Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) Ž. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo ir R. P. patikslintą priešieškinį ieškovui Ž. P., atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo bei santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo Mažeikių (notarų) biuro notarė V. M., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

3. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškinys ir priešieškinis dėl išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokos nutraukimo ir klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Ieškovas nesutinka dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo, ginčija teismo priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį bei teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakovės paimtą kreditą Swedbank, AB solidaria sutuoktinių prievole ir priteisė atsakovei neteisingą gyvybės draudimo, sukauptą SEB banke iš bendrų sutuoktinių lėšų, sumą.

Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo

7. Atsakydama į šį ieškovo argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio turi teisę reikalauti atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nu­traukimo. Neturtinė žala - dvasiniai su­tuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ar emocinis skausmas dėl neteisėtų ar amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir pan. (CK 6.250 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpci­ja. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nu­rodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2015 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

8. Taigi, atsižvelgiant į CK normas, reglamentuojančias sutuoktinio kaltę bei esant byloje rašytiniams įrodymams - ieškovas du kartus smurtavo prieš atsakovę, 2014 m. spalio 30 d. ir 2018 m. birželio 8 d., bei dėl paskutinio įvykio 2018 m. birželio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-469-215/2018 jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog santuoka nutrūko būtent dėl ieškovo kaltės ir priteisė atsakovei 2000 ?ur neturtinės žalos atlyginimą. Šių teismo išvadų nepaneigia apelianto skundo argumentai, jog atsakovė byloje nėra pagrindusi bei įrodžiusi psichologinio smurto fakto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik faktas, kad ieškovas naudojo atsakovės atžvilgiu fizinį smurtą, yra pakankamas pripažinti, kad atsakovė patyrė ir nuolatinį psichologinį smurtą, kuris paprastai su laiku sąlygoja fizinį smurtą, ką ir nurodė atsakovė, todėl apelianto argumentai, jog teismas tik deklaratyviai į sprendimą perkėlė atsakovės žodžius, nes ši nepateikė įrodymų apie patirtą psichologinį smurtą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

9. Apeliantas nesutinka dėl priteisto 250 Eur nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis išlaikymo. Nurodo, kad teismas sprendime nustatė nepilnamečiams šalių vaikams iki jų pilnametystės uzufruktą į ieškovui nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą, kas reiškia, jog butas jokios naudos atnešti negali, todėl teismo motyvas, kad ieškovo turtinė padėtis geresnė nei atsakovės dėl turimo nekilnojamojo turto, šiuo atveju, yra neteisingas. Mano, jog vaikų poreikius pilnai atitiktų ir 150 Eur dydžio kasmėnesinė išlaikymo suma.

10. Pasisakant dėl šio apelianto argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad pasididintų savo gaunamas pajamas, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

12. Nors apeliantas taip pat teigia, kad priteista 250 ?ur išlaikymo suma kiekvienam vaikui, viršija pusę minimalios mėnesinės algos dydžio, be to, jis turi sveikatos problemų dėl stuburo, dėl ko negali sunkiai kelti, ilgai išsėdėti, lankstytis, nes skausmas plinta į kojas ir šios esamos sveikatos problemos taip apsunkina susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto argumentai, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Priteista kiekvienam vaikui išlaikymo kas mėnesį mokama 250 ?ur suma yra tik šiek tiek (35 Eur) didesnė, nei pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis (430/2=215 Eur), o apelianto nurodomos sveikatos problemos būdingos daugeliui tokio amžiaus žmonių ir jos nelaikytinos itin komplikuotomis ar sunkiomis dėl kurių jis negalėtų dirbti geriau apmokamo darbo. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaik?ms išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tačiau siekiant, jog vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal individualias aplinkybes vertino šalių vaikų poreikius, motyvuotai ir pagrįstai nustatė, jog 250 Eur kas mėnesį mokama šalių nepilnameči?ms vaikams išlaikymo suma užtikrins visapusišką jų vystymąsi.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 str., 3.192 str.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovo turtinę padėtį dėl turimo nekilnojamojo turto- buto, nes pasak ieškovo teismo nustatytas į ieškovo butą uzufruktas reiškia, jog butas jokios naudos atnešti negali, todėl ieškovo nuomone, ir jo turtinė padėtis nėra geresnė nei atsakovės.

14. Pabrėžtina, kad šeimos bylose, ypatingai sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į turimą jų kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018), o ne darant prielaidas kokias pajamas galėtų atnešti vieno iš tėvų turimas vienintelis kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nepilnamečiams vaikams 7 ir 15 metų amžiaus berniukams išlaikyti užtektų mažesnės nei 250 Eur kiekvienam vaikui sumos, taip pat byloje nėra duomenų, jog ieškovas turėtų teikti išlaikymą kitiems asmenims, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog teismas, priteisdamas tik šiek tiek didesnį nei ½ dalis 1 ??? atskaičius mokesčius, priteisė iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą prieštaraujantį kasacinio teismo suformuotai praktikai bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (ieškovo ir atsakovės gaunamas pajamas, sveikatos būklę, išlaikytinių skaičių, tai, kad ieškovei tenka didesnė kasdieninė rūpinimosi ir priežiūros vaikais, našta), pagrįstai nustatė, kad atsakovas turi teikti kiekvienam vaikui kas mėnesį 250 ?ur išlaikymą.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

15. Apeliantas ginčija sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir mano, jog jam yra užkertamas kelias maksimaliai bendrauti su vaikais. Be to, apelianto nuomone, nustatyta bendravimo tvarka užprogramuoja ateityje ginčus, nesutarimus, todėl tinkamiausia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kuri turėtų būti nustatyta, yra išdėstyta atsiliepime į atsakovės priešieškinį.

16. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

17. Kaip matyti iš ieškovo atsiliepimo į atsakovės priešieškinį bei apeliacinio skundo, ieškovas prašo nustatyti tokią su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką: 1) nustatyti teisę, ieškovui būnant Lietuvoje, 2 (du) kartus per mėnesį, pasiimti savaitgaliais vaikus, t. y. šeštadieniais 10:00 val. ryte pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti atgal sekmadieniais iki 17:00 val.; 2) nustatyti teisę, ieškovui būnant Lietuvoje, sutikti pirmas arba antras švenčių dienas pagal šalių susitarimą (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, vaikų ir tėvo gimtadienius, tėvo dieną ir kt.), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžinant atgal iki 20 val. vakaro; 3) nustatyti teisę, ieškovui ne mažiau 10 kalendorinių dienų nepertraukiamai per metus, t. y. vaikų atostogų metu praleisti su jais, iš anksto suderinus apie tai su atsakove; 4) visus ieškovo su vaikais bendravimo klausimus derinti su atsakove.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatė sekančią atsakovės siūlomą ieškovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką (išbraukiant sąlygą, jog tėvas turi teisę bendrauti su vaikais tik jiems sutinkant):1) kas antrą šeštadienį, pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžinant iki 19 val.; 2) antrąją Šv. Kalėdos dieną, Šv. Velykų dieną, Tėvo dieną, jo gimimo dieną, be to, sekančią dieną po vaikų gimimo dienos (savaitgaliais ir poilsio dienomis - nuo 10 val. iki 19 val., darbo dienomis - nuo 17 val. iki 20 val.); 3) ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų vaikų arba jo atostogų metu (jei jo atostogos sutampa su vaikų atostogomis), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiekvieną dieną po 10 val. bei grąžindamas juos į gyvenamąją vietą iki 20 val.; 4) ieškovas informuoja atsakovę ( telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis) apie ketinimą pasimatyti su sūnumis nė vėliau kaip likus 5 kalendorinėms dienoms iki bendravimo.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka yra konkreti, aiški, turi nustatytas konkrečias savaitės dienas, kuriomis tėvas (motina) bendrauja su vaikais. Nustatyta tvarka netrukdo darniai vaikų raidai ir ja nepažeidžiamas nuoseklus vaikų dienų režimas savaitės bėgyje, nes visų pirma, yra atsižvelgiama į vaikų interesus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškovo siūloma bendravimo su sūnumis tvarka yra nekonkreti – nėra aiškios dienos, kada ieškovas aplamai bus Lietuvoje ir galės (turės teisę) matytis su sūnumis. Ir priešingai, atsižvelgiant į konkrečią teismo nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal atsakovės siūlomą schemą, ieškovas galės planuoti savo grįžimo į Lietuvą laiką ir įgyvendinti savo teisę matytis su sūnumis, o atsakovė visuomet iš anksto žinos, kuriomis dienomis yra numatytas ieškovo bendravimas su sūnumis ir planuoti savo bei vaikų laiką taip, kad būtų užtikrintas tos teisės įgyvendinimas. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka neužkerta kelio ieškovui maksimaliai bendrauti su vaikais ir tokia bendravimo tvarka, priešingai nei teigia ieškovas, neužprogramuoja ateityje ginčų ar nesutarimų tarp šalių. Akivaizdu, jog atsakovės siūlyta ir teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrinamas tėvų lygiateisiškumo principas ir geriausi nepilnamečių vaikų interesai, todėl keisti jos taip, kaip pageidauja apeliaciniame skunde ieškovas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra netikslinga.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

21. Atsakant į šį apelianto argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jos, minėta, dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013).

22. Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktika įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

23. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė R. P. su Swedbank, AB 2017 m. vasario 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei vartojimo poreikiams tenkinti bankas suteikė 4800 Eur kreditą. Ieškovas sudarant sutartį nedalyvavo, bet, kaip nustatyta rašytiniais įrodymais ir atsakovės paaiškinimais, kreditas panaudotas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio Buto remontui, buities daiktų įsigijimui. Nors ieškovas ir teigia, kad atsakovė kreditą naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes pirko drabužius sau, buitinę techniką savo mamai, tačiau pirma, iš ieškovo pateiktų sąskaitų – faktūrų negalima vienareikšmiškai spręsti, jog viena sąskaita – faktūra išrašyta J. A. buvo apmokėta būtent iš atsakovės paimto kredito lėšų. Antra, kita sąskaita-faktūra - 118 ?ur sumai (pirkti drabužiai) sudaro tik menką (0,025 proc.) dalį viso atsakovės paimto (4800 ?ur) kredito sumos. Trečia, ieškovas nepaneigė ir neginčijo fakto, jog bute buvo remontuojamas vonios kambarys, įgyta nauja buitinė technika, kas teisėjų kolegijos vertinimu, kainuoja ženklią sumą ir tikėtinai sudarė didžiąją atsakovės paimto vartojimo kredito sumos dalį. Šiuo atveju atsižvelgiant į pateiktą sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimą bei įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje (šios nutarties 31-32 punktas) spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu ir iš įrodymų visumos nenukrypdamas nuo įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, kad ši atsakovės prievolė yra susijusi su asmenine sutuoktinio Ž. P. nuosavybe ir buvo prisiimta šeimos interesais. Ir vertinti padarytos išvados kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Dėl nurodyto, atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Dėl AB „SEB gyvybės draudimas“ sukauptų lėšų padalijimo

24. Apeliantas apeliuoja ir netinkamai nustatytą investicinio gyvybės draudimo sumą, dėl ko atsakovei teismas priteisė per didelę kompensaciją. Nurodo, kad atsakovės reikalavimą padalinti investicinį gyvybės draudimą UAB „SEB gyvybės draudimas“ (2010-02-05 draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas tenkino ir priteisė atsakovei iš ieškovo 1071,56 Eur sumą, kurią paskaičiavo pagal atsakovės pateiktus banko išrašus už laikotarpį nuo 2010-04-26 iki 2018-05-09 (2018-06-01 dienai). Tačiau pagal AB „SEB gyvybės draudimo pažymą apie gyvybės draudimo sutartį 2018-11-01 (ieškinio pateikimo) dienai, sukauptų lėšų suma sudarė 1551,30 Eur. Sukauptų lėšų suma yra kasdien kintantis dydis, kuris priklauso nuo investicinių vienetų kainos, periodiškai išskaitomų draudimo sutarties mokesčių ir mokamų įmokų. Teismas nepaprašė patikslinti sukauptos draudimo sumos. Apeliantas savo poziciją grindžia pažyma, kuria prideda prie apeliacinio skundo, tačiau neprašo teismo prijungti naujų įrodymų.

25. Tuo tarpu atsakovė R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tokios pažymos apeliantas nebuvo pateikęs, ir apie sukauptų lėšų konkretų dydį teismas sprendė tik iš atsakovės bylai pateiktų įrodymų. Pats apeliantas šiuo klausimu buvo visiškai pasyvus, be to, net neginčijo, kad sukauptų minėtų lėšų suma galėtų būti mažesnė nei 2143,11 Eur. Atsakovės nuomone, apeliantas skundu iš esmės reiškia naują reikalavimą, kurio negalima reikšti apeliaciniame skunde, bei teikia naujus įrody­mus, kurių apeliacinės instancijos teismui taip pat jau nebegalima teikti, todėl šis jo skundo reikalavimas turėtų būti atmestas.

26. Iš tiesų, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl investicinio gyvybės draudimo dydžio įrodymų neteikė ir dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sukaupta suma už laikotarpį nuo 2010-04-26 iki 2018-05-09 pagal atsakovės pateiktus banko išrašus galėtų būti 2143,11 Eur ir atsakovei priteisė 1071,56 Eur sumą. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo išduotą AB „SEB gyvybės draudimo“ pažymą, kurioje nurodyta, kad 2018-11-01 (ieškinio pateikimo) dienai sukauptų lėšų suma sudarė 1551,30 Eur, tačiau prašymo priimti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme, nereiškė. Taigi, įvertinusi prašomo pridėti dokumento turinį, apelianto paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas išvadai, jog naujų įrodymo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas pagrįstas, todėl jis priimamas, ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas priteisiant atsakovei 775,65 Eur (1551,30/2=775,65) sukaupto iki 2018-11-01 kapitalo vertės kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą padengiant šeimos lėšomis pagal investicinį gyvybės draudimą UAB SEB gyvybės draudimas (draudimo sutartis Nr. 026440).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jį keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau sprendimas tikslintinas dalyje dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą padengiant šeimos lėšomis pagal investicinį gyvybės draudimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Apeliantas teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 900 ?ur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šalys teikdamos apeliacinius skundus, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas apeliaciniu skundu reiškė penkis reikalavimus, vienas iš jų patenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinant, taigi, viso ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 20 proc., todėl jam iš atsakovės priteistina 180 ?ur teisinės pagalbos išlaidų ir 21,40 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, viso 201,40 ?ur. Atsakovei iš ieškovo priteistina 480 ?ur teisinės pagalbos išlaidų. Įskaičius priešpriešinius šalių reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteistina 279,60 ?ur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, rezoliucinę dalį patikslinant taip:

Priteisti atsakovei R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 775,65 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 65 ct) iki 2018-11-01 sukaupto kapitalo vertės kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą padengiant šeimos lėšomis pagal investicinį gyvybės draudimą UAB SEB gyvybės draudimas (draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovo Ž. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 279,60 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 60 ct) atsakovei R. P. bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.