- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-462-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12032-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Actiofarma“
- Atsakovas
- H. S., G. B. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,Ideal trade Links“
- Advokatai
- Tomas Bairašauskas, Jurgita Grigienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Actiofarma“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1970-1126/2021, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Actiofarma“ ieškinį atsakovams H. S., G. B. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,Ideal trade Links“ dėl įsipareigojimo saugoti konfidencialią informaciją pažeidimo, įpareigojimo nutraukti ieškovės komercinių paslapčių naudojimą, uždraudimo pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Actiofarma“ (toliau – ieškovė, Actiofarma) kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. priteisti iš atsakovo H. S. (toliau – atsakovas, H. S.) 58 659,84 Eur netesybas;
1.2. priteisti iš atsakovės G. B. S. (toliau – atsakovė, G. S.) 52 615,32 Eur netesybas;
1.3. įpareigoti atsakovą H. S. nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas;
1.4. įpareigoti atsakovę G. S. nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas;
1.5. įpareigoti atsakovę UAB „Ideal Trade Links“ (toliau – atsakovė 3, ITL) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną;
1.6. uždrausti atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus patikslinto (apdidinto) ieškinio priede Nr. 2 „Ideal Trade Links vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama Actiofarma komercine paslaptimi‘, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas H. S., nutraukęs su ieškove darbo santykius, veikdamas kartu su kita buvusia ieškovės darbuotoja ir jo sutuoktine G.B. S. atskleidė savo naujajam darbdaviui – atsakovo broliui A. S. priklausančiai bendrovei bendraatsakovei UAB „Ideal Trade Links“ ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie UAB ,,Actiofarma“ vykdomą vaistinių preparatų lygiagretaus importo veiklą Lietuvoje. Apie atsakovų pažeidimus ieškovei tapo žinoma 2020 m. vasario mėnesį, kai atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ ne tik pradėjo vykdyti vaistinių preparatų lygiagretaus importo veiklą, bet šią veiklą pradėjo vykdyti ieškovės komercinės paslapties pagrindu. Prašomos priteisti iš atsakovų netesybos yra protingos, teisingos ir proporcingos padarytam konfidencialumo pareigos pažeidimui bei pažeidimo pasekmėms.
Atsiliepimas
3. Atsakovai prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovė neįrodė, jog atsakovų veikla turėjo neteisėto konfidencialios informacijos atskleidimo požymių. Anot atsakovų, informacija apie lygiagretaus vaistų importo vaistinius preparatus, jų tiekėjus bei kitas su šia veikla susijusias sąlygas neatitinka komercinės paslapties kriterijų, nes ši informacija nėra slapta. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius ir jų dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ iš ieškovės UAB „Actiofarma“ 5626,50 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, 390,30 Eur vertimo išlaidas ir 11,34 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 30 d. atsakovas H. S. ir ieškovė UAB „Actiofarma“ sudarė darbo sutartį Nr. 9, kuria atsakovas buvo priimtas darbui į vaistų registracijos vadybininko pareigas. 2014 m. balandžio 1 d. darbo sutarties pakeitimu atsakovė G. B. S. ir ieškovė pakeitė 2013 m. lapkričio 4 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 6 ir atsakovė buvo priimta dirbti į generalinės direktorės pareigas. Darbo sutarties 10.4. punkte šalys sutarė, kad darbuotojas įsipareigoja be darbdavio sutikimo raštu neatskleisti darbdavio konfidencialios informacijos šios darbo sutarties galiojimo metu ar pasibaigus darbo sutarties galiojimui dėl bet kokios priežasties. Darbuotojas, atskleidęs minėtą informaciją trečiajai šaliai be darbdavio raštiško sutikimo, privalo pilnai atlyginti darbdaviui visus dėl konfidencialios informacijos atskleidimo atsiradusius nuostolius bei padarytą žalą, nepaisant tokios informacijos atskleidimo būdo. Šio straipsnio nuostatos lieka galioti ir tuo atveju, kai pasibaigia sutarties galiojimo laikotarpis ar kai sutartis yra nutraukiama. Darbo sutartys su H. S. ir G. B. S. šalių susitarimu buvo nutrauktos nuo 2019 m. spalio 31 d. Ieškovės vadovas 2019 m. spalio 22 d. priėmė įsakymą Nr. P19-026, o 2019 m. spalio 22 d. ir akcininko sprendimą, kuriuo įmonės darbuotojai, su kuriais nutraukiamos darbo sutartys, buvo įpareigoti grąžinti priemones, kuriose galėjo būti laikoma įmonės konfidenciali informacija. Tokiu būdu darbdavys ėmėsi protingų pastangų apsaugoti įmonės informaciją, kurią laikė konfidencialia, inicijuodamas susitarimų sudarymą ir įformindamas tai individualaus taikymo vidaus teisės aktais.
6. Teismas nurodė, kad atsakovams nutraukus su ieškove darbo sutartis, atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ 2019 m. gruodžio 19 d. buvo išduota vaistų didmeninio platinimo licencija. UAB „Ideal trade Links“ 2019 m. lapkričio 19 d. sudarė su UAB „Entafarma“, turinčia vaistinių preparatų gamintojo licenciją, sutartį, būtiną importuojamiems vaistams priimti, laikyti, saugoti, surinkti ir transportuoti, o 2020 m. sausio 28 d. sudarė tiekimo sutartį su vaistų pirkėju UAB „EVD“ bei vaistų marketingo paslaugas teikiančia įmone UAB „EVRC“.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Actiofarma“ ir atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ yra konkurentės, tačiau vien leidimų gavimas, sutarčių sudarymas ir pan. nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovai veikė neteisėtai. Pažymėjo, kad pagal 2014 m. gegužės 2 d. su atsakovu sudaryto susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos 3.3. punktą darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 90 proc. darbo užmokesčio dydžio mėnesinę kompensaciją po darbo sutarties nutraukimo. Šalys taip pat susitarė, kad darbdavys turi teisę vienašališkai atsisakyti mokėti kompensaciją, bet tokiu atveju darbuotojas turi teisę nesilaikyti konkuravimo ribojimo. Byloje nėra ginčo, kad ši kompensacija atsakovams nebuvo išmokėta. Paminėtos sąlygos dėl nekonkuravimo nėra aptartos susitarimuose, kurie buvo sudaryti su atsakove G. B. – S.. Konkurenciją ribojantys susitarimai nebuvo sudaryti ir su atsakove UAB „Ideal Trade Links“.
8. Teismas pažymėjo, kad darbuotojų veiksmai pereinant dirbti į konkuruojantį ūkio subjektą (įmonę) ir šios įmonės veiksmai siekiant konkuruoti rinkoje su ieškove (gaunant licencijas, leidimus, sudarant sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl vaistų transportavimo, saugojimo ir pan.) savaime nėra pagrindas atsirasti atsakovų atsakomybei nei įstatymo, nei su atsakovais sudarytų susitarimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos pagrindu, tai savaime nepatvirtina ir konfidencialumo pareigos pažeidimo. Draudimas vykdyti ginčijamą veiklą prieštarautų ir Lietuvos Respublikos Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
9. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ nuo 2020 m. gavo leidimus 49 skirtingų vaistų pozicijoms (priedas prie pradinio ieškinio Nr. 31), 26 šių vaistų tiekėjai sutapo su ieškovės vaistų tiekėjais (ieškinio priedas Nr. 38), o 43 vaistinių preparatų pavadinimai sutapo su ieškovės vaistų pavadinimais (ieškinio priedas Nr. 36). Iš atsakovų darbo sutartyse nurodytų pareigų pavadinimo teismas sprendė, kad atsakovai turėjo priėjimą prie ieškovės informacijos, susijusios su lygiagretaus importo veiklos organizavimu, klientų sąrašais, prekių kainomis. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai H. S. ir G. B. S. turėjo galimybes naudotis šia informacija kurdami vaistų lygiagretaus importo veiklos modelį atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ naudai. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra vienintelė rinkoje prekiaujanti vaistais, dėl kurių registracijos šioje byloje kilo ginčas, įmonė. Iš ieškovės pateiktų priedų teismas nustatė, kad Europos Ekonominės Erdvės valstybėse yra 12824 didmeninių vaistinių preparatų tiekėjų, tačiau Lietuvoje lygiagretūs importuotojai dažnai renkasi importuoti tuos pačius vaistus iš tų pačių valstybių.
10. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės vaistų kontrolės tinklapyje yra lengvai pasiekiami ir visiems prieinami duomenys apie importuojamus vaistinius preparatus bei jų likučius. Teismo vertinimu, šių duomenų analizė leidžia nustatyti populiariausių importuojamų vaistų pavadinimus. Iš pateiktų į bylą viešų duomenų apie vaistinių preparatų tiekėjus EEE valstybėse pagal atsakovės nurodytus šaltinius teismas sprendė, kad Europos vaistų agentūroje yra viešai skelbiami vaistinių preparatų licencijos numeriai, tiekėjų pavadinimai, buveinės adresai. Be to, šiuos duomenis teikia ir Nacionalinė vaistų priežiūros tarnyba. Remdamasis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad informacija apie preparatų tiekėjus yra vieša. Kai kurios nacionalinės agentūros teikia papildomus duomenis, įskaitant vaistų sandėlio adresus, telefono numerius ir el. pašto adresus. Anot teismo, net ir neturint paskutinių nurodytų duomenų, bendri duomenys apie vaistų tiekėjus leidžia nustatyti komercinio pasiūlymo adresatą.
11. Teismo vertinimu, ieškovės įrodinėjamas faktas, jog konkuruojantys asmenys importuoja tapačius vaistus, taip pat neįrodo ieškovės teisės pažeidimo. Kadangi duomenys apie įmones, vykdančias lygiagretų importą Lietuvoje, importuojamus vaistus, vaistų likučius, t. y. informacija apie konkurentus bei jų importuojamus produktus yra lengvai pasiekiama viešuose registruose, teismas nusprendė, kad šie duomenys negali būti pripažinti nei komercine paslaptimi, nei konfidencialia informacija, todėl už jos paviešinimą teisinė atsakomybė negalima. Anot teismo, šiuo atveju nėra svarbu, kad H. S. ir G. B. S. naudojosi informacija, kuri jiems tapo žinoma dirbant ieškovės įmonėje, nes faktas, kad tokia informacija yra pasiekiama viešoje erdvėje, eliminuoja galimybę taikyti atsakomybę už jos naudojimą.
12. Atsakovas H. S. pripažino, kad naudojosi tiekėjų kontaktais, kuriais naudojosi ir dirbdamas ieškovės įmonėje. Kita vertus, H. S. teigė, kad šiuos kontaktus jis turėjo dar prieš pradėdamas darbą ieškovės įmonėje, jie buvo jo telefone, su tiekėjais jis bendrauja labai seniai, buvo pakviestas dirbti į kitą įmonę būtent dėl to, kad turėjo žinių bagažą. Įmonės klientus jis pažįsta daug metų, tačiau taip pat naudojosi ir viešomis duomenų bazėmis.
13. Byloje nustatytas faktas, kad teikdama prašymus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ naudojosi tomis pačiomis vaistų fotonuotraukomis kaip ir ieškovė, taip pat nepatvirtina pažeidimo fakto. Vaistų prekinė išvaizda yra vieša, be to, teismo nuomone, šiuo atveju nebuvo atskleistas ir konkrečios informacijos, kuria naudojosi atsakovai, turinys. Ieškovė ir atsakovė vykdo lygiagretų importą iš kitų ES valstybių.
14. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. vasario 15 d. atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ ir ieškovė UAB „Actiofarma“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė, kad atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ teiks reklamos, žinomumo didinimo, konsultavimo vaistų prekybos srityje, konsultavimo vaistų importo/eksporto srityje, tiekėjų paieškos, klientų paieškos ir kitas konsultacines paslaugas. Apie atsakovų perėjimą pas bendraatsakovę UAB „Ideal Trade Links“ ieškovė žinojo ir netgi derino perėjimo sąlygas, siūlydama laikyti tai verslo dalies perkėlimu. R. T. teikė ketinimų protokolą, kurio esmė – nekonkuravimo susitarimų sudarymas su atsakovais G. B. S. ir H. S.. Susirašinėjimas, nurodant klientų pavadinimus, aptariant prekių pateikimo sąlygas vyko ir po to, kai G. B. S. ir H. S. nutraukė darbo santykius su ieškove (2020 m. rugsėjo 18 d. el. laiškas). Tai reiškia, kad iki 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovė sutiko perduoti atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ informaciją, kurią sudarytose sutartyse dėl konfidencialios informacijos apsaugos pati įvardijo kaip konfidencialią, t. y. dalykinius ryšius, teikiamų prekių ir paslaugų tiekėjus, būdus, pardavimų skatinimo priemones, taip siekdama sutarti dėl atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ galimybių konkuruoti ribojimo.
15. Teismo nuomone, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pateikto ieškinio tikslas – ne apsaugoti ieškovės komercinę paslaptį ar įmonės konfidencialią informaciją, o remiantis konfidencialumo įsipareigojimais, apriboti konkurenciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Actiofarma“ (toliau ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Ieškiniuose ieškovė aiškiai išskyrė ir konkrečiai apibrėžė 4 grupes duomenų, kuriuos sudarančią informaciją ieškovė turėjo nepertraukiamai rinkti, analizuoti, sisteminti ir kaupti rinkiniuose bei bazėse tam, kad galėtą pradėti ir sėkmingai vykdyti lygiagretaus importo veiklą, tai yra: 1) ieškovės vaistų pelningumas; 2) ieškovės kaupiama tiekėjų EEE valstybėse kainų duomenų bazė; 3) ieškovės tiekėjų sąrašai su vaistų įsigijimo kainomis; 4) ieškovės atlikti Lietuvos vaistų rinkos tyrimai. Teismas iš esmės nevertino, ar šias 4 grupes sudaranti informacija (ne jos atskiri elementai, bet jų visuma) gali būti priskirta komercinei paslapčiai ir tinkamai jų neištyrė.
16.2. Ieškinyje nurodytų visų 4 grupių informacija, kurios atskleidimu (panaudojimu) grindžiamas ieškinys, yra slapta, nes nėra viešai žinoma ir nėra tokia informacija, kurią lengvai galėtų sužinoti konkuruojantys ūkio subjektai. Ši informacija turi didelę komercinę vertę, nes sudaro pagrindą įmonei veikti pelningai ir sukuria konkurencinį pranašumą prieš tokios informacijos nežinančius asmenis.
16.3. Komercinių paslapčių sąraše darbo santykių su atsakovais pradžioje ieškovė nurodė, kad komercine paslaptimi yra laikomi jos klientai (pirkėjai), tiekėjai ir verslo partneriai, įsigyjamų vaistą savikaina, kainodara, pardavimų informacija, gauti tiekėjų pasiūlymai, sutarčių komercinės sąlygos (kaina, atsiskaitymo tvarka, prekių tiekimo terminai), ieškovės įmonės naudojamos ir sukurtos duomenų bazės, jų struktūra bei duomenys, prisijungimai prie jų, t. y. visa tai, kas apima ieškovės nurodytą 4 grupių informaciją.
16.4. Teismas, nepagrįstai laikydamas, kad ieškovės komercinę paslaptį sudaro tik jos importuojamų vaistų sąrašas, o ne duomenys apie tai, kurių iš ieškovės įvežamų vaistų importas ieškovei yra pelningas, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovės importuojamų vaistų sąrašo sutapimas su ieškovės importuojamų vaistų sąrašo dalimi neįrodo ieškovės teisių pažeidimo, nes duomenys apie tai, kokius vaistus importuoja ieškovė (ar kiti importuotojai), yra vieši. Apeliantė pažymi, kad komercinės paslapties atskleidimo faktą ji grindė ne tik importuojamų vaistų sąrašų sutaptimi, bet ir pelningiausių vaistų sąrašų sutaptimi, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.
16.5. Teismas taip pat tinkamai neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, kad nepaprastai didelė atsakovės pasitelktų EEE valstybėse veikiančių tiekėjų dalis sutapo su ieškovės tiekėjais, t. y. kaip aplinkybių, patvirtinančių komercinės paslapties atskleidimą. Nustačius, kad ieškovės tiekėjų sąrašo sutaptimi ieškovė grindė savo ieškinio reikalavimus, turėjo būti išnagrinėti ieškovės įrodymai, kad tokia sutaptis negalėjo būti aiškinama niekaip kitaip, kaip tik ieškovės tiekėjų sąrašo atskleidimu atsakovei.
16.6. Teismas nevertino bylos įrodymų apie konkurentų importo apimčių augimo greitį, jo priežastis ir veiklai vykdyti reikalingą personalą, todėl nepagrįstai sprendė, kad staigus ir 10-15 kartų greitesnis nei konkurentų atsakovės importo apimčių augimas, turint 2 kartus mažiau personalo, gali būti paaiškintas atsakovo H. S. profesinėmis savybėmis ir sutrumpėjusiais biurokratinių procedūrų terminais. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovės komercinės paslapties atskleidimą papildomai patvirtina atsakovės lygiagretaus importo veiklos pradžios momento sutaptis su atsakovų perėjimu dirbti pas bendraatsakovę, t. y. įmonę, priklausančią atsakovo H. S. broliui, kuri iki šių asmenų perėjimo nevykdė vaistų lygiagretaus importo veiklos.
16.7. Nors 2019 m. spalio 29 – 30 dienomis ieškovė organizavo atsakovų atjungimą nuo duomenų bazių ir dokumentų iš kompiuterių pašalinimą, ieškovės surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovai iki šių ieškovės veiksmų atlikimo darė ieškovės dokumentų kopijas ir jas perdavė atsakovei, kurias naudojo lygiagretaus importo veikloje.
16.8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atlikta dokumentų analizė patvirtina, kad atsakovų pateikti dokumentai ne tik kad neleidžia daryti išvadų apie konfidencialios informacijos perdavimą, bet apskritai nėra susiję su lygiagretaus importo veikla ir šios bylos nagrinėjamo ginčo dalyku, tačiau teismas šių ieškovės argumentų nevertino. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad egzistuoja visos Konkurencijos įstatymo sąlygos pripažinti atsakovę su ieškovę konkuruojant nesąžiningai, todėl atsakovės veiksmai turi būti pripažinti nesąžiningais.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai H. S., G. B. S., UAB ,,Ideal trade Links“ prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Tam, kad atsakovams už komercinių paslapčių atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatyta, ar informacija, dėl kurios vyksta ginčas, yra Konfidencialumo sutartimis saugomas objektas, be to ieškovas turi įrodyti visas privalomas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Teismas teisingai nusprendė, jog atsakovai H. S. ir G. B. S. neatskleidė, nepanaudojo asmeniniams tikslams ir neperdavė tretiesiems asmenims ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos, o atsakovė UAB ,,Ideal trade Links“ tokios informacijos nenaudoja savo veikloje.
17.2. Surinkęs informaciją apie vaistinių preparatų pavadinimus, farmacines formas, paklausą Lietuvos Respublikos rinkoje, vaistų kainas bei jų tiekėjus, bet kuris rinkos dalyvis gali neribojamas kreiptis į vaistinių preparatų tiekėjus su prašymais pateikti vaistinių preparatų tiekimo pasiūlymus. Surinkus tokią informaciją, pakanka duomenų, kad būtų galima įvertinti tam tikrų vaistinių preparatų paklausą ir pelningumą.
17.3. Ieškovė nėra vienintelis ūkio subjektas, turintis sutarties šablonus, kuriuos naudojo ir atsakovė, kadangi pasirašydama sutartis su vaistinių preparatų tiekėjais apeliantė suteikė faktinę galimybę vaistinių preparatų tiekėjams naudoti šį sutarties šabloną savo komercinėje veikloje ir naudoti jį pasirašant sutartis su kitais klientais. Pažymi, kad tiekėjai, naudodami šį sutarties šabloną, nepažeidė konfidencialumo pareigų, nes sutarties tekste nėra nustatyta draudimų tretiesiems asmenims atskleisti sutarties turinį ar naudoti sutarties formą komerciniuose santykiuose su trečiaisiais subjektais.
17.4. Teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovės komercinės paslapties naudojimu, perdavimu, skelbimu ir pan. nebuvimas pirmosios instancijos teismui sudarė pagrįstą pagrindą atmesti ieškovės ieškinį. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jog tapačių vaistinių preparatų lygiagretusis importas, vaistinių preparatų tiekėjų sutapimas bei neilgas laikotarpis, per kurį gauti lygiagretaus importo leidimai, nėra pagrindas pripažinti atsakovus atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Be to, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19.1. Atsakovė G. S. nuo 2013 m. lapkričio 4 d., o atsakovas H. S. nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. spalio 23 d. dirbo pas ieškovę UAB „Actiofarma“. Atsakovė nuo 2013 m. lapkričio 4 d. ėjo ieškovės vadovo pareigas, o nuo 2014 m. balandžio 1 d. – generalinės direktorės pareigas. Atsakovas buvo priimtas darbui į vaistų registracijos vadybininko pareigas. Darbo sutartys su atsakovais nutrauktos 2019 m. spalio 23 d. šalių susitarimu nuo 2019 m. spalio 31 d.
19.2. Šalys 2014 m. balandžio 1 d. ir 2014 m. gegužės 2 d. pasirašė konfidencialumo nekonkuravimo sutartis.
19.3. Atsakovas susipažino ir pasirašė po ieškovės 2014 m. gegužės 2 d. Komercinių paslapčių sąrašu, kuri tvirtino atsakovė.
19.4. 2019 m. spalio 22 d. ieškovės įsakymu Nr. P19-026 ir akcininko sprendimu atsakovai buvo įpareigoti, be kita ko, perduoti ieškovei visus prisijungimo vardus ir slaptažodžius prie bendrovės buhalterinės apskaitos programų, visų vartotojų elektroninio pašto dėžučių, kainų duomenų bazes, Halo ir Barium, bendrovės excel failus su komercinėmis paslaptimis ir/ar konfidencialia informacija ir jų slaptažodžius, ir kt.
19.5. Darbo sutartys su atsakovais nutrauktos 2019 m. spalio 23 d. šalių susitarimu nuo 2019m. spalio 31 d.
19.6. Atsakovai nuo 2019 m. lapkričio 15 d. pradėjo darbą pas atsakovą ITL, kuri, anot ieškovės, pasinaudodama komercinėmis ieškovės paslaptimis, pradėjo nesąžiningai konkuruoti su ieškove vaistinių preparatų lygiagretaus importo srityje.
20. Byloje kilo ginčas, ar galima ieškovės komercinių paslapčių sąraše nurodytą informaciją laikyti konfidencialia vaistinių preparatų lygiagretaus importo veiklą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų ( CK 1.116 straipsnis, Konkurencijos įstatymas, DK) kontekste; ar atsakovai ją perdavė ITL, ar atsakovė 3 šia informacija pasinaudojo nesąžiningai konkuruodama su ieškove minėtoje vaistų importo srityje.
21. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės komercinių paslapčių sąraše nurodyta informacija nėra konfidenciali ir yra viešai prieinama, todėl atsakovė ITL nepažeidė sąžiningos konkurencijos reikalavimų; sudarydama su ITL 2018 m. vasario 15d. jungtinės veiklos sutartį ir vėlesniu savo susirašinėjimu ieškovė patvirtino, kad ji sutinka perduoti atsakovei ITL informaciją, kurią sudarytose su atsakovais sutartyse dėl konfidencialios informacijos apsaugos pati įvardijo kaip konfidencialią (dalykinius ryšius, teikiamų prekių ir paslaugų tiekėjus, būdus, pardavimų skatinimo priemones) ir siekė su atsakove 3 susitarti galimybių konkuruoti ribojimo. Be to, 2014 m. gegužės 2 d. su atsakovu sudarytoje konfidencialumo sutartyje ieškovė (darbdavys) įsipareigojo sumokėti jam 90 proc. darbo užmokesčio dydžio mėnesinę kompensaciją dėl nekonkuravimo nutraukus darbo sutartį, tačiau darbdaviui šį įsipareigojimą pažeidus, atsakovas įgavo teisę nesilaikyti susitarimo dėl konkuravimo ribojimo. Su atsakove G. S. toks susitarimas iš viso nebuvo sudarytas. Todėl teismas darė išvadą, kad nutraukus su atsakovais darbo sutartis, jų su ieškove nesaistė jokie susitarimai dėl konkuravimo ribojimo.
22. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.
Dėl komercinės paslapties
23. Komercinės paslapties samprata pateikiama CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią komercinė paslaptis tai informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.
24. Pagal šio straipsnio 2 dalį, komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija.
25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
26. Kaip minėta, byloje kilo ginčas dėl ieškovės komercinės paslapties, susijusios su vaistinių preparatų lygiagretaus importo veikla (informacijos rinkimu apie didmeninių vaistų tiekėjų Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybėse turimus vaistus ir jų komercines sąlygas, vaistų rinkos ir jos dalyvių konjunktūrą, prekybines sąlygas ir kt.), atskleidimu.
27. Pagal Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 57 dalį vaistinio preparato lygiagretus importas – kitoje EEE valstybėje registruoto vaistinio preparato, kuris yra tapatus Lietuvos Respublikoje jau registruotam vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį panašus, įvežimas į Lietuvos Respubliką nesinaudojant vaistinio preparato registruotojo platinimo tinklu. Į Lietuvos Respubliką gali būti lygiagrečiai importuojami vaistiniai preparatai, kurie įregistruoti lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše ir dėl kurių išduotas lygiagretaus importo leidimas.
28. Ieškovė savo teisių pažeidimą iš esmės siejo su keturiomis jos komercinę paslaptį vaistinių preparatų lygiagretaus importo veikloje sudarančiomis aplinkybėmis: 1) ieškovės vaistų pelningumas duomenų rinkinys apie kiekvieno ieškovės importuoto/importuojamo vaisto faktinius prekybos rezultatus); 2) ieškovės kaupiama tiekėjų EEE valstybėse kainų duomenų bazė (duomenų rinkinys apie didmeninių vaistų tiekėjų EEE valstybėse turimus vaistus ir jų pardavimo komercines sąlygas); 3) ieškovės tiekėjų sąrašai su vaistų įsigijimo kainomis (ieškovės kontrahentų sąrašai su jų komercinėmis sąlygomis, t. y. kainomis, atsiskaitymo terminais, pristatymo terminais ir kt.); 4) ieškovės atlikti Lietuvos vaistų rinkos tyrimai (duomenų rinkinys apie tai, kokius vaistus galima sėkmingai lygiagrečiai importuoti į Lietuvą, t. y. Lietuvos vaistų rinkos konjunktūra, jos dalyvių prekybinės sąlygos).
29. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, savo išvadą dėl vaistinių preparatų lygiagretaus importo grindė faktiškai vieninteliu argumentu, kad informacija apie vaistinių preparatų tiekėjus yra vieša ir lengvai prieinama, t. y. kad ir Nacionalinė vaistų priežiūros tarnyba, ir Europos vaistų agentūra viešai skelbia vaistinių preparatų tiekėjų pavadinimus, licencijos numerius, buveinės adresus, ir tokia informacija importuotojams leidžia nustatyti populiariausių importuojamų vaistų pavadinimus, todėl CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme tai nėra ieškovės komercinė paslaptis. Aptariamam kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovės įrodinėjamų aplinkybių viseto, taigi ir dėl jos komercinę (konfidencialią) paslaptį sudarančios informacijos.
30. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2016 m. iki 2020 m. balandžio 1 d. turėjo 399 galiojančius leidimus vaistinių preparatų lygiagrečiam importui; Lietuvoje tokią veiklą vykdo 24 ūkio subjektai; 2019 metais iš turimų 399 leidimų lygiagrečiam importui ieškovė vykdė prekybą tik dalimi vaistinių preparatų, nes dalies vaistų nepavyko parduoti arba jų pardavimai buvo nuostolingi; vienuolika vaistinių preparatų buvo pelningiausi, uždirbo 1 588 502 Eur pajamų ir 1 025 090 Eur pelno.
31. Tuo tarpu atsakovė ITL iki atsakovai G. S. ir H. S. 2019 m. lapkričio 5 d. pradėjo darbą IDL vadovaujamose pareigos, farmacinės veiklos iš viso nevykdė. Per 2020 m. sausio 31 d. – 2020 m. lapkričio 3 d. laikotarpį IDL pateikė paraiškas ir gavo 60 leidimų vaistų lygiagrečiam importui, iš kurių 51 vaistinis preparatas sutapo ne tik su ieškovės importuotais vaistais, kurie atnešė jai didžiausią pelną, bet ir su jos tiekėjais (kontrahentais) ir didžiąją dalimi (77 proc.) eksporto valstybių. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad EEE valstybėse esat 12 824 skirtingiems tiekėjams, turintiems vaistų didmeninio platinimo licencijas ir potencialiai galintiems tiekti įvairius vaistus, mažai tikėtina, kad minėtam 51 vaistiniams preparatui sąžiningai ieškant tiekėjų, atsakovės ITL surastų tiekėjų dauguma sutaptų su ieškovės surastais tiekėjais. Sutiktina su apeliacinio skundo 68 punkte išdėstytais argumentais, kad visiems didžiausiems importuotojams, įskaitant ir ieškovę, prireikė 4-7 metų lygiagretaus importo veiklos apimtims pasiekti, kaip tuo tarpu atsakovė ITL tokias apimtis pasiekė per 5 veiklos mėnesius. Be to, ieškovės įmonėje su lygiagretaus importo veikla dirbo 8-10 darbuotojų, tuo tarpu pas atsakovę IDL – tik 2-3 darbuotojai.
32. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad 28 punkte nurodyti ieškovės ūkinės veiklos komercinę paslaptį sudarantys kriterijai patenka į CK 1.116 straipsnio 1 dalies komercinės paslapties apibrėžtį, nes ieškovės saugoma informacija turi komercinę vertę, sudarančia pagrindą ieškovei veikti pelningai ir sukuriančia konkurencinį pranašumą tokios informacijos nežinančius asmenis.
33. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai (darbuotojai) yra susipažinę ir patvirtinę ieškovės 2014m. gegužės 2 d. Komercinių paslapčių sąrašą. Pagal šio sąrašo 2 punktą komercine paslaptimi yra laikoma visa informacija apie įmonės klientus, tiekėjus ir verslo partnerius (faktinius (esamus) ar potencialius, jų kontaktinius duomenis ir rekvizitus, išskyrus pagal įstatymus viešai skelbiamus duomenis). Komercine paslaptimi taip pat yra laikoma informacija apie įmonės teikiamų bei įsigyjamų paslaugų ar produktų savikainą (šiuo atveju oficialios pardavimų kainos yra laikomos vieša informacija) (3 punktas); informacija apie įmonėje taikomą teikiamų paslaugų kainų apskaičiavimo metodiką bei įmonės naudojamą nuolaidų sistemą (4punktas); informacija apie įmonės gaunamus ir mokamus mokėjimus kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims (14 punktas); informacija apie įmonės verslo, pardavimų, rinkodaros, techninę, finansinę, buhalterinę ir teisinę informaciją, gautus pasiūlymus (15 punktas); informacija apie įmonės sudarytas, sudaromas ar ateityje planuojamas sudaryti sutartis, sutarčių sąlygas (kaina, atsiskaitymo tvarka, prekių/paslaugų teikimo terminai bei tvarka) (16 punktas); įmonės naudojamos ir sukurtos duomenų bazės, jų struktūra, duomenys (23 punktas).
34. Pagal 2015 m. gegužės 2 d. Konfidencialumo sutartį atsakovas H. S. įsipareigojo be atskiro aiškiai išreikšto darbdavio (ieškovės) sutikimo neatskleisti darbdavio komercinių (gamybinių paslapčių) tretiesiems asmenims ir jas saugoti (1.1 punktas). Komercine (gamybine) paslaptimi pagal šia sutartį yra laikoma darbdavio turima ir sukaupta praktinė patirtis ir konfidenciali informacija apimanti tiekėjo ir kliento informaciją bei intelektinę nuosavybę, tokią kaip kainų duomenų bazė. Už šio susitarimo pažeidimą ieškovė turi teisę taikyti atsakovui dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių baudą, kuri laikoma minimaliais darbdavio nuostoliais (3.3 punktas).
35. Pagal 2014 m. balandžio 1 d. Konfidencialumo sutartį atsakovė G. S. pasižadėjo užtikrinti konfidencialumą ir komercinių paslapčių saugojimą visą darbo santykių su darbdaviu laikotarpį bei du metus po darbo sutarties nutraukimo. Jei susitarimas pažeidžiamas dėl darbuotojo kaltės ar neatsargumo, darbdavys turi teisę taikyti darbuotojui dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių baudą, kuri laikoma minimaliais darbdavio nuostoliais (2.1, 3.1, 3.2 punktai). Pagal 2014 m. balandžio 1 d. darbo sutarties pakeitimą, atsakovė G. S. įsipareigojo be darbdavio sutikimo raštu neatskleisti konfidencialios informacijos šios darbo sutarties galiojimu metu ar pasibaigus darbo sutarties galiojimui dėl bet kokios priežasties. Atskleidęs tokią informaciją, privalo atlyginti darbdaviui atsiradusius nuostolius bei padarytą žalą, nepaisant tokios informacijos atskleidimo būdo (10.4 punktas).
36. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė buvo sukūrusi duomenų bazę apie savo klientus EEE valstybėse, importuojamų vaistų pardavimų kainas ir rinkodarą, parengusi tam techninę, finansinę, buhalterinę ir teisinę informaciją ir ėmėsi protingų organizacinių priemonių šios informacijos išsaugojimui (prisijungimo slaptažodžiai, žyma „Konfidencialu“ ir kt.).
37. Įrodinėjimo specifika bylose dėl komercinių paslapčių yra ta, kad paprastai įrodymai yra netiesioginiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 ir joje nurodyta praktika).
38. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
39. Aukščiau aptartos aplinkybės apie ieškovės komercines paslaptis, už jas atsakingų darbuotojų perėjimas dirbti pas konkuruojantį ūkio subjektą, užsiimantį ta pačia vaistų importo veikla ir faktiškai į analogiškas vadovaujančias pareigas, konkuruojančio ūkio subjekto (ITL) importo leidimai pelningiausiems ieškovės vaistams iš daugumos tų pačių EEE valstybių ir tų pačių tiekėjų, su kuriais importo tiekimo sutartis buvo sudariusi ieškovė, leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė ir atsakovas atskleidė ITL informaciją, sudarančią ieškovės komercinę paslaptį (CPK 185 straipsnis). Be to, kad atsakovė nevykdė tiekėjų su geraisiais kainų pasiūlymais paieškos, o naudojosi ieškovės tiekėjų sąrašu. Šią aplinkybę 2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje iš esmės patvirtino ir atsakovas H. S.. Kita vertus, atsakovai nepateikė į bylą ieškovės argumentus paneigiančių įrodymų, kad atsakovė būtų atlikusi tiekėjų paiešką, importuojamų vaistų rinkos analizę ar atlikusi kitus veiksmu, kurie paneigtų ieškovės argumentus apie jos komercinę paslaptį sudarančios informacijos kriterijus (CPK 178 straipsnis).
40. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės ir atsakovės ITL 2018m. vasario 15 d. jungtinės veiklos sutartis nepaima šalių bendradarbiavimo ginčijamojoje vaistinių preparatų lygiagretaus importo srityje. Šių aplinkybių, cituodamas atskiras sutarties nuostatas, nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Teismo nurodytuose 2019 m. rugpjūčio 20 d., rugsėjo 10 d., spalio 23 d., gruodžio 19 d. tokios informacijos taip pat nėra. Priešingai, 2019 m. spalio 22d. ketinimų protokole ieškovės vadovas siūlė H. S. ir G. S. perimti atskiras farmacines veiklas, nurodydamas, kad lygiagretaus importo vaistų veikla nebus perleista. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo nurodyta informacija suponuoja išvadą, kad pati ieškovė jos komercinę paslaptį sudarančią informaciją perdavė atsakovams.
Dėl civilinė atsakomybės
41. Pagal Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo laikomas neteisėtu, jeigu komercinė paslaptis gauta atlikus šiuos veiksmus: 1) neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį juos pasisavinus ar padarius jų kopiją; 2) atlikus kitus veiksmus, kurie, atsižvelgiant į aplinkybes, laikomi prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai.
42. Pagal paminėto įstatymo 2 dalį komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė kurį nors iš šių veiksmų: 1) neteisėtai gavo komercinę paslaptį; 2) pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties; 3) pažeidė pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą. Komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas taip pat laikomi neteisėtais, kai asmuo, gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį, žinojo arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ( šio įstatymo 3 dalis).
43. Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.
44. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovai H. S. ir G. S., kuriuos saistė su ieškove pasirašyti 2014m. balandžio 1 d. ir 2014 m. gegužės 2 d. konfidencialumo susitarimai, įsipareigojo saugoti Actiofarmos komercines paslaptis, tačiau šį įsipareigojimą pažeidė, kadangi įgiję šią informaciją ir perėję dirbti pas konkuruojantį ūkio subjektą atsakovę ITL, panaudojo iš ieškovės įgytą komercinę paslaptį konkuruojančiai vaistų lygiagretaus importo veiklai vykdyti ITL įmonėje.
45. Vadovaujantis aptartomis Komercinių paslapčių teisinės apsaugos ir Konkurencijos įstatymų nuostatomis, atsakovams yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.
46. Ieškovės teisių gynimo būdus reglamentuoja Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnis, kuriame, be kita ko, numatyti tokie teisės gynimo būdai : 1) reikalavimas nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą; 2) reikalavimas atšaukti iš rinkos su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes; 3) reikalavimas sunaikinti visus arba dalį dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuose yra arba kurie patys yra komercinė paslaptis, arba pateikti komercinės paslapties turėtojui visus arba dalį šių dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų; 4) reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
47. Priklausomai nuo faktinių aplinkybių, asmenims, pažeidusiems CK, Konkurencijos įstatyme ir Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme nustatytą draudimą atskleisti, įgyti, naudoti informaciją, sudarančią kito subjekto komercinę paslaptį, gali būti taikoma ir deliktinė, ir sutartinė atsakomybė. Jų taikymui būtina nustatyti visas sutartinės ir (ar) deliktinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas.
48. Atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo teismas nurodė, kad konfidencialumo susitarimą atsakovas H. S. tokios pareigos neturi, kadangi ieškovė, atleisdama atsakovą iš darbo, neišmokėjo jam susitarimo 3.3 punkte numatytą kompensaciją už nekonkuravimą, tokia kompensacija nebuvo numatyta ir atsakovei G. S., todėl civilinė atsakomybė jiems negali kilti nei įstatyminiu, nei sutartiniu pagrindu.
49. Su tokiomis išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, kaip minėta, įstatyminę atsakomybę numato jau minėti komercinių paslapčių teisinė apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nekonkuravimo susitarimo atribojimo nuo draudimo atskleisti komercinę paslaptį, pažymėjo, kad nekonkuravimo susitarimu visiškai ribojama asmens galimybė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, nesiejant šio ribojimo su komercinę paslaptį ir (arba) konfidencialią informaciją sudarančių duomenų naudojimu ar nenaudojimu tokio pobūdžio susitarimą pasirašiusio asmens veikloje pasibaigus darbo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 57, 58 punktai). Be to, pažymėtina, kad atsakovė G. S. buvo ieškovės vadovas (generalinė direktorė), taigi ją su bendrove saistė ir lojalumo pareiga, taip pat ir minėtas konfidencialumo susitarimas.
50. DK 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą
51. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 32 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020). Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius.
52. Kaip minėta šio sprendimo 33, 34 punktuose, už konfidencialumo susitarimų pažeidimą ieškovė turi teisę taikyti atsakovams dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių netesybas, kurios laikomos minimaliais darbdavio nuostoliais.
53. Atsakovai šių susitarimų neginčijo, juos suprato ir patvirtino. Todėl mažinti jų dydį nesant tokio reikalavimo nėra pagrindo.
54. Atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 4888,32 Eur, o atsakovės – 4546,15 Eur, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovų atitinkamai 58659,84 Eur ir 52615,32 Eur dydžio netesybų.
55. Atsakovų (darbuotojų) neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos gavimu ir jos perdavimu atsakovei ITL, o pastarosios – šios informacijos panaudojimu savo komercinėje veikloje be ieškovės sutikimo, dėl ko, ieškovės skaičiavimais, ji patyrė mažiausiai 200 000 Eur nuostolius (išlaidos komercinei paslapčiai sukurti, t. y. 8 ieškovės darbuotojų, dalyvavusių šioje veikloje, išlaidos darbo užmokesčiui), o 2020 metų pajamos iš lygiagretaus importo veiklos, lyginant jas su 2019 metais, sumažėjo 600 000 Eur suma.
56. Tai reiškia, kad visi atsakovai atliko neteisėtus ir sąžiningai konkurencijai bei geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, dėl to jiems gali būti taikoma tiek sutartinė, tiek ir įstatyminė civilinė atsakomybė.
57. Ieškovė neprašo dėl neteisėtai gautos, įgytos ir panaudotos informacijos, sudarančios jos komercinę paslaptį, atlyginti nuostolius (žalą), todėl teisėjų kolegija dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos plačiau nepasisako.
58. Nagrinėjant tokios kategorijos bylas, būtina turėti omenyje tai, kad siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos, naudos gavimą kitų asmenų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2004). Todėl pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 straipsnis) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
59. Kaip minėta, ieškovė prašo taikyti kitus Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnyje numatytus teisių gynimo būdus ir įpareigoti atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus bei priteisti iš atsakovų (darbuotojų) konfidencialumo susitarimais numatytas netesybas.
Dėl procesinės bylos baigties
60. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, susijusias su bendrovių komercinių paslapčių samprata, jų teisine apsauga, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Minėti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. Priėmus byloje naują sprendimą, yra pagrindas atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
62. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšys yra apibrėžtos CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Prie šių išlaidų priskirtinos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
63. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
64. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
65. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
66. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
67. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 9491,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 2419 Eur žyminis mokestis už ieškinius ir 7072,72 Eur atstovavimo ir su bylos nagrinėjimu susijusios kitos (vertimo) išlaidos.
68. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 2459 Eur žyminį mokestį ir patyrė 2003,76 Eur atstovavimo išlaidų.
69. Iš viso atsakovė turėjo 13 954,48 Eur (2020-12-17 DOK-151567; 2021-05-17 DOK – 63762; 2021-11-18 DOK – 147603; 2022-01-20 DOK – 8958) bylinėjimosi išlaidų.
70. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė už atstovų dalyvavimą 2021-05-18 ir 2021-09-29 teismo posėdžiuose paskaičiavo išlaidas, kurių dydis viršija Rekomendacijų maksimalius dydžiu, šios išlaidos mažintinos 270 Eur suma. Kitos išlaidos paliktinos nepakeistos, nes jų dydžiai atitinka Rekomendacijų maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.2, 8.10; 8.16; 8.17, 8.19 punktai)
71. Tokiu būdu, ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą tenkinus, jai iš atsakovų priteistina 13 684,48 Eur (13 954,48 -270), t. y. po 4561,49 Eur iš kiekvieno atsakovo, bylinėjimosi išliadų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Actiofarma“ (įm. k. 300121033) iš atsakovo H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 58 659,84 Eur netesybų.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Actiofarma“ (įm. k. 300121033) iš atsakovės G. B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 52 615,32 Eur netesybų.
Įpareigoti atsakovus H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Ideal Trade Links“ (į. k. 302503366) per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.
Uždrausti atsakovei atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Ideal Trade Links“ (į. k. 302503366) pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus patikslinto (apdidinto) ieškinio priede Nr. 2 „Ideal Trade Links vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama Actiofarma komercine paslaptimi‘, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Actiofarma“ (įm. k. 300121033) iš atsakovų H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Ideal Trade Links“ (į. k. 302503366) po 4 561,49 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.