- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- 2YT-37606-430/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30806-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- R. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, Panevėžio kredito unija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/16/00462 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5442-940/2014 dėl 64223,83 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos trečios eilės išieškotojui Panevėžio kredito unijai. Panevėžio miesto apylinkės teismas 20016-06-13 nutartimi civilinėje byloje sustabdė išieškojimo vykdymą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nutartimi išduotą vykdomąjį raštą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Antstolė nutarties pagrindu 2016-06-21 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. 0171/16/00462/STB ir nusprendė sustabdyti vykdomąją bylą, sustabdant dabar ar ateityje areštuoto turto realizavimą ir dabar ar ateityje areštuotų lėšų išmokėjimą, iki atskiro antstolės patvarkymo. Antstolė 2016-06-21 priėmė patvarkymus Nr. S-16-171-9233 sustabdyti lėšų išmokėjimą ir visose pareiškėjos sąskaitose nustatė 946,60 Eur sumą, kuria pareiškėja gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, patvarkymą Nr. 0171/16/00462/STBD dėl išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą sustabdymo, tačiau tuo pačiu patvarkymu nurodė pareiškėjos darbdaviui daryti įstatymų numatytas išskaitas ir saugoti jas, kadangi jos yra areštuojamos (kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA). Pareiškėja 2016-07-21 pateikė antstolei prašymą leisti jai pačiai mokėti kiekvieną mėnesį po 100,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą iki kol bus išspręstas teisminis ginčas, kadangi pareiškėjos sunki finansinė padėtis, gyvena viena, pajamas gauna tik iš darbo užmokesčio, moka būsto paskolą, slaugo neįgalią motiną, kuri gyvena Panevėžyje. Antstolė 2016-08-02 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/16/00462/INF pareiškėjos prašymo netenkino. Taip pat antstolė 2016-08-03 priėmė patikslintą patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą Nr. S-16-171-12407, kuriuo visose pareiškėjos sąskaitose nustatė ne 946,60 Eur sumą, kuria pareiškėja gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, o tik 449,73 Eur, tačiau sumokėjus būsto paskolą pareiškėjai lieka 132,73 Eur. Patvarkyme antstolė nenurodė, kodėl ženkliai mažinama LDS suma. Antstolė rėmėsi teismų praktika, tačiau, pareiškėjos nuomone, nurodytais teismo praktikos atvejais teisminiai ginčai kilę kitu pagrindu bei dėl kito dalyko. Pareiškėjos turtas ir lėšos jau areštuotos antstolės 2016-02-17 patvarkymu, t.y. antstolė jau pasinaudojo savo teise, todėl skundžiami antstolio procesiniai veiksmai yra neteisėti ir pertekliniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje panaudotos sąvokos „turtas“ ir „lėšos, esančios bankuose“ nėra tapačios antstolės patvarkyme nurodyti „darbo užmokesčio“ sąvokai. Kadangi Vilniaus teritorinė muitinė depozitinės sąskaitos neturi ir saugoti pas save išskaitytų piniginių lėšų neturi galimybės, antstolė priėmė kitą 2016-08-02 patvarkymą Nr. 0171/16/00462/INFD iš pareiškėjos darbo užmokesčio išskaitytas lėšas saugoti antstolės areštuotoje skolininkės sąskaitoje. Antstolė nenurodė, kokia teisės norma vadovaujantis ji nusprendė vykdyti skundžiamus procesinius veiksmus. Teismo prašo panaikinti 2016-08-02 patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/16/00462/INF ir tenkinti pareiškėjos prašymą leisti kiekvieną mėnesį mokėti po 100,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, panaikinant areštą pareiškėjos darbo užmokesčio sąskaitai; panaikinti 2016-08-03 patikslintą patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą Nr. S-16-171-12407 ir palikti galioti 2016-06-21 patvarkymą Nr. S-16-171-9233 sustabdyti lėšų išmokėjimą, kuriuo visose pareiškėjos sąskaitose nustatyta 946,60 Eur suma, kuria pareiškėja gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė 2016-08-22 patvarkyme dėl skolininko skundo nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/16/00462 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5442-940/2016 dėl 64223,83 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. D. trečios eilės išieškotojui Panevėžio kredito unijai. Skolininkės prašymu, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-06-13 nutartimi CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu sustabdė išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/00462, o antstolė, sustabdydama vykdomąją bylą, sustabdė areštuoto turto realizavimą ir lėšų išmokėjimą išieškotojui, bet paliko apribojimus skolininkės turtui, tame tarpe, ir piniginėms lėšoms. Pažymėjo, kad skolininkės nagrinėjamo skundo situacijoje reikšmingos aplinkybės visiškai sutampa su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutarties reikšmingomis aplinkybėmis. Minėtoje situacijoje antstolis gali imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turtą. Įstatyme aiškiai nurodyta, kad sustabdžius išieškojimą, antstolis gali surasti ir areštuoti skolininko turtą. Antstolis gali areštuoti bet kokios rūšies turtą. Nurodė, kad per mėnesį atliktos ir areštuotos išskaitos iš skolininkės darbo užmokesčio daugiau nei keturis kartus viršija jos prašyme nurodytą 100,00 Eur per mėnesį siūlomą mokėti sumą kreditoriaus reikalavimams užtikrinti į antstolės depozitinę sąskaitą vietoje iš skolininkės darbo užmokesčio atliekamų išskaitų. Tai pažeistų kreditoriaus reikalavimų užtikrinimą sustabdytame išieškojime. Pažymėjo, kas tas faktas, jog antstolė 2016-02-17 jau buvo areštavusi skolininkės turtą, nepaneigia antstolės pareigos, atlikti papildomų procesinių veiksmų, kuriais siekiam teisėtais būdais kiek įmanoma labiau užtikrinti kreditoriaus reikalavimo įvykdymą, kai išieškojimas yra sustabdomas. Skolininkė skunde nepagrįstai teigia, jog ji negali disponuoti savo darbo užmokesčiu, nes jai neleidžiama naudotis tą darbo užmokesčio dalimi, iš kurios negalima išniekoti atlikus įstatyme numatytas išskaitas. Nors skolininkė moka būsto kreditą ir, skolininkės teigimu, jos finansinė padėtis yra bloga, tai jokiais būdais negali paneigti išieškotojo intereso, kad jo reikalavimas sustabdytame išieškojime būtų kiek įmanoma labiau užtikrintas. Skolininkės turtinė padėtis, negali būti pagrindas pripažinti skolininkės procesinius veiksmus neteisėtais. Antstolė patvarkymu nutarė atsisakyti tenkinti skundą, persiųsti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teismui.
Suinteresuotas asmuo Panevėžio kredito unija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.
Dalyvaujantis byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga bei vykdomosios bylos Nr. 0171/16/00462 (toliau – vykd.b.) medžiaga nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/16/00462 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5442-940/2014 dėl 64223,83 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos trečios eilės išieškotojo Panevėžio kredito unijos naudai (vykd.b.l. 2, 53). 2016-02-17 buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl turto arešto bei areštuojamo turto įvertinimo (vykd.b.l. 42), bei Turto arešto aktas (vykd.b.l. 50-51), kuriuo pareiškėjos turtas ir lėšos buvo areštuotos. Skolininkės prašymu, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-06-13 nutartimi CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu sustabdė išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/00462, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nutartimi išduotą vykdomąjį raštą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (vykd.b.l. 93). Antstolė nutarties pagrindu 2016-06-21 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. 0171/16/00462/STB (vykd.b.l. 100) ir nusprendė sustabdyti vykdomąją bylą, sustabdant dabar ar ateityje areštuoto turto realizavimą ir dabar ar ateityje areštuotų lėšų išmokėjimą, iki atskiro antstolės patvarkymo, išaiškinant, kad minėtu pagrindu sustabdžius vykdomąją bylą, antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Antstolė 2016-06-21 priėmė patvarkymus Nr. S-16-171-9233 sustabdyti lėšų išmokėjimą ir visose pareiškėjos sąskaitose nustatė 946,60 Eur sumą, kuria pareiškėja gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį (vykd.b.l. 103), patvarkymą Nr. 0171/16/00462/STBD dėl išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą sustabdymo (vykd.b.l. 102) ir tuo pačiu patvarkymu nurodė pareiškėjos darbdaviui Vilniaus teritorinei muitinei daryti įstatymų numatytas išskaitas ir saugoti jas, kadangi jos yra areštuojamos (kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA). Pareiškėja 2016-07-21 pateikė antstolei prašymą leisti jai pačiai mokėti kiekvieną mėnesį po 100,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą iki kol bus išspręstas teisminis ginčas (vykd.b.l. 114). Antstolė 2016-08-02 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/16/00462/INF pareiškėjos prašymo netenkino (vykd.b.l. 126). Taip pat antstolė 2016-08-03 priėmė patikslintą patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą Nr. S-16-171-12407, kuriuo visose pareiškėjos sąskaitose nustatė ne 946,60 Eur sumą, kuria pareiškėja gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, o tik 449,73 Eur (vykd.b.l. 130).
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimams vykdyti proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi, teisėtos priemonės, kurias antstolis gali taikyti, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, yra aiškiai apibrėžtos CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir Antstolių įstatyme.
Vienu iš skundo argumentų pareiškėja nurodo, kad antstolė rėmėsi teismų praktika, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2013, tačiau, pareiškėjos nuomone, nurodytais teismo praktikos atvejais teisminiai ginčai kilę kitu pagrindu bei dėl kito dalyko. Teismas nesutinka su pareiškėjos nuomone ir pažymi, jog antstolės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2013, nors ir nėra faktinėmis aplinkybėmis tapati, tačiau yra reikšminga teisės taikymo prasme šioje byloje.
Pareiškėja skundu prašo panaikinti 2016-08-02 patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/16/00462/INF ir tenkinti pareiškėjos prašymą leisti kiekvieną mėnesį mokėti po 100,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, panaikinant areštą pareiškėjos darbo užmokesčio sąskaitai; panaikinti 2016-08-03 patikslintą patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą Nr. S-16-171-12407 ir palikti galioti 2016-06-21 patvarkymą Nr. S-16-171-9233 sustabdyti lėšų išmokėjimą, kuriuo visose pareiškėjos sąskaitose nustatyta 946,60 Eur suma, kuria pareiškėja gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Pareiškėja antstolės veiksmų neteisėtumą sieja su tomis aplinkybėmis, kad antstolė sustabdytoje vykdomojoje byloje negali areštuoti skolininkės turto, tame tarpe ir lėšų, antstolė savo patvarkyme nenurodė, kodėl ženkliai mažinama laisvai disponuojama suma (toliau – LDS) suma, pareiškėjos turtas ir lėšos jau areštuotos antstolės 2016-02-17 patvarkymu, t.y. antstolė jau pasinaudojo savo teise, todėl skundžiami antstolio procesiniai veiksmai yra neteisėti ir pertekliniai.
CPK 628 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais, antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Sustabdžius išieškojimo vykdymą, yra sustabdomi turto realizavimo ir lėšų paskirstymo ir išmokėjimo veiksmai, kurie gali sukelti skolininkui neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, nes atlikus minėtus veiksmus, skolininkas patiria nebe disponavimo teisės apribojimus, bet netenka pačios nuosavybės teisės į turtą. Tuo tarpu, turto paieškos ir arešto veiksmai pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-08-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog antstolis gali imtis tik priemonių surasti ir areštuoti skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2013).
Teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas yra nukreiptas į ateitį. Sustabdžius teismo procesinio sprendimo vykdymą, jokie šio sprendimo vykdymo veiksmai nebegali būti atliekami, tačiau teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas nereiškia jau atliktų vykdymo veiksmų atšaukimo ar panaikinimo (Vilniaus apygardos teismo 2016-07-21 nutartis, civilinėje byloje Nr. 2S-1460-450/2016). Vykdomosios bylos Nr. 0171/16/00462 medžiaga patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-13 nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius išieškojimą vykdymo procese iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, antstolė neatliko jokių procesinių veiksmų, išskyrus 2016-06-21 patvarkymų dėl vykdomosios bylos sustabdymo, dėl išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą sustabdymo, dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo, dėl arešto panaikinimo priėmimo (vykd.b.l. 100-104), taip pat antstolė 2016-08-02 priėmė patvarkymus dėl lėšų arešto, dėl informacijos pateikimo, 2016-08-03 patikslintą patvarkymą dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo (vykd.b.l. 124, 126, 130), tačiau antstolė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nei išieškant skolą išieškotojo naudai, nei išieškant vykdymo išlaidas, t.y. skundžiami antstolės patvarkymai nesuvaržė skolininkės interesų ir nesukėlė skolininkei neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių. Kaip jau buvo minėta, įstatymas reglamentuoja, kad sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti (CPK 628 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad antstolė areštavo pinigines lėšas nereiškia, kad yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje, kuri antstolės patvarkymu buvo sustabdyta.
CPK 628 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sustabdžius išieškojimą antstolis gali surasti ir areštuoti skolininko turtą. Faktas, jog antstolė 2016-02-17 jau buvo areštavusi skolininkės turtą, nepaneigia antstolės pareigos, atlikti papildomų procesinių veiksmų, kuriais siekiama teisėtais būdais kiek įmanoma labiau užtikrinti kreditoriaus reikalavimo įvykdymą, kai išieškojimas yra sustabdomas. Kaip teisingai antstolė nurodė patvarkyme, minėtoje teisės normoje nenurodytos ir neišskiriamos kokios nors turto rūšys, kurių antstolis sustabdytame išieškojime negali areštuoti, t.y. antstolis skolininko pinigus, kaip turtą, gali surasti ir areštuoti. Darbo užmokesčio ypatumas vykdymo procese yra tas, kad iš darbo užmokesčio nėra išieškoma visa apimtimi, o išieškoma CPK 736 straipsnio tvarka atliekant išskaitas. Sustabdytame išieškojime antstolis gali surasti ir areštuoti tą darbo užmokesčio dalį, iš kurios CPK 76 straipsnio tvarka išieškojimas būtų galimas, jei išieškojimas nebūtų sustabdytas, ką antstolė ir padarė priimdama 2016-02-17 patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir 2016-06-21 patvarkymą dėl išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą sustabdymo (vykd.b.l. 39, 102). Pažymėtina ir tai, kad sustabdžius išieškojimą taikant laikinąsias apsaugos priemones CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, skolininkas nėra atleidžiamas nuo pareigos grąžinti skolą, kadangi sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, vykdomasis dokumentas nepanaikinamas.
Pareiškėja prašo panaikinti 2016-08-02 patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/16/00462/INF ir tenkinti pareiškėjos prašymą leisti kiekvieną mėnesį mokėti po 100,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, panaikinant areštą pareiškėjos darbo užmokesčio sąskaitai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat įsiteisėję teismo sprendimai turi būti įvykdyti per kiek įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis). Priverstinio sprendimų vykdymo procesas yra svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas ar nutartis (ar bet koks kitas vykdomasis dokumentas) būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis), tame tarpe ir vykdyti CPK 736 straipsnyje numatytas išskaitas. Kaip antstolė nurodė patvarkyme, pareiškėjos siūlomos per mėnesį savanoriškai mokėtina suma yra žymiai mažesnė nei CPK 736 straipsnyje numatytos išskaitos. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad kreditorius Panevėžio kredito unija raštu informavo antstolę, jog nesutinka su skolininkės prašymu dėl skolos išieškojimo dalimis ir prašo vykdyti skolos išieškojimą iš skolininkės tesiės aktų nustatyta tvarka (vykd.b.l. 119). Atsižvelgiant tai, antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, skolą mokėti pareiškėjos nurodytomis dalimis.
Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punktu, išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Antstolė 2016-06-21 patvarkymu areštuotoje skolininkės sąskaitoje, į kurią ji gauna darbo užmokestį, nustatė LDS 946,60 Eur (vykd.b.l. 103), kuria skolininkė gali naudotis kiekvieną mėnesį. Antstolei patikrinus VSDFV duomenis paaiškėjo, jog atskaičius skolininkės deklaruojamo darbo užmokesčio mokesčius bei 736 straipsnio tvarka iš šio darbo užmokesčio atlikus išskaitas, skolininkei jos darbovietė turi pervesti tik ne daugiau kaip 449,73 Eur iš kurios negalima išieškoti (vykd.b.l. 125). Atsižvelgiant į tai, antstolė pagrįstai sumažino LDS sumą iki 449,73 Eur per mėnesį ir priėmė 2016-08-03 patikslintą patvarkymą (vykd.b.l. 130), o pareiškėja gali disponuoti savo darbo užmokesčiu ta dalimi iš kurios negalima išieškoti atlikus įstatyme numatytas iškaistas. Pažymėtina ir tai, kad antstolės 2016-08-11 patikslintu patvarkymu pareiškėjai LDS suma buvo padidinta iki 648,29 Eur per mėnesį (vykd.b.l. 140).
Kaip minėta, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad priimdama skundžiamus patvarkymus antstolė laikėsi įstatymo nuostatų, ir, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius, t.y. antstolė vykdymo procese veikė tik pagal jai suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją, todėl nėra pagrindo skundui tenkinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.