- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-360-467/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01208-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Omnispower Baltic“
- Ieškovas
- Omnis Power GmbH“, Omnis Power PTE. LTD.“
- Trečiasis asmuo
- „Omnis Power USA Inc.“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Omnispower Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių ,,Omnis Power GmbH“ ir ,,Omnis Power PTE. LTD.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omnispower Baltic“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Omnispower Baltic“ priešieškinį ieškovėms ,,Omnis Power GmbH“ ir ,,Omnis Power PTE. LTD.“ dėl kainos sumažinimo, trečiasis asmuo – „Omnis Power USA Inc.“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės Vokietijoje registruota įmonė ,,Omnis Power GmbH“ (toliau – ir Omnis GmbH) ir Singapūre registruota įmonė ,,Omnis Power PTE. LTD.“ (toliau – Omnis PTE) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Omnispower Baltic“: 1) Omnis GmbH 140 474,24 Eur skolą ir 13 654,60 Eur palūkanas, 2) Omnis PTE 433 088,04 Eur skolą ir 51 485,67 Eur palūkanas, 3) abiem ieškovėms 12 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodė, kad jos yra Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) įmonės trečiojo asmens „Omnis Power USA Inc.“ (toliau – ir Omnis Power USA Inc., ir prekių gamintojas) grupės įmonės, o atsakovė yra Omnis GmbH dukterinė bendrovė, kurios 50 proc. akcijų priklauso Omnis GmbH. Ieškovės tiekė atsakovei saulės modulius (toliau – ir prekės). Bendradarbiavimo pradžioje atsiskaitymas už prekes buvo sklandus, tačiau, kilus nesutarimams tarp atsakovės akcininkų, nuo 2022 m. pabaigos atsiskaitymas už prekes sutriko. Ieškinio pareiškimo metu pagrindinę atsakovės skolą sudarė 573 562,28 Eur, iš jų – skola Omnis GmbH yra 140 474,24 Eur, skola Omnis PTE yra 433 088,04 Eur. Omnis GmbH pardavė atsakovei 1 014 vnt. saulės modulių, modelis OP410M54-P3-BF, iš viso už 114 328,50 Eur ir išrašė 2022 m. spalio 28 d. komercinę sąskaitą faktūrą Nr. OP2022063. Omnis GmbH pardavė atsakovei 546 vnt. saulės modulių, modelis OP415M54-P3-BF, iš viso už 61 179,30 Eur ir išrašė 2022 m. lapkričio 16 d. komercinę sąskaitą faktūrą Nr. OP2022065. Atsakovė pagal šias sąskaitas sumokėjo 35 033,56 Eur.
3. Ieškovė Omnis PTE pardavė atsakovei: 1) 1 240 vnt. saulės modulių, kurių modelis OP550M72-P3 ir 1 014 vnt. saulės modulių, kurių modelis OP415M54-P3-BF, iš viso už 314 332,65 Eur ir išrašė 2022 m. rugsėjo 1 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. OP220901A bei 2022 m. lapkričio 11 d. komercinę sąskaitą faktūrą Nr. OP220901A; 2) 2 028 vnt. saulės modulių, kurių modelis OP415M54-P3-BF, iš viso už 226 979,58 Eur ir išrašė 2022 m. lapkričio 25 d. komercinę sąskaitą faktūrą Nr. OP220916B. Pagal šias sąskaitas atsakovė sumokėjo 67 663,80 Eur.
4. 2021 m. birželio 25 d. Vokietijos bandymų ir sertifikavimo įstaiga VDE (toliau – ir VDE įstaiga) išdavė kokybės (atitikties) sertifikatą Nr. 40053657, jame nurodytoms Omnis Power USA Inc. prekėms (toliau – VDE sertifikatas), kuris galiojo iki 2022 m. spalio 31 d., kai buvo panaikintas prekių gamintojo prašymu, nes buvo nuspręsta toliau prekes sertifikuoti Vokietijos nepriklausomoje testavimo ir sertifikavimo organizacijoje TÜV SÜD (toliau – ir TÜV SÜD organizacija). Nuo 2022 m. spalio 24 d. ieškovių tiekiamos prekės sertifikuojamos ir testuojamos pagal TÜV SÜD organizacijos išduodamus atitikties sertifikatus ir atestatus (toliau – ir TÜV SÜD sertifikatas, atestatas). Šiuo atveju aktualūs TÜV SÜD organizacijos 2022 m. spalio 24 d. atitikties atestatas Nr. N8A 117850 0004 Ver. 00 ir 2022 m. lapkričio 24 d. atitikties atestatas Nr. N8A 117850 0006 Ver. 00, išduoti ginčo sąskaitose nurodytiems saulės modulių modeliams. Atitikties atestatuose nurodyta, kad juose nurodyta įranga atitinka esminius 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2014/35/ES Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimo rinkai, suderinimo (toliau – Direktyva 2014/35/ES) keliamus apsaugos reikalavimus ir atitinka atestato išdavimo metu nustatytas technines specifikacijas; parengus reikiamą techninę dokumentaciją ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) atitikties deklaraciją, gaminį leidžiama žymėti CE ženklu.
5. Ieškovės kartu su pagal ginčo sąskaitas parduotomis prekėmis pateikė atsakovei prekių techninę dokumentaciją ir prekių ES atitikties deklaraciją, prekės buvo paženklintos CE ženklu. Nors ieškovės į bylą nėra pateikusios ES atitikties deklaracijų, išduotų 2022 m. spalio 24 d. atitikties atestato Nr. N8A 117850 0004 Ver. 00 ir 2022 m. lapkričio 24 d. atitikties sertifikato Nr. N8A 117850 0006 Ver. 00 pagrindu, be prekių ES atitikties deklaracijos prekės nebūtų galėjusios patekti į ES rinką. Pagal prekių tiekimo sąlygas prekių importo procedūras turėjo sutvarkyti atsakovė. Atsakovė nėra reiškusi ieškovėms pretenzijų dėl prekių dokumentų, būtinų importo procedūroms sutvarkyti, nebuvimo. Tokių reikalavimų atsakovė ieškovėms nėra pareiškusi ir vėliau (iki ieškovių pareikalavimo sumokėti skolą už prekes). Ieškovės nurodė turinčios informacijos, kad atsakovė didesnę dalį pagal ginčo sąskaitas jai parduotų prekių yra perpardavusi tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovių ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinys bent iš dalies yra pagrįstas, sumažinti saulės modulių įsigijimo kainą atitinkamai: ieškovės Omnis GmbH pristatytų 1 014 vnt. modelio OP410M54-P3-BF saulės modulių kainą sumažinti 7,09 proc., t. y. nuo 118 485,90 Eur iki 110 085,25 Eur; 546 vnt. modelio OP415M54-P3-BF – 35 proc., t. y. nuo 63 445,20 Eur 41 239,38 Eur; ieškovės Omnis GmbH pristatytų 1 240 vnt. modelio OP550M72-P3 saulės modulių kainą sumažinti 35 proc., t. y. nuo 176 638 Eur iki 114 814 Eur; 1 014 vnt. modelio OP415M54-P3-BF – 35 proc., t. y. nuo 115 722,75 Eur iki 75 279,79 Eur; 2 028 vnt. modelio OP415M54-P3-BF – 35 proc., t. y. nuo 226 979,58 Eur iki 147 536,73 Eur.
7. Atsakovė nurodė, kad, jeigu jai būtų žinoma, jog ieškovių parduodami saulės moduliai neatitinka kokybės reikalavimų ir neturi tinkamo ženklinimo, atsakovė nebūtų jų įsigijusi arba būtų įsigijusi už mažesnę kainą, kuri atitiktų tuometę rinkos kainą, atsižvelgiant į kitų gamintojų pasiūlymus. Ieškovių parduoti saulės moduliai OP410M54-P3-BF ir OP415M54-P3-BF neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų, todėl ieškovių reikalavimas sumokėti už parduotus saulės modulius visą kainą yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas, o teismui nusprendus, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti už nekokybiškas prekes, mokėtina kaina turėtų būti mažinama atsižvelgiant į tai, kad ieškovių pristatyti saulės moduliai neatitinka teisinio reguliavimo ir neturi tinkamų sertifikatų, kurie patvirtintų, jog jie gali būti paženklinti CE ženklu. Be to, pristatytos prekės turi esminių defektų. Atsakovei kreipusis į specializuotą įmonę „KIWA“ 2024 m. rugpjūčio 29 d. buvo gauta ataskaita, kuri patvirtina, kad visi pristatyti saulės moduliai neatitinka deklaruojamų parametrų ir pajėgumų. „KIWA“ laboratorija nustatė, kad nė vienas iš pristatytų saulės modulių modelių nepasiekė deklaruojamo efektyvumo, dėl to atsakovė įsigijo mažesnės galios saulės modulius, nei buvo deklaruojama ieškovių.
8. Atsakovė kreipėsi į sertifikuotą specialistą M. G., kad jis įvertintų, kokia apimtimi sumažėjo įsigytų saulės modulių vertė dėl nustatytų defektų. Specialistas, įvertinęs prieinamus duomenis, nustatė, kad: 415 Wp galios saulės modulio OP XXXM54-P3 vertė yra mažesnė 35 proc.; 550 Wp galios saulės modulio OP XXXM72-P3 vertė yra mažesnė 35 proc.; 410 Wp galios saulės modulio OP XXXM54-P3-BF vertė yra mažesnė 7,09 proc.; 425 Wp galios saulės modulio OP XXXM54-NT3-BF vertė yra mažesnė 50 proc.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovių ieškinį patenkino: 1) priteisė iš atsakovės ieškovei Omnis GmbH 140 474,24 Eur skolą, 13 654,60 Eur palūkanas, 12 proc. dydžio metines palūkanas ir 28 070,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisė iš atsakovės ieškovei Omnis PTE 433 088,04 Eur skolą, 51 485,67 Eur palūkanas,12 proc. dydžio metines palūkanas ir 2 380 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui Omnis Power USA Inc. 4 100 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) atsakovės priešieškinį atmetė.
10. Teismas nustatė, kad ginčo sąskaitose nurodyti saulės moduliai yra elektrotechnikos gaminiai pagal Direktyvos 2014/35/ES ir Elektrotechnikos gaminių saugos techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 4-314 (toliau – Techninis reglamentas). Elektrotechnikos gaminys turi būti paženklintas CE ženklu prieš pateikiant jį rinkai (Techninio reglamento 51 punktas).
11. Teismas įvertino, kad atsakovės pateikta ES atitikties deklaracija atitinka Techninio reglamento keliamus turinio ir formos reikalavimus, joje nurodyti visi privalomi Techninio reglamento 2 priede išvardyti rekvizitai. Teismas konstatavo, kad ES atitikties deklaracija, esanti byloje, apima visus ginčo prekių modelius. Pažymėjo, kad prekių gamintojas – trečiasis asmuo taip pat yra išdavęs ir ginčo prekėms taikytiną ES atitikties deklaraciją su nuoroda į TÜV SÜD sertifikatus. Teismo vertinimu, ši deklaracija patvirtina, kad ginčo prekėms yra tinkamai atlikta prekių atitikties vertinimo procedūra ir šią procedūrą atliko TÜV SÜD organizacija. Teismas nurodė, kad atsakovės į bylą pateikta ES atitikties deklaracija patvirtina faktą, jog ginčo prekėms yra tinkamai atlikta atitikties vertinimo procedūra ir prekės atitinka Techninio reglamento reikalavimus. ES atitikties deklaracijos pagrindu visos ginčo prekės yra tinkamai pažymėtos CE ženklu, kurio žymėjimas matyti prekių etiketėse.
12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad ginčo prekės yra tinkamai pažymėtos CE ženklu, joms pagrįstai išduota galiojanti ir nenuginčyta ES atitikties deklaracija, parengta techninė dokumentacija, visų ginčo prekių atitiktis Techniniam reglamentui yra tinkamai patvirtinta ne paties gamintojo (kuris tokią teisę turi), o TÜV SÜD organizacijos sertifikatais. Atsakovei perduoti prekių TÜV SÜD sertifikatai ir gamintojo parengta jų ES atitikties deklaracija su nuoroda į atsakovei perduotus TÜV SÜD sertifikatus, parengta kita šių gaminių techninė dokumentacija. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog atsakovei galėjo būti nenurodytos ES atitikties deklaracijos parengimo datos, prekių kilmės vietos ar buvo kitoks TÜV SÜD sertifikatuose ar prekių techninėje dokumentacijoje informacijos trūkumas, negali būti pripažinta kaip esminis ginčo šalis siejusios sutarties pažeidimas, juolab kad nė vienas šioje byloje prekių sertifikatas nebuvo ginčijamas, todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškovėmis už įsigytas prekes.
13. Teismas iš atsakovės į bylą pateiktų KIWA laboratorijos atlikto testavimo rezultatų nustatė, kad 6 vnt. prekių iš bendro 5 842 vnt. parduoto prekių kiekio, nepasiekė deklaruojamo efektyvumo. Teismas nurodė, kad KIWA laboratorijos rezultatais negali remtis, kadangi KIWA išvadoje nurodoma, jog KIWA testuotus modulių pavyzdžius atrinko atsakovė. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu, kaip, kodėl atsakovė testavimui atrinko nurodytus modulius. Be to, KIWA ataskaitoje pabrėžiama, kad bandymų rezultatus draudžiama taikyti kitoms prekėms nei laboratorijos tiesiogiai išbandyti pavyzdžiai. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad: į bandomų pavyzdžių atranką ir į pačius bandymus nebuvo kviečiami gamintojo atstovai; nebuvo testuotas pakankamas kiekis atsitiktinai atrinktų modulių pavyzdžių ir nėra aišku, kaip moduliai buvo atrinkti; kodėl atsakovė neužsakė modulių fizinės būklės vizualinio tyrimo – elektroluminiscencinio bandymo, leidžiančio patikrinti, ar testuojamas modulis neturi fizinių defektų; KIWA laboratorijos tyrimuose nebuvo įvertintos leistinos matavimų paklaidos ir dvipusių modulių antrosios pusės generuojama galia, taip pat atsakovė neteikė KIWA laboratorijai testuojamų modulių techninių duomenų, dėl to laboratorija neprisiėmė atsakomybės už atsakovės pateiktus duomenis. KIWA laboratorijos ataskaitoje prie pastabų nurodyta, kad naudojamų matavimo priemonių tikslumas yra 95 proc., todėl KIWA laboratorijos nustatyti duomenys gali skirtis nuo modulių nominalios galios duomenų. Dėl nurodytų priežasčių teismas priėjo prie išvados, kad KIWA laboratorijos ataskaitos išvadų rezultatai nepagrindžia visų ieškovių atsakovei parduotų prekių trūkumų. Teismo vertinimu, KIWA atlikto testavimo rezultatai yra netikslūs, nepilni, neišsamūs, todėl teismas jais nesirėmė.
14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės iš ieškovių įsigytos prekės būtų nekokybiškos. Atsakovė testavimui atrinko 6 vnt. saulės modulių, kurių generuojama galia mažesnė nei deklaruojama. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė į prekių bandymų procesą neįtraukė prekių gamintojo Omnis Power USA Inc., neinformavo apie planuojamus bandymus, neteikė laboratorijai testuojamų modulių techninių duomenų, neatsižvelgė į matavimo paklaidas, į modulių dvipusiškumą, suabejojo dėl bandymo pavyzdžių atrankos, bandymų proceso tinkamumo ir objektyvumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad spręsti apie visų parduotų prekių kokybę iš 6 vnt. saulės modulių, kurių atrinkimas ir testavimas kelia abejonių, nėra pagrindo.
15. Teismas taip pat nesirėmė inžinieriaus M. G. išvada, kuri grindžiama šio specialisto prielaidomis. Pats M. G. patvirtino, kad neturi specialių žinių nei teisės, nei ekonomikos, nei finansų srityje, turi tik inžinieriaus išsilavinimą. Teismas sutiko su ieškovėmis, kad inžinierinis išsilavinimas nesuteikia žinių ar kompetencijos, susijusios su reguliaciniais procesais ar sertifikavimui taikytinais ES teisės aktais, apie kuriuos M. G. kalba savo išvadoje. Kadangi M. G., kaip pats nurodė, nesupranta lietuvių kalbos, bet analizavo byloje pateiktus ieškinį ir jo priedus, neturi kvalifikacijos ir (ar) patirties, leidžiančios teikti išvadą apie saulės modulių sertifikavimo, ES teisės aktų taikymo ir kitais klausimais, ir tai, jog apklausos metu patvirtino, kad jo išvada, kuria remiantis priešieškinyje skaičiuojamas kainos mažinimas procentais, yra jo subjektyvi nuomonė, kurios M. G. negalėjo pagrįsti dokumentais, teisės aktais ar kitais konkrečiais duomenimis, bei kuri teismo posėdžio metu buvo tikslinama, pačiam M. G. aptikus skaičiavimo klaidas ir kitus netikslumus, šios aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo M. G. nekompetenciją, todėl pateikta išvada teismas nesirėmė.
16. Teismas pažymėjo, kad šalims buvo žinoma, jog atsakovė ginčo prekes iš ieškovių įsigijo turėdama tikslą jas perparduoti kitiems asmenims. Atsakovė, manydama, kad prie ginčo prekių trūko dokumentų, nurodytų Direktyvos 2014/35/ES 9 straipsnio 2 dalyje, turėjo pareigą kreiptis į prekių gamintoją – trečiąjį asmenį ir (arba) ieškoves dėl trūkstamos dokumentacijos, užtikrinančios prekių atitiktį, pateikimą. Atsakovė nė į vieną iš jų nesikreipė, pardavė didžiąją dalį įsigytų prekių, tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad prekės neturėjo nei trūkumų, nei joms trūko kokių nors dokumentų.
17. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė priežiūros institucijoms pranešė apie netinkamą įsigytų prekių ženklinimą arba prekių neatitiktį, taip pat, kad atsakovei iš jos saulės modulius įsigiję pirkėjai būtų reiškę pretenzijas dėl įsigytų prekių. Teismas įvertino, kad šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti atsakovės aiškinimu, jog dėl prekių ženklinimo trūkumų prekės negali būti naudojamos pagal paskirtį ir dėl to atsakovė neturi pareigos už šias prekes ieškovėms sumokėti.
18. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų ir apie galimus atsakovės nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl nekokybiškų ar nepilnos dokumentacijos prekių įsigijimo. Teismas nustatė, kad ieškovės ne kartą siūlė atsakovei grąžinti joms prekes, už kurias atsakovė nesumokėjo, tačiau atsakovė tokių pasiūlymų nepriėmė. Tai reiškia, kad atsakovę ir iš jos prekes įsigijusius pirkėjus ieškovių parduotų prekių kokybė tenkino.
19. Teismui nenustačius, kad pardavėjos perdavė pirkėjai daiktus, kurių kokybė neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, nenustačius, kad perduotų prekių negalima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, ir priešingai, nustačius, kad didžioji įsigytų prekių dalis – 82,27 proc. atsakovės jau yra perparduota, dėl perparduotų prekių kokybės pirkėjai į atsakovę ir (ar) į prekių gamintoją nesikreipė, konstatavo, kad spręsti apie visų prekių kokybę iš 6 vnt. yra nelogiška, neprotinga ir neteisinga. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 5 dalyje numatytą ribojimą, pagal kurį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimais, jeigu nepareiškė reikalavimų per protingą laiką (šiuo atveju priešieškinis pareikštas praėjus beveik 2 m. nuo ginčo prekių pristatymo), konstatavo, kad pirkėja (atsakovė) už įsigytas prekes turi pardavėjoms sumokėti sulygtą prekių kainą pagal jų išrašytas sąskaitas faktūras, o priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
20. Teismas nustatė, kad ieškovių išrašytų sąskaitų apmokėjimo terminai, nurodyti sąskaitose ir nustatyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, yra suėję. Iš ieškovių pateiktos atsakovės skolos suvestinės teismas nustatė, kad skolą už parduotas prekes sudaro 573 562,28 Eur (Omnis GmbH – 140 474,24 Eur, Omnis PTE – 433 088,04 Eur).
21. Teismas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. ieškovės atsakovei pateikė pretenziją, kuria pareikalavo per 15 dienų padengti susidariusią skolą. 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštu atsakovė atsakė, kad ieškovės atsakovei pardavė nekokybiškas ir sutarties sąlygų neatitinkančias prekes, todėl vyksta tyrimas dėl prekių kokybės ir atsakovė sulaikė mokėjimus ieškovėms. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2023 m. rugpjūčio 25 d. rašte nenurodė ir nepagrindė konkrečių aplinkybių apie prekių trūkumus, neatsakė ieškovėms į 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymą patikslinti ir pagrįsti pretenzijas dėl prekių trūkumų, grąžinti nekokybiškas prekes, atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti su ieškovėmis už parduotas prekes, apmokėjimo terminai yra suėję, teismas skolą ieškovėms priteisė iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Atsakovė UAB ,,Omnispower Baltic“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškovių ieškinį atmesti, o jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinys dalyje yra pagrįstas, sumažinti saulės modulių įsigijimo kainą atitinkamai: 1) 1 014 vnt. modelio OP410M54-P3-BF – 7,09 proc., t. y. nuo 118 485,90 Eur iki 110 085,25 Eur; 2) 546 vnt. modelio OP415M54-P3-BF – 35 proc., t. y. nuo 63 445,20 Eur iki 41 239,38 Eur; 3) 1 240 vnt. modelio OP550M72-P3 – 35 proc., t. y. nuo 176 638 Eur iki 114 814 Eur; 4) 1 014 vnt. modelio OP415M54-P3-BF – 35 proc., t. y. nuo 115 722,75 Eur iki 75 279,79 Eur; 5) 2 028 vnt. modelio OP415M54-P3-BF –35 proc., t. y. nuo 226 979,58 Eur iki 147 536,73 Eur ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir ignoravo faktą, kad tinkamas saulės modulių ženklinimas ir atitikimas deklaruotiems kokybės reikalavimams buvo esminė sąlyga apeliantei juos įsigyjant. Nepriklausomai nuo to, ar ieškovių pristatyti saulės moduliai buvo skirti parduoti tretiesiems asmenims, ar naudoti apeliantės veikloje, jie visais atvejais turi atitikti Direktyvos Nr. 2014/35/ES ir Techninio reglamento imperatyviems reikalavimams. Teismas formaliai įvertino apeliantės pateiktus įrodymus ir iš esmės nepasisakė dėl ieškovių į bylą pateiktų įrodymų, kuriais jos grindė pristatytų prekių atitiktį teisės aktų reikalavimams.
22.2. Apeliantės įsitikinimu, ieškovių pristatyti saulės moduliai neatitinka kokybės reikalavimų, o teismo padarytos išvados dėl pristatytų saulės modulių atitikimo teisės aktų reikalavimams yra nepagrįstos. Teismas nepasisakė dėl esminių byloje esančių įrodymų – ieškovių pateiktų dokumentų, patvirtinančių atitiktį Direktyvos 2014/35/ES ir Techninio reglamento reikalavimams.
22.3. Į bylą pateiktas 2021 m. birželio 25 d. išduotas VDE sertifikatas buvo panaikintas 2022 m. spalio mėnesį, o moduliai pristatyti po 2022 m. gruodžio mėnesio ir, nors nurodytas VDE sertifikatas be galiojimo pabaigos datos, jo panaikinimas reiškia, kad saulės moduliai, kurie buvo pristatyti ieškovių, neatitinka standartų, kurių atitiktį patvirtino sertifikatas, t. y. negaliojant VDE sertifikatui, ieškovių pristatyti tiekiami fotovoltiniai moduliai OP XXXM54-P3, kurių nominalioji galia yra 415 Wp, ir OP XXXM72-P3, kurių nominalioji galia yra 550 Wp, nėra sertifikuoti VDE. Atitinkamai ir VDE sertifikato priedas, kuris yra susijęs su atsparumo amoniakui ir druskų sukeltai korozijai, negalioja, kadangi panaikinus sertifikatą jis taip pat neteko galios. Minėtas sertifikato priedas patvirtina, kad pristatyti saulės moduliai buvo patikrinti pagal standartų IEC 62716:2013 ir IEC 61701:2011 keliamus reikalavimus. Šie bandymai paprastai atliekami papildomai prie standartinių IEC 61215 ir IEC 61730 bandymų, reikalingų CE ženklui suteikti. Šie reikalavimai turėtų būti taikomi ir saulės moduliams OP XXXM54-P3, nominalioji galia 415 Wp, ir OP XXXM72-P3, nominalioji galia 550 Wp, tačiau, kadangi VDE sertifikatas negalioja, ši ataskaita ginčui tampa neaktuali. Nepateikus galiojančio VDE sertifikato, kuris pakeistų panaikintą sertifikatą, laikytina, kad ieškovės neįrodė, jog jų pristatyti saulės moduliai atitinka ES keliamus minimalius reikalavimus.
22.4. Ieškovės į bylą pateikė 2024 m. balandžio 1 d. atitikties sertifikatą Nr. E538876, kaip įrodymą, kad pristatyti saulės moduliai atitinka ES reikalavimus, tačiau minėtas sertifikatas išduotas ne pagal ES reikalavimus ir ne ES akredituotos institucijos. Jis yra skirtas JAV ir Kanados rinkoms, todėl negalioja ES teritorijoje.
22.5. Į bylą buvo pateikta atitikties deklaracija pagal ES standartus, kurią surašė Omnis Power USA Inc. Šis dokumentas nėra akredituotos įstaigos (VDE arba TÜV SÜD), jis yra paties pardavėjo Omnis Power USA Inc. surašyta deklaracija, kurioje teigiama, kad laikomasi Direktyvos 2014/35/ES reikalavimų. Šioje deklaracijoje nurodoma, kad laikomasi Direktyvos 2014/35/ES reikalavimų tik pagal standartą EN IEC 61730. Šis dokumentas savo esme nėra pakeičiantis panaikintą 2021 m. birželio 25 d. VDE sertifikatą, kadangi nei formos, nei turinio prasme jis neatitinka šio sertifikato, kuris tvirtino, jog pristatyti saulės moduliai atitinka ES teisinio reglamentavimo reikalavimus. Taip pat šis dokumentas taikomas tik OP XXXM54-P3, nominalioji galia – 415 Wp, modulių šeimai, ir OP XXXM72-P3, nominalioji galia – 550 Wp, modulių šeimai, nors ieškovės pristatė apeliantei ir reikalauja apmokėjimo už platesnį spektrą saulės modulių.
22.6. Kitas dokumentas, kuriuo remiasi ieškovės, yra TÜV SÜD išduotas sertifikatas Nr. Z21178500003 Rev.00. Šis sertifikatas nepateikiamas TÜV SÜD svetainėje – jis nėra registruotas oficialioje sistemoje, dėl to laikytinas negaliojančiu.
22.7. Apeliantės teigimu, byloje pateiktas TÜV SÜD atitikties sertifikatas Nr. N8A1178500004 Rev.00, kurį 2024 m. spalio 24 d. išdavė TÜV SÜD, negali būti laikomas 2021 m. birželio 25 d. išduotą VDE sertifikatą pakeičiančiu dokumentu dėl šių priežasčių: 1) atitikties sertifikatas Nr. N8A1178500004 Rev.00 nėra sertifikatas, kuriuo patvirtinama atitiktis standartams EN IEC 61215 ir EN IEC 61730, priešingai nei 2021 m. birželio 25 d. išduotas ir negaliojantis VDE sertifikatas; 2) atitikties sertifikatas Nr. N8A1178500004 Rev.00 apima sertifikavimą tik pagal standartą EN IEC 61730, o 2021 m. birželio 25 d. išduotas VDE sertifikatas apima sertifikavimą pagal abu standartus: EN IEC 61215 ir EN IEC 61730; 3) nurodytos modulių šeimos yra skirtingos, t. y. atitikties sertifikatas Nr. N8A1178500004 Rev.00 netaikomas OP XXXM54-P3 moduliui, nominalioji galia – 415 Wp, ir OP XXXM72-P3 moduliui, nominalioji galia – 550 Wp.
22.8. Techninėje ataskaitoje Nr. 704062258701-00 nurodomi tam tikrose gamybos vietose atlikti patikrinimai ir bandymai, susiję su įvairiomis EN IEC 61730 versijomis. Tačiau ši bandymo ataskaita negali būti laikoma 2021 m. birželio 25 d. išduotą VDE sertifikatą pakeičiančiu dokumentu, nes ji yra susijusi su gamybos vietoje atliktu patikrinimu ir tik su standartu EN IEC 61730 bei jo versijomis, o ne sertifikatas, pakeičiantis panaikintą 2021 m. birželio 25 d. VDE sertifikatą. Šis dokumentas nėra sertifikato atitikmuo.
22.9. Sertifikate Nr. Z21178500005 Rev.00 deklaruojama, kad laikomasi skirtingų EN IEC 61215 ir EN IEC 61730 standartų versijų, tačiau šis sertifikatas negali būti laikomas galiojančiu OP XXXM54-P3 moduliams (nominalioji galia – 415 Wp), nes jie nėra nurodyti sertifikate. Į sertifikato sąrašą įtraukti moduliai, kurių nominalioji galia svyruoja nuo 390 Wp iki 410 Wp. Tačiau į jį neįtrauktas 415 Wp modelis. Kita vertus, abiejuose sertifikatuose nurodomi OP XXXM72-P3 moduliai (nominalioji galia – 550 Wp). Tam, kad nurodytas sertifikatas būtų laikomas lygiaverčiu 2021 m. birželio 25 d. VDE išduotam sertifikatui, susijusiam su OP XXXM72-P3 moduliais (nominalioji galia – 550 Wp), jis turi būti parengtas remiantis viena ar keliomis bandymo ataskaitomis, gautomis atlikus patikrinimus fotovoltinių modulių gamybos vietoje(-ose). Gamybos vieta(-os) turi būti ta pati (tos pačios), kaip nurodyta 2021 m. birželio 25 d. išduotame VDE sertifikate. Šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų byloje nėra.
22.10. Atitikties deklaracija Nr. N8A1178500006 Rev.00, kurią 2024 m. lapkričio 24 d. išdavė TÜV SÜD, taip pat negali būti laikoma 2021 m. birželio 25 d. išduotą VDE sertifikatą pakeičiančiu dokumentu dėl šių priežasčių: 1) tai nėra sertifikatas, kuriuo patvirtinama atitiktis standartams EN IEC 61215 ir EN IEC 61730, priešingai nei 2021 m. birželio 25 d. išduotas VDE sertifikatas; 2) ji apima sertifikavimą tik pagal standartą EN IEC 61730, o 2021 m. birželio 25 d. išduotas VDE sertifikatas apima sertifikavimą pagal abu standartus; 3) fotovoltinis modulis OP XXXM54-P3 (nominalioji galia – 415 Wp) nėra įtrauktas į atitikties sertifikatą Nr. N8A1178500006 Rev.00.
22.11. Apeliantės į bylą pateikti nepriklausomų specialistų vertinimai buvo atmesti be pagrįstų argumentų. Ieškovių pristatytų saulės (fotovoltinių) modulių kokybės įvertinimą atliko nepriklausoma laboratorija KIWA pagal nustatytus ir viešai prieinamus standartus. Ieškovės nepateikė kitos nepriklausomos specializuotos įmonės ataskaitos, byloje neprašė skirti ekspertizės ir kitais būdais neįrodinėjo, kad KIWA 2024 m. rugpjūčio 29 d. bandymo ataskaita yra netinkama, klaidinga ar neatitinkanti standartų, pagal kuriuos buvo atlikti saulės (fotovoltinių) modulių bandymai.
22.12. Nei KIWA 2024 m. rugpjūčio 29 d. bandymo ataskaitoje, nei kituose dokumentuose nėra duomenų, kad KIWA tyrimus būtų atlikusi nesilaikant nustatytų standartų, neturint reikiamos informacijos ir dokumentų ar pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl teismo argumentai, kad saulės modulių elementai galėjo būti įskilę, pažeisti ar galėjo būti neįvertintos bandymuose naudotų saulės modulių charakteristikos, yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad KIWA laboratorijos ataskaitoje prie pastabų nurodyta, jog naudojamų matavimo priemonių tikslumas yra 95 proc., todėl KIWA laboratorijos nustatyti duomenys gali skirtis nuo modulių nominalios galios duomenų, patvirtina, kad laboratorija, atlikdama bandymus, vadovavosi visais standartais ir būtinais reglamentais. Nepriklausomos laboratorijos parengtas tyrimas patvirtina, kad visais atvejais tirtų ieškovių pristatytų saulės modulių kokybė neatitinka deklaruotai, todėl laikytina, jog jie neatitinka šalių sulygto kokybės reikalavimo. Teismas nepagrįstai nesirėmė KIWA laboratorijos ataskaita.
22.13. Apeliantė pažymi, kad M. G., apklausiamas teisme bylos nagrinėjimo metu, nurodė turintis inžinierinį išsilavinimą, saulės modulių efektyvumo vertinimo srityje dirbantis daugiau kaip 15 m. ir esantis šios srities ekspertu Milano municipaliteto teisme. Teismui ir proceso dalyviams nekilo abejonių dėl M. G. kvalifikacijos, išsilavinimo ar kompetencijos. Ieškovės į bylą nepateikė specialisto išvados, kuri paneigtų M. G. išvadą, neprašė skirti teismo ekspertizę nustatyti saulės modulių defektus ar vertės sumažėjimą dėl KIWA nustatytų defektų. Byloje esant tik vienai specialisto išvadai nėra pagrindo ja nesivadovauti ir nesiremti.
22.14. Aplinkybė, kad apeliantė nesikreipė į priežiūros institucijas, savaime nereiškia, jog saulės modulių kokybiniai reikalavimai pagerėjo ar atsirado prielaidos vertinti, kad pasikeitė teisiniai reikalavimai jų ženklinimui.
Atsiliepimas
23. Ieškovės Omnis GmbH ir Omnis PTE atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Atsakovės argumentai, susiję su VDE sertifikatu, neturėtų būti vertinami, kaip nepatenkantys į bylos dalyką ir neatitinkantys sąsajumo reikalavimų. Atsakovė, neturėdama kitų realių argumentų, skunde kartoja tuos pačius, teismo jau įvertintus ir atmestus argumentus, kurių tikslas iš esmės yra kelti kuo didesnę painiavą, susijusią su prekių sertifikavimo procedūra bei nukreipti dėmesį nuo ginčo esmės.
23.2. Ieškovės pažymi, kad skirtingu laikotarpiu tie patys ginčo prekių modeliai buvo sertifikuoti dviejų skirtingų sertifikavimo įstaigų, o konkrečiai – ginčo prekių partijoms aktualūs TÜV SÜD sertifikatai (o ne VDE sertifikatas). Dėl to nepagrįstas ir nelogiškas apeliantės teiginys, kad panaikinus VDE sertifikatą ginčo prekės tapo nesertifikuotomis (neatitinkančiomis standartų) prekėmis ir tai, jog ginčo prekių modeliai OP XXXM54-P3 ir OP XXXM72-P3 yra nesertifikuoti.
23.3. Kadangi atitikties deklaracija iš esmės visais atvejais yra surašoma paties gamintojo, tik gamintojas turi dvi alternatyvas: 1) pats vykdyti vidinę atitikties procedūrą; 2) šią procedūrą pavesti atlikti išorinei sertifikavimo įstaigai (šiuo atveju – TÜV SÜD), kurios nepriklausomų išvadų pagrindu vėliau pats gamintojas surašo ES atitikties deklaraciją. Gamintojo pasirašomos atitikties deklaracijos visuomet yra išduodamos kokybės (atitikties) sertifikato pagrindu ir todėl nėra (ir neturi būti) tokį atitikties sertifikatą pakeičiantis dokumentas. Abu šie dokumentai yra skirtingos paskirties dokumentai, išduodami (surašomi) CE atitikties procedūros metu, todėl teiginys, kad gamintojo atitikties deklaracija nėra atitikties sertifikatą pakeičiantis dokumentas yra formaliai teisingas, bet nelogiškas ir niekaip nepaneigia ginčo prekių atitikties Direktyvai 2014/35/ES ir Techniniam reglamentui.
23.4. Ieškovės pažymi, kad Techniniame reglamente nustatyta privaloma prekių atitikties vertinimo ir žymėjimo CE ženklu procedūra, kuri susideda iš trijų etapų, įforminamų skirtingais dokumentais ir kuriuos šiuo atveju sąmoningai painioja atsakovė: 1) prekių gamintojas pats atlieka arba paveda trečiajam asmeniui atlikti vadinamąją prekių atitikties įvertinimo procedūrą; 2) atlikus (vidinį ar išorinį) atitikties vertinimą, pats gamintojas (ir tik jis) parengia prekės ES atitikties deklaraciją, kurios šabloninė forma ir jai keliami turinio reikalavimai yra išdėstyti Techninio reglamento 3 priede, kuriame keliami turinio ir formos reikalavimai, iš kurių matyti, kad tai yra nesudėtingo turinio ir nedidelės apimties formalus dokumentas; 3) prekė pažymima CE ženklu (Techninio reglamento 11 punktas). Šiuo atveju nebuvo ginčo dėl to, kad prekės yra faktiškai pažymėtos CE ženklu.
23.5. Atsakovė nurodo argumentus dėl TÜV SÜD sertifikato Nr. Z2 117850 0003 Rev.00, nutylėdama jai žinomą aplinkybę, kad šis sertifikatas yra ne atitikties sertifikatas, kuris reikalingas CE sertifikavimo tikslais, o savanoriškais pagrindais užsakomas (išduodamas) TÜV SÜD norintiems prekes žymėti vadinamuoju TÜV SÜD ženklu („brandu“). Tas aiškiai nurodyta pačiame sertifikate ir atsakovei žinoma.
23.6. Atsakovė nurodo, kad vienas iš ginčo prekėms aktualių atitikties TÜV SÜD sertifikatų Nr. N8A1178500004 Rev.00 taip pat negali būti laikomas VDE sertifikatą pakeičiančiu dokumentu, nes „tai yra du visiškai skirtingi dokumentai“ ir įvardija, kuo šie dokumentai skiriasi. Šis teiginys, nors formaliai ir teisingas, nepagrindžia ginčo prekių defektų, nes: 1) jokie teisės aktai nereikalauja būtinai pakeisti vieną konkretų atitikties sertifikatą kitu identišku sertifikatu; 2) atsakovė tik formaliai įvardija skirtumus tarp šių dviejų sertifikatų turinio, tačiau nepateikia pagrindimo ir įrodymų, kad vieno ar kito sertifikato turinys neatitiktų Techninio reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimų. TÜV SÜD organizacija, prieš išduodama atitikties sertifikatą, patikrino ginčo prekių atitiktį visiems joms taikomiems standartams ir šiuo pagrindu atitikties sertifikate nurodė, kad atitinkamiems ginčo prekių modeliams gali būti pagrįstai išduota ES atitikties deklaracija (be jos žymimos CE ženklu); 3) nelogiška reikalauti, kad ieškovės (ginčo prekių gamintojos) „pakeistų“ VDE sertifikatą, nes ieškovės niekuomet neteikė sutartinių garantijų, grindžiamų būtent šiuo sertifikatu ir neteigė bei netvirtino, jog šis sertifikatas galioja. Priešingai, atsakovei buvo žinoma, kad ginčo prekėms taikomi TÜV SÜD sertifikatai, kuriuos atsakovė turėjo.
23.7. Nors atsakovė nurodo, kad techninė ataskaita Nr. 704062258701-00 taip pat negali būti laikoma VDE sertifikatą pakeičiančiu dokumentu, tačiau ši techninė ataskaita pateikta į bylą (išreikalauta) atsakovės prašymu, nes ji pageidavo įsitikinti TÜV SÜD sertifikatų pagrįstumu, o ši techninė ataskaita Nr. 704062258701-00 yra būtent TÜV SÜD sertifikato N8A1178500004 Rev.00 sertifikavimo (atitikties vertinimo) procedūros dokumentacijos dalis. Tai yra skirtingo lygmens dokumentas, kuris nėra „pakeičiantis“ VDE sertifikatą.
23.8. Atsakovė dėsto argumentus, susijusius su TÜV SÜD sertifikatu Nr. Z21178500005 Rev.00, tačiau, kaip ir TÜV SÜD sertifikatas Nr. Z2 117850 0003 Rev.00, šis TÜV SÜD sertifikatas Nr. Z21178500005 yra TÜV SÜD ženklo sertifikatas, o ne privalomas kokybės (atitikties) sertifikatas.
Motyvuojamoji dalis
23.9. Apeliantės skundo didžioji dalis yra skirta pagrįsti jos subjektyviai ir dirbtinai susikurtą poziciją, neturinčią nieko bendro su ginčo esme.
23.10. Ieškovės pagrindė, kodėl nemato pagrindo ar būtinybės prašyti skirti ekspertizę ir paneigti nepagrįstą KIWA bandymų ataskaitą: 1) neegzistuoja ekspertizės objektas, kadangi atsakovė iš esmės visas ginčo prekes yra perpardavusi; 2) nėra poreikio ar pareigos paneigti paprastą rašytinį įrodymą aukštesnės galios rašytiniu įrodymu (teismo ekspertize).
23.11. Ieškovės procesiniuose dokumentuose konkrečiai ir motyvuotai išdėstė KIWA bandymų ataskaitos kritiką, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovės neįrodinėjo šios ataskaitos netinkamumo, klaidingumo ar neatitikimų, neturi nieko bendro su tikrove ir bylos medžiaga.
23.12. Apklausos metu M. G. pripažino, kad jis nėra dirbęs sertifikavimo įstaigoje ir vienintelis jo „sąlytis“ su sertifikavimo procesu yra tas, kad prieš daug metų yra dirbęs įmonėje, kuri sertifikavosi savo gaminius vienoje iš sertifikavimo įmonių. M. G. apklausos metu patvirtino, kad esminė jo išvada dėl būtinybės mažinti ginčo modulių vertę (kainą) 35 proc. ar 40 proc. yra jo subjektyvi nuomonė, kuriai pagrįsti neegzistuoja jokie dokumentai, konkretūs duomenys ar skaičiavimai.
23.13. M. G. nėra ekspertas ar specialistas, todėl ieškovės neturėjo pagrindo ar būtinybės prašyti skirti byloje ekspertizę. Šio eksperto „išvados“ niekaip nekoreliuoja su KIWA bandymų ataskaitos išvadomis dėl ginčo modulių generuojamos galios trūkumų, nes KIWA nustatė vienokį galios sumažėjimo procentinį dydį, o M. G. be pagrindimo subjektyviai konstatavo, jog modulių vertė (kaina) turi būti mažinama atitinkamai 35 proc. ar 40 proc. Teismas pagrįstai ir motyvuotai atsisakė remtis M. G. išvadomis.
23.14. Kadangi atsakovė pagal teisės aktų nuostatas neturi teisės išleisti į rinką tinkamų sertifikatų, ES atitikties deklaracijos ir (ar) CE ženklinimo neturinčių prekių, faktas, jog atsakovė visas ginčo prekes perpardavė, patvirtina, kad jokių dokumentacijos, sertifikavimo ar CE ženklinimo trūkumų nebuvo.
23.15. Atsakovė akcentuoja teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, kad, kai pirkėjas reiškia reikalavimą dėl kainos sumažinimo (lot. actio quanti minoris), jis įrodinėja abstraktų santykį tarp prekių verčių, nesiaiškindamas faktinių nuostolių. Tai reiškia, kad pirkėjas įrodinėja, jog faktiškai pristatytos netinkamos kokybės prekės vertė yra mažesnė už kokybiškos prekės vertę. Šis argumentas nagrinėjamoje situacijoje yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų, byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Omnis GmbH pardavė atsakovei: 1) 1 014 vnt. saulės modulių, kurių modelis OP410M54-P3-BF, už 114 328,50 Eur ir išrašė 2022 m. spalio 28 d. komercinę sąskaitą faktūrą Nr. OP2022063; 2) 546 vnt. saulės modulių, kurių modelis OP415M54-P3-BF, už 61 179,30 Eur ir išrašė 2022 m. lapkričio 16 d. komercinę sąskaitą faktūrą Nr. OP2022065. Atsakovė pagal šias sąskaitas apmokėjo iš viso 35 033,56 Eur.
26. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė Omnis PTE pardavė atsakovei: 1) 1 240 vnt. saulės modulių, kurių modelis OP550M72-P3, bei 1 014 vnt. saulės modulių, kurių modelis OP415M54-P3-BF, už 314 332,65 Eur ir išrašė 2022 m. rugsėjo 1 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. OP220901A bei 2022 m. lapkričio 11 d. komercinę sąskaitą faktūrą Nr. OP220901A; 2) 2 028 vnt. saulės modulių, kurių modelis OP415M54-P3-BF, už 226 979,58 Eur ir išrašė 2022 m. lapkričio 25 d. komercinę sąskaitą faktūrą Nr. OP220916B. Pagal nurodytas sąskaitas atsakovė sumokėjo iš viso 67 663,80 Eur.
27. Nustatyta, kad prekės pagal ieškovių pateiktas 2022 m. spalio 28 d. sąskaitą Nr. OP2022063, 2022 m. lapkričio 16 d. sąskaitą Nr. OP2022065, 2022 m. lapkričio 11 d. sąskaitą Nr. OP220901A ir 2022 m. lapkričio 25 d. sąskaitą Nr. OP220916B buvo pristatytos ir perduotos atsakovei šalių sutartomis sąlygomis.
28. Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovės: 1) Omnis GmbH 140 474,24 Eur skolą ir 13 654,60 Eur palūkanas, 2) Omnis PTE 433 088,04 Eur skolą ir 51 485,67 Eur palūkanas, 3) abiem ieškovėms 12 proc. metines palūkanas; 4) bylinėjimosi išlaidas.
29. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3071-565/2023 ieškovių ieškinį patenkino. Atsakovė pateikė prieštaravimus. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 12 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1296-565/2024 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. preliminarų sprendimą ir ieškovių ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-294-330/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. galutinį sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovių ieškinį patenkino, atsakovės priešieškinį atmetė.
30. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog: 1) saulės moduliai OP XXXM54-P3 (nominalioji galia – 415 Wp) ir OP XXXM72-P3 (nominalioji galia – 550 Wp) buvo sertifikuoti 2021 m. birželio 25 d. VDE sertifikatu, kuris buvo panaikintas 2022 m. spalio mėn., todėl šie moduliai neturėjo VDE sertifikato; 2) atitikties sertifikatas Nr. E538876, išduotas 2024 m. balandžio 1 d., nėra susijęs su ginčo byla, nes UL ir CSA sertifikatai taikomi JAV ir Kanados rinkoms, o ne ES rinkai; 3) atitikties ES standartams deklaracija negali būti laikoma VDE išduotą sertifikatą pakeičiančiu dokumentu, kadangi tai yra Omnis Power USA Inc. savideklaracija, o ne akredituotos įstaigos išduotas sertifikatas pagal EN IEC 61215 ir EN IEC 61730; 4) TÜV SÜD išduotas sertifikatas Nr. Z21178500003 Rev.00 nepateikiamas TÜV SÜD interneto svetainėje, be to, jis taikomas kitoms saulės modulių šeimoms, negu buvo parduotos apeliantei; 5) atitikties sertifikatas Nr. N8A1178500004 Rev.00: negali būti laikomas VDE išduotą sertifikatą pakeičiančiu dokumentu, kadangi VDE sertifikatas apima sertifikavimą ir pagal EN IEC 61215, ir pagal EN IEC 61730. Atitikties sertifikatas Nr. N8A1178500004 Rev.00 apima sertifikavimą tik pagal standartą EN IEC 61730; 6) techninė ataskaita Nr. 704062258701-00 negali būti laikoma VDE išduotą sertifikatą pakeičiančiu dokumentu, nes ji yra susijusi su gamybos vietoje atliktu patikrinimu ir tik su standartu EN IEC 61730 bei jo versijomis; 7) TÜV SÜD išduotas sertifikatas Nr. Z21178500005 Rev.00 negali būti laikomas galiojančiu šiam moduliui: (nominalioji galia – 415 Wp), nes jis nėra įtrauktas į sertifikatą. Tam, kad TÜV SÜD išduotas sertifikatas Z21178500005 Rev.00 būtų laikomas lygiaverčiu VDE išduotam sertifikatui, susijusiam tik su OP XXXM72-P3 moduliais (nominalioji galia – 550 Wp), jis turi būti parengtas remiantis viena ar keliomis bandymo ataskaitomis, gautomis atlikus patikrinimus fotovoltinių modulių gamybos vietoje(-ose). Gamybos vieta(-os) turi būti ta pati (tos pačios), kurios nurodytos VDE sertifikate; 8) atitikties sertifikatas Nr. N8A1178500006 Rev.00 negali būti laikomas VDE išduotą sertifikatą pakeičiančių dokumentu, nes VDE sertifikatas apima sertifikavimą ir pagal EN IEC 61215, ir pagal EN IEC 61730. Atitikties sertifikatas Nr. N8A1178500006 Rev.00 apima sertifikavimą tik pagal standartą EN IEC 61730; 9) techninė ataskaita Nr. 704062258702-00 negali būti laikoma VDE išduotą sertifikatą pakeičiančiu dokumentu, nes ji yra susijusi su gamybos vietoje atliktu patikrinimu ir tik su standartu EN IEC 61730 bei jo versijomis; 10) apeliantės į bylą pateikti nepriklausomų specialistų vertinimai buvo atmesti be pagrįstų argumentų ir teismas nepasisakė dėl esminių byloje esančių įrodymų – ieškovių pateiktų dokumentų, patvirtinančių atitiktį Direktyvos 2014/35/ES ir Techninio reglamento reikalavimams.
31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl apeliantės skundžiamų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir proceso dalyvių išdėstytų su tuo susijusių argumentų.
Dėl ginčo prekių kokybės, susijusios su jų sertifikavimu ir žymėjimo CE ženklu, trūkumų
32. Pagal Direktyvos 2014/35/ES 3 straipsnį ES rinkai gali būti tiekiami tik tokie elektros įrenginiai, kurie, būdami sukonstruoti pagal Sąjungoje taikomą gerą saugos reikalavimų inžinerinę praktiką, tinkamai įrengti, prižiūrimi bei naudojami pagal paskirtį, kuriai yra pagaminti, nekelia pavojaus žmonių ir naminių gyvūnų sveikatai ir saugai arba turtui. Pagrindiniai saugos reikalavimų elementai yra išvardyti I priede.
33. Pateikdami rinkai elektros įrenginius gamintojai užtikrina, kad jie būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis Direktyvos 2014/35/ES 3 straipsnyje nurodytų ir I priede nustatytų saugos reikalavimų. Gamintojai parengia III priede nurodytus techninius dokumentus ir atlieka III priede nurodytą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti. Jeigu atlikus nurodytą atitikties vertinimą nustatoma, kad elektros įrenginys atitinka 3 straipsnyje nurodytus ir I priede nustatytus saugos reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi įrenginį CE ženklu (Direktyvos 2014/35/ES 6 straipsnis). ES atitikties deklaracijoje fiksuojama, kad įvykdyti Direktyvos 2014/35/ES 3 straipsnyje nurodyti ir I priede nustatyti saugos reikalavimai. ES atitikties deklaracija atitinka IV priede nustatytą pavyzdinę struktūrą, joje pateikiama III priede aprašytame A modulyje nurodyta informacija ir ji nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje elektros įrenginys pateikiamas ar tiekiamas rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas (Direktyvos 2014/35/ES 9 straipsnis). Direktyvos 2014/35/ES 22 straipsnis numato, kad, nedarant poveikio 19 straipsnio taikymui, kai valstybė narė nustato vieną iš šio 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų faktų, ji reikalauja, jog atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų susijusią neatitiktį. Jeigu nurodyta neatitiktis nepašalinama, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų apribotas ar uždraustas elektros įrenginio tiekimas rinkai arba užtikrinta, jog elektros įrenginys būtų atšauktas ar pašalintas iš rinkos.
34. Techninis reglamentas numato, kad saulės modulių gamintojas privalo parengti Techninio reglamento 2 priede nurodytus techninius dokumentus ir atlikti Techninio reglamento 2 priede nurodytą atitikties vertinimo procedūrą arba pavesti ją atlikti. Gamintojas, atlikęs atitikties vertinimą ir nustatęs, kad elektrotechnikos gaminys atitinka Techninio reglamento 5 punkte nurodytus ir Techninio reglamento priede nustatytus saugos reikalavimus, parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi elektrotechnikos gaminį CE ženklu (Techninio reglamento 10, 11 punktai). Elektrotechnikos gaminys turi būti paženklintas CE ženklu prieš pateikiant jį rinkai (Techninio reglamento 51 punktas). Lietuvos Respublikos rinkos priežiūros institucija, nustačiusi vieną iš Techninio reglamento 66.1–66.6 papunkčiuose nustatytų faktų, reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per jos nurodytą terminą pašalintų šią neatitiktį. Jeigu Techninio reglamento 66 punkte nurodyta neatitiktis nepašalinama per Lietuvos Respublikos rinkos priežiūros institucijos nustatytą terminą, Lietuvos Respublikos rinkos priežiūros institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka, imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų apribotas ar uždraustas elektrotechnikos gaminio tiekimas rinkai arba užtikrinta, jog elektrotechnikos gaminys būtų atšauktas ar pašalintas iš rinkos (Techninio reglamento 66, 67 punktai).
35. Apeliantės teigimu, ginčo prekės turi esminių kokybės dėl jų sertifikavimo ir žymėjimo CE ženklu trūkumų, t. y. ieškovių pristatyti saulės moduliai neatitinka kokybinių reikalavimų, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl pristatytų saulės modulių atitikimo teisės aktų reikalavimams yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.
36. Pažymėtina, kad ieškovių sąskaitose nurodyti saulės moduliai yra elektrotechnikos gaminiai pagal Direktyvą 2014/35/ES ir pagal Techninį reglamentą, kurie turi būti paženklinti CE ženklu prieš pateikiant jį rinkai (Techninio reglamento 51 punktas). Byloje ginčo, kad visos ieškovių atsakovei pateiktos prekės yra pažymėtos CE ženklu, nėra.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 25 d. VDE įstaiga išdavė kokybės (atitikties) sertifikatą jame nurodytoms JAV įmonės „Omnis Power USA Inc.“ prekėms. Šis VDE sertifikatas galiojo iki 2022 m. spalio 31 d., kai buvo nuspręsta toliau prekes sertifikuoti Vokietijos nepriklausomoje testavimo ir sertifikavimo organizacijoje TÜV SÜD. Nuo 2022 m. spalio 24 d. ieškovių tiekiamos prekės sertifikuojamos ir testuojamos pagal TÜV SÜD organizacijos išduodamus atitikties sertifikatus ir atestatus. TÜV SÜD organizacijos atitikties atestatai Nr. N8A 117850 0004 Ver. 00, Nr. N8A 117850 0006 Ver. 00, Nr. N81 117850 0004 ir Nr. N81 117850 0006 yra išduoti ginčo sąskaitose nurodytiems saulės modulių modeliams.
38. Ieškovės, siekdamos pagrįsti ieškinį, į bylą pateikė 2022 m. lapkričio 28 d. Liang Wang elektroninį laišką su priedais – keturiais TÜV SÜD sertifikatais; prekių gamintojo išduota ginčo prekių ES atitikties deklaracija su nuoroda į TÜV SÜD sertifikatus; prekių gamintojo parengtus ginčo prekių duomenų lapus su nuoroda į TÜV SÜD sertifikatus. Atsakovė aplinkybių, kad ji turėjo visus ginčo prekėms aktualius sertifikatus, neginčijo. Taigi, atsakovė turėjo visą ginčo prekėms reikalingą techninę dokumentaciją. Byloje duomenų, kad iki ieškovių ieškinio pateikimo dienos atsakovė kreipėsi į ieškoves dėl ginčo prekių ar jų dokumentacijos defektų ir (ar) dėl papildomos techninės dokumentacijos pateikimo, nėra.
39. Atsakovė teigia, kad ginčo prekės privalo būtinai turėti tik VDE sertifikatą ir tik esant galiojančiam VDE sertifikatui galėtų būti laikomos atitinkančiomis Direktyvos 2014/35/ES ir Techninio reglamento reikalavimus. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apeliantės argumentais, pažymi, kad skirtingu laikotarpiu tie patys ginčo prekių modeliai buvo sertifikuoti dviejų skirtingų sertifikavimo įstaigų, t. y. prekių gamintojai (trečiajam asmeniui) iki 2022 m. spalio 31 d. gaminių sertifikavimo paslaugas teikė VDE įstaiga, vėliau – TÜV SÜD organizacija. Šiuo atveju ginčo prekių partijoms aktualūs būtent TÜV SÜD sertifikatai (o ne VDE sertifikatas). Iš byloje pateiktų sertifikatų matyti, kad TÜV SÜD sertifikatai yra išduoti visiems ginčo prekių modeliams. Atsižvelgiant į tai, pagrindo teigti, kad panaikinus VDE sertifikatą ginčo prekės tapo nesertifikuotomis prekėmis ir (ar) tai, jog ginčo prekių modeliai OP XXXM54-P3, kurių nominalioji galia yra 415 Wp, ir OP XXXM72-P3 yra visiškai nesertifikuoti, nėra. Taigi, apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, subjektyvi jos nuomonė, todėl atmestini.
40. Apeliantė teigia, kad ieškovės į bylą pateikė 2024 m. balandžio 1 d. atitikties sertifikatą Nr. E538876, kaip įrodymą, jog pristatyti saulės moduliai atitinka ES reikalavimus, tačiau minėtas sertifikatas išduotas ne pagal ES reikalavimus ir ne ES akredituotos institucijos, yra skirtas JAV ir Kanados rinkoms, todėl negalioja ES teritorijoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aptariamą sertifikatą ieškovės pateikė kartu su 2024 m. liepos 30 d. rašytiniais paaiškinimais, vykdydamos atsakovės prašymu priimtą teismo nutartį dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau nurodydamos, jog šis sertifikatas niekaip nesusijęs su ginču dėl ES rinkai pateiktų prekių (ieškovės šį dokumentą pateikė įgyvendindamos atsakovės „smalsumą“) ir toks įrodymas nėra susijęs su nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės nurodytas sertifikatas nėra susijęs su nagrinėjama byla, teisėjų kolegija apeliantės argumentų nevertina.
41. Apeliantė nurodo, kad ES atitikties deklaracija pagal ES standartus, kurią surašė prekių gamintojas, nėra akredituotos įstaigos, pavyzdžiui, VDE arba TÜV SÜD, išduotas sertifikatas ir tai yra tik paties pardavėjo surašyta deklaracija, kurioje teigiama, jog laikomasi Direktyvos 2014/35/ES reikalavimų.
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ES atitikties deklaracija, kurią išdavė prekių gamintojas apie tai, jog šiai bylai aktualus gaminys OPxxxM72-P3 atitinka aktualius ES derinamuosius teisės aktus – Direktyvą 2014/35/ES; deklaracijoje nurodyta, kad techninė dokumentacija ir visiška atitiktis deklaracijoje išvardytiems standartams įrodo šio gaminio atitiktį minėtoje ES Direktyvoje 2014/35/ES iškeltiems reikalavimams. Ši deklaracija pateikta VDE įstaigos sertifikato Nr. 40053657 pagrindu.
43. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Techniniame reglamente nustatyta privaloma prekių atitikties vertinimo ir žymėjimo CE ženklu procedūra, kuri susideda iš trijų etapų, įforminamų skirtingais dokumentais: 1) prekių gamintojas pats atlieka arba paveda trečiajam asmeniui (pavyzdžiui, testavimo laboratorijai, sertifikavimo įstaigai) atlikti vadinamąją prekių atitikties įvertinimo procedūrą (Techninio reglamento 4.2 papunktis, 10 punktas); 2) atlikus (vidinį ar išorinį) atitikties vertinimą, pats gamintojas (ir tik jis) parengia prekės ES atitikties deklaraciją, kurios šabloninė forma ir jai keliami turinio reikalavimai yra išdėstyti Techninio reglamento 3 priede; 3) prekė pažymima CE ženklu (Techninio reglamento 11 punktas). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, atitikties deklaracija iš esmės visais atvejais yra surašoma gamintojo, kuris turi dvi alternatyvas: 1) pats vykdyti vidinę atitikties procedūrą; 2) šią procedūrą pavesti atlikti išorinei sertifikavimo įstaigai (šiuo atveju – TÜV SÜD), kurios nepriklausomų išvadų pagrindu vėliau pats gamintojas surašo ES atitikties deklaraciją. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės argumentai, kad atitikties deklaracijos pagal ES standartus negalėjo surašyti pats prekių gamintojas ir (ar) tai sudaro pagrindą nesivadovauti jo surašyta atitikties deklaracija, atmestini kaip nepagrįsti.
44. Nors apeliantė nurodo, kad gamintojo surašyta ES atitikties deklaracija negali būti laikoma 2021 m. birželio 25 d. išduotą VDE sertifikatą Nr. 40053657 pakeičiančiu dokumentu, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad gamintojo pasirašomos atitikties deklaracijos visada yra išduodamos kokybės (atitikties) sertifikato pagrindu ir tai nėra tokį atitikties sertifikatą pakeičiantis dokumentas – šie dokumentai yra skirtingos paskirties dokumentai, išduodami (surašomi) CE atitikties procedūros metu. Nagrinėjamu atveju ES atitikties deklaracija atitinka Techninio reglamento keliamus turinio ir formos reikalavimus. Joje nurodyti visi privalomi Techninio reglamento 2 priede išvardyti rekvizitai: nurodytas elektrotechnikos gaminys (Silicio kristalų antžeminiai fotovoltiniai moduliai) ir išvardyti gaminio tipai – modeliai, nurodant jų numerius (Techninio reglamento 2 priedo 1 punktas); nurodytas gamintojas (Techninio reglamento 2 priedo 2 punktas); nurodyta sąlyga, kad „ši atitikties deklaracija išduodama tik gamintojo atsakomybe“, kaip to reikalauja Techninio reglamento 3 punktas; nurodytas deklaracijos objektas – gaminio identifikavimo duomenys (įvardyti gaminio pavadinimas ir modelių numeriai) (Techninio reglamento 2 priedo 4 punktas); įvardyta, kad deklaracijoje aprašomas objektas atitinka aktualius ES derinamuosius teisės aktus, kaip to reikalauja Techninio reglamento 2 priedo 5 punktas; išvardyti ES standartai, kuriuos atitinka deklaracijoje išvardyti gaminiai (DIN EN 61215-1 (VDE 0126-31-1:2017-05; EN 61215-1:2016 ir t. t.) (Techninio reglamento 2 priedo 6 punktas); nurodyta papildoma informacija – pastaba, kad „bandymų ir sertifikavimo institutas VDE, esantis adresu (duomenys neskelbtini), išbandė ir sertifikavo šį gaminį pagal minėtuosius standartus“ (Techninio reglamento 2 priedo 7 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomi argumentai savaime nepaneigia to, kad ginčo prekės yra sertifikuotos, ES atitikties deklaracija surašyta tinkamai ir neprieštarauja Direktyvai 2014/35/ES bei Techniniam reglamentui.
45. Apeliantės teigimu, TÜV SÜD išduotas sertifikatas Nr. Z21178500003 Rev.00 nepateikiamas TÜV SÜD svetainėje – jis nėra registruotas oficialioje sistemoje, dėl to laikytinas negaliojančiu. Teisėjų kolegija, nesutikdama su nurodytais apeliantės argumentais, pažymi, kad šis sertifikatas yra ne atitikties sertifikatas, kuris reikalingas (būtinas) CE sertifikavimo tikslais, o savanoriškais pagrindais užsakomas (išduodamas) TÜV SÜD norint prekes žymėti vadinamuoju TÜV SÜD ženklu. Iš pastarojo sertifikato turinio matyti, kad savanoriškais pagrindais buvo testuotas gamintojo produktas OPxxxM54-P3-BF, xxx=nuo 390 iki 415, esant standartinėms testavimo sąlygoms (STC) kuris atitinka esminius reikalavimus; nurodyta, kad ant produkto gali būti tvirtinamas TÜV SÜD sertifikavimo ženklas. Be to, ieškovės paaiškino, kad šis sertifikatas buvo pateiktas į bylą tik dėl to, jog į bylą buvo pateiktas elektroninis laiškas su priedais (viso 4 TÜV SÜD sertifikatais, iš kurių 2 yra privalomi atitikties sertifikatai (Nr. N8A 117850 0004 Ver. 00, Nr. N8A 117850 0006 Ver. 00) ir 2 yra neprivalomi savanorišku pagrindu užsakomi TÜV SÜD ženklo sertifikatai (Nr. Z21178500003 Rev.00 ir Nr. Z21178500005 Rev. 00).
46. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad visi 4 pateikti TÜV SÜD ženklo sertifikatai Nr. Z21178500003 Rev.00, Nr. Z21178500005 Rev. 00, Nr. N8A 117850 0004 Ver. 00, Nr. N8A 117850 0006 Ver. 00 nėra lygiaverčiai VDE išduotam sertifikatui (nėra pakeičiantys VDE sertifikatą). Minėta, kad ginčui aktualūs prekių modeliai skirtingu laikotarpiu negali būti vertinti atitikties aspektu VDE sertifikatu ir TÜV SÜD sertifikatais, tai yra skirtingi dokumentai. Nurodyti apeliantės argumentai savaime neįrodo ginčo prekių defektų (neatitikties). Pažymėtina, kad teisės aktai nereikalauja pakeisti vieną konkretų atitikties sertifikatą kitu identišku (pavyzdžiui, tos pačios atitikties vertinimo įstaigos) sertifikatu. Šiuo atveju Techninis reglamentas reikalauja atlikti atitikties procedūras pagal nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovių argumentais, kad apeliantė formaliai įvardija skirtumus tarp šių sertifikatų turinio, tačiau nepateikia įrodymų, kad sertifikatų turinys neatitiktų Techninio reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimų.
47. Nors apeliantė nurodo, kad techninė ataskaita Nr. 704062258701-00 taip pat negali būti laikoma VDE sertifikatą pakeičiančiu dokumentu, teisėjų kolegija pažymi, jog ši techninė ataskaita yra TÜV SÜD sertifikato N8A1178500004 Rev.00 sertifikavimo (atitikties vertinimo) procedūros dokumentacijos dalis, t. y. skirtingo lygmens (skirtingo atitikties vertinimo procedūros etapo) dokumentas, kuri nėra pakeičiančiu VDE sertifikatą dokumentu.
48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė prekes iš ieškovių įsigijo turėdama tikslą jas perparduoti (platinti) kitiems asmenims ir į tai, jog didesniąją dalį iš ieškovių įsigytų prekių atsakovė jau pardavė tretiesiems asmenims. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio mėnesį buvo pardavusi (perpardavusi) 82,27 proc. ginčo prekių. Kai kurių modelių prekių pas atsakovę liko tik po keletą vienetų. Apeliantė nenurodo aplinkybių, susijusių su konkrečių prekių pardavimu, neįrodinėja, kad ginčo prekių galutiniai pirkėjai teikė atsakovei pretenzijas dėl prekių defektų (trūkumų) (CPK 178 straipsnis). Taigi, ginčo prekių dalies pardavimas patvirtina, kad ši prekių dalis neturėjo jokių fizinių ar dokumentacijos trūkumų, kurie būtų sutrukdę prekes panaudoti pagal jų esminę paskirtį, kitaip tariant, gamintojo parengtos ES atitikties deklaracijos ir prekių techninės dokumentacijos neturėjo trūkumų, dėl kurių ginčo sąskaitose nurodytos prekės negalėjo būti naudojamos tuo tikslu, kuriuo atsakovė jas įsigijo – platinti ES rinkoje.
49. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ginčo prekės yra tinkamai pažymėtos CE ženklu, joms pagrįstai išduota galiojanti ir nenuginčyta ES atitikties deklaracija, parengta techninė dokumentacija, visų ginčo prekių atitiktis Techniniam reglamentui yra tinkamai patvirtinta. Kadangi apeliantė neįrodė priešingų aplinkybių, pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra.
Dėl įrodymų vertinimo
50. Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, teigdama, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, jos į bylą pateikti nepriklausomų specialistų vertinimai buvo atmesti be pagrįstų argumentų. Apeliantės teigimu, ieškovės nepateikė kitos nepriklausomos specializuotos įmonės ataskaitos, byloje neprašė skirti ekspertizės ir kitais būdais neįrodinėjo, kad KIWA 2024 m. rugpjūčio 29 d. bandymo ataskaita yra netinkama, klaidinga ar neatitinkanti standartų, pagal kuriuos buvo atlikti saulės (fotovoltinių) modulių bandymai. Apeliantė pažymi, kad M. G. apklausiamas teisme bylos nagrinėjimo metu nurodė turintis inžinierinį išsilavinimą, saulės modulių efektyvumo vertinimo srityje dirbantis daugiau kaip 15 m. ir esantis šios srities ekspertu Milano municipaliteto teisme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo M. G. paaiškinimais. Teisėjų kolegija ir su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
51. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 22–24 punktai; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022 66 punktas).
52. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, teismas išsamiai įvertino atsakovės į bylą pateiktus KIWA laboratorijos atlikto testavimo rezultatus, o būtent: 1) KIWA išvadoje nurodoma, kad KIWA testuotus modulių pavyzdžius atrinko atsakovė. Byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu, kaip, kodėl atsakovė testavimui atrinko nurodytus modelius (CPK 178 straipsnis); 2) KIWA ataskaitoje pabrėžiama, kad bandymų rezultatus draudžiama taikyti kitoms prekėms, nei laboratorijos tiesiogiai išbandyti pavyzdžiai; 3) tiek į bandomų pavyzdžių atranką, tiek į pačius bandymus nebuvo kviečiami gamintojo atstovai; 4) nebuvo testuotas pakankamas kiekis atsitiktinai atrinktų modulių pavyzdžių, nėra aišku, kaip moduliai buvo atrinkti; 5) kodėl atsakovė neužsakė modulių fizinės būklės vizualinio tyrimo – elektroluminiscencinio bandymo, leidžiančio patikrinti, ar testuojamas modulis neturi fizinių defektų; 6) KIWA laboratorijos tyrimuose nebuvo įvertintos leistinos matavimų paklaidos bei dvipusių modulių antrosios pusės generuojama galia, taip pat jog atsakovė neteikė KIWA laboratorijai testuojamų modulių techninių duomenų, dėl to laboratorija neprisiėmė atsakomybės už atsakovės pateiktus duomenis; 7) KIWA laboratorijos ataskaitoje prie pastabų nurodyta, kad naudojamų matavimo priemonių tikslumas yra 95 proc., todėl KIWA laboratorijos nustatyti duomenys gali skirtis nuo modulių nominalios galios duomenų. Taigi, KIWA bandymų ataskaitos rezultatai yra netikslūs, nepilni, neišsamūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė, juolab atsižvelgdamas į tai, kad didžioji dalis ginčo saulės modulių yra perparduoti, dėl jų kokybės trūkumų nė vienas iš galutinių pirkėjų nėra pareiškę pretenzijų. Dėl nurodytų priežasčių KIWA laboratorijos ataskaitos išvadų rezultatai nepagrindžia ieškovių atsakovei parduotų ginčo prekių trūkumų.
53. Atsakovė į bylą taip pat pateikė 2024 m. spalio 9 d. inžinieriaus M. G. išvadą, kurioje nurodyta, kad 415 Wp galios saulės modulio OP XXXM54-P3 vertė yra mažesnė 35 proc.; 550 Wp galios saulės modulio OP XXXM72-P3 vertė yra mažesnė 35 proc.; 410 Wp galios saulės modulio OP XXXM54-P3-BF vertė yra mažesnė 7,09 proc.; 425 Wp galios saulės modulio OP XXXM54-NT3-BF vertė yra mažesnė 50 proc. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino remdamasis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis.
54. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad M. G. išvada yra grindžiama tik šio specialisto prielaidomis, o jis teismo posėdžio metu patvirtino, jog neturi specialių žinių nei teisės, nei ekonomikos, nei finansų srityje, turi tik inžinieriaus išsilavinimą. Be to, M. G. patvirtino, kad jo išvada, kuria remiantis priešieškinyje skaičiuojamas kainos mažinimas procentais, yra jo subjektyvi nuomonė, kurios jis negalėjo pagrįsti dokumentais, teisės aktais ir kitais duomenimis. M. G. buvo pasitelktas atsakovės ir išvadas davė saulės modulių sertifikavimo procedūros klausimais, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad jis nėra dirbęs jokioje sertifikavimo įstaigoje ir vienintelis jo „sąlytis“ su sertifikavimo procesu yra tas, jog prieš daug metų M. G. yra dirbęs įmonėje, kuri sertifikavosi savo gaminius vienoje iš sertifikavimo įmonių. Apeliantė nurodytų aplinkybių nepaneigė, tik deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė M. G. išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, pagrįstai nesirėmė M. G., kaip specialisto, išvada, nes tam nebuvo pagrįsto pagrindo.
55. Nors apeliantė nurodė, kad ieškovės nepateikė kitos nepriklausomos specializuotos įmonės ataskaitos dėl KIWA atliktų rezultatų ir M. G. išvadų paneigimo, taip pat byloje neprašė skirti teismo ekspertizės, teisėjų kolegija sutinka su ieškovių pozicija, jog byloje nebuvo būtinybės prašyti teismo skirti ekspertizę ir (ar) ją paskirti, nes: 1) neegzistuoja ekspertizės objektas, kadangi atsakovė iš esmės visas ginčo prekes pardavė; 2) nėra poreikio ar pareigos paneigti rašytinius įrodymus (KIWA ataskaitos ir M. G. išvadų) kitu rašytiniu įrodymu (teismo ekspertize), nes jie ir taip pagrįstai įvertinti pagal įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), taigi, eksperto išvada, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis). Be to, ieškovės prašyti teismo skirti ekspertizę turėjo teisę, bet ne pareigą. Šiuo atveju ieškovėms nemanant, kad byloje ekspertizė yra būtina, jos teismo skirti ekspertizę neprašė. Ekspertizės būtinumo nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju jei atsakovė manė priešingai (kad ekspertizė yra būtina), ji taip pat turėjo teisę prašyti ją skirti pagal CPK nustatytas taisykles, tačiau to nedarė.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 punktas). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo prekių trūkumų nebuvimo (prekės yra tinkamai pažymėtos CE ženklu) ir ieškovių prašomos priteisti skolos, padarytos sprendime aiškiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su atsakovės argumentais bei tenkinti priešieškinį, nėra pagrindo.
57. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
58. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias skolos priteisimą, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, teisingai juos įvertino atskleisdamas bylos esmę ir pagrįstai konstatavo, kad ES atitikties deklaracija patvirtina faktą, jog ginčo prekėms yra tinkamai atlikta atitikties vertinimo procedūra bei tai, jog prekės atitinka Techninio reglamento reikalavimus, o ES atitikties deklaracijos pagrindu visos ginčo prekės yra tinkamai pažymėtos CE ženklu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo spendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
59. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
60. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovėms nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, šis klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.