Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. M. (M. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-07-27 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-04-20 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų rajono nutartimi 2023 m. vasario 13 d. nutartimi paskirta bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę. Bausmę atlikęs;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-08-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti: lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus. Įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2024-11-15 apie 18.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą šeimos nario - sugyventinės O. V. atžvilgiu, tai yra, konflikto metu tyčia sudavė jai ranka vieną smūgį į veidą, t. y. į kairę akį, taip padarydamas nukentėjusiajai O. V. kraujosruvą kairės akies srityje, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas supranta, su įtarimu sutinka visiškai, labai gailisi dėl savo elgesio. Pripažįsta, kad 2024-11-15, gali būti, kad apie 18.00 val., laiko tiksliai neprisimena, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė vieną kartą dešine ranka O. į veidą, pataikė į kairę akį. Taip pasielgė, nes būdama girta O. ant jo rėkė, jį visaip įžeidinėjo, todėl nesusivaldė. Tuo metu virtuvėje darė valgyti. Sudavė jai delnu, ne kumščiu. Daugiau niekaip jos nemušė. Jis irgi buvo šiek tiek išgėręs, bet visai nedaug. Dėl suduoto smūgio pas O. prie akies vėliau atsirado mėlynė. Dėl savo elgesio O. jis po to atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, ji pretenzijų jam neturi. Pasižada, kad daugiau taip tikrai nesielgs. Dėl įvykio labai gailisi. Anksčiau savo kaltės nepripažino, nes bijojo gresiančios atsakomybės, bijojo, kad jį iš karto uždarys į kalėjimą. Daugiau nieko papildyti negali (b. l. 91-94). Teisme kaltinamasis paaiškino, kad kaltę pripažįsta, Davė O. į veidą, pataikė į akį. Trenkė su delnu. O. prie akies atsirado mėlynė. O. iškvietė policiją. Dabar jis nebegeria. Dėl alkoholio vartojimo jis neturi problemų, dabar negeria jau keturis mėnesius (b.l. 164).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-liudytoja apklaustos O. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu M. M. (M. M.). Kartu gyvena 7 metus, veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi, gyvena dviese. Namas priklauso jos motinai G. V., kuri gyvena atskirai. 2024-11-17 skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir kvietė policiją, nes susipyko su sugyventiniu M. M. (M. M.). Dėl kokios priežasties neatsimena. Tą dieną buvo išgėrusi, labai gerai įvykio aplinkybių neprisimena. Atvažiavus policijai papasakojo, kad M. M. (M. M.) jai sudavė į veidą. Gali paaiškinti, kad viskas įvyko 2024-11-15 adresu (duomenys neskelbtini), namuose - kambaryje, vakare, kelintą neprisimena, gal apie 18.00 val. žodinio konflikto metu M. M. (M. M.) sudavė 1 kartą ranka (kaire ar dešine neprisimena) jai į veidą - į kairę akį. Sudavė delnu ar kumščiu nurodyti negali, nes neprisimena. Smūgio metu ji stovėjo, M. M. (M. M.) stovėjo prieš ją. Abu buvo neblaivūs, buvo per daug degtinės. Konflikto priežasties neprisimena. Po to prie akies pas ją buvo didelė mėlynė. Dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą. Prie akies jai skaudėjo, skausmą vertintų 8 balais 10 balų skalėje. Skaudėjo apie 2-3 dienas. Naudojo tepalą nuo sumušimų "Badiaga". 2024-11-17 į vietą buvo atvažiavusi GMP, medikai ją apžiūrėjo. Minėto įvykio niekas nematė, namuose buvo dviese. Po to į medikus ir teismo med. ekspertus ji nesikreipė, mėlynė praėjo. 2025-11-15 policijos nekvietė, nes bijojo, nenorėjo, kad M. M. (M. M.) turėtų problemų. Jis jos iš karto atsiprašė, jam atleido. Bet vėliau vėl su M. M. (M. M.) susipyko žodžiais, todėl iškvietė policiją. Supyko ant jo dėl to, kad išėjo iš namų gerti alkoholį pas draugą, nenorėjo jai padėti ūkyje tvarkytis. Dėl 2024-11-15 įvykio M. M. (M. M.) ji šiuo metu jokių pretenzijų neturi, ji vėliau su juo susitaikė, dabar tarp jų santykiai yra geri. Nenori, kad M. M. (M. M.) būtų baudžiamas ar byla būtų siunčiama į teismą, nes jai jo gaila. Norėtų, kad byla būtų nutraukta. Taip pat nenori, kad jam būtų uždrausta kartu su ja gyventi, nes jis jai padeda ūkyje, viskuo ją aprūpina, ir malkomis, ir pinigais. Taip pat jis neturėtų kur gyventi, yra registruotas Vilniaus r. savivaldybėje. Jis lankys kursus dėl priklausomybės alkoholiui pagal probacijos siuntimą. Kai negeria, M. M. (M. M.) nesimuša, su juo nekonfliktuoja. Konfliktai kyla, kai jie būna neblaivūs. Alkoholio jis negeria apie savaitę laiko. Po 2024-11-15 įvykio M. M. (M. M.) fizinio smurto jos atžvilgiu daugiau nenaudojo. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Daugiau nieko papildyti negali (b. l. 34-37);

-2025-01-08 nutarimu, kuriuo O. V. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 38-40);

-2024-11-26 Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) pagalbos skambučio garso įrašas. BPC skambu io ra as (ID 92322973228, skambu io prad ia_ 2024-11-17 06_12_08), kuriame girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojo bei skambinančios moters. Garso įrašo data 2024-11-17, pradžios laikas 06:12:08, trukmė 01:24 min. Pokalbis vyksta rusų kalba. Skambučio ID92322973228. Viso pokalbio metu moteris, kuri prisistatė kaip V., kalbėjo rusų kalba, sakė necenzūrinius žodžius, šaukė, garsiai bei agresyviai kalbėjo. Paminėjo, kad jai yra mėlynė, viena akimi blogai mato, ją sumušė sugyventinis, kuris yra neblaivus. Nurodo, kad jis negali artintis prie jos. Adresą nurodo (duomenys neskelbtini). Greitosios atsisako ir reikalauja tik policijos (b. l. 16-18);

-2024-11-26 Kitų objektų apžiūros protokolu, kur užfiksuota, kad apžiūrėti kūno kameros vaizdo įrašai (3). Pirmas vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20241117-065303UTC+0200.mp4". Trukmė 15.59 min. Vaizdo įraše matomi pareigūnai atvykę į įvykio vietą. Juos pasitiko prie vartelių moteris (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstama kaip O. V.). Ji bendrauja rusų kalba, kalba agresyviai, vartoja necenzūrinius žodžius. Prašo pareigūnų pagalbos dėl sugyventinio (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip M. M. (M. M.), sako, kad jis negali būti pas ją, tačiau jis vis tiek atvažiuoja pas ją. Ant moters veido, prie kairiosios akies, matoma kraujosruva, patinimas. Pareigūnai beldžiasi į duris, tačiau durų niekas neatidaro. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

Antras vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20241117-071549UTC+0200.mp4". Trukmė 12.56 min. Pareigūnai su O. V. atvyko pas vyriškį vardu Andžej, į namą, kuriame galimai yra sugyventinis. Jis nurodo, kad O. V. sugyventinis pas jį atėjo sakydamas, kad jau nebegali su ja gyventi. Iš namo išėjo sugyventinis M. M. (M. M.), jis nurodo, kad kartu gėrė su O.. Vėliau buvo atvažiavę pareigūnai ir O. akis buvo sveika. Pas Andžejų jis atėjo trečią ryto. Iki to laiko jis tiesiog vaikštinėjo po kaimą. Jis nurodo, kad kai jie gėrė, ji nukrito ir atsitrenkė į taburetę. Jis nurodo, kad jos raktų neėmė, o paliko po kilimėliu prie namo. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

Trečias vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20241117-080013UTC+0200.mp4". Trukmė 16.57 min. GMP medikai apžiūri moters akį. Medikai nurodo, kad galimai kraujosruva atsirado dėl smūgio. O. V. sako, kad penktadienį vakare jos sugyventinis jai trenkė kumščiu į akį. Iš kokios rankos trenkė, ji atsakyti negali. Dėl to jautė fizinį skausmą, skauda iki šiol. Iš karto neskambino pagalbos, nes jis buvo atėmęs jos mobilaus ryšio telefoną. Po to, kai ji atgavo mobilaus ryšio telefoną, jau nebeskambino, nes sugyventinis jai pasakė, kad nupirks degtinės, jie išgers kartu ir viskas praeis. Jis taip ir padarė, nuėjo, nupirko ir pas ją jau negrįžo. Ji supyko, kad su ja nepasidalino ir paskambino į policiją. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (b. l. 25-27);

-2025-01-08 Parodymų patikrinimo vietos protokolu su fotolentele užfiksuota, kad Vilniaus rajono PK, esančiame Vilniuje, P. Vileišio g. 20C, koridoriuje pasiūlius nukentėjusiajai O. V. ant manekeno parodyti kaip jai 2024-11-15 buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pastaroji sutiko ir paaiškino 2024-11-15 galimai apie 18.00 val., tikslaus laiko neprisimena, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis M. M. (M. M.) sudavė jai ranka 1 kartą į veidą. Pastaroji ant manekeno parodė, kad sudavė jai ranka į kairę akį. O. V. paaiškino, kad kuria ranka sudavė, neprisimena. Sudavė galimai kumščiu, gerai nepamena. Sudaryta fotolentelė (b. l. 43-47);

-2024-11-17 Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos Ingos Bagdonavičienės tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024-11-15 vakare (tikslus laikas nėra žinomas) adresu (duomenys neskelbtini), būnant namuose kilo žodinis konfliktas tarp O. V., gim. (duomenys neskelbtini). ir jos sugyventinio M. M. (M. M.), gim. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu M. M. (M. M.) dešinės rankos kumščiu sudavė O. V. į kairės pusės akies sritį, po ko O. V. pajuto fizinį skausmą. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 3-6);

-BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu, patvirtinančiu, kad 2024-11-17 06. 15 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėją namuose sumušė neblaivus sugyventinis (b.l.12-14);

-2024-11-17 Vilniaus apsk. VPK RV 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Dominyko Bojarūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešęs asmuo - nukentėjęs, smurtą patyręs asmuo - O. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai - kraujosruva (mėlynė) ant veido kairės akies srityje. Smurtą patyrusio asmens būsena - akivaizdžiai neblaivi ar pasvaigusi, nesugebėjo pasitikrinti blaivumą. Smurtu įtariamas asmuo - M. M. (M. M.), gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamo asmens būklė - matomų kūno sužalojimų nėra, ramus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, atsisakė pasitikrinti blaivumą;

-įvykio vietoje gautais paaiškinimais, kad atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėja, su kuria bendravo lauke, kadangi moteris buvo pametusi raktus nuo namų, namai užrakinti. O. V., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2024-11-15 jos sugyventinis M. M. (M. M.), gim. (duomenys neskelbtini), grįžo namo vakaro metu būdamas neblaivaus stovio, O. V. tikslaus laiko nurodyti negali, nes tuo metu moteris taip pat buvo neblaivi. Tarp O. V. ir M. M. (M. M.) namuose kilo konfliktas dėl to, kad abudu nesugebėjo padalinti alkoholio, vyras susinervinęs dešinės rankos kumščiu moteriai sudavė į kairės akies sritį, ko pasekoje moteris pajuto fizini skausmą (10 balu skalėje skausmą vertino 8 balais). Kadangi sugyventiniai iki 2024-11-17 nesugebėjo išsiaiškinti tarpusavio alkoholio dalijimosi, O. išsikvietė policiją būdama akivaizdžiai neblaivi, moteris aiškino, kad nori rašyti pareiškimą dėl savo akies, bendraujant su O. ji elgėsi neadekvačiai, rėkavo, sunkiai bandė paaiškinti situaciją, dėl ko į įvykio vietą buvo iškviesta GMP brigada įvertinti moters bendrą bei akies būklę, kadangi M. M. (M. M.) aiškina, kad prieš moterį nesmurtavo. Atvykusi GMP 0837 apžiūrėjo O. V., paaiškino, kad mėlynė ne pirmos dienos, tačiau panašu, kad galėjo būt suduota kumščiu. Vyras nebuvo sulaikytas, kadangi O. V. negalėdama patekti į namus, išėjo blaivytis pas motiną, M. M. (M. M.) pristatytas į socialinį hostelį „chata“, Tilto g. 19, Vilnius. Pastarajam įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus r. PK (b. l. 19-22);

-2024-11-17 Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo Augusto Ivanausko tarnybinu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo, kur nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą 01-1-45086-24, buvo gautas patrulių tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Įvykio vietoje patrulių ekipažas išsiaiškino, kad 2024-11-15 vakare (tikslaus laiko nenurodė), adresu (duomenys neskelbtini), M. M. (M. M.), gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės O. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. dešinės rankos kumščiu trenkė O. V. į kairę akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. 2024-11-15 20 val. 36 min. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi O. V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: 0124000711336 su pranešimu, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sugyventinis M. M. (M. M.) naudojo fizinį smurtą prieš ją. 2024-11-15 21 val. 40 min. buvo išduotas orderis pavojų keliančiam M. M. (M. M.). 2024-11-15 22 val. 30 min. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi O. V. su pranešimu, ROIK: 0124000711536, jog jos sugyventinis M. M. (M. M.) bando patekti į namus. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatė, tačiau pristatė M. M. (M. M.) į nakvynės namus, adresu Vilnius, Tilto g. 19. Pagal ankstesnius pranešimus nėra galimybės nustatyti tikslaus smurto artimoje aplinkoje atvejo laiko, kadangi nukentėjusioji O. V. buvo stipriai neblaivi ir negalėjo konkrečiai detalizuoti įvykio aplinkybių. 2024-11-17 pagal nukentėjusiosios O. V. kreipimąsi į Bendrąjį pagalbos centrą ROIK: 0124000714056, taip pat nebuvo galimybės detalizuoti įvykio aplinkybių, kadangi pranešėja buvo stipriai neblaivi bei atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu. Sprendžiant pagal išdėstytą įvykių seką bei pranešėjos negebėjimą adekvačiai bendrauti nebuvo nustatyta ar smurtas artimoje aplinkoje įvyko prieš orderio išdavimą, ar po jo. Įvykio vieta apžiūrėta nebuvo, kadangi M. M. (M. M.) yra apgyvendintas nakvynės namuose, adresu Vilnius, Tilto g. 19, o pati pranešėja O. V. yra pametusi raktus nuo namų durų. Į namo vidų patekti nėra galimybės (b. l. 23);

-Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 2408305121 kopija, 2 lapai. Joje užfiksuoti duomenys, kad greitoji medicinos pagalba atvyko 2024-11-17 07.53 val. adresu (duomenys neskelbtini). O. V. paaiškino, kad vakar sugyventinis trenkė jai į akį. Preliminari diagnozė - akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas. O. V. nesutiko vykti į ligoninę (b. l. 49-51);

-2025-01-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 184/2025 (01), kurioje nurodyta, kad O. V. nustatyta kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Izoliuotas kairės akies srities sumušimas (kraujosruva) galėjo atsirasti tiek sudavus smūgį, tiek ir pačiai atsitrenkus į kietą buką paviršių (b. l. 54).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-594/2023).

Kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, „Body kamerų“ vaizdo įrašus, apžiūros protokolus, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajai O. V. ranka vieną smūgį į veidą, t. y. į kairę akį, taip padarydamas nukentėjusiajai O. V. kraujosruvą kairės akies srityje, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad žodinio konflikto metu sudavė vieną kartą dešine ranka O. į veidą, pataikė į kairę akį. Taip pasielgė, nes būdama girta O. ant jo rėkė, jį visaip įžeidinėjo, todėl nesusivaldė. Tuo metu virtuvėje darė valgyti. Sudavė jai delnu, ne kumščiu. Daugiau niekaip jos nemušė. Jis irgi buvo šiek tiek išgėręs, bet visai nedaug. Dėl suduoto smūgio pas O. prie akies vėliau atsirado mėlynė. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad žodinio konflikto metu M. M. (M. M.) sudavė 1 kartą ranka (kaire ar dešine neprisimena) jai į veidą - į kairę akį. Sudavė delnu ar kumščiu nurodyti negali, nes neprisimena. Smūgio metu ji stovėjo, M. M. (M. M.) stovėjo prieš ją. Abu buvo neblaivūs, buvo per daug degtinės. Konflikto priežasties neprisimena. Po to prie akies pas ją buvo didelė mėlynė. Dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą. Prie akies jai skaudėjo, skausmą vertintų 8 balais 10 balų skalėje. Skaudėjo apie 2-3 dienas. Naudojo tepalą nuo sumušimų "Badiaga". 2024-11-17 į vietą buvo atvažiavusi GMP, medikai ją apžiūrėjo. Minėto įvykio niekas nematė, namuose buvo dviese. 2025-01-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 184/2025 (01), kurioje nurodyta, kad O. V. nustatyta kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Izoliuotas kairės akies srities sumušimas (kraujosruva) galėjo atsirasti tiek sudavus smūgį, tiek ir pačiai atsitrenkus į kietą buką paviršių (b. l. 54). Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. M. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis ( 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, be to, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-189-576/2025).

Atsižvelgiant į tai, kad naujoji įstatymo redakcija yra kaltinamojo teisinę padėtį švelninantis pakeitimas, todėl teismas, spręsdamas dėl M. M. pripažinimo recidyvistu, vadovaujasi BK 27 straipsnio 1 dalies 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija.

Teismas pažymi, jog paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. M. nuteistas už nesunkų nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir neatlikęs paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės vėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Anksčiau kaltinamasis yra teistas 2020 m. liepos 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 2022 m. balandžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnes nusikalstamas veikas M. M. padarė būdamas pilnamečiu ir neišnykus teistumui bei jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka jis ir vėl padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jis sistemiškai daro naujas nusikalstamas smurtines veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, gyvenimo būdo ir nuostatų nekeičia, todėl M. M. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas kaltinamąjį M. M. pripažinti recidyvistu ir šią aplinkybę vertinti kaip jo atsakomybę sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į M. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: tris kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to pažymėtina, kad naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ne pirmą kartą, baustas administracine tvarka, kadangi nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, baudos nesumokėtos (b. l. 118-121), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą, jo terminą parenkant didesnį už įstatymo nustatytą minimalų.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, su nukentėjusiąja susitaikė, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė nuoseklius parodymus, todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, M. M. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros bei skiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 9, 10 punktuose, 7 dalyje numatytus įpareigojimus – nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti alkoholinių gėrimų, uždrausti lankytis kavinėse ir baruose, kur vartojami alkoholiniai gėrimai; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Pažymėtina, kad teismo vertinimu, atidedant arešto bausmės vykdymą M. M. intensyvi priežiūra neskirtina, nes siekiant įgyvendinti bausmės tikslus kaltinamojo laisvė bus pakankamai apribota paskyrus jam įpareigojimus ir draudimus.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais (1 vnt.) – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. M. (M. M.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6, 9, 10 punktais, 7 dalimi bausmės vykdymą M. M. (M. M.) atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; uždrausti lankytis kavinėse ir baruose, kur vartojami alkoholiniai gėrimai; nevartoti alkoholinių gėrimų.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.