Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Mantui Mikalopui, atsakovo V. O. (V. O.) atstovui advokato padėjėjui Beniui Brazaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams V. O. (V. O.), V. A. (V. A.), A. O., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą V. A., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6166-1115/2020 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. O. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, patenkino ieškovės ieškinį visiškai.

2. 2021 m. sausio 27 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti; prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą; panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovės ieškinį atmesti; įpareigoti ieškovę į bylą pateikti atsakovui siųsto (duomenys neskelbtini) raginimo išsikelti iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimą atsakovui patvirtinantį dokumentą, kuriame būtų matomas atsakovo parašas, patvirtinantis siuntos įteikimą. 2021 m. sausio 27 d. teisėjos rezoliucija atnaujintas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių paduoti ir pareiškimas priimtas.

4. 2021 m. kovo 4 d. nutartimi teismas panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6166-1115/2020 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. O. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

6. 2021 m. balandžio 14 d. gautas atsakovo atstovo advokato padėjėjo Beniaus Brazaičio atsiliepimas, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir įpareigoti ieškovę į bylą pateikti atsakovui siųsto (duomenys neskelbtini) raginimo išsikelti iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimą atsakovui patvirtinantį dokumentą, kuriame būtų matomas atsakovo parašas, patvirtinantis siuntos jam įteikimą.

7. 2021 m. balandžio 14 d. gauta išvadą teikiančios institucijos išvada, kurioje nurodyta, kad institucija neturi duomenų, jog atsakovė kartu su mažamete dukra gyventų ar būtų deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į tai, patenkinus ieškovės ieškinį, institucijos nuomone, geriausi vaiko interesai, dėl to, kad mažametis vaikas gali likti be gyvenamosios vietos, nebus pažeisti, kadangi nepilnametis vaikas su atsakove nuo 2020 m. pavasario gyvena (duomenys neskelbtini).

8. 2021 m. balandžio 20 d. ieškovė pateikė pranešimą dėl patikslinto ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-2060-1115/2021, trūkumų pašalinimo bei prašymas skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kuriuo, be kita ko, prašė skirti atsakovui 500,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. e2-2060-1115/2021, 50 proc. nurodytos baudos išieškant ieškovės naudai.

9. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Ieškovės pareikštas reikalavimas yra susijęs su nekilnojamojo daikto valdymo ir naudojimo gynimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37, 4.98 straipsniai). Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovė, pareiškusi negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad ji yra turto savininkė; 2) kad jos teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

11. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos atsakovo V. O., buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, įkaito davėjais nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovo tėvai N. O. ir L. O.. Šios sutarties 4.1 papunktyje nurodyta, kad “Įkeičiamą (-us) daiktą (-us) draudžiama apsunkinti paskesne hipoteka, jį (juos) bet kokiu būdu perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise (pagal dovanojimo, pirkimo – pardavimo, nuomos, panaudos ir kitas panašaus pobūdžio sutartis) tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti Įkaito (-ų) davėjo (-ų) teises į jį be išankstinio Kreditoriaus sutikimo, išskyrus šios Sutarties sudarymo momentu esančius Įkeičiamo (-ų) daikto (-ų) Suvaržymus, kurie yra atskleisti Kreditoriui ir yra nurodyti Sutarties punkte „Įkeičiamo (-ų) daikto (-ų) Suvaržymai“, taip pat bet kokius Įkeičiamo (-ų) daikto (-ų) Suvaržymus Kreditoriaus naudai”. Tačiau 2019 m. balandžio 10 d. įkaito davėjai N. O. ir L. O. panaudos sutartimi suteikė atsakovui teisę 10 metų neatlygintai naudotis ir gyventi ginčo būste. Taigi teisės suteikti neatlygintinai naudotis ginčo turtu minėti įkaito davėjai neturėjo, nes turtas tai dienai jau buvo įkeistas ieškovės naudai. Sutikimo sudaryti panaudos sutartį ieškovė nebuvo suteikusi.

13. Konstatuotina, kad atsakovas ieškovei priklausančiame turte gyvena be teisėto pagrindo ir tuo pažeidžia ieškovės kaip turto savininkės teises. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs ieškovės reikalavimą. Atsakovui buvo siųsti raginimai išsikelti, tačiau į raginimus nebuvo reaguota.

14. Vadovaujantis CK 6.478 straipsniu, 6.629 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo daikto panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinės formos ir prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota registre. CK 6.643 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui, tačiau tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį tik tuo atveju, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-698-656/2016 ir kt.).

15. Nagrinėjamos bylos atveju teismui pateikta 2019 m. balandžio 10 d. panaudos sutartis nėra registruota jokiame registre bei nebuvo tinkamai išviešinta tretiesiems asmenims. Be to, ieškovė apie pastarąją sutartį nieko nežinojo, todėl jokios teisės ir pareigos pagal ją ieškovei neatsirado, t. y. tokia sutartis prieš trečiuosius asmenis (įskaitant ieškovę) negali būti panaudota.

16. 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino, jog rašytinių įrodymų, kad ieškovei buvo pateikta panaudos sutartis, nėra (2021 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 23,37 min. iki 24,06 min.).

17. Tame pačiame teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė iš esmės neprieštaravo, kad atsakovas gyventų ginčo būste, kol nebus rastas pirkėjas, tačiau leido gyventi iki to laiko, kol atsakovui nebuvo pateikti raginimai išsikelti, t. y. 2021 m. balandžio 6 d. ir 2021 m. gegužės 21 d. (2021 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 25,10 min. iki 25,40 min.).

18. Taip pat byloje yra išvadą teikiančios institucijos išvada, kurioje ši nurodė, kad neturi duomenų, jog atsakovė V. A. kartu mažamete dukra A. O. gyventų ar būtų deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) Taip pat nurodė, kad geriausi vaiko interesai, dėl to, kad mažametis vaikas gali likti be gyvenamosios vietos, nebus pažeisti, kadangi nepilnametis vaikas su atsakove nuo 2020 m. pavasario gyvena (duomenys neskelbtini).

19. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo gyventi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name ir naudotis jos turtu. Atsakovas pažeidžia dvi ieškovės nuosavybės teisės sudedamąsias dalis – valdymą ir naudojimą.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalimi ieškovė turi teisę savo nuosavybę valdyti ir naudoti savo nuožiūra, nenurodydama priežasčių, kodėl nori iškeldinti nepageidaujamą asmenį. Ieškovė, nors ir nėra praradusi savo nuosavybės objekto valdymo ir naudojimo teisės, tačiau šios jos teisės yra neteisėtai apsunkintos, todėl pripažintina, kad jos reikalavimas pašalinti jos teisės pažeidimus yra pagrįstas. Tokia reikalavimo teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje. Ieškovė visiškai įrodė tiek aplinkybę, kad yra turto savininkė, tiek, kad jos teisės yra pažeistos.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir atsakovai iškeldintini iš ieškovei priklausančio turto: 0,1250 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovei leistina iškeldinti atsakovus iš nurodyto turto savo lėšomis ir sprendimo įvykdymo išlaidos išieškotinos iš atsakovų (CPK 273 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos skyrimo

22. 2021 m. balandžio 20 d. ieškovė pateikė prašymą, kuriuo prašė skirti atsakovui 500,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. e2-2060-1115/2021, 50 proc. nurodytos baudos išieškant ieškovės naudai.

23. Nurodė, kad 2021 m. sausio 26 d. pateikdamas į bylą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei pastarajame dokumente nurodydamas, jog, iš ginčo patalpų iškeldinus vien tik atsakovą, jis būtų atskiriamas šeimos narių (atsakovių V. O. bei jos nepilnametės dukters A. O.), atsakovas sąmoningai klaidino teismą dėl tikrųjų bylos aplinkybių, kadangi, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams jo paties (t. y. atsakovo) teiktais paaiškinimais, atsakovės dar 2020 m. pavasarį (daugiau kaip prieš pusę metų iki pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo surašymo / pateikimo teismui (2021 m. sausio 26 d.)) išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) – nuo 2020 m. pavasario ginčo pastate nebegyveno. Taip pat nurodė, kad 2021 m. kovo 4 d. nutartimi panaikindamas 2020 m. lapkričio 3 d. priimtą sprendimą už akių bei atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas, kaip vienu iš pagrindinių motyvų tokiam savo procesiniam sprendimui pagrįsti, rėmėsi būtent aukščiau aptartais – klaidinančiais, atsakovo teiginiais dėl atsakovių gyvenimo ginčo patalpose, t. y. minimoje nutartyje konstatuota, jog: „šalims nurodžius, kad ginčo patalpose, iš kurių sprendimu už akių iškeldintas atsakovas, be atsakovo V. O., dar gyvena ir kiti asmenys, taip pat ir nepilnamečiai, siekiant nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis, išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, bylos nagrinėjimas atnaujintinas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas)“. Atsižvelgdamas į teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartyje išdėstytą pasiūlymą dėl ieškinio patikslinimo (nurodant visus atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis, išvadą teikiančią instituciją), taip pat remdamasis atsakovo pateikta informacija (apie atsakovių gyvenimą ginčo patalpose), ieškovė patikslino byloje pareikštą ieškinį, tačiau kaip paaiškėjo iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktos išvados, atsakovo įvardytos aplinkybės dėl atsakovių gyvenimo kartu su juo (adresu (duomenys neskelbtini)) neatitiko tikrovės ir tai atsakovui buvo gerai žinoma (atsakovas jau nuo 2020 m. pavasario žinojo apie atsakovių išvykimą į (duomenys neskelbtini)).

24. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

25. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Iš šių normų turinio išplaukia, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

26. Teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio nuostatose yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

27. Šios bylos atveju pažymėtina, kad teikdamas teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas pasinaudojo savo procesine teise nesutikti su priimtu sprendimu, kuri numatyta CPK 287 straipsnyje ir kuri nelaikytina teisės pažeidimu.

28. Teismas, nagrinėdamas bylas vadovaujasi proceso šalių lygiateisiškumo principu, kuris prarastų prasmę, jei vienai iš proceso šalių nebūtų pranešta apie teismui pateiktą ieškinį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, kai tuo metu kita šalis savo teises kreiptis į teismą teisinės gynybos veiksmingai įgyvendina. Teismas taip pat privalo užtikrinti, kad nebūtų pažeista viena pagrindinių šalių teisių civiliniame procese – teisė būti išklausytam (audiatur et altera pars) ir tinkamai pritaikytas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis).

29. 2021 m. kovo 4 d. nutartimi teismas nutarė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nutartį teismas motyvavo tuo, jog realiai (fiziškai) ieškinys atsakovui nebuvo įteiktas, be to, atsakovo pareiškime nurodyta, kad be atsakovo, patalpose, dar gyvena ir kiti asmenys, taip pat ir nepilnamečiai. Vien aplinkybė, kad išvadą duodančios institucijos žiniomis nepilnamečiai asmenys nebegyvena nuo 2020 m. pavasario gyvena (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo teigti, kad atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis teikdamas teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar nurodė teismui žinomai melagingas aplinkybes. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovo atstovas, byloje įrodymų, kad atsakovas žinojo, jog atsakovės niekada nebegyvens ginčo turte ir į jį nebegrįš, nėra.

30. Teismas konstatuoja, kad ieškovė nenurodė ir nepagrindė sąlygų, būtinų CPK 95 straipsnyje numatytoms teisinėms pasekmėms taikyti, egzistavimą, todėl prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, teismas priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokatų, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

32. Byloje yra 2021 m. birželio 16 d. ieškovės atstovo advokato M. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo iš atsakovų priteisti ieškovės patirtas 1 324,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro kliento pateiktų dokumentų analizė, atsiliepimo į atsakovo pareiškimą papildymas ir koregavimas, civilinės bylos medžiagos aptarimas, pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje.

33. Ieškovė 2020 m. birželio 2 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo taip pat sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį.

34. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovo V. O. argumentai pripažinti nepagrįstais), iš atsakovo V. O. ieškovės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 75,00 Eur žyminis mokestis, 1 324,95 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, t. y. viso 1 399,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys, 98 straipsnis). Atsakovų bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškovės ieškinį, iš ieškovės nepriteistinos.

35. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 12,45 Eur, todėl ši suma, atsižvelgiant į bylos baigtį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovo V. O. nurodytos aplinkybės, kad atsakovės gyvena ginčo turte, nepasitvirtino, joms siunčiami procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, ieškinys, šaukimai, pranešimai), priteistinos iš atsakovo V. O. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 273 straipsnio 1 dalimi, 275 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus V. O. (V. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. A. (V. A.), gim. (duomenys neskelbtini), atsakovę A. O., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamą atstovės pagal įstatymą V. A., su jiems priklausančiu turtu, iš neteisėtai užimamo turto: 0,1250 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovus iš nurodytų patalpų savo lėšomis ir solidariai išsiieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovų V. O. (V. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A. (V. A.), gim. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. O. (V. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 399,95 Eur (tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. O. (V. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,45 Eur (dvylika eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atmesti ieškovės prašymą skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.