- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-698-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13984-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Rūta Petkuvienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- B. J. K.
- Atsakovas
- R. P., S. P.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovių (apeliančių) R. P. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje civilinę bylą pagal ieškovės B. J. K. ieškinį atsakovėms R. P. ir S. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
Ieškovė prašė iškeldinti atsakoves su visais daiktais iš neteisėtai užimamo ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis paklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau vadinamas Butu). Nurodė, kad Butą 2014-09-10 jai padovanojo jos brolis A. K., kuriuo ji visada rūpinosi. Tačiau nurodytą butą neteisėtai užima A. K. dukra R. P. ir jo anūkė S. P.. Atsakovės nesutinka taikiai išsikelti iš buto ir nemoka komunalinių mokesčių.
Atsiliepimas
Atsakovės prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad iki 2014-09-10 Butas nuosavybės teise priklausė A. K.. Atsakovė R. P., bute gyvenanti nuo 1987 m., yra jo dukra, o S. P., bute gyvenanti nuo 1990 m., yra jo anūkė. 2014-09-10 A. K. ir ieškovė sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu A. K. padovanojo ieškovei ginčo butą. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė dar 2015-03-30 kreipėsi į atsakoves su prašymu atlaisvinti butą iki 2015-04-15. 2015-04-21 ieškovės kreipėsi į teismą. Atsakovė R. P. bute gyvena nuo 1987 m., o atsakovė S. P. bute gyvena nuo 1990 m., jos yra deklaravusios savo gyvenamąją vietą šiame bute. Per visą gyvenimo bute laikotarpį jos naudojuosi juo neatlygintinai, turtu rūpinosi kaip savu, todėl mano, jog buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Nurodė, jog joms kyla abejonė, ar sudarydamas minėtą dovanojimo sutartį su ieškove dėl sveikatos būklės A. K. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Mano, kad teismas turėjo stabdyti bylą iki bus išnagrinėta byla, iškelta pagal atsakovių ieškinį ieškovei dėl Buto dovanojimo sutarties nuginčijimo.
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė iškeldinti atsakoves su visais daiktais iš B. J. K. asmeninės nuosavybės teise paklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių 261 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, t. y. iš kiekvienos po 130,50 Eur.
Teismas nurodė, kad CK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus – vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).
Pagal CK 4.37 str. 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Buto savininkė - ieškovė, gindama savo teises naudotis butu, jį valdyti ir juo disponuoti, turi teisę reikalauti per teismą pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakoves iš buto, remdamasi CK 4.98 str. Savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Ieškovės teisės varžomos tuo, kad atsakovės naudojasi turtu ir ieškovė savo nuožiūra negali juo naudotis. Teismas atmetė atsakovių argumentus, kad tarp ieškovės ir atsakovių susiklostė buto panaudos teisiniai santykiai, nes neatlygintinis naudojimasis daiktu reiškia susitarimą tarp dviejų ir daugiau asmenų, kuriuo viena sutarties šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduota atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 str. 1 d.). Įrodymų, patvirtinančių, kad šalys - ieškovė (buto savininkė) ir atsakovės, gyvenančios ieškovei priklausančiame bute, buvo sudariusios susitarimą dėl buto panaudos, į bylą nepateikta. Teismas sprendė, kad atsakovės ieškovei priklausančiu butu naudojasi be turto savininko sutikimo, o tai reiškia, be teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovės pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CK 1.93 straipsnyje įtvirtinta, jog įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė panaudos sutartis, tačiau rašytinės panaudos sutarties formos nesilaikymas nedaro šios sutarties negaliojančia, kadangi panaudos teisinius santykius reglamentuojančius normos to įsakmiai nenurodo.
2. CK 6.643 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui, tačiau tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Panauda yra tęstinio pobūdžio teisiniai santykiai, pasikeitus Buto savininkui, t. y. A. K. perleidus Butą Ieškovei, atsakovės neprarado teisės neatlygintai naudotis Butu pagal susiklosčiusius faktinius santykius tarp A. K. ir atsakovių, nes Ieškovė 2014-09-10 dovanojimo sutarties sudarymo metu žinojo apie tai, kad atsakovės gyvena Bute ir yra viešai deklaravusios savo gyvenamąją vietą.
3. Gali būti pripažinta, kad tarp šalių susiklostė nauji panaudos teisiniai santykiai, nes ieškovė nuosavybės teisę į Butą įgijo 2014-09-10, bet ieškinį atsakovėms pareiškė tik 2015-04-21, iki to laiko ir toliau leido atsakovėms neatlygintinai naudotis butu.
4. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Ieškovė nesilaikė CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyto įspėjimo termino, nes pretenziją atsakovėms pareiškė 2015-03-30, o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2015-04-21, t. y. nepraėjus net 1 mėnesiui. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino nesilaikymas reiškia, jog ieškovė tinkamai nenutraukė panaudos sutarties, todėl atsakovės neturi pagrindo išsikraustyti iš Buto.
5. Ieškovė Buto niekada nevaldė, Butas iki šios dienos yra valdomas atsakovių, todėl ieškovės teisės negali būti ginamos pagal negatorinio ieškinio taisykles.
6. Nagrinėjama civilinė byla ir dar neišnagrinėta civilinė byla dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai bylai.Tuo atveju, kitoje civilinėje byloje patenkinus R. P. ir S. P. ieškinį B. J. K., ginčo butas nebepriklausytų B. J. K. ir R. P. bei S. P. tektų reikšti naują ieškinį dėl B. J. K. ar jos ginčo bute apgyvendintų asmenų iškeldinimo. Siekiant išvengti kelių teisminių procesų, siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentracijos, nagrinėjama civilinė byla stabdytina ir tai laikytina procesinio veiksmingumo priemone.
Ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovės buvo raginamos atlaisvinti buto patalpas ir žodžiu (dar esant gyvam ieškovės broliui), ir raštu, kas paneigia susitarimo dėl panaudos buvimo faktą. Atsakovės nebuvo tokios sutarties sudariusios, nors bute gyveno ilgesnį, nei vienerių metų terminą, nemokėdama už jo išlaikymą (CK 6.478 str. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinės formos).
2. Apeliančių paminėtos civilinės bylos išnagrinėjimas nesudaro pagrindo šią civilinę bylą sustabdyti, ji gali būti nagrinėjama ir išnagrinėta nepriklausomai nuo kitos civilinės bylos rezultatų arba joje nustatytinų aplinkybių, be to, apeliantės tinkamai nemotyvuoja šios civilinės bylos sustabdymo būtinumo privalomuoju pagrindu.
3. Apeliančių procesinis elgesys nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme parodo, kad jos nesiekia operatyviai išnagrinėti bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.
Dėl panaudos sutartinių santykių buvimo
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovių nesusiklostė buto panaudos teisiniai santykiai.
Apeliantės savo skunda grindžia aplinkybe, kad ilgą laiką gyvena Bute, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad Bute gyvena turėdamos teisinį pagrindą.
Apeliančių motyvas, kad dėl buto naudojimo nebuvo rašytinio susitarimo turėtų sąlygoti žodinio susitarimo taip ginčo šalių buvimą (o ilgesniam, nei metai, laikui imperatyviai nustatyta privalomąja sutarties forma), tačiau ir jo tarp šalių nebuvo (ir nėra). Kaip jau paminėta, atsakovės buvo raginamos atlaisvinti buto patalpas ir žodžiu (dar esant gyvam ieškovės broliui), ir raštu, kas paneigia susitarimo buvimo faktą. Nepaneigtas ieškovų argumentas, kad ir su buvusiu savininku, ieškovės broliu, atsakovės nebuvo tokios sutarties sudariusios, nors bute gyveno ilgesnį, nei vienerių metų terminą, nemokėdama už jo išlaikymą. CK 6.478 str., 6.629 str. 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinės formos ir pieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota registre). Panauda yra dvišalis sandoris, todėl tam, kad atsirastų panaudos teisiniai santykiai, turi būti suderinta abiejų šalių - panaudos davėjo ir panaudos gavėjo valia (CK 1.63 str. 6 d., 6.629 str.). Pagal CK 6.632 straipsnį, perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Tarp šalių jokių derybų dėl sandorio sąlygų (terminai, komunalinių patarnavimų apmokėjimo tvarka, naudojimosi butu sąlygos) nebuvo, jokie susitarimai nebuvo pasiekti. Priešingai, ieškovė žodžiu ir raštu ragino atsakoves išsikelti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakoves tęsia gyvenimą Bute be nuomos sutarties ar kito teisėto pagrindo, todėl turi būti iškeldinti teismo tvarka ir nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 str.). Pripažinus, kad tarp šalių nėra panaudos santykių, nereikšmingi apeliančių argumentai dėl panaudos sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimo.
Atsakovės yra užėmę ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą ir juo naudojasi neturėdami tam teisinio pagrindo, kad jie, gyvendami minėtame bute ir neleisdami ieškovei į jį patekti, pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises. Ieškovė, būdama buto savininkė, negalėjo realizuoti faktinio valdymo (patekti į nuosavybės teise priklausantį butą), taip pat negalėjo realizuoti teisės savo nuožiūra valdyti, naudoti minėtą turtą ir juo disponuoti. Savininkas pagal CK 4.95 str. ir 4.98 str. turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, taip pat reikalauti pašalinti kitus trukdymus, kliudančius jam tinkamai realizuoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą. Remiantis šiomis normomis, ieškovė turėjo teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo valdymo, taip pat turėjo teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Net ir atsižvelgus į apeliančių argumentą dėl panaudos santykių buvimo, neatlygintinė panaudos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo momentu, bet kurios šalies iniciatyva, nesikreipiant į teismą, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius. Be to, įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos nei detalizuoja reikalavimus į įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra tame, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir gražinti tai ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, daikto perdavimui, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė tame, kad atsakovai turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas, jai priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovo valią nutraukti panaudos sutartį. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2015-04-21, todėl laikytina, kad atsakovės jau beveik metus yra informuota apie ieškovo valią nutraukti sutartį, atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 str. 1 d. reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį būtų įvykdyti.
Ieškovas šioje civilinėje byloje reiškia reikalavimą iškeldinti atsakovę Civilinio kodekso 4.98 straipsnio ir CK 6.612 straipsnio pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Pagal CK 6.612 str. savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Dėl bylos sustabdymo
Byloje nustatyta, kad ieškovė Buto savininke tapo 2014 m. rugsėjo mėnesį, iš pradžių žodžiu, o nuo 2015 m. kovo mėnesio raštu pradėjo reikšti atsakovėms reikalavimus išsikelti iš Buto. Atsakovės, būdamos įsitikinusios, kad Buto dovanojimo sutartis gali būti nuginčyta ir žinodamos apie galimus Buto dovanotojo A. K. valios trūkumus, ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia galėjo reikšti iki nagrinėjamos bylos iškėlimo arba iš karto po bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės nesiekė greičiau išnagrinėti ginčą. 2015-09-22 posėdis buvo atidėtas, nes atsakovės per savo atstovą pareiškė prašymą pripažinti jų pačių dalyvavimą būtinu, tačiau kitame posėdyje 2015-10-08 nedalyvavo, Taip pat 2015-10-22 į posėdį šioje elektroninėje byloje buvo pateiktas „popierinis" priešieškinys, kurį teismas atsisakė priimti. Su atskirojo ieškinio pateikimu buvo taip pat ilgai delsiama tikslu kuo ilgiau užvilkinti šios bylos nagrinėjimą. Ginčo nagrinėjimo metu atsakovės toliau naudojasi Butu ir, kaip teigia ieškovė, nemoka išlaikymo mokesčių.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstu faktinio ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko analize, ieškovas negatoriniu ieškiniu prašo apginti jo nuosavybės teises (CK 4.98 straipsnis), o ne, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą sustabdyti bylą, posesoriniu ieškiniu reikalauja CPK XXI skyriaus tvarka pašalinti daikto valdymo pažeidimą. Vadinasi, ieškinys išnagrinėtas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne pagal specialiąsias procesines taisykles, nustatytas CPK 419-423 straipsniuose. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš pagrįstai atmetė prašymą stabdyti, nes atsakovės nesiekė operatyviai spręsti abu ginčus, nesiekė spartaus bylos nagrinėjimo. Bylą sustabdžius, būtų sudarytos sąlygos atsakovėms piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir toliau neatlygintinai naudotis Butu. Kitoje byloje teismui pripažinus Buto dovanojimo sutartį negaliojančia, atsakovės galėtų pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.