Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms V. J. ir I. M., jų atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su sutuoktine kartu nebegyvena nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. antros pusės, bendro ūkio neveda, šiuo metu vyksta skyrybų procesas, bandė palaikyti draugiškus santykius, įvykio metu kaip ir draugiškai bendravo, po įvykio visiškai nebendrauja. Su V. J. niekada nebuvo nei geri draugai, nei bičiuliai. Įvykio dieną buvo su vaiku, sutuoktinė paskambino apie pietus ir paklausė, ar jis gali atvažiuoti ir nuvežti katiną pas veterinarą. Pati to padaryti negalėjo, nes buvo neblaivi. Iš pradžių važiuoti nesutiko, bet sutuoktinė vis įkalbinėjo ir po ketvirto jos skambučio jie su vaiku sutiko nuvažiuoti. I. M. buvo neblaivi ir pradėjo žodinį konfliktą dėl to, kad jis yra blogas tėvas ir vyras. Tuo metu bute buvo jis, I. M. ir vaikas. V. J. atėjo žodiniam konfliktui prasidėjus. Konflikto metu V. J. ir I. M. bandė suduoti jam į veidą, tempė už drabužių. V. J. sudavė jam į veidą 3–5 kartus. I. M. sudavė jam delnais per galvą. Jis gynėsi, dengdamasis veidą, bandė paimti vaiką ir išeiti iš buto, tačiau V. J. paėmė iš jo vaiką, o I. M. neleido jiems išeiti. I. M. nubėgo pas kaimynę iš trečio ar ketvirto buto, kad iškviestų policiją. Ji buvo įsikibusi jam į rankinės dirželį ir jam išėjus į lauką iš laiptinės I. M. suklupo ant asfalto bei susidraskė kelius, kitų sužalojimų ant jos kūno jis nematė. Tuo metu I. M. keikėsi, mušėsi. Jis paklausė kaimynės, ar tikrai iškvietė policiją, sakė, kad pats iškvies, nes I. M. su V. J. atskyrė jį nuo vaiko ir neleido leisti savaitgalio kartu. Kol policija važiavo, jis su vaiku užsidarė virtuvėje, o I. M. bandė įsilaužti pas juos, vos neišlaužė durų. Vaikas labai išsigando. V. J. nebuvo išėjusi iš buto. Kai atvyko policija, I. M. nustatė girtumą, V. J. girtumo niekaip negalėjo patikrinti, nes ji negalėjo „įpūsti“. Policijos pareigūnai su I. M. nerado bendros kalbos, ji negalėjo nurodyti, kur jis ją mušė. Jis policijos pareigūnams sakė, kad prieš jį buvo smurtaujama, nuo rankinės dirželio buvo sužalotas sprandas, suplėšyta striukė. Jis moterų tikrai nemušė, neturėjo tam jokių motyvų, neįsivaizduoja, iš kur atsirado tokie nukentėjusiųjų sužalojimai. Su V. J. konflikto metu buvo fizinis kontaktas, kai ji jį laikė už rankos, tempė už striukės, jos koja galėjo lūžti tada, kai įvyko grumtynės. Į ją metė tuščią plastikinį 1,5 l mineralinio vandens butelį. Ar įvykio metu V. J. buvo nugriuvusi, neprisimena, ji pareigūnams nesakė, kad jai skauda koją, tuo metu ji tikrai nešlubavo. Kai rašė pareiškimą, pareigūnai klausė, ar yra liudytojų. Jis pasakė, kad yra vienintelė kaimynė, kuri gal kažką matė, todėl jai skambino prie tyrėjų, tačiau ji pasakė, kad nieko nematė. Mano, kad liudytoja teisme meluoja. Tokie konfliktai su žmona tęsiasi nuo 2018 m., I. M. nuolat pabrėždavo, kad jį vis tiek pasodins. Jis dabar lankosi elgesio pataisos programose, pas psichologą, daro įvairius testus.

3. Nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. M. nuo 2022 m. vasaros vidurio negyvena kartu, vyksta skyrybos. Bendro ūkio neveda, šeimyninio gyvenimo negyvena. Vaiko gimimo dienos proga, t. y. sausio 25 d., pradėjo vėl bendrauti. Juo patikėjo, apie 4 mėnesius bendravo, bet suprato, kad jis vėl ją apgavo, pasiskolino iš jos pinigų, pradėjo negražiai elgtis. Ji sužinojo, kad yra nėščia, bet nenorėjo jam sakyti. Likus kelioms savaitėms iki įvykio bendravo gerai. Vieną dieną po darbo nuėjo į gimtadienį. A. M. žinojo, kad jos nebuvo namuose, jis nuolat ją persekiojo. Ryte su juo susirašinėjo, jis vadino ją negražiais žodžiais. Grįžo namo apie 12.00 val. Su juo toliau susirašinėjo, kalbėjo telefonu 3–4 kartus. Tą dieną alkoholinių gėrimų ji nevartojo, vartojo naktį. A. M. norėjo pas ją atvažiuoti, ji jam leido. Jis norėjo paimti vaiko drabužius, kad aprengtų jį į gimtadienį, ji pati A. M. nekvietė. A. M. pradėjo reikšti priekaištus, kad jos nebuvo namuose. Jam nesakė, kur buvo. Ji pasakė, kad vaikui reikia pirkti drabužius ir paprašė grąžinti pasiskolintus pinigus. Jis pradėjo ją pravardžiuoti. Tuomet atėjo mama, nes ji turi buto raktus. A. M. toliau jai priekaištavo, paėmė mineralinio vandens butelį ir apipylė vandeniu. Mama tai pamačiusi atėjo į kambarį. Jos sutraiškė tą butelį, o jis pradėjo ją mušti juo per galvą. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad iš butelio išsiliejo vanduo, A. M. jį sąmoningai išpylė ant jų. A. M. pradėjo ją tampyti po kambarį, pravardžiuoti, mama norėjo ją apginti. A. M. supyko, paėmė mamos batus, striukę ir išmetė, paskui ir ją pačią (V. J.) išmetė iš buto ir užrakino buto duris. Vėl pradėjo ją (I. M.) tampyti, uždarė virtuvėje, ji iškvietė policiją, pasakė, kad ją muša vyras. Kažkaip atidarė virtuvės duris, A. M. norėjo išeiti, ji žinojo, kad tuoj atvyks pareigūnai. Jis paėmė ją už plaukų, laiptinėje prie buto durų pastūmė, ji nukrito nugara laiptinės aikštelėje, norėjo įsikabinti į turėklus ir susižeidė pirštą. Laiptinėje, kai ji gulėjo, jai kumščiais buvo suduoti smūgiai į ranką, dešinį petį. Kiek smūgių buvo suduota, neprisimena. Kai prieš ją laiptinėje smurtavo, mama buvo laiptinėje su kaimyne. A. M. ištempė ją laiptais už gobtuvo ir plaukų į lauką, ji tuo metu buvo atsisukusi priekine kūno dalimi į laiptus, lauke tampė už plaukų ir ji susidraskė kelius ant asfalto. Tai matė vyras su šunimi, kurio paprašė iškviesti policiją. Policija buvo kviesta kelis kartus. Kai atvažiavo pareigūnai, ji buvo prie buto, laiptinėje. Ji nematė, kaip A. M. smurtavo prieš jos mamą. Prieš A. M. jokių veiksmų neatliko nei ji, nei mama. Kai jis išmetė mamą ir jos daiktus iš buto, mama negalėjo vaikščioti, jai padėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Medikai ją (I. M.) apžiūrėjo bute, ji atsisakė pasirašyti greitosios medicinos pagalbos kortelėje, nes buvo šoko būsenos. Mamą taip pat apžiūrėjo, jos koja buvo patinusi, norėjo ją vežti į ligoninę, bet tai padarė draugas. Tuo metu, kai draugas mamą vežė į ligoninę, policijos pareigūnai dar buvo įvykio vietoje. Policijos pareigūnams sakė apie savo sužalojimus ir juos rodė. Į ligoninę nevažiavo, bijojo palikti mamą vieną. Įvykio metu jau laukėsi. Po įvykio jaučiasi blogai, ją vėl sumušė, jos mamą taip pat. Po įvykio ji prižiūrėjo mamą, mama kurį laiką gyveno pas ją, ji negalėjo dirbti, negalėjo rodytis viešumoje, A. M. jos net neatsiprašė. Mama galėjo vaikščioti tik su jos pagalba, vėliau nupirko jai ramentus, mama nemiegojo naktimis, skaudėjo koją. Jai pačiai iki šiol skauda nugaros srityje, matosi sužalojimai, bijo miegoti, kreipėsi į psichologus, nerimauja, kaip reikės gimdyti. Kai gydytoja leidžia, vartoja vaistus nuo skausmo. Tris savaites turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl kelių sričių pūliavimo ir nugaros skausmų. Kraujosruva buvo per pusę nugaros. Gydytojai nieko negalėjo nustatyti, buvo paskirta kompiuterinė tomografija ir rentgenas, bet negali daryti šių tyrimų, kol nepagimdė. Jos vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai, kol jos su mama buvo sužalotos, juo rūpinosi ji, brolis ir jo žmona. Brolis padėjo susitvarkyti ir kitus kasdienius reikalus.

4. Nukentėjusioji V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. M. iki įvykio jokie santykiai nesiejo, iki tos dienos jokių konfliktinių situacijų tarp jų nebuvo, su dukros šeima ji negyveno. Įvykio metu su I. M. negyveno, nuomojasi butą, tačiau gyvena netoli dukros, turi jos buto raktus, prižiūri katiną. Kai įvykio dieną atėjo pas ją, A. M. sėdėjo ant lovos su anūku. Nežino, kodėl jis buvo atvykęs, lyg ir dėl katino, reikėjo jam nupirkti pavadėlį. Konfliktas tarp dukros ir A. M. kilo dėl pinigų. I. M. jam sakė, kad reikia vaikui nupirkti sportinį kostiumą. Jis paėmė butelį ir pradėjo mušti I. M., jai atėjus pradėjo ir ją mušti buteliu per galvą, pylė vandenį, ji buvo visa šlapia. A. M. visaip tampė I. M. už plaukų, dukra nukritusi nebuvo. Tada ji (V. J.) nusiėmė sportbatį, jos kojinė buvo šlapia. A. M. išmetė šį sportbatį, striukę į lauką, o vėliau ir ją (V. J.) paėmęs už atlapų išmetė iš buto. Nukrito ant laiptų ir nušliaužė iki laiptinės durų, nes I. M. tuo metu buvo lauke ir šaukė, kad iškviestų policiją. A. M. lauke stumdė I. M., matė, kad jos džinsai buvo suplėšyti, buvo kelių sužalojimai. Ji (V. J.) šlubuodama nuėjo iki kaimynės ir paprašė iškviesti policiją. Pamatė, kad ant vienos kojos nėra sportbačio, kad koja yra ištinusi. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba pasakė, kad jai (V. J.) reikia važiuoti į ligoninę. Ji ilgai galvojo, nebuvo pasiėmusi su savimi pinigų, kaimynai sakė, kad ligoninėje reikia ilgai laukti, apie 5–6 valandas. I. M. pasakė, kad atvažiuos jos draugas ir ją (V. J.) nuvežė į Lazdynų ligoninę. Pareigūnas davė pūsti į alkotesterį, bet jai nepavyko, ji nežino, kaip tai reikia daryti. Vienas aukštas pareigūnas sakė, kad jis mato, jog ji yra neišgėrusi. Tą dieną nebuvo vartojusi alkoholinių gėrimų. Jokių veiksmų prieš A. M. neatliko, bandė jį atstumti, bet jokių smūgių nesudavė. Po įvykio jaučiasi blogai, būna aukštas kraujospūdis, dėl kojos buvo reabilitacija, iki šiol skauda, gydymą reikia kartoti, nes šlubuoja. Sūnus jai nupirko ramentus, gydytojas išrašė leidžiamus vaistus už 150 Eur. Neatsimena vaistų, kuriuos pirko, pavadinimų, nuo ko vartojo „Ezoleta“, „Rozevra“, nežino, folio rūgštis greičiausiai yra dukros, o ne jos, neatsimena ir dėl kitų su civiliniu ieškiniu pateiktuose kvituose nurodytų vaistų ir kaip jie susiję su kojos trauma. Iki įvykio turėjo problemų su kraujospūdžiu, šeimos gydytoja reguliariai išrašo vaistus. Nežino, kada geriau atsiminė įvykio aplinkybes – po įvykio ar dabar. Paskelbti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Kai ji atėjo, A. M. su anūku jau buvo bute. Ji nematė, kad I. M. tą dieną gulėjo. A. M. mušė ir stūmė I. M. už durų.

5. Nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 6 d., apie 12.30 val., atėjo pas savo dukrą I. M., adresu (duomenys neskelbtini). Joms būnant bute, į butą atėjo dukros sutuoktinis A. M.. Tarp I. M. ir A. M. šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Žentui įėjus į butą, tarp jo ir I. M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. M. ne mažiau kaip 3 kartus sudavė į pakaušį 1,5 l talpos plastikiniu buteliu, iš kurio išsiliejo vanduo. Ji pribėgo apginti dukrą, todėl jis ir jai ne mažiau kaip 3 kartus trenkė buteliu į viršutinę galvos dalį, iš butelio išbėgo likęs vanduo ir ji juo buvo apipilta. Dėl smūgių buteliu ji skausmo nepatyrė. A. M. sugriebė I. M. už drabužių ir ištempė į daugiabučio namo laiptinę. Ten pradėjo ją mušti, t. y. I. M. gulint laiptinėje ant grindų, jis ją mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, kiek tiksliai jai buvo suduota smūgių, pasakyti negali, tačiau ne mažiau kaip 3–4 smūgiai. Ji norėdama apginti dukrą priėjo prie jo, kad atitrauktų, bet jis tuo momentu pasisuko į ją, paėmė už atlapų ir stipriai pastūmė, dėl ko nugriuvo ant laiptų dešiniu šonu ir stipriai susimušė dešinės kojos pėdą. Konflikto metu liudytojų nebuvo – niekas iš kaimynų nepasirodė. Atsikėlusi nubėgo pas kaimynę į 4 butą, kad iškviestų policiją, tačiau duris atidarė nepažįstama moteris ir iškart jas uždarė. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus, bet netrukus jie atvažiavo. Ji su medikais nevažiavo į ligoninę, nes pagalvojo, kad po apžiūros teks ieškoti, kaip grįžti atgal, pinigų važiuoti taksi ji neturi, todėl po 30 min. atvažiavo jų šeimos draugas E. G. ir ją nuvežė į ligoninę, o po apžiūros parvežė į namus. Vilniaus universitetinėje ligoninėje po apžiūros jai buvo diagnozuotas dešiniojo kulnakaulio skeveldrinis sąnarinis lūžis su lūžgalių poslinkiu iki 5 mm (t. 1, b. l. 54–56, 74–76).

6. Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną I. M. verkdama beldėsi į jos buto duris nudraskytais keliais ir prašė kviesti policiją, nes A. M. tuoj jas užmuš. Kol kvietė policiją, buvo laiptinėje ir matė, kaip A. M. ištempė močiutę (V. J.) už pečių iš buto, iš nugaros nustūmė nuo laiptų, sakydamas, kad ji daugiau čia nesirodytų. Ji nukrito kojomis žemyn ir skundėsi, kad jai labai skauda koją. I. M. tuo metu stovėjo laiptinėje. Neužilgo atvažiavo pažįstamas ir nuvežė V. J. į ligoninę. Matė, kad I. M. keliai buvo nubrozdinti, daugiau jokių sužalojimų nematė, kaip ją sumušė, nematė. Iki policijos atvykimo ji buvo savo bute, jokios pagalbos neteikė, atvažiavę policijos pareigūnai ją apklausė. Nepasakytų, kad įvykio metu kažkas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir vyras, ir moteris buvo neadekvatūs, abu buvo išpūtę akis. Po įvykio šia tema su kaimynėmis nekalbėjo.

7. Liudytoja G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policiją iškvietė kaimynai. Nebuvo nurodyta, kas yra smurtautojas, tik tai, kad bute vyksta konfliktas. Atvyko su S. V. Buvo atvažiavęs dar vienas ekipažas, nežino dėl kokių priežasčių jie atvyko. Prisimena tik tiek, kad daugiau bendravo su A. M., jis bendravo ramiai ir buvo blaivus. Su žmona ir jos mama bendravo S. V., jos buvo neblaivios, buvo sunku susikalbėti, nes jos pertraukinėjo, nesiklausė, garsiai kalbėjo. Žmonai buvo nustatytas girtumas. Nuo V. J. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, ji šiek tiek svirduliavo, atsisakė pasitikrinti blaivumą. Kaltinamasis sakė, kad prieš jį buvo atlikti smurtiniai veiksmai, kokie, ji neprisimena. Negali nurodyti, ką sakė nukentėjusiosios, neprisimena. Matė, kad A. M. žmona šlubavo, neprisimena, ar ant nukentėjusiųjų kūno matė sužalojimus. Žino, kad greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo žmoną, tačiau neprisimena, ką konstatavo. Negali atsakyti, ar kambaryje buvo neįprasta netvarka, virtuvė buvo tvarkinga, nematė, kad buvo išpiltas vanduo. Įvykio vietoje praleido apie 2 valandas.

8. Liudytojas S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvyko į įvykį, kreipėsi moteris, kad ją muša vyras, kažką kalbėjo apie laiptus. Atėjus į namus buvo dvi moterys, vyras, vaikas. Su vyru bendravo virtuvėje, bandė aiškintis aplinkybes, kas nukentėjo. Vyras buvo nuėjęs į kambarį, kai išgirdo, kad žmona kolegei neteisingai pasakoja aplinkybes, tačiau jis jokių veiksmų prieš moterį nesiėmė, tik kalbėjo pakeltu tonu. Aplinka buvo isteriška, spaudimas iš visų pusių. Konfliktas kilo lyg ir dėl vaiko, išsiaiškinta, kad smurtas buvo abipusis. Vyras aiškino, kad moteris pati užsikabino jam už kojų, neleido išeiti iš buto, jis ėjo laiptais ir dėl to moteris susižalojo. Klausė vyro, kodėl ją tempė už plaukų, jis sakė, kad tam, kad atsikabintų nuo jo. Pas vyrą lyg ir buvo sužalojimai, apdraskymo žymės. Vyras buvo ramus, blaivus. Abi moterys buvo neblaivios. Mama atsisakė pasitikrinti blaivumą, sąmoningai nutraukdavo patikrinimą, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo emociškai nestabili, sakė, kad vartoja vaistus, kažkokius lašus. Kolegė lyg ir apžiūrinėjo moteris, mama sakė, kad jai padaryti sužalojimai, lyg ir sakė, kad jai skauda koją. Medikai jai lyg ir siūlė vykti į ligoninę, bet ji atsisakė. Neįsivaizduoja, kodėl atvyko antras ekipažas, jis pagalbos nekvietė.

9. Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną dirbo su savo kolega K. A. Per radijo ryšį išgirdo, kad kolegoms reikia pagalbos. Tai buvo (duomenys neskelbtini). A. M. buvo uždarytas tualete su vaiku, todėl jo nematė. Matė moterį, kuri laukiasi, ir jos motiną. Jos buvo akivaizdžiai neblaivios, nuo vyresnės moters sklido alkoholio kvapas, ji nerišliai kalbėjo, atsisakė tikrintis blaivumą. Moterys nebuvo išsigandusios, buvo agresyviai nusiteikusios. Lauke matė greitąją medicinos pagalbą, bute neprisimena, ar matė. Paklausė kolegų, ar reikia pagalbos, pasakė, kad nereikia, ir jie išvažiavo, bute buvo iki 5 minučių. Ji su niekuo nebendravo. Įvykis buvo filmuojamas iš jos kūno vaizdo kameros (angl. body camera).

10. Liudytojas K. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini), atvyko į pagalbą kolegoms. Užėjo į butą, buvo dvi neblaivios, agresyvios moterys, du pareigūnai. Prisimena, kad viena moteris atsisakė pūsti į alkotesterį. Ji buvo neblaivi, nes jos judesiai buvo nekoordinuoti, ji buvo agresyvi, nerišliai kalbėjo, alkoholio kvapo nejuto, prie jos nebuvo priėjęs. Vyro ir nepilnamečio vaiko nematė. Neprisimena, ar moterys kažkuo skundėsi, kraujo pėdsakų ar akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Kieme stovėjo greitosios medicinos pagalbos automobilis, ar bute buvo medikai, neprisimena. Įsitikinę, kad kolegoms nereikia pagalbos, išvažiavo, bute buvo apie 2 minutes.

11. 2023 m. gegužės 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad I. M. nurodė, jog 2023 m. gegužės 6 d., apie 16.00 val., jos vyras A. M., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, atvyko su vaiku M. M., gim. 2017 m., adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo žodžiu konfliktuoti, griebė už plaukų ir pradėjo ją tempti iš laiptinės laiptais žemyn. Vėliau ją paleido ir ji grįžo namo. Po kelių minučių vyras atėjo ir uždarė ją virtuvėje. Po tokių jo veiksmų jai buvo sužaloti abiejų kojų keliai, ji pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 15–20).

12. 2023 m. gegužės 6 d. apžiūrėta daugiabučio namo pirmo aukšto laiptinė, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15–20).

13. 2023 m. gegužės 7 d. V. J. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. gegužės 6 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinėje jos žentas A. M. konflikto su savo žmona I. M. metu pastūmė ją, dėl ko ji nugriuvo ant betoninių laiptų ir susilaužė dešinės kojos kulnakaulį (t. 1, b. l. 47–49).

14. 2023 m. gegužės 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji V. J. pateikė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją, iš kurios matyti, kad V. J. į ligoninę atvyko 2023 m. gegužės 6 d. 17.45 val. dėl pėdos skausmo. Traumos pobūdis: sužalojo kitas asmuo. Traumos mechanizmas: buka jėga. Išvada: dešinio kulnakaulio skeveldrinis sąnarinis lūžis su lūžgalių poslinkiu iki ~ 5 mm (t. 1, b. l. 62–65).

15. 2023 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš kūno vaizdo kameros (įrašo pavadinimas PSS-20230506-162602UTC+0300, data 2023 m. gegužės 6 d., trukmė 00:01:20 val.) ir nustatyta, kad vaizdo įrašas pradėtas 16:26:02 val. Jame užfiksuota, kaip nukentėjusioji I. M. aiškina policijos pareigūnei: „Atvažiavo, pradėjo baladotis, atidariau duris, paėmiau vaiką, jam kažką nepatiko... 9 mėnesius gyvenu atskirai... jis mane terorizuoja visą laiką“. Bute yra medikai, policijos pareigūnai (t. 1, b.1. 106–107).

16. 2023 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašai:

17.1. garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92185771054), skambučio pradžia 2023 m. gegužės 6 d., laikas 15:59:56“, trukmė 27 sek., skambinta iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajai I. M. Įraše užfiksuoti nukentėjusiosios I. M. žodžiai – „vyras atėjo“. Girdisi, kaip ji iš kažko reikalauja atidaryti duris. Fone girdėti konflikto triukšmas;

1.1. garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92185769689), skambučio pradžia 2023 m. gegužės 6 d., laikas 15:56:44“, trukmė 01 min. 51 sek., skambinta iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajai I. M. Įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji I. M. šaukdama prašo, kuo greičiau iškviesti policiją, verkia, niekaip negali pasakyti adreso, tik maldauja, kuo greičiau iškviesti policiją, sakydama, kad vaikas bus sumuštas. Fone girdisi, kad verkia vaikas;

1.2. garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92185769689), skambučio pradžia 2023 m. gegužės 6 d., laikas 15:56:11“, trukmė 57 sek., skambinta iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini). Įraše užfiksuotas vyro (I. M. kaimynas, kuris neprisistatė) balsas „kažkoks tai muštinis įvyko, išbėgo moteriškė iš buto, sumušta“ (t. 1, b. l. 108–109).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. G1366/2023(01), iš kurios matyti, kad I. M. padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, rankose bei dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai nugaroje ir kojose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. gegužės 6 d., neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kumščiais, spardant, tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais ar nukentėjusiajai pačiai griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas bei lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 34–36).

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. G1364/2023(01), iš kurios matyti, kad V. J. padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, rankose bei kojose, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, dešinio kulnakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. gegužės 6 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kumščiais, spardant, tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais ar nukentėjusiajai pačiai griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi. V. J. padaryti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunku sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kulnakaulio lūžio sveikata buvo sutrukdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 69–71).

19. 2023 m. gegužės 6 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2023 m. gegužės 6 d. 15.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), I. M. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. I. M. dėl užpuolimo buvo nustatyti sužalojimai – skausmas nugaroje, dešinėje ir kairėje kojose bei dešinės ir kairės kojų sutinimas ir kraujavimas. Nurodyta, kad, pacientės teigimu, ją sužalojo buvęs vyras, pacientei nustatytas 2,62 prom. girtumas, į ligoninę vykti atsisakė (t. 2, b. l. 81–82).

20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. G1368/2023(01), iš kurios matyti, kad A. M. padaryti odos nubrozdinimai kakle ir dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. gegužės 6 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Mažais tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant ar griuvimo metu. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas bei lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti A. M. sužalojimų jam padarymo metu. A. M. padaryti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, neatmetama galimybė, kad jis sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 91–93).

21. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16349-23, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Šiame ikiteisminiame tyrime I. M. buvo įtariama tuo, kad 2023 m. gegužės 6 d., apie 16.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 2,62 prom. girtumas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą sudavė savo sutuoktiniui A. M. ranka į veidą ir rankos nagais apdraskė kaklą bei ranką, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

23. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, Nr. 2K-95-648/2021). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje numatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Kasacinio teismo praktikoje dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, Nr. 2K-77-942/2017, Nr. 2K-383-1073/2018, Nr. 2K-63-511/2021) šeimos nario sąvoka aiškinama vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, t. y. kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

25. Nei nukentėjusioji I. M., nei kaltinamasis A. M. neneigia, kad tądien tarp jų buvo kilęs konfliktas. Vis tik kaltinamasis kategoriškai nesutinka smurtavęs prieš sutuoktinę. Tuo tarpu nukentėjusiosios I. M. teigimu, konflikto metu A. M. jai priekaištavo, paėmė mineralinio vandens butelį ir apipylė ją vandeniu, o vėliau ėmė juo mušti per galvą. Konflikto eigoje jis taip pat paėmė ją už plaukų, laiptinėje prie buto durų pastūmė, ji nukrito nugara laiptinės aikštelėje, norėjo įsikabinti į turėklus ir susižeidė pirštą. Kaltinamasis laiptinėje, kai ji gulėjo, sudavė jai kumščiais (kiek smūgių, neprisiminė) į ranką, dešinį petį, ištempė ją laiptais už gobtuvo ir plaukų į lauką, ji tuo metu buvo atsisukusi priekine kūno dalimi į laiptus, lauke tampė už plaukų ir ji susidraskė kelius ant asfaltuotos dangos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad kaltinamasis sudavė jai ne mažiau kaip 3 kartus į pakaušį plastikiniu mineralinio vandens buteliu, sugriebęs ją iš priekio už drabužių ištempė iš buto į laiptinę, kur sugriebė rankomis už plaukų, pargriovė ir nutempė už plaukų laiptais žemyn. Ištempęs į laiptinę, pradėjo ją mušti, t. y. ji gulėjo laiptinėje ant grindų, o A. M. mušė ją kumščiais (ne mažiau kaip 3–4 kartus) į įvairias kūno vietas. Iš karto po įvykio I. M. nurodė, kad 2023 m. gegužės 6 d., apie 16.00 val., jos vyras A. M. pradėjo konfliktuoti, griebė ją už plaukų ir pradėjo tempti iš laiptinės laiptais žemyn, po ko jai buvo sužaloti abiejų kojų keliai, ji pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusioji V. J. teisme parodė, kad kaltinamasis paėmė butelį ir ėmė juo mušti I. M., jis tampė I. M. už plaukų, mušė ir stūmė ją už buto durų, stumdė lauke, matė, kad dukros kojų keliai buvo sužaloti. Nors ikiteisminio tyrimo metu V. J. detalizavo, kad, be kita ko, I. M. gulint laiptinėje ant grindų, kaltinamasis ją mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau kaip 3–4 smūgius, vis dėlto, teisme kelis kartus nurodė nemačiusi, kad jos dukra tą dieną buvo nukritusi, todėl teismas šia dalimi nukentėjusiosios V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nesivadovauja. V. J. negalėjo nurodyti, kada geriau prisiminė įvykio aplinkybes – ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Apie tai, kad I. M. įvykio metu buvo tampoma už plaukų, buvo nurodyta ir atvykusiems policijos pareigūnams. Liudytojas S. V. prisiminė klausęs kaltinamojo, kodėl tempė nukentėjusiąją už plaukų, šis atsakęs, kad tam, kad nuo jo atsikabintų. Liudytojos A. P. teigimu, įvykio dieną I. M. verkdama beldėsi į jos buto duris nudraskytais keliais ir prašė kviesti policiją, nes A. M. tuoj jas užmuš. Baudžiamojoje byloje yra skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašai, iš kurių girdėti, kaip I. M. kelis kartus verkdama ir šaukdama skambina ir prašo pagalbos. Į Bendrąjį pagalbos centrą dėl to paties įvykio skambino ir kaimynė A. P., nurodydama, kad kaimynė šaukiasi pagalbos, nes buvęs vyras ją sumušė, o taip pat ir dar vienas neprisistatęs kaimynas, nurodydamas, kad vyksta muštynės, iš buto išbėgo sumušta moteris. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2023 m. gegužės 6 d. 15.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), būtent I. M. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, pacientės teigimu, ją sužalojo buvęs vyras. I. M., po greitosios medicinos pagalbos darbuotojų apžiūros įvykio vietoje, buvo nustatytas skausmas nugaroje, dešinėje ir kairėje kojose bei dešinės ir kairės kojų sutinimas ir kraujavimas. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad I. M. galimai 2023 m. gegužės 6 d. buvo padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, rankose bei dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai nugaroje ir kojose. Anot specialisto, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių, neatmetama galimybė, kad tiek suduodant smūgius kumščiais, spardant, tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais ar nukentėjusiajai pačiai griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi, kas patvirtina kaltinime nurodytą nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, poodinės kraujosruvos nugaroje, rankose bei dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai nugaroje galėjo kilti tiek kaltinamajam smūgiuojant kumščiais, tiek ir tempiant nukentėjusiąją laiptais už plaukų, o odos nubrozdinimai kojose kilo būtent tempimo betonine danga metu. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad A. M. mušė ir kitaip smurtavo prieš savo sutuoktinę, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buitinio konflikto su I. M. metu sudavė jai ne mažiau kaip 3 smūgius plastikiniu buteliu į pakaušį, sugriebęs ją rankomis už plaukų laiptais nutempė žemyn, gulinčiai laiptinėje kumščiais sudavė ne mažiau kaip 3–4 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai I. M. sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

26. Kaltinamasis baudžiamojo proceso metu akcentavo, kad nukentėjusiosios atliko prieš jį smurtinius veiksmus, o I. M. jį ir sužalojo, o taip pat pati susižalojo savo kojų kelius, parklupusi ant asfaltuotos dangos tuo metu, kai neleido jam išeiti ir buvo įsikibusi į jo rankinės, pakabintos per petį, dirželį. Pažymėtina, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos kito baudžiamojo proceso metu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrajame komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuriame I. M. buvo įtariama tuo, kad 2023 m. gegužės 6 d., apie 16.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 2,62 prom. girtumas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą sudavė savo sutuoktiniui A. M. ranka į veidą ir rankos nagais apdraskė kaklą bei ranką, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Šis ikiteisminis tyrimas 2023 m. lapkričio 20 d. buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Teismas neneigia, kad A. M. buvo padaryti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. specialisto išvadoje Nr. G1368/2023(01) nustatyti sužalojimai, vis tik, kaip yra nustatyta įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. nutarime, I. M. neturėjo tiesioginės tyčios sužaloti sutuoktinio, atvirkščiai, jos veiksmai buvo gynybiniai. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji I. M. jį puolė ar prieš jį smurtavo. Duomenų, patvirtinančių, kad I. M. neleido jam išeiti iš buto, dėl ko buvo įsikibusi į jo drabužius ar daiktus (rankinės dirželį), baudžiamojoje byloje nėra, todėl tai laikoma kaltinamojo gynybine versija.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje

27. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą.

28. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pakanka duomenų, kad kaltinamasis A. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios V. J. sveikatą. Nukentėjusioji V. J. teisme parodė, kad 2023 m. gegužės 6 d. bute, kuriame gyvena jos dukra I. M. su anūku, buvo kilęs konfliktas tarp I. M. ir jos sutuoktinio A. M.. Šio konflikto metu, V. J. teigimu, kaltinamasis mušė ją buteliu per galvą, pylė iš butelio vandenį, dėl ko ji nusiėmė sportbatį, pamatė, kad kojinė yra šlapia. A. M. išmetė šį sportbatį ir jos striukę į lauką, o tada ir ją paėmęs už atlapų išmetė iš buto, dėl ko ji nukrito ant laiptų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, tik šiek tiek tiksliau, t. y. kad A. M. jai ne mažiau kaip 3 kartus trenkė buteliu į viršutinę galvos sritį, iš butelio išbėgo vanduo ir ji juo buvo apipilta, taip pat kaltinamasis laiptinėje ją paėmė už atlapų ir stipriai pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant laiptų dešiniu šonu ir stipriai susimušė dešinės kojos pėdą. Kitą dieną po įvykio savo pareiškime V. J. nurodė, kad 2023 m. gegužės 6 d., apie 16.00 val., daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinėje jos žentas A. M. konflikto su savo žmona I. M. metu pastūmė ją, dėl ko ji nugriuvo ant betoninių laiptų ir susilaužė dešinės kojos kulnakaulį. Nukentėjusiosios V. J. nurodomas aplinkybes patvirtina jos dukros I. M. parodymai, kad A. M. paėmė jos motinos batus, striukę ir išmetė, o vėliau ir V. J. išmetė iš buto, taip pat ir liudytojos A. P. parodymai, kad ji buvo laiptinėje ir matė, kaip A. M. ištempė močiutę, t. y. V. J., už pečių iš buto, iš nugaros nustūmė nuo laiptų, sakydamas, kad ji daugiau čia nesirodytų. V. J., liudytojos teigimu, nukrito kojomis žemyn ir skundėsi, kad skauda koją. Kad V. J. skundėsi kojos skausmu, apklausiamas nurodė ir liudytojas S. V. (į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas). Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad V. J. į ligoninę atvyko 2023 m. gegužės 6 d. 17.45 val. dėl pėdos skausmo, nurodoma, kad ją sužalojo kitas asmuo. Nukentėjusiajai buvo diagnozuotas dešinio kulnakaulio skeveldrinis sąnarinis lūžis su lūžgalių poslinkiu iki ~5 mm. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad V. J. galimai 2023 m. gegužės 6 d. buvo padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, rankose bei kojose, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, dešinio kulnakaulio lūžis. Tokie sužalojimai, anot specialisto, galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kumščiais, spardant, tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais ar nukentėjusiajai pačiai griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi, kas patvirtina kaltinime nurodytą nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmą (griūnant). Iš specialisto išvados matyti, kad V. J. padaryti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunku sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kulnakaulio lūžio sveikata buvo sutrukdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja, todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad A. M. kaltinime nurodytu metu ir vietoje pastūmė V. J., dėl ko ji nugriuvo ant laiptų, patirdama kaltinime nurodytus sužalojimus – poodines kraujosruvas nugaroje, rankose bei kojose, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, dešinio kulnakaulio lūžį, t. y. sužalojimus, visumoje kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors nukentėjusioji V. J. nurodė, kad A. M. ją stūmė, suėmęs už atlapų, liudytojos A. P. teigimu, kaltinamasis nukentėjusiąją nuo laiptų nustūmė iš nugaros. Esant tokiems duomenims, teismas šalina iš kaltinimo faktines aplinkybes dėl nukentėjusiosios suėmimo už atlapų kaip neįrodytas, tačiau tai jokios įtakos veikos kvalifikavimui neturi, nes surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis laiptinėje stūmė V. J., dėl ko ji nukrito ant laiptų ir susižalojo.

29. Kaltinamasis ir jo gynėja teisminio bylos nagrinėjimo metu abejojo liudytojos A. P. parodymų patikimumu, A. M. teigimu, po įvykio liudytoja jam tvirtino nieko nemačiusi. Vis tik bylos duomenys įrodo, kad liudytoja A. P., kaip ir ji pati nurodė teisiamojo posėdžio metu, I. M. prašymu kvietė policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 11). Tai reiškia, kad šio įvykio metu į ją buvo kreipiamasi ir ji buvo atidariusi savo buto duris. Šio fakto, beje, neneigia ir A. M., nurodydamas, kad jis matė, kaip I. M. prašė kaimynės pagalbos, o ir jis pats klausė pastarosios, ar ši iškvietusi policijos pareigūnus. Taigi, akivaizdu, kad A. P. įvykio metu buvo išėjusi į bendrojo naudojimo laiptinę ir galėjo matyti kaltinamojo veiksmus prieš V. J. Liudytoja apibūdino A. M. ir I. M. elgesį įvykio metu, nurodė mačiusi sužalojimus ant I. M. kelių, kas tik patvirtina, kad ji tiesiogiai stebėjo šiuos asmenis. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojos A. P. parodymų patikimu, be kita ko, liudytoja teisiamojo posėdžio metu buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

30. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kilo klausimas dėl nukentėjusiosios V. J. blaivumo įvykio metu. Nukentėjusiajai girtumas nebuvo nustatytas, tačiau liudytojais apklausti policijos pareigūnai nurodė nustatę V. J. neblaivumo požymius ir teigė, kad ji vengė tikrintis girtumą. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusioji buvo neblaivi. V. J. neigė tą dieną vartojusi alkoholinius gėrimus, paaiškino, kad pasitikrinti blaivumą jai nepavyko, nes nemoka to daryti. Šiuo atveju, teismo įsitikinimu, ši aplinkybė neturi jokios reikšmės, sprendžiant A. M. kaltės klausimą. Nukentėjusiosios V. J. sveikatos sutrikdymą sąlygojo ne jos galimas apsvaigimas nuo alkoholinių gėrimų, o kaltinamojo veiksmai, t. y. stiprus pastūmimas, dėl ko V. J., turint omenyje tai, kad ji yra neaukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, garbaus amžiaus, nukrito ant laiptų ir susižalojo.

31. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinėje, netoli laiptų, panaudodamas prieš V. J. fizinę jėgą – ją stumdamas, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai nukentėjusiosios sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

32. Nors kaltinamasis kategoriškai neigė smurtavęs prieš V. J., nurodė tam neturėjęs jokių motyvų, vis tik negalėjo logiškai paaiškinti, kaip nukentėjusiajai buvo sukelti kaltinime nurodyti sužalojimai. A. M. teiginius, kad įvykio metu ji nesiskundė kojos skausmais, paneigė liudytojo S. V. parodymai, kad tokie nusiskundimai buvo išsakyti. Nukentėjusioji I. M. nurodė, kad įvykio vietoje jos motiną apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir norėjo ją vežti į ligoninę, tačiau ji atsisakė. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytoja G. A. bei pati V. J.. Jos teigimu, greitosios medicinos pagalbos automobiliu į ligoninę ji vykti atsisakė, nes neturėjo galimybių savarankiškai grįžti namo, tačiau ją į ligoninę nuvežė ir namo parvežė šeimos draugas. Iš medicininių dokumentų matyti, kad V. J. į ligoninę atvyko 2023 m. gegužės 6 d. 17.45 val., t. y. praėjus mažiau nei 2 val. po įvykio. Nukentėjusiosios I. M. teigimu, kai jos motiną draugas vežė į ligoninę, policijos pareigūnai dar buvo įvykio vietoje. Liudytoja A. P. taip pat patvirtino, kad V. J. greitai buvo išvežta. Policijos pareigūnė G. A. nurodė, kad įvykio vietoje jie praleido apie 2 valandas. Bylos duomenys patvirtina, kad į įvykio vietą pareigūnai G. A. ir S. V. atvyko 2023 m. gegužės 6 d. 16.00 val., o išvyko 19.00 val. Taigi, šios faktinės aplinkybės tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad V. J. buvo sužalota konflikto su A. M. metu, dėl patirtų sužalojimų ji nedelsiant, įvykio vietoje dar dirbant policijos pareigūnams, kreipėsi į gydymo įstaigą, todėl jai nustatyti sužalojimai kitomis aplinkybėmis atsirasti negalėjo.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

29. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

30. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. M. tuo pačiu metu padarė du baigtus nesunkius smurtinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Viena nusikalstama veika padaryta prieš sutuoktinę, kita – prieš sutuoktinės motiną, abiem nukentėjusiosioms padaryti sveikatos sutrikdymai, padaryta žala nėra atlyginta. A. M. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą patį asmenį – savo sutuoktinę I. M., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, naujos nusikalstamos veikos padarytos neatlikus teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. Per paskutinius penkerius metus kaltinamasis keturis kartus baustas administracine tvarka, visos paskirtos baudos sumokėtos. A. M. vedęs (vyksta skyrybų procesas), turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, nuo 2020 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikoje nedirba, nuo 2023 m. kovo 20 d. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas įvertina ir tai, kad tarp A. M. ir I. M. vyksta skyrybų procesas, jų santykiai pastaruoju metu buvo pasiekę skirtingas stadijas (bendravo taikiai ir draugiškai, bandė atkurti santykius ir vėl konfliktavo), įvykio metu nukentėjusioji I. M. laukėsi kūdikio, kaip pati nurodė, buvo nusivylusi A. M., taip pat neblaivi ir visuma šių aplinkybių neabejotinai kūrė įtampą ir turėjo įtakos tarp sutuoktinių kilusio konflikto vystymuisi ir baigčiai. Visi įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai nurodė, kad kaltinamasis su jais bendravo ramiai, tuo tarpu nukentėjusiosios buvo agresyviai nusiteikusios, iš garso įrašų girdėti, kad I. M. nevengia įžeidžiančio turinio retorikos. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju padarytoms nusikalstamoms veikoms ir kaltinamojo asmenybei bus proporcingos laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Teismas taip pat sprendžia, kad yra tikslinga įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šios priemonės suteiks A. M. realią galimybę keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

31. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. M. paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridedant dalį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos švelnesnės bausmės, ir A. M. skirtina galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant nuosprendžio 34 punkte aptartus įpareigojimus.

32. Kadangi A. M. naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu A. M. paskirtos bausmės pabaiga yra 2024 m. sausio 10 d., todėl šiuo atveju bausmės nėra bendrinamos, kaltinamajam atlikus jam ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

V. Civiliniai ieškiniai

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

1. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 221,84 Eur už nukentėjusiosios V. J. gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos atlygintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų (skubios medicininės pagalbos IV paslauga, kompiuterinė tomografija, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis, radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) paslaugos) kaina – 221,84 Eur. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 82–86 ). Civilinė ieškovė į teisiamąjį posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai V. J. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo A. M. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji gydyta PSDF biudžeto lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš A. M. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 221,84 Eur žalai atlyginti. Taip pat priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV VS) civiliniu ieškiniu prašo iš A. M. priteisti 343,46 Eur turtinę žalą. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl 2023 m. gegužės 6 d. patirtų sužalojimų I. M. laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. buvo laikinai nedarbinga. VSDFV VS 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-197674 I. M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų paskirta 343,46 Eur ligos išmoka (t. 1, b. l. 94–99). Civilinė ieškovė į teisiamąjį posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.

4. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

5. CK 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

6. VSDFV VS pagrindžiant savo civilinį ieškinį pateikė 2023 m. gegužės 8 d. nedarbingumo pažymėjimą Nr. EG6957041 nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. ir 2023 m. gegužės 12 d. nedarbingumo pažymėjimą Nr. EG6990627 nuo 2023 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. gegužės 19 d., išduotus I. M. (t. 1, b. l. 95), taip pat VSDFV VS 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. VPA_SP1E-197674 skirti ligos išmoką, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai nuspręsta išmokėti nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. 343,46 Eur (neišskaičiavus GPM ir PSD įmokų) (t. 1, b. l. 97). VSDFV VS pagrindžiant savo civilinį reikalavimą pateikė ir 2023 m. liepos 13 d. pažymą Nr. KA_PZ1E-7216 apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, jog I. M. išmokėta 271,33 Eur (t. 1, b. l. 97). Taigi, iš pateiktų dokumentų matyti, jog VSDFV VS pateiktas civilinis ieškinys yra pagrįstas, dėl kaltinamojo veiksmų buvo padaryta žala nukentėjusiajai I. M., o ieškovė nurodytu laikotarpiu nukentėjusiajai išmokėjo ieškinyje nurodytas išmokas dėl jos nedarbingumo, todėl VSDFV naudai iš kaltinamojo priteistina 343,46 Eur suma. Ši suma turi būti pervesta į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. LT33 7044 0600 0774 0589 (AB SEB bankas, gavėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282).

Dėl nukentėjusiosios V. J. civilinio ieškinio

7. Byloje pateiktas nukentėjusiosios V. J. atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus patikslintas civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisti 114,84 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamojo A. M. neteisėtais veiksmais V. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, rankose bei kojose, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, dešinio kulnakaulio lūžis. Iš 2023 m. gegužės 6 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopijos matyti, kad V. J. buvo diagnozuotas dešinio kulnakaulio skeveldrinis sąnarinis lūžis su lūžgalių poslinkiu iki ~ 5 mm, koja imobilizuota, taikytas reabilitacinis gydymas.

Dėl turtinės žalos

9. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017, Nr. 3K-3-148-248/2019, Nr. e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

10. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiosios V. J. patirtą turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams ir medicininėms priemonėms, kurių dydį patvirtina teismui pateiktos patikslintame ieškinyje išvardintų pirkimo kvitų kopijos. 2023 m. gegužės 8 d. kvitas Nr. 493903/151 (40,57 Eur), iš kurio matyti, kad buvo įsigyti vaistai Zibor 3500TV anti-Xa/0.2ml injekcinis tirpalas užpildytame švirkšte N10 (t. 2, b. l. 28). Šių vaistų įsigijimo poreikį patvirtina 2023 m. gegužės 6 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopija (t. 2, b. l. 24), iš kurios matyti, kad V. J. buvo skirti antikoaguliantai, išduotas el. receptas. Teismui pateiktas 2023 m. gegužės 6 d. receptas, išduotas pacientei V. J., būtent minėtiems vaistams Zibor, recepte nurodyta ir jų kaina – 40,57 Eur (t. 2, b. l. 25). 2023 m. gegužės 9 d. kvitas Nr. 447822/90 (7,63 Eur), iš kurio matyti, kad buvo įsigytas Sulfargin tepalas ir 4 vnt. chirurginių pleistrų (t. 2, b. l. 28). Teismas žaizdų gydymui skirto tepalo ir pleistrų įsigijimą, atsižvelgiant į nuosprendžio 44 punkte nurodytus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, taip pat laiko pagrįstu. 2023 m. gegužės 16 d. kvitai Nr. 496337/96 ir Nr. 496337/96 (9,66 Eur), iš kurių matyti, kad buvo įsigyti 5 vnt. švirkštų su adata, Diclac 75 mg/3 ml ampulėse N5 ir Ibuprom Express 400 mg 10 minkštųjų kapsulių (t. 2, b. l. 28). 2023 m. liepos 20 d. kvitai Nr. 136078/77, Nr. 136079/77 ir Nr. 136077/77 (3,42 Eur), iš kurių matyti, kad buvo įsigyti vaistai Ketanov 10 mg tabletėse N20 (t. 2, b. l. 29). 2023 m. rugpjūčio 16 d. kvitas Nr. 512473/40 (3,99 Eur), iš kurio matyti, kad buvo įsigyti vaistai Ibuprom Express 400 mg 20 minkštųjų kapsulių (t. 2, b. l. 30). 2023 m. rugpjūčio 18 d. kvitas Nr. IN302115 (1,99 Eur), iš kurio matyti, kad buvo įsigyti vaistai Ibuprom 400 mg tabletėse N10 (t. 2, b. l. 30). Visų šių vaistų įsigijimo poreikį taip pat patvirtina jau minėta 2023 m. gegužės 6 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopija (t. 2, b. l. 24), iš kurios matyti, kad V. J. buvo skirti analgetikai, o tiek Diclac, tiek Ibuprom, tiek Ketanov yra vaistai nuo skausmo. Kaip matyti, analgetikai buvo įsigyjami tiek iškart po įvykio, tiek ir po jo praėjus keliems mėnesiams (2023 m. rugpjūčio mėn.), vis tik teismas neabejoja, kad esant tokiam sužalojimui – kulnakaulio lūžiui, kai, kaip matyti iš medicininių dokumentų, V. J. kojos imobilizacija turėjo trukti 6–8 savaites, nukentėjusioji ir praėjus ilgesniam laikui galėjo jausti skausmą, kurio malšinimui jai prireikė tokio pobūdžio vaistų. 2023 m. gegužės 8 d. kvitas (35 Eur), pateiktas prie patikslinto civilinio ieškinio, kuris, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusiosios atstovas, patvirtina ramentų įsigijimo išlaidas. Tokios medicininės priemonės įsigijimo poreikį taip pat patvirtina 2023 m. gegužės 6 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopija (t. 2, b. l. 24), iš kurios matyti, kad V. J. buvo nurodyta neminti ant gipso ir vaikščioti su ramentais. Taigi, teismas šias vaistų ir medicininių priemonių įsigijimo išlaidas (102,26 Eur) pripažįsta būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, todėl jas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajai.

11. Patikslintame civiliniame ieškinyje taip pat yra paminėti 2023 m. rugsėjo 20 d. kvitas Nr. 477705/92 (2,99 Eur), iš kurio matyti, kad buvo įsigyti vaistai Ibumetin 400 mg 10 plėvele dengtų tablečių, ir 2023 m. rugsėjo 29 d. kvitas Nr. 943331/6 (8,90 Eur), iš kurio matyti, kad buvo įsigyti vaistai Amoxicillin Siromed 1 000 mg 14 disperguojamų tablečių (t. 2, b. l. 18). Vis tik šie kvitai buvo pateikti kartu su kitos nukentėjusiosios I. M. civiliniu ieškiniu, kaip pagrindžiantys pastarosios patirtą turtinę žalą. Nors patikslintu civiliniu ieškiniu I. M. savo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė, tačiau apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad Ibumetin ir Amoxicillin yra vaistai nuo skausmo, šiuos vaistus jai rekomendavo gydytojai, juos ji pirko 2023 m. rugsėjo mėn., nes ji iki šiol jaučia skausmus, juos retkarčiais vartoja. Taigi, akivaizdu, kad šie vaistai buvo skirti ne nukentėjusiajai V. J., o nukentėjusiajai I. M., todėl jų įsigijimo išlaidų nėra pagrindo pripažinti V. J. patirta turtine žala.

Dėl neturtinės žalos

12. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), nors sveikatos sužalojimo atveju jie nėra lemiami. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

13. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, Nr. 2K-497/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-21-942/2016).

14. Nukentėjusiosios atstovas, pagrįsdamas V. J. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 5 000 Eur, patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį ir dvasinį sukrėtimą, psichologinę traumą, ilgalaikes sveikatos sužalojimo pasekmes – skausmas juntamas iki šiol, gydymas tęsiasi. Nukentėjusioji V. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio prastai jaučiasi, nerimavo dėl šios situacijos, jai iki šiol skauda koją, gydymą reikia kartoti, nes ji šlubuoja. Nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio V. J. turėjo gyventi jos namuose, nes galėjo vaikščioti tik su dukters pagalba, vėliau – su ramentais, nemiegojo naktimis, sakė, kad jai skauda koją, vaikščiojo į reabilitaciją poliklinikoje.

15. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl jos sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji V. J. tiek įvykio metu, tiek po įvykio, tiek visą gydymosi laikotarpį dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, nerimą ir baimę, jai ne kartą teko lankytis gydymo įstaigose, atlikti fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūras, vartoti medikamentus. Pripažintina, kad patirtas sveikatos sutrikdymas (kulnakaulio lūžis), atsižvelgiant ir į V. J. amžių, neabejotinai pablogino tiek fizinę, tiek psichologinę nukentėjusiosios sveikatos būklę, buvo sutrikdyta jos įprasta kasdienė veikla, dėl kojos imobilizacijos tam tikrą laiką (6–8 savaites) buvo apsunkintas judėjimas, neabejojama ir tuo, kad gydymo laikotarpiu nukentėjusiąja turėjo rūpintis artimieji. Teismas neturi pagrindo nesutikti su nukentėjusiosios teiginiais, kad šiuo metu ji vis dar šlubuoja, jaučia kojos skausmą, tačiau teismui nebuvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad V. J. buvo nustatyti negrįžtami liekamieji reiškiniai ar kad jai ateityje bus reikalingas pakartotinis ilgai trunkantis gydymas. Taip pat nėra duomenų, jog V. J. dėl patirto dvasinio sukrėtimo būtų kreipusis į medicinos specialistus, kad ilgą laiką būtų neatsigavusi psichologiškai ar kad jos emocinė pusiausvyra dėl panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai. Šiuo atveju nukentėjusioji nepatyrė daugybinių kaulų lūžių ar gyvybei pavojingų sužalojimų, nėra duomenų, kad ji būtų gydyta stacionare, kas galėtų būti pagrindu didinti įprastai priteisiamą neturtinę žalą.

16. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį. Nors A. M. šiuo metu nedirba, tačiau duomenų, kad jis negali dirbti, byloje nėra, kas rodo, kad kaltinamasis gali dirbti, užsidirbti ir atlyginti padarytą žalą. Vis tik teismas įvertina ir tai, kad A. M. turės atlyginti V. J. patirtą turtinę žalą bei padarytą žalą nukentėjusiajai I. M., Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o taip pat nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

17. Taigi teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų visumą, vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – V. J. patirto sužalojimo mastą ir pobūdį, jai taikyto gydymo rūšį bei trukmę, nukentėjusiajai sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai turės įtakos jos gyvenimo kokybei ateityje, iš kaltinamojo priteistiną kitų sumų dydį, tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota kaltinamajam veikiant netiesiogine tyčia, pripažįsta, kad šiuo atveju nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažinamas iki 2 500 Eur.

18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pripažįsta, kad taip pat yra pagrįstas nukentėjusiosios V. J. atstovo civilinio ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, šis reikalavimas turi būti tenkinamas ir ieškovei priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl nukentėjusiosios I. M. civilinio ieškinio

19. Byloje pateiktas nukentėjusiosios I. M. atstovo advokato V. Buslovičiaus patikslintas civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

20. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamojo A. M. neteisėtais veiksmais I. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, rankose bei dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai nugaroje ir kojose.

21. Nukentėjusiosios atstovas, pagrįsdamas I. M. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 2 000 Eur, patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, išgąstį, gėdą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus tiek dėl savo, tiek dėl savo motinos sveikatos būklės, ji iki šiol jaučia baimę dėl galimų analogiškų kaltinamojo veiksmų ateityje. Nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio jaučiasi prastai, ji vėl buvo sumušta, taip pat buvo sumušta ir jos motina, nukentėjusioji 3 savaites negalėjo dirbti, rodytis viešumoje, nes pūliavo kelių sritys ir skaudėjo nugara, buvo didelė kraujosruva ant nugaros, o A. M. jos net neatsiprašė. Jai iki šiol skauda nugaros sritį, ji jaučia baimę, kreipėsi į psichologus, nerimauja, kaip reikės gimdyti. Kadangi laukėsi kūdikio, po įvykio negalėjo atlikti tam tikrų tyrimų (rentgeno ir kompiuterinės tomografijos). Kol jos su mama buvo sužalotos, nukentėjusiosios 6 metų vaiku padėjo rūpintis brolis ir jo sutuoktinė. Brolis padėjo susitvarkyti ir kitus kasdienius reikalus.

22. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl I. M. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo baudžiamosiose bylose, kai nukentėjusiesiems yra nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, pastebėtina, kad jie svyruoja nuo 500 Eur iki 1 500 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-1058/2023, Nr. 1A-219-851/2022, Nr. 1A-138-1035/2022, Panevėžio apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-148-879/2021, Nr. 1A-198-768/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz., nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-1058/2023).

23. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl jos sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji I. M. tiek įvykio metu, tiek po įvykio dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, gėdą ir pažeminimą dėl to, kad jau ne pirmą kartą patyrė sutuoktinio fizinį smurtą, jai buvo suduotas ne vienas smūgis, be kita ko, ir daugiabučio namo bendro naudojimo laiptinėje, ji buvo tempiama laiptais už plaukų, taip pat nukentėjusioji neabejotinai jautė nerimą ir baimę, kadangi ją sužalojo nėštumo metu, kas apribojo galimybes po įvykio atlikti išsamius tyrimus ar vartoti tam tikrus medikamentus, be to, tuo pačiu metu sutuoktinis sužalojo ir jos motiną, o konfliktą stebėjo mažametis sūnus. Po įvykio nukentėjusioji nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. buvo laikinai nedarbinga. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios teiginiais, kad tam tikrą laiką po įvykio, jai esant sužalotai (skaudėjo nugara, pūliavo nubrozdintos kelių sritys), rūpintis jos buitimi ir mažamečio sūnaus priežiūra padėjo artimieji. Vis dėlto, teismui nebuvo pateikti jokie medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad I. M. dėl patirtų sužalojimų ar psichologinio sukrėtimo kreipėsi į medicinos specialistus, įvykio metu vykti į gydymo įstaigą ji atsisakė. Šiuo metu nukentėjusioji jau yra susilaukusi kūdikio, tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad patirti sužalojimai turėjo įtakos gimdymo procesui. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusioji dėl 2023 m. gegužės mėn. patirtų nubrozdinimų ir kraujosruvų iki šiol galėtų jausti šių sužalojimų pasekmes, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nėra duomenų ir apie tai, kad po įvykio (per daugiau nei pusę metų) kaltinamasis būtų atlikęs kokius nors panašaus pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją. Be kita ko, teismas įvertina ir tai, kad įvykio metu I. M. buvo neblaivi (2,62 prom. girtumas), kas neabejotinai turėjo įtakos jos elgesiui konflikto metu, liudytojų teigimu, ji buvo agresyviai nusiteikusi.

24. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį. Nors A. M. šiuo metu nedirba, tačiau duomenų, kad jis negali dirbti, byloje nėra, kas rodo, kad kaltinamasis gali dirbti, užsidirbti ir atlyginti padarytą žalą. Vis tik teismas įvertina ir tai, kad A. M. turės atlyginti V. J. patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei padarytą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o taip pat nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

25. Taigi teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų visumą, vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – I. M. patirto sužalojimo mastą ir pobūdį, nukentėjusiajai sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, po įvykio sutrikdytą darbinę ir kasdienę veiklą, tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai turės įtakos jos gyvenimo kokybei ateityje, į nukentėjusiosios būseną įvykio metu, iš kaltinamojo priteistiną kitų sumų dydį, pripažįsta, kad šiuo atveju nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažinamas iki 1 000 Eur.

26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pripažįsta, kad taip pat yra pagrįstas nukentėjusiosios I. M. atstovo civilinio ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, šis reikalavimas turi būti tenkinamas ir ieškovei priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Išlaidos advokato paslaugoms apmokėti

27. Nukentėjusiųjų V. J. ir I. M. atstovas patikslintuose civiliniuose ieškiniuose, o taip pat ir teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas už advokato V. Buslovičiaus teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. 2023 m. spalio 20 d. sąskaita – faktūra Serija VB Nr. 007/2023 ir 2023 m. spalio 20 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1013687 patvirtina, kad I. M. už V. J. suteiktas teisines paslaugas (civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme) advokatui V. Buslovičiui sumokėjo 50 Eur (t. 2, b. l. 41, 42), 2023 m. spalio 5 d. sąskaita – faktūra Serija VB Nr. 006/2023 ir 2023 m. spalio 5 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1013684 patvirtina, kad I. M. už jai suteiktas teisines paslaugas (civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme) advokatui V. Buslovičiui sumokėjo 200 Eur (t. 2, b. l. 41–44), 2023 m. lapkričio 30 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad I. M. į advokato V. Buslovičiaus banko sąskaitą už teisines paslaugas pervedė dar 100 Eur. Pažymėtina, kad nors 2023 m. spalio 5 d. sąskaita – faktūra Serija VB Nr. 006/2023 išrašyta 250 Eur sumai, tačiau 2023 m. spalio 5 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1013684 patvirtina, kad I. M. sumokėjo 200 Eur, kuo teismas ir vadovaujasi.

28. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

29. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti dviejų nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų suma (350 Eur) yra per didelė, pateiktuose dokumentuose detalizuota, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos už nurodytą sumą, todėl teismas šią sumą pripažįsta pagrįsta ir išieškotina iš kaltinamojo. Kadangi iš 2023 m. spalio 20 d. pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 1013687 matyti, kad už nukentėjusiajai V. J. suteiktas teisines paslaugas sumokėjo jos dukra I. M., visa suma (350 Eur) priteistina šios nukentėjusiosios naudai.

VII. Kiti klausimai

66. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

67. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti – laikmena su vaizdo įrašu ir garso įrašais – paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. M. (A. M.) paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus civilinį ieškinį ir V. J. iš A. M. (A. M.) priteisti 102,26 Eur turtinei žalai ir 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šių sumų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. M. atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus civilinį ieškinį ir I. M. iš A. M. (A. M.) priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš A. M. (A. M.) 221,84 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už V. J. gydymą“.

Tenkinti civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti jai iš A. M. (A. M.) 343,46 Eur turtinei žalai atlyginti. Priteista suma turi būti pervesta į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. LT33 7044 0600 0774 0589 (AB SEB bankas, gavėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282).

Iš A. M. (A. M.) nukentėjusiosios I. M. naudai priteisti 350 Eur turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. (A. M.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – laikmeną su vaizdo įrašu ir garso įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis atsako pagal BK 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.