Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30683-18 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N. 2018 metų birželio 27 d. apie 18.30 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini), 42 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nu(duomenys neskelbtini), matančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą J. K. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 promilės etilo alkoholio).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018-06-27 nuo 14.00-15.00 val. jis vartojo alkoholį, išgėrė 6-7 skardines alaus. Jautėsi apsvaigęs, bet nesijautė girtas. Apie 18.30 val. susitiko su drauge J. K., ji leisdavo jam naudotis savo automobiliu Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis turėjo šio automobilio raktelius. Susitikę abu važiavo į jos kaimą – (duomenys neskelbtini),., nes reikėjo palaistyti šiltnamį. J. K. nežinojo, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio ir apie tai jai nieko nesakė. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi, nes jam atimta teisė vairuoti. Suvokia ir supranta, kad negalima vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, bet kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio (b. l. 64-66, 71-72).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu naudodavosi ji ir jos draugas T. N.. 2018-06-27 po 18.00 valandos ji važiavo su T, kuris vairavo jos automobilį, Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kaimą. T. N. buvo su akiniais nuo saulės, buvo karšta lauke, automobilyje buvo atidaryti langai, dėl to jai alkoholio kvapo nesijautė. Važiuodami beveik nebendravo, jis neminėjo, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio. Jei jis būtų apie tai jai pasakęs arba pati būtų supratusi, būtų pati vairavusi savo automobilį, nes buvo blaivi ir turi vairuotojo pažymėjimą (b. l. 15-17).

2018-06-27 apžiūros protokolu nustatyta, kad A6 kelyje (duomenys neskelbtini), -(duomenys neskelbtini), -(duomenys neskelbtini), 42 km, (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu fotografuota (b. l. 9-12).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 2018-06-27 dirbant su vyriausiuoju patruliu A. J., apie 18.45 val., kelyje A6 42 km patikrinimui sustabdė automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vairuojamą T. N.. 19.00 val. T. N. alkotesteriu „Alcotest 6810“ buvo nustatytas 1,77 promilės girtumas, atlikus pakartotinį tyrimą 19.17 val. buvo nustatytas 1,96 promilės girtumas. Automobilyje, keleivio vietoje, kartu važiavo J. K.. T. N. buvo pristatytas į Jonavos ligoninę kraujo mėginiui paimti (b. l. 13).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma nustatyta, kad automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini),, valdytoja – savininkė yra J. K. (b. l. 18).

VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta, kad automobilio Audi A3, 1997 m. gamybos, vertė 2018 m. liepos mėn. yra 1320 eurų (b. l. 19).

Asmens blaivumo tikrinimo kvitais nustatyta, kad 2018-06-27 19.00 val. T. N. nustatytas 1,77 promilės girtumas, 19.17 val. nustatytas 1,96 promilės girtumas (b. l. 44-45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6550/20189(01) nustatyta, kad T. N. kraujyje, paimtame 2018-06-27 20.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 promilės etilo alkoholio (b. l. 49).

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį kylą tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. N. veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuota teisingai. Nustatyta, kad kaltinamasis, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 promilės etilo alkoholio). Savo kaltę kaltinamasis T. N. pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina specialisto išvada, liudytojos parodymai, tarnybinis pranešimas ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis T. N. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 74-75). Prokurorė siūlo kaltinamajam skirti BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo T. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. T. N. neteistas (b. l. 54), administracine tvarka baustas (b. l. 77-82), nedirbantis (b. l. 58), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 59). Vertintina ir tai, kad kaltinamasis T. N. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam skirtos baudos nėra sumokėtos. Be to, 2015-11-09 nutarimu T. N. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, todėl jam buvo paskirta bauda ir specialios teisės atėmimas 12 mėnesių. Tai rodo, kad T. N. kaip kelių eismo dalyvis jau yra suformavęs savo elgesio modelį – vairuoti pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir neblaiviam. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nedaro, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad T. N. teisiamas pirmą kartą, jam skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis areštas, nustatant mažesnę nei vidutinę arešto bausmės trukmę (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

T. N. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, tai darė būdamas neblaivus, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nors, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Taigi, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 promilės etilo alkoholio, kad yra eilę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant dviejų metų baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-255/2017, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-209/2017). Nagrinėjamu atveju T. N. vairavo automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu kaltinamojo T. N. vairuotas automobilis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-420-498/2017, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-424-785/2017).

Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis registruotas J. K. vardu (b. l. 18). Kaltinamasis duodamas parodymus patvirtino, kad kartu važiavusi J. K. nežinojo, kad jis yra apsvaigęs nuo alkoholio. J. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog nepastebėjo, kad T. N. yra apsvaigęs nuo alkoholio, nes tokiu atveju būtų pati vairavusi automobilį. Nustatyta, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole (b. l. 36) ir turto apyraše (b. l. 39) nurodyta automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1320 Eur. Šią automobilio vertę patvirtina ir VšĮ „Emprekis“ pažyma (b. l. 19). Taigi, įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo principą, todėl teismas konstatuoja, kad nesant galimybės konfiskuoti transporto priemonės – automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė ir priklauso trečiajam asmeniui J. K., siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, iš kaltinamojo T. N. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1320 eurų (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-319/2017, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436-211/2017).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – pakeistina į suėmimą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės 2018-07-25 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to – panaikintinas.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad proceso išlaidas byloje sudaro automobilio Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pervežimo kaina – 8,70 Eur ir saugojimo kaina – 1,10 Eur nuo 2018-06-27 iki 2018-07-25. Atsižvelgtina į tai, jog nagrinėjamu atveju automobilio Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo automobilių aikštelėje (duomenys neskelbtini),, išlaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, kadangi byloje nėra duomenų kiek konkrečiai Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK sumokėjo M. J. IĮ už automobilio transportavimą ir saugojimą, taip pat nėra duomenų apie išrašytą sąskaitą, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo, nes šios išlaidos realiai dar nėra patirtos. Byloje pateikta tik Kauno apskrities VPK Finansų skyriaus vedėjos pažyma (b. l. 23) bei 2018-06-26 paslaugų teikimo sutartis (b. l. 16-31), kurioje nurodyti fiksuoti paslaugų įkainiai dėl automobilio saugojimo išlaidų. Pažymėtina, kad toks sprendimas neužkerta kelio savo teisę į nuostolių atlyginimą įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. N. 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, paskirti T. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams.

Paskirti T. N. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti valstybės naudai automobilio Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1320 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – pakeisti į suėmimą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės 2018-07-25 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Petraškienė