- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-518-264/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12298-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Austana“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sollor“
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Austana“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20265-944/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sollor“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Austana“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Sollor“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Austana“ 14 564,16 Eur skolos, 347,20 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė liko skolinga pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį 14 000 Eur sumą. Paaiškino, kad atsakovė po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo nesudarė sutarties su paslaugų tiekėjais, todėl ieškovė gavo sąskaitą už elektros energiją, kurią apmokėjo, iš viso – 564,16 Eur. Atsakovei nesumokėjus nustatytais terminais dalies kainos, pagal sutarties nuostatas skaičiuojami delspinigiai, kuriuos prašo priteisti. Ieškovė dubliku palaikė savo poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovė atlaisvino patalpas, yra pasirašytas priėmimo perdavimo aktas, ieškovė nesinaudoja atsakovei perduotais pastatais. Atsakovės taikytas prievolės atsiskaityti sustabdymas nelaikytinas adekvačia priemone, sąžininga ar protinga. Atsakovė turi pagrįsti savo teiginius, kad ne visas turtas perduotas, tačiau tokiu duomenų nepateikė. Teigė, kad visos patalpos atsakovei yra perduotos, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo sulaikyti likusio mokėjimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Austana“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad sutarties sudarymo metu buvo pasirašytas nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo aktas, tačiau dalis turto atsakovei neperduota. Dėl šios aplinkybės atsakovė sustabdė prievolės vykdymą. Tripliku palaikė savo poziciją. Papildomai nurodė, kad ne visi ieškovės raktai tiko, todėl atsakovė negali perimti viso nupirkto turto. Esant tokioms aplinkybėms atsakovė pasinaudojo suteikta teise sulaikyti mokėjimą. Patvirtino, kad nėra pilnai apmokėta pagal sutarties sąlygas už įsigytą turtą. Paaiškino, kad po sutarties pasirašymo ir priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ieškovė naudojosi patalpomis. Šiuo metu ieškovė nėra perdavusi naudojimui dalies patalpų, todėl yra sulaikytas mokėjimas. Papildomai nurodė, kad ieškovė naudojosi patalpomis, todėl sumokėjo už elektros energiją. Atsakovės vertinimu ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti už elektros energiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „Sollor“ iš atsakovės UAB „Austana“ 14 564,16 Eur skolos, 347,20 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 26 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, 336,00 Eur žyminio mokesčio ir 1400 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
4. Sprendė, jog nesutarimas tarp šalių yra ne dėl likusios mokėtinos sumos, o dėl šios sumos sulaikymo pagrįstumo. Teismas darė išvadą, jog objektyvaus pobūdžio aplinkybių, patvirtinančių atsakovės poziciją dėl patalpų dalies neperdavimo nepateikta. Nurodė, kad byloje pateikti tik atsakovės el. laiškai, kurie negali paneigti šalių pasirašyto akto, kuris patvirtintas notarine tvarka, galioja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės argumentai, jog nebuvo perduota dalis patalpų, nesudaro pagrindo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl likusios sumos nesumokėjimo. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti tik el. laiškai, į kuriuos atsakymo nėra pateikta, nesudaro pagrindo nesivadovauti minėtu perdavimo aktu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimą dėl likusios kainos sumokėjimo teismas tenkino ir iš atsakovės priteisė 14 000 Eur sumą pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas.
5. Teismas nurodė, jog pagal šalių pasirašytos sutarties 11.6 p. trečią papunktį buvo sutarti 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, nuo nesumokėtos sumos už pradelstą laikotarpį. Šiuo atveju nesumokėta likusi kainos dalis yra 14 000 Eur, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki 2019-03-15 (Sutarties 4.1 p.). nuo šios datos iki kreipimosi į teismą dienos už 124 d. susidaro 347,20 Eur delspinigių. Procesiniuose dokumentuose atsakovė delspinigių dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas iš atsakovės priteisė 347,20 Eur sumą.
6. Teismas darė išvadą, kad pagal sudarytos sutarties sąlygas atsakovei kilo pareiga apmokėti už elektros energija po 2019 m. vasario 19 d., duomenų apie kitus šalių susitarimus byloje nėra pateikta, todėl 564,16 Eur sumą teismas priteisė iš atsakovės ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Atsakovė UAB „Austana“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog: „2019 m. vasario 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis (toliau tekste - Sutartis), pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei nekilnojamąjį turtą, susidedantį iš komplekso pastatų. Sutarties pasirašymo momentu ir buvo pasirašytas nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktas, tačiau dalis turto iki šiol atsakovei yra neperduotas. Dėl šių aplinkybių atsakovė pasirinko savo teisių gynimo būdą ir sustabdė prievolę - sumokėti dalį Sutarties sumos“, ir priėmė neteisingą sprendimą, konstatuodamas, jog atsakovei patalpos perduotos priėmimo-perdavimo aktu, todėl nebuvo jokio pagrindo stabdyti prievolę.
10.2. Teismas neanalizuodamas tikrųjų sandorio šalių ketinimų, tikslų, sandorio sudarymo aplinkybių, šalių tarpusavio santykių, nepagrįstai sprendė, jog ieškovė yra perdavusi visas patalpas atsakovei.
10.3. Teismas byloje vertino tik patalpų perdavimo - priėmimo aktą, nevertindamas visų įrodymų visumos, todėl teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas.
10.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje nėra prievolės sustabdymo sąlygų, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šioje byloje egzistuoja visos sąlygos prievolės sustabdymui, todėl atsakovė pagrįstai taikė prievolės sustabdymą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Sollor“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: 1) Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą; 2) nepranešus atsakovei UAB „Austana“ taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti UAB „Austana“ priklausantį turtą 16 647,36 Eur sumai; 3) priteisti ieškovei UAB „Sollor“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai sumokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 1 500 Eur sumai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl bylos aplinkybių vertinimo, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino R. K. 2019 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais siųstus el. laiškus ieškovei UAB „Sollor“.
11.2. Byloje apeliantės nurodyti faktai neegzistuoja, nes jeigu jie egzistuotų, tuomet apeliantė privalėtų pasinaudoti patalpų savininko teisių gynimo būdais.
11.3. Apeliantės argumentai, jog patalpai netinka raktai ir ji negali jų atrakinti yra neįrodyti, be to, neatitinka tikrovės, nes pastato priešgaisrinėje dėžutėje privalo ir buvo laikomi visų patalpų raktų dublikatai. Pažymi, kad savininkas savo noru bet kada gali pakeisti jam priklausančių patalpų durų spynas.
Šalies argumentai
11.4. Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje nėra prievolės sustabdymo sąlygų. Apeliantė konkrečiai nenurodė ir neatskleidė apeliaciniame skunde, kokiais duomenimis byloje ji grindžia šį apeliacinio skundo argumentą.
11.5. Apeliantės teiginys, kad šioje byloje egzistuoja visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prievolės sustabdymo sąlygos yra formalus ir nepagrįstais jokiais įrodymais.
11.6. Apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo perduota dalis turto, prieštarauja byloje esantiems duomenims, nes byloje esantys rašytiniai dokumentai – 2019 m. vasario 19 d. priėmimo - perdavimo aktas bei pirkimo-pardavimo sutartis (5.3 punktas) – įrodo, kad ieškovės UAB „Sollor“ prievolė perduoti turtą laikoma įvykdyta nuo turto perdavimo akto pasirašymo. Kaip minėta aukščiau, atsakovei nuosavybės teisė į parduotą turtą perėjo ir ji yra šio turto savininkė nuo 2019 m. vasario 19 d.
11.7. Apeliantė apeliaciniame skunde nors ir prašo panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą, tačiau neginčija teismo sprendimo dėl skolos už elektros energiją 546,16 Eur priteisimo, taip pat dėl delspinigių 347,20 Eur priteisimo.
11.8. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta teismo sprendimo panaikinimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
12. Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinus apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytą 2019-02-19 pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir jame esančių pastatų adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo (el. b. t. 1, l. 5–28) buvo sutarta dėl atsiskaitymo už parduotą turtą - dalimis (bendra daiktų kaina 104 000 Eur), t. y. pagal sutarties 4.1 p. 4000 Eur gauti pardavėjo pagal tarpusavyje pasirašytą susitarimą, 70 000 Eur pirkėjas įsipareigojo sumokėti bankiniu pavedimu, 30 000 pirkėjas lieka skolingas ir įsipareigoja sumokėti ne vėliau, kaip iki 2019-03-15 (el. b. t. 1, l. 20). Taip pat nustatyta, kad 2019-02-19 priėmimo–perdavimo aktu ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė visą pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą turtą - žemės sklypą su jame esančiais statiniais (1-12 pozicijos), atsakovė 2019-01-15 - 2019-05-15 laikotarpiu 7 mokėjimo pavedimais ieškovei sumokėjo iš viso 90 000 Eur, tame tarpe – 70 000 Eur - sutarties sudarymo dieną – 2019-02-19 (el. b. t. 1, l. 29–45, 50-51). Atsakovė likusios skolos sumos - 14 000 Eur ieškovei nustatytais terminais nesumokėjo, teigdama, kad ieškovė neatlaisvino dalies patalpų, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, padaręs išvadą, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė likusios skolos sumos sumokėjimą.
17. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko bylą išsprendė neteisingai.
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Civilinio proceso kodekso (CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliantės apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
20. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad liko skolinga ieškovei skundžiamu teismo sprendimu priteistą 14 000 Eur skolą pagal sutartį, tačiau šios sprendimo dalies neteisėtumą argumentuoja tuo, kad apeliantės įsitikinimu, ji įrodė, kad turėjo teisę sustabdyti ginčo prievolės vykdymą, nes ieškovė iki šiol neatlaisvino dalies atsakovei perduotų patalpų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė priešingas išvadas.
21. Prievolės vykdymo sustabdymas yra numatytas CK 6.64 straipsnyje. Šios normos 2 dalyje nurodyta, kad „skolininkas [...] turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą“. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.
22. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad ieškovė iki šiol neatlaisvino dalies patalpų, todėl atsakovė pasinaudojo įstatymo suteikta teise sulaikyti mokėjimą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą šie apeliacinio skundo teiginiai atmestini
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartines prievoles, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (CK 6.46 str., 6.58 str., 6.207 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014).
24. Priešpriešinėmis šalių prievolėmis yra laikomos prievolės, kurios vykdytinos vienu metu, paeiliui viena po kitos, arba kai vienos iš šių prievolių vykdymas yra kitos prievolės vykdymo sąlyga (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1186/2012).
25. Pirkimo - pardavimo sutarties 5.1 p., 5.3 punktų sąlygos patvirtina, kad nuosavybės teisė pirkėjui (Atsakovei) į parduotą turtą pereina pardavus nekilnojamąjį turtą ir surašius jo perdavimo – priėmimo aktą, o pardavėjo prievolė perduoti turtą laikoma įvykdyta nuo turto perdavimo pirkėjui ir akto apie perdavimą nuosavybėn surašymo. Sutarties 6.2 punkte numatyta atsakovė įsipareigoja visiškai ir tinkamai atsiskaityti su ieškove už parduotą nekilnojamąjį turtą pagal Sutartį iki 2019-03-15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalių pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo pereina nuosavybės teisė į parduotą turtą atsakovei ir šiuo aktu atsakovė patvirtino, kad valdymo teisė jai yra perduota, kad atsakovė nereiškė reikalavimo dėl priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, ar iš dalies negaliojančiu, dėl savininko teisių gynimo ar pan., kad atsakovės el. laiškai negali paneigti šalių pasirašyto akto, patvirtinto notarine tvarka, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių skolos sulaikymui pagrįsti bei nevykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl likusios sumos nesumokėjimo.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmestinais apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė įrodė, jog jai ieškovė neperdavė dalies turto, nes tokie teiginiai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Kaip minėta, byloje esantys rašytiniai dokumentai – 2019 m. vasario 19 d. priėmimo - perdavimo aktas bei pirkimo-pardavimo sutartis (5.3 punktas) – įrodo, kad ieškovės UAB „Sollor“ prievolė perduoti turtą laikoma įvykdyta nuo turto perdavimo akto pasirašymo. Kaip minėta aukščiau, atsakovei nuosavybės teisė į parduotą turtą perėjo ir ji yra šio turto savininkė nuo 2019 m. vasario 19 d.
27. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo pagrindo nevykdyti iš sutarties kylančios prievolės atsiskaityti už įgytą nekilnojamąjį turtą, kuris atsakovei buvo parduotas pagal 2019 m. vasario 19 d. bei perduotas atsakovei tos pačios datos priėmimo-perdavimo aktu, kuris jokiais objektyviais įrodymais nenuginčytas ir galiojantis. Apeliantės nurodyta prievolės atsiskaityti su ieškove sustabdymo priežastis, kaip savigynos forma, nelaikytina pateisinama, adekvati, sąžininga ar protinga. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad dalis turto yra neperduota, nėra patvirtinta objektyviais įrodymais.
28. Apeliantė apeliaciniame skunde nors ir prašo panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą, tačiau nenurodo jokių argumentų ir iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl skolos už elektros energiją - 546,16 Eur priteisimo, taip pat dėl delspinigių 347,20 Eur priteisimo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo detaliai pasisakyti ir vertinti šią skundžiamo sprendimo dalį kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šiuos ieškinio reikalavimus.
29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.
Dėl bylos procesinės baigties.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti ieškovės ar atsakovų apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
31. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
32. Ieškovė byloje pateikė prašymą dėl 1538 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2020-01-20 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 200120, 2020-01-23 mokėjimo nurodymą). Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 1500 Eur patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Kadangi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismo 2020-02-07 nutartimi netenkintas, todėl ieškovė neturi teisės į 38 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).
33. Byla elektroninė, apeliacinės instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nėra patirta.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Sollor“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apeliantės (atsakovės) UAB „Austana“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.