Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Sollor“ atstovei advokatei M. L.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sollor“ ieškinį atsakovei UAB „Austana“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019-02-19 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (el. b. t. 1, l. 5–28). 2019-02-19 priėmimo–perdavimo aktas (el. b. t. 1, l. 29–45). 2019-02-19 pakvitavimas (el. b. t. 1, l. 51). PVM sąskaita faktūra už elektros energiją (el. b. t. 1, l. 52). Mokėjimo pavedimai (el. b. t. 1, l. 53, 54). Juridinių asmenų registro išrašas dėl UAB „Austana“ (el. b. t. 1, l. 55–59), dėl UAB „Sollor“ (el. b. t. 1, l. 60–65).

Dėl skolos pagal pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo.

Teismas pažymi, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, abi sutarties šalys turi teisių ir pareigų. Viena iš pagrindinių nekilnojamojo turto pardavėjo pareigų yra perduoti kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjo – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkėjo pareiga sumokėti pardavėjui už perkamą daiktą nustatytą kainą yra piniginė prievolė. Tuo atveju, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymuose ar sutartyje nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis), t. y. prašyti apginti jo teises CK 1.138 straipsnio 4 ir 6 punktuose nustatytais būdais. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tuo atveju, kai pirkėjas neįvykdo sutartinės prievolės sumokėti nustatytą kainą, pardavėjas turi teisę pasirinkti vieną iš pažeistų teisių gynimo būdų: reikalauti sumokėti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu kainos nesumokėjimas daro sutarties pažeidimą esminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2009). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis.

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje buvo sutarta atsiskaitymas už parduotą turtą dalimis, t. y. pagal sutarties 4.1 p. 4000 Eur gauti pardavėjo pagal tarpusavyje pasirašytą susitarimą, 70 000 Eur pirkėjas įsipareigojo sumokėti bankiniu pavedimu, 30 000 pirkėjas lieka skolingas ir įsipareigoja sumokėti ne vėliau, kaip iki 2019-03-15 (el. b. t. 1, l. 20). Ieškiniu prašoma priteisti 14 000 Eur sumą, nes dalį sumos atsakovė sumokėjo. Teisminio proceso metu atsakovė pripažino, kad pagal sutarties sąlygas likusi nesumokėta kainos dalis sudaro 14 000 Eur. Nesitarimas tarp šalių yra ne dėl likusios mokėtinos sumos, o dėl šios sumos sulaikymo pagrįstumo.

Teismas nurodo, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (CK 6.398 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalys 2019-02-19 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, tą pačią dieną, t. y. 2019-02-19 pasirašė priėmimo perdavimo aktą. Darytina išvada, kad atsakovei nuosavybės teisė į parduotą turtą perėjo ir ji yra šio turto savininkė nuo 2019-02-19. Procesiniuose dokumentuose, teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad nebuvo perduota dalis turto, t. y. ji neturi tų patalpų raktų ar pan. Duomenų pagrindžiančių šias aplinkybes atsakovė nepateikė.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑67/2014; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju šalių pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo pereina nuosavybės teisė į parduotą turtą atsakovei, šiuo aktu atsakovė patvirtina, kad valdymo teisė jai yra perduota. Atsakovė nereiškė reikalavimo dėl priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, ar iš dalies negaliojančiu, dėl savininko teisių gynimo ar pan. Darytina išvada, kad jokių, objektyvaus pobūdžio aplinkybių, patvirtinančių atsakovės poziciją dėl patalpų dalies neperdavimo nepateikta. Byloje pateikti tik atsakovės el. laiškai, kurie negali paneigti šalių pasirašyto akto, kuris patvirtintas notarine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės argumentai, kad nebuvo perduota dalis patalpų, nesudaro pagrindo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl likusios sumos nesumokėjimo.

Atsakovė taip pat nurodė, kad pasirinko savo teisių gynimo būdą ir sustabdė prievolės – sumokėti likusią sumą, vykdymą, nes neperduota dalis patalpų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46 , 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti kita šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018 ir kt.). Duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja aptartos sąlygos dėl prievolės sustabdymo nėra, todėl laikytina, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė likusios sumos sumokėjimą.

CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Pagal esančius duomenis konstatuotina, kad atsakovei patalpos perduotos priėmimo–perdavimo aktu, šis aktas nenuginčytas ir yra galiojantis. Teismas aptarė, kad vien atsakovės patikti el. laiškai, į kuriuos atsakymo nėra pateikta, nesudaro pagrindo nesivadovauti minėtu aktu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinio reikalavimas dėl likusios kainos sumokėjimo tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 14 000 Eur suma pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas.

Dėl delspinigių priteisimo.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnio nuostatas, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Pagal šalių pasirašytos sutarties 11.6 p. trečią papunktį buvo sutarti 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, nuo nesumokėtos sumos už pradelstą laikotarpį. Šiuo atveju nesumokėta likusi kainos dalis yra 14 000 Eur, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki 2019-03-15 (Sutarties 4.1 p.). nuo šios datos iki kreipimosi į teismą dienos už 124 d. susidaro 347,20 Eur delspinigių. Procesiniuose dokumentuose atsakovė delspinigių dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes iš atsakovė priteistina 347,20 Eur suma.

Dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 564,16 Eur sumą, kuri buvo sumokėta už elektros energiją. Šalys pirkimo–pardavimo sutartyje susitarė, kad pirkėjas įsipareigoja mokėti mokesčius už elektros energiją, žemės mokestį bei visus kitus mokesčius, kuriuos privalo mokėti pirkėjas už nupirktus daiktus nuo priėmimo–perdavimo pirkėjui akto pasirašymo dienos pagal esamų apskaitos skaitliukų rodmenis bei pateiktas sąskaitas (sutarties 6.2 punktas, el. b. t. 1, l. 21). Priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas 2019-02-19. Sąskaitos ieškovės vardu išrašytos už elektros energiją 2019 m. kovo mėnesiui bendrai 564,16 Eur sumai, t. y. po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Šios sąskaitos buvo apmokėtos ieškovės bankiniais pavedimais. Darytina išvada, kad ieškovė apmokėjo sąskaitas, kurias pagal sutarties sąlygas turėjo mokėti atsakovė. Duomenų apie papildomus susitarimus tarp šalių už šį laikotarpį dėl elektros apmokėjimo nėra pateikta, nors atsakovė teigė, kad ieškovė toliau naudojosi patalpomis ir naudojo elektros energiją.

Apibendrinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal sudarytos sutarties sąlygas atsakovei kilo pareiga apmokėti už elektros energija po 2019-02-19, duomenų apie kitus šalių susitarimus byloje nėra pateikta, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovei mokėti skolą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2019-07-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patekimus ieškinį priteistinos iš atsakovės ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1,4 dalys).

Ieškovė paduodama sumokėjo 336 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Ieškovė taip pat nurodo, kad patyrė 1400 Eur atstovavimo išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos. Šios išlaidos detalizuotos atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl priteistinos iš atsakovė ieškovei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Sollor“, juridinio asmens kodas 111513642, iš atsakovės UAB „Austana“, juridinio asmens kodas 303301296, iš viso 14564,16 Eur skolos ir 347,20 Eur delspinigių; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-26) iki sprendimo visiško įvykdymo; 336,00 Eur žyminio mokesčio ir 1400 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.