Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl avanso grąžinimo ir sutartinių netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos rašytine medžiaga, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2024-09-28 pasirašė Preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 1.1. punkte nurodyta, jog pirkėjas (ieškovas) ketina iš pardavėjo (atsakovo) įsigyti, o pardavėjas (atsakovas) parduoti Turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 120 000 Eur bei šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais sudaryti notarinę (toliau – ir pagrindinę) Pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 2.2. punkte šalys susitarė, kad turto notarinė Pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2024-11-28. Sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad šios Sutarties pasirašymo momentu (ne vėliau kaip per vieną darbo dieną) pirkėjas (ieškovas) sumoka pardavėjui (atsakovui) 2 000 Eur avansinį mokestį, kuris sudarius Pirkimo-pardavimo sutartį, bus įskaičiuotas kaip Turto kainos dalies mokėjimas. Sutarties 2.3. punkte nustatyta, kad pirkėjui (ieškovui) atsisakius sudaryti notarinę Pirkimo-pardavimo sutartį, avansinis mokestis lieka pardavėjui (atsakovui) kaip kompensacija už neįvykdytus įsipareigojimus. Pagal Sutarties 2.4. punktą pardavėjui (atsakovui) atsisakius sudaryti notarinę Pirkimo-pardavimo sutartį, avansinis mokestis grąžinamas pirkėjui (ieškovui) bei sumokama tokio pat dydžio kompensacija už neįvykdytus įsipareigojimus.

Kaip matyti iš 2024-11-06 Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė atsakovui ir jo sutuoktinei, o 2024-10-17 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas.

2024-11-07 raštu su reikalavimu buvo kreiptasi į atsakovą (reikalavimas siųstas atsakovo elektroniniu paštu), kuriame pranešama, kad sudaryta Preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės, nes turtas 2024-10-17 perleistas tretiesiems asmenims, ir reikalaujama grąžinti 2 000 Eur avansą bei sumokėti 2 000 Eur netesybas, pinigus pervedant į ieškovo banko sąskaitą iki 2024-11-11. Informavo, kad ieškovas taip pat patyrė 363 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai, kurias taip pat reikalauja sumokėti bei, kad jei iki 2024-11-11 ieškovui nebus sumokėta 4 363 Eur, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą, kad aukščiau nurodytos pinigų sumos būtų priteistos ir išieškotos priverstine tvarka.

2024-11-25 atsakyme į 2024-11-07 reikalavimą atsakovas nurodė, jog nesutinka su pretenzijoje išdėstytais teiginiais, argumentais bei reikalavimais, išdėstydamas analogiškas aplinkybes, kurios nurodytos atsiliepime į ieškinį.

Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti susirašinėjimai (SMS žinutės) tarp ieškovo ar atsakovo, iš kurių matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad įvertinęs realią Turto būklę, nusprendė jo nebepirkti ir pasiūlė atsakovui jam grąžinti 1 700 Eur avanso dalį, o likusius 300 Eur pasilikti atsakovui už sugaištą laiką. Atsakovui nurodžius, kad tuomet jis vadovausis Sutarties 2.3. punktu, ieškovas nurodė, kad iš jo pusės Sutartis nėra nutraukiama ir priimti galutinį sprendimą bei pasirašyti notarinę Sutartį turi laiko iki 2024-11-28. Nors atsakovas ir nesutiko su ieškovu, kad parduodamas Turtas yra prastos būklės, ieškovui pasiūlė žemesnę Turto kainą. Kaip matyti iš SMS žinučių turinio, susirašinėjimai tarp ieškovo ir atsakovo vyko spalio 3 d. ir spalio 8 d.

Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

Ieškovas, laikydamas, kad dėl pagrindinės Turto Pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo kaltas atsakovas, prašo iš jo priteisti Sutarties sudarymo metu sumokėtą 2 000 Eur avansą bei 2 000 Eur kompensaciją (netesybas) pagal Sutarties 2.4. punktą, kadangi atsakovas neįvykdė Preliminariąja turto pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pagrindinė Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės – jis, nepasibaigus pagrindinės Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminui, Turtą perleido tretiesiems asmenims. Savo ruožtu atsakovas, nesutikdamas su jo atžvilgiu pareikštu ieškiniu, nurodė, kad Sutartį pirmas pažeidė pats ieškovas, kuomet aiškiai nurodė, jog Turto nebepirks, todėl jam nieko daugiau neliko, kaip tik parduoti Turtą tretiesiems asmenims.

Byloje ginčo tarp šalių dėl to, jog iki Sutartyje aptarto termino, t. y. iki 2024-11-28, nebuvo sudaryta pagrindinė Turto Pirkimo-pardavimo sutartis, nėra. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad sekančią dieną po Preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. 2024-09-29, ieškovas atsakovui sumokėjo 2 000 Eur avansą (abi šalys šią aplinkybę patvirtino) ir, kad atsakovas ieškovui jo sumokėto avanso negrąžino. Nagrinėjamu atveju, šioje byloje pagrindinis (ir iš esmės – vienintelis) ginčas kilo dėl to, kuri iš Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties šalių (ieškovas, kaip pirkėjas, ar atsakovas, kaip pardavėjas) laikytina kalta dėl pagrindinės Turto, esančio (duomenys neskelbtini), Pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo ir dėl atsakovo prievolės grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą ir sumokėti Preliminariojoje turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą kompensaciją (netesybas). Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovas privalo grąžinti ieškovui pastarojo jam sumokėtą 2 000 Eur avansą bei sumokėti tokio pat dydžio (2 000 Eur) Sutartimi sutartą kompensaciją (netesybas) pagal Sutarties 2.4. punktą, būtina nustatyti, ar kuri nors iš šalių vengė sudaryti pagrindinę Pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl kieno kaltės pagrindinė Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Nors atsakovas nesutinka, kad pagrindinė Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl jo kaltės, iš esmės sutiktų ieškovui grąžinti 2 000 Eur sumokėtą avansą, tačiau kitų ieškovo reikalavimų nepripažįsta.

Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Tam, kad būtų nustatytas civilinės atsakomybės faktinis pagrindas pagal preliminariąją sutartį, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą. Pažymėtina, kad konkrečių preliminariosios sutarties vykdymo aplinkybių nustatymas, tarp jų ir to, įsipareigojimus netinkamai vykdė tik ieškovas ar dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra ir atsakovo kaltės, yra fakto klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).

CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (sumokėti netesybas). Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Priežasčių, nulėmusių pagrindinės sutarties nesudarymą, vertinimas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23; 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas byloje laikosi pozicijos, kad pagrindinė Turto Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nesilaikė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. jis, nepasibaigus pagrindinės Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminui, Turtą perleido tretiesiems asmenims. Nors atsakovas neginčijo, kad Turtą tretiesiems asmenims pardavė nepasibaigus terminui sudaryti pagrindinę Pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau laikėsi pozicijos, jog šiame ginče jo kaltės nėra, nes Sutartį pirmas pažeidė pats ieškovas, kuomet aiškiai nurodė, jog Turto nebepirks. Ieškovas neginčijo, kad po Preliminariosios Turto pirkimo-pardavimo sutarties atsakovą SMS žinute informavo, kad Turto nebepirks bei nurodė, kad priimti sprendimą ir pasirašyti pagrindinę Pirkimo-pardavimo sutartį turi laiko iki 2024-11-28.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. N. iš esmės patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, t. y. parodė, kad sudarant Preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas turto neapžiūrėjo. Nurodė, kad iš pirkėjo matėsi, jog jam turtas neįdomus. Patvirtino atsakovo nurodytą aplinkybę, jog negirdėjo, kad pirkėjas apžiūrėdamas namą, būtų reiškęs kokias pretenzijas. Liudytojas taip pat patvirtino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas turėjo finansinių įsipareigojimų – pinigus turėjo grąžinti lapkričio mėn. pradžioje.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 ir 6.200 straipsniai). Pažymėtina ir tai, jog pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida.

Šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

Nors ieškovas SMS žinute atsakovui nurodė, kad Turto nebepirks bei Sutarties nenutraukia ir turi laiko pagalvoti iki 2024-11-28, tačiau kaip matyti, iki Sutartyje nustatyto termino pagrindinei Sutarčiai sudaryti pabaigos, t. y. iki 2024-11-28, atsakovas dėl savo ketinimų parduoti Turtą trečiajam asmeniui į ieškovą nei raštu, nei žodžiu nesikreipė. Teismo civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad sudarytos Sutarties terminas baigėsi 2024-11-28 įskaitytinai (Sutarties 3.1. punktas). Abi civilinės bylos šalys apie tai žinojo ir suprato Sutarties termino pabaigos pasekmes. Nepaisant nurodyto, Turtas tretiesiems asmenims buvo parduotas 2024-10-17, ko iš esmės atsakovas ir neginčija. Teismo vertinimu, atsakovo išdėstyta pozicija, kad jis turėjo finansinių įsipareigojimų, kuriuos turėjo įvykdyti iki lapkričio 5 d., o ieškovui nurodžius, kad Turto nebepirks – 2024-11-17 Turtą pardavė – sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas nesielgė pakankamai rūpestingai ir sąžiningai. Iš to, kas išdėstyta seka, kad, galiojant Sutarčiai, neinformavęs ieškovo ir nenutraukęs su juo Sutarties, neįsitikinęs, kad ieškovas galutinai nusprendė Turto nebepirkti ar iki 2024-11-28 neįvykdys Sutarties, atsakovas pardavė Turtą trečiajam asmeniui, tai yra neįvykdė Sutarties.

Kita vertus, iš byloje esančių įrodymų turinio taip pat darytina išvada, kad tam tikri ieškovo veiksmai taip pat prisidėjo prie to, kad Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovas neneigė, kad atsakovą SMS žinute informavo, jog Turto nebepirks dėl trūkumų, kurių jam nenurodė atsakovas, tačiau byloje jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, byloje nepateikė. Ieškovo poziciją dėl Turto trūkumų taip pat paneigia ir atsakovo bei liudytojo M. N. duoti paaiškinimai/parodymai, kurie nurodė, kad apžiūrint Turtą, ieškovas jokių pastabų (trūkumų) dėl Turto būklės, neišreiškė. O be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad prieš sudarant Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas pasielgė nerūpestingai, t. y. ketinamo pirkti Turto neapžiūrėjo, nors tokia galimybė jam sudaryta buvo. Iš dalies sutiktina ir su atsakovo dėstoma pozicija, kad ieškovas aiškiai neišreiškė galutinės pozicijos dėl pagrindinės Sutarties sudarymo po ginčo Turto apžiūros. Iš teismui pateiktų ieškovo atsakovui siųstų SMS žinučių negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kokia buvo ieškovo galutinė pozicija dėl Turto pirkimo, nes kaip matyti iš susirašinėjimų SMS žinutėmis tarp ieškovo ir atsakovo, ieškovas pradžioje išreiškė aiškią poziciją, kad Turto nebepirks, o vėliau nurodė, kad priimti sprendimą ir pasirašyti notarinę Sutartį turi laiko iki 2024-11-28. Kaip matyti iš SMS žinučių turinio, po tokių ieškovo pareiškimų, spalio 3 d. atsakovas ieškovui parašė, kad Turto kainą sumažina, o spalio 8 d., nesulaukęs jokio atsakymo, vėl kreipėsi į ieškovą, siekdamas išsiaiškinti galutinę ieškovo poziciją. Teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas Preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Tokiais veiksmais ieškovas neabejotinai pažeidė CK 6.38 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą. Teismas kritiškai vertina tokią ieškovo pasirinktą poziciją ir sprendžia, kad vien ieškovo nurodyti teiginiai, jog Turtą jis buvo nusprendęs pirkti ir kreipėsi į advokatą dėl Pirkimo-pardavimo sutarties paruošimo pirkimui, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais byloje esančiais įrodymais bei nesudarančiais pagrindo laikyti, kad ieškovo veiksmai buvo iki galo sąžiningi atsakovo atžvilgiu ir nelėmė atsakovo sprendimo Turtą parduoti.

Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020). Teismas įvertinęs šalių elgesį, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad abi šalys savo veiksmais ir neveikimu prisidėjo prie to, kad jų prisiimti įsipareigojimai pagal Preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo įvykdyti, t. y. Preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta tiek dėl ieškovo (būsimo pirkėjo), tiek dėl atsakovo (būsimo pardavėjo) nepakankamo bendradarbiavimo, kooperavimosi (CK 6.200 straipsnis), t. y. pagrindinė Sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų ginčo šalių kaltės, todėl abi šalys turi prisiimti dalį atsakomybės dėl pagrindinės Sutarties nesudarymo. Byloje nenustatyta, kad vienos iš ginčo šalių elgesys (neveikimas) turėjo esminę reikšmę aplinkybei, jog pagrindinė Sutartis galiausiai nebuvo sudaryta.

Teismui konstatavus, kad ne tik atsakovo, tačiau ir pačio ieškovo netinkamas elgesys ikisutartiniuose santykiuose sudarė prielaidas tam, kad Preliminariąja turto pirkimo-pardavimo sutartimi sutartomis sąlygomis nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo Turto Pirkimo-pardavimo sutartis bei atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra sąžininga ir teisinga tenkinti ieškinį iš dalies, t. y. ieškovo naudai priteisiant tik sumokėtą 2 000 Eur avansą ir netenkinant ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo pagal Sutarties 2.4. punktą sutartą 2 000 Eur kompensaciją/netesybas. Kadangi Preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties 2.4. punktu buvo susitarta, kad pardavėjui atsisakius sudaryti notarinę Pirkimo-pardavimo sutartį, avansinis mokestis grąžinamas pirkėjui, tai dėl abiejų šalių kaltės nesudarius pagrindinės Pirkimo-pardavimo sutarties, atsirado pardavėjo (atsakovo) prievolė sumokėtą avansą gražinti pirkėjui (ieškovui), nes pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011, ir kt.). Tokia išvada darytina nustačius, kad abi šalys yra kaltos dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, kadangi nei ieškovas, nei atsakovas, tinkamai ir aiškiai nekomunikavo laikotarpiu nuo derybų pradžios iki pagrindinės Sutarties sudarymo termino pabaigos.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo 363 Eur patirta žala priskirtina bylinėjimosi išlaidoms, todėl dėl jų pasisakytina sprendžiant šių bei kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų priteisimo klausimą.

Taip pat ieškinyje reiškiamas reikalavimas iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant teisinį reglamentavimą, t. y. kad 5 proc. dydžio metinės palūkanos mokamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-11-28), o ne nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovo ieškinys patenkintas 50 proc., taigi tiek ieškovas, tiek atsakovas turi teisę į 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už ieškinį sumokėtas 98 Eur žyminis mokestis bei 1 542,75 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1 640,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Eur išlaidos, sumokėtos advokato padėjėjai už teisines paslaugas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Atsižvelgiant tenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų proporciją, darytina išvada, kad ieškovui iš atsakovo priteistinos 820,38 Eur (1 640,75 ÷ 2) bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovo – 400 Eur (800 ÷ 2) išlaidos už advokato padėjėjos teisines paslaugas. Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 420,38 Eur (820,38 – 400) bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus 50 proc. ir atmetus 50 proc. ieškinio reikalavimų, iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro po 3,97 Eur, t. y. nesiekia 8 Eur, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) avanso, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumos nuo bylos iškėlime teisme, tai yra 2024 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 420,38 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.