienos atskirai nežiūrėdavo, nes yra įmonės vadovas, kuris ir turi spręsti iš ko pasiimti pinigus ir kam pirmiausiai atiduoti pinigus. Nurodė, kad apie užskaitymus daromus tarp įmonės kreditorių ir debitorių neturi žinių. Jis žino, kad įmonė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi savo direktorių, (duomenys neskelbtini) turi savo direktorių ir tai yra direktorių bendras reikalas ir ne valdybos reikalas kištis į jų tarpusavio reikalus. Nežino ar buvo žodis kelti bankroto bylą, bet jeigu buvo, tada reikėjo ir kelti. Nepamena ar jis buvo gavęs pranešimą dėl bankroto kėlimo. Bankrotą direktorius gali kelti neinformuodamas valdybos, net valdyba neturi teisės sustabdyti vadovo sprendimo skelbti bankrotą, nes jis pagal įstatymus privalo tą atlikti. Ne valdyba privalo, o vadovas. Šis žmogus nieko nepagrobė, jam, kaip akcininkui, žalos nepadarė, jis neturi jam jokių pretenzijų. Pretenzijų turi tik valstybė, ir jis mano, kad nepagrįstai (t. 3, b. l. 117-119).

16. Teisme apklausta specialistė N. G. parodė, kad ji galėtų paaiškinti tik tai, kas buvo jos išvadoje arba dokumentų apžiūroje parašyta. Kiek pamena 2019 metais, ji rašė dokumentų apžiūrą, prisimena, kad ją patvirtino parašu, ir gali tą patį pasakyti, kad ją tvirtino. Daugiau nieko negali pasakyti, nieko neprisimena. Kiek prisimena, tyrėja jai buvo pateikusi buhalterinius dokumentus, mano, kad už trumpą laikotarpį, gal už 2-3 mėnesių laikotarpį, nes tiek pamena, buvo klausimas apie mokesčių nesumokėjimą, apie mokesčių mokėjimo eiliškumo tvarkos pažeidimą. Nelabai prisimena kokie konkrečiai dokumentai buvo pateikti. Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus lyg buvo surašiusi išvadą, kad įmonė turėjo galimybę sumokėti mokesčius, bet negali pasakyti nei sumų, nei laikotarpio. Iš apžiūrai pateiktų dokumentų nustatė, kad buvo pažeistas eiliškumas, kad įmonė turėjo galimybę tuo laikotarpiu sumokėti mokesčius, nes vykdė veiklą, kiek pamena, atliko pardavimus ir pagal dokumentus nesumokėjo mokesčių, o atliko kitus mokėjimus. Jeigu gerai prisimena, tai buvo išrašomos pardavimo sąskaitos įmonėms ir tos įmonės už įsigytą iš (duomenys neskelbtini) produkciją nemokėjo pavedimu į (duomenys neskelbtini)sąskaitą, bet buvo direktoriaus pateikti prašymai, kad atliktu mokėjimus kitoms įmonėms, kitiems tiekėjams, darbo užmokesčiui. Nurodė, kad buvo direktoriaus prašymai, kad ta įmonė nevestų pinigų tiesiogiai į (duomenys neskelbtini), o pervestų pinigus kitiems tiekėjams, darbo užmokesčiui, dar kažkam. Laikotarpis buvo nurodytas tyrėjos užduotame klausime ir laikotarpis, jeigu gerai pamena, buvo paimtas nuo tos datos, kada buvo įteiktas priminimas. Ji to laikotarpio pati nepasirinko, tyrėja nurodė laikotarpį. Negali nieko pasakyti apie ankstesnę priminimo įteikimo datą. Nurodė, kad, jei gerai pamena, kad ji žiūrėjo ir banko dokumentus, ir kasos dokumentus. Įmonė lyg turėjo daug sąskaitų bankuose ir iš jų gal tik 2 vyko operacijos, kitose buvo nustatyti mokestiniai reikalavimai. Sąskaitos paprastai būna su minusu, kai paskola būna, o šitos būna paprastai nulinės. Kiek prisimena, dalis sąskaitų buvo tokių, dalis tokių. Ji nežino, ar jos areštuotos, bet į dalį sąskaitų būdavo įnešami iš kasos pinigai, įplaukų buvo nedidelėmis sumomis ir iš jos buvo vykdomi mokėjimai, bet didžioji dalis sąskaitų 4-5, jeigu gerai pamena, buvo nulinės. Ji nieko nežino apie antstolio uždėtus areštus, žino tik apie mokesčių ir Sodros. Nurodė, kad ji yra girdėjusi, kad kitas specialistas yra atlikęs dokumentų apžiūrą ir tyręs kitą laikotarpį. Tas tyrimas buvo atliktas anksčiau, jai atrodo, kad jis gal ne dokumentų apžiūrą atliko, o visą ūkinės veiklos analizę už laikotarpį, bet negali tiksliai pasakyti. Tai buvo padaryta anksčiau, nes po to, kai jis gal atostogavo, tai jai dar buvo užduotas klausimas paaiškinti kai kuriuos jo teiginius. Nurodė, kad ji buvo tokį trumpą paaiškinimą rašiusi, kaip keičiasi jo išvada, jeigu ten pasipildė kažkokie dokumentai. Ji žino, kad kitas specialistas tyrė. Paaiškino, kad kai ji atlikinėjo tyrimą, tai žinojo, kad yra anksčiau atliktas tyrimas, nes tai buvo anksčiau. Čia uždavė konkretų klausimą tik dėl tų dvidešimt dienų. Negali pasakyti, ar įmonė tuo metu vykdė veiklą, kai buvo atliktas ankstesnis tyrimas, nes ji dokumentų nematė, matė tik pačią specialisto išvadą, nematė iš kokių dokumentų specialistas rašė ir ar įmonė vykdė veiklą, to ji negali pasakyti. Išvadą ji matė, bet klausimas buvo jai toks, kad patikslintų tos išvados kažkurį teiginį, nes to paties specialisto tuo metu nebuvo. Negali pasakyti nei už kokį laikotarpį jis tyrė, nei kokius dokumentus žiūrėjo (t.3, b. l. 159-160).

17. Teisme apklaustas specialistas D. M. (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno apygardos valdybos vyriausiasis specialistas) parodė, kad pamena mažai, paaiškinti gali tai, kad išvadą visada surašo remdamasis jam pateiktais dokumentais, t. y. būna pateikti klausimai ir jis į juos atsako pagal pateiktus dokumentus. Jo asmeninės nuomonės ten nėra. Konkrečių dokumentų tikrai negali įvardinti, nes dabar dirba nuotoliniu būdu ir gavosi taip, kad nepasiėmė tos išvados ir neturėjo galimybės į ją namuose pasigilinti. Nurodė, kad jam buvo suformuluoti klausimai. Tuos klausimus formuluoja tyrėjas, pateikia jiems užduotį kur būna surašyti klausimai. Jis teikia išvadą iš dokumentų, kuriuos jam pateikia. Nepamena už kokius laikotarpius peržiūrėjo dokumentus, nes neperžiūrėjo išvados, o kadangi per metus surašo apie 10 tokių išvadų, tai tikrai nepamena konkrečių dokumentų. Nepamena ir su kuo tai buvo susiję, nepamena problemos. Nurodė, kad laikotarpis būna nurodytas tyrėjos pateiktoje užduotyje, jie nepasirenka laikotarpio, jį jiems nurodo tyrėjas. Yra surašyta išvada, pateikta ir prašo žiūrėti į ją. Patvirtino savo pateiktą išvadą. Nurodė, kad visos jo išvados yra surašytos remiantis dokumentais ir atsakant į užduotyje pateiktus klausimus (t. 3, b. l. 160-161).

18. Teisme apklausta liudytoja L. K. (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos vyresnioji tyrėja) parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė įtariamąjį. Kaltinamojo apklausos vyko pranešimo apie įtarimą kontekste. Iš principo ikiteisminis tyrimas yra pagal BK 219 straipsnį, tai reiškia dėl pranešimo-priminimo apie mokesčių sumokėjimą įteikimo ir po to priminimo mokesčių nesumokėjimo. Priminimas buvo 2018 metų lapkričio mėnesio, apie tai iš principo ir yra ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminiame tyrime pagrindinis tikslas buvo nustatyti faktinį priminimo įteikimo momentą, taip pat ir išreikalauti dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie buvo įvertinti ūkinės-finansinės veiklos tyrimo veiklos specialistų, siekiant nustatyti, ar laikotarpiu, kuomet buvo įteiktas priminimas, buvo įmonėje galimybės sumokėti mokesčius, apie kuriuos yra primenama. Tikslios priminimo sumos negali pasakyti. Aplinkybes ar įmonė moki nustatė specialistai, taip pat nustatė ir kokią dalį iš to priminimo sumos galėjo sumokėti įmonė. Ji analizavo tas sumas. Paskutinis pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas tiesiogiai, faktiškai įteiktas ir tas priminimas. Tą datą, kada tiesiogiai įteikė, ir fiksavo, tai buvo 2019 metų vasaris. Pats priminimas parengtas 2018 m. lapkritį, faktinis jo įteikimas taip pat fiksuotas. Jų ataskaita buvo nuo faktinio įteikimo, kada jau buvo direktoriui pasirašytinai įteikta. Nurodė, kad ikiteisminį tyrimą pradėjo nuo pat pradžios. VMI jiems pranešė ir tuo pagrindu nustačius veikos požymius buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimą atliko standartiškai, nebuvo kažkokių ypatingų aplinkybių. Šitame ikiteisminiame tyrime faktinė aplinkybė, kurią reikėjo įrodyti ir nustatyti, tai priminimo įteikimo momentas ir įmonės mokumo sąlyga, kurią nustatė specialistai ir pateikė išvadą, kokios buvo galimybės priminime nurodytą sumą sumokėti atitinkamu laikotarpiu. Įmonės mokumas buvo nustatytas remiantis specialistų išvadomis. Apžiūros būdu specialistas apžiūrėjo dokumentus ir pateikė išvadą. Negali tiksliai pasakyti kiek kartų reiškė įtarimus L. B., bet daugiau nei vienas įtarimas buvo. Pirminiai įtarimai buvo parengti pagal tuo metu turėtas ikiteisminio tyrimo aplinkybes dėl įteikimo pačio pranešimo. Pagal VMI elektroninį pranešimą, kuris buvo perskaitytas M. Č., kažkokius parodymus L. B. davė, kurių ji neatsimena. Apklausiant įtariamuoju L. B. apklausos metu jam buvo įteiktas raštas, dokumentas, kuriuo pažymima, jog Lietuvos paštas įteikė kažkokią siuntą. Pažymoje nenurodyta, koks konkrečiai dokumentas buvo įteiktas, neatsimena to. Kažkokią pažymą iš pašto L. B. pateikė. Pažymėjo, kad nesiremia pirmojo įteikimo momentu, kadangi apklausta buhalterė M. Č. nurodė, kad kai ji perskaitė VMI elektroninėje sistemoje tą priminimą, ji nepranešė vadovui apie tokį priminimą, kad jis yra išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. nurodė, kad ji nepranešė. Kitas momentas tada, kuomet L. B. prie įtariamojo apklausos pateikė Lietuvos pašto išrašą apie įteiktą VMI dokumentą, tada buvo išsiųstas VMI raštas, ar priminimas, būtent, tas konkretus priminimas buvo siųstas paštu. VMI ikiteisminio tyrimo metu atsakė, jog papildomai vadovui priminimas paštu siunčiamas nebuvo. Būtent dėl to ir buvo remiamasi paskutiniu įteikimu. Po tos apklausos, kai buvo pateikti dokumentai, jog buvo gautas raštas iš Lietuvos pašto, jie savo ruoštu 2019 m. lapkričio 12 d. išsiuntė VMI paklausimą, kurio turinio negali įvardinti, bet byloje jis tikrai yra, ir klausė, ar buvo tas priminimas išsiųstas Lietuvos paštu. VMI 2019 m. lapkričio 19 d. atrašė, kad UAB „M. P.“ 2018 m. lapkričio 24 d. buvo paskelbtas priminimas per elektroninių paslaugų portalą „mano VMI“ ir bendrovei laikomas įteiktu per elektroninių paslaugų sritį ir perskaitė jį atstovė M. Č., papildomai priminimas buvo įteiktas 2019 m. vasario 27 d. direktoriui L. B. tiesiogiai. Taip pat VMI pažymėjo, kad papildomai bendrovės vadovui paštu siųstas minėtas priminimas nebuvo. Tai remiantis tuo, jie laikėsi pozicijos, jog atskaitos taškas šio priminimo įteikimo yra tiesiogiai pasirašytinai įteiktas priminimas, tai būtų 2019 metų vasario mėnuo. Neatsimena, kaip buvo formuluotas paklausimas VMI, ar įmonei, ar įmonės vadovui buvo siųstas priminimas paštu, tačiau tikrai yra byloje ta užklausa. Buvo apsispręsta tą terminą skaičiuoti nuo tada, kai pasirašytinai buvo įteikta, tačiau be prokuroro sprendimai nėra priimami. Kaip minėjo, liudytoja M. Č., kuri perskaitė priminimą, nurodė, kad dėl įvairių asmeninių ir kitų aplinkybių tiesiog žmogiškai pamiršo apie tą priminimą pranešti vadovui, tai tada ir buvo nutarta remtis konkrečiu įteikimo momentu, kada jau faktiškai raštiškai ir pasirašytinai buvo įteiktas priminimas vadovui. Kadangi liudytoja M. Č. nurodė, kad nepranešė vadovui apie tą priminimą, todėl jie ir nutarė imti tą faktinį įteikimą (t. 3, b. l. 173-174).

19. Teisme apklaustas liudytojas G. Ū. parodė, kad jis nuo 2017 iki 2019 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prekybinė įmonė, valdybos sprendimu buvo įkurta įmonė, kuri prekiaudavo visos grupės produkcija. Jie centralizuotai tiekė visoms įmonėms žaliavas ir pasiimdavo prekes, kurias perparduodavo, nupirkdavo prekes. Atsiskaitymai tai yra balansas, tai debiutas plius kreditas, žiūrint, koks yra santykis. Buvo toks santykis, kai jau yra įsiskolinimas, tai ir mokama. Mokėdavo už pirktas prekes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevadovavo grupei, jis centralizuotai tiekdavo žaliavas visai grupei: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, nes kai einama į rinką su dideliu kiekiu, automatiškai kita kaina yra, tai natūralus verslo modelis. Pagrinde pavedimus darydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Na, įsiskolinimas yra įsiskolinimas, ar susijusiai įmonei, ar nesusijusiai įmonei yra skolingi, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turi mokėti, tik šioje vietoje visą laiką žiūrint kur spaudžia. Pripažinti reikia, kad visa ši grupė nuo krizės buvo tiek finansiškai nestabili ir turėjo problemų, todėl kiekvieną centą žiūrėdavo kaip išleisti, paleisti, kad nesustotų visa grupės veikla, ten labai sudėtinga situacija. Gamyba, kad žaliavos būtų atvežtos, kad darbuotojai nepabėgtų ir t.t. O tai būdavo tikrai labai sudėtinga. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdavo pinigų, o jie kaip įmonė, tačiau užpirkimus žaliavų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darydavo visoms gamykloms, tai kai reikėdavo jau savoms mokėti, tai jau daugiau ir akcininkai siūlydavo, kad sumokėti, reikia išlaikyti, nes visą laiką savos galėdavo palaukti šiek tiek. Juk nepasakysi žaliavų tiekėjams, kad nėra pinigų. Įsiskolinimas jau yra pradelsta suma, tai visais laikotarpiais būdavo įvairiai, tai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdavo, bandydavo padengti ir t.t. tai grafikus sudarydavo su tais pačiais tiekėjais, faktas, čia kitaip ir nebūna. Kad buvo įsiskolinimas VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, nes jie teikė jiems garantiją su akcininkų pritarimu, tiems dalykams teikdavo akcininkai, jis neturėjo teisės teikti garantijos kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gal ne akcininkai, bet valdyba. Valdyba yra valdymo organas, toje valdyboje buvo akcininkų. Nurodė tai, kadangi buvo krūva skolų, tai jis kaip atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jam labiau interesas, tai jis daugiau turėjo skolų žaliavų tiekėjams, o kai jau būdavo gamyklų klausimai, tai bendra grupė, daugiau akcininkai pasakydavo, na valdyba, kad reikia, nes kitaip bus blogai su ta įmone. Taip ir laviruodavo. Kiekviena įmonė turi savo finansus, tai yra jų katilas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmus produkciją, jie atkraudavo žaliavas. Yra mokėjimų atidėjimo terminai, kiek jie moka žaliavos tiekėjui, tiek ir produkcijos tiekėjui. Iš karto pasiėmus produkciją žinoma, kad nebuvo iš karto už ją sumokama, nes yra atidėjimas normalus praktikoje, versle atliekamas veiksmas. Kaip ir pirkdami tas pačias kalkes ar dar kažką, ar bio kurą, tai turi atidėjimą. Tai vis dėlto pinigai turi apeiti visą tą ciklą. Pagaminta produkcija parduota. Tas buvo prieš du su puse metų, jis smulkiai atgaminti negali kaip kas, kur, kada, bet mokesčiams sumokėti, jie mokėdavo pagal gamyklų pateikiamą poreikį. Jeigu jie, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi skolą, tai pagal patį poreikį ir sumoka. Pas juos didžiausi srautai buvo. Elementarus dalykas, kad reikėdavo prašyti pinigų iš jų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirkėjai, jie turėdavo jiems įsiskolinimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų neprašydavo, nes jie tiekdavo žaliavą, t. y. pateikdavo žaliavą ir nusipirkdavo prekes. Šioje vietoje, taip darydavo užskaitas. Kiekis tarp pateiktų žaliavų ir kiekis tarp nupirktos produkcijos gali sudaryti skirtumą, tai gali būti ir faktinis įsiskolinimas, kai užskaita nepadengia, tai natūralus dalykas. Yra atskiri mėnesiai, atskiri pardavimai, atskira gamyba ir buhalterija. Neprisimena ar visos įmonės dirbo nuostolingai, bet situacija buvo bloga, kas šioje vietoje buvo blogiausia, kad biudžetą tvirtino valdyba, net su neigiamais pinigų srautais. Tai užprogramuotas minusas. Nurodė, kad jie, vadovai, yra tik įgyvendintojai valdybos numatytos verslo strategijos. Jie pateikdavo verslo biudžetą metinį tokį, kokį jie matydavo, t. y. kad bus pesimistinis ir optimistinis, o jau jį patvirtindavo valdyba protokolu. Kam pirmiausia mokėti, tai daugiau būdavo tokia kaip diskusija, būdavo valdybos susirinkimai, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ irgi ateidavo ir žiūrėdavo situaciją, nes jam, kaip įmonės vadovui, jo įmonė prioritetinė, kad jis jos nenuskandintų. Ir jeigu yra kažkokių didelių bėdų, tai taip, valdyba daugiau sakydavo, kad kažkaip suspausk šitą vietą, nemokėk ten. Nurodė, kad pas juos buvo tvarkos, kada reikia rašytinio, kada ne. Jeigu jis prisiima įsipareigojus įmonėje iki tam tikro limito, ar vykdo pirkimus, visą laiką reikia turėti valdybos pritarimą, tam tikrais atvejais būdavo elektroniniu paštu, tam tikrais atvejais reikėdavo valdybos protokolo. Jeigu jis turi 100 eurų, o jam reikia sumokėti 1000 eurų, tai žiūri, kam kiek sumokėti, kam nesumoki, tai eini kalbiesi, kad sudaryti grafiką, kad palauktų. Čia sudėtingas darbas vyko, nes kažkam nesumokėsi, tai iškils problemos, o tuo laikotarpiu buvo vykdomos derybos ir jis tikrai tikėjo, ir viskas buvo sudėliota taip, kad tikrai (duomenys neskelbtini)grupė turėjo išvažiuoti. Ir su bankais buvo derybos ir šioje vietoje visi vadovai visų grupės įmonių, stengėsi išlaikyti veiklą, nes 200 žmonių nuskandinti, tai labai greitai galima, bet reikia dirbti, kad išlaikyti ir perspektyva buvo. Nurodė nežinantis už kokią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė perdirbimui medžiagų 2018 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini) parduotas prekes pateikdavo sąskaitą-faktūrą. Gavėjas pinigų sąskaitoj būdavo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai suprantama. Apmokėdavo pagal pateiktą poreikį. Faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų buvo kaip ir visų įmonių, ir jeigu nėra valstybei skolos, tai tada mokėdavo pagal jų nurodytą poreikį, kada ar pervesdavo tiesiai, ar mokėdavo, pvz. už elektrą. Tą poreikį nurodydavo gamykla, vadovai. L. B. jam žinomas, tačiau negali pasakyti kuriais metais L. B. vadovavo, nes buvo prieš tai dar vienas direktorius. Rašytinio valdybos sprendimo, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti pinigus kažkokiai kitai įmonei, nebuvo. Negali pasakyti ar buvo toks žodinis valdybos narių nurodymas. Buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga VMI, sumą žinodavo, kai jie kreipdavosi į juos, kadangi gaudavo raštą, gaudavo visi, kurie buvo skolingi VMI, kad prioritetą nustatydavo, kad nemokėti kitiems, o mokėti mokesčiams. Prioritetą nustatydavo įstatymas. Tai jei jie turėdavo suėjusį terminą apmokėti sąskaitą ir būdavo nurodyta, būdavo gavę iš VMI ar Sodros reikalavimą, kad visos sumos turi būti pervestos jiems, tai elementaru, kad tą turi padaryti pirmiausiai jiems pagal eiliškumą. Nurodė, kad nežiūrint į tai, kad sąskaitoje nurodytas gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavę iš VMI, kad reikia apmokėti, jie apmokėdavo VMI. Nepasidarydavo tokiu būdu užskaitos. Nežiūrint į tai kokiam tiekėjui jie yra skolingi, jeigu gauta iš valstybės nurodymą, kad sumos turi būti sumokamos jiems, pagal įstatymą turi būti laikomasi eiliškumo, tai ir mokama valstybei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas savarankiškai veikti atsiskaitymams teoriškai galėjo, bet praktiškai ne. Praktiškai, jeigu turi pinigų, tai disponuoja, neturi pinigų - nedisponuoja. Negalėjo pasakyti kiek tų mokėjimų iš viso galėjo būti, kadangi yra pateikiamos žaliavos jiems, perkamos prekės iš jų. Koks tas yra skirtumas, kada susidarė tas skirtumas, apsiskaičiuodavo, kai sueidavo mokėjimo terminas, kokią reikėtų mokėti. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad jeigu VMI pasikreipia, tai jie negali nemokėti. Nežino kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 tūkst. skola VMI nebuvo apmokėta. Teoriškai, kadangi įmonė veikia nuostolingai, tai ji ir negalėjo apmokėti iki galo. Paaiškino, kad kai jis pradėjo dirbti, tai visos grupės įmonės turėjo įsiskolinimų. Yra periodiškumas. Pavasarį prasideda prekyba, tada tų įsiskolinimų mažėja, ateina žiema, šalčiai, kada poreikis mažėja produkcijos, tai įsiskolinimai didėja. Kažkada sueina terminas apmokėti didesnei sumai negu pinigų srautai. Įmonė priklausė nuo sezono, tai faktas. Jeigu mūrininkai negali mūryti prie minuso, tai jie ir nevykdo tų darbų ir produkcija nereikalinga. Augdavo žiemą greičiau nei laikotarpiu, kada buvo prekyba. Kai yra poreikis, tai yra ir gamyba, elementariai tada reikia daugiau medžiagų, pinigų srautai ir visas tas ciklas lėtesnis, kitoks. Nurodė, kad iš jo pusės prašymų VMI dėl jų įsiskolinimo atidėjimo nebuvo. Atidėti skolą gali tik ta pati įmonė. Jis buvo iškviestas į Vilnių, į skyrių, dėl visos grupės bendravo, nes situacija mokesčiams buvo žinoma ir tikrai glaudžiai bendravo, dabar neprisimena visų VMI vadovų Vilniuje. Visą tą informaciją jis yra išdėstęs ir valdyba išdėstė, ir kokie jų veiksmai. Kaip minėjo, buvo vykdomos derybos su bankais. Ir buvo šansų išvažiuoti, t. y. dirbti toliau ir gaminti. Bendrai buvo bendrauta, o dėl konkrečios skolos, tai pati įmonė turi kreiptis. Ne tai, kad derybose buvo jis su VMI, vėlgi, valdyba paprašė, kad kartu eitų, nes jis dalyvaudavo derybose su banku. Atstovas yra valdyba, jis tik tiek, kad kas lietė derybas dėl skolos bankams, tai daugiau žinojo visos tos informacijos, galėjo plačiau nušviesti. Ne kaip oficialus atstovas, bet kaip žmogus, kuris žinojo daugiau informacijos, kas liečia bankus, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo didžiausias skolininkas bankui, o ne pradelstų skolų. Didžiausią kredito dalį turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendravo su visais, visiems aiškiai dėstė situaciją, niekas nebuvo slepiama. Čia jau buvo paskutiniu momentu sprendimas iš akcininkų dėl piniginės injekcijos, kai jau buvo viskas sudėliota su bankais, su atsiskaitymu, viskas turėjo būti tvarkoj, bet akcininkai nusprendė kitaip, čia jau jų sprendimas. Jo buvo pareiga su bankais padėti išvystyti ir pasiekti rezultatą, tas rezultatas buvo pasiektas, o galutiniam sprendime, kai reikėjo tam tikrą pinigų sumą investuoti, kad bankai paleistų visą grupę, tai nebuvo priimta. Grubiai tariant, taip, paskandinti, bet tai yra jų pinigai, jų sprendimas, jų darbas buvo dirbti, laikyti viską, vystyti, padėti, nieko negalėjo padaryti. Dar kartą nurodė, kad kai atėjo dirbti, visiems buvo blogai, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo blogai, būdavo areštai ir nebuvo labai gerai. Sąskaitos, kiek atsimena, buvo areštuotos. Įmonė negalėjo vykdyti jokių operacijų iš savo sąskaitų, nes sąskaitos areštuotos. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI mokėdavo pagal garantiją. Valdybos sprendimu jie garantuodavo, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tardavosi su VMI ar su Sodra ir, nežino, kokiu principu VMI įsivertindavo, kad jiems reikia papildomo kažkokio garanto, tai jie tą garantą suteikdavo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimu. Ir būdavo grafikas, jeigu pagal tą garantinį įsipareigojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaito pagal numatytą grafiką, tai iš karto VMI rašo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad žiūrėkit, turit padengti įmokas, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengdavo pagal galimybę. Kokiu terminu, kokiu laikotarpiu buvo tie laidavimai, jis negali pasakyti. Neprisimena kodėl 2018 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo VMI už UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes arba nebuvo iš UA „(duomenys neskelbtini)“ pusės garantijos, arba nebuvo pasikreipimo, ar garantijos terminas buvo pasibaigęs. Įmonių grupė didelė, pas kiekvieną skirtingos situacijos, dabar kur, pas ką konkrečiai, jis neturi tokios informacijos dokumentiškai. Dėl laidavimų sprendimus priimdavo valdyba. Laidavimas būdavo raštu, elektroniniu paštu, kadangi pagal vidinę tvarką tas jiems leidžiama iki tam tikros sumos prisiimti įsipareigojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis kaip įmonės vadovas galėjo be valdybos sprendimo, tada galėjo su valdybos sprendimu elektroniniu paštu, ne mažiau nei du valdybos nariai, o jei dar didesnis įsipareigojimas, jau turėdavo dalyvauti visi valdybos nariai ir turėdavo būti įforminta protokolu. Tai priklausydavo nuo prisiimamos prievolės dydžio. Ar tai būdavo pirkimas, ar dar kažkas. Lygiai taip pat ir kainas derindavo tik su valdyba, vienareikšmiškai. Kaip ir teisiškai kaip vadovai dirbdavo, bet ne visiškai. Nurodė, kad yra labai plona linija, kada turi vykdyti jų kaip akcininkų sprendimą, kada kaip valdybos sprendimą, kada turi ir pats pasakyti ne ar dar kažką. Laviruoji tarp valdybos sprendimų, laviruoja pagal situaciją, laviruoja pagal žmones, savo darbuotojus, pagal tiekėjus. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju, tiesioginių mokėjimų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip ir nebuvo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos areštuotos. Užskaitos vyko pagal suderintus kiekius, sudarytus grafikus, terminus. Tokia praktika grupės gal nuo kokių 2009 metų buvo tokia. Nurodė, kad jie nesukūrė tokios praktikos, jie ją tokią rado, ir jis ją tokią paliko, kai išėjo. Areštuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo tai, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėdavo jų skolininkams, pagal jų poreikį ji pervesdavo. Jie turėjo vidinę sistemą ir bendru sutarimu buvo nurodomas poreikis, ten įrašydavo. Kompiuterinė programa. Tą sistemą valdė vadovas, buhalteris. Kai buvo garantinis VMI, tai papildomai to įrašyti nereikėdavo, čia jau net poreikio nereikėdavo, jis turėdavo teisinę prievolę. Negali pasakyti ar 2018 m ta garantinė prievolė VMI dar buvo, nepamena. Tą sistemą matė ne visos įmonės. Ten ne tai, kad ta sistema buvo kažkokios buhalterinės apskaitos, tai buvo „claudi“ patalpintas „exselis“, kur pagal prisijungimą galėjo prisijungti atskira gamykla. Valdybai nereikėjo disponuoti šia sistema ir jos matyti, neatsimena, bet tikriausiai galėjo, bet poreikio ji tam tikrai neturėjo, nes valdybai jie teikdavo krūvas ataskaitų, jiems būdavo teikiamos ataskaitos ir finansiniai rodikliai, ir t.t. Valdybai viskas buvo žinoma, nuo biudžeto tvirtinimo iki eigoje tam tikri finansiniai rodikliai būdavo kas ketvirtį teikiami, kas savaitę, krūva būdavo tų ataskaitų teikiama. Taip vienareikšmiškai atsakyti taip ar ne, negali, kad daugiausiai buvo vykdomi valdybos sprendimai dėl finansinių įsipareigojimų. Jis, kaip vadovas, turėjo tvarkas ir taisykles ir kaip įstatymiškai turėjo visą tą ūkį tvarkyti. Taip, valdyba buvo labai glaudžiai dirbanti. Nepasakys, kas ten įtakodavo sprendimus, kam pirmiausia sumokėti, kaip būdavo lėšų. Jei kažkur gamykla jau prie užgesimo ribos, tai galbūt, jai daugiau skiriama buvo. Vienas valdybos narys buvo gretimame kabinete, tai ten pastoviai vyko ta diskusija, kiek čia, kam čia. Vadovai kreipdavosi į valdybą ir prašydavo pažiūrėti, kad jau yra tas ir tas, ir jau jie nieko padaryti negali, nes reikia ir tam pinigų, ir tam pinigų. Valdyba galvodavo, ką daryti. Vienareikšmiškai negalima taip sakyti, kad ateis ir sakys, kad turi mokėti ten pagal bet ką, taip negali būti. Nurodė, kad jis valdydavo finansines operacijas, tačiau nurodė, kad ir pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų. Negalėjo pasakyti grupės įmonių akcininkų struktūros, bet K. buvo ir akcininkas, ir valdybos narys, M. A. ir akcininkas, ir valdybos narys. Kiek prisimena didžiausi akcijų paketai dar kažkam buvo. K. buvo valdybos narė, kiek turėjo akcijų, nežino. Pagrindinis akcininkas buvo S. G. visų šių įmonių. S. G. akcininkai pagrindiniai buvo K. su A.. S. G. yra motininė įmonė, o kitos visos dukterinės įmonės, per visas įmones S. G. ne 100 proc. turėjo akcijų, bet tikrą dalį, ten kiti dar akcininkai buvo. Valdymo principu dirbo (t. 3, b. l. 188-192).

20. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui 2019 m. vasario 27 d. tiesiogiai, pasirašytinai įteiktas 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimas Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti mokėtinus mokesčius – 97460,80 Eur (be delspinigių), kurie paskaičiuoti remiantis teiktų deklaracijų pagrindu (t. 1, b. l. 187-191).

21. Iš 2019 m. balandžio 2 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (toliau - FNTT) gauto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pranešimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nesumokėjimo matyti, kad bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 1994 m. gegužės 24 d., įm. k. (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja (toliau – PVM) mokėtoja įregistruota 1994 m. birželio 28 d. (kodas (duomenys neskelbtini)). Nuo 2018 m. sausio 22 d. bendrovės vadovas L. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)d. Pagrindiniai akcininkai yra M. A., turintis 44 proc. akcijų, ir O. K., turinti 40 proc. akcijų. Nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. apskaitą tvarkantis asmuo – I. S.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) 2018 m. vasario 21 d. duomenimis įmonėje yra 67 apdraustieji asmenys. Bendrovės pagrindinė veikla – kitų, niekur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. ir 2018 m. lapkričio 23 d. įmonei pradėjo kauptis mokestinė nepriemoka. Susidarius mokestinei nepriemokai, Bendrovei buvo surašytas 2018 m. lapkričio 23 d. priminimas Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą sumokėti 102 813,23 Eur mokestinę nepriemoką, kuris per VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI Bendrovei įteiktas 2018 m. lapkričio 26 d. (perskaitė Mano VMI atstovė M. Č.). Priminime nurodyta, kad, nesumokėjus mokestinės nepriemokos, atsakingi asmenys po 20 dienų gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 219 straipsnį. Po priminimo įteikimo (2018 m. lapkričio 26 d.) įmonė toliau deklaravo mokestinės prievoles, tačiau jų nevykdė, todėl mokestinė nepriemoka padidėjo ir 2019 m. kovo 18 d. sudarė 141439,83 Eur nesumokėtų mokesčių (t. 1. b. l. 1-6).

22. Iš 2019 m. balandžio 4 d. FNTT pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00016-19 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytos BK 219 straipsnio 2 dalyje (t. 1; b. l. 129 - 132).

23. Iš 2019 m. gegužės 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pateikto reikalavimo Nr. 25/11-1-9-8257, kuriuo prašoma pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. matyti, kad 2019 m. gegužės 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lydraščiu Nr. 0-10089 pateikė: UAB „(duomenys neskelbtini)" 2018 metų 11-12 mėnesio kasos dokumentai, Byla Nr. 1, 31 lapas; UAB „(duomenys neskelbtini)" 2018 metų 11-12 mėnesio avansinės apyskaitos, Byla Nr. 2, 3 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)" 2018 metų 11-12 mėnesio Banko sąskaitų išrašai, Byla Nr. 3, 11 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)" 2018 metų 11 mėnesio Pardavimų PVM sąskaitos faktūros, Byla Nr. 4 117 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)" 2018 metų 12 mėnesio Pardavimų PVM sąskaitos faktūros, Byla Nr. 5, 61 lapas; UAB „(duomenys neskelbtini)" 2018 metų 11-12 mėnesio Sutartys, Prašymai, Byla Nr. 6, 85 lapai. (t. 1, b. l. 154-155).

24. Iš 2019 m. birželio 20 d. atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ŪFVTS vyr. specialistui D. M. atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūra, užduodant jam klausimą: ar po VMI prie FM Priminimo 2018 m. lapkričio 23 d. Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą per 20 dienų sumokėti 102 813,23 Eur mokesčių į valstybės biudžetą gavimo 2018 m. lapkričio 26 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per 20 dienų nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d. įskaitytinai, turėjo galimybę sumokėti mokestinę nepriemoką 102 813,23 Eur sumai? Specialistas atsakydamas į šį klausimą pateikė išvadą, kad „(duomenys neskelbtini)“ per 20 dienų, nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d. įskaitytinai, turėjo galimybę sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką 69 469,37 Eur sumai (2018 m. gruodžio 15 d. datos pabaigai piniginių lėšų likutis kasoje ir bankų sąskaitose, 161,60 Eur + 69 307,77 Eur, pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymus nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 69 307,77 Eur suma tiekėjams už bendrovę „(duomenys neskelbtini)“), bet šios 69 469,37 Eur sumos nepanaudojo mokestinei nepriemokai sumokėti (t. 2; b. l. 50-55).

25. Iš 2019 m. liepos 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto reikalavimo Nr. 25/11-1-9-12602, kurio prašoma pateikti direktoriaus L. B. darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pareigybių aprašą matyti, kad 2019 m. liepos 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu pateikė reikalavime nurodytus dokumentus (t. 1, b. l. 156 - 169)

26. Iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai išsiųsto rašto Nr. 25/11-1-9-14118 dėl civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00016-19 matyti, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. gautas VMI raštas Nr. (23.28-08-1 E) RNA – 21684, kuriuo Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-6-00016-19 dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio suma 56 338 Eur (t. 2, b. l. 27-37).

27. Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (23.28-08-1 E) RNA – 22071 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimo Nr. (23.31-08) 464-688 įteikimo (2018 m. lapkričio 26 d.) iki VMI prie FM civilinio ieškinio rašymo dienos (2019 m. rugpjūčio 30 d.) pati mokesčių nemokėjo. Per šį laikotarpį pagal VMI prie FM nurodymus iš Bendrovės sąskaitų priverstine tvarka buvo nurašyta 14644,59 Eur, antstoliai išieškojo ir pervedė VMI prie FM 6543,21 Eur, taip pat Bendrovė per šį laikotarpį deklaravo 19935,00 Eur sumai grąžintiną PVM, kuris buvo įskaitytas Priminime nurodytoms prievolėms padengti. Tokiu būdu, pagal 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimą likusi nesumokėta mokesčių suma kaip yra nurodyta VMI prie FM 2019 m. rugpjūčio 30 d. civiliniame ieškinyje Nr. RNA-21684 sudaro 56 338 Eur (t. 2, b. l. 38-39).

28. Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto reikalavimo Nr. 25/11-1-9-15710, kuriuo prašoma pateikti dokumentus, kurių pagrindu ir nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 30 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinas sumas „SEB bank“ bankui, o tiksliau 2018 m. lapkričio 30 d. Eur 15,00 „SEB bankui“ ir 2018 m. lapkričio 30 d. Eur 37475,52 UAB „SEB VB Lizingui“. 2019 m. spalio 3 d. elektroniniu paštu gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas Nr. 0-17769 į reikalavimą, kuriame Bendrovė paaiškina, kad tarp Bendrovė ir AB SEB banko 2015 m. birželio 9 d. buvo pasirašytas 2005 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutarties Nr. 1540504190850-15 pakeitimas Nr. 17, kuriuo bankui buvo įkeistas Bendrovės turtas, siekiant užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės grupių, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, prievolių bankui įvykdymą. 2018 m. rugpjūčio 21 d. gavus banko leidimus parduoti bankui įkeistą turtą bendrovė su pirkėju sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį. Pirkėjas privalėjo visą Turto kainą pervesti į Bendrovės vardu atidarytą tikslinio deponavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke, kas pirkėjo ir buvo padaryta. Pagal 2018 m. spalio 8 d. Bendrovės ir banko pasirašytą 2018 m. gegužės 16 d. tikslinio deponavimo sutarties Nr. 1540504190850-15 pakeitimą Nr. 1 Bendrovės tikslinio deponavimo sąskaitoje buvusios lėšos buvo paskirstytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonių pradelstiems įsipareigojimams bankui vykdyti. 37 490,52 Eur, Bendrovės sumokėtos už UAB „(duomenys neskelbtini)“, banko buvo automatiškai nuskaičiuotos ir skirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolai pagal finansinio lizingo sutartis iš dalies padengti (t. 1, b. l. 170-177).

29. Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto reikalavimo Nr. 25/11-1-9-15713, kuriuo prašoma pateikti dokumentus, kurių pagrindu ir nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 3 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinas sumas „SEB bank“ bankui, o tiksliau: 2018 m. gruodžio 3 d. Eur 6551,89 „SEB bank“ palūkanas ir delspinigius. 2019 m. spalio 21 d. elektroniniu paštu gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas į reikalavimą Nr. 0-18833, kuriame Bendrovė paaiškina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „SEB“ banko 2009 m. sausio 13 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 0040907042709-41. Laidavimo sutartyje nurodyta, kad vienas iš klientų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi Bendrovė laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles bankui, kurių dalis ir buvo įvykdyta reikalavime minimu mokėjimu (t. 1, b. l. 178-185).

30. Iš 2019 m. lapkričio 5-6 d. FNTT prie LR VRM ŪFVTS specialistės N. G. pateikto paaiškinimo matyti, kad į užduotą klausimą: ar įvertinus ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 1-29 pateiktų dokumentų (leidimų parduoti turtą, deponavimo sutarties pakeitimo), ir 2019 m. spalio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu pateikto laidavimo sutarties pakeitimo duomenis keičiasi 2019 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros metu pateikta specialisto išvada? Jei keičiasi, tai kaip? Specialistas atsakė: 2019 m. birželio 20 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūros protokole pagal apžiūrai pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad nesilaikant LR civilinio kodekso 6.930¹ str. nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos, 2018 m. lapkričio 26 – gruodžio 15 d. laikotarpiu pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašymus įvairiems tiekėjams buvo pervesta 69 307,77 Eur, ir tokiu būdu ši 69 307,77 Eur suma nebuvo panaudota VMI prie LR FM priminime 2018 m. lapkričio 23 d. Nr. (23.31-08) 464-688 nurodytai 102 813,23 EUR mokesčių nepriemokai į valstybės biudžetą sumokėti. Ikiteisminio tyrimo metu po dokumentų apžiūros protokolo surašymo 2019 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 1-29 pateikė duomenis, kad tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir AB SEB banko 2018 m. spalio 8 d. buvo pasirašytas tikslinio deponavimo sutarties pakeitimas, kad tikslinio deponavimo sąskaitoje buvusios lėšos, gautos už parduotą turtą, buvo paskirstytos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės, kuriai priklausė ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, pradelstiems įsipareigojimams bankui vykdyti. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, iš tikslinio deponavimo sąskaitos 37 490,52 Eur suma buvo automatiškai nuskaičiuota UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimui pagal finansinio lizingo sutartis padengti. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu po dokumentų apžiūros protokolo surašymo 2019 m. spalio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu pateikė duomenis, kad tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir AB SEB banko 2009 m. sausio 13 d. buvo pasirašyta laidavimo sutartis ir 2015 m. birželio 9 d. buvo pasirašytas laidavimo sutarties pakeitimas, kad laidavimo sutartimi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo laiduoti už klientus (vienas iš jų - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) ir užtikrinti tinkamą klientų finansinių įsipareigojimų vykdymą. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, įmonė laidavo už UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prievoles bankui ir 2018 m. gruodžio 3 d. pervedė 6 551,89 Eur palūkanų ir delspinigių. Apibendrinus ikiteisminio tyrimo metu papildomai pateiktus duomenis, keičiasi 2019 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros metu pateikta specialisto išvada: paskaičiuojama, kad 2018 m. lapkričio 26 – gruodžio 15 d. laikotarpiu pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašymus įvairiems tiekėjams buvo pervesta 25 265,36 Eur suma (dokumentų apžiūros protokole paskaičiuota 69 307,77 Eur suma – (minus) iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tikslinio deponavimo sąskaitos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuskaičiuota 37 490,52 Eur suma – (minus) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal laidavimo sutartį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 6 551,89 EUR suma = 25 265,36 Eur), ir tokiu būdu ši 25 265,36 Eur suma nebuvo panaudota VMI prie LR FM priminime 2018 m. lapkričio 23 d. Nr. (23.31-08) 464-688 nurodytai 102 813,23 Eur mokesčių nepriemokai į valstybės biudžetą sumokėti. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 26 – gruodžio 15 d. laikotarpiu turėjo galimybę sumokėti 25 426,96 Eur mokestinę nepriemoką (pagal prašymus įvairiems tiekėjams pervesta 25 265,36 Eur + piniginių lėšų likutis įmonės kasoje ir bankų sąskaitose 161,60 Eur = 25 426,96 Eur), tačiau šios 25 426,96 EUR sumos susidariusiai 102 813,23 Eur mokesčių nepriemokai sumokėti nepanaudojo (t. 2, b. l. 56-58).

31. Iš 2019 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. 25/11-1-9-18451, matyti, kad kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos pateikimo, ar 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimas Nr. (23.31-08) 464-688 buvo išsiųstas paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav.? Jeigu taip, tai kada, koks registracijos numeris buvo suteiktas ir kada įteiktas? 2019 m. lapkričio 19 d. Valstybinė mokesčių inspekcija raštu Nr. (23.3-08E) RNA-28843 informavo, kad VMI 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimas Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą sumokėti mokesčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 24 d. buvo paskelbtas VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI, Bendrovei įteiktas 2018 m. lapkričio 26 d. (perskaitė mano VMI atstovė M. Č., 2019 m. rugsėjo 5 d. perskaitė Mano VMI atstovė I. S.). Papildomai Priminimas 2019 m. vasario 27 d. buvo įteiktas Bendrovės generaliniam direktoriui L. B. tiesiogiai. Kadangi priminimas bendrovei Bendrovei buvo įteiktas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnyje nustatyta tvarka, papildomai Bendrovės vadovui paštu siųstas nebuvo (t. 1, b. l. 187-191).

32. 2019 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. J. pateiktas Reikalavimas Nr. 25/11-1-9-19445 pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Pagal 2019-11-26 Reikalavimą Nr. 25/11-1-9-19445 UAB „(duomenys neskelbtini)" lydraščiu pateikė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019-02-01 iki 2019-03-31 Pardavimo PVM sąskaitos-faktūros, 118 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019-02-01 iki 2019-03-31 Pirkimo PVM sąskaitos - faktūros, 82 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019-02-01 iki 2019-03-31 Kasos dokumentai, 39 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019-02-01 iki 2019-03-31 Avansinės apyskaitos, 2 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutartys, prašymai, informavimas, 166 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Protokolai, 5 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Banko išrašai, 7 lapai (t. 1, b. l. 192 - 193).

33. Iš 2019 m. gruodžio 5-20 d. atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros dalyvaujant FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ŪFVTS vyr. specialistei N. G. matyti, kad apžiūros metu specialistui užduotas klausimas, ar po VMI prie FM Priminimo 2018 m. lapkričio 23 d. Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą per 20 dienų sumokėti 97460,80 Eur mokesčių sumą į valstybės biudžetą įteikimo 2019 m. vasario 27 d., bendrovė „(duomenys neskelbtini)" nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 19 d. įskaitytinai, turėjo galimybę sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką 97460,80 Eur sumai? Specialistas atsakydamas į šį klausimą pateikė išvadą, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nesivadovaujant 2000-07-18 Lietuvos \respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. VIII-1864 (2013-04-18 įstatymo Nr. XII-239 redakcija) patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. patvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka, neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (atsiskaitymas trečiąja eile) po VMI prie LR FM Priminimo 2018 m. lapkričio 23 d. Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą per 20 dienų sumokėti 97 460,80 Eur mokesčių sumą į valstybės biudžetą įteikimo (priminimo įteikimo data 2019 m. vasario 27 d.), nesilaikydama mokėjimų eiliškumo tvarkos, 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 19 d. laikotarpiu įregistravo 80 639,04 Eur skolų užskaitų pagal direktoriaus prašymus, ir įregistravo 27 319,60 Eur skolų užskaitų, kurioms prašymai nebuvo pateikti, šia 107 958,64 Eur suma sumažinant įsiskolinimus darbuotojams ir tiekėjams (atsiskaitymai penktąja eile), ir ši 107 958,64 Eur užskaitų suma nebuvo panaudota VMI prie LR FM Priminime 2019 m. lapkričio 23 d. Nr. (23.31-08) 464-688 nurodytai 97 460,80 Eur mokesčių nepriemokai į valstybės biudžetą sumokėti (užskaityti) (atsiskaitymai trečiąja eile) (t. 2, b. l. 62 - 67).

34. 2020 vasario 21 d. raštu Nr. 25/11-1-9-3378 buvo kreiptasi į nemokumo administratorių S. B. dėl informacijos pateikimo. Bankroto administratorius atsakydamas į gautą raštą pateikė 2020 m. sausio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria nutarta iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 40-46).

35. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos laikotarpiu 2018 m. balandžio 30 d. – lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu būdu pateikė įvairias deklaracijas, susijusias su apskaičiuotų mokesčių sumokėjimu: 2018 m. balandžio 30 d.; 2018 m. gegužės 15 d.; 2018 m. gegužės 31 d.; 2018 m. birželio 15 d.; 2018 m. liepos 2 d.; 2018 m. liepos 16 d.; 2018 m. liepos 31 d.; 2018 m. rugpjūčio 16 d.; 2018 m. rugpjūčio 31 d.; 2018 m. rugsėjo 17 d.; 2018 m. spalio 15 d.; 2018 m. spalio 31 d. nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaracijas (38 901,11 euras) (t. 1, b. l. 19-23); 2018 m. gegužės 15 d.; 2018 m. gegužės 31 d.; 2018 m. liepos 2 d.; 2018 m. liepos 31 d.; 2018 m. rugpjūčio 31 d.; 2018 m. spalio 15 d.; 2018 m. spalio 31 d. Gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaracijas (963,72 eurai) (t. 1, b. l. 19-23); 2018 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (104,93 eurai) (t. 1, b. l. 24); 2018 m. rugsėjo 17 d. Avansinę Pelno mokesčio deklaraciją (4 253 eurai) (t. 1, b. l. 25); 2018 m. liepos 25 d.; 2018 m. rugpjūčio 27 d.; 2018 m. rugsėjo 25 d. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (39 333 eurai) (t. 1, b. l. 26-27); 2018 m. rugpjūčio 16 d.; 2018 m. lapkričio 15 d. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (13 165 eurai) (t. 1, b. l. 27-28).

36. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugsėjo 2 d. ikiteisminio tyrimo byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė pripažinti VMI civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 03-6-00016-19 ir išieškoti iš asmenų, kurių veiksmais padaryta žala valstybės biudžetui, į valstybės pajamas 56 338 Eur <...> Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad po 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimo Nr. (23.31-08) 464-688 įteikimo dienos (2018 m. lapkričio 26 d.) iki šio civilinio ieškinio rašymo dienos, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtame Priminime Nr. (23.31-08) 464-688 nurodytos 97460,80 Eur mokesčių nepriemokos pilnai nesumokėjo. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. rugpjūčio 30 d. duomenimis, likusi nesumokėta pagal 2018 m. lapkričio 23 d. priminimą Nr. (23.31-08) 464-688 mokesčių suma yra 56 338 Eur, iš jų 25320,89 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 20593,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 4253,00 Eur pelno mokesčio avansas ir 6171,00 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (t. 2, b. l. 29-31).

37. 2019 m. rugsėjo 6 d. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus nutarimu VMI prie LR FM pripažinta civiliniu ieškovu (t. 2, b. l. 37).

38. Iš civilinio ieškovo VMI atstovo 2021 m. vasario 17 d. rašto Nr. RNA-5867 matyti, kad VMI Mokesčių sistemos 2021 m. vasario 17 d. duomenimis, likusi nesumokėta pagal 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimą Nr. (23.31-08) 464-688 mokesčių suma yra 47 558,62 Eur (t. 3, b. l. 17-19).

39. Iš 2021 m. birželio 18 d. VMI prie LR FM rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad VMI prie LR FM pateikė detalią informaciją apie į Priminimą įtrauktas mokestines prievoles, jų mokėjimo terminą, sumokėtas sumas ir likusią mokestinę nepriemoką po tiesiogiai 2019 m. vasario 27 d. įteikto priminimo (t. 3, b. l. 82-83).

40. Bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikti papildomi dokumentai, atspindintys UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę (t. 4, b. l. 4-99).

Dėl VMI prie LR FM 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius įteikimo datos ir termino skaičiavimo nuo kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado pareiga sumokėti Priminime nurodytus mokesčius

41. BK 219 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatyta veika laikoma baigta, kai asmuo po to, kai gavo priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, iki nustatyto termino jos neįvykdė. Atsižvelgiant į tai būtina išsiaiškinti priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius įteikimo datą.

42. Nagrinėjamoje byloje vienas iš ginčo klausimų yra termino skaičiavimas, nuo kada L. B. atsirado pareiga sumokėti VMI priminime nurodytus mokesčius. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad priminimas L. B. buvo įteiktas ne 2019 m. vasario 27 d., kaip nurodoma kaltinamajame akte, bet 2018 m. lapkričio 26 d. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija negali sutikti, kadangi priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi prieštaringais, nenuosekliais tiek išteisintojo, tiek liudytojų parodymais, neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus.

43. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant.

44. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir VMI 2019 m. lapkričio 19 d. Nr. (23.3-08E) RNA-28843 rašto „Dėl informacijos pateikimo“, jame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimas Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą susimokėti mokesčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įteiktas 2018 m. lapkričio 26 d. (2018 m. lapkričio 26 d. perskaitė Mano VMI atstovė M. Č., 2019 m. rugsėjo 5 d. perskaitė Mano VMI atstovė I. S.). Papildomai Priminimas 2019 m. vasario 27 d. buvo įteiktas Bendrovės generaliniam direktoriui L. B. tiesiogiai. Kadangi Priminimas Bendrovei buvo įteiktas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnyje nustatyta tvarka, papildomai Bendrovės vadovui paštu siųstas nebuvo (t. 1, b. l. 187). Taip pat prie minėto 2019 m. lapkričio 19 d. VMI rašto pridėti dokumentai, t. y. Mano VMI gauto dokumento kortelės – siuntimo istorija bei Mano VMI gauto dokumento kortelės – perskaitymo istorija „Mokesčių mokėtojo gautas dokumentas“ matyti, kad 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimas Nr. (23.31-08) 464-688 patalpintas portale 2018 m. lapkričio 24 d., o įteiktas ir perskaitytas 2018 m. lapkričio 26 d. (t. 1, b. l. 188-189).

45. Šiuo atveju vertinant Priminimo įteikimo aplinkybes, byloje esančių rašytinių duomenų kontekste, svarbūs ne tik išteisintojo L. B., bet liudytojų M. Č., I. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Ikiteisminio tyrimo metu pasak L. B. priminimas jam buvo įteiktas registruota pašto siunta 2018 m. gruodžio 4 d. 12 val. (t. 2, b. l. 94). Teismo posėdžio metu išteisintasis nurodė, kad VMI Priminimą jis gavo 2018 m. lapkričio 26 d. po pietų, šį Priminimą jam atnešė įmonės vyr. buhalterė I. S., kuri informavo, jog apskaitininkė M. Č. prisijungė prie VMI sistemos, perskaitė, atspausdino ir padavė pranešimą jai. Patvirtino, kad Priminimą gavo ir registruota pašto siunta lyg 2018 m. gruodžio 4 d. (t. 3, b. l. 175). Tuo tarpu vyr. buhalterė liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2018 m. lapkričio 26 d. M. Č. perskaitė VMI Priminimą apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką. Apie šį priminimą buvo pranešta direktoriui L. B., bendrovės valdybai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, finansų kontrolei (t. 2, b. l. 3). Teismo posėdžio metu nurodė, kad apie VMI pranešimą visa įmonė sužinojo, kai gavo registruotu paštu atsiųstą laišką 23 ar 26 dieną (t. 3, b. l. 134). Liudytoja M. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2018 m. lapkričio 26 d. ryte atvykusi į darbą prisijungė prie VMI elektroninio deklaravimo sistemos pastebėjo VMI Priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius. Šį Priminimą perskaitė, uždarė, vėliau dienos eigoje apie jį pamiršo ir nepranešė nei vyr. buhalterei I. S., nei direktoriui L. B.. Vėliau buvo pristatyta registruota pašto siunta su VMI Priminimu, apie kurio gavimą buvo informuoti dirbantieji, bei atsakingi asmenys (t. 2, b. l. 14-15). Teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie gautą VMI Priminimą įmonės direktoriaus tikrai neinformavo, gali būti, kad pasakė vyr. buhalterei I., kad gautas pranešimas, kad ji pažiūrėtų (t. 3, b. l. 137). Liudytojas M. A. patvirtino, kad Priminimą elektroniniu paštu 2019 m. rugpjūčio mėnesį jam atsiuntė L. B. (t. 3, b. l. 119-121).

46. Išanalizavus aukščiau aptartus duomenis matyti, kad yra tam tikrų prieštaravimų dėl Priminimo įteikimo datos, jo siuntimo paštu aplinkybių. Nors L. B. nurodo, kad atspausdintą Priminimą 2018 m. lapkričio 26 d. jam atnešė vyr. buhalterė I. S., kuriai Priminimą perdavė apskaitininkė M. Č., tačiau pastaroji priešingai nurodė, kad perskaičiusi Priminimą pamiršo apie jį pranešti, gali būti, kad nurodė peržiūrėti pranešimus sistemoje vyr. buhalterei I. S.. Tuo tarpu I. S. nurodė, kad apie VMI pranešimą visa įmonė sužinojo, kai gavo registruotu paštu atsiųstą laišką 23 ar 26 dieną. Mano VMI portalo duomenimis, I. S. pranešimą apie Priminimą sumokėti mokesčius perskaitė tik 2019 m. rugsėjo 5 d. (t. 1, b. l. 189), t. y. praėjus net 7 mėnesiams nuo tiesioginio Priminimo įteikimo direktoriui. Tokių duomenų kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl Priminimo tinkamo įteikimo būtent 2018 m. lapkričio 26 d. Tuo tarpu išteisintojo dėstomas aplinkybes apie tai, kad 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius taip pat buvo atsiųstas registruota pašto siunta iš esmės paneigia paties VMI raštas, kuriame aiškiai nurodyta, jog minėtas Priminimas paštu siųstas nebuvo (t. 1, b. l. 187). Tokiu būdu kritiškai vertinti ir paties L. B. į bylą pateikti duomenys, t. y. išrašas iš siuntos kortelės duomenų, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 4 d. buvo įteikta kažkokia siunta, tačiau koks konkrečiai dokumentas buvo įteiktas nenurodyta (t. 2, b. l. 95-96).

47. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojant mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalyje nurodomą atitinkamai išdėstytą dokumentų įteikimo eiliškumą, būtent įteikimas tiesiogiai nurodomas pirmuoju numeriu, tokiu būdu pripažįstant tinkamiausią įteikimo būdą.

48. Šiuo atveju teisėjų kolegijai abejonių nekelia tik tiesioginio priminimo įteikimo generaliniam įmonės direktoriui L. B. data – 2019 m. vasario 27 d., kuri aiškiai užfiksuota ir rašytinėje bylos medžiagoje (t. 1, b. l. 191). Šią poziciją sustiprina ir liudytojos L. K. (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos vyresniosios tyrėjos atlikusios ikiteisminį tyrimą) parodymai, jog ji atlikdama ikiteisminį tyrimą laikėsi pozicijos, kad termino skaičiavimo atskaitos taškas yra 2019 m. vasario 27 d., kadangi tą dieną VMI Priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius buvo įteiktas pasirašytinai kaltinamajam L. B.. Kadangi M. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji nepranešė apie priminimą vadovui, o Lietuvos pašto išrašo duomenimis, priminimas registruotu paštu siųstas nebuvo (t. 3, b. l. 173-174). Taigi priešingai apylinkės teismo išvadoms, teisėjų kolegija šioje byloje laiko įrodyta, kad 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimas Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą per 20 dienų nuo Priminimo gavimo dienos sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinus mokesčius – 97460,80 Eur (be delspinigių), kurie paskaičiuoti remiantis teiktų deklaracijų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui L. B. pasirašytinai buvo įteiktas 2019 m. vasario 27 d. Atsižvelgiant į tai, aiškiai nustatytinas ir 20 dienų laikotarpis įvykdyti atsiskaitymą, t. y. nuo 2019 m. vasario 28 d. iki kovo 19 d.

Dėl kaltinime nurodytų pagal kiekvienos deklaracijos mokestinės prievolės sumų patikslinimo po tiesiogiai 2019 m. vasario 27 d. įteikto Priminimo, įvertinant sumokėtas sumas

49. Iš kaltinamojo akto, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad L. B. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laiku nesumokėjo mokesčių, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos laikotarpiu 2018 m. balandžio 30 d. – 2018 m. lapkričio 15 d. elektroniniu būdu teikė įvairias deklaracijas, susijusias su apskaičiuotų mokesčių sumokėjimu: 2018 m. balandžio 30 d.; 2018 m. gegužės 15 d.; 2018 m. gegužės 31 d.; 2018 m. birželio 15 d.; 2018 m. liepos 2 d.; 2018 m. liepos 16 d.; 2018 m. liepos 31 d.; 2018 m. rugpjūčio 16 d.; 2018 m. rugpjūčio 31 d.; 2018 m. rugsėjo 17 d.; 2018 m. spalio 15 d.; 2018 m. spalio 31 d. nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaracijas (38 901,11 euras); 2018 m. gegužės 15 d.; 2018 m. gegužės 31 d.; 2018 m. liepos 2 d.; 2018 m. liepos 31 d.; 2018 m. rugpjūčio 31 d.; 2018 m. spalio 15 d.; 2018 m. spalio 31 d. Gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaracijas (963,72 eurai); 2018 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (104,93 eurai); 2018 m. rugsėjo 17 d. Avansinę Pelno mokesčio deklaraciją (4 253 eurai); 2018 m. liepos 25 d.; 2018 m. rugpjūčio 27 d.; 2018 m. rugsėjo 25 d. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (39 333 eurai); 2018 m. rugpjūčio 16 d.; 2018 m. lapkričio 15 d. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (13 165 eurai) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. vasario 27 d. tiesiogiai įteikus 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimą Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius – 97 460,80 eurų, jų nesumokėjo, tai yra nesumokėjo daugiau kaip 500 MGL dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotų mokesčių, nors tvarkomoje apskaitoje pagal direktoriaus prašymus šiuo laikotarpiu buvo įregistruota 107 958,64 eurų dydžio skolų užskaitų, taip sumažinant kitus įsiskolinimus, tačiau jų nepanaudojant 2018 m. lapkričio 23 d. Priminime nurodytų mokesčių sumokėjimui.

50. Iš bylos medžiagos matyti, kad išteisintojo gynėjas jau pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą, kad kaltinamajame akte nėra įvertinti VMI pateikti duomenys kiek mokesčių buvo sumokėta pagal kiekvieną deklaraciją po to, kai buvo įteiktas priminimas per jame nustatytą 20 dienų terminą. Skundžiamame nuosprendyje šios aplinkybės taip pat nebuvo tinkamai įvertintos ir tikslintos, nors apylinkės teismas rėmėsi 2021 m. vasario 17 d. VMI prie FM pažyma (t. 3, b. l. 17-19), jog atitinkamais laikotarpiais tam tikros sumos pagal kaltinime nurodytas deklaracijas buvo dalinai mokamos, tačiau jokie tikslinimai kaltinimo atžvilgiu nebuvo atliekami. Nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta net į aiškias rašymo apsirikimo klaidas dėl Priminime ir kaltinamajame akte nesutampančių sumų pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją. Šiuo atveju vietoje mokestinės prievolės sumos (844,97 Eur) buvo įrašyta delspinigių suma (104,93 Eur). Akivaizdu, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai neanalizavo, negretino, nei kaltinamajame akte, nei Priminime, nei VMI rašte nurodytų mokėtinų sumų pagal pateiktas deklaracijas. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokių duomenų tikslinimas yra būtinas siekiant nustatyti konkretaus kaltinimo ribas ir apimtį.

51. Šiame kontekste itin svarbus 2021 m. birželio 18 d. VMI prie LR FM raštas „Dėl informacijos pateikimo“ iš kurio matyti, kad VMI prie LR FM pateikė detalią informaciją apie į Priminimą įtrauktas mokestines prievoles, jų mokėjimo terminą, sumokėtas sumas ir likusią mokestinę nepriemoką po tiesiogiai 2019 m. vasario 27 d. įteikto Priminimo (t. 3, b. l. 82-83). Lentelėje užfiksuoti duomenys aiškiai patvirtina, kad pagal 2018 m. balandžio 30 d. gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaracijas išieškota: 2018 m. gruodžio 3 d. (44,41 Eur); 2018 m. gruodžio 4 d. (8,37 Eur); 2018 m. gruodžio 5 d. (80,97 Eur); 2018 m. gruodžio 6 d. (8,66 Eur); 2018 m. gruodžio 28 d. (267,80 Eur); 2019 m. sausio 21 (308,85 Eur); 2019 m. sausio 29 d. (169,34 Eur); 2019 m. vasario 11 d. (234,90 Eur). Pagal 2018 m. gegužės 15 d. gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją išieškota: 2018 m. gruodžio 3 d. (124,27 Eur); 2018 m. gruodžio 4 d. (124,49 Eur); 2018 m. gruodžio 5 d. (1203,65 Eur); 2018 m. gruodžio 6 d. (128,76 Eur); 2019 m. sausio 9 d. (4,92 Eur); 2019 m. sausio 18 d. (1808,12 Eur). Pagal 2018 m. gegužės 31 d. gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaraciją išieškota: 2019 m. sausio 18 d. (208,16 Eur); 2019 m. sausio 29 d. (1098,75 Eur); 2019 m. vasario 1 d. (8,91 Eur); 2019 m. vasario 11 d. (781,29 Eur); 2019 m. kovo 8 d. (6,13 Eur); 2019 m. kovo 14 d. (367,33 Eur). Tokiu būdu mokestinės prievolės suma sumažėjo nuo 38 901,11 Eur iki 31 913,03 Eur. Pagal 2018 m. gegužės 15 d. Gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaraciją išieškota: 2018 m. gruodžio 3 d. (321,24 Eur). Pagal 2018 m. gegužės 31 d. Gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaraciją išieškota: 2019 m. sausio 18 d. (125,33 Eur). Tokiu būdu mokestinės prievolės suma sumažėjo nuo 963,72 Eur iki 517,15 Eur. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijoje nurodyta mokestinės prievolės suma (844,97 Eur) nesutampa su VMI priminime nurodyta likusia mokestine prievole (104,93 Eur), nes padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, vietoje mokestinės prievolės sumos nurodant delspinigių sumą. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai nėra BK 219 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, ši klaida ištaisytina, vadovaujantis bylos medžiagos duomenimis. Toliau mokestinės prievolės suma pagal Pelno mokesčio deklaraciją išliko nepakitusi (4253 Eur), išieškotų sumų nenustatyta. Pagal 2018 m. liepos 25 d. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją išieškota: 2018 m. lapkričio 1 d. (3022 Eur); 2019 m. sausio 1 d. (3063 Eur). Pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją išieškota: 2019 m. sausio 1 d. (1426 Eur ir 6501 Eur). Tokiu būdu mokestinė prievolė sumažėjo nuo 39 333 Eur iki 25 320,89 Eur. Pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją išieškota: 2019 m. sausio 1 d. (5922,89 Eur). Tokiu būdu likusi mokestinė prievolė sumažėjo nuo 13 165 Eur iki 7 242,11 Eur.

52. Šiuo atveju apygardos teismas įvertina kiekvienos VMI Priminime nurodytos deklaracijos likusią mokestinę prievolę po išieškojimo ir atitinkamai pagal atskiras deklaracijas pilnai padengtas mokestines prievoles, t. y. gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų 2018 m. gegužės 15 d. deklaraciją (3394,21 Eur), gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų 2018 m. gegužės 15 d. (321,24 Eur), 2018 m. gegužės 31 d. (125,33 Eur) deklaracijas, pridėtinės vertės mokesčio 2018 m. liepos 25 d. (6085 Eur) deklaraciją, kurios tampa nebeaktualios kaltinimui. Tokiu būdu ištaisius aritmetines klaidas, t. y. sukonkretinus ir patikslinus atitinkamas skaitines reikšmes L. B. teisinė padėtis neapsunkinta, jo teisė į gynyba nebuvo apribota, priešingai visi duomenys esantys byloje jam yra žinomi. Atitinkamai likusi nepriemoka pagal atskiras deklaracijas sumažėja, kaltinimo apimtis siaurėja, tačiau veikos kvalifikacijai tai jokios reikšmės neturi, kadangi bet kokiu atveju skaičiuojant pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį, bendra nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą suma sudaro 70 091,15 eurų ir viršija 500 MGL dydį. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 219 straipsnio 2 dalį.

53. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagoje esančius duomenis konstatuoja, kad L. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laiku nesumokėjo mokesčių, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos laikotarpiu 2018 m. balandžio 30 d. – 2018 m. lapkričio 15 d. elektroniniu būdu teikė įvairias deklaracijas, susijusias su apskaičiuotų mokesčių sumokėjimu, kurios buvo patikslintos pagal 2021 m. birželio 18 d. VMI prie LR FM raštą „Dėl informacijos pateikimo“ nustatant likusią mokestinę nepriemoką po tiesiogiai 2019 m. vasario 27 d. įteikto priminimo, t. y. 2018 m. balandžio 30 d.; 2018 m. gegužės 31 d.; 2018 m. birželio 15 d.; 2018 m. liepos 2 d.; 2018 m. liepos 16 d.; 2018 m. liepos 31 d.; 2018 m. rugpjūčio 16 d.; 2018 m. rugpjūčio 31 d.; 2018 m. rugsėjo 17 d.; 2018 m. spalio 15 d.; 2018 m. spalio 31 d. nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų deklaracijas (31 913,03 eurai); 2018 m. liepos 2 d.; 2018 m. liepos 31 d.; 2018 m. rugpjūčio 31 d.; 2018 m. spalio 15 d.; 2018 m. spalio 31 d. Gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų deklaracijas (517,15 eurai); 2018 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją (844,97 eurai); 2018 m. rugsėjo 17 d. Avansinę Pelno mokesčio deklaraciją (4 253 eurai); 2018 m. rugpjūčio 27 d.; 2018 m. rugsėjo 25 d. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (25 320,89 eurai); 2018 m. rugpjūčio 16 d.; 2018 m. lapkričio 15 d. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (7 242,11 eurai) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. vasario 27 d. tiesiogiai įteikus 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimą Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius – 70 091,15 eurų, jų nesumokėjo, tai yra nesumokėjo daugiau kaip 500 MGL dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotų mokesčių, nors tvarkomoje apskaitoje pagal direktoriaus prašymus šiuo laikotarpiu buvo įregistruota 107 958,64 eurų dydžio skolų užskaitų, taip sumažinant kitus įsiskolinimus, tačiau jų nepanaudojant 2018 m. lapkričio 23 d. Priminime nurodytų mokesčių sumokėjimui.

Dėl kaltinimo, jog L. B. pateikęs deklaracijas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius

54. Pagal BK 219 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą juos sumokėti. BK 219 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius ir gali tai padaryti, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti (pvz. LAT nutartis 2K-437-303/2015).

55. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jau buvo teisingai pažymėta, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsnį kilti yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą mokėti mokesčius; 3) po priminimo įteikimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Taigi norint traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už mokesčių nesumokėjimą, jo veiksmuose (neveikime) turi būti nustatyta šių sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367-303/2017, 2K-188-719/2020).

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. B. nuo 2017 m. spalio 18 d. pradėjo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju gamybos ir ūkio reikalams, nuo 2018 m. sausio 22 d. paskirtas į laikinas generalinio direktoriaus pareigas, o nuo 2018 m. gegužės 2 d. paliktas eiti generalinio direktoriaus pareigas neterminuotam laikotarpiui (t. 1, b. l. 158-164). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo – generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų, su kuriais L. B. supažindintas pasirašytinai dar 2018 m. sausio 22 d., 2.8 punktas reglamentuoja, jog būtent generalinis direktorius įgyvendina ir kontroliuoja atsiskaitymą laiku su valstybinėmis institucijomis, valstybinio draudimo įstaigomis, kreditoriais bei tiekimo ir rangovų organizacijomis. Pagal 2.9 punktą generalinis direktorius kontroliuoja, kad bendrovėje būtų atliekamos tik teisėtos finansinės – buhalterinės operacijos, kad jos būtų įformintos pagal taisykles, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai (t. 1, b. l. 166-169).

57. Nagrinėjamoje byloje išteisintasis L. B. neneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuolat pildomos privalomos mokesčių ataskaitos ir deklaracijos kaltinime nurodytais laikotarpiais šią aplinkybę patvirtina ir bylos medžiagoje esantys rašytiniai duomenys (t. 1, b. l. 13-28). Neginčijamos ir tos aplinkybės, kad pagal pateiktas deklaracijas buvo susidariusios mokestinių prievolių nepriemokos. Dėl ko, VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius. Byloje esančių įrodymų visetu neginčytinai įrodyta, kad L. B. 2019 m. vasario 27 d. pasirašytinai gavo 2018 m. lapkričio 23 d. VMI Priminimą Nr. (23.31-08) 464-688 apie pareigą susimokėti mokesčius valstybei pagal pateiktas deklaracijas per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos, t. y. žinojo apie atsiradusią pareigą sumokėti priminime nurodytus mokesčius valstybei iki 2019 m. kovo 19 d., tačiau viso proceso metu tikino, kad šios pareigos įvykdyti negalėjo dėl ne nuo jo valios priklausančios priežasties – sunkios bendrovės finansinės padėties, tiesioginės tyčios nemokėti mokesčių nebuvo, pagal galimybes mokesčiai dalinai buvo mokami. Būtent šiomis aplinkybėmis grindžiamas ir pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis.

58. Šioje vietoje pažymima, kad BK 219 straipsnio dispozicijoje mokesčio mokėtojo mokumas nėra tiesiogiai įvardintas kaip būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei už mokesčių nesumokėjimą atsirasti, tačiau baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą galima tik tuo atveju, kai asmuo turėjo galimybę sumokėti mokesčius (LAT nutartis Nr. 2K-301/2013). Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį atsiranda ir tada, kai valstybės įgaliotai institucijai priminus apie pareigą sumokėti mokesčius, asmuo turi galimybę sumokėti tik dalį priminime nurodytos mokesčių sumos, tačiau to nepadaro. Tokiu atveju asmuo pagal šį straipsnį atsako už tokią mokesčių nesumokėjimo dalį, kurią turėjo galimybę sumokėti.

59. Nagrinėjamu atveju, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė N. G. 2019 m. gruodžio 5 – gruodžio 20 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūrą, t. y. kasos dokumentai, avansinės apyskaitos, banko sąskaitų išrašai, pardavimų PVM sąskaitos – faktūros, pirkimo PVM sąskaitos – faktūros, protokolai, sutartys, prašymai, informavimai, sąskaitos apyvartos žiniaraštis, prašymai, bei VMI medžiaga ikiteisminio tyrimo iniciavimui (t. 2, b. l. 62-67). Tyrimo metu specialistei užduotas klausimas ar po 2018 m. lapkričio 23 d. VMI Priminimo apie pareigą per 20 dienų sumokėti 97 460,80 Eur mokesčių sumą į valstybės biudžetą įteikimo 2019 m. vasario 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 20 dienų nuo 2019 m. vasario 28 d. iki kovo 19 d. įskaitytinai, turėjo galimybę sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką 97 460,80 Eur sumai. Apžiūrai pateiktų kasos dokumentų duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje 2019 m. kovo 1 – kovo 19 d. laikotarpiu buvo užpajamuota iš fizinių asmenų gauti 939,45 Eur, iš kasos į įmonės banko sąskaitą buvo įnešta 550 Eur, už banko paslaugas sumokėta 3 Eur, išmokėta 255,50 Eur darbo užmokesčio ir 2019 m. kovo 19 d. dienos pabaigoje įmonės kasoje buvo apskaitytas 307,64 Eur likutis.

60. Dokumentų apžiūrai buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašai. Pateiktais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB Swedbanke 2019 m. vasario 28 d. (dienos pradžioje) buvo 12,20 Eur likutis, 2019 m. kovo 13 d. iš įmonės kasos į sąskaitą buvo įnešta 550 Eur, iš pirkėjų buvo gauta 311,22 Eur. Iš šios sąskaitos 2019 m. kovo 14 d. antstoliams pagal vykdomuosius dokumentus buvo nurašyta 400,34 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal mokėjimo nurodymą - 367,33 Eur, VSDFV - 81,48 Eur, VĮ Registrų centrui ir bankui už paslaugas - 9,45 Eur, ir 2019 m. kovo 19 d. (dienos pabaigoje) sąskaitoje buvo 14.82 Eur likutis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB SEB banke 2019 m. vasario 28 d. (dienos pradžioje) buvo 13,62 Eur likutis, 2019 m. kovo 7 d. – kovo 18 d. laikotarpiu iš antstolės buvo gauta 17,89 Eur. Iš šios sąskaitos antstolei pagal vykdomuosius dokumentus buvo nurašyta 5,02 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal mokėjimo nurodymą - 6,13 Eur, VĮ Registrų centrui ir bankui už paslaugas - 4,04 Eur, ir 2019 m. kovo 19 d. (dienos pabaigoje) sąskaitoje buvo 16,32 Eur likutis.

61. Apibendrinus dokumentų apžiūrai pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentų ir banko sąskaitų išrašų duomenis, 2019 m. vasario 28 d. (dienos pradžioje) įmonės kasoje ir banko sąskaitose buvo 202,51 Eur piniginių lėšų likutis (176,69+12,20+13,62=202,51). Pateiktų dokumentų duomenimis, 2019 m. vasario 28 d. – kovo 19 d. laikotarpiu į kasą ir sąskaitas banke buvo gauta 1268,56 Eur įplaukų. Turimos ir gautos piniginės lėšos buvo panaudotos: išmokėta 255,50 Eur darbo užmokesčio, nurašytos mokestinės nepriemokos VMI ir VSDFV pagal mokėjimų nurodymus - 454,94 Eur, nurašyta antstoliams pagal vykdomuosius dokumentus - 405,36 Eur, nurašyta bankui ir VĮ Registrų centrui už paslaugas - 16,49 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 19 d. (dienos pabaigoje) įmonės kasoje ir banko sąskaitose buvo 338,78 Eur piniginių lėšų likutis (307,64+14,82+16,32=338,78). Būtent šios piniginė lėšos nebuvo panaudotos VMI priminime nurodytos mokestinės nepriemokos padengimui. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalimi patvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka, neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (atsiskaitymas trečiąja eile) po VMI prie LR FM Priminimo 2018 m. lapkričio 23 d. apie pareigą per 20 dienų sumokėti 97 460,80 Eur mokesčių sumą į valstybės biudžetą įteikimo (priminimo įteikimo data 2019 m. vasario 27 d.), nesilaikydama mokėjimų eiliškumo tvarkos, iš įmonės kasos 2019 m. kovo 15 d. išmokėjo 255,50 Eur darbo užmokesčio. Be visa to, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 28 d. – kovo 19 d. laikotarpiu iš įmonės kasoje ir banko sąskaitose buvusių piniginių lėšų turėjo galimybę sumokėti dalį - 594,28 Eur - mokestinės nepriemokos (2019 m. kovo 19 d. (dienos pabaigoje) buvusios lėšos įmonės kasoje ir banko sąskaitose 338,78 Eur+2019 m. kovo 15 d. išmokėtas darbo užmokestis 255,50 Eur=594,28 Eur).

62. Dokumentų apžiūrai taip pat buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaitos faktūros (117 vnt.), kuriose 2019 m. vasario – kovo mėn. įformintas prekių ir įvairių paslaugų pardavimas iš viso už 428 894,15 Eur su PVM, tame tarpe 2019 m. vasario 28 d. – kovo 19 d. laikotarpiu - 44 355,45 Eur su PVM. Pateiktų dokumentų duomenimis, 2019 m. vasario – kovo mėn. laikotarpiu pirkėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra parduota prekių ir paslaugų iš viso už 298 677,01 Eur, arba 69,6% visų įformintų prekių ir paslaugų pardavimų. Pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prašymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų darbo užmokestį ir įsiskolinimą įvairiems tiekėjams ir kreditoriams už UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėtomis sumomis sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad prašymai surašyti ir pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. B. vardu, ir jie adresuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. B.. Apžiūrai pateikto suvestinio apskaitos registro „Sąskaitos 276 apyvarta. Skolų užskaitymas“ duomenimis, 2019 m. vasario 28 d. – kovo 19 d. laikotarpiu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prašymus buvo įregistruota 80 639,04 Eur skolų užskaitų, ir įregistruota 27 319,60 Eur skolų užskaitų, kurioms prašymai nebuvo pateikti, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje apskaitoje 107 958,64 Eur suma (80 693,04+27 319,60) buvo sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio įsiskolinimai darbuotojams, ir įsiskolinimai tiekėjams ir kreditoriams, ir sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį patvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką - atsiskaitymai penktąja eile), ir ši 107 958,64 Eur užskaitų suma nebuvo panaudota VMI prie LR FM Priminime 2018 m. lapkričio 23 d. (Priminimo įteikimo data 2019 m. vasario 27 d.) nurodytai 97 460,80 Eur mokesčių nepriemokai į valstybės biudžetą sumokėti (užskaityti) (pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje patvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką - atsiskaitymai trečiąja eile).

63. Apžiūros protokolu įvertinus pateiktų dokumentų visumą konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesivadovaujant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi patvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka, neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (atsiskaitymas trečiąja eile) po VMI prie LR FM Priminimo 2018 m. lapkričio 23 d. apie pareigą per 20 dienų sumokėti 97 460,80 Eur mokesčių sumą į valstybės biudžetą įteikimo (Priminimo įteikimo data 2019 m. vasario 27 d.), nesilaikydama mokėjimų eiliškumo tvarkos, 2019 m. vasario 28 d. – kovo 19 d. laikotarpiu įregistravo 80 639,04 Eur skolų užskaitų pagal direktoriaus prašymus, ir įregistravo 27 319,60 Eur skolų užskaitų, kurioms prašymai nebuvo pateikti, šia 107 958,64 Eur suma sumažinant įsiskolinimus darbuotojams ir tiekėjams (atsiskaitymai penktąja eile), ir ši 107 958,64 Eur užskaitų suma nebuvo panaudota VMI prie LR FM 2018 m. lapkričio 23 d. Priminime nurodytai 97 460,80 Eur mokesčių nepriemokai į valstybės biudžetą sumokėti (užskaityti) (atsiskaitymai trečiąja eile).

64. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialistės pateikta išvada. Apylinkės teisme vykusio posėdžio metu apklausta specialistė N. G. patvirtino tyrimo metu nustatytas išvadas apie tai, kad įmonė turėjo galimybę sumokėti mokesčius, tačiau atliko kitus mokėjimus, tokiu būdu pažeidė mokesčių mokėjimo eiliškumą (t. 3, b. l. 159-160).

65. Aukščiau aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumas yra nustatytas byloje esančia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistės N. G. 2019 m. gruodžio 5 – gruodžio 20 d. atliktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 62-67). Protokole aiškiai nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki kovo 19 d. įregistravo 107 958,64 Eur skolų užskaitų, tačiau šios sumos nepanaudojo VMI prie LR FM 2018 m. lapkričio 23 d. priminime nurodytai 97 460,80 Eur, apygardos teismo patikslintai 70 091,15 Eur mokesčių nepriemokai į valstybės biudžetą sumokėti. Akivaizdu, kad atliktų užskaitų suma (107 958,64 Eur) yra didesnė už bendrovės turėtus įsipareigojimus valstybės biudžetui (70 091,15 Eur), todėl bendrovė galėjo sumokėti privalomųjų mokesčių nepriemoką į valstybės biudžetą.

66. Tuo tarpu argumentais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių sunkumų ką patvirtino ir liudytojai M. A., O. K., P. K., M. Č., I. S., kadangi turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, dengė pradelstus įsiskolinimus, dėl ko ir pažeidė mokestinių prievolių mokėjimų eiliškumą negali būti grindžiama kaip L. B. padarytos BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos subjektyviosios pusės (tyčios) nebuvimas. Mokesčių mokėjimo eiliškumo tvarkos pažeidimų vertinimas kaip kaltinamojo veiksmus pateisinantis elgesys iš esmės yra ydingas. Šiame kontekste pažymėtina, kad atmestini kaip nepagrįsti ir tokie gynybos argumentai, kad atsiskaitymą apsunkino areštuotos įmonės banko sąskaitos, bei turtas, kadangi aukščiau aptartų duomenų visumos analizė rodo, kad minėtos aplinkybės nesutrukdė įmonei vykdyti atitinkamo užskaitų mechanizmo. Be to, areštuojant banko sąskaitas paliekama galimybė mokestinėms įplaukoms į sąskaitas. Atitinkamai VMI priima nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, kas ir buvo daroma šiuo atveju (t. 1, b. l. 32-51).

67. Priešingai apylinkės teismo išvadoms, tyčios buvimą L. B. veiksmuose iš esmės pagrindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros protokolo 6 lentelėje užfiksuoti duomenys patvirtinantys, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki kovo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius L. B. surašė prašymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui L. B. dėl įvairios paskirties ir dydžio apmokėjimų kaip skolų kitiems asmenims užskaitų padengimą (t. 2, b. l. 66). Akivaizdu, kad būtent L. B. valiniai veiksmai lėmė mokesčių pagal pateiktas deklaracijas nesumokėjimą, kadangi jis būdamas abiejų įmonių generaliniu direktoriumi ir iš esmės rašydamas prašymus pats sau, tokiu būdu atlikdamas įvairias užskaitas, mokėdamas darbo užmokestį, automobilio nuomos mokesčius, ir kt., t. y. pažeisdamas CK įtvirtintą mokesčių mokėjimo eiliškumą, ir aiškiai žinodamas, kad egzistuoja pagal 2018 m. lapkričio 23 d. VMI priminimą nepadengtų mokestinių prievolių valstybei, jas ignoravo ir veikė išskirtinai savo interesais. Be to, atliktų užskaitų mechanizmo neneigė ir pats kaltinamasis L. B., šias aplinkybes taip pat patvirtina ir liudytojai I. S., M. Č. ir M. A..

68. Apylinkės teismas analizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumą atitinkamu laikotarpiu išskirtinę reikšmę suteikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir AB SEB banko 2015 m. birželio 9 d. pasirašytam 2005 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutarties Nr. 1540504190850-15 pakeitimui Nr. 17, kuriuo bankui buvo įkeistas Bendrovės turtas, siekiant užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės grupių, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, prievolių bankui įvykdymą, 2018 m. rugpjūčio 21 d. gavus banko leidimus parduoti bankui įkeistą turtą bendrovė su pirkėju sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį. Pirkėjas privalėjo visą Turto kainą pervesti į Bendrovės vardu atidarytą tikslinio deponavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke, kas pirkėjo ir buvo padaryta. Pagal 2018 m. spalio 8 d. Bendrovės ir banko pasirašytą 2018 m. gegužės 16 d. tikslinio deponavimo sutarties Nr. 1540504190850-15 pakeitimą Nr. 1 Bendrovės tikslinio deponavimo sąskaitoje buvusios lėšos buvo paskirstytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonių pradelstiems įsipareigojimams bankui vykdyti. 37 490,52 Eur Bendrovės sumokėtos už UAB „(duomenys neskelbtini)“, banko buvo automatiškai nuskaičiuotos ir skirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolai pagal finansinio lizingo sutartis iš dalies padengti (t. 1, b. l. 170-177). Šioje dalyje teisėjų kolegija pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentams, jog minėti susitarimai buvo sudaryti ne dėl skolų VMI padengimo, bet dėl finansinio lizingo sutarčių ir įsipareigojimų bankui padengti. Atskirų įmonių vidiniai susitarimai šiuo atveju negali būti iškeliami aukščiau CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintai atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkai. Be to, VMI raštas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2019 metais nebuvo sudaręs su VMI garantinės ar laidavimo sutarties už UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 196).

69. Teisėjų kolegija nepritaria apylinkės teismo argumentams, kurie susiję su savanorišku, daliniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinių prievolių dengimu, ką ypatingai analizavo pirmosios instancijos teismas, tačiau kaip teisingai pažymėta prokurorės apeliaciniame skunde minėtos sumos buvo išieškotos priverstine tvarka kaip į sąskaitas įplaukusių lėšų nuskaitymas mokesčių administratoriaus iniciatyva. Minėtas aplinkybes patvirtina ir šio nuosprendžio 56 punkte analizuotas 2021 m. birželio 18 d. VMI prie LR FM raštas „Dėl informacijos pateikimo“ iš kurio matyti, kad VMI prie LR FM pateikė detalią informaciją apie į Priminimą įtrauktas mokestines prievoles, jų mokėjimo terminą, sumokėtas sumas ir likusią mokestinę nepriemoką po tiesiogiai 2019 m. vasario 27 d. įteikto Priminimo. Atitinkamai po lentele pateikti paaiškinimai, kad kodu 8230 pažymėta pagal VMI nurodymą nurašytos mokestinės prievolės – iš mokesčių mokėtojo sąskaitos išieškotos sumos, kodu 8270 – antstolių pagal VMI vykdomąjį dokumentą išieškota suma. Tuo tarpu įvertinant atliktus mokėjimus, lentelėje dominuoja būtent aukščiau minėti įmokos kodai (8230, 8270). Šios aplinkybės iš esmės paneigia kaltinamojo ir jo gynybos argumentus apie savanorišką mokesčių dalies sumokėjimą.

70. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatytą tvarką, turėdamas pareigą nustatytu terminu sumokėti mokesčius, po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimu, įteiktu 2019 m. vasario 27 d. priminė jam apie pareigą sumokėti mokesčius per 20 dienų nuo Priminimo gavimo dienos, t. y. iki 2019 m. kovo 19 d. turėdamas realią galimybę tai padaryti, nesumokėjo daugiau kaip 500 MGL dydžio – 70 091,15 eurų, mokesčių ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 219 straipsnio 2 dalyje.

71. Dėl to Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. L. B. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

72. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

73. BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas – nuo 2 iki 6 metų.

74. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-1073/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-648/2020). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – asmens nubaudimą.

75. Nagrinėjamu atveju skirdamas kaltinamajam bausmę, apygardos teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą – L. B. padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį nusikaltimą finansų sistemai; motyvus ir tikslus – mokestinės nepriemokos buvo nemokamos generalinio direktoriaus sprendimu, iš esmės turint lėšų, bet pirmiau apmokant tiekėjams, darbuotojams, vykdant užskaitas, tokiu būdu pažeidžiant mokėjimų eiliškumą, nustatytą Mokesčių administravimo įstatyme; į padarytos žalos dydį (nesumokėtų mokesčių suma sudaro daugiau kaip 500 MGL); kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau baudos sumokėtos, vedęs, turi du vaikus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 68-76). L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą,

76. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. L. B. nėra toks pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, nes tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio (kraštutinę priemonę).

77. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas L. B. už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.), todėl L. B. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė, nei BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė – bauda. Laikytina, kad baudos, kaip bausmės paskyrimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste objektyviai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Baudos dydis, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, nustatytinas 250 MGL.

78. Byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė išieškoti iš asmenų, kurių veiksmais padaryta žala valstybės biudžetui, į valstybės pajamas 56 338 Eur, iš jų 25 320,89 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 20 593,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 4 253 Eur pelno mokesčio avanso ir 6171 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (t. 2, b. l. 29-31). Dėl civilinio ieškinio patikslinimo civilinio ieškovo VMI atstovė pateikė pirmosios instancijos teismui 2020 m. rugsėjo 15 d. raštą „Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-828-922/2020“, kuriame nurodyta, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. rugsėjo 15 d. duomenimis, likusi nesumokėta pagal 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimą mokesčių suma yra 47 558,62 Eur, iš jų: 24 263,49 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 844,97 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 12 026,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 4253 Eur pelno mokesčio avanso bei 6 171 Eur valstybinių gamtos išteklių mokesčio, šią sumą prašoma priteisti iš asmenų, kurių veiksmais padaryta žala valstybės biudžetui (t. 2, b. l. 147). 2020 m. gruodžio 22 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos viršininkas pateikė paklausimą VMI prašydamas pateikti informaciją: kokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likusi nesumokėta mokesčių suma pagal 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimą (t. 3, b. l. 8-9). Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakymą, kad 2020 m. gruodžio 29 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusi nesumokėta suma pagal 2018 m. lapkričio 23 d. Priminimą yra 47 558, 62 Eur, iš jų: 24 263,49 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 844,97 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 12 026,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 4253 Eur pelno mokesčio avanso bei 6 171 Eur valstybinių gamtos išteklių mokesčio (t. 3, b. l. 10). Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme civilinio ieškovo VMI atstovas nedalyvavo, tačiau pateiktuose prašymuose dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nurodyta, kad civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti į valstybės pajamas 47 558,62 Eur sumą (t. 2, b. l. 170, t. 3, b. l. 10, 47, 60, 108, 113, 141, 146, 154, 168, 185, t. 4, b. l. 106, 120). Minėta suma nesikeitė, išliko analogiška ir paskutiniame prašyme 2022 m. kovo 21 d. (t. 4, b. l. 120). Kadangi ši žala padaryta dėl vadovo neteisėtų veiksmų, tai prašo priteisti iš L. B..

79. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad civilinio ieškinio dalyku baudžiamojoje byloje gali būti turtinė žala. Turtinės žalos samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio (vadovo) nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis (vadovas) atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 29 d. iškelta bankroto byla (t. 2, b. l. 42-46). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2022 m. gegužės 31 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, sprendimas įsiteisėjo 2022 m. liepos 1 d. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu L. B. yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kurios pagrindu valstybės biudžetas negavo pajamų, nustačius, kad būtent L. B. veiksmai lėmė šių nesumokėtų mokesčių susidarymą, tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos valstybės biudžetui yra tiesioginis priežastinis ryšys, nesant juridinio asmens, kaip mokesčio mokėtojo, žalą biudžetui privalo atlyginti juridinio asmens vadovas, todėl patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistina 47 558,62 Eur turtinės žalos.

80. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų 11-12 mėnesio kasos dokumentai, Byla Nr. 1, 31 lapas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų 11-12 mėnesio avansinės apyskaitos, Byla Nr. 2, 3 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų 11-12 mėnesio Banko sąskaitų išrašai, Byla Nr. 3, 11 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų 11 mėnesio Pardavimų PVM sąskaitos faktūros, Byla Nr. 4, 117 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų 12 mėnesio Pardavimų PVM sąskaitos faktūros, Byla Nr. 5, 61 lapas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų 11-12 mėnesio Sutartys, Prašymai, Byla Nr. 6, 85 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Pardavimo PVM sąskaitos – faktūros, 118 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Pirkimo PVM sąskaitos – faktūros, 82 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Kasos dokumentai, 39 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Avansinės apyskaitos, 2 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutartys, prašymai, informavimas, 166 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Protokolai, 5 lapai; UAB (duomenys neskelbtini)“ Banko išrašai, 7 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 Sąskaitos 276 apyvarta 8 lapai; 2019 m. vasario 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, 1 lapas, 2019 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, 1 lapas, 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjimo žiniaraštis, 1 lapas, 2019 m. vasario 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, 1 lapas, 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjimo žiniaraštis, 2 lapai, 2019 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, 1 lapas, 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjimo žiniaraštis, 1 lapas, 2019 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjimo žiniaraštis, 2 lapai; 2019 m. kovo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymai, 2 lapai; 2019 m. sausio – vasario mėnesio išmokėjimo žiniaraštis, 2 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ išskaičiuotos sumos antstoliams, 1 lapas; Žalos atlyginimo lentelė, 1 lapas, paliktini saugoti prie bylos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ritos Čivinskaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 219 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.

Įpareigoti L. B. per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėti paskirtą baudą į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. L. B. išaiškinti, kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 ir 23 straipsniai).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti valstybės naudai iš L. B. 47 558,62 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt du euro centus), nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų 11-12 mėnesio kasos dokumentai, Byla Nr. 1, 31 lapas; UAB „(duomenys neskelbtini) 2018 metų 11-12 mėnesio avansinės apyskaitos, Byla Nr. 2, 3 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų 11-12 mėnesio Banko sąskaitų išrašai, Byla Nr. 3, 11 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų 11 mėnesio Pardavimų PVM sąskaitos faktūros, Byla Nr. 4, 117 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų 12 mėnesio Pardavimų PVM sąskaitos faktūros, Byla Nr. 5, 61 lapas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų 11-12 mėnesio Sutartys, Prašymai, Byla Nr. 6, 85 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Pardavimo PVM sąskaitos – faktūros, 118 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Pirkimo PVM sąskaitos – faktūros, 82 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Kasos dokumentai, 39 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Avansinės apyskaitos, 2 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutartys, prašymai, informavimas, 166 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Protokolai, 5 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Banko išrašai, 7 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 Sąskaitos 276 apyvarta 8 lapai; 2019 m. vasario 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, 1 lapas, 2019 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, 1 lapas, 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjimo žiniaraštis, 1 lapas, 2019 m. vasario 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, 1 lapas, 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjimo žiniaraštis, 2 lapai, 2019 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, 1 lapas, 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjimo žiniaraštis, 1 lapas, 2019 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjimo žiniaraštis, 2 lapai; 2019 m. kovo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymai, 2 lapai; 2019 m. sausio – vasario mėnesio išmokėjimo žiniaraštis, 2 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ išskaičiuotos sumos antstoliams, 1 lapas; Žalos atlyginimo lentelė, 1 lapas, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.