Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui O. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

Ieškovė D. P. ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai. Paaiškino, kad su atsakovu gyvena atskirai tris metus, kartu gyveno keturis metus. Nedirba, turi pajamų, buvo anksčiau išvykusi į užsienį. Kartu gyvenant viskas gerai buvo. Butas kuriame gyvena priklauso jai. Atsakovas bendravo su dukra telefonu, aplankyti atvykęs nebuvo. Išlaikymo išlaidos sudaro apie 500,00 Eur. Dukrai vienuolika metų, lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, specialiųjų poreikių neturi, lanko būrelius. Atsakovas su ieškove nesikalba.

II. Atsakovo argumentai.

Atsakovas O. B. atsiliepimo į ieškovės D. P. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepateikė.

III. Išvadą duodančios institucijos paaiškinimai.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovė D. P., su socialinių darbuotojų pagalba, stengiasi rūpintis savo nepilnamete dukra ir tinkamai vykdyti motinos pareigas, todėl manytina, kad ieškovės pareikštas reikalavimas nustatyti dukros E. B. gyvenamąją vietą su ja neprieštarautų nepilnametės mergaitės interesams. Skyrius mano, kad Ieškovės prašomas išlaikymo iš Atsakovo dydis (po 250 Eur per mėnesį) neprieštarauja vaiko interesams. Tarnybos Skyriaus nuomone, esant konfliktiškiems šalių santykiams, siekiant apginti vaiko interesus, bylą išnagrinėjus iš esmės, yra tikslinga nustatyti konkrečią tėvo ir dukros bendravimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė D. P. ir atsakovas O. B. yra nepilnamečio vaiko E. B., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalys kartu nebegyvena nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. Nepilnametis vaikas E. B. gyvena su ieškove.

IV. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nepilnametė E. B. nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina – ieškove D. P.. Atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio gyvena atskirai. Vaikas su motina – ieškove D. P. gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, stengiasi tinkamai vykdyti motinos pareigas ir auginti vaiką, tai patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos 2023 m. balandžio 20 d. parengta išvada. Atsakovas teismo posėdyje neprieštaravo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštaravo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovė, o ieškovė tinkamai rūpinasi jų nepilnamete dukra, todėl E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. P..

Taip pat nėra ginčo ir dėl tėvo – atsakovo O. B. bendravimo su nepilnamete dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo pagal ieškovės 2023 m. birželio 9 d. pareiškime apie ieškinio dalyko pakeitimą nurodytą tvarką, t. y. E. B. su tėvu - atsakovu galėtų matytis po vieną kartą per savaitę, po dvi valandas šeštadieniais nuo 11 iki 13 valandos. Susitikimai turi vykti viešose vietose, juose kartu privalo dalyvauti ir ieškovė. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie numatomos su dukra veiklos pobūdį, susitikimo vietą, kad ieškovė galėtų dukrą tinkamai parengti. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinų aplinkybių negali dalyvauti tėvo ir vaikų susitikime, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviai informuoti kitą iš tėvų. Visais atvejais kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų ir tėvo tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų trumpąja SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu vaiko bendravimo tvarkos pakeitimas.

V. Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis yra 840 Eur (neatskaičius mokesčių).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, nustatant ir sprendžiant priteistiną išlaikymo dydį, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovė D. P. prašo priteisti iš atsakovo O. B. po 250,00 Eur kas mėnesį teikiamo išlaikymo iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos. Atsakovas, su priteistinu išlaikymo dydžiu sutiko, prieštaravimų nereiškė.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo ir jo stabiliai neteikia. Atsakovui pradėjus nebeteikti išlaikymo, ieškovė kreipėsi į ikiteisminės mediacijos specialistą. Atsakovas įsipareigojo mokėti po 150 Eur išlaikymą ir jį teikė nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. liepos mėn., o nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. išlaikymo neteikė, todėl susidarė 150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. 2022 m. atsakovas dukros išlaikymui skyrė 150,00 Eur, taigi už 2022 m. susidarė išlaikymo įsiskolinimas – 1 650,00 Eur. 2023 m. atsakovas išlaikymo neteikė, todėl susidarė 450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Iš viso susidarė 2 850,00 Eur priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Išlaikymas vaikams yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Šiuo aspektu taip pat aktualu tai, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga jau siekia 840 eurų, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Taigi vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečių vaikų tokio dydžio poreikių.

Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma vaikui išlaikyti reikalinga suma 580,00 Eur per mėnesį yra proporcinga ir pagrįsta. Pažymėtina, jog 80,00 Eur sumą vaiko išlaikymui skiria valstybė, todėl šalių vaiko išlaikymui, tėvai turi skirti 500,00 Eur, kas sudarytų po 250,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-154/2011).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nedirba, tačiau abi šalys yra darbingos ir spręsti, kad kurios nors šalies sveikatos būklė leidžia jai teikti mažesnį išlaikymą, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į šalių vaiko lytį, amžių ((duomenys neskelbtini)), sveikatos būklę (neturi specialių poreikių) ir poreikius (maistas, apranga, būstas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis ir kt.), reikalingą išlaikymo sumą, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma nepilnametei dukrai – po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.198 straipsnis) nuo ieškinio pateikimo teisme dienos. Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė – D. P. (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

VI. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo.

Ieškovė D. P. prašo priteisti iš atsakovo O. B. išlaikymo nepilnametei dukrai E. B., įsiskolinimą – 2 850,00 Eur (už 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. – 750,00 Eur, už 2022 m. – 1 650,00 Eur, už 2023 metus – 450,00 Eur).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Bylos nagrinėjo teisme metu nustatyta, kad atsakovas O. B. ikiteisminės mediacijos metu įsipareigojo mokėti po 150 Eur išlaikymą ir jį teikė nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. liepos mėn., o nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. išlaikymo neteikė, todėl susidarė 150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. 2022 m. atsakovas dukros išlaikymui skyrė 150,00 Eur, taigi už 2022 m. susidarė išlaikymo įsiskolinimas – 1 650,00 Eur. 2023 m. atsakovas išlaikymo neteikė, todėl susidarė 450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas visiškai pilnai sutiko su ieškinio reikalavimais ir jų neginčijo. Kadangi atsakovas neteikė nepilnametei dukrai pakankamo išlaikymo nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. balandžio 6 d.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas, t. y. iš atsakovo O. B. priteistinas 2 850,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai E. B. įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė D. P. (CK 3.203 straipsnis).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2023 m. balandžio 6 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

IX. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškovės D. P. ieškinį, iš atsakovo priteistinos byloje susidariusios bylinėjimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė D. P. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 242,00 Eur, t. y. (109,00 Eur – už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, 133,00 Eur dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 242,00 Eur žyminio mokesčio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kuri patvirtina, kad tarnyba už ieškovei D. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 255,20 Eur išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 255,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje yra 39,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, ieškinį tenkinus visiškai šios išlaidos priteisintos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės šalių dukros E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove – D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 6 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 850,00 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo ir jo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra E. B., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) t. y.: E. B. su tėvu - atsakovu galėtų matytis po vieną kartą per savaitę, po dvi valandas šeštadieniais nuo 11 iki 13 valandos. Susitikimai turi vykti viešose vietose, juose kartu privalo dalyvauti ir ieškovė. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie numatomos su dukra veiklos pobūdį, susitikimo vietą, kad ieškovė galėtų dukrą tinkamai parengti. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinų aplinkybių negali dalyvauti tėvo ir vaikų susitikime, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviai informuoti kitą iš tėvų. Visais atvejais kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų ir tėvo tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų trumpąja SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu vaiko bendravimo tvarkos pakeitimas.

Panaikinti 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką ir jai priteistą laikiną išlaikymą.

Priteisti valstybei iš atsakovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,84 Eur (trisdešimt devynių eurų 84 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 255,20 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 20 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, arba (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Citadele“ bankas; įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.