Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka per Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis įmonėje „M.“ vairuotoju, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. J. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: žinodamas apie 2010-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-125-674/2010, kuria iš jo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai V. K. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2010-01-05 iki jos pilnametystės, o 2010-04-30 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-125-674/10 dėl išlaikymo priteisimo jo nepilnametei dukrai V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (86,89 Eur) iki vaiko pilnametystės, nuo 2010-01-05 iki 2022-02-09 nemokėjo išlaikymo, neteikė kitos būtinos materialinės paramos, nesiregistravo darbo biržoje, nedirbo arba dirbo ir nemokėjo išlaikymo, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko susidarė 11185 eurų įsiskolinimas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Č. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, nurodė, kad apie dukrą V. sužinojo kai jai buvo penki metai. Buvo atlikta DNR ekspertizė ir nebuvo pagrindo abejoti tėvyste. Tuo metu jis gyveno Lietuvoje, dirbo vairuotoju ir materialinį išlaikymą mokėjo, bendravo su dukra. Po to buvo areštuota jo sąskaita ir jis negalėjo ja disponuoti. Susisiekti ir bendrauti su A. ir dukra V. nepavyko, nes jos išvyko gyventi į Angliją. Jis neturėjo galimybės mokėti išlaikymą. Kai nuvyko pas antstolę, ji pasakė, kad neranda A. D.. Po to įvyko permainų jo gyvenime. Jis išvyko gyventi ir dirbti į Angliją, turi draugę, su ja augina nepilnametę dukrą. Kasdieniniai rūpesčiai atitolino jį nuo dukters, jis neturėjo galimybės su ja susitikti ir bendrauti. Neturėdamas A. D. sąskaitos, priteisto materialinio išlaikymo nemokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu su A. D. susitaikyti nepavyko, nes ji reikalavo sumokėti visą įsiskolinimo sumą. Jis tokių lėšų neturi, įsiskolinimą pagal savo finansines galimybes galėtų sumokėti maždaug per penkis metus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis Č. J. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Č. J. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Posėdžio metu A. D. patvirtino, kad materialinio išlaikymo įsiskolinimas jai nesumokėtas.

Nukentėjusioji A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2004-02-14 būnant pas draugus, švenčiant Šv. Valentino dieną, ji susipažino su Č. J., su kuriuo turėjo intymius santykius. Po kurio laiko pasijuto esanti nėščia, todėl jį susirado ir apie tai jam pasakė. (duomenys neskelbtini) ji pagimdė dukrą V. K.. Apie tai, kad ji pagimdė dukrą, Č. ji nepasakė, kadangi su juo nepalaikė jokių ryšių. Praėjus maždaug 5 metams ji susirado Č., kuriam pasakė, kad jie turi dukrą. Jis suabejojo, kad dukra gali būti jo, todėl buvo atliktas tėvystės nustatymo tyrimas. Jis parodė, jog jos dukra V. yra Č. dukra. Su dukra jis bendravo, vežėsi pas savo giminaičius bei mokėjo pinigus dukros išlaikymui, kurie buvo 2010-04-29 priteisti Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu. Kurį laiką Č. pinigus dukros išlaikymui mokėjo, t.y. nuo 2010-05-05 iki 2015-06-11, tačiau ne kas mėnesį, kaip buvo buvo nustatyta teismo. Nuo 2015 m. birželio mėnesio Č. daugiau nei karto nepervedė pinigų dukros išlaikymui bei niekaip neprisidėjo prie dukters V. išlaikymo. 2010 m. kartu su V. ji išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją, kur gyvena iki pat šiol. Nuo to laiko Č. neieškojo jokių ryšių su dukra, nors yra socialiniai tinklai, jis žino kur gyvena jų draugai, todėl norėdamas tikrai galėjo susirasti dukrą bei su ja bendrauti. Ji niekada nedraudė jam su ja bendrauti, tačiau per ilgesnį laiką jis pats atitolo nuo dukros, su ja neieškojo jokių ryšių bei neteikė jai išlaikymo. Dėl šios priežasties per laikotarpį nuo 2015-06-11 iki 2022-03-16 yra susidarius 11185 eurų skola, kadangi nuo 2015 iki 2022, t. y. 7 metus jis nemokėjo pinigų bei per tą laikotarpį susidarė 7192,92 eurų skola, o likę 3993,00 yra skola, kurios jis nesumokėjo Raseinių teismo sprendimu už tris metus iki tol, kol ji kreipėsi į teismą. Ji nori, kad jis jų dukrai juos sumokėtų, kadangi minėti pinigai priklauso būtent jai. Dar nori pasakyti, kad dukros išlaikymui ji negaudavo jokių pinigų iš kitų institucijų, tokių, kaip Vaikų išlaikymo fondas, kadangi niekur nesikreipė, nes tikėjosi, kad Č. sumokės. Ji neprieštarauja, kad jeigu Č. J. norės jų dukrai sumokėti pinigus, kuriuos yra skolingas, jis su ja susisiektų jos nurodytu telefonu. Ji su juo galės aptarti visus su minėtu įvykiu susijusius reikalus. Kadangi ji 2022-03-18 išvyksta į Didžiąją Britaniją ir artimiausiu metu neketina grįžti į Lietuvą, todėl visus reikalus susijusius su šiuo ikiteisminiu tyrimu sutinka tvarkyti bei su policijos pareigūnais bendrauti jos nurodytais elektroniniu paštu ir telefonu. Procesinius dokumentus pageidauja gauti jos nurodytu elektroniniu paštu (b.l. 98-101).?

Liudytoja B. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra Č. J. mama. Jos sūnus Č. nuo 2010 metų dirba ir gyvena Anglijoje, tikslios jo gyvenamosios vietos ji nežino. Nuo 2017 metų jis namo parvykęs nebuvo. Žino, kad Anglijoje jis turi nuolatinį darbą, dirba įmonėje vairuotoju, yra sukūręs šeimą. Apie tai, kad jos sūnus Č. su A. K. turi dukrą V., jai yra žinoma, nes A. prieš daug metų pati atvyko į jos namus ir apie tai jai pasakė. Ji pati savo anūkę V. yra mačiusi tik kartą, jai tada buvo gal 5-6 metai, kai jos sūnus Č. ją buvo pasiėmęs ir atvežęs pas ją. Daugiau ji savo anūkės V. nematė ir su ja nebendravo. Kiek jai pasakojo Č., jis mėgino susisiekti su A. dėl leidimo bendrauti su dukra, tačiau jos nerado, niekas iš A. artimųjų jam nedavė jos kontaktų ar gyvenamosios vietos adreso. Kur šiuo metu yra A. su dukra V. nei ji, nei jos sūnus Č. nežino. Žino tai kad ji gali gyventi Anglijoje. Jos sūnus Č. jai yra minėjęs, kad A. dėl tėvystės nustatymo yra padariusi DNR tyrimą ir kad jos sūnus tikrai yra V. tėtis. Taip pat Č. minėjo, kad A. iš jo dukros išlaikymui yra prisiteisusi alimentus, kuriuos jis mokėjo. Apie tai, kad jis nemoka alimentų dukros V. išlaikymui, ji tokios informacijos neturi. Ji su sūnumi Č. bendrauja programėle "Messenger" arba susiskambina telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat (duomenys neskelbtini) gyvena Č. brolis G. K., kuris bendrauja su Č. (b.l. 112-115).

Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo brolis Č. J. į Angliją gyventi ir dirbti išvažiavo 2010 metais. Tikslios savo brolio gyvenamosios vietos Anglijoje jis nežino, tik žino, kad jis ten turi darbą, oficialiai dirba įmonėje vairuotoju. Į Lietuvą Č. grįžta labai retai, kartą kas 2-3 metus. Jo ir Č. tarpusavio santykiai geri, jie bendrauja, dažniausiai susiskambina ar susirašo per programėlę "Messenger". Apie tai, kad jo brolis Č. turi dukrą vardu V., jis sužinojo iš pačio Č.. Kas yra V. mama jis nežino, su ja niekada nėra bendravęs ir jos matęs. Č. dukrą V. jis matė tik vieną kartą, kai jai tuo metu buvo kokie 5-6 metai. Č. savo dukrą buvo atsivežęs pas jį į namus. Nuo to laiko jis V. nematė. Žino tiek, kad jo brolis Č. dėl tėvystės nustatymo darėsi DNR tyrimą. Jis minėjo, kad V. mama yra prisiteisusi alimentus, dėl dukros išlaikymo, bet ar jis juos moka, jis pasakyti negali, nes apie tai su Č. nėra kalbėjęs (b.l. 118-121).

Iš 2010-04-29 Raseinių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-125-674/2010 sprendimo kopijos matyti, kad Č. J. pripažintas ieškovės A. K. vaiko V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o V. K. pripažinta Č. J. dukra. Nustatyta V. K. gyvenamoji vieta su motina A. K. jos gyvenamojoje vietoje. Priteista iš Č. J. išlaikymas jo nepilnametei dukrai V. K. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 litų nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2010-01-05 iki jos pilnametystės bei priteistas išlaikymo įsiskolinimas už tris metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos nuo 2007-01-04 iki 2010-01-04 - 10800,00 litų. Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesta vaiko motinai A. K.. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (b.l. 18-20).

Iš 2010-04-30 Raseinių rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto matyti, kad jis išduotas pagal 2010-04-29 Raseinių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-125-674/2010 nutartį dėl išlaikymo vaikui V. K. priteisimo (b.l. 47).

Iš antstolės E. R.2022-02-14 pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad tikslių duomenų apie išlaikymo skolos dydį ji neturi, kadangi šalys neteikė informacijos apie alimentų mokėjimą bei susidariusią išlaikymo skolą (b.l. 45-46).

Iš 2022-03-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtos banko ataskaitos matyti, kad pareiškėja A. D. suskaičiavo jai susidariusį įsiskolinimą, kuris siekia 11185 eurus (b.l. 72-73).

2022-08-12 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti įtariamajam Č. J. priklausančios AB "Swedbank" banko sąskaitos išrašo nuo 2018-06-01 iki 2022-07-01 apžiūros rezultatai (b.l. 93-95).

2022-10-12 duomenų apie asmenį "Sodros" DB išraše nurodyta, kad Č. J. nuo 2010-01-29 nedirbo (b.l. 166-168).

Iš 2022-02-09 Darbo biržos sistemos išrašo matyti, kad Č. J. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2003-04-10 iki 2003-05-26, nedarbo draudimo išmokos negavo (b.l. 170).?

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Kaltinime nurodyta, kad materialinis išlaikymas nepilnametei V. priteistas 2010-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-125-674/2010. Materialinis išlaikymas priteistas 2010-04-29 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu. Dėl šių priežasčių iš kaltinimo išjungti Šiaulių apylinkės teismo nutartį, įrašant Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą. Toks kaltinimo pakeitimas nusikalstamos veikos aplinkybių nepakeičia, o tik jas patikslina.

BK 164 straipsnio nuostatomis, tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Tai yra trunkamasis nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2013, 2K-164-699/2017).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sąmoningas pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas yra tokiais atvejais, kai kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas. Tai lemia įvairios priežastys. Tokios priežastys gali būti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-648/2016).

Byloje nekyla jokių ginčų dėl to, kad Č. J.pagal 2010-04-29 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą dukters V. K. išlaikymui kiekvieną mėnesį privalėjo mokėti po 300 litų (86,89 eurų) nuo 2010-01-05 iki dukters pilnametystės ir priteistas materialinio išlaikymo įsiskolinimas nuo 2007-01-04 iki 2010-01-04 10800,00 litų. Byloje esančioje antstolės E. R. pažymoje apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti įsiskolinimą užfiksuoti duomenys ( b. l. 45), nukentėjusiosios A. D.bei paties kaltinamojo Č. J. parodymai patvirtina, kad minėtame Raseinių rajono apylinkės teismo sprendime nustatytos dukters išlaikymo tvarkos nebuvo laikomasi. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis pinigus vedė į areštuotą sąskaitą, o vėliau mokėjimus nutraukė. Pateisinama priežastimi Č. J. laikė tai, kad nežinojo kur gyvena jo nepilnametė dukra V..

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Asmuo, turintis pareigą teikti sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos.

Č. J. teisiamas pirmą kartą, padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus arešto bausmę. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas. Teismas atsižvelgia į tai, kad Č. J. gyvena Anglijoje ir elektroninio stebėjimo priemonių taikymas neįmanomas, todėl jam intensyvi priežiūra neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Č. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti jam bausmę – 45 parų areštą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę -30 parų areštą.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.