Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Actiofarma“ įgaliotiems atstovams advokatams Pauliui Čerkai, Tomui Juodeikiui,

atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Ideal trade Links“, H. S. ir G. B.-S. įgaliotam atstovui advokatui Tomui Bairašauskui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Actiofarma“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Ideal trade Links“, H. S. ir G. B.-S. dėl įsipareigojimo saugoti konfidencialią informaciją pažeidimo, įpareigojimo nutraukti ieškovės komercinių paslapčių naudojimą, uždraudimo pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Actiofarma“ kreipėsi į teismą su ieškiniais prašydama:

1.1. priteisti iš atsakovo H. S. 58 659,84 Eur netesybas;

1.2. priteisti iš atsakovės G. B.-S. 52 615,32 Eur netesybas;

1.3. įpareigoti atsakovą H. S. nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas;

1.4. įpareigoti atsakovę G. B.-S. nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas;

1.5. įpareigoti atsakovę UAB „Ideal Trade Links“ per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną;

1.6. uždrausti atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus 2020 m. lapkričio 4 d. patikslinto ieškinio priede Nr. 2 „Ideal Trade Links vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama Actiofarma komercine paslaptimi“, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

2. Nurodė, kad atsakovas H. S., nutraukęs su ieškove darbo santykius, veikdamas kartu su kita buvusia ieškovės darbuotoja ir savo sutuoktine atsakove G. B.-S., atskleidė savo naujajai darbdavei – savo broliui A. S. priklausančiai bendrovei atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie ieškovės UAB ,,Actiofarma“ vykdomą vaistinių preparatų lygiagretaus importo veiklą Lietuvoje: 1) atskirų ieškovės importuojamų vaistinių preparatų aktualius (2019 m.) prekybos rezultatus; 2) ieškovės tiekėjų eksporto valstybėse ir pirkėjų (klientų) Lietuvos Respublikoje sąrašus, jų atsakingų asmenų kontaktus, komercines sąlygas, ir 3) atskirų vaistų kiekio poreikį, transportavimo, pakavimo ir rinkodaros paslaugas teikiančių įmonių kontaktus, jų prekybines sąlygas, technines galimybes ir kitą ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Apie atsakovų pažeidimus ieškovei tapo žinoma 2020 m. vasario mėnesį, kai atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ ne tik pradėjo vykdyti vaistinių preparatų lygiagretaus importo veiklą, bet ir šią veiklą pradėjo vykdyti ieškovės komercinės paslapties pagrindu. Ieškovės komercinės paslapties verte pripažintina didesnė dalis darbo užmokesčio, priskaičiuoto 8 lygiagretaus importo veiklą vykdžiusiems darbuotojams. Įvertinus vien 2014–2019 m. atsakovams H. S. ir G. B.-S. priskaičiuotą darbo užmokestį, akivaizdu, kad prašoma priteisti bauda yra kelis kartus mažesnė už išlaidas komercinei paslapčiai sukurti. Be to, ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija apie didžiausią apyvartą ir pelną teikiančius lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus (11 vaistų), kurią atsakovai H. S. ir G. B.-S. perdavė atsakovei UAB „Ideal Trade Links“, vien per 2019 m. ieškovei atnešė 1 588 502 Eur pajamų iš visų lygiagretaus importo gautų 2 807 064 Eur pajamų, bei iš šių 1 588 502 Eur pajamų atnešė 1 025 090 Eur dydžio pelno. Ieškovė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir KPTAĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 3 dalyje bei 1.138 straipsnio 4 punkte įtvirtintais teisių gynimo būdais prašo teismo įpareigoti atsakovus nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

3. Atsakovai UAB ,,Ideal trade Links“, H. S. ir G. B.-S. atsiliepime į ieškinius prašė ieškinius atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovų veikla turėjo neteisėto konfidencialios informacijos atskleidimo požymių. Anot atsakovų, informacija apie lygiagretaus importo vaistinius preparatus, jų tiekėjus bei kitas su šia veikla susijusias sąlygas neatitinka komercinės paslapties kriterijų, nes ši informacija nėra slapta, informacijos viešumas įtvirtintas teisės aktų imperatyvais, o lygiagretaus vaistinių preparatų importo sektoriuje informacija apie produkcijos kainas, importuotojus bei paklausą yra viešinama valstybės institucijų jėgomis. Lygiagretus vaistinių preparatų importas – specifinė sritis, kurioje valstybės, siekdamos sumažinti vaistinių preparatų kainas vartotojams bei nacionalinių sveikatos sistemų dalyviams, pasiekė susitarimus dėl informacijos prieinamumo ir veiklos neapsunkinimo, informacija, reikalinga lygiagretaus vaistinių preparatų importo veiklai pradėti, yra prieinama itin plačiam asmenų ratui – bet kuriems asmenims, kurie išreiškia valią apsilankyti viešosiose sistemose, prieinamose internetu, dažniausiai – be registracijos ir nemokamai. Todėl lygiagretaus vaistinių preparatų importo veiklą pradėti siekiantis asmuo gali pasirengti šios veiklos vykdymui neturėdamas komercinę paslaptį ar konfidencialią informaciją sudarančių duomenų. Atsakovas H. S. dar iki darbo pas ieškovę dirbo vaistinių preparatų registracijos vadybininku, farmacinės veiklos vadovo asistento ir paties vadovo pareigose, todėl savo profesinę kompetenciją ir patirtį apie farmacijos sektorių, farmacinės veiklos organizavimą, lygiagretų importą ir kitus susijusius klausimus įgijo žymiai anksčiau, negu ieškovė jį priėmė į darbą. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius ir jų dydį.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ įpareigota nutraukti dalykinius santykius su atitinkamais ieškovės nurodytais tiekėjais, uždrausta jai patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus ir ji įpareigota kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, taip pat kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir perdavė šią bylos dalį Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

6. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi panaikinta Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškovės UAB ,,Actiofarma“ ieškinio reikalavimai: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Ideal Trade Links“ per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; 2) uždrausti atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus patikslinto ieškinio priede Nr. 2 „Ideal Trade Links vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama Actiofarma komercine paslaptimi“, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną; taip pat kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir ši bylos dalis perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžinęs nagrinėti bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismui dėl dalies ieškinio reikalavimų, 2023 m. kovo 31 d. nutartyje nurodė, kad ieškovės prašyti teisių gynybos būdai, atsakovę UAB „Ideal Trade Links“ įpareigojant neterminuotai ir visa apimtimi nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais bei neterminuotai ir visa apimtimi uždraudžiant jai patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, turėjo, tačiau nebuvo įvertinti pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus.

8. Ieškovė UAB ,,Actiofarma“ 2023 m. birželio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad byloje surinkta medžiaga pateisina KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytų pažeistų teisės gynybos būdų taikymą atsakovei pagal KPTAĮ 7 str. 4 d. nustatytus kriterijus, todėl ieškinio reikalavimai – įpareigoti atsakovę nutraukti dalykinius santykius su 43 tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 pareiktame sąraše, ir uždrausti atsakovei pateikti į Lietuvos rinką su komercinės paslapties pažeidimu susijusį 51 vaistinį preparatą, nurodytą patikslinto ieškinio priede Nr. 2 pateiktame sąraše, bei įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą dėl jų lygiagretaus importo leidimų panaikinimo – turi būti patenkinti pilna apimtimi. Iš lygiagretaus importo leidimų skaičiaus matyti, kad ieškovė importavo kelis šimtus skirtingų vaistų, tačiau duomenys apie kiekvieno vaisto prekybos rezultatus atskleidžia, kad tik mažos dalies vaistų importas buvo sėkmingas, atnešė didelį pelną. Šie duomenys apie prekybos rezultatus leido ieškovei priimti ne prognozėmis, o realia situacija pagrįstus sprendimus dėl atskirų vaistų importo, ir tokiu būdu, sudarė sąlygas gauti didesnį pelną ir išvengti nuostolių, todėl šiuos duomenis ieškovė laikė komercine paslaptimi. Neteisėtas komercinės paslapties panaudojimas sąlygojo, kad atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ pradėjo nesąžiningai konkuruoti Lietuvos rinkoje su tuo pačiu 51 vaistu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pradėtas vykdyti 51 ieškovės pelningiausio vaisto tiekimas į rinką ir jų įsigijimas iš 43 ieškovės surastų tiekėjų buvo pagrįstas ieškovės komercinės paslapties panaudojimu, neuždraudus atsakovei teikti šiuos vaistus ir neįpareigojus jos nutraukti dalykinius santykius su šių vaistų tiekėjais, neteisėtas komercinės paslapties naudojimas šioje apimtyje negalėtų būti nutrauktas ir iš šio neteisėto naudojimo kylantys padariniai sustabdyti kokiu nors kitu būdu, nes atsakovė jau panaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Nagrinėjamu atveju neteisėtas komercinės paslapties naudojimas buvo ne atsitiktinis ar pavienis įvykis. Šia komercine paslaptimi atsakovė grindė iš esmės beveik visą pradėtą vykdyti lygiagretaus importo veiklą, žinodama, kad naudoja ieškovės komercinę paslaptį. Per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ priėmė sprendimą importuoti 60 skirtingų vaistų, iš kurių 51 vienas pasirinktas importuoti vaistas sudarė ieškovės komercinę paslaptį, t. y. pagal ieškovės prekybos rezultatus buvo pelningiausias iš visų 413 ieškovės importuojamų vaistų. Nors atsakovė žinojo, kad naudoja komercinę paslaptį, net ieškovei pareiškus pretenzijas, atsakovė nenutraukė pažeidimo, o tęsė neteisėtus veiksmus. Atsakovė neteisėtų veiksmų nenutraukė ir ieškovei pareiškus ieškinį teisme. Tik teismams pripažinus atsakovų neteisėtus veiksmus su ieškovės komercine paslaptimi, atsakovė pradėjo nutraukinėti prekybą, bet iki galo jos dar nėra nutraukusi. Dar svarbiau, kad atskirų nutrauktų vaistų prekybą atsakovė atnaujina. Taigi, su komercine paslaptimi susijusių vaistų importą atsakovė faktiškai vykdo ir neteisėtą naudą gauna jau daugiau kaip 3 metus. Neteisėtas ieškovės komercinės paslapties panaudojimas turėjo esminį neigiamą poveikį ieškovės lygiagretaus importo veiklai ir jos finansiniams rezultatams. Komercinės paslapties panaudojimas nebuvo tik formalus ieškovės teisių pažeidimas, o faktiškai sukėlė realius ir sunkius finansinius padarinius ieškovei. Komercinės paslapties pagrindu atsakovei pradėjus importuoti 51 tą patį vaistą, kokį importavo ieškovė, ieškovė pradėjo prarasti reikšmingą dalį pajamų iš jos vykdytos importo veiklos. Jei 2019 m. iš pačių pelningiausių vaistų importo ieškovė gavo 1 588 502 Eur pajamų, tai 2020 m. – 504 459 Eur pajamų, o 2021 m. – tik 141 882 Eur. Krito ieškovės pajamos ir iš lygiagretaus importo: 2019 m. – 2 807 064 Eur, 2020 m. 2 211 880 Eur, 2021 m. 812 484 Eur. Krentant ieškovės pajamoms iš 51 jai pelningiausio buvusio vaisto importo, atsakovės pajamos iš tų pačių vaistų importo augo. Šią aplinkybę patvirtina viešų duomenų apie to paties 51 vaisto apie pardavimus (parduotų pakuočių skaičių) palyginimas. Eksponentinis atsakovės pajamų augimas atsispindi ir jos pelno (nuostolio) ataskaitose - 2019 m. atsakovė gavo 417 306 Eur, 2020 m. – 2 196 709 Eur, 2021 m. – 6 479 492 Eur pajamų. Tokia padėtis sąlygojo, kad ieškovė turėjo nutraukti dalies vaistų, kuriuos pradėjo importuoti atsakovė, tiekimą rinkai. Pasinaudojimas komercine paslaptimi lėmė, kad atsakovė galėjo importuoti vaistus nepatirdama sąnaudų, reikalingų paslaptį sudarančiai informacijai surasti, surinkti, išanalizuoti ir sukaupti, nerizikuodama nuostoliais dėl nepasiteisinusių vaistų importo, kurių ieškovė neišvengė. Esant tokiai situacijai, ieškovė negalėjo atlaikyti atsakovės konkurencinio spaudimo, todėl nuo 2021 m. pradėjo nutraukinėti dalies vaistų importą. Su ieškovės komercinės paslapties verte susijusios aplinkybės rodo, kad netesybų priteisimas iš atsakovo H. S. ir atsakovės G. B. – S. neeliminavo iš neteisėto komercinės paslapties panaudojimo atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ gautos naudos ir ieškovei padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytų teisių gynimo būdų taikymas atsakovei, įvertinant iš atsakovų H. S. ir G. B. – S. priteistas netesybas, nėra perteklinis pažeistų teisių gynimo būdas. Ieškovės komercinės paslapties vertę, pirmiausia, sudaro teikiama finansinė nauda. Žinios apie vaistų prekybos rezultatus sudaro pagrindą priimti sprendimus dėl atskirų vaistų prekybos apimčių didinimo, mažinimo ir pan., kas savo ruožtu generuoja didesnį pelną, mažina nuostolių riziką. Žinios apie Europos Ekonominės Erdvės (toliau – EEE) valstybėse veikiančius tiekėjų turimus vaistus ir jų kainas, sudaro sąlygas įsigyti vaistus iš tų tiekėjų, kurių kainos užtikrina pelningumą. Pažyma apie pelningiausių ieškovės vaistų prekybą rodo, kad ši komercinę paslaptį sudaranti informacija vien per 2019 m. ieškovei sugeneravo 1 025 090 Eur pelno, t. y. finansinės naudos, ir tik iš 11 pačių pelningiausių vaistų. Kitą vertės elementą sudaro sukuriamas laiko pranašumas prieš šios informacijos neturinčius asmenis. Komercinei paslapčiai sukurti ieškovė turėjo skirti ne tik didelius finansinius ir žmogiškuosius, bet ir laiko resursus. Akivaizdu, kad duomenis apie prekybos rezultatus ieškovė galėjo surinkti tik faktiškai vykdydama vaistų importą, duomenis apie EEE tiekėjų vaistus ir kainas – atlikdama tiekėjų paiešką, apklausas ir pan. Didžiausių Lietuvos lygiagrečių importuotojų vaistų importo apimčių augimo analizė rodo, kad informacijai surinkti / sužinoti reikalingas laikas, t. y. sukuriamas laiko pranašumas, gali siekti net 4-7 metus. Taip pat svarbus ieškovės komercinės paslapties elementas yra jos sukuriamas derybinis pranašumas. Žinios apie EEE vaistų tiekėjų ir kitų importui vykdyti reikalingų paslaugų teikėjų komercines sąlygas, suteikia galimybę susiderėti su šiais asmenimis dėl geresnių tiekimo komercinių sąlygų, nei tuo atveju, kai tokiomis žiniomis nedisponuojama. Juk vien žinojimas apie tai, kuris ieškovės vaistas pelningiausias, rinkoje esant begalei tiekėjų negarantuoja, kad suradus norimą importuoti vaistą sutinkantį parduoti tiekėją su juo bus susiderėta dėl tokių tiekimo sąlygų, kurios užtikrintų tokį pelną, kokį gauna ieškovė. Galiausiai, paslapties vertės elementą taip pat sudaro išlaidos (sąnaudos) komercinę paslaptį sudarančiai informacijai surinkti ir sukaupti. Bylos medžiaga patvirtina, kad vien per metus laiko ieškovė turėjo 200 000 Eur dydžio išlaidų 8 darbuotojų darbo užmokesčiui, kurie buvo atsakingi už informacijos apie lygiagretaus importo rinkos sąlygas, vaistų kainas ir kitas tiekėjų komercines sąlygas, prekybos rezultatus, verslo sprendimus priimančius asmenis ir t. t. paiešką, rinkimą, analizę, sisteminimą ir kaupimą duomenų bazėse, derybas dėl sutarčių ir pan. Ieškovės prašomi taikyti KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose teisių gynimo būdai neproporcingai nesuvaržytų ir neapsunkintų atsakovės galimybių vykdyti lygiagretaus importo veiklą Lietuvoje ir sąžiningai konkuruoti su kitais lygiagrečiai importuotojais, t. y. nepažeistų teisėtų atsakovės interesų, jos laisvės užsiimti verslu, atsakovė nepatirtų kokios nors neproporcingos pažeidimui žalos. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 57 dalyje nustatyta, kad vaisto lygiagretus importas yra kitoje EEE valstybėje registruoto vaisto, kuris yra tapatus Lietuvos Respublikoje jau registruotam vaistui ar pakankamai į jį panašus, įvežimas į Lietuvos Respubliką nesinaudojant vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo platinimo tinklu. Taigi, į Lietuvos rinką lygiagrečiai importuojamas gali būti bet koks vaistas, jei jis jau yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vaistų registre ir jo tiekėjas veikia vienoje iš EEE valstybių. Šio lygiagretaus importo apibrėžimo kontekste, įvertintina, kad ieškovė prašo uždrausti atsakovei pateikti į Lietuvos rinką 51 vaisto variaciją, panaikinant šioms variacijoms išduotus leidimus, o taip pat įpareigoti nutraukti dalykinius santykius su 43 didmeniniais vaistų tiekėjais, veikiančiais EEE valstybėse. Bylos medžiagoje pateikti duomenys apie Lietuvos Respublikoje vaistų sąraše įregistruotų vaistų skaičių ir EEE valstybėse veikiančių tiekėjų skaičių rodo, kad šie prašymai neapribotų atsakovės siekio vykdyti lygiagretų importą. Lietuvos Respublikoje yra įregistruota 4 935 vaistų, turinčių apie 30 000 skirtingų variacijų (skirtingas pakuotės dydis, farmakologinė forma, stiprumas ir pan.). Todėl potencialiai į Lietuvos rinką galima lygiagrečiai importuoti apie 30 000 skirtingų variacijų vaistų. Akivaizdu, kad draudimas pateikti 51 vaisto variaciją niekaip neapsunkina atsakovės galimybių vykdyti kitų apie 29 949 variacijų vaistų importą. EEE valstybėse veikia 12 824 skirtingi didmeniniai vaistų tiekėjai. Akivaizdu, kad įpareigojimas nutraukti dalykinius santykius su 43 tiekėjais, neapriboja atsakovės galimybių užmegzti dalykinius santykius dėl importuojamų vaistų pardavimo su likusiais 12 781 tiekėjais. Aplinkybę, kad atsakovės galimybės vykdyti lygiagretų importą nebūtų suvaržytos patvirtina aplinkybė, jog atsakovė vykdė ir su komercine paslaptimi nesusijusių vaistų importą. Pritaikius KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose teisių gynimo būdus nebūtų pažeisti trečiųjų šalių interesai, įskaitant viešąjį interesą užtikrinti pakankamą vaistų tiekimą ir vartotojų interesą užtikrinti adekvačias bei prieinamas vaistų kainas. Lietuvos vaistų rinkoje nėra ir nebuvo nei vieno iš 51 vaisto, kurį ieškovė prašo atsakovei uždrausti pateikti Lietuvos rinkai, trūkumo. Šiuos vaistus EEE rinkoje teikia ne tik 43 tiekėjai, su kuriais ieškovė prašo teismo atsakovę įpareigoti nutraukti dalykinius santykius, bet ir daugybė kitų tiekėjų. Nei vieno iš šių vaistų nėra Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-279 patvirtintame Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamų vaistų sąraše. Didesnę šių vaistų dalį rinkai teikia ne tik jų gamintojų platinimo tinklai, bet ir kiti lygiagretūs importuotojai. Taigi, Lietuvos vaistų rinkoje faktiškai veikia daugiau nei vienas šio ginčo 51 vaisto tiekėjas, kas užtikrina vartotojų interesus vaistus įsigyti mažesnėmis kainomis. Be to, pašalinus pažeidimą prašomu būdu, ieškovė galėtų atnaujinti vaistų tiekimą Lietuvos rinkai. Jei nagrinėjamo ginčo atveju teismas spręstų KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose priemonių netaikyti, tai sąlygotų ieškovės sprendimą nebeinvestuoti šiai veiklai vykdyti reikalingos informacijos paiešką, rinkimą, analizę ir kaupimą duomenų bazėse, kuri sąlygoja galimybę pateikti vaistus rinkai už mažesnes kainas, nei gamintojams priklausantys tinklai ar konkuruojantys importuotojai. Tokiu atveju, ilgalaikiu periodu nukentėtų Lietuvos vartotojai. KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų taikymas gali būti terminuotas, tačiau tam teismui turi būti pateiktas komercinės paslapties turėtojo ar atsakovo prašymas (KPTAĮ 7 straipsnio 5 dalis). Byloje nei ieškovė, nei atsakovė nėra pareiškusi prašymo nustatyti terminą įpareigojimui nutraukti dalykinius santykius su 43 tiekėjais bei uždraudimui teikti Lietuvos rinkai 53 vaistus, todėl, ieškovės vertinimu, ieškinio reikalavimams atsakovės atžvilgiu toks terminas neturėtų būti nustatytas. Vis tik, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų tokį terminą nustatyti savo iniciatyva, teismas turėtų įvertinti, kad pagal KPTAĮ 7 straipsnio 5 dalį terminas turėtų būti pakankamas, jog būtų pašalintas bet koks komercinis ar ekonominis pranašumas, kurį asmuo, neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį, galėjo gauti. Vienas iš tokių ekonominių pranašumų, kurį įgijo atsakovė, neteisėtai pasinaudodama ieškovės komercine paslaptimi, yra laiko pranašumas. Dideles laiko išlaidas lygiagretaus importo veiklai vykdyti rodo ir Lietuvoje veikiančių lygiagrečių importuotojų plėtros analizė, vadovaujantis kuria sukuriamas laiko pranašumas yra didelis ir įprastai siekia 4-7 metus. Atitinkamai atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ turėtų būtų taikomi ne trumpesnį kaip 4-7 metų terminą, jų pradžia skaičiuojant ne nuo ieškinio pateikimo dienos, o nuo ieškiniu prašomų taikyti KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose teisių gynimo būdų įgyvendinimo pradžios, nes atsakovė atskirų vaistų, susijusių su ieškovės komercine paslaptimi prekybos, vis dar nėra nutraukusi. Dar svarbiau, kad nutraukusi su komercine paslaptimi susijusių atskirų vaistų prekybą, t. y. panaikinusi jiems išduotus lygiagretaus importo leidimus, atsakovė kreipiasi dėl naujų lygiagretaus importo leidimų išdavimo šiems vaistams, t. y. tik atsakovė imituoja šių vaistų importo ir dalykinių santykių su tiekėjais nutraukimą.

9. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ 2023 m. birželio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šioje byloje tenka nagrinėti itin specifinę rinkos sritį – lygiagretaus vaistinių preparatų importą (toliau ir – LVPI). LVPI veikloje itin skatinama konkurencija su tikslu užtikrinti Europos Sąjungos viduje vaistinių preparatų prieinamumą pacientams. Kuo aktyvesnė LVPI veikla – tuo prieinamesni tampa vaistiniai preparatai. LVPI veikloje taikomas itin aukštas viešumo standartas – viešai skelbiama daugelis informacijos apie LVPI veiklą būtent tam, kad galėtų būti tinkamai (ir operatyviai) užtikrinamas aukščiau įvardintas tikslas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje pažymėjo, jog pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalį teismas, spręsdamas dėl KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų taikymo ir jų proporcingumo, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, prireikus ir į išvardytas KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalyje aplinkybes, į kurias atsižvelgtina sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pvz., komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes, priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti, atsakovo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį ir kt.)“. Nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, jog „kasaciniame skunde atsakovai pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju ieškovės prašyti teisių gynybos būdai, atsakovę UAB „Ideal Trade Links“ įpareigojant neterminuotai ir visa apimtimi nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais bei neterminuotai ir visa apimtimi uždraudžiant jai patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, turėjo, tačiau nebuvo įvertinti pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus, todėl tai sudaro teisinį pagrindą šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.“ Šie išaiškinimai bei išvada reiškia, jog, priimant sprendimą dėl ieškovės kaip komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdų, privalo būti nuodugniai įvertintos konkrečios faktinės bei teisinės aplinkybės. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ atliko veiksmus, kuriais įvykdė apeliacinės instancijos teismo sprendimą, taip panaikindamas pagrindą nustatyti bet kokius apribojimus tolesnei atsakovės veiklai ateityje. Akcentavo, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendime uždrausta pateikti į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktus vaistinius preparatus Lietuvos rinkai. Tačiau vaistinių preparatų registravimas nėra lygus vaistinių preparatų pateikimui į rinką, t.y., vaistinis preparatas gali būti registruotas, tačiau nepateiktas į rinką. Atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ bei ieškovės 2019 m. – 2023 m. balandžio LVPI būdu importuotų vaistinių preparatų pardavimo duomenų palyginimas rodo, jog ieškovė nuosekliai bei nepatirdama atsakovės konkurencinio spaudimo mažino tiek su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų vaistinių preparatų pardavimų apimtis, tiek kitų, su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nenurodytų vaistinių preparatų pardavimų apimtis: pavyzdžiui, 2020 m. ieškovės vaistinių preparatų pardavimai, lyginant su 2019 m., sumažėjo 164 777 pakuočių vienetais (34,81 proc.), nors atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ pardavimai tuo pačiu laikotarpiu išaugo tik 9 994 pakuočių vienetais; 2022 m. ieškovės vaistinių preparatų pardavimai, lyginant su 2019 m., sumažėjo 444 307 pakuočių vienetais (93,85 proc.), nors tuo pačiu laikotarpiu atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ pardavimai išaugo tik 93 503 pakuočių vienetais. Tokia pat tendencija pastebima ir lyginant vien į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimus: 2020 m. ieškovė vaistinių preparatų, įrašytų į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą, pardavimai, lyginant su 2019 m., sumažėjo 135 781 pakuočių vienetais, nors atsakovės pardavimai tuo pačiu laikotarpiu išaugo tik 8 444 pakuočių vienetais, t.y., atsakovės įvykdyti į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimai sudarė vos 6,22 proc. ieškovės į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pakuočių pardavimų sumažėjimo skaičiaus; 2022 m. ieškovės vaistinių preparatų pardavimai, lyginant su 2019 m., sumažėjo 250 768 pakuočių vienetais (94,41 proc.), nors tuo pačiu laikotarpiu atsakovės pardavimai išaugo tik 23 582 pakuočių vienetais, tai yra, atsakovės įvykdyti į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimai sudarė vos 9,4 proc. ieškovės į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pakuočių pardavimų sumažėjimo skaičiaus. Nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. sausio 12 d. ieškovė taip pat nutraukė į rinką tiekti 20 vaistinių preparatų, dalis iš jų išregistruoti nebuvo. Išanalizavus bei palyginus į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VVKT) skelbiamus duomenis apie LVPI rinkos dalyvių vaistinių preparatų pardavimų duomenis, tampa akivaizdu, jog didžiausią konkurencinį spaudimą ieškovė patyrė ne iš atsakovės UAB „Ideal Trade Links“, bet iš kitų didžiausių LVPI rinkos dalyvių – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Pardavimų duomenų analizė rodo, jog ieškovės vaistinių preparatų pardavimų duomenys, lyginant juos pamečiui, nuosekliai krito: 2020 m. parduotų vaistinių preparatų skaičius, palyginus su 2019 m., sumažėjo 164 777 pakuočių vnt., 2021 m., palyginus su 2020 m. – sumažėjo 215 623 pakuočių vnt., 2022 m., palyginus su 2021 m. – sumažėjo 63 088 pakuočių vnt. UAB (duomenys neskelbtini) vaistinių preparatų pardavimų duomenys, lyginant juos pamečiui, nuosekliai augo: 2020 m. parduotų vaistinių preparatų skaičius, palyginus su 2019 m., išaugo 438 629 pakuočių vnt., 2021 m., palyginus su 2020 m. – išaugo 51 384 pakuočių vnt., 2022 m., palyginus su 2021 m. – išaugo 302 527 pakuočių vnt.; UAB (duomenys neskelbtini) vaistinių preparatų pardavimo duomenys buvo paveikti staigios UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų plėtros, tačiau taip pat augo: 2020 m. parduotų vaistinių preparatų skaičius, palyginus su 2019 m., sumažėjo 55 164 pakuočių vnt., 2021 m. palyginus su 2020 m. – išaugo 16 054 pakuočių vnt., 2022 m., palyginus su 2021 m. – išaugo 140 772 pakuočių vnt. Atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ vaistinių preparatų pardavimų duomenys augo daug lėčiau, nei mažėjo ieškovės pardavimai ar augo kitų rinkos dalyvių pardavimai: 2020 m. parduotų vaistinių preparatų skaičius, palyginus su 2019 m., išaugo 9 994 pakuočių vnt., 2021 m., palyginus su 2020 m. – išaugo 47 229 pakuočių vnt., 2022 m., palyginus su 2021 m. – išaugo 36 280 pakuočių vnt. Įvertinus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ užimamos rinkos dalies pasidalinimo duomenis, tampa akivaizdu, jog atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ nekūrė ieškovei konkurencinio spaudimo, nes atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ rinkos dalies augimas tarp šių keturių įmonių neviršijo 3 proc. per metus, tuo tarpu ieškovės rinkos dalis tarp šių keturių įmonių mažėjo (lyginant su paskutiniais metais) atitinkamai -17 proc. 2020 m., -14 proc. 2021 m. ir -5 proc. 2022 m. Šie duomenys įrodo, jog ieškovės patirtas į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimo apimčių sumažėjimas negalėjo būti nulemtas atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ įvykdytų į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimų. Darytina išvada, kad ieškovė tikslingai mažina savo LVPI veiklos mastą, išregistruodama vaistinius preparatus, išparduodama turimus vaistinių preparatų likučius ir mažindama pardavimui įsigyjamų vaistinių preparatų pakuočių skaičių, ir nėra suinteresuota vykdyti LVPI veiklą, nededa pastangų į savo pozicijos LVPI rinkoje stiprinimą ar net išlaikymą. Atkreipė dėmesį, kad iš viso ieškovės į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų, kuriuos ieškovė išskyrė kaip pelningiausius ir generuojančius didžiausią apyvartą, pardavimai nuo 2019 m. iki 2022 m. sumažėjo 93,04 proc. Šių vaistinių preparatų pardavimų sumažėjimas (93,04 proc.) yra beveik visiškai toks pat, kaip ir bendras ieškovės vykdomų vaistinių preparatų pardavimų sumažėjimas (93,85 proc.), todėl akivaizdu, jog ieškovė sumažino ir tebemažina ne vien vaistinių preparatų, kuriuos įvardino kaip tuos, kuriuos atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ neva lygiagrečiai importavo pasinaudodama ieškovės komercine paslaptimi, pardavimus, tačiau ir visų kitų savo lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų pardavimus. Taigi, ieškovė siekia sumažinti savo įmonės vykdomos LVPI veiklos mastą, o galimai – ir ją nutraukti. Be to, atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ po Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimo įvykdė teismo sprendimą ir 2022 m. liepos 1 d. bei 2023 m. gegužės 5 d. išregistravo vaistinius preparatus (atitinkamai 43 ir 7 vaistinius preparatus), įtrauktus į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą, bei 2022 m. liepos 11 d. nutraukė dalykinius santykius su ieškovės nurodytais tiekėjais. Minėti veiksmai buvo atlikti bendradarbiaujant su ieškove. Šių rašytinių paaiškinimų teikimo metu ieškovė nėra pareiškusi atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ papildomų reikalavimų ar pretenzijų dėl antros instancijos sprendimo vykdymo. Taigi, UAB „Ideal Trade Links“ tinkamai įvykdė antros instancijos sprendime numatytus reikalavimus, nors šie reikalavimai nutartimi buvo pripažinti nepagrįstais ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė šią bylos dalį Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė reikalauja neribotam laikui įpareigoti atsakovę UAB „Ideal Trade Links“ nutraukti dalykinius santykius su ieškovės tiekėjų sąraše nurodytais teikėjais, nepriklausomai nuo to, kokius vaistinius preparatus iš jų pirktų, kokiu tikslu tai darytų ir už kokią kainą, bei neribotam laikui uždrausti atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ Lietuvos rinkai pateikti konkrečius ieškovės su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytus vaistinius preparatus, atšaukiant šių preparatų leidimų galiojimą. Šie ieškovės reikalavimai turėtų būti atmesti, nes (i) LVPI – viešajam interesui svarbi veikla, kurios vykdymas neturi būti nepagrįstai apribojamas; (ii) ieškovė neturi išskirtinių teisių vykdyti LVPI veiklą, importuoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytus vaistinius preparatus ar bendradarbiauti su ieškovės nurodytais tiekėjais; (iii) ieškovės komercinėmis paslaptimis įvardijamos informacijos apsaugos laikotarpis yra pasibaigęs, ieškovei buvo atlyginta už tariamus su atsakovais H. S. ir G. B. – S. sudarytų konfidencialumo sutarčių pažeidimus; ir (iv) ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo apribojimų atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklai taikymu. 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (toliau - Direktyva), kurią įgyvendina KPTAĮ, 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Šioje direktyvoje numatytos priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės taikomos: a) proporcingai; b) taip, kad nebūtų sukurta kliūčių teisėtai prekybai vidaus rinkoje, ir c) numatant apsaugos nuo piktnaudžiavimo jomis priemones“. Taigi tiek KPTAĮ, tiek Direktyvoje nustatyta pareiga užtikrinti proporcingumą taikant komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdus ir įvertinti visas faktines aplinkybes, teisėtus šalių interesus bei viešąjį interesą. LVPI – viešajam interesui svarbi veikla, kurios vykdymas neturi būti nepagrįstai apribojamas. Ieškovės prašomos teisių gynybos priemonės – atsakovę UAB „Ideal Trade Links“ įpareigoti neribotam laikui nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais ir neribotam laikui uždrausti Lietuvos rinkai patiekti vaistinius preparatus iš kitų Europos Sąjungos šalių - yra neproporcingos. Atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklos apribojimų nustatymas neribotam laikui nepagrįstai apribotų atsakovės galimybes vykdyti LVPI veiklą, tokiu būdu pažeidžiant ne tik teisėtus atsakovės interesus, bet ir viešąjį interesą – pacientų interesus laiku gauti vaistinių preparatų už konkurencingą kainą. LVPI - tai kitoje Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje registruoto vaistinio preparato, kuris yra tapatus Lietuvos Respublikoje jau registruotam vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį panašus, įvežimas į Lietuvos Respubliką nesinaudojant vaistinio preparato registruotojo platinimo tinklu (Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 14 ir 57 dalys). LVPI leidžia padidinti į rinką tiekiamų vaistinių preparatų pasiūlą bei sumažinti šių vaistinių preparatų kainas pacientams pasinaudojant aplinkybe, jog skirtingoms EEE valstybių rinkoms vaistinių preparatų gamintojai nustato skirtingas kainas, todėl LVPI būdu tiekiant vaistinius preparatus į Lietuvos Respublikos rinką iš valstybių, kuriose šių vaistinių preparatų kainos yra žemesnės, nei Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pacientams suteikiama galimybė šių vaistinių preparatų įsigyti už žemesnę kainą. LVPI veikla turi išskirtinį teisinį statusą, kurį pripažino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje (Nutarties 102 – 104 punktai). Dar 1998 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikate dėl bendrosios vaistų rinkos (COM(1998) 588, toliau – Komunikatas 1998) Europos Komisija (toliau - EK) išsakė poziciją, jog „Lygiagreti prekyba yra svarbi rinkos integracijos varomoji jėga, kai valstybėse narėse yra didelių kainų skirtumų. Šie skirtumai turi būti sprendžiami tokiu būdu, kuris atitiktų bendrosios rinkos principus ir nepateisintų priemonių, kurių poveikis yra išlaikyti arba padidinti bendrosios rinkos padalijimą pagal nacionalines normas“. 2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų (2016/2057(INI)) išskiriama, jog visuotinė prieiga prie vaistų priklauso nuo to, ar jie prieinami laiku ir įperkami kiekvienam asmeniui, be jokios geografinės diskriminacijos; konkurencija yra svarbus veiksnys, lemiantis bendrą farmacijos rinkos pusiausvyrą, ir jai esant gali mažėti kainos ir išlaidos vaistams bei atsirasti daugiau galimybių pacientams laiku gauti vaistų už prieinamą kainą, stebint, ar mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros procese taikomi aukštesnės kokybės standartai. LVPI veiklai priskirtini šie išskirtiniai bruožai: (i) LVPI padidina konkurenciją vaistinių preparatų platinimo srityje, padeda sumažinti jų didmenines kainas, ir tokiu būdu atneša naudą tiek pacientams, tiek vaistinių preparatų įsigijimą finansuojančioms valstybinėms institucijoms, todėl jos vykdytojams suteikiamos platesnės teisės, nei kitų rūšių prekių eksporto ir importo vykdytojams; (ii) LVPI didina galutinių vartotojų gerovę ir leisdamas jiems gauti naudos iš LVPI vykdančių didmenininkų dalyvavimo konkurencijoje; (iii) prekių ženklų savininkų teisės yra apribojamos LVPI vykdančių didmeninių platintojų naudai, ir prekių ženklų savininkai gali prieštarauti vaistinių preparatų perpakavimui tik tuo atveju, jei šis perpakavimas sukelia žalą ar kelia realią grėsmę, jog kils žala prekių ženklo savininko geram vardui ar vaistinių preparatų būklei; (iv) LVPI veiklai valstybės narės negali nustatyti apribojimų, pagrįstų vien formaliaisiais kriterijais, bet kokie LVPI veiklos apribojimai (pavyzdžiui, susiję su leidimo prekiauti vaistiniu preparatu išdavimu ar panaikinimu) turi būti pagrįsti realiu galutiniams vartotojams (pacientams) galinčiu kilti pavojumi. Šie bruožai įtvirtina išskirtinį LVPI veiklos statusą, reiškiantį, jog aktyvus ir plataus masto LVPI veiklos vykdymas ne tik padidina konkurenciją vaistinių preparatų rinkoje, bet ir atneša naudą pacientams bei vaistinių preparatų įsigijimą finansuojančioms valstybinėms institucijoms. Todėl apribojimų atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklai nustatymas neribotam laikui būtų neproporcingas ir prisidėtų prie konkurencijos Lietuvos Respublikos LVPI rinkoje mažinimo bei pakenktų viešajam interesui. Ieškovė nėra vienintelė LVPI rinkos dalyvė, prekiaujantis vaistiniais preparatais, dėl kurių byloje iškilo ginčas, taip pat nebuvo pirmoji rinkos dalyvė, atlikusi visų VP sąraše išvardintų vaistinių preparatų lygiagretaus importo registracijas ir ne vienintelė rinkoje tiekia vaistinius preparatus iš konkrečių valstybių ar tiekėjų. Pavyzdžiui, bent 26 iš 51 į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pirmąją registraciją Lietuvos Respublikoje atliko ne ieškovė ar atsakovė UAB „Ideal Trade Links“, o kitos įmonės - LVPI rinkos dalyvės, o bent 4 iš 51 į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pirmąją registraciją Lietuvos Respublikoje atliko atsakovė UAB „Ideal Trade Links“. LVPI veiklos sritis pasižymi itin dideliu duomenų viešumu - atviruose bei mokamuose informacijos šaltiniuose plačiam asmenų ratui yra pateikiama informacija, reikalinga LVPI veiklai pradėti ir vykdyti. Ši informacija yra viešinama dėl to, jog LVPI veikla pasižymi išskirtine svarba pacientams bei vaistinių preparatų įsigijimą finansuojančioms valstybinėms institucijoms, ir konkurencijos bei duomenų viešumo skatinimas LVPI veiklos sektoriuje priklauso viešajam interesui. Vertinant komercinės paslapties turėtojo teisų gynimo būdus, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kokį konkurencinį pranašumą suteikia komercine paslaptini laikoma informacija, todėl būtina įvertinti visus konkurencinio pranašumo komponentus, tokius, kaip: (i) informacijos išskirtinumą (ar komercinė paslaptis yra išskirtinis mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatas, ar viešai prieinamos informacijos rinkinys, dėl savo ypatumų turintis komercinę vertę); (ii) informacijos suteikiamo konkurencinio pranašumo trukmę (ar komercinė paslaptis suteikia ilgalaikį pranašumą, pvz., taupesnių gamybos būdų taikymas, ar trumpalaikį – pvz., žinios apie konkretaus laikotarpio prekių paklausą ir tiekimo kainas); (iii) informacijos prieinamumą (ar komercinė paslaptis įprastai nebūtų prieinama kitiems rinkos dalyviams - pavyzdžiui, informacija apie naują išradimą, ar informacija yra įprastai gaunama ar sukuriama ir kitų rinkos dalyvių vykdant konkrečiai rinkai būdingą veiklą, pavyzdžiui, sistemingas viešų duomenų bei paties rinkos dalyvio veiklos dalyvio duomenų rinkimas ir apibendrinimas). Atsižvelgiant į faktą, jog LVPI rinka pasižymi itin plataus rato LVPI veiklai pradėti ir vykdyti reikalingų duomenų viešumu, taip pat aplinkybes, jog tie patys vaistiniai preparatai dažnai tiekiami į rinką kelių tiekėjų, rinkos dalyvių LVPI būdu į rinką tiekiamų vaistinių preparatų asortimentai dažnai sutampa o ieškovė neturi jokių išskirtinių teisių prekiauti į VP sąrašą įtrauktais vaistiniais preparatais, akivaizdu, jog ieškovės komercine paslaptimi įvardijama komercinė informacija: (i) nėra išskirtinė – tais pačiais vaistiniais preparatais (dažnai – ir iš tų pačių valstybių) prekiauja daugetas Lietuvos Respublikos LVPI rinkos dalyvių; (ii) nesuteikia ilgalaikio konkurencinio pranašumo – vaistinių preparatų kainų ir paklausos bei pasiūlos duomenys yra kintantys, tam tikru laikotarpiu pelningiausiais ar paklausiausiais buvę vaistiniai preparatai praėjus tam tikram laiko tarpui gali tapti nebe pelningiausiais ir paklausiausiais. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, jog atsakovų H. S. ir G. B. – S. pasirašytų konfidencialumo sutarčių galiojimo laikotarpis buvo ieškovės nustatytas dvejiems metams, t.y. ieškovė vertino, kad, praėjus dvejiems metams, informacija tampa komerciškai nebevertinga; (iii) yra prieinama – visi rinkos dalyviai gali šią informaciją sukurti savo jėgomis, vykdydami įprastą veiklą, rinkdami viešai prieinamus bei savo veiklos duomenis, informacijos atsiradimui nereikia vykdyti mokslinių tyrimų ar sukurti inovacijų. Atkreipė dėmesį, jog konkretūs vaistiniai preparatai gali būti įsigyjami iš skirtingų tiekėjų, o iš konkrečių tiekėjų gali būti įsigyjami skirtingi vaistiniai preparatai, todėl, neribotam laikui uždraudus atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ į rinką tiekti į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktus vaistinius preparatus bei bendradarbiauti su ieškovės nurodytais tiekėjais, atsakovei būtų ne tik užkertamos galimybės naudotis ieškovės komercine paslaptimi vadinama informacija (informacijos kokie vaistiniai preparatai ir iš kokių tiekėjų įsigyjami visuma), bet ir sukuriami daug platesnio masto, nepagrįsti veiklos ribojimai. Ieškovės reikalavimas neribotam laikui įpareigoti atsakovę UAB „Ideal Trade Links“ nutraukti dalykinius santykius su ieškovės nurodytais teikėjais, nepriklausomai nuo to, kokius vaistinius preparatus iš jų pirktų, kokiu tikslu tai darytų ir už kokią kainą, bei neribotam laikui uždrausti atsakovei Lietuvos rinkai pateikti konkrečius su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytus vaistinius preparatus, nepriklausomai nuo to, iš kokio tiekėjo jie įsigyjami, ir atšaukiant šių preparatų leidimų galiojimą, yra neproporcingi ir pertekliniai, nes kiti Lietuvos Respublikos LVPI rinkos dalyviai, savo įprastoje veikloje sukūrę ieškovės komercine paslaptimi vadinamą informaciją ar jos dalį, turėtų teisę ja naudotis neribotai. Atsižvelgiant į didelį su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų vaistinių preparatų skaičių (51 vaistinis preparatas) ir didelį ieškovės nurodytų tiekėjų skaičių (43 EEE šalyse veikiantys tiekėjai), neriboto laiko ieškovės teisių gynimo priemonių pritaikymas nepagrįstai apribotų atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklą ir pažeistų atsakovės teisėtus interesus ir galimybes pilnavertiškai konkuruoti Lietuvos Respublikos LVPI rinkoje ir atsakovės padėtis rinkoje taptų prastesnė, nei bet kurio į rinką siekiančio ateiti naujo rinkos dalyvio. Todėl, atsižvelgiant į LVPI veiklos ypatybės, Lietuvos Respublikos LVPI rinkos situaciją, didelį į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų skaičių, didelį ieškovės nurodytų tiekėjų skaičių ir pernelyg plataus masto teisėtos atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklos ribojimą, kuris atsirastų neribotam laikui pritaikius komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo priemones, ieškovės prašomas komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdas yra neproporcingas ir negali būti taikomas. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - KĮ) 15 straipsnio 4 dalies nuostatomis, asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Atsakovų H. S. ir G. B. – S. pasirašytose konfidencialumo sutartyse nustatydama jų galiojimo laikotarpį du metus po darbo santykių pasibaigimo, ieškovė pripažino, jog komercinę paslaptį sudaranti informacija komercinę vertę galėjo išlaikyti ne ilgiau nei du metus nuo darbo santykių pasibaigimo, todėl šių rašytinių paaiškinimo teikimo metu, praėjus jau daugiau nei trims su puse metų nuo atsakovų H. S. ir G. B. – S. darbo santykių su ieškove pasibaigimo, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės komercine paslaptimi vadinama informacija turi bet kokią komercinę vertę ar gali suteikti konkurencinį pranašumą. Ieškovės komercine paslaptimi vadinamos informacijos komercinės vertės praradimą patvirtina ir faktas, kad ieškovė šia informacija naudojasi 94,41 proc. mažesne nei 2019 m. apimtimi (būtent tiek sumažėjo ieškovės į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimai). Ieškovė mažina savo LVPI veiklos apimtis tokiu mastu, kuris leidžia spręsti, jog ieškovė nėra suinteresuota dalyvauti LVPI rinkoje, įsigyti su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytus vaistinius preparatus iš ieškovės nurodytų tiekėjų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nėra pagrindų taikyti tolesnes ribojamąsias priemones atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklai. Juo labiau, kad tokie ribojimai pažeistų ir atsakovų H. S. ir G. B. – S. naudoti savo sąžiningai įgytus gebėjimus ir vykdyti profesinę veiklą po to, kai yra pasibaigęs su jis sudarytų konfidencialumo sutarčių terminas ir įvykdytas teismo sprendimas sumokant ieškovei priteistas kompensacijas.

10. Ieškovė UAB ,,Actiofarma“ atsikirtime į atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ 2023 m. birželio 20 d. rašytinius paaiškinimus, atkreipė dėmesį, kad atsakovės nurodomos aplinkybės ir jų teisinė reikšmė, neatitinka įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi nustatytų aplinkybių ir jų teisinės reikšmės. Juk negali būti taip, kad atsakovų H. S. ir G. B. – S. atsakovei atskleista informacija yra ieškovės komercinė paslaptis, ir dėl to jiems buvo taikyta teisinė atsakomybė (netesybos, draudimai ir įpareigojimai), tačiau ta pati informacija, kurią atsakovė sužinojo iš atsakovų ir panaudojo lygiagrečiam importui vykdyti, jau nebeturi komercinės paslapties statuso, todėl atsakovei teisinė atsakomybė netaikytina. Pripažįstant, kad įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi nustatytos aplinkybės yra įgijusios prejudicinę galią, ir šias aplinkybes vertinant kartu su atsakovės teikiamais argumentais, matyti, kad šių įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių kontekste atsakovės teikiami argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neteisingi. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas nenustatant termino nereikštų, kad apribojimai ir draudimai būtų neterminuoti, nes KPTAĮ 7 straipsnio 6 dalis. numato jų panaikinimo procedūrą po jų pritaikymo. Nors ginčo nėra, kad lygiagretaus importo veikla svarbi konkurencijai ir vartotojų teisėms užtikrinti, atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad prašomais taikyti draudimais ir įpareigojimais šie gėriai būtų realiai neigiamai paveikti. Savo veikliąja medžiaga panašius ar tapačius vaistus, kurių atsakovės vykdomą teikimą prašo uždrausti ieškovė, gamina ne vienas, o keletas skirtingų gamintojų, daugumos šių skirtingų gamintojų vaistai yra tiekiami į Lietuvos rinką. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės prekybos duomenys, kai po teismų sprendimų išregistravusi kelis atskirus su ieškovės komercine paslaptimi susijusius vaistus, atsakovė pradėjo importuoti jiems analogiškus (tos pačios paskirties) kitų gamintojų vaistus, nesusijusius su ieškovės komercine paslaptimi. Lietuvos vaistų rinkoje nėra ir nebuvo nei vieno iš šio 51 ginčo vaisto trūkumo, vaistai nėra įtraukti į svarbių, todėl vaistinėse privalomų turėti, vaistų sąrašą. Beveik visus šiuos ginčo vaistus tiekia ne tik jų gamintojų platinimo tinklai, bet ir kiti Lietuvoje veikiantys lygiagretūs importuotojai, kurių yra daugiau nei 27. Šių vaistų pardavimus EEE valstybėse užtikrina ne tik ieškovės surasti 43 tiekėjai, bet ir kiti tiekėjai. Lygiagretaus importo svarba negali būti suabsoliutinama tiek, kad paneigtų veiksmingą komercinių paslapčių teisinę apsaugą, kuri lygiai taip pat yra svarbi tam pačiam konkurencingumui, inovacijų plėtrai, naujų idėjų taikymui ir vartotojų poreikių tenkinimu. Ieškovės sukurta paslaptis tenkino ne tik jos interesus (nešė dideles pajamas ir pelną), bet taip pat tarnavo viešajam interesui, t. y. užtikrino žemas kainas, alternatyvią vaistų tiekimo grandinę ir kūrė konkurencinį spaudimą šių ar panašių vaistų gamintojų tinklams. Visos šios naudos lygiagretaus importo rinkai ir vartotojams nebūtų buvę, jei ieškovė nebūtų investavusi didelių resursų šiai komercinei paslapčiai sukurti. Atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ neteisėtas ieškovės komercinės paslapties naudojimas sąlygojo, kad vaistų pasiūlai ir paklausai nesant neribotai, ieškovė neteko galimybės turėti verslo santykių, o atsakovė įgijo prieš ieškovę konkurencinį pranašumą, turėdama galimybę naudotis paslapties teikiama nauda, tačiau nepatyrusi jokių jai sukurti ir plėtoti būtinų sąnaudų, dėl ko ieškovė turėjo pasitraukti iš šių vaistų importo rinkos. Jei tokius veiksmus, kokius atliko atsakovė, leistų teisė, nei ieškovė, nei kitų ūkio subjektai neinvestuotų į komercines paslaptis. Papildomai pabrėžė, kad ieškovės komercinė paslaptis buvo atskleista ir naudojama nesibaigus jos 2 metų apsaugos terminui, o KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose teisių gynybos būtų taikymas nėra ribojamas tokios paslapties apsaugos terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ nepagrįstai susieja susitarimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos terminą ir draudimo nesąžiningai konkuruoti laikotarpį, todėl nepagrįstai sutapatina dvi skirtingas situacijas – situaciją, kai komercinė paslaptis išviešinama ir pradedama naudoti parėjus tokiuose susitarimuose nustatytam terminui, skaičiuojamam nuo darbo santykių pabaigos, ir situaciją, kai komercinė paslaptis išviešinama iš karto po darbo santykių nutraukimo ir naudojama neterminuotą laiką. Po apeliacinės instancijos teismo sprendimo (2022 m. liepos 4 d.) atsakovė pradėjo iš lėto nutraukinėti 51 ginčo vaisto importą ir aktyviai registruoti su ieškovės komercine paslaptimi nesusijusius vaistus. Šių atsikirtimų pateikimo dieną atsakovė vykdo lygiagretų importą 9 vaistais, kurie yra susiję su ieškovės komercine paslaptimi, ir 155 vaistais, kurie nėra susiję su ieškovės komercine paslaptimi. Taigi, akivaizdu, kad uždraudimas pateikti 51 vaisto importą ir įpareigojimas nutraukti dalykinius santykius su 43 šių vaistų tiekėjais, nepaveiktų atsakovės galimybių vykdyti lygiagretų importą į Lietuvos rinką, o taip pat atsakovų H. S. ir G. B. – S. judrumo. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ turi ir naudojasi realiomis galimybėmis importuoti begalę kitų vaistų ir įsigyti juos iš kitų tiekėjų, nei tie kurie yra susiję su ieškovės komercine paslaptimi. Atsakovai yra visiškai laisvi patys savarankiškai ir nepriklausomai investuoti finansinius, žmogiškuosius ir laiko resursus ieškovės komercinę paslaptį sudarančiai informacijai surinkti, ko nagrinėjamu atveju, jie nedarė, ir tai yra konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalimi (39 punktas). Tvirtino, kad atsakovų H. S. ir G. B. – S. sumokėtos netesybos ir atsakovės nutrauktas dalies vaistų, susijusių su komercine paslaptimi, importas nepašalino viso komercinio/ekonominio pranašumo, kurį gavo atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ panaudojusi ieškovės komercinę paslaptį, todėl atsakovei turi būti taikoma atsakomybė. Kaip ieškovė buvo nurodžiusi savo rašytiniuose paaiškinimuose, ieškovės komercinės paslapties vertę sudaro jos teikiama finansinė nauda (vien tik 11 su komercine paslaptimi susijusių vaistų importas per 2019 m. ieškovei sugeneravo 1 025 090 Eur pelno), sukuriamas 4-7 metų laiko pranašumas ir derybinis pranašumas prieš šios paslapties nežinančius asmenis, o taip pat ieškovės išlaidos šiai komercinei paslapčiai sukurti (metinės išlaidos 8 ieškovės darbuotojų, dirbančių su lygiagretaus importo informacijos rinkimu, išlaidos siekia 200 000 Eur). Todėl iš atsakovų priteistų 111 272,19 Eur dydžio netesybos yra dešimtis kartų mažesnės nei ieškovės komercinės paslapties vertė ir jų sumokėjimu buvo kompensuota tik nedidelė ieškovės žala. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ importavo su ieškovės komercine paslaptimi susijusius vaistinius preparatus nepertraukiamai viso teisminio ginčo iš esmės nagrinėjimo metu ir tik po Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties, kuriais buvo patvirtintas su ginčo 51 vaistu ir 43 tiekėjais susijusios informacijos komercinės paslapties statusas, bei patvirtinta, kad atsakovai H. S. ir G. B. – S. šią informaciją atskleidė atsakovei, atsakovė pradėjo iš lėto nutraukinėti su ieškovės komercine paslaptimi susijusių vaistų importą. Atsakovė ne tik nėra baigusi šio proceso, bet tuos pačius vaistus, kuriuos išregistravo registruoja iš naujo. Duomenų, apie tai, kad ieškovė reikšmingai sumažino jos visų lygiagrečiai importuojamų vaistų prekybos apimtis pagrindu, atsakovė daro nepagrįstą išvadą, kad su komercine paslaptimi susijusių vaistų (51 vaisto) importo apimčių sumažėjimas yra nulemtas ne atsakovės neteisėtų veiksmų (t. y. pasinaudojimo ieškovės komercine paslaptimi). Jeigu palyginti ne visų ieškovės ir atsakovės importuojamų vaistų, bet tik 51 vaisto, susijusio su jos komercine paslaptimi ir esančio nagrinėjamo ginčo objektu, prekybos apimtis (parduotų pakuočių skaičių), matyti, kad nuo 2020 m. atsakovei pradėjus vykdyti lygiagretų importą ir augant atsakovės prekybos apimtims, ieškovės prekybos apimtys mažėjo, kol 2022 m. atsakovės šių 51 vaisto prekybos apimtys aplenkė to paties 51 vaisto ieškovės prekybos apimtis. Akivaizdu, kad jei ne Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimas, po kurio atsakovė pradėjo stabdyti su komercinės paslapties atskleidimu susijusių vaistų prekybą ir po truputį ją nutraukinėti, 2022 m. atsakovės prekybos apimtys 51 vaistu, susijusiu su ieškovės komercine paslaptimi, būtų viršijusios 2021 m. ieškovės prekybos apimtis ir artimos jos 2020 m. prekybos apimtims. Taip pat iš šių duomenų akivaizdu, kad šio 51 vaisto apimtyje, būtent atsakovės prekyba buvo pagrindinė priežastis išstūmusi ieškovę iš šio 51 vaisto rinkos.

11. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ atsikirtime į ieškovės UAB „Actiofarma“ 2023 m. birželio 19 d. rašytinius paaiškinimus atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje nurodė, jog vaistinis preparatas ir jo tiekėjas patys savaime nėra komercinė paslaptis. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalis apibūdina vaistinį preparatą kaip vaistinę medžiagą arba jų derinį, pagamintą ir teikiamą vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas. Pagal poįstatyminių teisės aktų reikalavimus (Vaistinių preparatų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 10 d. Įsakymu Nr. V-596 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais); Nekompensuojamųjų vaistinių preparatų didžiausių didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 257 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais); Vaistinių preparatų lygiagretaus importo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-228 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)) vaistinis preparatas turi turėti bendrinį ir firminį pavadinimą, stiprumą, farmacinę formą, pakuotės duomenis, duomenis apie gamintoją, tiekėjus, tiekimo į rinką bazinę (kompensavimo atveju), didmeninę bei mažmeninę kainas ir kt. Ieškovės reikalaujamų jos teisių gynimo būdų taikymas, teigiant kad atsakovai H. S. ir G. B. – S. nesąžiningai naudojosi ieškovės komercine paslaptimi, prieštarautų šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai (dėl viešų duomenų ir informacijos naudojimo), o taip pat apribotų atsakovų galimybes vykdyti savo profesinę veiklą, naudotis jų įgytomis žiniomis ir patirtimi (įskaitant, bet neapsiribojant tomis žiniomis, kurios buvo įgytos iki darbo santykių pas ieškovę). Pažymėjo, kad ieškovės pateikiami argumentai apie tiekėjų duomenų konfidencialumą, šių duomenų išskirtinumą, neprieinamumą bei suteikiamą ilgalaikį konkurencinį pranašumą neatitinka nei faktinės rinkos situacijos, nei šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. LVPI leidžia padidinti į rinką teikiamų vaistinių preparatų pasiūlą bei sumažinti šių vaistinių preparatų kainas pacientams pasinaudojant aplinkybe, jog skirtingoms EEE valstybių rinkoms vaistinių preparatų gamintojai nustato skirtingas kainas, todėl LVPI būdu tiekiant vaistinius preparatus į Lietuvos Respublikos rinką iš valstybių, kuriose šių vaistinių preparatų kainos yra žemesnės, nei Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pacientams suteikiama galimybė šių vaistinių preparatų įsigyti už žemesnę kainą. Ieškovė ir atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ nėra vieninteliai LVPI rinkoje dalyvaujantys ūkio subjektai, todėl ieškovės padėtį ir jos pokyčius rinkoje įtakoja pačios ieškovės bei kitų LVPI rinkos dalyvių veiksmai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog beveik visa atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veikla buvo vykdoma remiantis ieškovės komercine paslaptimi, bei kad šia paslaptimi atsakovė naudojosi sąmoningai. Ieškovės pateiktos nuorodos į viešųjų duomenų portalą www.rekvizitai.lt rodo ieškovės apyvartos (pajamų) sumažėjimą bei atsakovės apyvartos (pajamų) padėjimą, tačiau neįrodo priežastinio ryšio tarp šių dviejų procesų. Pabrėžė, kad ieškovės sąraše yra nurodytas 51 vaistinis preparatas, tačiau 35 iš 51 (69%) vaistinių preparatų atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ šiuo metu neparduoda, 2019 – 2022 m. ieškovės į vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimai sumažėjo 94,41 proc. (atsakovės įvykdyti į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimai šiuo laikotarpiu sudarė vos 9,4 proc. ieškovės į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pakuočių pardavimų sumažėjimo skaičiaus); iki 2022 m. vasario 10 d. ieškovė išregistravo 32 vaistinius preparatus iš vaistinių preparatų sąraše buvusių 51 (63% sumažino savo tiekiamų į rinką preparatų sąrašą); nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. sausio 12 d. ieškovė taip pat nutraukė į rinką tiekti 20 vaistinių preparatų, dalis iš jų išregistruoti nebuvo; 2019 iki 2022 metų laikotarpiu - 12 vaistinių preparatų atvejų tiek ieškovė, tiek atsakovė tiekė juos į rinką, tačiau procentinis santykis atsakovės išleidžiamų preparatų į rinką, lyginant su ieškove ir kitais rinkos dalyviais, kurie dalyvauja LVPI veikloje, yra nereikšmingai maži; 2019 iki 2022 metų laikotarpiu - 12 vaistinių preparatų atsakovė iš viso nepateikė į rinką, tuo tarpu ieškovė jais prekiavo; 2019 iki 2022 metų laikotarpiu - 7 vaistinių preparatų nei viena iš šalių į rinką netiekė; 2019 iki 2022 metų laikotarpiu - 7 vaistinius preparatus į rinką tiekė atsakovė, tačiau ieškovė jų netiekė iš viso ir neturėjo jų atsargų. Šie duomenys rodo, jog didžiausią poveikį ieškovės veiklai turi ne atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiksmai bei sprendimai, o kitų LVPI rinkos dalyvių veikla. Be to ieškovei traukiantis Iš LVPI rinkos ieškovės reikalaujamų apribojimų atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklai nustatymas atliktų nebe ieškovės komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo funkciją, o tik sukurtų nepagrįstus ir neproporcingus ribojimus atsakovės veiklai bei pažeistų teisėtus atsakovės interesus. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ imituoja lygiagretaus importo ir dalykinių santykių su tiekėjais nutraukimą, kadangi 2022 m. liepos 11 d. atsakovė pateikė prašymą panaikinti vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimus VVKT, leidžiant išsiparduoti likučius iki lentelėje nurodytos datos. Šio prašymo pagrindu VVKT panaikino vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimus. Tai parodo, kad atsakovė vykdo savo įsipareigojimus panaikinti lygiagretaus vaistinių preparatų importo leidimus, numatytus Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendime ir vykdė juos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo, kuriuo šis įpareigojimas buvo panaikintas. Lygiagretaus vaistinių preparatų importo leidimai atsakovei buvo išduoti kitokio vaistinio preparato stiprumo, farmacinės formos ir eksportuojančios valstybės vaistiniams preparatams nei ieškovės nurodytų su jos komercine paslaptimi susijusių vaistinių preparatų stiprumas, farmacinė forma ir eksportuojanti valstybė.

12. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdai negali būti taikomi, kai informacija nebeatitinka komercinės paslapties požymių, todėl, atsižvelgiant į faktą, jog atsakovė nutraukė verslo santykius su ieškovės nurodytais tiekėjais ir išregistravo į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktus vaistinius preparatus, apeliacinės instancijos teismas turi kompetenciją iš naujo spręsti ieškovės nurodytos informacijos atitikties komercinės paslapties kriterijams klausimą. Pažymėjo, kad bylos eigoje ieškovė nenuosekliai apibrėžė, ką laiko tariama komercine paslaptimi, ir dažnai prieštaravo sau teikdama skirtingus tariamosios komercinės paslapties apibūdinimus, nes procesiniuose dokumentuose komercine paslaptimi laiko visų jos nurodomų informacijos rinkinių visumą, tuo tarpu reikalavimai suformuluoti kiekvienam informacijos rinkiniui atskirai, kurių kiekvienas savaime nėra komercinė paslaptis dėl juos sudarančių duomenų viešumo. Todėl konfidencialios informacijos išskaidymas į atskiras dalis panaikina šios informacijos vertingumo, ir kartu – bet kokios atitikties komercinės paslapties kriterijams galimybę. Ieškovė netiksliai nurodė, kad vaistinių preparatų lygiagretų importą atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ vykdė konkrečiais laikotarpiais: 2020 m. sausio 31 d. – 2020 m. lapkričio 4 d. iš viso 60 vaistinių preparatų, 2020 m. lapkričio 5 d. – 2022 m. liepos 4 d. iš viso 118 vaistinių preparatų, 2022 m. liepos 5 d. – 2023 m. liepos mėn. iš viso 164 vaistinių preparatų, nes 2023 m. birželio mėnesį atsakovė buvo jau gavusi iš viso 217 vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimus, t.y., nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. birželio 19 d. – 3 metus 8 mėnesius - atsakovė gavo daugiau nei 3 kartus daugiau lygiagretaus importo leidimų, nei, ieškovės teigimu, „įprastai“ pasiekia įmonės per 4-7 metus. Net neskaičiuojant į VP sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų, per 3 metus 8 mėnesius atsakovės gautų vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų skaičius sudaro 166, t.y., du su puse karto daugiau. Šie faktiniai duomenys prieštarauja ankstesniems Ieškovo teiginiams apie „įprastą“ lėtą lygiagretaus importo veiklą pradedančių subjektų veiklos augimą ir pagrindžia atsakovų poziciją, jog spartų atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklos augimą nulėmė atsakovų sąžiningai įgyta patirtis, įgūdžiai, gebėjimai ir žinios. Nurodytojo 4-7 metų termino ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais ar faktais, todėl šis terminas vertintinas kaip neproporcingai ir nepagrįstai ilgas. Lygiagrečiai importuotų vaistinių preparatų pardavimų duomenys rodo, jog pardavimų duomenys dažnai smarkiai svyruoja, kiti rinkos dalyviai pradeda lygiagrečiai importuoti vaistinį preparatą, kai pastebi gerus konkretaus vaistinio preparato pardavimus, vykdomus konkurentų, tad dėl aktyvios bei greitos konkurencijos lygiagretaus vaistinių preparatų platinimo rinkoje (skirtingai nei, pavyzdžiui, rinkoje, kurioje pranašumą suteiktų technologinės gamybos metodų inovacijos) nėra įmanomas bet koks ilgalaikis konkurencinis pranašumas (šiuo atžvilgiu lygiagretaus vaistinių preparatų platinimo rinka yra artimesnė akcijų biržai, kurioje komercinę vertę turinti informacija bei rinkos dalyvių elgesys gali keistis itin dažnai ir greitai). Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ vykdomų pardavimų struktūrą pagal vaistinių preparatų pirkėjus. Išanalizavus šiuos duomenis, būtų galima nustatyti, kokia atsakovės lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų dalis yra parduodama ne Lietuvoje. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė nėra įrodymais pagrindusi savo teiginių dėl neva komercinės paslapties kūrimui patirtų išlaidų, nėra įrodžiusi jokios neva komercinę paslaptį sudarančios informacijos vertės, todėl teiginiai apie tariamai patirtą žalą yra nepagrįsti. Turtinės žalos atsiradimo faktas ar jos dydis negali būti nustatomas remiantis įrodymais nepagrįstais bei su bylos turiniu argumentacija nesusietais duomenimis. Be to, faktas, kad ieškovės į su komercine paslaptimi susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų pardavimų duomenys buvo neigiamai paveikti kitų rinkos dalyvių tokiu būdu, kad sumažėjo 94,41 proc., kelia abejonių, ar ieškovės komercine paslaptimi įvardijama informacija būtų galėjusi turėti vertę, jei ieškovė ją būtų bandžiusi parduoti, nes pardavimų duomenys rodo, jog tokios informacijos pirkėjas, atkartojęs ieškovės elgesį, nebūtų galėjęs išplėsti savo vykdomos lygiagretaus vaistinių preparatų veiklos. Taip pat jei pati ieškovė pripažįsta, kad analogiškus vaistus (turinčius tokią pat paskirtį ir/ar veikliąsias medžiagas) galima tiekti nepažeidžiant neva Ieškovo komercinės paslapties, ir tai reikšmingai nepaveiktų konkurencijos, kyla klausimas, ar pati ieškovė šią informaciją laiko turinčia komercinę vertę dėl galimybių šia informacija lengvai pasinaudoti kitiems rinkos dalyviams priimant komercinius sprendimus.

13. Ieškovė UAB „Actiofarma“ atsikirtime į atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ 2023 m. rugsėjo 5 d. rašytinius paaiškinimus atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino ne visą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą, o tik jo dalį. Aplinkybė, kad ginčo informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį, yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl atsakovės reikalavimas iš naujo nustatinėti, ar informacija atitinka komercinės paslapties kriterijus, turi būti atmestas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovės pateikti duomenys apie galimą su paslaptimi susijusių vaistų importo ir santykių su tiekėjais nutraukimą, sudaro pagrindą laikyti, kad atsakovė pripažino ieškinį ir atitinkamai nustatyti trumpesnį apribojimų terminą ar jį skaičiuoti nuo reikalavimų įvykdymo, bet ne pagrindą taikyti KPTAĮ 7 straipsnio 6 dalį. Ieškovė sutinka tiek su tuo, kad prašomiems KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose teisių gynimo būdams būtų nustatytas taikymo terminas, tiek su tuo, kad šis terminas būtų skaičiuojamas nuo faktinio apribojimų taikymo momento. Neatsižvelgiant į tai, atsakovė nesutinka patvirtinti, kad nutraukė visus santykius su tiekėjais, kaip yra nurodžiusi teismui, taip pat neginčija, kad nutraukusi dalies vaistų importą, jį iš karto atnaujino išsiėmusi naujus leidimus. Ieškovė įvertindama, kad atsakovė yra bent iš dalies įvykdžiusi ieškinio reikalavimus, nurodo, kad sutinka nustatyti trumpesnį ieškinio reikalavimų taikymo terminą, nei buvo nurodžiusi 2023 m. birželio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes, 2 metų trukmės terminas būtų pakankamas panaikinti komercinį pranašumą, kurį įgijo atsakovė, taip pat sutinka, kad šis terminas būtų skaičiuojamas nuo faktinio reikalavimų įvykdymo momento. Ieškovė prašo ne žalos atlyginimo (KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas), bet neteisėto paslapties naudojimo ir su juo susijusių veiksmų nutraukimo (KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai), todėl jai nekilo pareiga įrodyti tikslų žalos dydį ir faktą (KPTAĮ 8 straipsnio 1-3 dalys).

14. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ 2024 m. sausio 9 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas komercine paslaptimi pripažino ne atskiras ieškovės nurodytos informacijos rūšis (tokias, kaip konkrečių vaistinių preparatų pavadinimai, jų pelningumas, tiekėjų sąrašai su vaistų įsigijimo kainomis), o informacijos visumą. Todėl ši duomenų visuma (kokie konkretūs vaistiniai preparatai ir kokiomis sąlygomis įsigyjami iš kokių konkrečių tiekėjų) negali būti išskaidoma į jos sudėtines dalis (t.y., atskira komercine paslaptimi pripažįstant tiek vaistinių preparatų pavadinimus, tiek tiekėjų sąrašą). Tai reiškia, jog ieškovo komercine paslaptimi laikoma informacijos visuma negali būti išskaidoma atgal į jos sudėtines dalis, kiekvieną iš jų pripažįstant atskira komercine paslaptimi ir apribojant jos naudojimą: pavyzdžiui, jei komercine paslaptimi buvo pripažinta informacija apie vaistinio preparato A įsigijimą iš tiekėjo B konkrečiomis komercinėmis sąlygomis, komercine paslaptimi negali būti pripažįstama vien informacija apie vaistinį preparatą A jį įsigyjant iš bet kokių kitų tiekėjų (išskyrus tiekėją B); lygiai taip pat komercine paslaptimi negali būti pripažįstama vien informacija apie tiekėją B, jei iš jo įsigyjami bet kokie kiti vaistiniai preparatai (išskyrus vaistinį preparatą A). Komercine paslaptimi vadinamą informacijos visumą išskaidžius į jos atskirus komponentus būtų prarandami esminiai komercinės paslapties požymiai – slaptumas ir vertingumas, nes atskiri komercine paslaptimi vadinamos informacijos visumos elementai – tokie, kaip vaistinių preparatų pavadinimai ar tiekėjų duomenys – yra vieši, ir savaime nėra vertingi. Aplinkybė, kad 2023 m. kovo 16 d. registruoto Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 11, 15, 17, 24, 28, 30, 33, 39, 55-1, 57, 59, 59-2 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. 20-15437(6) aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas) Lietuvos Respublikos Seimas pasisakė, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios turi ligoninės vaistinę ir yra prisijungę prie Lietuvos nacionalinės kaupyklos, suteikiama teisė įsigyti registruotų vaistinių preparatų ir iš asmenų, turinčių didmeninio platinimo ar gamybos licenciją, išduotą kitos EEE valstybės įgaliotos institucijos, nes jos turi reikiamas (medicinines ir farmacines) kompetencijas tiekėjui ir vaistiniams preparatams įvertinti bei gali patikrinti įsigyjamų vaistinių preparatų pakuočių unikalių identifikatorių autentiškumą“, taip pat patvirtina, jog šiai veiklai vykdyti duomenys apie tiekėjų turimas vaistų laikymo sąlygas, jų turimas licencijas ir kt. yra vieši.

15. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ 2024 m. balandžio 3 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog pavieniai ieškovės komercine paslaptimi nepagrįstai vadinamos informacijos komponentai suteikia konkurencinį pranašumą ir yra vertingi. Ieškovės siekis, jog atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklai būtų nustatyti apribojimai, yra ne siekis apginti ieškovės tariamai pažeistas teises, o pakenkti atsakovės veiklai ir ją apriboti, nes prašomų nustatyti apribojimų apimtis ženkliai viršija pačios ieškovės anksčiau įrodinėtą neva komercinės paslapties apimtį. LVPI veiklos vykdymo sąlygos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje pastaraisiais metais buvo palengvintos, sumažintas biurokratinių kliūčių kiekis ir padidintas viešai ir laisvai pasiekiamos informacijos kiekis. Ieškovė nutylėjo aplinkybę, jog nors LVPI veiklos pradžioje pirmųjų 60 lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų registracijai jam prireikė 4 metų, tačiau nutylėjo, jog per 2019 m. ieškovė gavo net 236 vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimus, taigi akivaizdu, jog ir ieškovė patyrė naudą dėl vis didėjančio viešai prieinamos informacijos apie LVPI veiklą kiekio, patobulinta teisinė aplinka leidžia įmonėms gauti lygiagretaus vaistinių preparatų importo leidimus greičiau nei tuo metu, kol teisinė aplinka nebuvo pakankamai ištobulinta. Tai pagrindžia UAB (duomenys neskelbtini) pavyzdys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 10 d. priėmė nutartį kitoje nagrinėtoje su lygiagrečiu vaistinių preparatų importu susijusioje byloje Nr. e3K-3-46-313/2024 ir konstatavo, jog lygiagretaus vaistų importo veikla yra susijusi su viešuoju pacientų (vartotojų) interesu, kad vaistų rinkoje vyktų veiksminga ir didesnė konkurencija, būtų užtikrinamas vaistinių preparatų prieinamumas. Todėl apribojimų atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklai nustatymas būtų neproporcingas, prisidėtų prie konkurencijos Lietuvos Respublikos LVPI rinkoje mažinimo, pakenktų viešajam interesui, tuo tarpu tokių apribojimų nenustatymas žalos ieškovės turtiniams interesams nepadarytų. Ieškovė negali ir negalėjo patirti atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ konkurencinio spaudimo ir atitinkamai – nuostolių, žalos ar pardavimų apimties sumažėjimo dėl ITL vykdomos LVPI veiklos, nes 2019-2023 m. atsakovės įvykdyti į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimai sudarė 0,751 proc. visų lygiagrečiai į Lietuvą importuotų į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimų. Kitų LVPI vykdančių įmonių vykdyti pardavimai 2019-2023 m. sudarė 95,957 proc. visų į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimų. Nors ieškovės vaistinių preparatų, įrašytų į VP sąrašą, pardavimai 2019-2023 m. sumažėjo nuo 151,392 pakuočių iki 411 pakuočių pardavimų (-150,981 pakuotė), ieškovės ir atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ konkurentų pardavimai per tą patį laikotarpį išaugo nuo 1,276,939 iki 1,941,643 pakuočių (+664,704 pakuotės), todėl akivaizdu, jog ieškovės veiklai vienareikšmiškai didžiausią poveikį darė kitų rinkos dalyvių veiksmai. Ieškovės pardavimų duomenys kito nepriklausomai nuo atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ pardavimų, t.y., tarp ieškovės ir atsakovės pardavimų duomenų nėra tiesioginio ar netiesioginio ryšio, kuris būtų iš esmės kitoks (paveiktas nesąžiningos konkurencijos), nei ryšys tarp ieškovės ir bet kurio iš kitų LVPI rinkos dalyvių pardavimų. Skaičiuojant į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimų duomenis, matyti, jog nuo 2019 m. pradžios iki 2021 m. pabaigos ieškovės pardavimai sumažėjo 130 594 vaistinių preparatų pakuotėmis, tuo tarpu atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ pardavimai tuo pačiu laikotarpiu išaugo 26 638 pakuotėmis, o kitų rinkos dalyvių pardavimai išaugo 308 234 pakuotėmis, taigi atsakovės pardavimų išaugimas sudarė 7,95 proc. bendro visų ieškovės konkurentų (įskaitant atsakovę) pardavimų išaugimo. Akivaizdu, jog tokia atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ priskirtina pardavimų išaugimo dalis negali būti laikoma pagrindine ar net svarbia ieškovės traukimosi iš LVPI rinkos priežastimi. Be to, ieškovės finansiniai duomenys rodo, jog, nepaisant traukimosi iš LVPI rinkos, ieškovės pardavimo pajamos auga: 2018 m. ieškovės pardavimo pajamos sudarė 10 282 935,00 Eur, tuo tarpu 2022 m. – jau 19 944 084,00 Eur, tai yra, išaugo 93,95 proc. Šie duomenys rodo, kad ieškovės veikla ir pajamos ne traukiasi, o atvirkščiai – plečiasi, vadinasi, galima spręsti, jog ieškovė priėmė verslo sprendimą mažinti LVPI veiklą Lietuvoje ir plėstis į kitas veiklos sritis ar valstybes. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ per nurodytą laikotarpį niekada neatliko nė vieno 32 vaistinių preparatų iš 51 su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše ieškovės nurodytų vaistinių preparatų pardavimo, t.y., atsakovė neįvykdė nė vieno 62,7 proc. sąraše nurodytų preparatų pardavimo. Ieškovė į Lietuvos rinką niekada neišleido 23 vaistinių preparatų iš 51 su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų vaistinių preparatų, t.y. ieškovė neįvykdė nė vieno 45 proc. su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų preparatų pardavimo. Iš 23 į rinką išleistų preparatų, ieškovė net nebuvo gavęs lygiagretaus importo leidimų 10-čiai su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų vaistinių preparatų, t.y., ieškovė niekada net nebuvo įgijęs teisės pateikti į rinką 19,6 proc. su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų preparatų. Galiausiai 18 iš 51 į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų nė vieno pardavimo neįvykdė nei ieškovė, nei atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ (vaistiniai preparatai su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše pažymėti numeriais 2, 4, 11, 12, 13, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 36, 40, 44, 46, 49, 50, 51). Darytina išvada, kad tariamas informacijos, kurią ieškovė įvardina komercine paslaptimi, naudojimas nepadarė poveikio ieškovei bei nepažeidė teisėtų ieškovės interesų ir nesuteikė atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ nesąžiningo konkurencinio pranašumo prieš ieškovę ar kitus rinkos dalyvius.

16. Ieškovė UAB „Actiofarma“ atsikirtime į atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ 2024 m. balandžio 3 d. papildomus rašytinius paaiškinimus atkreipė dėmesį, kad atsakovės įrodinėjamos faktinės aplinkybės dėl informacijos, sudarančios ieškovės komercinę paslaptį, apimties (turinio), jos atitikties CK 1.116 straipsnio kriterijams bei jos neteisėto atskleidimo ir panaudojimo faktų yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais byloje pagal ieškinių reikalavimus atsakovams. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės negali būti nustatinėjamos iš naujo, nes yra įgijusios prejudicinių faktų galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Visos informacijos grupės, kuriomis ieškovė grindžia teisių pažeidimą, patenka į CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytą komercinės paslapties apibrėžtį, nes ieškovės yra saugomos, turi komercinę vertę, sudarančią pagrindą ieškovei veikti pelningai ir sukuriančią pranašumą prieš jos nežinančius asmenis (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo 29-32 punktai). Įrodinėdama, kad ginčo informacijos grupės nepagrįstai pripažintos ieškovės komercine paslaptimi, nes neatitinka CK 1.116 straipsnio slaptumo ir komercinės vertės kriterijų, kad atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ pradėtai vaistų importo veiklai vykdyti atsakovai H. S. ir G. B. – S. naudojo tik savo įgūdžius ir patirtį, bet ne ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kad ieškovės komercine paslaptimi vadinama informacija nesuteikia 4-7 metų laiko pranašumo prieš šios informacijos nežinančius asmenis, kad atsakovei turi būti leidžiama naudotis duomenimis ieškovės sukauptoje EEE valstybių tiekėjų kainų duomenų bazėje ir jos kontrahentų sąrašuose, jei šie duomenys bus naudojami importuoti vaistams, kurių neimportuoja ieškovė, atsakovė iš esmės siekia, kad teismas iš naujo vertintų ir nustatinėtų aplinkybes, kurias nustatė Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. įsiteisėjusia sprendimo dalimi, tenkindamas ieškinių reikalavimus, pareikštus atsakovams H. S. ir G. B. – S. Atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ palyginimo pagrindu daromas vertinimas, kad ieškovę iš rinkos išstūmė ne atsakovės neteisėti veiksmai, bet kiti konkurentai iš esmės yra visiškai nelogiškas. Ginčo byloje nėra, kad 2020 m. iš Lietuvos vaistų rinkoje veikusių 27 lygiagrečių importuotojų ieškovė buvo antras pagal dydį importuotojas po pirmaujančio UAB (duomenys neskelbtini) lenkė 4-27 vietas užimančius importuotojus dešimtimis ar šimtais kartų pagal pajamas ir importo apimtis. Jei ieškovė būtų turėjusi pasitraukti iš rinkos dėl kitų didesnių rinkos dalyvių konkurencinio spaudimo, tai kartu su ieškove būtų turėję pasitraukti dešimtis ar šimtus kartų mažesni lygiagretūs importuotojai, įskaitant ir atsakovę, tačiau nagrinėjamu atveju iš rinkos buvo priversta pasitraukti tik ieškovė. Siekdama parodyti ieškovės pasitraukimo iš rinkos priežastis, atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ lygino netinkamų laikotarpių duomenis, lyginimui naudojo netinkamus duomenis, todėl gavo rezultatą, kuris neatspindi tikrųjų ieškovės pasitraukimo iš rinkos priežasčių ir jas iškreipia. Siekiant įvertinti poveikio ieškovės sprendimui pasitraukti iš rinkos priežastis, turi būti vertinamas 2020-2021 m. laikotarpis, nes būtent šiame laikotarpyje įvyko aplinkybės, nulėmusios ieškovės sprendimą trauktis iš rinkos. 2021 m. ieškovė pradėjo matyti, kad jai tampa sudėtinga surasti pirkėjus tiems su komercine paslaptimi susijusiems vaistams, kurių importą pradeda vykdyti atsakovė UAB „Ideal Trade Links“, kad pas ieškovę sandėliuose kaupiasi šių neparduodamų vaistų atsargos. Teismui 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetus visų ieškinių reikalavimus atsakovams, ieškovė nusprendė nerizikuoti nuostoliais ir pradėjo nutraukinėti šių vaistų importą, nors neabejodama savo teisumu, pasinaudojo teise į apeliaciją. Siekiant įvertinti poveikio ieškovės sprendimui nuo 2022 m. trauktis iš rinkos priežastis, būtina lyginti ne visų su ieškovės komercine paslaptimi susijusių vaistų bendras importo apimtis, o tik tų atskirų vaistų, kurių importą atsakovė pradėjo vykdyti iki ieškovės pasitraukimo. Į ginčo vaistų importo apimčių pokyčio palyginimą įtraukiant ne tik kitus lygiagrečius importuotojus, bet ir šių ar panašių vaistų gamintojus, turi būti įvertinama, kad gamintojų importas turi minimalią įtaką lygiagretiems importuotojams, nes pastarieji naudojasi ne gamintojo tiekėjų tinklu importo valstybėje, jų ir gamintojų pirkėjai įprastai nesutampa. Pagrindinis lygiagretaus importuotojo ir gamintojo tarpusavio konkurenciją lemiantis faktorius, yra kitoje EEE valstybėje veikiančio tiekėjo, iš kurio lygiagretus importuotojas perka vaistus, kaina. Jei importuotojas nesugeba vaistų kitoje valstybėje įsigyti už tokią kainą, kuria leistų konkuruoti su gamintoju, lygiagretus importas tiesiog nevyksta. Taip pat svarbu įvertinti, kad į palyginimą įtraukiant ne tik ieškovę ir atsakovę, bet kitus lygiagrečius importuotojus, jų tarpusavio ryšiai, kiek susiję su ginčo vaistais, ir galimybės daryti konkurencinį spaudimą yra skirtingos. Jei galima laikyti, kad visi lygiagretūs importuotojai įprastinėmis sąlygomis vienodai konkuruoja dėl pirkėjų, tai konkurencija dėl tiekėjų EEE valstybėse skiriasi, nes įprastai tų pačių lygiagrečių importuotojų tiekėjai EEE valstybėse nesutampa. Argumentas, kad ieškovei nebenaudojant jos komercinės paslapties vaistų lygiagrečiam importui į Lietuvą vykdyti, atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ turi būti leista naudotis ieškovės komercine paslaptimi vaistų lygiagretaus importo į Lietuvą tikslu, nes tokiomis aplinkybėmis ieškovė laikytina neturinti teisinio suinteresuotumo, nėra paremtas jokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Aplinkybė, kad ieškovė galimai nenaudoja jos komercinę paslaptį sudarančios informacijos lygiagrečiam importui vykdyti, nesuteikia atsakovei jokių teisių į ieškovės komercinę paslaptį. Ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija apie EEE valstybėse veikiančius tiekėjus, jų turimus vaistus ir kainas yra aktuali ne tik importuojant vaistus į Lietuvą, bet ir į kitas valstybes, ar vykdant vaistų didmeninį platinimą EEE rinkose. Toliau vykdydama vaistų didmeninį platinimą EEE rinkose, bei vaistų lygiagretų importą į kitas EEE valstybes ieškovė naudojasi duomenimis, jos sukauptais tiekėjų EEE valstybėse kainų duomenų bazėje, bei jos kontrahentų sąrašuose su komercinėmis bendradarbiavimo sąlygomis, nes siekiant šias veiklas vykdyti sėkmingai, duomenys apie tiekėjus, kurie gali pasiūlyti vaistus parduoti geriausiomis komercinėmis sąlygomis, išlieka aktualūs. Terminuotas įpareigojimas nutraukti santykius su 43 tiekėjais EEE valstybėse ir draudimas importuoti 51 vaistą, susijusį su komercine paslaptimi, nepažeistų viešojo intereso ir nesumažintų sąžiningos konkurencijos, o priešingai – leistų pašalinti atsakovės padarytą nesąžiningos konkurencijos pažeidimą, nes KPTAĮ nustatytas teisinis reguliavimas neriboja lygiagretaus importo veiklos, o tik nustato sankcijas už pažeidimus, padarytus panaudojant kito ūkio subjekto komercinę paslaptį, t. y. sankcijas už sąžiningos konkurencijos pažeidimus. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ ignoruoja aplinkybę, kad ji pati savo tyčiniais ir neteisėtais veiksmais pažeidė šiuos teisinius gėrius pirmoje vietoje, ir būtent dėl šių veiksmų atsakovei turi būti taikoma teisinė atsakomybė. Šiai dienai atsakovė importuoja 18 vaistų, susijusių su ieškovės komercine paslaptimi, todėl šioje apimtyje apskritai ieškinio reikalavimų tenkinimas yra nutrūkęs. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kad jos įpareigojimas nutraukti dalykinius santykius su konkrečiais 43 tiekėjais, kaip nors galėtų neigiamai paveikti Lietuvos vaistų rinką ar vidaus prekybą. Pabrėžė, kad atsakovai H. S. ir G. B. – S. yra neterminuotai įpareigoti nutraukti ginčo komercinės paslapties naudojimą įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalimi ir negalės naudoti ginčo komercinės paslapties nepriklausomai nuo šios bylos rezultato, kol jų atžvilgiu galiojantis teismo sprendimo vykdymas nebus pakeistas KPTAĮ nustatyta tvarka.

17. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ 2024 m. gegužės atsikirsdama į ieškovės UAB „Actiofarma“ atsikirtimus papildomai nurodė, kad ieškovės keliami klausimai dėl visų į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų vaistinių preparatų pardavimų duomenų analizės yra nepagrįsti, nes ieškovė teigė, jog visi į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtraukti vaistiniai preparatai buvo tarp pelningiausių ieškovės lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų, tad dalies iš šių preparatų pardavimų duomenų neanalizavimas bylos kontekste nebūtų pagrįstas. Ieškovės bandymas ignoruoti faktinius duomenis – teigimas, jog faktiniai į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimo duomenys turi būti vertinami selektyviai, atsižvelgiant tik į nežymią dalį vaistinių preparatų, kurių pardavimo duomenys palankūs ieškovės teiginių įrodymui ir ignoruojant apibendrintus pardavimų duomenis bei didžiąją dalį konkrečių vaistinių preparatų pardavimo duomenų – įrodo, jog ieškovė siekia tendencingai iškreipti jai nepalankius bylos duomenis ir ignoruoti objektyvius bylos faktus. Ilgesnio laikotarpio įvertinimas yra būtinas tam, kad būtų galima identifikuoti bendras ieškovės veiklos tendencijas. Atkreipė dėmesį, kad vaistinių preparatų gamintojai ir jų atstovai, kaip ir bet kurie kiti vaistinių preparatų platinimo rinkos dalyviai, turi galimybę keisti vaistinių preparatų kainą bei taikyti kitas vaistinių preparatų pardavimų skatinimo priemones. Vaistinių preparatų gamintojas, siekdamas iš rinkos tam tikram laikotarpiui išstumti LVPI vykdančius subjektus, gali pasirinkti tam tikram laikotarpiui ar visam laikui sumažinti konkretaus vaistinio preparato kainą (taip sumažindamas skirtumą tarp konkretaus vaistinio preparato kainos Lietuvoje ir užsienio valstybėse, iš kurių LVPI vykdantys subjektai šį vaistinį preparatą įveža į Lietuvą, taip sumažinant LVPI veiklos dalyvių pelno maržą ir mažindami to vaistinio preparato platinimo LVPI būdu patrauklumą).Būtent šis gamintojų ar gamintojų atstovų vykdomas tam tikrų vaistinių preparatų kainos sumažinimas yra vienas iš LVPI naudą pacientams įrodančių faktų: rinkoje didėjant konkurencijai (vaistinių preparatų gamintojams konkuruojant su LVPI vykdančiais subjektais), gamintojai ar gamintojų atstovai gali būti priverčiami sumažinti vaistinių preparatų kainas, tokiu būdu išlaikydami savo vaistinių preparatų konkurencingumą rinkoje. Jei gamintojų bei jų atstovų parduodamų vaistinių preparatų kainos visuomet ženkliai viršytų LVPI būdu platinamų vaistinių preparatų kainas ir gamintojai bei jų atstovai nekonkuruotų su LVPI veiklą vykdančiais subjektais, gamintojai bei jų atstovai ilgainiui būtų visiškai išstumti LVPI veiklą vykdančių subjektų, kadangi LVPI veiklą vykdantys subjektai galėtų pasiūlyti ženkliai žemesnes vaistinių preparatų kainas. Todėl faktas, jog atskirų vaistinių preparatų gamintojų ar jų atstovų pardavimai tam tikrais laikotarpiais auga, įrodo, jog gamintojai turi galimybes įvairiomis priemonėmis – įskaitant keičiant kainą – konkuruoti su LVPI vykdančiais subjektais. Ieškovė bando daryti prielaidą jog kitose valstybėse, iš kurių į Lietuvą vykdomas LVPI, vos po vieną tiekėją tegali siūlyti kainą, kuri leistų tam tikrą vaistinį preparatą LVPI būdu platinti Lietuvoje ir konkuruoti su gamintoju, tačiau vaistinių preparatų kaina skiriasi ne vien lyginant skirtingus tiekėjus, bet ir lyginant skirtingas valstybes, tai yra, skirtingi vienoje valstybėje veikiantys vaistinio preparato tiekėjai gali siūlyti žemesnes kainas, nei kitoje valstybėje veikiantys vaistinio preparato tiekėjai. Tam įtaką gali daryti tokie faktoriai, kaip pridėtinės vertės mokesčio dydis, pajamų lygis konkrečioje valstybėje ir nacionalinė reguliacinė aplinka. Todėl ieškovės konstatuotas faktas, jog LVPI vykdantys subjektai dažnai importuoja konkrečius vaistinius preparatus iš tų pačių valstybių, yra ne nesąžiningos veiklos įrodymas, o objektyvus faktas, galiojantis visiems LVPI rinkoje veikiantiems subjektams. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti jos teiginius, neva atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ įsigijo vaistinius preparatus ir tų pačių tiekėjų ir pardavė juos tiems patiems pirkėjams. Todėl ieškovė neturi teisės naudoti šio teiginio byloje. Pabrėžė, kad didelio masto ieškovės ir atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ konkurentų į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įrašytų vaistinių preparatų pardavimų augimas taip pat rodo, jog atsakovės pardavimai per visą 2019 – 2023 m. laikotarpį nė vienais metais nesudarę daugiau, nei 1,632 proc. rinkos dalį, negalėjo būti veiksnys, nulėmęs ieškovės pasitraukimą iš LVPI rinkos, nes kitų rinkos dalyvių įtaka buvo dešimtis kartų didesnė, nei atsakovės. Atsakovai nevykdė neteisėtų veiksmų, o ieškovės vykdomos LVPI veiklos pokyčiai buvo nulemti pačios ieškovės ir/arba kitų rinkos dalyvių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ įpareigota nutraukti dalykinius santykius su atitinkamais ieškovės nurodytais tiekėjais, uždrausta jai patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus ir ji įpareigota kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, taip pat kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir perduoti šią bylos dalį Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi nusprendė civilinės bylos dalis pagal ieškovės reikalavimus įpareigoti atsakovę UAB „Ideal Trade Links“ nutraukti dalykinius santykius su tiekėjais, uždrausti patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, jog bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje paskirtis - atlikti visų ieškovės, kaip komercinės paslapties turėtojo, prašytų taikyti teisių gynybos būdų pagal įstatyme nustatytus kriterijus įvertinimą pagal KPTAĮ 7 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias komercinių paslapčių turėtojo teisių gynimo būdų taikymą. Faktas, jog šiuo metu atsakovų H. S. ir G. B. – S. asmenų teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, apribojant jų galimybę dirbti pas atsakovę UAB „Ideal Trade Links“ nesukuria prielaidų šio pažeidimo tęsti, t.y., nepanaikinti neteisėtų apribojimų veiklai. Todėl būtina nuodugniai iš naujo įvertinti visas svarbias bylos faktines aplinkybes pagal KPTAĮ nuostatas. Akcentavo, kad atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ yra įvykdžiusi Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą, kadangi lygiagretaus vaistinių preparatų importo leidimų gavimas nėra tolygus jų įvežimui į Lietuvos rinką, nes lygiagretaus importo leidimas yra tik paruošiamasis veiksmas lygiagretaus importo veiklos vykdymui.

18. Ieškovė UAB ,,Actiofarma“ 2024 m. gegužės 31 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kasacinės instancijos teismas nesprendė, kad tik 4 duomenų rinkinių visuma sudaro ieškovės komercinę paslaptį, o bet kuris atskiras ieškovės duomenų rinkinys komercinės paslapties nesudaro. Atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ pateiktas vertinimas neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų esmės. Nurodydamas, jog informacija, kaip visuma, sudaro komercinę paslaptį, kasacinis teismas referavo į duomenų rinkinius sudarančios informacijos viešų ar lengvai prieinamų elementų (EEE valstybėse veikiančių tiekėjų pavadinimai, ieškovės importuojamų vaistų pavadinimai ir šalys, iš kurių ji vykdo importą, jos parduodamų vaistų pakuočių skaičius, mažmeninės vaistų kainos ir pan.) bei neviešų elementų (vaistų faktinis pelningumas, EEE valstybių tiekėjų turimi vaistai, jų kainos ir kiekiai, faktinio importo komercinės sąlygos, potenciali vaistų paklausa ir pan.) visumą, o ne į tai, kad tik visi 4 duomenų rinkiniai kartu sudaro komercinę paslaptį. Kadangi kiekvienas iš 4 duomenų rinkinių, o ne tik jų visuma, buvo pripažintas sudarantis ieškovės komercinę paslaptį, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ argumentais, kad ieškinio dalykas neatitinka ieškinio pagrindo, nes vaistų sąrašas nėra susietas su tiekėjų sąrašu. Ieškovė prašo uždrausti atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ importuoti 51 vaistą, motyvuodama neteisėtu duomenų rinkinių apie Lietuvos vaistų rinkos tyrimus ir faktinius prekybos rezultatus panaudojimą, o įpareigoti atsakovę nutraukti dalykinius santykius su 43 tiekėjais, motyvuodama neteisėtu ieškovės sukauptos EEE valstybių tiekėjų kainų duomenų bazės ir ieškovės tiekėjų sąrašų su komercinėmis sąlygomis panaudojimu. Atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ argumentai dėl komercinės paslapties nedidelės komercinės vertės, motyvuojant jos lengvu sukūrimu, neturi jokio pagrindo, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis prejudicinę galią turinčiomis aplinkybėmis atsakovės motyvas buvo atmestas ir aiškiai konstatuota, kad komercinės paslapties vertė yra ženkli. Dėl lyginamų duomenų pažymėjo, kad sumarinių duomenų lyginimas negali atskleisti atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ importo apimčių augimo poveikio ieškovei ir kitiems importuotojams. Sumarinių 2019-2023 m. laikotarpio duomenų lyginimas neparodo, kaip kito kasmetiniai vaistų pardavimai nuo tada, kai atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ pradėjo importuoti pirmuosius vaistus (2020 m. gegužė), iki tada, kai ieškovė buvo priversta trauktis iš importo rinkos (2022 m. pradžia). Siekiant įvertinti atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ importo apimčių augimo poveikį, būtina lyginti kasmetines pardavimo apimtis. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ nespėjo pradėti visų 51 vaisto, susijusio su komercine paslaptimi importo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atskirų su komercine paslaptimi susijusių vaistų ieškovės importas nebuvo paveiktas. Tvirtino, kad aplinkybė, jog ieškovė nutraukė esminę vaistų lygiagretaus importo į Lietuvą dalį, nereiškia, kad ieškovė nenaudoja komercinės paslapties pagal pagrindinę paskirtį. Ieškovė naudoja komercinę paslaptį sudarančią informaciją vaistų didmeniniam platinimui bei lygiagretaus importo veiklai į kitas valstybes.

19. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ atsikirtime į ieškovės UAB „Actiofarma“ 2024 m. gegužės 31 d. rašytinius paaiškinimus atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje aiškiai nurodė, jog komercine paslaptimi įvardija informacijos ir komercinę vertę gali turėti ne pavieniai informacijos rinkinio komponentai, o tik jų visuma. Tariamai konfidencialios informacijos išskaidymas į atskiras dalis (vaistinių preparatų sąrašą ir tiekėjų sąrašą) panaikina šios informacijos vertingumo, ir kartu – bet kokios atitikties komercinės paslapties kriterijams galimybę. Nurodė, kad jei tam tikri tiekėjai vaistinius preparatus parduoda geriausiomis komercinėmis sąlygomis, visi vaistiniai preparatai galėtų būti įsigyjami tik iš keleto geriausių tiekėjų, todėl nėra logiška, kad ieškovė siekia uždrausti bendradarbiavimą su 43 tiekėjais. Tačiau šis prieštaravimas išnyktų, jei tiekėjų sąraše pateikta informacija būtų naudojama tik kartu su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše pateikta informacija, nes tokiu atveju didelis tiekėjų skaičius būtų paaiškinamas faktu, jog konkretūs tiekėjai pasižymi geriausiomis komercinėmis sąlygomis tik konkrečių vaistinių preparatų atžvilgiu, t.y., skirtingi tiekėjai gali būti vertinami kaip geriausi tik tam tikrų konkrečių vaistinių preparatų tiekimo atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė pajamų sumažėjimas negalėjo būti nulemtas atsakovų veiksmų, nes ieškovės LVPI būdu importuotų vaistinių preparatų pardavimai 2019 – 2020 m. laikotarpiu, kai ieškovė savo pačios teigimu nejautė atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ poveikio „konkuruojant dėl vaistų, pirkėjų“, krito tiek pat, kiek jie krito 2020 – 2021 m. laikotarpiu. Ieškovė nenurodo, kokie duomenys, jos teigimu, yra netikslūs, taip pat nepateikia duomenų, kuriuos laikytų tiksliais. Atsakovai taip pat pateikė išsamią ieškovės, atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ ir kitų rinkos dalyvių pardavimų analizę tiek pamečiui, tiek vertinant visą laikotarpį, taip pat – pardavimų analizę pamečiui pagal konkrečius vaistinius preparatus, ir kiekvienu iš šių būdų atliktų analizių duomenys vienareikšmiškai įrodė, jog atsakovės veikla nepaveikė ir negalėjo paveikti ieškovės veiklos. Pabrėžė, jog nuo ieškovės komercine paslaptimi įvardijamos informacijos surinkimo praėjo jau daugiau, nei 4 metai (per šį laikotarpį LVPI rinka ženkliai pasikeitė - atsirado naujų vaistinių preparatų, pakito paklausa, transporto kaštai ir kiti įtaką LVPI veiklai darantys veiksniai), todėl darytina išvada, jog komercine paslaptimi įvardijama informacija nebeturi vertės. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad ieškovė nepardavinėja savo komercinės paslapties kaip pramoninės nuosavybės objekto. Byloje ginčas vyksta dėl LVPI veiklos Lietuvoje. Didmeninio platinimo ir LVPI veikla užsienyje nėra tapati LVPI veiklai Lietuvoje, nes skiriasi vaistinių preparatų transportavimo, pardavimo kainos, kainų lygis rinkoje, paklausa, konkurentai, todėl su byla susijusios informacijos naudojimas kitoms veiklos rūšims vykdyti negali būti laikomas ieškovės komercine paslaptimi laikomos informacijos vertingumo įrodymu. Pažymėjo, kad viešojo intereso apsauga yra sudėtingesnė, nei privataus intereso apsauga, nes dažnai jo apsaugos pakankamumas ar nepakankamumas gali būti patikrinamas tik šio intereso pažeidimo atveju. Tokiu atveju gali būti įsitikinama, kad iki tol taikytas viešojo intereso apsaugos ir užtikrinimo lygmuo buvo nepakankamas, tačiau tinkamas viešojo intereso užtikrinimas suponuoja situacijų, kai viešasis interesas pažeidžiamas, išvengimą: pavyzdžiui, susidarius vaistinių preparatų trūkumui gali atsirasti reali ir nepataisoma žala gyventojų sveikatai, todėl viešojo intereso užtikrinimas žmonių sveikatos apsaugos srityje reiškia aktyvios konkurencijos ir diversifikuotų tiekimo grandinių susidarymo skatinimą, kad galėtų būti išvengta viešojo intereso pažeidimo atvejų. Tad viešojo intereso žmonių sveikatos apsaugos srityje susideda ne vien iš faktiškai atsiradusių trūkumų šalinimo, bet ir iš prevencinio tvarumo užtikrinimo. Bylos aplinkybės – faktinės žalos ieškovės interesams neatsiradimas atsakovams neva pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi įvardijama informacija ir faktinės naudos ieškovui neatsiradimas pritaikius atsakovų veiklą ribojančias priemones – rodo, jog ir toliau taikant atsakovų veiklą ribojančias priemones nebūtų užtikrinama faktinio privataus intereso apsauga, tačiau būtų pakenkiama viešajam interesui. Todėl turėtų būti priimamas sprendimas atmesti ieškovės reikalavimus.

20. Ieškovė UAB „Actiofarma“ 2024 m. spalio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad atlikdama atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ poveikio ieškovės LVPI veiklai analizę ieškovė pagrįstai įtraukė duomenis ir apie kitų gamintojų vaistus, kurie negamina 51 vaisto sąraše esančių vaistų, nes siekiant išnagrinėti gamintojų ir lygiagrečių importuotojų konkurenciją, pirmiausia būtina apibrėžti su ieškovės komercine paslaptimi susijusio 51 vaisto rinką, o tai atliekant būtina įtraukti vaistus, kuriai ginčo 51 vaistas, gali būti lengvai pakeistas. Todėl iš tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų pagaminti tie patys vaistai yra tarpusavyje lengvai pakeičiami, t. y. sudaro vieną atitinkamų vaistų rinką. Todėl nagrinėjant su ieškovės komercine paslaptimi susijusio 51 vaisto rinką ir konkurenciją joje, turi būti įtraukti ne tik tų gamintojų vaistai, kurie gamina su komercine paslaptimi susijusį 51 vaistą, be kitų gamintojų vaistai, kurie gaminta analogiškus vaistus iš tos pačios veikliosios medžiagos, kaip ir 51 vaisto sąraše įtraukti vaistai.

21. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ 2024 m. spalio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad ieškovė, įtraukdama kitų gamintojų vaistus, kurie gaminta analogiškus vaistus iš tos pačios veikliosios medžiagos, kaip ir 51 vaisto sąraše įtraukti vaistai lyginant ieškovės ir atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklą, nepagrįstai išplečia ginčo tarp šalių ribas. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl tam tikrų apribojimų atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklai, susijusių su 51 į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktu vaistiniu preparatu, taikymo, todėl ginčo dalyku negali būti duomenys, nesusiję su minėtu sąrašu. Pateikdamas į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą neįtrauktų vaistinių preparatų duomenis ieškovė ne siekia parodyti tam tikrus faktus apie bendrą ginčo šalių veiklą (kaip tai daroma atskiriant į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą įtrauktų ir į su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąrašą neįtrauktų vaistinių preparatų pardavimų duomenis siekiant parodyti tam tikrus faktus ar rodant bendras ginčo šalių veiklos tendencijas), o išplėsti ginčo dalyką, iškreipti faktines aplinkybes ir sukurti nepagrįstai didesnio masto apribojimus atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklai. Priešingai negu teikia ieškovė, pateikti duomenys atskleidžia, kokią rinkos dalį sudaro lygiagretus importas (palyginus su gamintojų platinimo tinklu), tačiau niekaip neįrodo, kad gamintojai su LVPI vykdytojais nekonkuruoja.

22. Ieškovė UAB „Actiofarma“ teismo posėdžių metu palaikė ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimų atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ nutraukti dalykinius santykius su ieškovės nurodytais tiekėjais ir nevykdyti ieškovės nurodytų vaistinių preparatų importo dėl neteisėto pasinaudojimo ieškovės komercine paslaptimi. Papildomai nurodė, kad teisme nagrinėjamas ginčas dėl UAB (duomenys neskelbtini) veikos vykdymo neteisėtai pasinaudojant kitos įmonės komercine paslaptimi, todėl UAB (duomenys neskelbtini) pavyzdys nėra tinkamas pagrįsti paprastą LVPI veiklos vystymą.

23. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ teismo posėdžių metu palaikė procesinę poziciją visiškai atmesti nurodytus ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

24. Byloje liko neišspręsta ginčo dalis, susijusi su ieškovės reikalavimais įpareigoti atsakovę UAB „Ideal Trade Links“ per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su ieškovės nurodytais tiekėjais ir uždrausti atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. kovo 31 d. nutartimi konstatavus, jog Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendime pagrįstai sprendė, jog ieškovės komercinių paslapčių sąraše nurodyta informacija, susijusi su lygiagretaus vaistinių preparatų importo veikla, atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir pripažino šią informaciją ieškovės komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023 69 punktas). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovės komercinę paslaptį sudaro ieškovės turima informacija apie lygiagretaus vaistinių preparatų importo veiklą, t. y. duomenų rinkiniai apie ieškovės klientus, importuojamų vaistų pardavimų kainas, rinkodarą. Lygiagretaus vaistų importo veikla pelningai užsiimančiam subjektui svarbu žinoti: 1) kokie vaistai bei koks jų kiekis ir už kokią kainą turės paklausą importo valstybėje; 2) kokiose valstybėse atitinkamo vaisto galima įsigyti pigiau; 3) kokį vaistą labiausiai apsimoka importuoti iš atitinkamos valstybės, atsižvelgiant, be kita ko, į paties vaisto, transporto, perpakavimo ir kitas galimas sąnaudas; 4) kokios yra kitos reikšmingos praktinės sąlygos, pavyzdžiui, kuris tiekėjas siūlo palankesnes atsiskaitymo sąlygas – ilgesnę mokėjimo atidėjimo trukmę ar kt. Vykdant tokią veiklą, ilgainiui renkamų ir sisteminamų duomenų visuma ir šių duomenų pagrindu gauto rezultato komercinė vertė didėja. Kaip ir bet kurio kito kiekybinio tyrimo atveju, kuo ilgesnė tyrimo trukmė ir didesnė jo imtis, tuo įprastai yra geresnis duomenų statistinis patikimumas, galimybė jų pagrindu kurti prognozes. Taigi žinojimas tam tikros informacijos padeda pasiekti geresnį rezultatą ir (ar) sutaupyti išteklių, kuriuos tektų skirti bandymams ir klaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023 57, 59 punktai).

25. Nors šalys byloje nesutarė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartyje nurodytos ieškovės komercinės paslapties apimties, tačiau teismo vertinimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje aiškiai nurodė, kad ieškovė pati nelaikė komercine paslaptimi informacijos, kuri yra vieša, nes tai buvo nurodyta jos komercinių paslapčių sąraše (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023 54 punktas). Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad vieši duomenys kartu su kita papildoma informacija, kaip visuma, gali būti laikomi komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023 55 punktas). Taigi, buvo nustatyta, kad kiekvienas iš ieškovės nurodomų keturių jos komercinę paslaptį sudarančių informacijos rinkinių (1) ieškovės vaistų pelningumas (duomenų rinkinys apie kiekvieno ieškovės importuoto / importuojamo vaisto faktinius prekybos rezultatus); 2) ieškovės kaupiama tiekėjų EEE valstybėse kainų duomenų bazė (duomenų rinkinys apie didmeninių vaistų tiekėjų EEE valstybėse turimus vaistus ir jų pardavimo komercines sąlygas); 3) ieškovės tiekėjų sąrašai su vaistų įsigijimo kainomis (ieškovės kontrahentų sąrašai su jų komercinėmis sąlygomis, t. y. kainomis, atsiskaitymo terminais, pristatymo terminais ir kt.); 4) ieškovės atlikti Lietuvos vaistų rinkos tyrimai (duomenų rinkinys apie tai, kokius vaistus galima sėkmingai lygiagrečiai importuoti į Lietuvą, t. y. Lietuvos vaistų rinkos konjunktūra, jos dalyvių prekybinės sąlygos)) turi viešų duomenų kurie kartu su ieškovės sukauptais duomenimis yra komercinė paslaptis, bet ne visi keturi rinkiniai kaip visuma. Taigi, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje dėmesys ieškovės komercinei paslapčiai kaip visumai buvo būtent skirtas analizuojant komercinės paslapties vertingumą, t. y. konstatuojant, kad komercinė paslaptis turi vertę būdama viešų ir neviešų duomenų visuma.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje atskleidęs ieškovės UAB „Actiofarma“ komercinės paslapties turinį kartu pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog atsakovė UAB „Ideal Trade Links“, pradėjusi vykdyti naują lygiagretaus vaistinių preparatų importo veiklą, nevykdė tiekėjų su geriausiais pasiūlymais paieškos, o naudojosi būtent ieškovės komercinių paslapčių sąraše nurodyta informacija, t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ neteisėtai pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi. Dėl šių aplinkybių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad būtina spręsti dėl ieškovės reikalaujamų KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytų komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdų, tačiau kartu pabrėžė, jog teismas, konstatavęs neteisėtą komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo faktą, spręsdamas dėl ieškovo prašomų taikyti teisių gynimo būdų, privalo juos įvertinti pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023 99 punktas). Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartyje iš esmės atkartojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, pabrėždamas, jog ieškovės prašyti teisių gynybos būdai jokia apimtimi nebuvo įvertinti pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus, o tuo atveju, jei atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ pasinaudotų KPTAĮ 7 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta galimybe atsakovui teikti teismui prašymą dėl vietoj KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų įpareigoti atsakovą sumokėti komercinės paslapties turėtojui piniginę kompensaciją apeliacinės instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismas jį tenkintų, ieškovei taip pat būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Kadangi atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ prašymo įpareigoti ją sumokėti komercinės paslapties turėtojui piniginę kompensaciją pagal KPTAĮ 7 straipsnio 7 dalį neteikė, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nurodytomis vertintinomis aplinkybėmis sprendžiant dėl ieškovės prašomų jos teisių gynimo būdų atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ atžvilgiu.

27. Kartu teismas pažymi, jog ta apimtis, kuria byla iš naujo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nesudaro pagrindo per naują vertinti, ar ieškovės nurodoma jos komercinę paslaptį sudaranti informacija atitinka komercinei paslapčiai taikytinus slaptumo, vertingumo ir riboto prieinamumo bei protingos apsaugos kriterijus. Todėl atsakovų dar kartą išdėstyti ankstesni ir papildomi argumentai bei įrodymai dėl ieškovų komercinės paslapties atitikimo minėtiems kriterijams iš naujo nevertintini ir apsiribotina ieškovės reikalaujamų KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytų komercinės paslapties turėtojo teisių gynimo būdų vertinimu pagal KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus kriterijus.

28. KPTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų taikymo ir jų proporcingumo, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, prireikus ir į nurodytąsias KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalyje. Pagal KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalį Teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir vertindamas jų proporcingumą, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, prireikus įskaitant:1) komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes; 2) priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti; 3) atsakovo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį; 4) neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį; 5) teisėtus šalių interesus ir galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo poveikį šalims; 6) teisėtus trečiųjų šalių interesus; 7) viešąjį interesą; 8) pagrindinių teisių apsaugą. Atsižvelgiant į tai, teismas toliau pasisakys dėl kiekvieno iš šių kriterijų vertinimo ieškovei UAB „Actiofarma“ prašant įpareigoti atsakovę UAB „Ideal Trade Links“ per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti dalykinius santykius su ieškovės tiekėjais ir uždrausti atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus ir sutinkant, kad apribojimai būtų nustatyti 2 metų terminui nuo faktinio reikalavimų įvykdymo momento.

29. Spręsdamas dėl komercinės paslapties vertės teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovės nurodoma jos komercinę paslaptį sudaranti informacija turi tiek slaptumo, tiek vertingumo kriterijų, t. y. abu kartu aiškinamus kriterijus, dėl ko ši informacija ir pripažinta ieškovės komercine paslaptimi, nes suteikė ieškovei konkurencinį pranašumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023 56-60 punktai). Taigi, komercinės paslapties vertę apibrėžia jos teikiamo konkurencinio pranašumo nauda, pirmiausia siejama su šio konkurencinio pranašumo pagalba gaunamu pelnu. Vis dėlto, minėtoje nutartyje ieškovės komercinės paslapties ir jos komponentų, t. y. kiekvieno iš duomenų rinkinių, vertė ir bei jų kitimas laike nebuvo analizuoti.

30. Teismas visų pirma pažymi, kad byloje yra duomenys tik apie šios komercinės paslapties vertę gali būti apibrėžiami ieškovės ir atsakovės generuojamomis pajamomis naudojantis komercine paslaptimi. Ieškovės UAB „Actiofarma“ pardavimo pajamos 2019 m. sudarė 13 871 052 Eur, bendrasis pelnas 3 899 092 Eur, iš kurių pajamos vykdant LVPI veiklą - 2 807 064 Eur, o bendrasis pelnas 1 025 090 Eur vien iš 11 vykdant LVPI veiklą lygiagrečiai importuotų vaistinių preparatų (1 t., e. b. l. 15, 7 priedas. Ieškovės pelno (nuostolių) ataskaita už 2019 m..pdf, 9 priedas Pažyma apie didžiausią apyvartą generuojančius vaistus.pdf). Atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ pardavimo pajamos, pradėjus LVPI veiklą pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi, 2020 m. sudarė 2 196 709 Eur, o bendrasis pelnas 296 752 Eur, 2021 m. atitinkamai 6 479 492 Eur ir 781 635 Eur (2 t., e. b. l. 126-127; 4 t., e. b. l. 170). Taigi, ieškovės komercinę paslaptį sudarantys rinkiniai teikė pelną tiek ieškovei, tiek atsakovei. Teismas neturi pagrindo vertinti šių duomenų kaip nepatikimų, kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovė UAB „Actiofarma“, taip pat ir atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ apgaulingai ar aplaidžiai vestų buhalterinę apskaitą ar netinkamai sistemintų pirminių apskaitos dokumentų duomenis, dėl ko teismas neturėtų vadovautis ieškovės vedamos apskaitos pagrindu sudarytais dokumentais ar atsakovės viešai paskelbtais duomenimis apie jos veiklos rezultatus.

31. Kita svarbi aplinkybė, į kurią atkreipė dėmesį atsakovė UAB „Ideal Trade Links“, yra ieškovės komercinės paslapties vertės kitimas laike, tačiau teismas negali visiškai sutikti su atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ pasiūlyta ieškovės komercinės paslapties vertės kitimo analize, darančia išvadą, kad ieškovės komercinė paslaptis yra apskritai bevertė. Kadangi ieškovės komercinę paslaptį sudaro atskiri komponentai, susiję su vaistiniais preparatais ir su vaistinių preparatų tiekimu, todėl kiekvieno iš šių komponentų vertė sudaro visos komercinės paslapties vertę. Tiek ieškovė, tiek atsakovė didelį dėmesį skyrė ieškovės komercinę paslaptį sudarančių vaistinių preparatų pardavimo duomenų kitimui laike, tačiau turimos informacijos apie tiekimo sąlygas poveikis nebuvo atskleistas. Atsižvelgiant į tai, teismas visų pirma pasisakys dėl ieškovės komercinės paslapties komponento apie vaistinius preparatus vertės.

32. Šiuo atveju sutiktina su atsakove UAB „Ideal Trade Links“, kad LVPI veiklos pelningumui įtaką daro ir vaistinių preparatų gamintojai bei rinkodaros teisės turėtojai. Ši aplinkybė buvo konstatuota dar Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d. pranešimo apie atliktą vaistų lygiagretaus importo rinkos tyrimą 2 punkte aprašant tyrimo tikslus ir nurodant, jog vaistų lygiagretaus importo veikla užsiimančios įmonės bei vaistus platinantys rinkodaros teisės turėtojai konkuruoja tarpusavyje. Taigi, duomenys apie konkretaus vaistinio preparato pelningumą gali kisti priklausomai ne tik nuo LVPI veiklą vykdančių subjektų, bet ir nuo vaistinių preparatų gamintojų veiksmų. Vaistinių preparatų pelningumui įtaką daro ir pati vaistinių preparatų rinkos, kuri yra reguliuojama Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 8-17 straipsniuose bei 57 – 59² straipsniuose nustatyta tvarka, specifika, taip pat šalies gyventojų sveikatos priežiūros kokybė ir sergamumas tam tikromis ligomis, galimų vaistinių preparatų pasiūla tai pačiai sveikatos būklei gydyti, sveikatos priežiūros prevencinės programos, ir kt. Tai itin neapibrėžti kriterijai, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ 2023 m. birželio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose pasiūlytais komercinės paslapties vertės analizės kriterijais, tokiais kaip informacijos išskirtinumas ir suteikiamo konkurencinio pranašumo trukmė.

33. Kadangi ieškovės komercinę paslaptį sudaro duomenų rinkiniai, o ne sukurtų inovacijų ar mokslinių tyrimų rezultatai, todėl atsižvelgiant į vaistinių preparatų rinkai įtaką darančių veiksnių kiekį ir įvairovę, laikytina, jog ieškovės komercinės paslapties komponento apie vaistinių preparatų pelningumą bei Lietuvos vaistinių preparatų rinkos ypatybes vertė šiai dienai yra sumažėjusi dėl trumpos šių duomenų pagrindu kuriamo konkurencinio pranašumo trukmės, dėl ko sumažėjusi ir pati ieškovės komercinės paslapties vertė. Ieškovei nebevykdant LVPI veiklos ieškovė turimų duomenų rinkinių nebegali atnaujinti tokia pačia apimtimi, kokia galėjo tai daryti vykdydama LVPI veiklą, kas irgi prisideda prie ieškovės komercinės paslapties vertės mažėjimo. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2013 m. rugsėjo 25 d. pranešime apie atliktą vaistų lygiagretaus importo rinkos tyrimo išvadas nurodė, jog įmonių suinteresuotumas lygiagretaus importo būdu prekiauti tam tikrais vaistais priklauso nuo konkretaus vaisto kainų skirtumo skirtingose šalyse, o ne nuo bendro šalių kainų lygio skirtumų. Atsižvelgiant į tai tikėtina, kad didžiausią įtaką ieškovės komercinės paslapties vertei daro ne duomenys apie vienokio ar kitokio vaistinio preparato pardavimo pelningumą, bet galimybė į rinką tiekiamą vaistinį preparatą gauti palankiausia kaina, dėl ko didžiausią komercinės paslapties vertės dalį kuria būtent kitas ieškovės komercinės paslapties komponentas, t. y. duomenų rinkiniai apie vaistinių preparatų tiekėjus ir tiekimo sąlygas.

Priemonės, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti

34. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. kovo 31 d. nutarties 65 punkte pritarus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų išvadoms, jog ieškovė, patvirtindama komercinių paslapčių sąrašą, sudarydama su darbuotojais susitarimus dėl komercinių paslapčių apsaugos, nutraukiant darbo teisinius santykius su darbuotojais, vadovo įsakymais įpareigodama grąžinti darbo priemones, kuriose galėjo būti informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, ėmėsi protingų pastangų apsaugoti savo turimą komercinių paslapčių sąraše nurodytą informaciją (CK 1.116 straipsnio 1 dalies 3 punktas), teismas spręsdamas klausimą dėl įpareigojimo atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ nutraukti dalykinius santykius su ieškovės nurodytais tiekėjais ir uždrausti tiekti į rinką su ieškovės komercine paslaptimi susijusius vaistinius preparatus, neturi pagrindo konstatuoti kitokių aplinkybių. Taigi, vertinat ieškovės prašomus taikyti jos teisių gynimo būdus, bus laikoma, jog ieškovė ėmėsi reikalingų pastangų apsaugoti savo turimą komercinių paslapčių sąraše nurodytą informaciją.

Atsakovų veiksmai gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį ir neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikis

35. Teismo vertinimu minėti du kriterijai analizuotini kartu, nes atsakovų veiksmai neteisėtai pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi neišvengiamai nulėmė tam tikras pasekmes, dėl ko šių kriterijų atribojimas neįmanomas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiksmai vykdant LVPI veiklą buvo atsakovų H. S. ir G. B. – S. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartimi konstatuotų neteisėtų veiksmų pasekmė, t. y. įmonės pardavimo pajamų ir pelno augimą lėmė atsakovų H. S. ir G. B. – S. neteisėtas ieškovės komercinės paslapties naudojimas atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ LVPI veikloje. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau pasisakys dėl ieškovės komercinės paslapties naudojimo poveikio tiek ieškovės, tiek atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklai.

36. Šiuo atveju šalių požiūriai visiškai išsiskyrė ir ieškovė akcentavo, kad pasitraukė iš LVPI veiklos dėl atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ sudaromo konkurencinio spaudimo, tuo tarpu atsakovė teigė, kad ieškovė pati priėmė sprendimą trauktis iš LVPI veiklos dėl kintančios konkurencinės aplinkos, kuriai įtaką darė ir vaistinių preparatų gamintojų veiksmai. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti šalys rėmėsi ne tik šalių su ieškovės komercine paslaptimi susijusių vaistų pardavimais, bet ir kitų LVPI veiklą vykdančių įmonių prekybos minėtais vaistiniais preparatais duomenimis, gamintojų prekybos minėtais vaistiniais preparatais duomenimis, tos pačios veikliosios medžiagos minėtų vaistinių preparatų nepriklausomai nuo jų farmakologinio stiprumo ir pakuotės dydžio prekybos duomenimis. Kadangi nuo pasirinktų lyginamosios analizės kriterijų priklauso atliekamo vertinimo rezultatas, teismas visų pirma apibrėžia kriterijus, kuriais vadovavosi gretindamas šalių pateiktų su ieškovės komercine paslaptimi susijusių vaistinių preparatų analizių duomenis.

37. Teismas visų pirma pabrėžia, kad vertinat su ieškovės komercine paslaptimi susijusių vaistų pardavimų duomenis analizuotini duomenys apsiribojant su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše įrašytais konkrečiais vaistiniais preparatais identifikuojant juos ne tik pagal veikliąją medžiagą, bet ir pagal farmakologinį stiprumą bei pakuotės dydį. Šiuo atveju sutiktina su atsakove UAB „Ideal Trade Links“, jog vertinant minėtų vaistinių preparatų pardavimus tik pagal vaistinio preparato pavadinimą nepriklausomai nuo jo farmakologinio stiprumo ir pakuotės dydžio būtų iškreipiama kilusio ginčo apimtis. Juo labiau, kad pati ieškovė ne kartą savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog potencialiai į Lietuvos rinką galima lygiagrečiai importuoti apie 30 000 skirtingų variacijų vaistų ir draudimas pateikti 51 vaisto variaciją niekaip neapsunkina atsakovės galimybių vykdyti kitų apie 29 949 variacijų vaistų importą. Taigi, pati ieškovė nurodė, jog jos veiklą neteisėtai neigiamai veikia tik išimtinai su neteisėtu komercinės paslapties panaudojimu susijusių konkrečių vaistinių preparatų pardavimai.

38. Sprendimo 31 punkte išdėstyti argumentai dėl vaistinių preparatų gamintojų vykdomos prekybos vaistiniais preparatais, leidžia spręsti, jog nėra pagrindo neatsižvelgti į atsakovės pateikiamus argumentus dėl to, jog ieškovės prekybai jos su komercinės paslapties pažeidimu susijusiais vaistiniais preparatais darė įtaką ir atitinkamų vaistinių preparatų gamintojų veiksmai prekiaujant lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais. Šis kriterijus yra svarbus sprendžiant, ar pati ieškovė priėmė sprendimą trauktis iš LVPI veiklos, ar buvo priversta tai padaryti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Todėl sutiktina su atsakove, kad beveik visų be išimties ieškovės nurodomų su jos komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų pardavimams turėjo reikšmę gamintojų vykdomi analogiškų vaistinių preparatų pardavimais. Tuo pačiu pripažintina, kad dar didesnę įtaką turėjo ir kitų LVPI veiklą vykdančių subjektų ieškovės nurodomų su jos komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų pardavimai. Šiuo atveju teismas nustatė, kad iš ieškovės nurodomo 51 vaistinio preparato, jais prekiaujant, ji turėjo konkuruoti dėl 24 vaistinių preparatų ne tik su atsakove UAB „Ideal Trade Links“ bet ir su kitais LVPI veiklą vykdančiais subjektais, t.y. vaistinius preparatus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie dangtelio pritvirtinta mentelė, 30 alkoholiu impregnuotų tamponų ir 30 nagų dildžių, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tiekė ir kiti LVPI veiklą vykdantys subjektai.

39. Toliau teismas taip pat atkreipia dėmesį į atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ nurodytą argumentą, jog ieškovė nevykdė dalies jos nurodytų su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų prekybos. Sugretinęs šalių atliktas analizes, teismas konstatuoja, jog 15 ieškovės nurodomų su komercine paslaptimi susijusių vaistinių preparatų prekybos, t. y. (1) (duomenys neskelbtini), (2) (duomenys neskelbtini), (3) (duomenys neskelbtini), (4) (duomenys neskelbtini), (5) (duomenys neskelbtini), (6) (duomenys neskelbtini), (7) (duomenys neskelbtini), (8) (duomenys neskelbtini), (9) (duomenys neskelbtini), (10) (duomenys neskelbtini), (11) (duomenys neskelbtini), (12) (duomenys neskelbtini), (13) (duomenys neskelbtini), (14) (duomenys neskelbtini), (15) (duomenys neskelbtini), nei ieškovė, nei atsakovė nevykdė (5 t, e. b. l. 40-43, 115-119; 7 t., e. b. l. 198 -202; 8 t., e. b. l. 177-185; 9 t., e. b. l. 8-16, 37-42). Šiuo atveju sutiktina su atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ argumentu, kad gautas leidimas lygiagrečiai importuoti vaistinį preparatą negali būti prilyginamas prekybai su ieškovės komercine paslaptimi siejamais vaistiniais preparatais, nes prielaida pradėti prekybą nėra tapati realiam prekybos veiklai. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovė turima ieškovės komercine paslaptimi naudojosi ne visa apimtimi, nors atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ buvo gavusi leidimus visų ieškovės nurodomų su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų lygiagrečiam importui (1 t., e. b. l. 15, 8 priedas. Ieškovės lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos sąrašas.pdf, 32 priedas. VVKT įsakymai dėl atsakovės lygiagrečiai importuojamų vaistų.pdf, 168, 1 priedas. VVKT įsakymai dėl UAB „Ideal Trade Links“ lygiagrečiai importuojamų vaistų laikotarpiu nuo 2020-04-23 iki 2020-11-03.pdf, 2 priedas. UAB „Ideal Trade Links“ vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama UAB Actiofarma komercine paslaptimi.pdf, 174 Priedas Nr. 1 (ITL, Actiofarma ir kiti rinkos dalyviai) (2020-10-25).pdf).

40. Teismas, sugretinęs ir įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovų atliktas su ieškovės komercine paslaptimi susijusių vaistinių preparatų pardavimo analizes, pažymi, jog ieškovė pagrįstai nurodo, jog besikaupiantys neparduotų vaistinių preparatų likučiai rodo jos patiriamą konkurencinį spaudimą. Ieškovės nurodomas neparduotų vaistinių preparatų pakuočių likučių didėjimas 2019 m. – 2020 m. buvo stebimas šiems 6 vaistiniams preparatams: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (7 t., e. b. l. 198 – 202), iš kurių 4 buvo ieškovės pelningiausių lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše ir visais jais prekybą vykdė ir atsakovė UAB „Ideal Trade Links“, o ieškovė apskritai net nepradėjo tiekti į rinką vaistinio preparato (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 15, 9 priedas Pažyma apie didžiausią apyvartą generuojančius vaistus.pdf; 5 t, e. b. l. 40-43, 115-119; 7 t., e. b. l. 198 -202; 8 t., e. b. l. 177-185; 9 t., e. b. l. 8-16, 37-42). Taigi, ieškovės tam tikrų vaistinių preparatų prekybai verčiantis LVPI veikla įtaka darė atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiksmai, kurių neteisėtumo faktas, jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

41. Vis dėlto, įvertindamas vaistinių preparatų skaičių, dėl kurių ieškovė UAB „Actiofarma“ patyrė konkurencinį spaudimą iš atsakovės UAB „Ideal Trade Links“, teismas daro išvadą, kad tik dalies ieškovės pateiktame su jos komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų sąraše nurodytų vaistinių preparatų prekybą teko nutraukti dėl patiriamo konkurencinio spaudimo iš atsakovės UAB „Ideal Trade Links“. Tokią teismo išvadą patvirtina aplinkybė, jog likusių su komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistinių preparatų, kuriais ieškovė prekiavo, likučiai nesikaupė, tačiau ieškovė vis tiek nutraukė prekybą šiais vaistiniais preparatais. Ieškovė nutraukė prekybą ir tais keliais lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais, kurių pardavimai augo arba buvo pradėję grįžti į ankstesnį lygį ir likučiai nesikaupė, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (5 t, e. b. l. 40-43, 115-119; 7 t., e. b. l. 198 -202; 8 t., e. b. l. 177-185; 9 t., e. b. l. 8-16, 37-42). Taip pat ieškovė nutraukė 14 vaistinių preparatų prekybą mažėjant jų pardavimams, nors atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ taip ir nepradėjo prekybos šiais vaistiniais preparatais, t. y. (1) (duomenys neskelbtini), (2) (duomenys neskelbtini), (3) (duomenys neskelbtini), (4) (duomenys neskelbtini), (5) (duomenys neskelbtini), (6) (duomenys neskelbtini), (7) (duomenys neskelbtini), (8) (duomenys neskelbtini), (9) (duomenys neskelbtini), (10) (duomenys neskelbtini), (11) (duomenys neskelbtini), (12) (duomenys neskelbtini), (13) (duomenys neskelbtini), (14) (duomenys neskelbtini) (5 t, e. b. l. 40-43, 115-119; 7 t., e. b. l. 198 -202; 8 t., e. b. l. 177-185; 9 t., e. b. l. 8-16, 37-42). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė priėmė sprendimą nutraukti LVPI veiklą ir dėl vaistinių preparatų, dėl kurių nepatyrė konkurencinio spaudimo iš atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ .

42. Teismas, sugretinęs pateiktus duomenis apie prekybą su ieškovės komercinės paslapties pažeidimu siejamais vaistiniais preparatais daro išvadą, kad dėl dalies vaistinių preparatų ieškovė buvo priversta pasitraukti dėl patiriamo konkurencinio spaudimo, susijusio su atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ neteisėtais veiksmais, dėl kitos dalies vaistinių preparatų pati priėmė sprendimą nutraukti jų lygiagretų importą. Kadangi 15 vaistinių preparatų, kuriems ieškovė ir atsakovė buvo gavusios lygiagretaus importo leidimus, prekyba nepradėta, o prekybą 14 vaistinių preparatų ieškovė nutraukė nepaisant to, kad atsakovė nepradėjo prekybos jais, teismas sprendžia, jog šios dvi aplinkybės darė panašų poveikį ieškovės LVPI veiklai. Mažėjant atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ su ieškovės komercine paslaptimi susijusio 51 vaisto daliai jos lygiagrečiai importuotuose vaistuose per 2019-2023 metų laikotarpį (8 t., e. b. l. 190; 9 t., e. b. l. 145), būtų mažėjęs ir atsakovės neteisėtų veiksmų poveikis ieškovės LVPI veiklai, jei ji būtų ją tęsusi.

43. Byloje esantys duomenys apie ieškovės UAB „Actiofarma“ ir atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ pardavimo pajamų pokytį rodo, kad abejų įmonių pardavimo pajamos 2019 m. – 2022 m. laikotarpiu augo, nors ieškovės 2020 m. pardavimo pajamos buvo sumažėjusios, tačiau nuo 2021 m. pradėjo augti. Ieškovė sugebėjo susidoroti su jai kilusiu iššūkiu nutraukus LVPI veiklą, tačiau jos veiklos pelningumas 2021-2022 m. yra sumažėjęs lyginant su 2019 – 2020 m., kuomet ieškovė vykdė LVPI veiklą (1 t., e. b. l. 15, 7 priedas. Ieškovės pelno (nuostolių) ataskaita už 2019 m..pdf; 2 t., e. b. l. 85, 1 priedas. 2020 Pelno nuostolio ataskaita Actiofarma.pdf, 126-127; 4 t., e. b. l. 170; 7 t., e. b. l. 278-279). Nors byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai leistų spręsti, kad ieškovės veiklos pelningumas sumažėjo nutraukus LVPI veiklą, tačiau teismas visiškai negali atmesti tokios galimybės.

44. Apibendrinus anksčiau aptartus duomenys ir padarytas teisines išvadas teismas sprendžia, jog atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ atliktas neteisėtas ieškovės komercinės paslapties panaudojimas per jos darbuotojus atsakovus H. S. ir G. B.-S. darė neigiamą poveikį ieškovės LVPI veiklai, tačiau šis poveikis nebuvo vienintelis veiksnys, nulėmęs ieškovės sprendimus dėl tolimesnės LVPI veiklos. Ieškovė sugebėjo didinti visos veiklos apimtis, nors ir sumažėjus jos pelningumui, o atsakovė geba ir toliau tęsti LVPI veiklą pasirinkdama ne su ieškovės komercine paslaptimi susijusių vaistinių preparatų importą.

Teisėti šalių interesai ir galimas ieškovės prašomų taikyti jos teisių gynimo priemonių taikymo arba netaikymo poveikis šalims

45. Spręsdamas dėl šio kriterijaus, teismas pažymi, kad ieškovės prašomų taikyti jos teisių gynimo priemonių atžvilgiu šalimis laikytinos ieškovė UAB „Actiofarma“ ir atsakovė UAB „Ideal Trade Links“. Abi įmonės verčiasi vaistinių preparatų prekyba ir kitomis su vaistinių preparatų prekyba susijusiomis veiklomis, todėl abiejų jų interesas yra šias veiklas vykdyti pelningai. Sutiktina, kad šiame ginče ieškovė turi ir dar vieną teisėtą interesą, jog nebūtų neteisėtai naudojamasi jos komercine paslaptimi šalims konkuruojant tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad nustačius neteisėtą jos komercinės paslapties naudojimo ir atskleidimo faktą būtent jos interesas, jog šis pažeidimas turi būti nutrauktas, turėtų būti ginamas, įvertinus, kad nustatytas ir neigiamas poveikis ieškovės kaip ūkio subjekto veiklai dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo. Dėl to kokia apimtimi turėtų būti ginamas šis ieškovės interesas, teismas pasisakys įvertinęs likusius kriterijus sprendžiant dėl ieškovės prašomų jos teisių gynimo būdų: atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ ryšių su nurodytais tiekėjais nutraukimo ir uždraudimo atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ tiekti su ieškovės komercine paslaptimi susijusius vaistinius preparatus. Kartu turės būti įvertinami ir galimi atsakovės pasirinkimai vykdyti LVPI veiklą, kai Lietuvos Respublikoje yra įregistruota 4 935 vaistų, turinčių apie 30 000 skirtingų variacijų ir EEE valstybėse veikia 12 824 skirtingi didmeniniai vaistų tiekėjai (1 t., e. b. l. 187, 7 priedas. Didmeninių vaistų tiekėjų skaičius kiekvienoje EEE valstybėje.pdf; 8 t., e. b. l. 186-187). Teismas neturės pagrindo nesivadovauti šiais ieškovės nurodytais duomenimis, kadangi atsakovė šių ieškovės nurodytų įregistruotų vaistinių preparatų skaičiaus ir tiekėjų EEE šalyse skaičiaus neginčijo, tik atkreipė dėmesį, jog LVPI vykdantys subjektai dažnai importuoja konkrečius vaistinius preparatus iš tų pačių valstybių.

46. Sprendžiant dėl ieškovės prašomų jos teisių gynimo būdų taikymo kilusiame ginče būtina nustatyti, kas šiomis aplinkybėmis laikytini trečiosiomis šalimis. Nors ieškovė konkrečiai neišskyrė, ką laiko trečiosiomis šalimis, o atsakovė nurodė išimtinai UAB „Ideal Trade Links“ darbuotojų H. S. ir G. B. – S. teisėtus interesus naudotis savo sukauptomis žiniomis ir profesiniais gebėjimais jų bet kurioje profesinėje veikloje, tačiau teismo vertinimu trečiosiomis šalimis šiame ginče laikytini visi tiek ieškovės, tiek atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ įmonių darbuotojai. Šie asmenų darbo vietos išliks tik tokiu atveju, jei abi įmonės galės tęsti savo veiklą teisėtomis priemonėmis nepatiriant neigiamo poveikio dėl neteisėtų veiksmų. Šio ginčo kontekste sprendžiant dėl ieškovės prašomų taikyti jos pažeistų teisių dėl komercinės paslapties atskleidimo gynimo būdų būtina, kad abi įmonės sugebėtų tęsti savo veiklą pritaikius ieškovės prašomus jos pažeistų teisių gynimo būdus. Tai reiškia, jog ieškovės prašomos pritaikyti jos teisių gynimo priemonės apsaugotų ieškovę nuo neteisėto jos komercinės paslapties naudojimo, tačiau nebūtų pernelyg apribojančios teisėtą atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiklą. Būtent esant tokioms sąlygoms bus užtikrinta, kad šių įmonių darbuotojai nepraras savo darbo vietų dėl neteisėto atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ atlikto ieškovės komercinės paslapties panaudojimo.

47. Dėl atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ nurodomo atsakovų H. S. ir G. B. – S. teisėtų interesų naudotis profesiniais gebėjimais ir žiniomis pažeidimo, teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiama tik dėl atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ taikytinų veiklos apribojimų pagal ieškovės reikalavimus. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. kovo 31 d. nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą įpareigoti atsakovus H. S. ir G. B. – S. nutraukti turimos ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos, nurodytos 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše, naudojimą ir sunaikinti turimas ir ieškovei priklausančios konfidencialios informacijos kopijas, atsakovams H. S. ir G. B. – S. toks įpareigojimas yra nustatytas neterminuotai ir apibrėžiamas informacija, esančia ieškovės 2014 m. gegužės 2 d. patvirtintame komercinių paslapčių sąraše. Taigi, atsakovų H. S. ir G. B. – S. galimybės naudotis jų profesinėmis žiniomis ir gebėjimais apribotos tik tiek, kiek tai susiję su ieškovės 2014 m. gegužės 2 d. komercinių paslapčių sąrašu.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje aiškiai išskyrė, kad lygiagretus vaistų importas svarbus dėl kelių itin reikšmingų priežasčių. Pirma, lygiagretus importas gali suteikti daugiau galimybių vartotojams, kuriems reikalingi vaistai, šių įsigyti už prieinamą kainą: importuodami vaistus iš šalių, kuriose jie yra pigesni, lygiagretūs importuotojai gali juos parduoti už mažesnę kainą, todėl vaistai tampa prieinamesni asmenims, kurie kitu atveju turėtų sunkumų juos įsigyjant, ypač įsigyjant brangių vaistų, taip pat vaistų tose šalyse, kuriose vaistų kaina yra didelė arba kuriose tam tikrų vaistų tiekimas yra ribotas. Antra, lygiagretus importas didina konkurenciją vaistų rinkoje, taip pat skatina vaistų gamintojus ir pagrindiniame tiekimo kanale veikiančius subjektus didinti savo prekių konkurencingumą. Didesnė konkurencija taip pat gali paskatinti farmacijos įmones diegti naujoves ir kurti naujus produktus, tobulinti esamus preparatus. Trečia, lygiagretus importas stiprina ir diversifikuoja tiekimo grandinę, tokiu būdu sumažina tiekimo grandinės sutrikimų riziką ir užtikrina stabilesnį ir patikimesnį vaistų tiekimą.

49. Taigi toks viešojo intereso egzistavimas lemia poreikį taikant ieškovės prašomas jos teisių gynimo priemones įvertinti, kaip šios priemonės paveiks Lietuvos gyventojų galimybes gauti reikalingus vaistinius preparatus palankiausiomis kainomis, o valstybei tai pat nepatirti daugiau išlaidų negu reikia kompensuojant išlaidas vaistiniams preparatams įsigyti. Šiuo atveju viešojo intereso apsauga reiškia visų pirma vaistinių preparatų prieinamumo užtikrinimą Lietuvos gyventojams palankiausiomis kainomis.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad lygiagretaus vaistinių preparatų importo veikla yra grindžiama laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principu, įtvirtintu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34–36 straipsniuose. Taigi, bet koks LVPI veiklos ribojimas kartu būtų ir laisvo prekių judėjimo ribojimas. Tuo pačiu Direktyvos preambulės 2 punkte nurodoma, kad komercinės paslaptys yra ypač svarbios verslo konkurencingumui, taip pat mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir su inovacijomis susijusios veiklos rezultatams. Šioje byloje ieškovei prašant taikyti tokiu jos teisių gynimo būdus kaip draudimas atsakovei patiekti į rinką su ieškovės komercine paslaptimis susijusius vaistinius preparatus ir įpareigojimas nutraukti teisinius santykius su ieškovės nurodytais tiekėjais lemia būtent šių pagrindinių teisių laisvo prekių judėjimo ir komercinių paslapčių apsaugos susidūrimą. Šiame kontekste vėlgi tampa svarbu kokia apimtimi gali būti ribojama atsakovės veikla taikant ieškovės prašomus jos teisių gynimo būdus tam, jog būtų užtikrinama reikalinga pusiausvyra tarp šių abiejų teisių, kurių tinkamas naudojimas skatina ekonomikos augimą. Todėl ieškovės prašomos taikyti jos interesų gynimo priemonės neturėtų neproporcingai padarytam pažeidimui apriboti atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ galimybių verstis LVPI veikla.

51. Teismas, apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas konstatuoja, jog sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų ginant jos pažeistas teises dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo, tenkintinas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Ideal Trade Links“ per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną ir atmetamas ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ patiekti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus 2020 m. lapkričio 4 d. patikslinto ieškinio priede Nr. 2 „Ideal Trade Links“ vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama Actiofarma komercine paslaptimi“, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo (CPK 185 straipsnis).

52. Teismas tokiu būdu spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų visų pirma įvertina šiame sprendime anksčiau nustatytas aplinkybes, kad ieškovės komercinės paslapties vertė pakito laike ir sumažėjo, o pagrindinę vertės dalį sudaro būtent duomenų rinkiniai dėl vaistinių preparatų tiekėjų ir tiekimo sąlygų ir ieškovė ėmėsi protingų priemonių savo komercinei paslapčiai apsaugoti. Nustačius nurodytą terminuotą ribojimą atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ LVPI veiklai, nėra ribojama atsakovės galimybė importuoti visus vaistinius preparatus, kuriuos gali pasiūlyti kiti nei su ieškovės komercine paslaptimi susiję tiekėjai. Todėl teismas vertina, kad toks ribojimas sudarys galimybes atsakovei tęsti LVPI veiklą užtikrinant jos interesą vykdyti pelningą veiklą, trečiųjų šalių, šiuo atveju atsakovės darbuotojų, interesą išsaugoti darbo vietas, kai atsakovės veikla ribojama tik tiek, kiek reikalinga pašalinti su neteisėtų komercinės paslapties panaudojimu susijusius padarinius, bei viešojo intereso apsaugą, jog lygiagretaus importo dėka būtų užtikrinamos Lietuvos gyventojų galimybės gauti reikalingus vaistinius preparatus palankiausiomis kainomis

53. Dėl šių priežasčių ir trumpalaikio duomenų rinkinio apie Lietuvos rinkai tiekiamų vaistų pelningumą efekto, teismas vertina, kad nebėra tikslinga riboti atsakovės veiklą uždraudžiant ir su ieškovės komercinės paslapties pažeidimu susijusių vaistų importą. Tokio ribojimo taikymas neatitiktų ir viešojo intereso Lietuvos gyventojams gauti reikalingus vaistinius preparatus palankiausiomis kainomis. Nors ir nustatytas ieškovės komercinės paslapties pažeidimo faktas, tačiau vaistinių preparatų rinkai darančių veiksnių įvairovė lemia, kad šis komercinės paslapties elementai greitai kinta, o ieškovei nebevykdant LVPI veiklos būtų nepagrįstai papildomai ribojamas vaistinių preparatų tiekimas Lietuvos rinkai. Juo labiau, kad ieškovės pasitraukimą iš LVPI rinkos lėmė ir pačios ieškovės sprendimai, ne vien tik atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ veiksmai. Teismo vertinimu būtent vertingiausio ieškovės komercinę paslaptį sudarančio elemento – duomenų rinkinių apie vaistinių preparatų tiekėjų ir tiekimo sąlygas terminuota apsauga – leis užtikrinti ieškovės veiklos tęstinumą ir interesą vykdyti pelningą veiklą tuo pačiu apsaugant ir ieškovės darbuotojų, kaip trečiųjų šalių interesą, išsaugoti darbo vietas, dėl ko papildomas ribojimas atsakovės veiklai uždraudžiant tiekti su ieškovės komercine paslaptimi susijusius vaistinius preparatus nebereikalingas, nes teismas jau pritaikė kitą priemonę vienos iš pagrindinių teisių – komercinių paslapčių apsaugos – gynimui.

54. Teismo vertinimu pritaikius terminuotą tik vieną iš ieškovės prašomų jos pažeistų teisių gynimo būdų bus geriausiai užtikrinti tiek šalių, tiek trečiųjų asmenų interesų, tiek pagrindinių teisių apsaugos pusiausvyra nepakenkiant viešajam interesui kuriam užtikrinti reikalinga LVPI veiklos plėtra Lietuvoje. Papildomai pasisakytina ir dėl teismo nurodytos ribojimo trukmės ir termino skaičiavimo tvarkos. Šiuo atveju teismas pažymi, kad visu bylos nagrinėjimo metu atsakovai apskritai neigdami ieškovės turimos informacijos kaip komercinės paslapties sampratą, neteikė įrodymų apie tai, su kuriais iš ieškovės nurodytų tiekėjų yra susiformavę sutartiniai teisiniai santykiai bei sutarčių su šiais tiekėjais, nors byloje buvo pateikti įrodymai, jog su tam tikrai tiekėjais sutartys sudarytos (1 t, e. b. l. 199, 10. DGG-7461 (2020-06-18).pdf). Pažymėtina, kad sutarčių privalomumo principas reikalauja, jog sutartys būtų vykdomos, o sudarytų sutarčių nutraukimas galimas tik esant esminiams sutarties pažeidimui arba jose nustatyta tvarka. Todėl atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ nepateikus į bylą su tiekėjais sudarytų sutarčių, teismas negali įsitikinti, kad atsakovės išsiųsti el. laiškai ieškovės nurodytiems tiekėjams atitiko sudarytose sutartyse numatytas sąlygas dėl jų nutraukimo. Dėl šių priežasčių teismas nustato įpareigojimą nutraukti ryšių su atsakovės nurodytais tiekėjais 2 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

55. Šiuo atveju teismas taip pat laiko, kad atsakovei UAB „Ideal Trade Links“ netaikytina Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, jog asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Atsakovė UAB „Ideal Trade Links“ nebuvo susijusi su ieškovė jokiais sutartiniais santykiais. Taigi, sprendžiant dėl įpareigojimo nutraukti dalykinius ryšius lemiamą reikšmę turi įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimu nustatytos aplinkybės, jog ieškovei ir kitiems LVPI veiklą vykdantiems subjektams prireikė 4-7 metų lygiagretaus importo veiklos apimtims pasiekti ir nagrinėjant bylą dėl likusios dalies reikalavimų nustatytos aplinkybės dėl ieškovės komercinės paslapties ypatybių bei pačios ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji sutinka, jog jos reikalavimų nulemti atsakovės UAB „Ideal Trade Links“ ribojimai būtų nustatyti dvejiems metams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

56. Valstybė šioje byloje patyrė 11,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tenkinus 83 proc. ieškinio reikalavimų ir lygiomis dalimis jas paskirsčius atsakovams proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, kiekvienam tektų po 3,15 Eur (11,24 x 83 proc./ 3). Kadangi kiekvienam iš atsakovų tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (8,00 Eur), todėl iš atsakovų valstybei šios išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Ideal Trade Links“, juridinio asmens kodas 302503366, per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti neteisėtą ieškovei priklausančios komercinės paslapties naudojimą – nutraukti 2 (dvejiems) metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalykinius santykius su tiekėjais, nurodytais ieškinio priede Nr. 1 „Ieškovės tiekėjai, kuriais naudojasi atsakovė“, o sprendimo neįvykdžius per 7 dienų terminą, paskirti atsakovei 1000 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

Atmesti ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovei atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Ideal Trade Links“ pateikti Lietuvos rinkai su komercinės paslapties pažeidimu susijusius vaistinius preparatus, nurodytus patikslinto (apdidinto) ieškinio priede Nr. 2 „Ideal Trade Links“ vaistiniai preparatai, kuriuos bendrovė nusprendė lygiagrečiai importuoti pasinaudodama Actiofarma komercine paslaptimi‘, ir įpareigoti atsakovę kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl šių vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo, o draudimo ir įpareigojimo per 7 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius, paskirti atsakovei 1000 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.