- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-691-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00640-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- Šilalės rajono savivaldybės tarybos, Šilalės rajono L
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.8Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)
- 1.3.6.4.1.3Atleidimas iš darbo
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. A. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. apeliacinį skundą ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos patikslintą apeliacinį skundą bei Šilalės rajono L. N. V. gimnazijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos patikslinto apeliacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovėms Šilalės rajono savivaldybės tarybai, Šilalės rajono L. N. V. gimnazijai, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio ir kitų galimų susijusių išmokų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkį Nr. T1-208 ir grąžinti ieškovę į darbą arba teismui sprendžiant, kad nėra galimybės ieškovės grąžinti į darbą, vis tiek panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkį Nr. T1-208 ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos šešių ieškovės vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos ieškovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė išskyrė dvi esmines aplinkybes, dėl kurių ieškinys turėtų būti patenkintas. Visų pirma, kad buvo pažeistos Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnyje ir Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-663 (toliau – Tvarkos aprašas), nustatytų procedūrų esminis pažeidimas ir šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nebuvimas. Nurodė, jog ieškovė pagal 2014 m. lapkričio 26 d. darbo sutartį Nr. DS1-78 nuo 2014 m. lapkričio 28 d. ėjo Šilalės r. L. N. V. gimnazijos (toliau – Gimnazija) direktoriaus pareigas. Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-208 su ieškove sudaryta darbo sutartis nuo 2019 m. spalio 14 d. buvo nutraukta pagal DK 58 straipsnį, tai yra darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, atleidimo diena laikant pirmąją darbo dieną po laikinojo nedarbingumo. Ieškovė nurodė, jog atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba visiškai nesilaikė bei itin šiurkščiai pažeidė teisės aktais nustatytą specialią ir privalomą procedūrą, reglamentuojančią švietimo įstaigų vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo bei atleidimo iš pareigų tvarką, dėl to yra žymiai praleisti tarnybinės nuobaudos skyrimo ir/ar darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnį terminai. Nuobauda turėjo būti paskirta per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, kadangi skundas dėl ieškovės buvo gautas 2019 m. birželio 19 d., o sprendimas dėl ieškovės atleidimo priimtas 2019 m. spalio 14 d. praėjus net 118 dienų. Be to, Šilalės rajono savivaldybės taryba pažeidė ir Tvarkos apraše reglamentuojamą švietimo įstaigų vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarką. Minėtame Tvarkos apraše nurodyta, jog ne vėliau kaip per 5 darbo dienas Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras nuo informacijos gavimo dienos priima sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo laikotarpiu nušalinti vadovą nuo pareigų, sudaro ne mažesnę kaip 3 narių Tarnybinio patikrinimo komisiją. Taigi šiuo atveju būtent Gimnazijos darbuotojos B. S. 2019 m. birželio 19 d. prašymas laikytinas tarnybinio patikrinimo pagrindu – tai yra informacija apie galbūt ieškovės neva padarytą darbo pareigų pažeidimą. Tačiau tarnybinio patikrinimo komisija buvo sudaryta tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu, tai yra praėjus net 65 dienoms nuo skundo gavimo. Šilalės rajono savivaldybės taryba vietoj to, kad pradėtų tarnybinį patikrinimą pagal gautą skundą, 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. T3-32 sudarė darbo grupę, kuri turėjo tirti minėtame 2019 m. birželio 19 d. prašyme nurodytas aplinkybes. Darbo grupė tik 2019 m. liepos 31 d. pateikė tyrimo išvadą, o vėliau dar ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. išvados patikslinimą. Mano, kad atsakovė nepagrįstai vilkino teisės aktais nustatytas procedūras, delsė tinkamai ir operatyviai atlikti tarnybinį patikrinimą bei DK 58 straipsnyje nurodytą procedūrą, dėl to buvo pažeistos ieškovės kaip darbuotojos teisės ir interesai, o atsakovės atlikti veiksmai laikytini neteisėtais.
3. Darbo sutartis su ieškove Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-208 (toliau – sprendimas) nuo 2019 m. spalio 14 d. buvo nutraukta pagal DK 58 straipsnį, tai yra darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, atleidimo diena laikant pirmąją darbo dieną po laikinojo nedarbingumo. Sprendime nurodomi trys tariami atleidimo pagrindai, kuriais remdamasi atsakovė nusprendė pripažinti, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą: 1) nekontroliavo, kaip jai pavaldūs darbuotojai vykdo jiems pavestas funkcijas, bet ir pati nevykdė Administracijos direktoriaus įsakymų, kaip yra naudojamasi dokumentų valdymo sistema (toliau – DVS) „Kontora“, galbūt buvo klastojami dokumentai; 2) nekontroliavo, kaip darbuotojai vykdo viešuosius pirkimus ir kaip naudojamos įstaigos biudžeto lėšos, ar juos organizuodami vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų pirkimų vykdymą; 3) nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, kuriame numatyta, kad atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. Ieškovė kategoriškai nesutiko, kad ji padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o atsakovė visiškai neanalizavo tariamo nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Nurodė, kad dėl sprendime nurodytų atvejų nėra kilę jokie padariniai, kurie galėtų daryti prielaidą, kad ieškovės atleidimas iš darbo būtų proporcinga priemonė. Atsakovė nevertino, kad ieškovės veikla už 2018 metus buvo įvertinta „gerai“ ir iki tol nebuvo jokių nusiskundimų dėl ieškovės atliekamų darbo pareigų. Dėl pirmo ieškovei kvalifikuoto pažeidimo, kad nekontroliavo ir pati nevykdė naudojimosi DVS „Kontora“, ieškovė teigė, kad nebuvo jokio atsakovės priimto individualaus teisės akto, kuriuo ieškovei konkrečiai būtų pavesta įstaigoje naudotis DVS „Kontora“ ir/ar kontroliuoti, kaip įstaigos darbuotojai ja naudojasi. Taipogi teigė, kad kylant neaiškumams, kaip dirbti su DVS „Kontora“, atsakovė turėjo konsultuoti, kaip dirbti su minėta sistema, o ne iš karto dėl tariamų pažeidimų bausti įstaigos vadovą. Be to, ne pati ieškovė, būdama įstaigos vadove, atlieka dokumentų registravimo ir kitus su dokumentų tvarkymu susijusius darbus, o šių darbų atlikimas yra paskirtas konkrečiai pareigybei gimnazijoje. Dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų, ieškovė nustačiusi pažeidimą ėmėsi priemonių ir įspėjo darbuotoją, atsakingą už viešuosius pirkimus. Taigi mano, kad šiuo atveju nėra ieškovės, kaip gimnazijos direktorės, pareigų pažeidimo. Dėl to, kad ieškovė nesilaikė buhalterinės apskaitos reikalavimų, ieškovė teigia, kad šiuo atveju nėra ieškovės kaltės, nes ieškovė savo paaiškinimuose detaliai nurodė, kiek ir iš ko buvo surinkta pajamų rengiant gimnazijos šventę ir kur jie buvo panaudoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad atsakovė neįrodė, jog minėti pažeidimai yra šiurkštūs ir tai buvo pagrindas atleisti ieškovę iš darbo. Taigi ieškovė šiuo ieškiniu prašo pripažinti jos atleidimą iš darbo nuo 2019 m. spalio 14 d. neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti ieškovei iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Teismui konstatavus, kad ieškovė negali būti grąžinta į darbą, ieškovė tokiu atveju, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatomis, prašo pripažinti jos atleidimą iš darbo nuo 2019 m. spalio 14 d. neteisėtu, priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti šešių (6) vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją už visą darbo santykių laiką gimnazijoje. Ieškovė gimnazijoje išdirbo daugiau nei 23 metus, skaičiuojant nuo 1996 m. rugsėjo 1 d., nes ieškovė su atsakove Šilalės r. L. N. V. gimnazija visą laiką turėjo tęstinius darbo santykius ir keičiantis pareigoms Šilalės r. L. N. V. gimnazija ieškovei niekada nebuvo išmokėjusi jokių kompensacijų ar išeitinių išmokų, o pagal DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas priteisiamos kompensacijos dydis yra po vidutinį darbo užmokestį už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Taigi, vertinant ieškovės ir atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos darbo santykių trukmę, priteistina didžiausia leistina kompensacijos suma, t. y., 6 (šešių) ieškovės vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija.
Šalies argumentai
4. Ieškovė taip pat prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog tyrimas vyko ilgą laiką, beveik keturis mėnesius, buvo žeminamas ieškovės profesinis vardas bei reputacija kolegų akyse, buvo sutrikdytas ieškovės asmeninis gyvenimas dėl kasmetinių atostogų. Buvo spausdinami straipsniai laikraštyje „Šilalės artojas“ ir elektroninėje erdvėje, teikiami interviu žurnalistams ir taip buvo žeminama ieškovės reputacija. Apie jos tinkamumą eiti direktoriaus pareigas buvo užsiminta laikraštyje anksčiau negu ji gavo tyrimo išvadas. Dėl visų šių įvykių ieškovė yra emociškai sukrėsta, tai atsiliepė ir jos sveikatai, buvo priversta gydytis.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog savivaldybės taryba negali pati atlikti tarnybinio patikrinimo, priima sprendimus tik in corpore ir tik posėdžių metu. Taigi aplinkybės dėl ieškovės darbo pareigų pažeidimo sprendimą priimančiam asmeniui tapo galutinai aiškios tik po komisijos išvados pateikimo 2019 m. rugpjūčio 28 d., ir būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas priimti sprendimą nutraukti su ieškove darbo sutartį dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Šiuo atveju sprendimas dėl ieškovės atleidimo priimtas 2019 m. rugsėjo 20 d., t. y. nepraleidus minėto termino. Ieškovė atleista 2019 m. spalio 14 d. tik dėl jos laikinojo nedarbingumo laikotarpio, kuris tęsėsi būtent iki minėtos dienos. Be to, atsakovė mano, kad ieškovės pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, kadangi ieškovė neneigė, kad dauguma jos pažeidimų buvo tęstiniai, ir savo 2019 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinime nurodė, kad vis dar galėtų imtis priemonių pažeidimams pašalinti; viešųjų pirkimų pažeidimai buvo padaryti 2018 m., o gimnazijos jubiliejaus organizavimas, kai ieškovė neįnešė į kasą surinktų paramos pinigų, taip pat vyko 2018 m. Pažeidimai išaiškėjo tik tarnybinio patikrinimo metu, todėl jiems taikomas DK 58 straipsnio 6 dalyje numatytas dvejų metų terminas nuo pažeidimo padarymo dienos. Taigi pažeidimai padaryti ne anksčiau nei prieš dvejus metus, jie paaiškėjo tarnybinio patikrinimo metu, o ieškovė atleista 2019 m. spalio 14 d., t. y. dar gerokai iki DK 58 straipsnio 6 dalyje numatyto dvejų metų termino nuo pažeidimo padarymo dienos. Nurodė, jog Švietimo įstatymo 59 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galbūt padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka reglamentuojama Tvarkos aprašė, kurio 2 punkte yra nurodyta, kas yra tarnybinio patikrinimo pagrindas. Mano, kad tarnybinio patikrinimo pagrindu laikyti B. S. prašymą, gautą 2019 m. birželio 19 d., būtų nesuderinama su protingumo ir teisingumo principais. Tarnybinio patikrinimo pagrindu reikia laikyti Šilalės rajono savivaldybės mero sudarytos darbo grupės ir jos pateiktos tyrimo išvados datą – 2019 m. liepos 31 d., kurioje buvo konstatuota, jog švietimo įstaigos vadovas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškina, kad savivaldybėje yra gaunama daug visokių prašymų, skundų, todėl tyrimo grupė buvo sudaryta tam, kad išsiaiškintų, ar prašyme nurodytos aplinkybės gali būti laikomos teisinga informacija. Pažymi, kad tarnybinis patikrinimas negalėjo būti pradėtas iš karto gavus minėtą 2019 m. liepos 31 d. išvadą, nes ieškovė atostogavo, o jai grįžus iš atostogų, praėjus 3 darbo dienoms, mero 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu buvo sudaryta komisija dėl ieškovės tarnybinės veiklos patikrinimo. Komisija 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė išvadą, kad konstatuotas ieškovės padarytas šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo faktas ir tuo remiantis buvo priimtas sprendimas atleisti ieškovę iš darbo. Mano, kad ieškovės pažeidimų padarymo faktą įrodo ne tik 2019 m. rugpjūčio 28 d. komisijos išvada, bet ir 2019 m. lapkričio 4 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, jog ieškovės veiksmuose formaliai yra nusikalstamų veikų požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje (aplaidus apskaitos tvarkymas), 228 straipsnyje (piktnaudžiavimas), 300 straipsnyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), tačiau tie veiksmai nepadarė žalos, nesukėlė neigiamų, sunkių pasekmių visuomenei. Todėl mano, kad ieškovės veiksmai nesukėlė baudžiamosios atsakomybės, tačiau yra darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. Tl-208 atleido R. K. iš gimnazijos direktoriaus pareigų. Ieškovės paaiškinimai, kad dėl pirmo pažeidimo (DVS „Kontora“) – ji nežinojo jai keliamų reikalavimų – ar dėl antro pažeidimo (Viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimo) nėra atsakinga už jai pavaldžių darbuotojų veiksmus, iš esmės reiškia atsakomybės nepripažinimą dėl gimnazijos darbo organizavimo ir kontrolės. Ieškovė savo paaiškinimuose taip pat pripažino, kad trečio pažeidimo atveju pinigai į kasą nebuvo įnešti jos sprendimu. Taigi mano, kad ieškovės kaltė šiuo atveju yra akivaizdi.
6. Pažymėjo, kad biudžetinės įstaigos, viešojo juridinio asmens vadovas yra specialų teisinį statusą turintis asmuo, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Kiekvienas iš sprendime paminėtų trijų darbo pareigų pažeidimų savaime laikytinas šiurkščiu pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktus, tuo tarpu jų visuma sudaro neabejotiną pagrindą ieškovės veiksmus pripažinti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį turi būti skiriama griežčiausia atsakomybė – darbo sutarties nutraukimas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Švietimo įstatymo 59 straipsnio 17 dalį. Skiriant griežčiausią priemonę – atleidimą iš darbo, įvertinta ir tai, kad per paskutinius 12 mėnesių ieškovė jau buvo padariusi darbo pareigų pažeidimą ir mero 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. T16-110 (2.19E) buvo dėl to įspėta (pripažinta, kad ieškovė netinkamai vadovavosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu). Taip pat buvo įvertintas ieškovės požiūris į padarytą pažeidimą, t. y. kaltės nepripažinimas, nekritiškas savo elgesio vertinimas, klaidinančių ir tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymas paaiškinimuose. Atsakovė mano, kad ateityje ji kaip darbdavė negali tikėtis, kad darbo pareigų pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų, darbo sutarties nutraukimas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą yra adekvati ir proporcinga priemonė.
Šalies argumentai
7. Atsakovė Šilalės r. N. V. gimnazija su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog remiantis Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo. Šiuo atveju Šilalės rajono savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Šilalės r. L. N. V. gimnazijos direktore paskyrė ieškovę R. K.. Būtent Šilalės rajono savivaldybės taryba turėjo teisę spręsti klausimą dėl ieškovės atleidimo iš pareigų. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. T3-52 pagrindu sudaryta komisija atliko Šilalės r. L. N. V. gimnazijos veiklos patikrinimą. Komisija 2019 m. rugpjūčio 28 d. priėmė išvadą Nr. TND-9(6.36) ir rekomendavo Šilalės rajono savivaldybės tarybai atleisti ieškovę už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Šilalės r. L. N. V. gimnazija nekvescionuoja Komisijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. išvados Nr. TND-9(6.36) ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. T3-52 teisėtumo ir pagrįstumo, nes šie dokumentai yra galiojantys ir priimti nepažeidžiant galiojančių teisės normų. Mano, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija nepažeidė jokių teisės normų, nutraukdama darbo sutartį su ieškove ir atleisdama iš Šilalės r. L. N. V. gimnazijos direktoriaus pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą. Šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu laikytini visi pažeidimai, nurodyti komisijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. išvadoje Nr. TND-9(6.36). Ieškinyje prašoma priteisti ieškovei šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, tačiau nenurodyta, iš kurios atsakovės šią sumą yra prašoma priteisti, todėl dėl šio klausimo pasisakyti negali. Galbūt ieškovė tai prašo priteisti iš Šilalės rajono savivaldybės tarybos, o ne iš Šilalės r. L. N. V. gimnazijos. Jeigu ieškovė prašo šią sumą priteisti iš gimnazijos, tai su reikalavimu nesutinka, nes mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti, kad ieškovė iš darbo atleista teismo sprendimu. Visiškai nesutinka su reikalavimu iš gimnazijos priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pirma, Šilalės r. L. N. V. gimnazija nepriėmė teisinių aktų ieškovės atleidimo iš darbo klausimais ir neatsako už šių aktų teisėtumą. Antra, Šilalės r. L. N. V. gimnazijos lėšos yra ribotos ir naudojamos išimtinai pagal paskirtį, jokių papildomų lėšų gimnazija neturi. Ieškinyje ieškovė taip pat prašo priteisti iš gimnazijos 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutinka. Šilalės r. L. N. V. gimnazija dėl ieškovės nepriėmė jokių teisinių aktų jos atleidimo iš pareigų klausimais ir savo veiksmais nesukėlė ieškovei jokių nepatogumų. Siekiant priteisti neturtinės žalos atlyginimą, remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. pagrindu, būtina nustatyti deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindus. Šilalės r. L. N. V. gimnazija dėl ieškovės neatliko absoliučiai jokių neteisėtų veiksmų, jos veiksmuose nėra jokios kaltės, kuri būti sąlyga atsirasti civilinei atsakomybei, ieškovei nepadarė jokios žalos ir nėra priežastinio ryšio tarp gimnazijos veikimo (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Taigi nėra pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str. ir 6.249 str., neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš gimnazijos biudžeto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; panaikino Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. T1-208 „Dėl pripažinimo padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atleidimo iš darbo“ ir pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu; negrąžino ieškovės į ankstesnį jos darbą; laikė, kad tarp šalių 2014 m. lapkričio 26 d. sudaryta darbo sutartis Nr. DSĮ-78 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovei iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos 8 812,28 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (įskaitytinai), neatskaičius mokesčių, ir po 106,16 Eur neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, skaičiuojant nuo kitos dienos po šio teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; priteisė ieškovei iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos 4 437,48 Eur neatskaičius mokesčių kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo; kitą ieškovės ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos 215,19 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovei Šilalės r. L. N. V. gimnazijai 126,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos 172,90 Eur žyminio mokesčio. Teismo motyvai:
8.1. Nurodė, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka nustatyta Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-663 (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kas yra laikoma tarnybinio patikrinimo pagrindu, tai yra gauta informacija (fizinio ar juridinio asmens pranešimas (skundas), visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija, teisėsaugos, kitų institucijų pateikta informacija) apie tai, kad vadovas galbūt padarė darbo pareigų pažeidimą, galbūt yra praradęs nepriekaištingą reputaciją ar galbūt yra padaręs nusikalstamą veiką. Taigi teismas laikė, kad šiuo atveju būtent gimnazijos darbuotojos B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymas laikytinas tarnybinio patikrinimo pagrindu – tai yra informacija apie galbūt ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimą.
8.2. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. birželio 19 d. gavusi gimnazijos darbuotojos B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymą vėliausiai iki 2019 m. birželio 25 d. (per 3 darbo dienas) turėjo priimti sprendimą sudaryti tarnybinio patikrinimo komisiją. Atsakovė tokią komisiją sudarė tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. T3-52. Nors atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos atstovas paaiškino, jog tyrimo grupė buvo sudaryta tam, kad visų pirma buvo norima ištirti, ar prašyme nurodytos aplinkybės pasitvirtins, ar ne, ir tik po to spręsti dėl tarnybinio patikrinimo reikalingumo, tačiau teismas manė, kad šiuo atveju B. S. prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimui sudaryti du dariniai, tai yra Darbo grupė ir Komisija, kurie faktiškai atliko vieną ir tą patį darbą, tai yra, atitinkamai įvertino susijusias aplinkybes ir pateikė išvadas dėl ieškovės galbūt padaryto darbo pareigų pažeidimo, neatitinka teisės normų, reglamentuojančių mokyklos vadovo atleidimą iš darbo, o Darbo grupės sudarymas yra perteklinis.
8.3. Nustatė, kad tarnybinio patikrinimo komisija buvo sudaryta tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. T3-52, tai yra, nuo gimnazijos darbuotojos B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymo iki komisijos sudarymo praėjus beveik dviem mėnesiams. Akivaizdu, kad atsakovė praleido DK 58 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatytą vieno mėnesio terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį šiame straipsnyje nurodytais pagrindais, atsakovė priėmė sprendimą ieškovę iš darbo atleisti nuo 2019 m. rugsėjo 20 d., tai yra praėjus beveik trims mėnesiams nuo informacijos (asmens skundo, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galbūt padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos.
8.4. Teismas atmetė atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos argumentą, kad nuobaudos skyrimo terminas nepraleistas, kadangi pažeidimas yra tęstinis. DK 58 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Šiuo atveju teismas padarė išvadą, kad ieškovės konstatuoti darbo pažeidimai nėra tęstinio pobūdžio, kadangi šiuo atveju gimnazijoje nebuvo atliktas auditas, inventorizacija, o tyrimo sudarymas nėra susijęs su veiklos patikrinimu. Atsižvelgęs į tai, kas anksčiau nurodyta, konstatavo, kad atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba šiurkščiai pažeidė tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos procedūras bei darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo.
8.5. Teismas, analizuodamas byloje esančių įrodymų visumą, šalių ir liudytojos paaiškinimus, padarė išvadą, jog ieškovė padarė darbo teisės pažeidimus. Tačiau analizuojant objektyviuosius ir subjektyviuosius pažeidimų požymius, nustatė, kad jos padarytus pažeidimus negalima būtų priskirti prie šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė tyrimo ir patikrinimo metu savo kaltę padarytuose pažeidimuose ne visiškai pripažino, nevisapusiškai bendradarbiavo su tyrimo ir patikrinimo komisijos nariais, tačiau teismo posėdžio metu teigė supratusi, kad padarė pažeidimus, sutiko tiek su tyrimo išvadoje, tiek su patikrinimo išvadoje konstatuotais pažeidimais. Ieškovė teigė pažeidimus dariusi neturėdama tyčios pakenkti gimnazijai. Teismas manė, kad ieškovė, būdama įstaigos direktore, turėjo ir privalėjo daugiau kontroliuoti, kaip gimnazijoje laikomasi teisės aktų, pati domėtis, kaip vadovautis vienais ar kitais teisės aktais, padėti gimnazijos darbuotojams juos pritaikyti praktikoje, o ne aiškinti, kad savo pažeidimus padariusi dėl to, jog nesulaukė pagalbos ir patarimo. Tačiau šiuo atveju teismas manė, kad ieškovės visi pažeidimai buvo padaryti dėl neatsargumo.
8.6. Nurodė, kad pagrindinis momentas, analizuojant objektyviuosius ir subjektyviuosius ieškovės padarytų pažeidimų požymius, yra tai, kad nė vienu iš Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendime nurodytų atvejų nėra kilę jokių padarinių, dėl kurių galima būtų daryti prielaidą, kad ieškovės atleidimas iš darbo būtų proporcinga priemonė. Netinkamas DVS „Kontora“ naudojimas, tai yra, dokumentų keitimas, taisymas, pildymas, nesukėlė jokių padarinių, kadangi minėti pažeidimai buvo nustatyti. Be to, net ir 2019 m. lapkričio 4 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog formaliai ieškovės veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, tačiau tie veiksmai nepadarė žalos, nesukėlė neigiamų, sunkių pasekmių visuomenei. Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas nuperkant vadovėlius gimnazijai taip pat teisinių pasekmių nesukėlė, vadovėliai buvo nupirkti, o dėl to kalti asmenys, nors ir pavėluotai, tačiau buvo ieškovės įspėti dėl įstatymo pažeidimo. Gimnazijos jubiliejaus šventei surinkti pinigai buvo neįnešti į kasą, tačiau sąrašas asmenų, paaukojusių šventei pinigų, su nurodytomis sumomis buvo pateikti, tai yra užfiksuota koordinaciniame mokytojų pasitarime ir prie jo pateiktame sąraše asmenų, kurie parėmė gimnaziją šventės metu. Nors buhalteriniai dokumentai nebuvo išrašyti, tačiau padarė išvadą, kad minėti pinigai buvo išleisti gimnazijos šventei, todėl teismas manė, kad šis pažeidimas taip pat jokių teisinių pasekmių nesukėlė, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė Šilalės r. N. V. gimnazijoje direktore dirbo nuo 2014 m. lapkričio 28 d. Šilalės rajono savivaldybės taryba, būdama ieškovės darbdave, ne kartą vertino ir tvirtino ieškovės, kaip įstaigos vadovės, veiklos ataskaitas. Paskutinį kartą 2019 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-42 ieškovės veikla už 2018 metus įvertinta „gerai“ ir patvirtinta 10 proc. atlyginimo kintamoji dalis. Tai rodo, kad ieškovė tinkamai atliko savo pareigas. Padarė išvadą, jog atsakovės atleidimas iš darbo yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkis Nr. T1-208 panaikintas ir atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu.
8.7. Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra galimybė ieškovę grąžinti į darbą, atsižvelgė į tai, jog ieškovė yra praradusi darbdavės – Šilalės rajono savivaldybės tarybos – pasitikėjimą ir bendradarbiavimas su ieškove būtų sudėtingas, be to, ieškovės grąžinimas į darbą sunkintų gimnazijos darbą. Kaip teismo posėdyje paminėjo ir Šilalės r. L. N. V. gimnazijos l. e. direktoriaus pareigas S. B., kolektyve atmosfera blogėtų, jeigu ieškovė grįžtų į darbą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra galimybės ieškovės grąžinti į darbą, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkis Nr. T1-208 panaikintas ir laikytina, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
8.8. Nurodė, kad taiko DK 218 straipsnio 4 dalį, pripažindamas atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžindamas atsakovės į darbą, tačiau priteisdamas iš darbdavio buvusiai darbuotojai išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (skaičiuojant nuo kitos atleidimo iš darbo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos). Taip pat darbuotojai priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Ieškovei iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos priskaičiuotina suma už priverstinės pravaikštos laiką yra 8 812,28 Eur (83 d. d. x 106,16 Eur) neatskaičius mokesčių, iki teismo sprendimo priėmimo dienos (įskaitytinai), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, priteistina po 106,16 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų per savaitę darbo grafiką. Kompensacija, kurios dydis – vienas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai, ieškovės atveju, jai pas atsakovę dirbus nuo 2014 m. lapkričio 28 d., vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, sudaro 4 437,48 Eur (2 218,74 x 2 mėn.).
8.9. Nurodė, kad byloje nepateikta nė vieno įrodymo, kad būtent atliekamas tyrimas ir tarnybinis patikrinimas ieškovei būtų turėjęs neigiamos emocinės ar fizinės įtakos. Ieškovė viso tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu buvo tinkamai informuota, turėjo galimybę teikti paaiškinimus, su ja buvo elgiamasi pagarbiai ir dalykiškai. Be to, pažymėjo tai, kad ieškovė kaip gimnazijos direktorė Šilalės rajone buvo pakankamai žinomas asmuo, apie kurią vietos spauda rašė ne kartą, taigi šiame kontekste ieškovė laikytina viešu asmeniu, paskelbta informacija, susijusi su jos profesine veikla, o ne privačiu gyvenimu. Ieškovės atleidimo iš pareigų faktas yra viešas, nes informacija apie gimnazijai atstovaujantį asmenį – direktorių – yra vieša. Informacijos apie jos atleidimą iš gimnazijos vadovo pareigų paskelbimas savaime nėra neteisėtas veiksmas. Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų turinį, nenustatyta ieškovės reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, galimybių įsidarbinti sumažėjimo ar kitų patirtos neturtinės žalos reikšmingumą patvirtinančių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad paties darbuotojo veiksmai nebuvo nepriekaištingi, t. y. nustatyta, jog ji padarė darbo drausmės pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-59/2014). Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas vertino, jog ieškovės teisių pažeidimo pripažinimas bei kompensacijos priteisimas laikytinas pakankamu ieškovės pažeistų teisių gynimo būdu, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas.
8.10. Teismas laikė, jog ieškovė ieškinyje kėlė keturis reikalavimus (dėl atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu, dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo dėl priverstinės pravaikštos, dėl kompensacijos bei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo). Teismas vertino, jog procentinė vieno reikalavimo išraiška – 25 proc. Ieškinį patenkinus apytiksliai 58 proc. apimtyje, iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos ieškovei priteistina 1 190,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 053,33 Eur x 58 proc.). Atsakovei Šilalės rajono savivaldybės tarybai iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos advokato pagalbos išlaidos – 975,74 Eur (2323,20 Eur x 42 proc.). Atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra 215,19 Eur (1190,93 Eur – 975,74 Eur). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovei Šilalės r. L. N. V. gimnazijai priteista 126 Eur suma jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos išieškotina valstybei 172,90 Eur žyminio mokesčio, tenkančio mokėti nuo ieškovės patenkintų reikalavimų sumos, nuo kurio mokėjimo ji, kaip darbdavys, priešingai nei darbuotojas, nėra atleista (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis) (8 812,28 Eur + 4 437,48 Eur) x 3 proc. x 75 proc. x 58 proc.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
9. Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės tarnyba (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškovės ieškinį iš dalies patenkinti, pakeisti ir ieškinį, pareikštą atsakovei Šilalės rajono savivaldybės tarybai, atmesti visa apimtimi; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neįgalioto asmens pateiktą ieškinį ir jį nagrinėjo, nepaisant atsakovių pateiktų prieštaravimų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškinantis šį klausimą ieškovė pripažino, kad gimnazijos vardu buvo sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu R. K., nors pagal faktines aplinkybes teisinių paslaugų reikėjo ne gimnazijai, o pačiai ieškovei asmeniškai. Tik po atsakovių išreikštų prieštaravimų, ieškovės atstovas pasikeitė ir buvo pateikta nauja atstovavimo sutartis.
9.2. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2019 m. birželio 26 d. darbo grupės sudarymas neatitiko teisė normų reikalavimų; kad B. S. prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimui sudaryti du dariniai, tai yra darbo grupė ir komisija, kurie faktiškai atliko vieną ir tą patį darbą; kad ieškovės atleidimas neatitinka teisės normų, reglamentuojančių mokyklos vadovo atleidimą iš darbo; o darbo grupės sudarymas yra perteklinis. Nurodo, kad faktiškai darbo grupė atliko išsamų gimnazijos veiklos patikrinimą, kuris apėmė platų ratą klausimų ir aplinkybių dėl gimnazijos veiklos aspektų. Tuo tarpu komisija tyrė tik išimtinai ieškovės, t. y. švietimo įstaigos vadovės, darbo pareigų pažeidimus. Be kita ko, šių dviejų darinių teisinis sudarymo pagrindas bei teisinis statusas buvo iš esmės skirtingas. Darbo grupės ir komisijos narių sudėtis taip pat skyrėsi.
9.3. Nurodo, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad buvo praleistas DK 58 straipsnio 6 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškove bei kad ieškovės pažeidimai nebuvo tęstinio pobūdžio ir nepaaiškėjo veiklos patikrinimo metu. Kadangi šiuo atveju darbo grupės atliktas tyrimas būtent ir laikytinas veiklos patikrinimu (pagal DK 58 straipsnio 6 dalis), kurio išvados pateikimo metu paaiškėjo informacija apie ieškovės padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Ieškovė neneigė, kad dauguma jos pažeidimų buvo tęstiniai, ir savo 2019 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinime nurodė, kad vis dar galėtų imtis priemonių pažeidimams pašalinti (nors ir nemanė, kad padarė pažeidimus); viešųjų pirkimų pažeidimai buvo padaryti 2018 m., o gimnazijos jubiliejaus organizavimas, kai ieškovė neįnešė į kasą surinktų paramos pinigų, taip pat vyko 2018 m. Pažeidimai išaiškėjo tik tarnybinio patikrinimo metu, todėl jiems taikomas DK 58 straipsnio 6 dalyje numatytas dvejų metų terminas nuo pažeidimo padarymo dienos.
9.4. Apeliantė nurodo, kad aplinkybės dėl ieškovės darbo pareigų pažeidimo sprendimą priimančiam asmeniui tapo galutinai aiškios tik po komisijos išvados pateikimo 2019 m. rugpjūčio 28 d., ir būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas priimti sprendimą nutraukti su ieškove darbo sutartį dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, šiuo atveju sprendimas dėl ieškovės atleidimo priimtas 2019 m. rugsėjo 20 d., t. y. nepraleidus minėto termino. Ieškovė atleista 2019 m. spalio 14 d. tik dėl jos laikinojo nedarbingumo laikotarpio, kuris tęsėsi būtent iki minėtos dienos. Taigi nebuvo praleistas DK 58 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
9.5. Nurodo, kad DK 58 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, 3 dalyje vienu iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, galinčių būti priežastimi nutraukti darbo sutartį, įvardyta darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Taigi DK įtvirtinta galimybė nutraukti darbo sutartį, jeigu darbdavys konkretaus darbuotojo veiksmuose įžvelgia nusikalstamos veikos požymių, net nesant darbuotojui pareikštų baudžiamojo proceso normų nustatyta tvarka įtarimų, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Taigi 2019 m. lapkričio 4 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimas patvirtina, kad ieškovės veiksmuose yra nustatyti nusikalstamų veikų požymiai, tai yra laikytina šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą.
9.6. Nurodo, kad kiekvienas iš trijų ieškovės darbo pareigų pažeidimų savaime laikytinas šiurkščiu pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktus, tuo tarpu jų visuma sudaro neabejotiną pagrindą ieškovės veiksmus pripažinti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį turi būti skiriama griežčiausia atsakomybė - darbo sutarties nutraukimas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Švietimo įstatymo 59 straipsnio 17 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
9.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pagrindinis momentas, analizuojant objektyviuosius ir subjektyviuosius ieškovės padarytų pažeidimų požymius, yra tai, kad nė vienu iš Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendime nurodytų atvejų nėra kilę jokie padariniai, kurie galėtų daryti prielaidą, kad ieškovės atleidimas iš darbo būtų proporcinga priemonė. Pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi 2019 m. lapkričio 4 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimu pagrįsdamas savo neteisėtą išvadą, kad dėl ieškovės veiksmų nėra kilę jokie padariniai. Nutarime nurodyta, kad padariniai Baudžiamojo kodekso prasme nėra kilę, tačiau tai negali būti suprantama kaip teiginys, kad jokie padariniai nebuvo kilę. Apeliantė pažymėjo, kad dėl ieškovės veiksmų, o būtent netinkamo ieškovės pareigų vykdymo gimnazijoje kilo rimti neigiami padariniai: buvo prarasta galimybė užtikrinti tinkamą ir skaidrų biudžeto bei paramos lėšų panaudojimą, neįnešant pinigų į kasą buvo sumažintas gimnazijos turtas, išleidžiant pinigus be jokių įrodymų, nevykdant viešųjų pirkimų procedūrų neužtikrintas skaidrumas ir geriausia kaina. Gimnazijos dokumentacijos netinkamas tvarkymas lėmė įstaigos veiklos apsunkinimą, netinkamą darbo organizavimą, darbuotojų darbo funkcijų netinkamą atlikimą, perteklinių pareigybių buvimą, neoptimalų gimnazijos lėšų ir turto panaudojimą, padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, dėl to nukentėjo gimnazijos geras vardas, buvo padarytas neigiamas poveikis gimnazijos reputacijai. Neigiamais padariniais laikytina turtinė ir neturtinė žala gimnazijai, kuri pasireiškė dėl neigiamų ieškovės veiksmų sumažėjusia galimybe gimnazijai pritraukti naujus darbuotojus, naujus mokinius.
9.8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kadangi visą mokėtiną žyminio mokesčio sumą priteisė iš apeliantės valstybei, t. y. 172,90 Eur žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos ne iš vienos apeliantės, o iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
10. Atsakovė Šilalės r. L. N. V. gimnazija pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės Šilalės r. savivaldybės tarybos apeliacinio skundo, nurodo, kad visiškai su juo sutinka, ir prašo jį tenkinti. Prisidėjimo motyvai:
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį ir išnagrinėjo bylą pagal ieškinį, pasirašytą neįgalioto asmens. Šio esminio procesinio pažeidimo pirmosios instancijos teismas nepašalino. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikta kita atstovavimo sutartis, tačiau pats ieškinys nebuvo pasirašytas ieškovės arba jos įgalioto asmens. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
10.2. Nurodo, kad prisideda prie Šilalės rajono savivaldybės tarybos apeliacinio skundo visų argumentų ir jų savo pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo neatkartoja. Mano, kad ieškovė iš darbo buvo atleista pagrįstai ir teisėtai atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų (įsakymų) pagrindu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą dėl tos dalies, kuria ieškovės ieškinį patenkino.
11. Ieškovė R. K. taip pat pateikė apeliacinį skundą, dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių. Nurodo, kad dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovei šioje byloje priteista bylinėjimosi išlaidų suma buvo nepagrįstai sumažinta, atsakovei Šilalės r. L. N. V. gimnazijai – nepagrįstai padidinta, o atsakovei Šilalės r. savivaldybės tarybai bylinėjimosi išlaidos apskritai neturėjo būti priteistos. Ieškovė prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės Šilalės r. savivaldybės tarybos 513,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos 926,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinio skundo argumentai:
11.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepateikė jokių paaiškinimų ar argumentų, kodėl pripažinęs, jog patenkinus tris iš keturių ieškovės ieškinyje reikštų reikalavimų, teismas nurodo, kad ieškinys patenkintas apytiksliai 58 proc. apimtimi. Akivaizdu, kad jeigu, kaip teismas ir nurodo, procentinė vieno ieškovės reikalavimo išraiška yra 25 proc., tai patenkinus tris iš keturių ieškovės reikalavimų turi būti konstatuota, jog ieškovės ieškinys patenkintas 75 proc. apimtimi. Taigi vien jau dėl tokios netikslios procentinės patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų išraiškos yra sudarytos prielaidos neteisingam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
11.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovei Šilalės rajono savivaldybės tarybai jos nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios atsakovės ieškovė reiškė vienintelį iš keturių ieškinyje nurodytų reikalavimų – t. y. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Visi trys kiti reikalavimai (materialiniai reikalavimai) šioje byloje yra pareikšti atsakovei Šilalės r. L. N. V. gimnazijai. Patenkinus vienintelį atsakovei Šilalės r. savivaldybės tarybai reikštą reikalavimą atitinkamai ieškovei iš atsakovės (savivaldybės tarybos) turi būti priteisiama visa su šiuo ieškovės reikalavimu susijusi ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 25 proc. (vieno reikalavimo procentinė išraiška) visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai sudaro 513,33 Eur (2 053,33 Eur x 25 proc.). Tuo tarpu atsakovės (savivaldybės tarybos) nurodomos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, kadangi jai ieškovės reikštas reikalavimas patenkintas visiškai.
11.3. Nurodo, kad ieškovei iš atsakovės (gimnazijos) priteistina 1 026,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma apskaičiuojama 1 540 Eur, tai yra 75 proc. visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (2 053,33 Eur x 75 proc.), padauginus iš 66,67 proc., t. y. procentinė išraiška atsakovei (gimnazijai) patenkintų ieškovės keltų reikalavimų; Atsakovei (gimnazijai) iš ieškovės priteistina 99,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma apskaičiuojama 300 Eur, t. y. visas atsakovės (gimnazijos) nurodomas patirtas bylinėjimosi išlaidas padauginus iš 33,33 proc., t. y. procentinė išraiška atsakovei (gimnazijai) atmestų ieškovės keltų reikalavimų. Atitinkamai ieškovei iš atsakovės (gimnazijos) priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 926,73 Eur (1 026,72 Eur – 99,99 Eur).
Atsiliepimas
12. Ieškovė R. K. pateikė atsiliepimą į atsakovės Šilalės r. savivaldybės tarybos patikslintą apeliacinį skundą, nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl skundžiamos dalies palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:
12.1. Nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neteisingas ir paremtas subjektyviais atsakovės samprotavimais bei nurodomomis tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl netenkintinas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas dėl šios dalies yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas konkrečiais į bylą surinktais įrodymais bei esama teismų praktika šios kategorijos bylose, todėl palinktinas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė (savivaldybės taryba) šiurkščiai pažeidė tarnybinio patikrinimo tvarkos procedūras bei darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančių aktų reikalavimus, praleido imperatyviai nustatytą 1 mėnesio terminą, per kurį turi būti nutraukta darbo sutartis.
12.3. Nurodo, kad jei darbdavys nesugeba tinkamai ir laikydamasis galiojančių teisės aktų privalomų reikalavimų bei per nustatytus konkrečius procedūrų atlikimo terminus atlikti įstatymuose nurodytų procedūrų, nereiškia ir negali reikšti, kad tokio neveikimo neigiamos pasekmės gali būti užkraunamos darbuotojui.
12.4. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė (savivaldybės taryba) praleido DK 58 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatytą vieno mėnesio terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Atsakovė priėmė sprendimą ieškovę iš darbo atleisti nuo 2019 m. rugsėjo 20 d., tai yra praėjus trims mėnesiams nuo informacijos gavimo, dėl to šiurkščiai buvo pažeisti galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimą reglamentuojantys teisės aktai.
12.5. Nurodo, kad nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme surinkti įrodymai, nei šalių teikti paaiškinimai, nei atsakovės apeliaciniame skunde kartojami tie patys teiginiai kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neleidžia daryti išvados, kad ieškovės atlikti veiksmai galėtų būti traktuojami kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai.
Atsiliepimas
13. Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Atsiliepimo motyvai:
13.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas dėl tos dalies, dėl kurios apeliacinį skundą pateikė ieškovė (apeliantė), tinkamai taikė teisės normas, tinkamai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti nėra pagrindo.
13.2. Nurodo, kad ieškovė visiškai neteisingai nurodo, kad turi būti konstatuota, jog ieškovės ieškinys patenkintas 75 proc. apimtimi. Ieškovė ieškinyje teikė keturis reikalavimus, iš kurių vienas buvo suformuluotas kaip alternatyvus. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kiekvienas iš reikalavimų sudaro 25 proc. Tačiau teismas iš esmės patenkino tik du ieškovės reikalavimus bei vieną reikalavimą tenkino iš dalies. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog buvo patenkinta 58 proc. ieškovės reikalavimų.
13.3. Nurodo, kad Ieškovė pati inicijavo teisminį ginčą bei ieškinyje kėlė nepagrįstus reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti, todėl ji privalo prisiimti kilusias pasekmes –susidariusias bylinėjimosi išlaidas.
14. Atsakovė Šilalės rajono L. N. V. gimnazija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Nurodo, kad su apeliantės ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Mano, kad ieškovės ieškinys buvo nepagrįstas ir negalėjo būti patenkintas iš dalies, o turėjo būti atmestas. Palaiko atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ir prisideda prie jo, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas ir ieškovės visi reikalavimai atmesti. Tokiu būdu turėtų būti perskirstytos tarp proceso šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos Šilalės r. L. N. V. gimnazijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovės R. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkis Nr. T1-208 ir ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu bei dėl teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra ginčijama, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas vertina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkio Nr. T1-208 panaikinimo ir ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei dėl teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
19. Ieškovė R. K. kartu su atsiliepimu į atsakovės Šilalės r. savivaldybės tarybos apeliacinį skundą pateikė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 3R-271(2.13-1.).
20. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
21. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, Nr. 3K-3-371/2005). Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas priimtas tik 2020 m. kovo 19 d., tai yra po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, šis įrodymas gali turėti reikšmės sprendžiant šalių ginčą ir nėra pagrindo išvadai, jog šio įrodymo pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, teisėjų kolegija naują pateiktą įrodymą prideda prie bylos ir jį vertina.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2014 m. lapkričio 26 d. darbo sutartį Nr. DS1-78 ieškovė R. K. nuo 2014 m. lapkričio 28 d. ėjo Šilalės r. L. N. V. gimnazijos direktoriaus pareigas (el. b., t. 1, b. l. 18–22). Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-208 su ieškove sudaryta darbo sutartis nuo 2019 m. spalio 14 d. buvo nutraukta pagal DK 58 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės), atleidimo diena laikant pirmąją darbo dieną po laikinojo nedarbingumo) (el. b., t. 1, b. l. 23–24). Į bylą pateikta darbo sutartis, kad ieškovė gimnazijoje dirbo nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 1 d. matematikos ir informatikos mokytoja, o nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. ieškovė ėjo gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigas (el. b., t. 1, b. l. 58–59). P. Š. r. savivaldybės tarybos sprendimai – 2015 m. kovo 27 d. Nr. T1-52, 2016 m. kovo 31 d. Nr. Tl-78, 2017 m. kovo 30 d. Nr. T1-66, 2018 m. kovo 29 d. Nr. Tl-48, iš kurių matyti, jog Šilalės r. savivaldybės taryba pritardavo visų ieškovės veiklos metų ataskaitoms, o ieškovės veikla už 2018 metus įvertinta „gerai“ ir tuo pagrindu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. ieškovei nustatyta 10 proc. pareiginės algos kintamoji dalis (el. b., t. 1., b. l. 60, 61, 63,65–66). Pateiktas 2019 m. birželio 19 d. gimnazijos darbuotojos B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymas ištirti, ar ieškovė tinkamai organizuoja vadovo darbą (el. b. l., t. 1, b. l. 68–69). Tuo pagrindu meras 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. T3-32 „Dėl darbo grupės sudarymo“, sudarė darbo grupę (el. b., t. 1, b. l. 70). Pateiktas 2019 m. birželio 27 d. raštas Nr. T16-212(2.20) „Dėl paaiškinimo pateikimo“, kuriame nurodyta ieškovei apie gautą prašymą ir paprašyta iki 2019 m. birželio 28 d. darbo pabaigos pateikti paaiškinimus bei dokumentus (el. b., t. 1, b. l. 71). Ieškovė 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. S-142-(l.11) atsakė, pateikė paaiškinimus bei dokumentus (el. b., t. 1, b. l. 72–73). 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. T16-302(2.10) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ ieškovė vėl buvo informuota apie 2019 m. birželio 19 d. gautą B. S. prašymą ir paprašyta iki 2019 m. liepos 18 d. darbo pabaigos pateikti atsakymus į rašte pateiktus klausimus (el. b., t. 1, b. l. 74). Ieškovė 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. S-159-(l.11) pateikė atsakymus į Mero papildomus klausimus (el. b., t. 1, b. l. 75–77). Darbo grupė 2019 m. liepos 31 d. Merui pateikė tyrimo išvadą, o 2019 m. rugpjūčio 6 d. tyrimo išvados patikslinimą (el. b., t. 1, b. l. 78–89, 90–91). Meras 2019 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. T3-52 „Dėl R. K. tarnybinio patikrinimo“ sudaro R. K., Šilalės r. L. N. V. gimnazijos direktorės, tarnybinio patikrinimo atlikimo komisiją“ (el. b., t. 1, b. l. 92). Ši komisija 2019 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu Nr. TND-7(6.63) „Apie tarnybinį patikrinimą“ informuoja ieškovę, kad yra sudaryta komisija, kuriai prašo iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikti paaiškinimą dėl galbūt padarytų pažeidimų, nurodomų 2019 m. liepos 31 d. tyrimo išvadoje ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. tyrimo išvados patikslinime (el. b., t. 1, b. l. 94). Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. S-178(1.11) paprašė pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą iki 2019 m. rugpjūčio 28 d., kuris buvo tenkintas iš dalies, terminas pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 12.00 val. (el. b., t. 1, b. l. 94, 95, 96). Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. S-207-(l .11) pateikė pakartotinius paaiškinimus į komisijos keliamus klausimus (el. b., t. 1, b. l. 97–99). 2019 m. rugpjūčio 28 d. komisija Merui pateikia išvadą Nr. TND-9(6.36) „Apie R. K. tarnybinio patikrinimo rezultatus“ (el. b., t. 1, b. l. 100–108).
23. Byloje taip pat pateiktas Mero 2017 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. 16-684(2.19), kuriame ieškovė buvo pripažinta padariusi darbo pareigų pažeidimą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ir kt. teisės aktų nesilaikymo ir įspėta, kad už antrą pažeidimą gali būti atleista pagal DK 58 straipsnio 4 dalį. Ieškovė 2019 m. kovo 15 d. gavo Valstybinės darbo inspekcijos paskirtą baudą už darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimą gimnazijoje. Mero 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. T16-110 (2.19E) pripažinta, kad ieškovė netinkamai vadovavosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir buvo pripažinta padariusi darbo pareigų pažeidimą ir įspėta, vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi. Pateikti duomenys apie ieškovės atostogų laikotarpius: atostogavo nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 12 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Pateiktas 2019 m. lapkričio 4 d. gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl direktorės R. K. veiksmų.
Dėl atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos apeliacinio skundo argumentų
24. Apeliantė nurodo, kad iš dalies nesutinka su ginčijamu sprendimu, o būtent dėl sprendimo dalies, kuria nutarta: „panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. Tl-208 „Dėl pripažinimo padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atleidimo iš darbo“ ir pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu“. Apeliantė nurodo, kad nurodytoje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neišsamiai ir nedetaliai ištyrė byloje esančius įrodymus, neįvertino bylos konteksto ir padarė teisiškai nepagrįstas išvadas, nesivadovaudamas kasacinio teismo praktikoje suformuotomis įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklėmis.
25. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neįgalioto asmens pateiktą ieškinį ir jį nagrinėjo, nepaisant atsakovių pateiktų prieštaravimų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškinantis šį klausimą, ieškovė pripažino, kad gimnazijos vardu buvo sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu R. K., nors pagal faktines aplinkybes teisinių paslaugų reikėjo ne gimnazijai, o pačiai ieškovei asmeniškai. Tik po atsakovių išreikštų prieštaravimų, ieškovės atstovas pasikeitė ir buvo pateikta nauja atstovavimo sutartis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių niekaip nevertino ir priėmė neteisėtą sprendimą.
26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga ir šalių procesiniais dokumentais, negali pritarti tokiems apeliantės argumentams. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, jog kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
27. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, ši aplinkybė nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
28. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsižvelgiant į atsakovės Šilalės r. L. N. V. gimnazijos atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus dėl ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėto ir atstovavimo teisinių santykių, ieškovė 2019 m. gruodžio 2 d. pateikė pirmosios instancijos teismui atstovavimo susitarimus, pagal kuriuos nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovei turi teisę atstovauti advokatų kontoros „Averus“ advokatas R. K., advokatė G. M. ir teisininkas I. K.. Tokiu būdu buvo pašalinti neaiškumai, kilę dėl ieškovės atstovavimo teisinių santykių, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pateikto ieškinio pagrindu negalėjo būti inicijuota civilinė byla, o tuo labiau, kad šiuo pagrindu galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas.
29. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2019 m. birželio 26 d. darbo grupės sudarymas neatitiko teisė normų reikalavimų; kad B. S. prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimui sudaryti du dariniai, tai yra darbo grupė ir komisija, kurie faktiškai atliko vieną ir tą patį darbą; kad ieškovės atleidimas neatitinka teisės normų, reglamentuojančių mokyklos vadovo atleidimą iš darbo; o darbo grupės sudarymas yra perteklinis. Nurodo, kad faktiškai darbo grupė atliko išsamų gimnazijos veiklos patikrinimą, kuris apėmė platų ratą klausimų ir aplinkybių dėl gimnazijos veiklos aspektų. Tuo tarpu komisija tyrė tik išimtinai ieškovės, t. y. švietimo įstaigos vadovės, darbo pareigų pažeidimus. Be kita ko, šių dviejų darinių teisinis sudarymo pagrindas bei teisinis statusas buvo iš esmės skirtingas. Darbo grupės ir komisijos narių sudėtis taip pat skyrėsi.
30. Teisėjų kolegija įvertinusi nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes tokius apeliantės argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė buvo biudžetinės švietimo įstaigos Šilalės r. L. N. V. gimnazijos direktorė, todėl švietimo įstaigos vadovo galbūt padarytų darbo pareigų pažeidimų tyrimą bei atleidimą iš darbo reglamentuoja specialūs teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir jo pagrindu priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, vienas kurių – Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-663 (toliau – Tvarkos aprašas).
31. Švietimo įstaigos vadovo tarnybinis patikrinimas dėl galimo darbo pareigų pažeidimo privalo būti atliktas vadovaujantis Švietimo įstatymo 59 straipsnio 16 dalimi bei Tvarkos aprašo nuostatomis. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 16 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta imperatyvi norma, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galbūt padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tokių tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką (t. y. Tvarkos aprašu) nustato švietimo ir mokslo ministras.
32. T. T. aprašu yra detalizuojama, kokius konkrečius veiksmus per konkrečiai nustatytus terminus privalo atlikti švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras, gavęs informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galbūt padarė darbo pareigų pažeidimą. Tvarkos aprašo 5 punkte yra įtvirtinta, kad „Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras (toliau – savininkas), gavusi (-ęs) informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos priima sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo laikotarpiu nušalinti vadovą nuo pareigų, sudaro ne mažesnę kaip 3 narių Tarnybinio patikrinimo komisiją.
33. Taigi atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju būtent gimnazijos darbuotojos B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymas laikytinas tarnybinio patikrinimo pagrindu – tai yra informacija apie galbūt ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimą. Kadangi tiek Švietimo įstatymo 59 straipsnio 16 dalyje, tiek ir Tvarkos aprašo 2 punkte aiškiai apibrėžta, kad vienas iš tarnybinio patikrinimo pagrindų yra gauta informacija – fizinio ar juridinio asmens pranešimas (skundas, apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galbūt padarė darbo pareigų pažeidimą. Būtent tokia informacija apie ieškovės galimai padarytus darbo pareigų pažeidimus labai išsamiai ir yra aprašoma minėtame gimnazijos darbuotojos B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašyme (t. I, b. 1. 68–69). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kad tokia informacija yra laikytinas ne minimas darbuotojos 2019 m. birželio 18 d. prašymas, bet šio 2019 m. birželio 18 d. prašymo pagrindu Šilalės r. savivaldybės mero potvarkiu sudarytos darbo grupės 2019 m. liepos 31 d. pateikta tyrimo išvada (t. I, b. 1. 79–89) ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. tyrimo išvados patikslinimas (t. I, b. 1. 90–91), laikytini visiškai nepagrįstais ir neatitinkančiais anksčiau minėto teisinio reguliavimo nuostatų.
34. Pažymėtina, kad apeliantės teiginiai, jog B. S. prašymo gavimo data negali būti laikoma darbo pareigų pažeidimo paaiškėjimo data, nes meras tuo metu netyrė klausimo dėl darbo pareigų pažeidimo įstatymo nustatyta tvarka, o siekė patikrinti ir išanalizuoti situaciją gimnazijoje, kurios kontrolė jam yra pavesta, ir išsiaiškinti, ar prašyme nurodytos aplinkybės gali būti laikomos teisinga informacija, visiškai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir prieštarauja net paties mero bei jo 2019 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. T3-32 sudarytos darbo grupės rengtuose dokumentuose nurodytiems teiginiams.
35. 2019 m. birželio 26 d. mero potvarkyje, kurio pagrindu sudaryta darbo grupė, nėra nurodyta, kad ši darbo grupė sudaroma tuo tikslu, kurį savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovė – „patikrinti ir išanalizuoti situaciją gimnazijoje, kurios kontrolė jam yra pavesta, ir išsiaiškinti, ar prašyme nurodytos aplinkybės gali būti laikomos teisinga informacija“. 2019 m. birželio 27 d. mero prašymas pateikti paaiškinimą (t. I, b. 1. 71), adresuotas ieškovei, aiškiai patvirtina, kad B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymas laikomas pagrindu tirti galbūt ieškovės padarytus darbo pareigų pažeidimus, nes jau pirmame šio prašymo sakinyje nurodoma, kad meras „2019 m. birželio 19 d. gavo prašymą ištirti Jūsų įstaigoje galimai vykstančius (vykusius) darbo tvarkos pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, prašome iki 2019 m. birželio 28 d. darbo dienos pabaigos savivaldybės merui pateikti nurodomą informaciją ir paaiškinimus“. Taigi akivaizdu, kad ir pats meras savo iniciatyva jau 2019 m. birželio 27 d. ieškovei pirmą kartą aiškiai nurodė, jog inicijavo ir atlieka tyrimą dėl ieškovės galbūt padarytų darbo pareigų pažeidimų. Tokie veiksmai patvirtina, kad privalėjo būti vadovaujamasi Švietimo įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatomis. 2019 m. birželio 28 d. ieškovei pateikus savo paaiškinimus bei dokumentus (t. I, b. 1. 72–73), atsakant į minėtą 2019 m. birželio 27 d. prašymą, meras 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. T16-302(2.10) (t. I, b. 1. 74), t. y. po 17 kalendorinių dienų po ieškovės paaiškinimo gavimo, paprašė pateikti papildomus paaiškinimus, vėl nurodydamas, kad „2019 m. birželio 19 d. gavo prašymą ištirti Jūsų įstaigoje galimai vykstančius (vykusius) darbo tvarkos pažeidimus“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ir toliau buvo vykdomos galimo ieškovės darbo pažeidimo tyrimo procedūros, remiantis B. S. pateiktu 2019 m. birželio 18 d. prašymu. 2019 m. birželio 26 d. mero potvarkiu sudarytos darbo grupės 2019 m. liepos 31 d. tyrimo išvadų (t. I, b. 1. 78–89) preambulėje nurodoma, kad tyrimo pagrindas – „Šilalės rajono savivaldybės mero 2019 m. birželio 19 d. gautas prašymas ištirti Šilalės r. L. N. V. gimnazijoje galimai vykstančius (vykusius) darbo tvarkos pažeidimus“. Tai patvirtina, kad sudaryta darbo grupė mero pavedimu atliko ieškovės galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimą pagal B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašyme nurodytą informaciją.
36. Tose pačiose tyrimo išvadose taip pat nurodoma, kad darbo grupė, atlikusi tyrimą, merui siūlo „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 6 ir 7 punktais, spręsti klausimą dėl R. K., gimnazijos direktorės, tinkamumo eiti pareigas“. Tai patvirtina aplinkybes, kad darbo grupė savo išvadomis siūlė merui ne inicijuoti ieškovės atžvilgiu tarnybinį patikrinimą pagal Tvarkos aprašą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis spręsti dėl ieškovės tinkamumo eiti pareigas, t. y. darbo sutarties nutraukimo. Taigi priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, tiek meras savo raštais, tiek ir darbo grupė savo atliktu tyrimu bei po tyrimo parengtose išvadose pateiktu siūlymu patvirtina, kad buvo atliekamas ieškovės tarnybinis patikrinimas dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Todėl apeliantės teiginiai, kad „faktiškai darbo grupė atliko išsamų gimnazijos veiklos patikrinimą, kuris apėmė platų ratą klausimų ir aplinkybių dėl gimnazijos veiklos aspektų. Tuo tarpu komisija tyrė tik išimtinai ieškovės, t. y. švietimo įstaigos vadovės darbo pareigų pažeidimus“, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys mero ir jo sudarytos darbo grupės realiai atliktiems veiksmams.
37. Apeliantė nurodo, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog buvo praleistas DK 58 straipsnio 6 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškove, bei kad ieškovės pažeidimai nebuvo tęstinio pobūdžio ir nepaaiškėjo veiklos patikrinimo metu.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, tokius apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė praleido DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį šiame straipsnyje nuodytais pagrindais. Atsakovė priėmė sprendimą ieškovę iš darbo atleisti nuo 2019 m. rugsėjo 20 d., tai yra praėjus trims mėnesiams nuo informacijos gavimo (B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymo), dėl to buvo pažeisti galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimą reglamentuojantys teisės aktai .
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė visiškai nepagrįstai savaip interpretuoja patikrinimo dėl galimo darbo pareigų pažeidimo atlikimo terminus. Apeliantė nurodo, kad „aplinkybės dėl ieškovės darbo pareigų pažeidimo, sprendimą priimančiam asmeniui tapo galutinai aiškios tik po komisijos išvados pateikimo 2019 m. rugpjūčio 28 d., ir būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas priimti sprendimą nutraukti su ieškove darbo sutartį dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“. Tačiau tokia Švietimo įstatymo, Tvarkos aprašo bei DK atitinkamų nuostatų subjektyvi interpretacija prieštarauja aiškiai šių teisės aktų nuostatose išdėstytiems reikalavimams.
40. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 59 straipsnio 17 dalyje yra įtvirtinta, kad „Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, jog švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens sprendimu. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo atlikto tarnybinio patikrinimo dienos skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) arba jos (jo) įgalioto asmens ar savivaldybių švietimo ištaigų vadovų atveju - savivaldybės tarybos neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ne tarnybinio patikrinimo komisijos išvados pateikimo diena pagal teisės aktus yra laikoma galimo darbo pareigų pažeidimo padarymo paaiškėjimo diena, o būtent tos pirminės informacijos (šiuo atveju B. S. 2019 m. birželio 18 d. prašymo) gavimo diena. Ir būtent nuo tos informacijos gavimo dienos per teisės aktuose nustatytus terminus privalo būti atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl galimo darbo sutarties nutraukimo, nes kaip ir nurodyta minėtoje Švietimo įstatymo 59 straipsnio 17 dalyje, jeigu sprendimas dėl atlikto tyrimo nėra priimtas per 5 darbo dienas nuo komisijos tyrimo išvados gavimo, tarybos neveikimas gali būti skundžiamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad ji turėjo visą mėnesį po komisijos tyrimo išvados gavimo sprendimo priėmimui, atmeta kaip visiškai nepagrįstus.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, negali nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju B. S. prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimui sudaryti du dariniai, tai yra darbo grupė ir komisija, kurie faktiškai atliko vieną ir tą patį darbą, tai yra, atitinkamai įvertino susijusias aplinkybes ir pateikė išvadas dėl ieškovės galbūt padaryto darbo pareigų pažeidimo, neatitinka teisės normų, reglamentuojančių mokyklos vadovo atleidimą iš darbo, o darbo grupės sudarymas yra perteklinis.
42. Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtino ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 3R-271(2.13-1.), kuriuo, išnagrinėjusi ieškovės skundą dėl mero veiksmų, padarė išvadą, kad meras, gavęs pranešimą dėl R. K., kaip gimnazijos direktorės, galbūt netinkamo darbo pareigų atlikimo, turėjo sudaryti tik komisiją, kuri ir turėjo atlikti mero darbo grupei pavestas funkcijas. Sprendime taip pat pateikiama informacija, kad meras inspekcijai nenurodė, kokia Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisėta duomenų tvarkymo sąlyga vadovaujantis darbo grupės nariams buvo perduoti R. K. asmens duomenys, dėl to inspekcija padarė išvadą, kad R. K. duomenų perdavimas mero sudarytos darbo grupės nariams yra neteisėtas ir pažeidžia Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta teisėtumo principą, todėl R. K. skundas dėl jos asmens duomenų perdavimo mero sudarytos darbo grupės nariams laikytinas pagrįstu. Sprendimu taip pat nuspręsta merui pareikšti papeikimą dėl tokių atliktų veiksmų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbo grupės sudarymas buvo perteklinis veiksmas.
43. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyti ieškovės darbo pažeidimai nėra tęstinio pobūdžio, nes šiuo atveju nebuvo atliktas gimnazijos auditas, inventorizacija, o atliktas tyrimas nėra susijęs su gimnazijos veiklos patikrinimu. Tokią išvadą patvirtina anksčiau išdėstytos aplinkybės, kad tiek meras, tiek ir darbo grupė rengtuose dokumentuose nurodė, kad atlieka galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimą pagal gautą B. S. prašymą. Todėl apeliantės argumentai, kad darbo grupės atliktas tyrimas laikytinas veiklos patikrinimu (pagal DK 58 straipsnio 6 dalį), atmestinas kaip prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad atsakovė pažeidė tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrą ir terminus.
44. Apeliantė nurodo, kad DK 58 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, 3 dalyje vienu iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, galinčių būti priežastimi nutraukti darbo sutartį, įvardyta darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Taigi DK įtvirtinta galimybė nutraukti darbo sutartį, jeigu darbdavys konkretaus darbuotojo veiksmuose įžvelgia nusikalstamos veikos požymių, net nesant darbuotojui pareikštų baudžiamojo proceso normų nustatyta tvarka įtarimų, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Taigi 2019 m. lapkričio 4 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimas patvirtina, kad ieškovės veiksmuose yra nustatyti nusikalstamų veikų požymiai, tai yra laikytina šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Taip pat nurodo, kad kiekvienas iš trijų ieškovės darbo pareigų pažeidimų savaime laikytinas šiurkščiu pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktus, tuo tarpu jų visuma sudaro neabejotiną pagrindą ieškovės veiksmus pripažinti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį turi būti skiriama griežčiausia atsakomybė – darbo sutarties nutraukimas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Švietimo įstatymo 59 straipsnio 17 dalį.
45. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, būtent darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-701/2019).
46. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Šis reguliavimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-461-695/2018, 49 punktas).
47. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad analizuojant objektyviuosius ir subjektyviuosius pažeidimų požymius, ieškovės padarytų pažeidimų negalima priskirti prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindinis momentas, analizuojant objektyviuosius ir subjektyviuosius ieškovės padarytų pažeidimų, požymius yra tai, kad nė vienu iš atsakovės sprendime dėl atleidimo nurodytų atvejų nėra kilę jokių padarinių, kurie galėtų daryti prielaidą, kad ieškovės atleidimas iš darbo būtų proporcinga priemonė.
48. Apeliantė, siekdama pagrįsti savo teiginius dėl ieškovės padarytų darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo šiurkščiais, cituoja pasirinktus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-2136401 (t. II, b. 1. 26–38) dėstomosios dalies sakinius.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip ir nurodoma policijos nutarime, nutarimas priimtas išnagrinėjus 2019 m. spalio 25 d. gautą Šilalės rajono savivaldybės mero pateiktą raštą. T. y. į teisėsaugą buvo kreiptasi jau po savivaldybės tarybos sprendimo dėl ieškovės atleidimo priėmimo 2019 m. rugsėjo 20 d. Pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės atsisakyta pradėti. Šis policijos nutarimas nėra apskųstas, taigi galiojantis. Policijos nutarime yra konstatuota, kad „medžiagoje nėra jokių duomenų apie padarytą žalą (turtinę, neturtinę, todėl negali būti pagrindas konstatuoti, kad tiriamais valstybės tarnautojos veiksmais padaryta žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui, juo labiau didelė. Taip pat nėra duomenų, jog R. K. suvokė, kad jos veiksmai yra pavojingi Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) prasme ir siekė kažkokių neigiamu padarinių. Nesant visų būtinų nusikalstamų veikų (BK 300 straipsnis, 228 straipsnis) požymių, šiuo atveju tyčios (ir objektyviai nustatytų padarinių - BK 228 straipsnis - didelės žalos), reikalingų baudžiamajai atsakomybei kilti, ikiteisminis tyrimas vien pagal prielaidas negali būti pradedamas. Priešingu atveju, ikiteisminio tyrimo pradėjimas nesant pakankamo objektyvaus pagrindo, galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, baudžiamojo proceso ekonomiškumo principo pažeidimas“. Policijos nutarimo dėstomojoje dalyje yra konstatuotas faktas, kurį teisėsaugos institucijai pateikė pati atsakovė, – t. y. kad ieškovė atleista iš darbo 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakovės sprendimu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tai, kad nutarime yra nurodyta tuo metu egzistavusi, tačiau vėliau pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinta aplinkybė, negali būti laikoma pagrindu teisėjų kolegijai spręsti, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir kad toks pažeidimas suteikia teisę darbdaviui nutraukti darbo sutartį su darbuotoju.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad „netinkamas dokumentų valdymo sistemos (toliau – DVS) „Kontora“ naudojimas, tai yra, dokumentų keitimas, taisymas, pildymas, nesukėlė jokių padarinių, kadangi minėti pažeidimai buvo nustatyti. Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas nuperkant vadovėlius gimnazijai taip pat teisinių pasekmių nesukėlė, vadovėliai buvo nupirkti, o dėl to kalti asmenys, nors ir pavėluotai, tačiau buvo ieškovės įspėti dėl įstatymo pažeidimo. Gimnazijos jubiliejaus šventei surinkti pinigai buvo neįnešti į kasą, tačiau sąrašas asmenų, paaukojusių šventei pinigų su nurodytomis sumomis buvo pateiktas, tai yra užfiksuota koordinaciniame mokytojų pasitarime ir prie jo pateiktame sąraše asmenų, kurie parėmė gimnaziją šventės metu. Nors buhalteriniai dokumentai nebuvo išrašyti, tačiau darytina išvada, kad minėti pinigai buvo išleisti gimnazijos šventei, todėl teismas mano, kad šis pažeidimas taip pat jokių teisinių pasekmių nesukėlė, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“.
51. Apeliantė pažymėjo, kad dėl ieškovės veiksmų, o būtent netinkamo ieškovės pareigų vykdymo, gimnazijoje kilo rimti neigiami padariniai: buvo prarasta galimybė užtikrinti tinkamą ir skaidrų biudžeto bei paramos lėšų panaudojimą, neįnešant pinigų į kasą buvo sumažintas gimnazijos turtas, išleidžiant pinigus be jokių įrodymų, nevykdant viešųjų pirkimų procedūrų neužtikrintas skaidrumas ir geriausia kaina. Gimnazijos dokumentacijos netinkamas tvarkymas lėmė įstaigos veiklos apsunkinimą, netinkamą darbo organizavimą, darbuotojų darbo funkcijų netinkamą atlikimą, perteklinių pareigybių buvimą, neoptimalų gimnazijos lėšų ir turto panaudojimą, padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, dėl to nukentėjo gimnazijos geras vardas, buvo padarytas neigiamas poveikis gimnazijos reputacijai. Neigiamais padariniais laikytina turtinė ir neturtinė žala gimnazijai, kuri pasireiškė dėl neigiamų ieškovės veiksmų sumažėjusia galimybe gimnazijai pritraukti naujus darbuotojus, naujus mokinius.
52. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie sumažintą gimnazijos turtą, gimnazijos veiklos apsunkinimą ar neigiamą poveikį gimnazijos reputacijai. Teiginius apie blogą darbo atmosferą gimnazijoje ieškovės darbo joje metu grindžia buvusio laikinai ėjusio gimnazijos direktoriaus pareigas S. B. liudijimu teisme. Tačiau tai, kad ieškovei einant pareigas atmosfera gimnazijoje buvo gera, patvirtina ir pačios atsakovės į bylą kartu su jos atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikta Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros 2019 m. atlikto gimnazijos klimato tyrimo ataskaita, kurioje aiškiai nurodyta, kad „daugiau nei pusė pedagogų pripažino, jog direktorė pakankamai kompetentingai atlieka savo darbą“, be to, ir „dauguma tyrime dalyvavusių mokinių tėvų yra patenkinti jų vaiko mokykla ir mokytojais“. Taigi teisėjų kolegija apeliantės argumentus dėl kilusių neigiamų padarinių gimnazijai atmeta kaip deklaratyvius, jokiais įrodymais nepagrįstus subjektyvius samprotavimus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus su ieškovės darbo pareigų pažeidimais susijusias aplinkybes, nenustatyta, kad egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga nutraukti darbo sutartį.
53. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
54. Tačiau teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliantės pastebėjimu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kadangi visą mokėtiną žyminio mokesčio sumą priteisė tik iš apeliantės valstybei, t. y. 172,90 Eur žyminio mokesčio.
55. Pirmosios instancijos teismas nusprendė iš apeliantės Šilalės rajono savivaldybės tarybos išieškoti valstybei 172,90 Eur žyminio mokesčio, tenkančio mokėti nuo ieškovės patenkintų reikalavimų sumos, nuo kurio mokėjimo jis, kaip darbdavys, priešingai nei darbuotojas, nėra atleistas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos ne iš vienos atsakovės (apeliantės), bet iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis. Todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslintina – nurodant, kad valstybei priteistina iš atsakovių Šilalės rajono savivaldybės tarybos ir Šilalės r. L. N. V. gimnazijos lygiomis dalimis po 86,45 Eur (iš viso 172,90 Eur) žyminio mokesčio.
Dėl ieškovės R. K. apeliacinio skundo argumentų
56. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepateikė jokių paaiškinimų ar argumentų, kodėl laikė, jog patenkinus tris iš keturių ieškovės ieškinyje reikštų reikalavimų, teismas nurodo, kad ieškinys patenkintas apytiksliai 58 proc. apimtimi. Akivaizdu, kad jeigu, kaip teismas ir nurodo, procentinė vieno ieškovės reikalavimo išraiška yra 25 proc., tai patenkinus tris iš keturių ieškovės reikalavimų turi būti konstatuota, jog ieškovės ieškinys patenkintas 75 proc. apimtimi. Taigi vien jau dėl tokios netikslios procentinės patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų išraiškos yra sudarytos prielaidos neteisingam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje paskirstė šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, atmestinas kaip nepagrįstas.
58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Atvejams, kai patenkinti ne visi ieškinio reikalavimai, bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Pagal ją bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Įstatymo nenustatyta, kokiu konkrečiu santykiu ir proporcija turi būti nustatomas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Konkreti proporcija nustatoma teismams taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaujantis šių teisės normų taikymo suformuota teismų praktika.
59. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra dvi atsakovės (gimnazija – darbdavys ir taryba – sprendimą dėl atleidimo turintis teisę priimti organas), joms bylinėjimosi išlaidos paskirstomos per pusę, kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių atsakovų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis, tokios pozicijos laikosi kasacinės ir apeliacinės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-470-267/2018).
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė (apeliantė) visiškai nepagrįstai nurodo, kad jos ieškinys patenkintas 75 proc. apimtimi. Ieškovė ieškiniu reiškė keturis reikalavimus: 1) panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkį Nr. T1-208 ir grąžinti ieškovę į darbą arba teismui sprendžiant, kad nėra galimybės ieškovės grąžinti į darbą, vis tiek panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkį Nr. T1-208 ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; 2) priteisti šešių ieškovės vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kiekvienas iš nurodytų reikalavimų sudaro 25 proc. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino tik du ieškovės reikalavimus: 1) panaikino Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. potvarkį Nr. T1-208 ir laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; 2) priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Visiškai tenkinus 2 ieškovės reikalavimus, ieškinys patenkintas 50 proc. (25 proc. + 25 proc.). Taip pat pirmosios instancijos teismas vieną ieškovės reikalavimą – priteisti šešių ieškovės vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – tenkino iš dalies, t. y. priteisė dviejų ieškovės vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, vietoje prašomų šešių. Taigi šio ieškovės reikalavimo buvo patenkinta tik 1/3 dalis arba 33 proc. Atsižvelgiant į tai, kad vienas reikalavimas įvertintas 25 proc., 1/3 ieškovės patenkinto reikalavimo dalis sudaro – 8,3 proc. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinis ieškovės reikalavimas netenkintas, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog buvo patenkinta 58 proc. (25+25+8) ieškovės reikalavimų , vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi.
61. Ieškovė (apeliantė) taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovei Šilalės rajono savivaldybės tarybai jos nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Šiai atsakovei ieškovė reiškė vienintelį iš keturių ieškinyje nurodytų reikalavimų – t. y. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Visi trys kiti reikalavimai (materialiniai reikalavimai) šioje byloje yra pareikšti atsakovei Šilalės r. L. N. V. gimnazijai.
62. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi įvertinus ieškovės tiek pirminį, tiek patikslintą ieškinį, matyti, jog ieškovė ieškinio rezoliucinėje dalyje tiksliai nesuformulavo, kam reiškia materialinį reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Taip pat ir iš ieškinio turinio nėra aišku, iš kurios atsakovės ieškovė reikalauja kompensacijos priteisimo. Ieškovė konkrečiai neįvardydama procesiniuose dokumentuose šalies, kuriai jos keliami reikalavimai sukelia teisines pasekmes, negali po galutinio teismo sprendimo priėmimo staiga keisti šalies, į kurią buvo nukreipti ieškovės reikalavimai, taip siekiant sau palankaus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas dėl dalies, kurią skundžia ieškovė, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
64. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl iš esmės jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors teismas padarė klaidą priteisdamas žyminį mokestį valstybei tik iš vienos atsakovės, tačiau ši klaida sprendimo esmės nekeičia, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio valstybei) priteisimo patikslintina.
65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
66. Ieškovė pateikė 2020 m. gegužės 5 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jame nurodyta, jog ieškovė iš viso patyrė 1 455 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. 2020 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra Nr. 2020/009 ir 2020 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė patyrė 495 Eur teisinių išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu. 2020 m. balandžio 20 d. sąskaita faktūra Nr. 2020/010 ir 2020 balandžio 20 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė patyrė 960 Eur teisinių išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą parengimu.
67. Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba pateikė 2020 m. gegužės 7 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jame nurodyta, kad atsakovė iš viso patyrė 1 210 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. 2020 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra Nr. APB 17231, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita ir 2020 m. balandžio 7 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė patyrė 968 Eur teisinių išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu. 2020 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra Nr. APB 17449, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita ir 2020 m. gegužės 6 d. lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė patyrė 242 Eur, susijusių su atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimu.
68. Atsakovė Šilalės rajono L. N. V. gimnazija kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė duomenis, kad patyrė 350 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. Šias išlaidas patvirtina 2020 m. balandžio 7 d. sąskaita Nr. 02/20 ir 2020 m. balandžio 7 d. lėšų pervedimo nurodymas.
69. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu (495 Eur), neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės priteistinos atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos 242 Eur išlaidos, susijusios su atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimu. Taip pat iš ieškovės priteistinos atsakovės Šilalės rajono L. N. V. gimnazijos 350 Eur išlaidos, patirtos dėl atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo.
70. Atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos apeliacinis skundas tenkintas tik iš dalies dėl žyminio mokesčio paskirstymo, tačiau, kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008). Kadangi bylinėjimosi išlaidos neįeina į reikalavimo dalyką, bet yra savarankiškas reikalavimas, todėl teismo pareiga teisingai jas suskaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš dalies tenkinus apeliacinio skundo dalį dėl žyminio mokesčio paskirstymo, pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalį nėra. Todėl atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu (968 Eur), neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos priteistinos ieškovės 960 Eur išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimu.
71. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, ieškovei iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina, išskaičiuojant iš ieškovės atsakovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Atitinkamai ieškovei iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 718 Eur (960 Eur – 242 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinti priteisiant iš atsakovių Šilalės rajono savivaldybės tarybos ir Šilalės r. L. N. V. gimnazijos lygiomis dalimis po 86,45 Eur (iš viso 172,90 Eur) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Šilalės r. L. N. V. gimnazijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 718 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.