- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-967-210/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Pareiškėjas
- R. D.
- Kategorijos
- 3.3.1.7Apeliacinio proceso nutraukimas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16394-868/2017 išnagrinėjusi pareiškėjos R. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. P., Panevėžio kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. D. teismo prašė panaikinti 2017-02-07 patvarkymą bei įpareigoti antstolę B. P. priimti patvarkymus sustabdyti išieškojimą vykdymo procese – sustabdant išieškojimą ir uždraudžiant bet kokį piniginių lėšų išskaitymą vykdymo procese iki kasacinio skundo išnagrinėjimo bei panaikinti areštą pareiškėjos darbo užmokesčio sąskaitai. Nurodė, kad antstolė B. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5442-940/2014 dėl 64223,83 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos R. D. trečios eilės išieškotojui Panevėžio kredito unijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-01-18 nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2017-01-27 antstolei B. P. pateikė prašymą, remdamasis minėta 2017-01-18 nutartimi, priimti patvarkymą uždrausti bet kokį piniginių lėšų išskaitymą vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini) iki kasacinio skundo išnagrinėjimo, tačiau antstolė B. P. 2017-02-07 patvarkymu dėl informacijos pateikimo prašymo netenkino. 2017-02-07 patvarkymas dėl informacijos pateikimo nepagrįstas ir neteisėtas dėl tokių argumentų ir motyvų: Lietuvos Aukščiausiam Teismui pareiškėja 2017-02-09 pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant bet kokių piniginių lėšų išskaitymą vykdymo procese. Teismas 2017-02-14 nutartimi šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad prašymu iš esmės siekiama išspręsti vykdymo proceso metu kilusį klausimą. Vykdomojoje byloje priimto patvarkymo pagrindu skolininkės darbdavys yra įpareigotas daryti išskaitas iš skolininkės atlyginimo ir jas saugoti pas darbdavį, bet antstolė 2016-08-02 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės darbo užmokesčio išskaitytas lėšas nusprendė saugoti skolininkės areštuotoje sąskaitoje. Pastarajame patvarkyme nenurodyta, kokia teisės norma vadovaujantis antstolė vykdo minėtos procesinius veiksmus areštuotoje skolininkės sąskaitoje; 2017-02-07 patvarkyme dėl informacijos pateikimo, antstolė skolininkės prašymą uždrausti bet kokių lėšų išskaitymą atmetė, nes pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį antstolis sustabdytoje byloje gali imtis priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti. Taip pat patvarkyme antstolė pažymėjo, kad sustabdytoje vykdomojoje byloje vykdomasis dokumentas nepanaikintas, antstoliui nedraudžiama atlikti turto paieškos ir arešto veiksmus, tai pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams. Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016-04- 14 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-221-421/2016 ir Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016-02-26 nutartyje c. b. Nr. 3K-3- 116-611/2016 pateiktus išaiškinimus: nutartimi iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su turto realizavimu ar išieškojimu; atliekamos išskaitos iš darbo užmokesčio ir jų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą yra vienas procesas, kurio draudimą apimą FAB 5 straipsnio 6 dalis; lėšų išskaitymas ir deponavimas pas skolininko darbdavį nėra galimas; esant privalomam vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui, nurodytam FAB 5 straipsnio 6 dalyje, turi būti sustabdomas lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymas.
2. Vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-13 nutartį c. b. Nr. eA2-5347-223/2016 ir 2016-06-21 patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2016-06-21 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta 2016-02-17 patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, kitą 2017-02-17 patvarkymo dėl skolos išieškojimo (duomenys neskelbtini)dalį dėl išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio paliekant galioti bei įpareigojant skolininkės darbdavį išskaitas saugoti pas save (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) P. 93, 100-102). Skolininkės darbdaviui informavus, kad nėra galimybės saugoti pas save iš skolininkės darbo užmokesčio atliktas išskaitas, pagal 2016-08-02 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkės darbovietė buvo įpareigota išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio pervesti į skolininkės areštuotą sąskaitą saugojimui. 2016-08-18 skundu, minėti antstolės veiksmai buvo apskųsti. 2016-10-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi c. b. Nr. 2YT-37606-430/2016 skolininkės skundas atmestas. Informacijos apie 2016-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties c. b. Nr. eA2-5347-223/2016, kurios pagrindu sustabdyta vykdomoji byla, galiojimo pabaigą negauta. Todėl, vykdomoji byla nebuvo atnaujinta. 2017-01-23 gauta 2017-01-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3P-5/2017, kuria sustabdytas išieškojimas vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, patvarkymas 2016-06-21 dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-21 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-08-02 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) liko galioti. 2017-01-27 prašymu skolininkė prašė uždrausti bet kokį piniginių lėšų išskaitymą iki kasacinio skundo išnagrinėjimo. 2017-02-07 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkės prašymą atsisakyta tenkinti. 2017-02-14 Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartimi Nr. 3P-7/2017 skolininkės prašymo uždrausti bet kokį piniginių lėšų išskaitymą netenkino nurodydamas, jog byloje yra taikyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė, o pareiškėja prašymu iš esmės siekia išspręsti vykdymo proceso metu kilusį klausimą. Dėl pagrindo areštuoti skolininkės darbo užmokesčio dalį sustabdytoje vykdomojoje byloje ir teismų formuojamos praktikos, esant skirtingiems vykdomosios bylos sustabdymo pagrindams antstolė nurodė, kad CPK 628 straipsnio 3 dalyje nenurodytos ir neišskiriamos kokios nors turto rūšys, kurių antstolis sustabdytame išieškojime negali surasti ar areštuoti. Kitaip tariant, minėtoje normoje turto sąvoka naudojama pačia bendriausia reikšme. Taigi, akivaizdu, kad sustabdžius išieškojimą antstolis gali areštuoti bet kokios rūšies turtą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigai yra viena iš turto rūšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-129/2013). Taigi, sustabdžius išieškojimą, antstolis skolininko pinigus, kaip turtą, gali surasti ir areštuoti. Be to, niekur nėra reglamentuojama ar teismų praktikoje išaiškinta, kad lėšos, gautos kaip atlygis darbo santykiuose, yra kitokios rūšies pinigai, kurių areštas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu sustabdžius išieškojimą yra visiškai negalimas. Vienintelis darbo užmokesčio ypatumas vykdymo procese yra tik tas, kad iš darbo užmokesčio nėra išieškoma visa apimtimi, o išieškoma CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant išskaitas. Todėl, sustabdžius išieškojimą antstolis gali surasti ir areštuoti tą darbo užmokesčio dalį, iš kurios CPK 736 straipsnio tvarka išieškojimas būtų galimas, jei išieškojimas nebūtų sustabdytas. Šiuos antstolės argumentus ir išvadas patvirtina tai, kad 2016-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismui nutartimi c. b. Nr. eA2-5347-223/2016 sustabdžius išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o antstolei palikus areštą tai darbo užmokesčio daliai, iš kurios CPK 736 straipsnio tvarka išieškojimas būtų galimas, jei išieškojimas nebūtų sustabdytas ir dėl šio antstolės veiksmo skolininkei pateikus skundą, 2016-10-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi c. b. Nr. 2YT-37606-430/2016 minėtas skundas buvo atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjos R. D. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų.
4. Teismas spręsdamas dėl pagrindo areštuoti skolininkės darbo užmokesčio dalį sustabdytoje vykdomojoje byloje nurodė, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016-04-14 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-221-421/2016 ir Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016-02-26 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-116-611/2016 pateiktus išaiškinimus. Nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjai R. D. būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Teismas pažymėjo, kad darbo užmokesčio ypatumas vykdymo procese yra tas, kad iš darbo užmokesčio nėra išieškoma visa apimtimi, o išieškoma CPK 736 straipsnio tvarka atliekant išskaitas. Sustabdžius išieškojimą antstolis gali surasti ir areštuoti tą darbo užmokesčio dalį, iš kurios CPK 736 straipsnio tvarka išieškojimas būtų galimas, jei išieškojimas nebūtų sustabdytas, tai antstolė ir padarė priimdama 2016-02-17 patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir 2016-06-21 patvarkymą dėl išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą sustabdymo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, sustabdžius išieškojimą, taikant laikinąsias apsaugos priemones CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, skolininkas nėra atleidžiamas nuo pareigos grąžinti skolą, kadangi, sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, vykdomasis dokumentas nepanaikinamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad antstolė, remdamasi CPK 628 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-386/2013, visiškai pagrįstai sustabdydama vykdomąją bylą nepanaikino apribojimų skolininkės darbo užmokesčio daliai, atitinkančiai CPK 736 straipsnyje nurodytas išskaitas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja R. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2017-02-07 patvarkymą bei įpareigoti antstolę B. P. priimti patvarkymus sustabdyti išieškojimą vykdymo procese – sustabdant išieškojimą ir uždraudžiant bet kokį piniginių lėšų išskaitymą vykdymo procese iki kasacinio skundo išnagrinėjimo bei panaikinti areštą pareiškėjos darbo užmokesčio sąskaitai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ne skolininkės kaltė, kad teismas nepriėmė ar neišsiuntė nutarties, ar antstolė jos negavo. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismas 2016-10-10 nutartimi paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį neatnaujinti proceso civilinėje byloje, kurioje 2016-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi c. b. Nr. eA2-5347- 223/2016 ir buvo sustabdytas išieškojimas. Taigi skundžiamojoje nutartyje nurodyti teismo motyvai šiame ginče neturi jokios reikšmės.
5.2. Teismas nutartyje pagristai nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra sustabdytas išieškojimas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu ir konstatuoja, kad iš darbo užmokesčio galima išieškoti, t. y. tik CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka atlikti išskaitas. Vadinasi, teismas pripažįsta, kad išieškojimą sustabdžius, išieškoti, t. y. daryti išskaitas iš darbo užmokesčio, negalima, nors kažkodėl nemotyvuotai padarė priešingą išvadą.
5.3. Teismas pagristai nutartyje nurodo, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 dalis), tačiau nenurodė, kad tokius veiksmus antstolis privalo atlikti, kai vykdo išieškojimą, o ne kai išieškojimas sustabdytas.
5.4. Teismas nutartyje nepasisakė, kad pareiškėjos turtas areštuotas dar 2016 m. vasario 17 patvarkymu ir, kad antstolė nestabdė vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų gavusi Lietuvos aukščiausiojo teismo 2017-01-18 nutartį, kuria buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdytas išieškojimas vykdymo procese minėtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) .
5.5. CPK normos dėl vykdymo privalo būti taikomos visais atvejais, neišskiriant, kokiu pagrindu sustabdytas išieškojimas, nes ir skundžiamoje nutartyje teismas pripažįsta, jog, jei vykdomoji byla sustabdoma CPK 626 str., 627 str. nustatytais pagrindais (nagrinėjamu atveju CPK 626 str.). Vadovaujantis CPK 628 str. 3 d. antstolė gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, todėl apeliantė įsitikusi, kad antstolė privalėjo stabdyti ne tik vykdomąją bylą, bet ir visus vykdymo veiksmus, įskaitant išskaitos darymą iš skolininkes darbo užmokesčio, nes CPK 626 str. reglamentuoja ir vykdymo veiksmų sustabdymą.
5.6. Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių jurisprudenciją, nors ginčas vyksta pagal nacionalinę teisę dėl antstolio veiksmų. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl visų pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų, tačiau išsamiai pasisakė dėl antstolio atsiliepime išdėstytų argumentų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė B. P. prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 panaikino laikinąją priemonę išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytą, todėl iš esmės neliko jokio pagrindo nagrinėti apeliantės skundą.
6.2. Antstolė, remdamasi CPK 628 str. 3 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, visiškai pagrįstai sustabdydama vykdomąją bylą nepanaikino apribojimų skolininkės darbo užmokesčio daliai, atitinkančiai CPK 736 str. nurodytas išskaitas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir visiškai pagrįsta.
6.3. Antstolei sustabdytoje vykdomojoje byloje areštavus skolininkės darbo užmokesčio dalį, atitinkančią CPK 736 str. nurodytas išskaitas, jas pervedant į skolininkės areštuotą sąskaitą, buvo atlikti tik jų paieškos ir arešto veiksmai, dėl kurių buvo apribota tik minėtų išskaitų disponavimo teisė, bet ne nuosavybės teisė į jas, taip pat minėtais veiksmais nebuvo atliekami jokie lėšų paskirstymo ir išmokėjimo veiksmai.
6.4. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog antstolė, vadovaudamasi CPK 628 str. 2 d. ir kasacinio teismo praktika, visiškai pagrįstai sustabdydama vykdomąją bylą nepanaikino apribojimų skolininkės darbo užmokesčio daliai, atitinkančiai CPK 736 str. nurodytas išskaitas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, akivaizdu, jog skolininkės atskirojo skundo 2, 3 ir 5 argumentai yra nepagrįsti.
6.5. 2016-06-21 patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki dabar nebuvo atnaujinta. Todėl, skolininkės atskirojo skundo 4 argumento dalis, kad antstolė nestabdė vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų gavusi kasacinio teismo 2017-01-18 nutartį, kuria sustabdytas išieškojimas, yra ne tik nepagrįsta, bet ir neturi jokios įtakos nei antstolės veiksmų teisėtumui, nei skundžiamos nutarties teisėtumui.
6.6. Faktas, jog skolininkė skundė antstolės 2017-02-07 patvarkymą dėl informacijos pateikimo, pats savaime nesudaro jokio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu. Todėl skolininkės atskirojo skundo 1 argumentas yra ne tik nepagrįstas, bet ir niekaip nepagrindžia atskirojo skundo pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Šiaulių apygardos teisme 2017 m. lapkričio 20 d. gautas apeliantės (pareiškėjos) R. D. prašymas dėl atskirojo skundo atšaukimo, kuriame apeliantė nurodo, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo sustabdymas vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi yra panaikintina, todėl atskirojo skundo reikalavimai nebetenka prasmės.
Atsisakymas nuo atskirojo skundo priimamas, apeliacinis procesas nutraukiamas.
8. Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva, remiantis CPK 308 straipsniu. Kartu toks atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 str. 2 d., 308 str. 1 d.).
9. Apeliantei R. D. pateikus prašymą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YR-16394-868/2017, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsisakymas nuo skundo įstatymui ir viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Kiti asmenys pirmosios instancijos teismo nutarties neskundė. Atsižvelgiant į prieš tai minėtas aplinkybes, apeliantės R. D. atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas, o apeliacinis procesas pagal šį skundą nutrauktinas (CPK 308 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti apeliantės R. D. atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YR-16394-868/2017 panaikinimo.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties, nutraukti.